Lukašenka

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Minskas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad nurodė savo vyriausybei „susisiekti“ su kaimynine Lenkija, abiejų šalių pasienyje stebint aštrėjančią įtampą.
 
Praėjusią savaitę Lenkija pranešė, kad jos oro erdvę pažeidė du Baltarusijos sraigtasparniai. Šalis taip pat informavo sulaikiusi baltarusį, įtariamą dalyvavimu „Rusijos šnipų tinkle“. Jau daugybę metų įšaldyti Minsko ir Varšuvos santykiai pasiekė naujas žemumas, kai A. Lukašenka pradėjo leisti Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija vykdant invaziją į Ukrainą. Įtampa dar labiau paaštrėjo, kai į Baltarusiją persikėlė Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai. Lenkija nurodė laikanti tai grėsme saugumui ir sustiprino savo sienų apsaugą.
 
„Mums reikia pasikalbėti su lenkais. Įsakiau ministrui pirmininkui su jais susisiekti, – tvirtino A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“ ir AFP. – Mes esame kaimynai, o kaimynų nepasirinksi.“
 
Šis neįprastas komentaras buvo paskelbtas praėjus dienai po to, kai Lenkija pareiškė, kad prie savo sienos su Baltarusija nusiųs 10 tūkst karių.
 
„Spalio 15 d. pas juos vyks parlamento rinkimai, be abejo, jiems reikia eskaluoti situaciją.. ir parodyti, kad jie yra tinkamai apginklavę (Lenkiją)“, – kalbėjo Baltarusijos diktatorius.
 
Lenkija yra perspėjusi dėl galimų provokacijų, kuriose gali dalyvauti „Wagner“ samdiniai.
 
Praėjusį mėnesį lankydamasis Sankt Peterburge, A. Lukašenka Rusijos prezidento Vladimiro Putino pašonėje pareiškė, kad „vagneriečiai“ esą „prašo vykti į Vakarus, prašo leidimo… vykti į Varšuvą, į Žešuvą“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.12; 06:44
Trumposios naujienos

Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.

Sankt Peterburgas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad „laiko“ Rusijos „Wagner“ samdinius centrinėje Baltarusijoje ir kad Minskas „kontroliuoja“ situaciją su liūdnai pagarsėjusiais kovotojais savo teritorijoje.
Vagner karys. EPA – ELTA foto
 
„Jie prašo vykti į Vakarus, prašo mano leidimo… vykti į Varšuvą, į Žešuvą, – sakė A. Lukašenka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris nusišypsojo tai girdėdamas. – Bet, žinoma, aš juos laikau centrinėje Baltarusijoje, kaip ir susitarėme“. „Mes kontroliuojame, kas vyksta (su „Wagner“), – sakė jis, pridurdamas: „Jie yra blogos nuotaikos“.
 
V. Putinas su A. Lukašenka sekmadienį Sankt Peterburgo Konstantino rūmuose susitiko aptarti saugumo Rytų Europoje klausimus. „Mes, žinoma, kalbėsime apie saugumą mūsų regione“, – sakė V. Putinas A. Lukašenkai per susitikimą, kurį transliavo televizija. Jų susitikimas, pasak V. Putino, truks „pusantros, dvi dienas“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.24; 00:30
Aktualijos

Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuva nepasiduos spaudimui ir nepritars Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtims baltarusiškų trąšų tranzitui.
 
„Ketinama paspausti ir mus, kad mes sušvelnintume maisto produktų krizės aplinkybėmis atsiradusias problemas, leisdami eksportuoti trąšas iš Baltarusijos. Visiems kolegoms sakiau, kad nesusitarsime, ir tikrai Lietuvos pozicija yra nepakitusi, ji nesikeičia ir ji nesikeis. Mes manome, kad yra be galo neteisinga švelninti sankcijas diktatoriams vietoje to, kad jas griežtintume – ypatingai dabartiniu metu“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė šalies vadovas.
 
„Tai yra neteisinga, nes viena ranka tartum sankcijas griežtiname, o kita ranka atidarome šliuzus tam, kad Lukašenka toliau galėtų uždirbinėti tvirtą valiutą iš trąšų eksporto. Tai yra visiškas nonsensas. Todėl mes tam pritarti negalime“, – tikino jis, pabrėždamas, kad tokios pat pozicijos laikosi visos šalies institucijos ir politikai.
 
