LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
„Baigėsi LRT tarybos posėdis, kuriame vyko slaptas balsavimas dėl LRT generalinio direktoriaus. Dalyvavo du kandidatai ir, deja, nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo 7 balsų skaičiaus. Todėl birželio 20 d. vyks LRT tarybos posėdis, kuriame mes spręsime ir informuosime apie naują konkursą, kuris galimai vyks jau rugsėjo mėnesį“ – teigė LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Anot jo, tai reiškia, kad iki rugsėjo LRT toliau vadovaus M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak E. Valatkos, LRT tarybos posėdyje vyko „išsamios diskusijos“, „labai detaliai“ nagrinėtos kandidatų programos, tinkamumas eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, todėl jis užtruko.
Paklaustas, ar LRT taryba svarstytų pasitraukti, nes nesugeba išrinkti naujo visuomeninio transliuotojo vadovo, E. Valatka teigė, kad „diskutuos sekančiame tarybos posėdyje“.
„Šiandien tikrai nenoriu atsakyti į šį klausimą“, – sakė E. Valatka, sulaukęs klausimo, ar, jo asmenine nuomone, LRT vadovo neišrinkusi taryba turėtų pasitraukti.
Dar paklaustas, ar tam, kad LRT direktorius būtų išrinktas, reikėtų iki kito konkurso koreguoti tarybos sudėtį arba pataisyti LRT veiklą reglamentuojančius įstatymus, E. Valatka kalbėjo, kad staigių dabartinės tvarkos pokyčių neturėtų būti.
„Taryba veikia pagal LRT įstatymą ir tie pokyčiai negali būti labai staigūs. Diskutuosime, kalbėsime ir ieškosime konsensuso“, – atsakė LRT tarybos pirmininkas. LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
„LRT įstatymas yra svarbus visai LRT ir čia staigių sprendimų, staigių judesių tikrai neturėtų būti“, – pabrėžė jis.
Anot jo, siekiant tobulinti LRT vadovo rinkimų tvarką, galima svarstyti apie didesnį dalyvių viešinimą, esą „būtų logiška“ ir tai, kad kandidatai vykdytų susitikimus su visuomeninio transliuotojo darbuotojais, organizuotų debatus – ko pastarajame konkurse nebuvo.
„Šįkart taryba apsiribojo kitais sprendimais, tarkime vardų ir pavardžių viešinimu, programų viešinimu“, – teigė E. Valatka.
A. Zabarauskas nuo komentarų susilaiko
Konkurse dalyvavęs A. Zabarauskas po LRT tarybos posėdžio paskelbė susilaikysiąs nuo komentarų „bet kuria su LRT susijusia tema“ – kol įvyks sekantis tarybos narių susitikimas.
„Pritariu LRT tarybos pirmininkui, kad situacija yra neeilinė. Susilaikysiu nuo komentarų bet kuria su LRT susijusia tema, o savo nuomonę parašysiu po LRT tarybos posėdžio birželio 20 d., susipažinęs su viešai prieinamais jo nutarimais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vakare rašė A. Zabarauskas.
ELTA primena, kad kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas. Kas valdys LRT – visuomeninę televiziją ir radiją? Slaptai.lt nuotr.
Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
Gegužės mėnesį surengtas pakartotinis konkursas.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį skelbiamas LRT generalinio direktoriaus konkursas, praneša LRT.
Kaip dalijamasi pranešime žiniasklaidai, su konkurso skelbimu ir aprašu bus galima susipažinti portale lrt.lt. Pasak LRT, konkurso skelbimą planuojama paviešinti trečiadienį, iki 10 val.
Pažymima, kad naujame konkurso apraše bus pasikeitimų: po dokumentų patikrinimo kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai, taip pat bus viešinamos kandidatų veiklos programų santraukos.
ELTA primena, kad kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose, iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas.Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių. Portalo Lrytas.lt pateiktais duomenimis, šie kandidatai, tai – dabartinė LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas.
Dabartinė LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-aisiais.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius ir toliau nebus ribojamas.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo nepritarė ir atmetė Seimo „valstiečių“ inicijuotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, numatančias, kad „LRT generalinis direktorius pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės“.
Už projektą po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 24 tautos atstovai.
