Prancūzijos prezidentas E. Macronas lankosi Bangladeše. EPA-ELTA nuotr.
Daka, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyko į Daką trumpam vizitui į Bangladešą aptarti dvišalių ir regioninių klausimų su Bangladešo vadovais. Savaitgalį jis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Indijoje.
Sekmadienio vakare E. Macronas iš Naujojo Delio atskrido į Daką. „Hazrat Shahjalal“ tarptautiniame oro uoste jį pasveikino Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina.
Prekyba ir investicijos, reguliuojama migracija, saugumas, tvari plėtra ir klimato kaitos poveikis – tai vieni iš klausimų, kurie greičiausiai bus aptarti pirmadienį numatytose oficialiose E. Macrono ir Sh. Hasina‘os derybose, teigė Bangladešo pareigūnai.
Manoma, kad E. Macrono vizito metu abi šalys pasirašys keletą sandorių, nors oficialios informacijos apie tai nepateikta.
Bangladešo užsienio reikalų sekretorius Masudas bin Momenas anksčiau sakė, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių suplanuotas Prancūzijos vadovo vizitas į Bangladešą yra labai svarbus abiem šalims.
1990 metais Bangladeše lankėsi buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand‘as.
„Tai taip pat bus galimybė sustiprinti mūsų dvišalius santykius su šalimi, kuri, Prancūzijai remiant, sparčiai ekonomiškai vystosi“, – teigiama Prancūzijos ambasados Dakoje pranešime apie E. Macrono vizitą.
Bangladešas ir Prancūzija taip pat laikosi bendro požiūrio į pasaulinius iššūkius, ypač į „Paris Agenda for People and the Planet“ (Paryžiaus darbotvarkę žmonėms ir planetai), kurią Bangladešas aktyviai remia.
Kadangi Bangladešas yra ypač pažeidžiamas klimato kaitos poveikio, E. Macronas taip pat pakartos Prancūzijos pasiryžimą palaikyti Bangladešą humanitarinėje srityje, ypač atsižvelgiant į nuolatinius potvynius, su kuriais šalis susiduria, priduriama pareiškime.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 24 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pasikeitė nuomonėmis apie situaciją Rusijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku, praneša Baltieji rūmai.
Partneriai dar kartą patvirtino savo „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai, teigiama JAV vyriausybės pareiškime.
Šeštadienio ryte J. Bidenas buvo informuotas savo nacionalinio saugumo komandos apie įvykius Rusijoje, kur samdinių pajėgos meta iššūkį vyriausybei.
Tarp kitų pokalbio dalyvių buvo JAV viceprezidentė Kamala Harris, nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, gynybos ir valstybės sekretoriai Lloydas Austinas ir Antony Blinkenas, informuojama pranešime.
V. Zelenskis Japonijoje susitiko su E. Macronu. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo darbo vizitą Japonijoje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su darbo vizitu lankydamasis Japonijoje, kur dalyvavo G-7 viršūnių susitikime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijai už svarbius sprendimus dėl karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai“, – praneša prezidento kanceliarija.
V. Zelenskis pažymėjo Prancūzijos paramos naikintuvų koalicijai ir šalies dalyvavimo Ukrainos pilotų apmokymo misijoje svarbą.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad prioritetas yra įgyvendinti Ukrainos „Taikos formulę“ ir į šį procesą įtraukti kuo daugiau valstybių.
Jis informavo Prancūzijos prezidentą apie savo vaisingą vizitą Arabų lygos viršūnių susitikime.
V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad pradėti įgyvendinti susitarimai, pasiekti jo gegužės 13 d. vizito Prancūzijoje metu, ir tęsiamas bendradarbiavimas gynybos srityje.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Japonijoje, susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Indijos premjeru Narendra Modi.
Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo 1,089 mln. žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Prancūzijoje vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – penktadienį dėl jos teisėtumo spręs Konstitucinė taryba. Protestai ketvirtadienį vyko daugelyje miestų, į juos žmones sukvietė profsąjungos. Prognozuota, kad protestuose dalyvaus nuo 400 000 iki 600 000 žmonių.
Buvo blokuojami keliai, geležinkelio bėgiai ir naftos perdirbimo gamyklos. Šiukšliavežiai Paryžiuje vėl pradėjo streiką. Sostinėje demonstrantai įsiveržė į prancūzų prabangių prekių koncerno LVMH būstinę ir leido fejerverkus. Prancūzijoje prieš pensijų reformą protestavo maždaug milijonas žmonių. EPA-ELTA nuotr.
E. Macronas išvakarėse gynė nuo besitęsiančios kritikos savo ginčytiną reformą ir žadėjo dialogą su profsąjungomis. Šalis esą turi toliau daryti pažangą, todėl jis norįs su socialiniais partneriais pakalbėti apie tolesnę įvykių eigą. Reforma esą buvo būtina. Penktadienį Konstitucinė taryba skelbs reformos projekto peržiūros rezultatus. Taryba gali atšaukti dalį arba visą reformą arba paskelbti ją atitinkančia konstituciją.
Prancūzai nepatenkinti pensinio amžiaus didinimu nuo 62 iki 64 metų. Vyriausybė reformą jau yra priėmusi. Ginčą paaštrino tai, kad reforma priimta be balsavimo parlamente. E. Macronas nori, kad reforma įsigaliotų iki metų pabaigos.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai žmonių šeštadienį Paryžiuje išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą.
Policijos duomenimis, protestuotojų buvo apie 12 000, organizatoriai kalbėjo apie 150 000 dalyvių. „Priešinamės“, „Esame čia, nors Macronas to nenori“, – Prancūzijos sostinėje skandavo demonstrantai. Prezidentas Emmanuelis Macronas siekia padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
Tarp demonstrantų buvo ir kairysis populistas Jeanas Lucas Mélenchonas, partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (La France Insoumise) pirmininkas. Jis E. Macrono adresu teigė: „Būkite prakeiktas, kad visą mūsų egzistenciją norite paversti preke.“
E. Macronas jau 2019 metais mėgino supaprastinti sudėtingą Prancūzijos pensijų sistemą ir pasiekti, kad prancūzai ilgiau dirbtų. Tai sukėlė ilgiausią protestų bangą nuo studentų maišto 1968-aisiais. Reformos projektas tada dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas.