Prezidentas pabrėžė, kad pasaulinę maisto krizę sukėlė ne ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms, tačiau Maskvos sprendimai pasitraukti iš ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo.
 
„Rusija eilinį kartą ciniškai manipuliuodama, pati sukeldama maisto produktų krizę, (…) dėl kurios dabar kenčia ne tik pati Ukraina, bet ir toli nuo Ukrainos esantys neturtingi kraštai, ji dar naudoja šitą svertą kaip tam tikrą šantažo įrankį. Tai yra visiškai nepriimtina“, – Kremliaus sprendimus smerkė G. Nausėda.
 
„Mes ir toliau įtikinėsime kolegas, kad šitoks elgesys turi būti baudžiamas ir baudžiamas pirmiausia tarptautinėse institucijose“, – pabrėžė šalies vadovas.
 
Ketvirtadienį panašiai pasisakė ir užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji akcentavo, kad nereikėtų nuolaidžiauti Maskvai, šiai reikalaujant Vakarų sankcijų sušvelninimo mainais į grįžimą prie susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
 
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.

Pasak jos, Rusijos reikalavimai panaikinti sankcijas maisto produktams ir trąšoms yra propaganda, nes ES sankcijų maisto produktams netaiko.
 
Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai sudarytą susitarimą, kuris padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą. JT yra perspėjusios, kad dėl susitarimo griūties labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji.
 
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad per naktinius Rusijos smūgius aplink Odesos uostą buvo sunaikinta 60 tūkst. tonų eksportui skirtų grūdų.
 
Rusijos raketos į Pietų Ukrainos Odesos sritį skriejo dvi naktis iš eilės. Čia buvo nusitaikyta į Juodosios jūros pakrantėje esančius uostus. Atakos buvo surengtos po to, kai Maskva pasitraukė iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.22; 07:00
Trumposios naujienos

Wagner samdinys. EPA – ELTA foto

Maskva, birželio 24 d. (dpa-ELTA) „Wagner“ sukarintos grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas pranešė sustabdęs savo karių judėjimą Rusijos sostinės Maskvos link ir dabar jie apsisuka, teigiama jo spaudos tarnybos „Telegram“ paskelbtoje garsinėje žinutėje.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
 
„Mes apgręžiame savo kolonas ir grįžtame į lauko stovyklas priešinga kryptimi“, – paskelbė Jevgenijus Prigožinas, anksčiau žadėjęs žygiuoti į Maskvą ir nuversti karinę vadovybę. Jis teigė suprantantis momento svarbą ir nenorįs „pralieti rusų kraujo“.
 
Jo pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba pranešė, kad jis įtikino J. Prigožiną atsisakyti savo plano.
 
„J. Prigožinas priėmė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasiūlymą sustabdyti savo grupuotės „Wagner“ kovotojus ir imtis tolesnių veiksmų padėčiai deeskaluoti“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime spaudai, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.25; 08:00
Trumposios naujienos

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Minskas, gegužės 13 d. (ELTA). Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka lankėsi ligoninėje, praneša „Unian“ remdamasi stebėtojų grupės „Belaruski Hajun“ informacija.
 
Teigiama, kad gegužės 13 d. apie 19 val. A. Lukašenka atvyko į Respublikinį klinikinį medicinos centrą, esantį ant Drozdų rezervuaro kranto netoli Minsko.
 
Anot stebėtojų grupės, prezidento kortežo atvykimo metu privažiavimai prie ligoninės buvo uždaryti, o pakelėse stovėjo saugumo pajėgos.
 
„Belaruski Hajun“ tviteryje paskelbė, kad kortežas iš medicinos centro išvyko apie 21 val., o apie 21:20 sustojo Astrašyckio miestelyje.
 
Gandai apie prastėjančią A. Lukašenkos sveikatą pradėjo plisti po jo apsilankymo gegužės 9 d. parade Maskvoje. Teigta, kad jis sunkiai paėjo, o iškart po parado greitai išvyko į Baltarusiją.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2023.05.14; 07:00
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos karūna. EPA – ELTA foto

Londonas, gegužės 2 d. (ELTA). Didžioji Britanija nenusiuntė kvietimų dalyvauti karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonijoje Rusijos ir Baltarusijos prezidentams Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai.
 