Įstatymo pataisas pateikusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Asta Kubilienė mano, kad „nepakeičiamų vadovų saugojimo praktika yra atgyvenusi“.
Seimo narys Domas Griškevičius siūlė nekalbėti apie personalijas, bet kalbėti apie principus. Jo nuomone, tokios svarbios institucijos vadovui 10 metų yra pakankamas laiko tarpas įgyvendinti užsibrėžtus pokyčius.
Galiojantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Šiuo metu įstatyme LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius nėra ribojamas.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį baigėsi paraiškų teikimo etapas viešajame konkurse į LRT generalinio direktoriaus pareigas – sulaukta 6 kandidatūrų. Tai Eltai patvirtino LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė.
„Kitą savaitę, pirmadienį, LRT taryba renkasi į posėdį gautiems dokumentams įvertinti“, – Eltą informavo LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Kaip skelbiama viešojo konkurso apraše, teikdamas dokumentus dalyvauti viešajame konkurse, pretendentas raštu patvirtina, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių gali kilti abejonių dėl jo reputacijos.
Kandidatų užimti šias pareigas prašoma pateikti 5 metų veiklos programą ir atsakymus į LRT tarybos narių klausimus. Pristatyti programą ir atsakyti į LRT tarybos narių klausimus kviečiami tik nurodytus reikalavimus atitinkantys ir laiku dokumentus pateikę pretendentai. Informacija apie pokalbio laiką ir vietą su nustatytus reikalavimus atitikusiais pretendentais išsiunčiama elektroniniu paštu, nurodytu kiekvieno pretendento prašyme dalyvauti viešajame konkurse.
Šiuo metu LRT generalinio direktoriaus pareigas eina Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji į šias pareigas paskirta 2018 m. balandžio 4 d.
LRT vadovauja ir jam atstovauja LRT generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.
Jeigu asmuo, išrinktas LRT generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui. Be to, generaliniu direktoriumi negali būti renkami Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Grupė opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos, „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijoms priklausančių Seimo narių registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių, skelbiama Seimo narės Agnės Širinskienės pranešime žiniasklaidai.
„LRT įstatymas riboja LRT Tarybos, Tarybos pirmininko, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijų skaičių. Įstatymas aiškiai nurodo, kad šie aukštas pareigas užimantys asmenys gali būti skiriami tik dvi kadencijas iš eilės. Tuo tarpu LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius nėra ribotas. To įstatymo leidėjas, priimdamas naujos redakcijos LRT įstatymą, nepaaiškino. Taigi, gali susiklostyti situacija, kai vienas ir tas pats asmuo LRT vadovauja dešimtmečiais. Tokia praktika yra ydinga, paveldėta iš sovietmečio. Kone dešimtmetis, kaip ją palaipsniui siekiama panaikinti valstybės ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, kurių steigėjas yra valstybė. LRT, viešoji įstaiga, priklausanti valstybei, neturėtų būti išimtis. Dėl to ir siūlome nustatyti, kad vienas ir tas pats asmuo negalėtų užimti LRT generalinio direktoriaus pareigų ilgiau, nei dvi kadencijas iš eilės“, – sako A. Širinskienė.
Pranešama, kad LRT įstatymo pataisas taip pat pasirašė Seimo narė Asta Kubilienė. Jos teigimu, kadencijų skaičiaus ribojimu siekiama užtikrinti LRT valdysenos skaidrumą ir lankstumą.
„Kiekvienas žinome vadovų, kurie praeityje įstaigoms yra vadovavę 15 ar 20 metų, bet praktika rodo, kad tokių įstaigų valdysena ilgainiui sustabarėja, nemotyvuoja vadovo stengtis įgyvendinti naujovių. Dešimtmečiais trunkantis vienasmenis vadovavimas sukuria prielaidas ir neskaidriems santykiams užsimegzti. Dėl to vakarų šalyse ir siekiama riboti kadencijas, kurti sąlygas vadovaujančio personalo kaitai ir atsinaujinimui. Tad įstatymo pakeitimus parengėme linkėdami LRT tapti modernia vakarietiška žiniasklaidos priemone“, – teigia Seimo narė A. Kubilienė.