Dabar vyriausybė nori pensinį amžių padidinti iki 64 metų. Pradžioje E. Macronas kaip tikslą buvo įvardijęs 65 metus. Žmonėms, kurie pradėjo dirbti labai anksti ir kurių darbas labai sunkus, ir toliau būtų taikomos specialios išimtys. Kartu minimali pensija turėtų didėti iki 1 200 eurų. Vyriausybė, be to, nori, kad daugiau senjorų nei iki šiol dirbtų.
Įstatymo projektas pirmadienį turėtų būti pristatytas vyriausybei, o tada dėl jo diskutuos Nacionalinė Asamblėja. Sausio 31 dieną profsąjungos rengia naują visuotinių protestų dieną. Protestuose praėjusį ketvirtadienį visoje Prancūzijoje dalyvavo iki 2 mln. žmonių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prokurorai atliko kratas prezidento Emmanuelio Macrono partijos ir JAV konsultacijų įmonės „McKinsey“ biuruose, vykdydami tyrimą dėl Prancūzijos lyderio rinkimų kampanijos finansavimo.
Tyrimas pradėtas spalio pabaigoje dėl įtarimų netinkamu rinkimų kampanijos sąskaitų tvarkymu ir palankumu per E. Macrono prezidento rinkimų kampanijas 2017 ir 2022 metais, trečiadienį pranešė Paryžiaus prokuratūra. Ypač norima išsiaiškinti, ar E. Macronas teisėtai pasinaudojo pasaulinės konsultacijų milžinės paslaugomis. Jos atžvilgiu Prancūzijoje nuo pavasario taip pat vykdomas mokestinis tyrimas.
Pasak prokuratūros, kratos atliktos „McKinsey“ biuruose Paryžiuje, E. Marcono politinės partijos „Atgimimas“ būstinėje bei partijos finansavimo asociacijos biuruose.
Vadinamąją „McKinsey aferą“ Prancūzijoje lydi kritika dėl didelių E. Macrono vyriausybės išlaidų užsienio konsultantams. E. Macrono valdymo laikotarpiu Prancūzijos vyriausybės išlaidos užsienio patarėjams gerokai išaugo. Taip pat viešai atskleista, kad „McKinsey“ bent dešimtmetį nemokėjo jokių mokesčių Prancūzijoje. Bendrovė tvirtina, kad laikosi įstatymų.
Prokurorai dabar tiria, ar per savo prezidento rinkimų kampanijas E. Macronas gavo iš „McKinsey“ neskelbiamą paramą, kurią turėjo atskleisti kampanijos finansavimo dokumentuose.
Prancūzijos įstatymai griežtai riboja kandidato kampanijos išlaidas. Tačiau būta daug kaltinimų, kad politikai nuslepia išlaidas arba manipuliuoja sąskaitomis faktūromis, kad nuslėptų neteisėtas, biudžeto ribas viršijančias išlaidas.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Vykstant tokiems sudėtingiems geopolitiniams procesams neišvengiamai susimastai, tai kur slypi tos giluminės šaknys, kad žmones pykstasi, žudosi, net nematyto žiaurumo karus sukelia. Vardan ko? Pirma, kas ateina į galvą, tai vardan turtų – gobšumo paskatinti. Bet jeigu tų turtų turi daugiau nei reikia jam, jo šeimai, vaikams ir vaikaičiams. Tikrai ne vien dėl to.
Pats naujausias pavyzdys – V.Putinas. Jis kruviną, dar nergėto žiaurumo karą 77 metus išgyvenusioje taikioje Europoje pradėjo tikrai ne dėl turtų. Jis jų turi sočiai, kad eiliniams rusams net nesisapnavo kiek. Sako, jis nori atkurti SSRS arba pakartoti caro Petro I didžiosios Rusijos imperijos idėją. Abejotina, ar jis jau taip nuodugniai išstudijavo savo šalies istoriją. Dar yra naratyvas, plačiai visuomenei mažai žinomas apie kažkokį mistinį ,,ruskij mir“ (rusų pasaulį). Bet juk tai kaip rusai pasakytų ,,bried“ (kvailystė), nes tokio dalyko niekada nebuvo, jo nėra ir būti negali. Tai ne visai sveikose kažkieno smegenyse gimusi liguista idėja, kuri veikiant aplinkai ir siekiant kažkokio tai savęs įsiamžinimo gali tapti paranojiška mintimi. Tai tam tikros rūšies psichinė negalia, kurios tiesiog nesugebi atsikratyti. Ir pradedi tikėti, kad tai tavo lemtis. Tačiau net ne medikui matomai aišku, kad suprasti juk tai rimta, jei ne liga tai bent priklausomybė, kaip narkotikai arba azartiniai lošimai. Ir štai tokia liga/priklausomybe suserga didelės valstybės vadovas, turintis neribotas galias.
Problema tame, kad pasaulis bei atskiros valstybės nėra apsaugotos nuo tokios įvykių raidos. Mano oponentai nežinantys garsios Vinstono Čerčilio frazės, kad ,,Demokratija labai bloga santvarka, bet geresnės žmones nesugalvojo“ tuoj puls aiškinti, kad tai atsitikti gali tik esant diktatūrai, t.y. autokratiniam valstybės valdymui. O štai demokratinės valstybės nuo to yra automatiškai apsaugotos. Taip demokratiškose valstybėse daugiau yra saugilkių tokiems scenarijams. Tačiau ir jos toli gražu nėra nuo to pilnai apsaugotos. Taip, kad Vinstono Čerčilio citata aktuali ir šiandieną ir ypač pirmoji jos dalis.
Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Nors demokratinė sistema turi vieną svarbų privalumą, kad jose lyderiai dažnai keičiami. Tačiau jos turi ir aibę trūkumų.Visų pirma tai visiškai atgyvensusi archaiška rinkimų sistema. Juk jos šerdis yra visuomenės nuomonės formavimas. Ne idėjų ir programų kova. Ne kandidatų nuveikti darbai. O kuo geriau influenceriai vieną ar kitą kandidatą originaliau pareklamuos. Prieš keletą metų JAV buvo atlikta išsami studija, kaip rinkėjas pasirenka už ką balsuoti. Pasirodo, 80% jų pasirinkimą nulemia ne kandidato padorumas ir sugebėjimai, bet rinkėjo emocijos ,,patiko“ ar ,,nepatiko“ tipo ,,gražus“, ,,negražus“.