Tai antradienį pranešė „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
 
Be jų, kvietimų negavo Irano, Mianmaro, Sirijos, Afganistano ir Venesuelos, taip pat laikomų autokratinėmis valstybėmis, vadovai.
V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
 
Atstovauti Šiaurės Korėjai ir Nikaragvai pakviesti šių šalių vyresnieji diplomatams, o ne valstybių vadovai.
 
Kaip jau buvo pranešta, karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonija įvyks šį šeštadienį, gegužės 6-ąją, Vestminsterio abatijoje Londone.
 
Didžiosios Britanijos monarchai yra vieninteliai Europoje, išsaugoję karūnavimo tradiciją daugiau kaip tūkstantį metų. Be to, jiems tai bus pirmasis karūnavimas XXI amžiuje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.03; 06:45
Trumposios naujienos

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Kyjivas, sausio 24 d. (Ukrainform-ELTA). Ukraina neplanavo ir neplanuoja pulti Baltarusijos ir mano, jog svarbu, kad Baltarusija neprarastų savo nepriklausomybės ir neįsijungtų į Rusijos sukeltą gėdingą ​​karą.
 
Tai antradienį Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö pareiškė Ukrainos valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis.
 
„Mes neketinome ir neketiname pulti Baltarusijos. Tai svarbiausia visos ukrainiečių tautos žinia baltarusių tautai. Mums labai svarbu, kad Baltarusija neprarastų savo nepriklausomybės ir neįsijungtų į šį absoliučiai gėdingą karą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
 
Paklaustas, ar Ukraina tikrai siūlė Baltarusijai vadinamąjį „nepuolimo paktą“, jis atsakė: „Visa, ką Ukraina siūlo oficialiai, jūs girdite“.
 
Pasak V. Zelenskio, dauguma Baltarusijos gyventojų, dauguma nepriklausomos Baltarusijos kariškių, „kurie yra būtent Baltarusijos kariškiai“, nenori pulti ir eiti su ginklu prieš ukrainiečius.
 
„Todėl, žinoma, mes labai nustebsime, jei šia kryptimi bus pradėtas puolimas… Būtent Baltarusijos kariuomenės (puolimas)“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
 
O štai Rusijos kareiviai, pasak V. Zelenskio, „gali atsidurti bet kurios valstybės teritorijoje, nes jie mano turį tokį „karinį Šengeną“.
 
Kaip jau buvo pranešta, Baltarusijos žiniasklaida išplatino apsišaukėlio šios šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad esą Ukraina jam pasiūlė sudaryti „nepuolimo paktą“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.25; 05:18
Trumposios naujienos

V. Putinas tvirtina, kad jo derybos su A. Lukašenka buvo „labai produktyvios“. EPA-ELTA nuotr.

Minskas, gruodžio 19 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo derybos su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka buvo labai produktyvios, praneša „The Guardian“, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“.
 
V. Putinas bendroje su A. Lukašenka spaudos konferencijoje patikino, kad Rusija esą neturi jokių ketinimų absorbuoti Baltarusiją, tačiau tariami „priešai“ trukdo abiejų šalių integracijai.
 
Kremliaus šeimininkas taip pat nurodė, kad Minskas ir Maskva ir toliau glaudžiai bendradarbiaus gynybos srityje ir vykdys karinės technikos mainus bei užsiims bendra ginkluotės gamyba. Jo tvirtinimu, šios priemonės yra „būtinos“, nes prie sąjunginės valstybės sienų susidariusi įtempta situacija.
 
Kaip rašė „BelTA“, A. Lukašenka savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad šiuo metu esą sprendžiasi Baltarusijos ir Rusijos ateitis. „Šiandien galime besąlygiškai pabrėžti: kartu galime ne tik išgyventi, tačiau ir rasti būdų plėtoti mūsų ekonomikas“, – tvirtino jis.
 
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad jo dvišalės derybos su V. Putinu ir platesni pokalbiai tarp abiejų šalių delegacijų buvo produktyvūs ir jų metu buvo kalbamasi apie „daugybę klausimų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos santykiais“.
 
Tai buvo pirmasis Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimas Minske per trejus su puse metų.
 
Baltarusija ir Rusija yra artimos sąjungininkės. Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.12.20; 05:20
Trumposios naujienos

Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.

Minskas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Kalinama Baltarusijos opozicionierė Maryja Kalesnikava atsidūrė reanimacijoje.
 
Apie tai antradienį pranešė jos bendražygis, opozicijos politikas Viktaras Babaryka.
 