Seimo nario Luko Savicko teigimu, pati LRT įstatymo reguliavimo visuma, LRT misijos ir paskirties visuomenėje išskirtinumas ragina kalbėti apie LRT direktoriaus kadencijų skaičiaus ribojimą. LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
„LRT yra išskirtinę misiją visuomenėje turinti žiniasklaidos priemonė, jai turi būti taikomi modernūs, didesnį skaidrumą užtikrinantys valdysenos standartai. Netrukus bus vykdoma atanka ir į pareigas skiriamas naujas LRT generalinis direktorius. Tad mūsų pasiūlymas keisti reguliavimą įvedant kadencijų skaičiaus ribojimą – pačiu laiku. Siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, projektas numato, kad kadencijų skaičiaus ribojimas būtų taikomas asmenims, po šių pataisų priėmimo paskirtiems į LRT generalinio direktoriaus pareigas“, – pažymi parlamentaras.
Pataisas teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė, Asta Kubilienė, Algirdas Stončaitis, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Tęsianti LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus apklausą, Seimo laikinoji tyrimo komisija turėjo jam klausimų ne tik dėl atskaitomybės, ataskaitų ir dokumentų rengimų tvarkos, viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, bet ir dėl jo algos.
Komisijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad, remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, LRT vadovo alga maksimaliai galėtų siekti 2881 eurą. Tačiau, parlamentarės duomenimis, ji buvo pakelta iki 4270 eurų. A. Širinskienės skaičiavimais, A. Siaurusevičius alga yra apie 1400 eurų didesnė negu leidžia įstatymas.
Į A. Širinskienės klausimą dėl jam mokamos algos A. Siaurusevičius teigė negalįs atsakyti, nes tai LRT tarybos kompetencija.
„LRT taryba nustato LRT generalinio direktoriaus atlyginimą. Aš atlyginimo nustatymui neturiu jokios įtakos. (…) Negaliu atsakyti į klausimą, kuris yra ne mano kompetencija, tą klausimą turite užduoti tarybai“, – Seimo komisijai aiškino A. Siaurusevičius.
Jis taip pat sakė, kad LRT darbuotojų algų vidurkis yra apie 1000 eurų.
A. Siaurusevičiaus nuomone, A. Širinskienė turi išankstinę nuomonę. „Aš manau, kad ji ir šiandien keletą kartų reiškė išankstinę nuomonę”, – žurnalistams sakė A. Siaurusevičius.
LRT generalinis direktorius dar kartą tvirtino, kad LRT pasirengusi pateikti tyrimo komisijai visus prašomus dokumentus, tačiau per protingą terminą.
„Mes norime pateikti visus dokumentus, tiesiog neprotingas terminas buvo 20 dienų. Gal Seimo nariai nesuvokė dokumentų apimties, kurių jie prašė. Mes pateiksime, mes tik siūlome komisijai dialogą, kad ji gautų ko nori ir kad tai nesutrikdytų mūsų LRT darbo”, – žurnalistams sakė A. Siaurusevičius.
Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius neatmeta galimybės, kad ateityje tyrimo komisija turėtų apklausti ir Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį.
„Mes kviesime ne tik Ramūną Karbauskį, bet ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką”, – žurnalistams sakė A. Nekrošius.
Kitas komisijos posėdis planuojamas vasario 22 d. Jame numatyta apklausti LRT generalinio direktoriaus pavaduotoją Rimvydą Paleckį ir LRT Administracinės komisijos vadovą.
Seimas yra pavedęs laikinajai tyrimo komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.
Dėl magistro reikalavimo Edmundas Jakilaitis negalės kandidatuoti į LRT vadovo postą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį patvirtino reikalavimus LRT generaliniam direktoriui. Iš kandidatų ir toliau bus reikalaujama turėti magistro laipsnį.
„Tarp reikalavimų numatyta turėti aukštąjį išsilavinimą – magistro arba jam prilyginamą“, – Eltai sakė LRT atstovė Virginija Bunevičiūtė.
Šis reikalavimas sulaukė daugiausiai dėmesio, nes magistro išsilavinimo neturi žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kuris jau anksčiau pareiškė norą kandidatuoti į LRT generalinio direktoriaus postą.