O kas nulemia gerą influencerių darbą. Atsakymas labai paprastas – PINIGAI! Taigi kuo didesni pingai, tuo daugiau galimybių tapti, kad ir JAV Prezidentu. Ir tik atsitiktinumas, kad šis lemiamas faktorius sutampa su kandidato pakankamai aukštu intelektu. Ir ne tik intelektu. Geram valstybės vadovui arba miesto, rajono merui reikia ne tik gero išsilavinimo, geros isšvaizdos, geros iškalbos, gerų manierų, bet svarbiausia doros, drąsos, bei ne eilinių gabumų sugebėti mąstyti ir kurti strategines savo bendruomenės, kuri tavimi patikėjo, ateities perspektyvas. Būkime sąžingi bent patys su savimi ar daug mūsų žinomų Lietuvos politikų buvusių ar esančių turi visą rinkinį šių savybių. Ką Lietuvos. Manau, sunkokai pilną savybių rinkinį rasime ir pas Europos lyderius. Be to, visų jų ir turėti neįmanoma. Nes geras tribūnas ir geras idėja turintis toli gražu gali būti neišvaizdus.
Be to, dar vienas esminis mūsų rinkimų sitemos trūkumas, kad kandidatams nėra numatyta (suformuluota) tam tikra minimalių reikalavimų kartelė. Dabar net slapstęsis nuo Lietuvos teisėsaugos ir teistas už nelegalių lėšų naudojimą veikėjas toliau lyg niekur nieko ilgą laiką vadovavo parlamentiniai partijai ir net atstovauja Lietuvą Europos parlamente. Galų gale visu savo silpnumu demokratinė rinkimų sistema atsiskleidė per praeitus rinkimus JAV, kai buvęs Prezidentas Donaldas Trumpas ne tik nepripažino rinkimų rezultatų, bet ir suagitavo savo rėmėjų būrį šturmuoti Kapitolijų. Kas tai – ne autritarizmas? Negana to jis ne tik, kad nenubaustas. Jis ir vėl ruošiasi kandidatuoti į JAV Prezidentus. Ir štai toks neadekvatus žmogus vadovavo branduolinei valstybei. Kaip Rusijoje V.Putinas, skirtumas tik tas, kad vienas išvis be stabdžių, o JAV dar sugebėjo išlaviruoti. Tačiau tai, kad iš principo padori JAV Respublikonų partija nesugeba kategoriškai atsiriboti nuo tokio neadekvataus lyderio, tik patvirtina prielaidą, kad ne tik diktatūrinėse valstybėse gali neprognozuojami veikėjai uzurpuoti aukščiausias valdžios galias. Tuo pačiu gaudami galimybę pradėti Pasaulinį Armagedoną.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
V.Putinas branduoliniai valstybei vadovauja jau 22 metus. Su juo lyg visiems ir aišku, jis diktatorius-autokratas. Tuo lyg ir viskas pasakyta. Deja ne. Viskas sudėtingiau ir painiau. Jis juk valdžią Rusijoje gavo, bent pradžioje, legimityviai. Naudojantis tokia pačia rinkimų sistema, kaip ir kitame demokratiniame pasaulyje. O diktatoriumi tapo po truputį, per eilę metų ir pasinaudojant referendumais.
Gal kai kas mane užsipuls, kad palyginau ne palyginamus dalykus. Noriu būti suprastas, aš tiesiog bandau jums parodyti, kokios netobulos abi sistemos, kai mes piliečiai patys įteikiame į rankas savo lyderiams neribotas galias, kurias jie gan dažnai panaudoja prieš mus pačius. Štai kitas pavyzdys. Šių eilučių autorius nuoširdžiai ,,sirgo“ per Prancūzijos Prezidento rinkimus už E.Macroną. Bet nespėjus įsivažiuoti savo antroje kandencijoje šis jaunas politikas, su didžiulėmis ambicijomis būti visos ES lyderiu, skaudžiai nuvylė. Jis pradėjo dalinti sveikam ir doram žmogui nesuvokiamus patarimus Ukrainos lyderiams suteikti galimybę Putinui ,,išsaugoti veidą“ paaukojant Rusijai dalį Ukrainos teritorijos. Keista, kodėl ne Prancūzijos? Štai gyvas pavyzdys NEDOROS ir NEDRĄSIOS politikos.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kai mes su jumis išrenkame ne pagal bendražmogiškus aiškiai suformuluotus kriterijus reklamos/pinigų dėka bailias ir vidutinių gabumų pilkas asmenybes, tuo pačiu jiems suteikdami per didelias jų moralės ir intelekto lygiui neatitinkančias galias, tai ir turime apverktinus rezultatus. O tų rezultatų vaizdus gerai matome kiekvieną dieną Ukrainoje. Teisybės dėlei privalome pasakyti, kad ir NATO narės Turkijos Prezidento P.Erdogano elgesys dėl Suomijos ir Švedijos narystės ne tik kad nepuošia Aljanso, bet dar blogiau. Niekas net necyptelėjo, kad jis šias gan aukštos moralės standartų valstybes apkaltino jų simpatijoms kurdams. O juk ne paslaptis, kad kurdų yra virš 20 milijonų ir jų teritoriją per amžių karus uzurapavo Turkija, Irakas, Sirija ir Azerbaidžanas. Tai kaip čia su žmogaus teisėmis ir tautų apsisrendimo teise. Ar ji vieniems galioja, o kitiems ne. Juk mūsų užsienio politikos darytojai tiek iečių sulaužė koneveikdami Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau iš šitų moralizuotojų nė žodžio neteko girdėti apie vertybinę užsienio politiką liečiančią Turkijos elgesį. Štai akyvaizdi politikų viedmanystė ir bet kokios doros politikos sutrypimas į purvą.