Pasak jo, 40-metė M. Kalesnikava gydoma ligoninėje Gomelyje. Turimomis žiniomis, ji į reanimacijos skyrių perkelta po galimos operacijos, tačiau kokios – neskelbiama.
 
„Kokios siaubingos žinios. Mūsų brangioji Maša, mes visi tikimės, kad tau viskas bus gerai!“ – „Telegram“ parašė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
 
M. Kalesnikava šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę už tariamai sukeltą grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui. 2020 m. ji padėjo organizuoti masinius protestus prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą šeštai kadencijai.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.11.30; 08:13
Žvalgyba

Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Baltarusijoje šiuo metu vyksta dvipusis karinės technikos judėjimas.
 
„Dabar į Baltarusijos teritoriją gabenami mobilizuotieji (rusai – ELTA). Paradoksas – iš Baltarusijos išgabenama amunicija, technika, tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai, o į Baltarusijos teritoriją atvežama šiek tiek mažiau tankų, šarvuočių, sunkvežimių. Toks dvipusis judėjimas vyksta. Tai rodo, kad jie visgi skyrė pastangas pasiruošimui toliau kariauti su Ukraina“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
 
Kaip skelbia Minskas, Rusija į savo sąjungininkės Baltarusijos teritoriją ketina permesti 9 tūkst. kariškių, tai pat tankų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos. Teigiama, kad bus atgabenta apie 170 tankų, iki 200 pėstininkų kovos mašinų ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras viršija 100 mm.
 
A. Anušausko teigimu, Rusijoje rugsėji paskelbta mobilizacija nevyko sklandžiai. Anot jo, paskelbęs mobilizaciją, Kremlius bando kompensuoti milžiniškus nuostolius, kuriuos patyrė užpuolęs Ukrainą.
 
„Rusija stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė. Kiek beslėptų, bet tie nuostoliai yra milžiniški. Įvairiais skaičiavimais, nuo 100 iki 200 tūkst. žmonių buvo išvesti iš rikiuotės – ne tik žuvę, bet ir sužeisti. Juos kompensuos dalinės mobilizacijos aukomis. Juos po trumpo apmokymo ketinama siųsti į frontą“, – sakė A. Anušauskas, pridurdamas, kad mobilizuotiems rusams tenka kariauti su sugedusia technika.
 
„Rusijoje mobilizacijos sistema nebuvo aktyvuota anksčiau ir matėsi, kad jie nėra pasiruošę. Matėsi, kad net technika, kuri buvo siunčiama į Ukrainą, nevažiavo. Reikėjo iš keturių tankų surinkti vieną. Tad kariuomenės papildymas buvo ir tebėra komplikuotas“, – pridūrė ministras.
 
Spalio 10 d. autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dislokuoti šalyje bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.18; 14:00
Trumposios naujienos

A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Minskas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kadaise reklamavęs degtinę ir pirtis kaip būdą apsisaugoti nuo COVID, pirmadienį pareiškė, jog šios buvusios sovietinės valstybės moksleiviai turėtų nuimti bulvių derlių, kad būtų sveiki.
 
A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo Baltarusiją nuo 1994 m. ir garsėja kaimišku ekscentriškumu bei radikaliais pasiūlymais. Jis piktinosi, kad Baltarusija, bene labiausiai sovietinė iš visų valstybių, tapusių nepriklausomomis, kai 1991 m. subyrėjo SSRS, neleidžia „mobilizuoti moksleivių nuimti bulvių derliaus“.
 
Sovietų Sąjungoje studentai ir moksleiviai nuolat buvo siunčiami nuimti derlių. „Kokiais pavyzdžiais mes auklėjame savo moksleivius?, – klausė A. Lukašenka per vyriausybės posėdį. – Kai kas sako, jog tai išnaudojimas. Tačiau koks tai išnaudojimas, jei žmogus dirba penkias ar šešias valandas? Tėvams tai malonumas, o vaikams – gera fizinė mankšta“.
 
Buvęs kolūkio pirmininkas A. Lukašenka ir toliau labai prisirišęs prie žemės ūkio. 2020 m. jis propagavo pirtis, stiklinę degtinės kasdien ir darbą ūkiuose traktoriais, kaip būdą apsisaugoti nuo koronaviruso.
 