Didžiausia problema prieš mus visus šiandieną iškyla visu savo aštrumu, o kaip sukurti priešnuodžius, kad mūsų likimas nebūtų priklausomas nuo Hitlerių, Stalinų, Moudzedūnų, Pol Potų, Huseinų, Putinų ir jų pasekėjų. Kad suteikdami valdžią ją suteiktume tik patiems Doriausiems, Empatiškiems, sugebantiems Mylėti savo artimą, žinantiems kas yra Atjauta, sugebantiems skirti Gėrį nuo blogio ir būti Drąsiems kovojant prieš piktavalius.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Tam reikia ruoštis ir ruožti nuo mažens. Suprantama, pirmiausia kiekvienas pats privalo būti atsakingais už savo daromus sprendimus, t.y. už tai, ką renkame. Juk tikrai nieko geresnio nei rinkimai pasaulis kol kas nesugalvojo. Prie to dar prisideda ribotas laikas užimti aukščiausius postus valstybėje. Nors tai reiktų išplėsti į visų lygių vadovų postus, kad amžinų kunigaikštukų nebūtų. Ypač Lietuvoje tai liečia savivaldybes. Svarbiausia, žmones privalo nuo mažens pasiruošti ir suprasti, kad norint ramiai ir gražiai gyventi savo likimą privalome atiduoti į tam tinkamų žmonių rankas. Privalome skirti, kad rinkimai – tai mūsų nemažos dalies būti savo laimės kalvės teisių perdavimas kitiems. Tai ne realybės šou. Tai mūsų likimo ir katastrofiškų pasekmių visiškai nekaltiems žmonėms atsiradimas, jeigu pasielgsime neteisingai. Dabar tai padarė Rusijos žmones. Nuo tokio jų sprendimo kenčia jie patys ir dar labiau kenčia ukrainiečiai. Jie dar nesupranta savo abejingumo kainos, bet jie už tai jau moka ir mokės dar ilgai. Lygiai kaip karinėmis priemonėmis mes neišspręsime konfliktų nei šalies viduje nei su kaimynais. Jos tinka tik gynybai. O taikai ir žmogiškam normalių, o ne psichopatų žmonių, gyvenimui reikia išmastyti ir sukurti tokius mechanizmus, kad žmonių atsakomybė už savo sprendimus pasiektų tą dorovės ir atsakomybės ribą, nuo ko prasideda tikrai gražus gyvenimas visiems.
Svorį keliantis kranas. Slaptai.lt foto
Išvada peršasi savaime, kad pribrendo laikas baigti kartoti nieko nepasakančią mantrą, mėgstamą mūsų politikų … ,,mes už liberaliąją demokratiją.“ pateikdami ją kaip savaiminę vertybę. Deja pati savaime ji nėra jokia vertybė. Neišvengiamai visiems kartu, arba nors neabejingiems mūsų likimui būtina pradėti kurti tokią universąlią valstybės valdymo sistemą kuri apimtų savyje ne tik ideologines klišes, o iš esmės nuoširdžiai per skaidrią rinkimų sistemą ir pinigų srautų ribojimą sukurtų prielaidas turėti išties išmintingą ir dorą valdžią. Kad šalį valdyti tam tikram periodui ateitų patys doriausi ir iškiliausi Tėvynės sūnūs ir dukros. Jeigu to nesiimsime tai ir toliau murkdysimės nesantaikos ir apgavysčių liūne.
Daktars Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LRV ministras ir Seimo narys bei NSGK pirmininkas
Taip, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kompromituoja Prancūziją. Būtų galima dar aštriau tarti: Prancūzijos lyderis kompromituoja tiek Europos Sąjungą, tiek NATO, nes šios organizacijos gerbia šalių teritorinio vientisumo principus, jų laikosi, o štai Prancūzijos vadovas demonstratyviai nusispjauna į pasaulio pripažintas teritorinio vientisumo taisykles, kai kalbama apie Azerbaidžano – Armėnijos konfliktą dėl Karabacho.
Taigi: tarptautinė bendruomenė visuose savo dokumentuose teigia, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Ką tai reiškia? Aiškiau nė nebūna: visi armėnų kariškiai privalo kuo greičiau nešdintis iš šių teritorijų. Nebent oficialusis Baku jiems būtų leidęs pasilikti. Bet Azerbaidžanas niekad nesutiko padovanoti Armėnijai nė vieno Karabacho žemės centimetro. Be kita ko, Azerbaidžanas beveik tris dešimtmečius prašė, kad Europa padėtų jam taikiai susigrąžinti Karabachą. Derybinė Minsko grupė turėjo užtektinai laiko (tiksliai kalbant, – 28-erius metus), kad įtikintų oficialųjį Jerevaną atiduoti tai, kas jam nepriklauso. Deja, Minsko grupė, kuriai didelės įtakos turėjo oficialusis Paryžius, elgėsi keistai, nesuprantamai – nespaudė agresorės Armėnijos, kad ši paliktų svetimas žemes. Greičiau spaudė Azerbaidžaną, kad šis susitaikytų su teritoriniais praradimais.
2020-ųjų rudenį, nusivylęs Minsko grupės tūpčiojimais vietoje, Azerbaidžanas panaudojo karinę jėgą – susigrąžino beveik visą Karabachą. Azerbaidžanas pasielgė teisingai – kiek gi galima laukti? Juk mes nesmerkiame Ukrainos, kai ši jėga vaduoja savo žemes. Mes nesmerksime ir Gruzijos (Sakartvelo), kai jis karinėmis priemonėmis sumanys susigrąžinti Pietų Osetiją su Abchazija, nepriekaištausime ir Moldovai, kai ji ims jėga vaduoti Padniestrę! Nes šalių teritorinis vientisumas – vertybė, kurią reikia gerbti, puoselėti ir ginti. Tad kodėl Azerbaidžano pastangų Prancūzija nelaiko teisėtomis?
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Deja, tenka konstatuoti, kad po sėkmingos 44 paras trukusios azerbaidžaniečių karinės operacijos 2020-ųjų rudenį Prancūzija griebėsi bjaurių gudrybių, kad tik pakenktų sėkmingai savas žemes vaduojančiam Azerbaidžanui. Sąžiningai kalbant, Prancūzija atvirai stojo rūpintis ne aukos, o agresoriaus interesais. Kiek tuomet prancūziškai išlieta purvo, esą Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą, esą kaltas dėl naujų įtampų Pietų Kaukaze, esą nesirūpina civilių saugumu! Įsidėmėtina ir tai, kad tais metais Prancūzijoje prieš Azerbaidžano diplomatines ir kultūrines atstovybes Armėnijos atstovai surengė kruvinų išpuolių, tačiau nei Prancūzijos žvalgyba, nei Prancūzijos policija nesulaikė riaušininkų, niekas iš armėniškąjį separatizmą remiančiųjų nebuvo nuteistas.
Šiandien – 2022-ųjų rudenis. Per pastaruosius dvejus metus Prancūzijos elgesys nepasikeitė. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, viena vertus, tvirtina norįs kuo greičiau pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu pripažindamas Karabachą esant azerbaidžanietiška teritorija, antra vertus, ieško bent menkiausio preteksto nepasitraukti iš Karabacho. Viena iš pamėgtų N. Pašiniano taktikų – rengti karines provokacijas prieš azerbaidžaniečių karius ir šaukti, esą tai azerbaidžaniečiai pyškina į „vargšus armėnus“. Arba slapta minuoti teritorijas, kurias anksčiau ar vėliau privalės grąžinti Azerbaidžanui.
Kita taktika – ieškoti užtarimo Paryžiuje. O Prancūzijos prezidentas, tarsi būtų ne Prancūzijos, bet Armėnijos pastumdėlis, vėl šaukia, esą tai Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Ne veltui Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui pritrūko kantrybės ir jis viešai pareiškė: Azerbaidžanui nebereikia Minsko grupės paslaugų, Azerbaidžanui nepriimtini tendencingojo Paryžiaus tarpininkavimai. Neoficialiuose diplomatiniuose pokalbiuose oficialusis Baku net juokavo: jei ponas E. Macronas taip atkakliai siekia išplėsti Armėnijos teritoriją, tegul armėnams atiduoda, pavyzdžiui, pietų Prancūziją. Teisingas pastebėjimas: kas Prancūzijos prezidentui suteikė teisę dalinti svetimas teritorijas? Jei jau sąžiningai ieškome kaltųjų dėl 2020-ųjų rudens karo, turime pripažinti, jog, vaizdžiai tariant, dėl 2020-ųjų karo kalta … ir bedantė Minsko grupė, nesugebėjusi padėti Azerbaidžanui, ir Paryžius, visąlaik slapta kurstęs separatistines Jerevano viltis.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidento dar būtų galima pasiteirauti, kodėl prancūzų slaptosios tarnybos taip ir nesučiupo nė vieno šių metų spalio mėnesį riaušes prie Azerbaidžano atstovybių Paryžiuje rengusio armėnų separatisto? Bjaurių išpuolių 2022-ųjų spalio mėnesį būta dviejų. Po pirmojo, kuomet susirūpinęs Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas paskambino į Paryžių, E. Macronas pažadėjo: daugiau nepasikartos. Bet – pasikartojo.
Prancūzijos lyderio žodis – nevertas nė sudilusio skatiko?
Beje, šių metų spalio 10-osios vakarą Vašingtone nežinomi asmenys iš automatinių ginklų apšaudė Azerbaidžano diplomatų automobilį. JAV slaptosios tarnybos kaltininkų dar nerado. Greičiausiai ir nesučiups, mat JAV, kaip ir Prancūzijoje, gyvena gausios armėnų bendruomenės. Oficialusis Vašingtonas, kuomet iškyla Karabacho tema, taip pat nėra iki galo nuoseklus.
Ukrainos prezidentas Kyjive priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderius. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Ištisus mėnesius Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakinėja į klausimus, kodėl jis dar neapsilankė Ukrainoje nuo tada, kai joje prasidėjo karas.
„Visada sakiau tą patį“, – antradienį žurnalistams Šiaurės Prancūzijoje sakė jis. „Keliausiu, kai laikas ir aplinkybės bus naudingos“.
Nuo vasario pabaigos stebėjęs, kaip Vakarų lyderiai vienas po kito vyksta į Kyjivą asmeniškai pasisveikinti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dabar E. Macronas patiria vis didesnį spaudimą pasekti jų pavyzdžiu, kad parodytų savo paramą Ukrainai. Kovo ir balandžio mėnesį per rinkimų kampaniją jis minėjo įtemptą savo tvarkaraštį ir atmetė galimybę ciniškai pasinaudoti subombarduotų gatvių Ukrainos sostinėje nuotraukomis. Tačiau jo nenoras pasekti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, Kanados premjero Justino Trudeau ar Europos Sąjungos vadovės Ursulos von der Leyen pėdomis, kai balandžio 24 d. užsitikrino antrąją kadenciją, kelia vis daugiau klausimų.
Keliones į Ukrainą, žinoma, apsunkina keleivių eismui uždaryta oro erdvė, tačiau tai nesutrukdė kitiems lyderiams atvykti į Ukrainą traukiniais iš Lenkijos. Kodėl neatlikus kelionės iš Paryžiaus? Ir kada 44-erių prezidentas, mėgstantis pasipuikuoti užsienio kelionėmis, nuspręs, kad jo buvimas „naudingas“?
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį aiškiai perdavė Kyjivo norą, sakydamas, kad „būtų gerai, jog E. Macronas atvyktų Prancūzijos pirmininkavimo ES metu”. Paryžius pirmininkauja Europos Sąjungai šešis mėnesius rotacijos tvarka iki birželio pabaigos. “Jis galėjo tai padaryti kitą dieną po išrinkimo. Atėjo laikas tai padaryti dabar”, – trečiadienį televizijos kanalui BFM sakė dažnas kritikas buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as.
Krenta į akis
Pasak prancūzų užsienio politikos eksperto Francois Heisbourgo, tai, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai iki šiol nebuvo Kyjive, krenta į akis. Teisingai ar ne, įtarinėjama, jog visi trys trokšta pasiekti susitarimą kuo greičiau nutraukti kovas, sakė F. Heisbourgas, nors E. Macronas visuomet tvirtino, kad bet kokio susitarimo sąlygos priklauso tik nuo Ukrainos. Prancūzams nepatinka Emanuelio Makrono pasipūtimas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos lyderis mėgina tiesti tiltą tarp Ukrainos ir Rusijos ir vasarį prieš karą apsilankė abiejose sostinėse bei valandų valandas telefonu bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu. Dėl to jis atrodo einantis kitu keliu nei kritiškesnės šalys, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, pasmerkusios V. Putiną ir įtariamus jo karo nusikaltimus.