Sieną su Ukraina turinti Baltarusija yra ištikima Rusijos sąjungininkė ir leido Maskvos pajėgoms pasinaudoti jos teritorija vasarį pradedant karinę operaciją prieš Kyjivą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.04; 07:51
Trumposios naujienos

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Ukraina trečiadienį atmetė ir pavadino „cinišku“ autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos sveikinimą Nepriklausomybės dienos proga, praneša agentūra „Reuters“.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
 
A. Lukašenka oficialiame pranešime palinkėjo ukrainiečiams „taikaus dangaus, tolerancijos, drąsos, stiprybės ir sėkmės atkuriant orų gyvenimą“. „Esu tikras, kad šiandieniniai nesutarimai nesugriaus jau kelis šimtmečius puoselėjamų nuoširdžių ir gerų abiejų tautų santykių“, – priduriama A. Lukašenkos pranešime.
 
Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje griežtai sukritikavo šį Baltarusijos vadovo sveikinimą. „A. Lukašenka yra įsitikinęs, kad pasaulis nepastebi jo dalyvavimo vykdant nusikaltimus prieš Ukrainą, – parašė M. Podoliakas. – Būtent todėl jis ciniškai linki mums taikaus dangaus, tačiau tuo pat metu leidžia, kad ant mūsų kristų mirtį nešančios raketos.“
 
Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė ir leidžia Maskvai naudotis savo teritorija vykdant Ukrainos puolimą. Liepą A. Lukašenka įvardijo savo šalį „vienintele pasaulio valstybe, palaikančia Rusiją kovoje su nacizmu“.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.08.25; 08:10
Gordijo mazgas

Sviatlana Cichanauskaja. EPA-ELTA foto

Minskas/Vilnius, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikisi didelio pasipriešinimo galimam visiškam savo šalies įtraukimui į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Mūsų partizaninis judėjimas tai sabotuos. Įsakymai nebus vykdomi. Arba baltarusių kariai ten iš karto pasiduos“, – sakė ji agentūrai dpa.
 
Praėjus dvejiems metams po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje S. Cichanouskaja pažymėjo, kad Rusija, remdama diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, tikriausiai jau tada buvo numačiusi šalį kaip „placdarmą“ Ukrainai pulti.
 
Per rinkimus 2020 metų rugpjūčio 9-ąją autoritariškai Baltarusiją valdantis A. Lukašenka pasiskelbė jų nugalėtoju, tai sukėlė beprecedenčius protestus.  Daugelis rinkimų laimėtoja laiko S. Cichanouskają. Vis dėlto dėl didžiulių valstybinių represijų šiuo metu Baltarusijoje didesnių demonstracijų praktiškai nevyksta.
 
„A. Lukašenka yra kolaborantas. Jis įtraukė Baltarusiją į šį karą, o už tai, kad Rusija jį išlaikytų valdžioje, daro viską, ko iš jo reikalaujama“, – kalbėjo S. Cichanouskaja prieš antrąsias ginčytinų rinkimų metines. Šiandien esą yra aišku, kad Kremlius jau tada turėjo planų dėl karo ir todėl paliko A. Lukašenką valdžioje. Šis leidžia rusų ginkluotosioms pajėgoms iš Baltarusijos teritorijos pulti Ukrainą, kritikavo Vilniuje gyvenanti S. Cichanouskaja.
 
„Tačiau karo pradžioje būta sabotažo aktų prieš svarbius tiekimo kelius. Geležinkelių partizanai stabdė karinį transportą; Ukrainos pajėgoms buvo perduodama informacija apie bazes, iš kurių leidžiamos rusų raketos“, – sakė S. Cichanouskaja. Ukrainoje taip pat susiformavo baltarusių kovotojų batalionas prieš rusų invaziją.
 
Nepaisant didelių Kremliaus lūkesčių ir spaudimo, A. Lukašenkai iki šiol nepavyko pasukti šalies karo kurso link, sakė S. Cichanouskaja. 86 proc. žmonių Baltarusijoje yra prieš karą. Šalyje nėra antiukrainietiškų nuotaikų. Kartu opozicionierė kritikavo „didžiules represijas“. „Kas atvirai pasisako prieš karą, yra laikomas režimo priešininku“, – sakė ji. Politinių kalinių, tarp kurių yra jos vyras Sergejus Cichanouvskis, padėtis šalyje yram siaubinga, teigė dviejų vaikų motina.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Gordijo mazgas

V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį Teisingumo ministerija kartu su Teisės ir demokratijos centru rengia tarptautinę konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“, kurioje bus diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės Specialiam tribunolui.
 
Konferencijoje nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Nuotoliniu būdu diskusijose dalyvaus Ukrainos teisingumo ministras Denis Malyuska. Į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės; apie agresyvios Rusijos politikos kilmę, tikslus, ideologinį agresijos karo pagrindimą.
Bus aptariami teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos ir kiti klausimai.
 
Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.
 
Kovo 4 d. tarptautinės viešosios teisės juristai, vieši asmenys ir žmogaus teisių gynėjai iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.
 
Balandžio 8 d. Baltijos šalys įstojo į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.
 
Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.
 
Konferencijos globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.05.06; 07:06
Trumposios naujienos

Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

Kijevas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pajėgos skelbia, kad baltarusių daliniai pajudėjo Ukrainos kryptimi. „Atskiri vienetai iš labiausiai kovai parengtų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų formuočių pajudėjo prie Ukrainos valstybinės sienos Volhynios kryptimi“, – pirmadienį feisbuke rašė generalinis štabas. Volhynia yra regionas Ukrainos šiaurės rytuose.
 
Jau naktį į pirmadienį būta spėlionių, kad Baltarusija netrukus gali su kariais oficialiai įsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Ukrainos vadovo Volodymyro teigimu, dar sekmadienį tikino, kad Minskas neketina to daryti.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.03.01; 06:40
Trumposios naujienos

V. Putinas stebėjo branduolinių pajėgų pratybas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Rusijoje buvo surengtos branduolinių pajėgų pratybos, kurias stebėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Jos vyko Vakarams nerimaujant, kad Kremlius artimiausiomis dienomis rengiasi pulti Ukrainą, praneša AFP.
 
Rusijos valstybinė televizija transliavo vaizdus, kuriuose V. Putinas ir Aliaksandras Lukašenka sėdi prie stalo Kremliuje ir ekranuose stebi naujausių hipergarsinių ir sparnuotųjų raketų, galinčių nešti branduolinį ginklą, paleidimą.
 
Kremlius paskelbė, kad pratybose dalyvavo bombonešiai TU-95 ir povandeniniai laivai, o visos raketos pataikė į taikinius.
 
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas užsiminė apie branduolinius ginklus.
 
„Tokie bandymai, be abejo, neįmanomi be valstybės vadovo. Juk žinote apie garsųjį juodą lagaminėlį su raudonu mygtuku“, – sakė jis.
 
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad pratybose dalyvavo beveik visos kariuomenės rūšys, įskaitant strateginių raketų pajėgas bei Šiaurės ir Juodosios Jūros laivynus, turinčius povandeninių laivų ginkluotų branduolinėmis raketomis.
 
JAV perspėja, kad Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 150 000 karių, o įskaitant separatistų pajėgas – 190 000 karių, ir jau apsisprendė pulti Ukrainą.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį dalyvauja Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje. Jis siekia užsitikrinti Vakarų paramą tuo metu, kai separatistai suaktyvino Ukrainos pajėgų apšaudymą šalies rytuose. Per artilerijos apšaudymą žuvo vienas ukrainietis karys.
 
Kremlius neigia ketinantis pulti Ukrainą, nes šalis siekia narystės ES ir NATO. Tačiau Maskva nesiėmė jokių žingsnių, kad paneigtų nuogąstavimus dėl galimos invazijos, o Rusijos valstybinė televizija ėmė skleisti gandus, kad tai Kijevas rengiasi pulti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose. Neva dėl to separatistai pradėjo žmonių evakuaciją į Rusiją.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.02.20; 04:00
Trumposios naujienos

V. Putinas ir A. Lukašenka nori plėsti bendradarbiavimą. EPA – ELTA foto

Maskva, vasario 18 d. (dpa-ELTA). Spaudžiami Vakarų sankcijų, Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka nori toliau plėsti savo bendradarbiavimą. „Sunku dėl sankcijų, – penktadienį Kremliuje sakė paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka. – Tačiau jie mūsų neuždusins“. Kartu šalys esą ras išeitį iš situacijos.
 
V. Putinas, kuris, nepaisant pandemijos, apsikabino A. Lukašenką, dar kartą pasmerkė sankcijas, pavadindamas jas „neteisėtomis“ ir pažeidžiančiomis tarptautinę teisę.
Bendradarbiavimas. EPA – ELTA nuotr.
 