E. Macronas pasisakė prieš „žodinį eskalavimą“ ir gegužę perspėjo „nežeminti“ Maskvos siekiant užbaigti konfliktą. „Nemanau, kad Prancūzija bando „įsiteikti Rusijai“ (…) bet tai, kad E. Macronas nerengia vizito, vis tiek labai keista“, neseniai tviteryje parašė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje Peteris Rickettsas.
V. Zelenskis kelis kartus kritikavo kolegą prancūzą, kartą pasakęs, jog E. Macronas bijo V. Putino, o jo pokalbius su Rusijos lyderiu pavadinęs „bergždžiais“. „Žinau, kad tarpininkaudamas Rusijai ir Ukrainai jis norėjo rezultatų, bet jokių rezultatų nėra“, – gegužės viduryje vienam Italijos kanalui sakė V. Zelenskis.
„Tai nėra abejingumas“
Bet kokią Prancūzijos kritiką E. Macronas laiko neteisinga ir atkreipia dėmesį į Prancūzijos gamybos sudėtingos artilerijos ir prieštankinės ginkluotės „Caesar“ pristatymus, o taip pat iškalbingą paramą sankcijoms Rusijai. Jis visuomet tikino, kad su V. Putinu kalbasi tik V. Zelenskio prašymu arba glaudžiai su juo derindamas ir kad komunikacijos kanalą su Kremliumi verta išsaugoti.
Kodėl V. Putinas per susitikimą Kremliuje pasodino E. Macroną kelių metrų atstumu nuo savęs. EPA-ELTA nuotr.
Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį buvo pasiųsta į Ukrainą, jos kelionė vertinama kaip paramos simbolis. „Prancūzija neturi ko gėdytis, kalbant apie įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė buvusi prancūzų diplomatė ir Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Marie Dumoulin. Tačiau ji sakė esanti „nustebusi“, kad savo pirmajai kelionei po rinkimų E. Macronas pasirinko ne Kyjivą.
Proga apsilankyti gali atsirasti vėliau šį mėnesį, artėjant birželio 23–24 d. vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, kai 27 narių blokas nagrinės Ukrainos narystės prašymą.
„Tai nėra abejingumas ar nuolaidžiavimas“, – apie E. Macrono sprendimą kol kas nevykti į Kyjivą AFP aiškino Prancūzijos prezidento patarėjas. „Jis ketina ten vykti ne tam, kad pasidarytų asmenukę, o dėl ko nors konkretaus“.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, birželio 1 d. (dpa-ELTA). ES viršūnių susitikime Briuselyje, pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, vyko intensyvios diskusijos dėl Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Vyko labai karštos diskusijos dėl skambučių V. Putinui“, – sakė K. Kallas Estijos televizijai. Ji teigė išsakiusi savo nuomonę apie „vadinamąją tokių skambučių naudą“. K. Kallas ne kartą kritiškai atsiliepė apie pokalbius telefonu su V. Putinu.
Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, O. Scholzas ir E. Macronas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu. Kovo pabaigoje paaiškėjus apie Bučos žudynes, pokalbiai kelias savaites nevyko. Pastarąjį kartą O. Scholzas ir E. Macronas su Rusijos prezidentu kalbėjo šeštadienį ir paragino jį nutraukti karą.
K. Kallas negailėjo gerų žodžių Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kuris kelias savaites blokavo rusiškų dujų boikotą, tačiau derybose elgėsi konstruktyviai. „Vienoks jo įvaizdis yra žiniasklaidoje ir kitoks šiose diskusijose. Mes ieškojome sprendimo jam rūpimais klausimais. Jis šiuos klausimus išsakė ir galiausiai sprendimas buvo rastas“, – kalbėjo K. Kallas.
ES šalys savaitės pradžioje po ilgų diskusijų susitarė dėl plataus rusiškos naftos boikoto. K. Kallas teigė, kad tai ją maloniai nustebino. Su Rusija besiribojančios Estijos premjerė mano, kad reikia uždrausti ir dujų tiekimą.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras. Šie žodžiai – it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.
„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros”, – pareiškė Clement’as Beaune’as „Radio J”. „Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai”.
„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“, – sakė jis, pakartodamas prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją“, kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką. Šį pasiūlymą V. Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus“ ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau C. Beaune’as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare”.
Pagal E. Macrono planą „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui“, sakė jis. Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.
Bet kokią Kyjivo kaltę C. Beaune‘as atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai CNews sakė jis ir taip pat tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“. ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta. Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui“.
E. Macrono „Europos politinės bendrijos“ iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
Štai ko nesuprantu. Ukraina dar nenugalėjo Rusijos, Vakarai tik pradėję Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekti rimtą ginkluotę, frontuose – tik pirmieji ženklai, jog ukrainiečių kariuomenė ruošiasi plačiam kontrpuolimui, o Vakaruose jau aidi balsai, esą Rusijos negalima žeminti, esą būtinos abipusės nuolaidos, esą būtina tuoj pat nutraukti kovinius veiksmus ir sėstis prie derybų stalo.
Sakydamas „Vakarai“ pirmiausia omenyje turiu ką tik rinkimus laimėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, prabilusį apie neleistiną Rusijos žeminimą. Keistas ir Vokietijos kanclerio Olafo Scolzo skambutis Vladimirui Putinui. Niekam tikę ir Popiežiaus Pranciškaus pareiškimai, esą pirmiausia – taika, pirmiausia – derybos. Taika – reikalinga, svarbi, bet ko ji verta, jei neparemta teisybe, neparemta pastangomis susigrąžinti tai, ką iš tavęs neteisėtai atėmė?!
Paskutinieji keliolika metų, pradedant 2008-aisiais, kai buvo užpulta Gruzija (Sakartvelas), akivaizdžiausiai parodė, jog Kremlius supranta tik jėgos kalbą; jokios nuolaidos, jokie vizitai, jokie skambučiai neprivertė Vladimiro Putino atsikvošėti. Visa Vakarų politika bendraujant su Kremliumi pastaruosius 14 metų buvo klaidinga. Paryžius, Berlynas, Vašingtonas naiviai manė, jog su Rusija įmanoma draugauti. Paaiškėjo, jog teisios buvo Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina, tvirtinusios, jog V. Putinas – teroristas, kuris pripažįsta tik grubią jėgą.
Tai, kad 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos armija plačiu frontu veržėsi į Ukrainą, kalti ne vien Kremliaus politikai. Kaltė krenta ir ant vokiečių, prancūzų, amerikiečių pečių – neperprato V. Putino, apsižioplino bendraudami su V. Putinu, leido, kad V. Putinas juos apgautų. Todėl šiandieniniai pasikeitimai, kai Vakarai suskubo į Ukrainą vežti sunkiąja ginkluote, – tai visų pirma skola, kurią NATO ir Europos Sąjunga privalo grąžinti Ukrainai už savas nuodėmes. Būtent – skola, o ne geros valios gestas.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Ir vis tiek šiandien Vakaruose atsiranda politikų, kurie sapalioja, esą teroristinę Rusiją įmanoma sustabdyti derybomis. Kas tai – idiotizmas ar kolaboravimas? Nejaugi Prancūzijos prezidentas nesupranta, kad reikalaudamas nežeminti agresorės Rusijos jis tuo pačiu žemina auka tapusią Ukrainą? Kaip Prancūzijos prezidentui apsiverčia liežuvis tvirtinti, esą Ukraina taip pat turinti bent kažką paaukoti ant Taikos aukuro? Galų gale niekas nesiruošia Rusijos specialiai žeminti. Grąžins tai, ką neteisėtai atėmė iš Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos, Japonijos, pasitrauks iš Kaliningrado srities, sumokės milijardus dolerių už sugriautus Ukrainos miestus, nužudytus ir sužeistus ukrainiečius, mirties baisme nuteis savus karo nusikaltėlius, – tada bus galima mąstyti ir apie atleidimą. Kalbant atvirai, ne prancūzų lyderio reikalas, kaip Kijevas spręs atleidimo – neatleidimo dilemą.
O kokio velnio Vokietijos kancleris skambino V. Putinui? Padorus, demokratiškas kancleris pirmiausia turėjo pasitarti su Baltijos šalių prezidentais – paklausti jų nuomonės. Juk visa pastarųjų metų Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu buvo nusikalstamai klaidinga. Jau esama įtakingų vokiečių politikų, kurie beveik atvirai skelbia Vilnių, Rygą ir Taliną buvus teisius, kuomet lietuviai, latviai ir estai baiminosi Rusijos išpuolių. Tad jei nesuvokiate, kas yra Rusija, paklauskite tų, kurie suvokia, ko galima tikėtis iš Kremliaus. Mano įsitikinimu, Vokietijos kancleris pirmiausia turėjo skambinti į Vilnių, Rygą ir Taliną bei teirautis Baltijos šalių patarimų. Šitaip jis privalėjo pasielgti dar ir dėl to, kad NATO ir ES, kaip ypač dažnai Briuselyje ir Strasbūre įrodinėjama, sudarytos iš lygias teises bei pareigas turinčių valstybių. Jei tai – tiesa, o ne vien gražūs žodeliai, tai Lietuva – tokia pat valstybė kaip ir Vokietija.
Bet Vokietijos premjeras, sprendžiant iš viešųjų informacijos šaltinių, neskambino Prezidentui Gitanui Nausėdai. O G. Nausėda, sužinojęs apie O. Scholzo akibrokštą, – neįsižeidė, nesupyko, nepareiškė protesto. Be reikalo nesupyko, be reikalo neįsižeidė. Tokia praktika Europos Sąjungoje privalo būti nutraukta. Jei Paryžius ir Berlynas sumanė šnekučiuotis su Kremliumi, privalu sulaukti Vilniaus, Rygos ir Talino palaiminimo. Tik taip ir niekaip kitaip. NATO ir ES santykiai su Rusija – tai pirmiausia Baltijos šalių ir Lenkijos reikalas. Nes tikimybė, jog Rusija bombarduos Branderburgo vartus Berlyne ar Eifelio bokštą Paryžiuje, – labai nedidelė. O tai, kad išprotėję Kremliaus teroristai numes bent keletą bombų ant Gedimino kalno Vilniuje ar Vavelio rūmų Krokuvoje, – tikimybė kur kas didesnė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Todėl NATO ir ES tiesiog privalo atsižvelgti į nuomonę tų, kuriems lemta gyventi Rusijos pašonėje. Lietuva sakė, kad nereikia tiesti Nord Stream 2, bet anoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel net išsišiepusi melavo, jog šis dujotiekis – vien tik verslas ir jokios politikos.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau kadaise pavadino V. Putiną nusikaltėliu. Vakarai turėjo pagirti D. Grybauskaitę už drąsą. Bet jos pareiškimas šokiravo apkiautusius Vakarus. O juk šiandien akivaizdu, kokia teisi buvo D. Grybauskaitė. Baltijos šalys ne be pagrindo stebėjosi, kodėl V. Putino valdoma Rusija dujas ir naftą Vokietijai ir Prancūzijai linkusi parduoti pigiau nei Vilniui ar Talinui. Mūsų partneriai tokių Kremliaus pasiūlymų turėjo atsisakyti. Bet neatsisakė. Išdavysčių sąrašas – labai ilgas.
O jei Prancūzija su Vokietija ateityje vis tiek piktnaudžiaus savo galia, kolaboruodamos su Rusija, neatmestina versija, jog Europoje ims formuotis nauji politiniai dariniai. Naują gynybinį aljansą galėtų sudaryti Ukraina, Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija, Suomija, Švedija.