ES ir JAV taiko sankcijas Baltarusija ir Rusijai dėl jų Vakaruose ginčytinos politikos ir žmogaus teisių pažeidinėjimo. Turėdamas omenyje augančią įtampą su Vakarais, be kita ko, dėl Ukrainos, V. Putinas sakė, kad Rusija ir Baltarusija turi nusiteikti tolesnėms sankcijoms.
„Sankcijos bus įvestos bet kuriuo atveju“, – sakė Kremliaus šeimininkas.
 
Vakarai esą visad ras „dingstį“ sankcijoms, kad sulėtintų abiejų šalių vystymąsi. „Tai ne kas kita, kaip nesąžininga konkurencija“, – kalbėjo V. Putinas. Pasak jo, sankcijų spaudimas jau seniai padeda stiprinti Rusijos ekonomiką iš vidaus. Vakarai, vykdydami savo sankcijų politiką, esą siekia pranašumo sau.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.19; 07:30
Trumposios naujienos

Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Kijevas, gruodžio 2 d. (ELTA). Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, pranešęs apie savo ketinimą apsilankyti Kryme, „sudegino tiltus“ santykiuose su Kijevu. Tai interviu Latvijos leidiniui „Sargs.lv“, paskelbtame ketvirtadienį Ukrainos ambasados Rygoje tinklalapyje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
 
„Tai nedidelė, bet labai svarbi kur kas didesnio paveikslo detalė. Ką galima šitaip pasekti? Šiuo pareiškimu A. Lukašenka iš esmės sudegino visus tiltus santykiuose su Ukraina, padarė Baltarusiją Ukrainai priešiška šalimi“, – sakė ministras.
 
Anksčiau A. Lukašenka pareiškė ketinąs apsilankyti Rusijos aneksuotame Kryme kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.03; 00:30
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Maskva/Kijevas, gruodžio 1 d. (dpa-ELTA). Autoritarinis Baltarusijos valdytojas Aliaksandras Lukašenka po ilgų dvejonių pirmą kartą pripažino aneksuotą Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalį kaip Rusijos. „Krymas (…) de facto yra Rusijos Krymas“, – sakė A. Lukašenka Rusijos valstybinei agentūrai „Ria Novosti“, interviu ištraukas paskelbusiai trečiadienį.
 
„Po referendumo Krymas teisėtai tapo Rusijos“, – sakė 67 metų A. Lukašenka, turėdamas omenyje prieštaringai vertinamą 2014 metų referendumą, po kurio Rusija aneksavo Krymą nepaisydama tarptautinės bendruomenės protesto.
 
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad norint pripažinti „nieko nereikia daryti ir priimti jokių įstatymų“.
 
Kita vertus, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad svarbiausia yra A. Lukašenkos veiksmai – ir įspėjo Minską dėl oficialaus pripažinimo.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2021.12.02; 00:30
Atsargiai

Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį apkaltino Lietuvą migrantų žudymu, pasirodžius pranešimams apie dar vieną mirtį prie rytinės Europos Sąjungos (ES) valstybės sienos.
 
„Šioje migracijos krizėje niekšai nuėjo taip toli, kad žudo žmones“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su Baltarusijos gynybos ministerijos atstovais.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
 
Migrantai atvežami prie Baltarusijos sienos „negyvi, o gal pusgyviai“ iš ES pusės ir ten išmetami, tvirtino 67 metų A. Lukašenka, pasirodęs vilkintis karinę uniformą.
 
Europos Sąjunga kaltina A. Lukašenką, dažnai vadinamą „paskutiniu Europos diktatoriumi“, tyčia skraidinant žmones iš krizių zonų, pavyzdžiui, Irako, ir stumiant juos prie ES sienos. Migrantai taip pat ne kartą skundėsi dėl netinkamo Baltarusijos saugumo pajėgų elgesio.
 
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos pasienietis pirmadienio rytą pranešė, kad pasienyje su Lietuva rastas negyvas vyras, savaitgalį buvo aptiktas kitas kūnas.
Informacijos negalima patikrinti nepriklausomai. Tarptautinis Raudonasis Kryžius neseniai pranešė apie daugiau nei 10 mirčių prie sienos rytiniame ES flange.
 
Lenkijos pasieniečiai pirmadienį pranešė, kad per 24 valandas iš Baltarusijos į Lenkijos teritoriją mėgino patekti iš viso 92 migrantai.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2021.11.30; 00:01