Tai žinoma – tik teoriniai samprotavimai. Greičiausiai – neteisingi. Bet Ukrainoje aptinku vis daugiau politikų, kariškių, žurnalistų, kurie kalba būtent apie naująjį mažytį NATO, kuriame nebūtų vietos jokioms draugystėms su Kremliumi. Nes Rusijoje politikai keisis, o Rusijos imperinės ambicijos niekur nedings. Kaip nepasikeis ir Prancūzija su Vokietija – vis žvilgčios, kaip įsiteikti Kremliaus gaujai.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Jei jums įdomi mano asmeninė nuomonė, šių eilučių autorius netiki, jog Rusija kada nors taps demokratinė, o Prancūzija ir Vokietija atsisakytų savų išdavysčių.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis „Draugas”
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sakė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Paryžius „suintensyvins“ ginklų tiekimą, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
„Jis patvirtino, kad ginklų tiekimas iš Prancūzijos tęsis ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis suintensyvės, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimai“, – sakoma pareiškime. Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Iš pradžių Prancūzija nesiryžo tiekti Kyjivui sunkiosios ginkluotės, nes E. Macronas save pozicionavo kaip krizės tarpininką ir reguliariai bendravo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Tačiau E. Macrono derybos su diktatorišku Kremliaus vadovu išsisėmė, o atvira Prancūzijos karinė parama Ukrainai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Balandžio pabaigoje E. Macronas paskelbė, kad Prancūzija tieks „Milan“ prieštankines raketas, taip pat „Caesar“ haubicas, itin vertinamas dėl taiklumo.
Prancūzijos pareiškime teigiama, kad nuo vasario mėnesio iš viso buvo pristatyta 800 tonų humanitarinės pagalbos.
Abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos grūdų, tokių kaip kviečiai, eksporto būdus, nuo jų priklauso daugelis neturtingų šalių. Ukraina ilgai buvo viena iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų, tačiau dėl Rusijos vykdomos karinės jūrų blokados jai sunku eksportuoti savo produkciją, o jos derlius šiais metais turėtų sumažėti net perpus.
„Abu prezidentai taip pat aptarė saugumo garantijas, kurias Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai pagal tarptautinį susitarimą, kad būtų garantuota pagarba šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.
V. Zelenskis yra negailėjęs griežtų žodžių E. Macronui ir kartą užsiminė, kad Prancūzijos lyderis bijo V. Putino, o neseniai pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiu „bergždi“. Praėjusią savaitę E. Macronas supykdė Ukrainos vyriausybę sakydamas, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali užtrukti „dešimtmečius“ ir kad kol kas šaliai galima būtų pasiūlyti susitarimą be visavertės narystės.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 11 d. (ELTA). Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės apsilankyti Ukrainoje, bet kol kas toks vizitas neplanuojamas.
Tai televizijos kanalui BFM TV pareiškė ministerijos atstovė spaudai Anne-Claire Legendre.
„Situacija nepasikeitė, prezidentas neatmeta galimybės vykti į Kijevą. Bet šiuo metu manome, kad nėra naudingų elementų, kurie galėtų paskatinti šį vizitą“, – sakė ji.
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio viduryje E. Macronas, paklaustas apie vizito į Ukrainą galimybę, pareiškė, kad jam „ateis laikas“.
„Manau, jog kelionė turi būti surengta ne tik tam, kad būtų galima pamatyti, bet ir tam, kad būtų galima veikti. Todėl aš visada sakiau, kad surengsiu vizitą, kai tai bus naudinga“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl paliaubų ir kad taikos pastangoms nepasitarnaus Rusijos „pažeminimas“.
„Rytoj turėsime kurti taiką, niekada to nepamirškime, – sakė jis žurnalistams. – Turėsime tai padaryti kartu su Ukraina ir Rusija prie bendro stalo“.
„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus daroma… atstumiant ar net žeminant viena kitą“, – sakė E. Macronas.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Emmanuelis Macronas inauguruotas antrajai kadencijai Prancūzijos prezidento poste.
Per ceremoniją Eliziejaus rūmuose šalies Konstitucinės Tarybos pirmininkas Laurentas Fabius patvirtino E. Macrono pergalę balandžio 24 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose ir pasirašė oficialų pakartotinio įgaliojimų perdavimo dokumentą.
Antroji E. Macrono penkerių metų kadencija prasidės gegužės 13-osios vidurnaktį, kai oficialiai pasibaigs pirmoji.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Maskva, gegužės 3 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui, kad Vakarai turi nustoti tiekti ginklus Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą rimtai nesiimant derybų, kad konfliktas būtų užbaigtas, pranešė Kremlius.
Apkaltinęs Ukrainos pajėgas vykdant karo nusikaltimus, V. Putinas sakė E. Macronui, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive, taip pat sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai.“
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ užbaigiant konfliktą.
„Rusijos pusė tebėra atvira dialogui“, – sakė Rusijos lyderis E. Macronui, remiantis Kremliaus pranešimu. Savo ruožtu E. Macronas, anot Kremliaus, teigė, kad dėl Ukrainos konflikto kyla grėsmė pasauliniam maisto saugumui. V. Putinas susiejo situaciją su Vakarų sankcijomis Rusijai ir „atkreipė dėmesį į netrukdomo pasaulinės logistikos ir transporto infrastruktūros funkcionavimo svarbą“, nurodė Kremlius.
E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kalbančių su V. Putinu nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, jis valandų valandas kalbasi su V. Putinu telefonu, mėgindamas susitarti dėl konflikto sprendimo.
Per karą jau žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau nei 13 mln. turėjo palikti savo namus ir tai didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė Europoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 14 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė ketinąs aptarti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo žodžius, kad Rusijos veiksmai nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai – broliai, praneša UNIAN.
V. Zelenskis tai sakė per spaudos konferenciją, skirtą susitikimo su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais rezultatams.
„Aš negirdėjau pono Prancūzijos prezidento. Šis pareiškimas, jeigu tai tiesa… Mes nepraleidžiame nė vienos detalės. Tokie dalykai mums labai skausmingi. Todėl aš būtinai padarysiu visa, kad šiandien ar rytoj aptarčiau su juo šį klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus.
Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Marine Le Pen. EPA – ELTA foto
Paryžius, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Remiantis apklausų duomenimis, antrame Prancūzijos prezidento rinkimų ture po dviejų savaičių varžysis dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen, praneša AFP. Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Prancūzijos TV kanalų užsakymu atliktos balsavusių rinkėjų apklausos atskleidė, kad už E. Macroną balsavo 28,1-29,7 proc. rinkėjų, o M. Le Pen gavo 23,3-24,7 proc. balsų.
E. Macrono persvara didesnė, nei prognozuota prieš rinkimus.
Pirmasis rinkimų turas vyko sekmadienį. Jame dalyvavo 12 kandidatų. Į antrąjį turą, įvyksiantį balandžio 24 d., pateks du daugiausiai balsų gavę kandidatai.
