JAV pirmoji ponia Jill Biden. EPA – ELTA fotografija
JAV pirmoji ponia Jill Biden papuošė amerikiečių mados ir gyvenimo būdo žurnalo „Vogue“ viršelį. Šiam žurnalui jau fotografavosi ir ankstesnės prezidentų žmonos, tarp jų – Michellė Obama. Tačiau J. Biden tiesioginei pirmtakei Melanijai Trump, buvusiam modeliui, per jos vyro kadenciją nepavyko patekti ant „Vogue“ viršelio.
„Mūsų visų pirmoji ponia: kelionė su dr. Jill Biden“, – taip vadinasi rugpjūčio mėnesio numeryje išspausdintas straipsnis. Žurnalo viršeliui 70-metė pozavo vilkėdama dizainerio Oscaro de la Rentos kurtą tamsiai mėlyną, gėlėmis puoštą suknelę. Ji įamžinta Baltųjų rūmų balkone su Vašingtono monumentu antrajame plane.
J. Biden vyras Joe Bidenas JAV prezidento pareigas eina nuo sausio 20 dienos. Vasario numerio „Vogue“ viršelis buvo skirtas viceprezidentei Kamalai Harris.
Prekės ženklų strategijos konsultantas ir asocijuotas Latvijos universiteto RISEBA profesorius Valteris Kaže
Prekės ženklų strategijos konsultantas ir asocijuotas Latvijos universiteto RISEBA profesorius Valteris Kaže prognozuoja, kad šiais metais pagaliau galime tikėtis, jog bendras kainų lygis daugelyje vidutinio ir premium lygio mados prekių kategorijų mažės. Tam įtakos turės padidėjusi konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje ir į rinką ateinantys naujų formatų prekybininkai.
Analizuojant gyventojų perkamąją galią, pastarųjų metų tendencijos ir vartotojų apklausos rodo, kad vartotojai ieško naudingiausio varianto.
Tai – dominuojanti tendencija, ir ji yra natūrali. Nepaisant to, kad bendra perkamoji galia stabiliai ir palaipsniui didėja, Lietuvoje, 2018 m. Eurostat duomenimis, ji vis dar yra 30 proc. mažesnė už tokių šalių kaip Liuksemburgas, Vokietija, Austrija vidurkį. Taip pat žmonės pradėjo dažniau apsipirkti internete, t.y. vartotojai renkasi alternatyvius apsipirkimo būdus.
Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu Baltijos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje trūksta išparduotuvių centrų, kuriuose sutelkta daug atskirų prekės ženklų – tokia prekybos koncepcija populiari visame pasaulyje.
„Kitų Europos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje kasmet duris atveria vidutiniškai 4–6 stambūs daugybės prekės ženklų išparduotuvių projektai. Iš viso tokio tipo didelių prekybos centrų skaičius viršija 180, o Baltijos šalių rinkoje tokių prekybos centrų išvis nėra. Kadangi tokio formato parduotuvės išsiskiria ypatingomis kainomis, kurios yra bent 25 proc. mažesnės nei tokių pačių prekių kainos klasikinėse parduotuvėse, tai daro įtaką ne tik atskiriems vartotojams, bet taip pat gali paveikti visą mažmeninės prekybos sektorių – šios rinkos dalyviams gali tekti keisti savo kainų politiką“, – aiškina V. Kaže.
2020 m. Baltijos šalyse bus atidarytas pirmasis išparduotuvių miestelis „Via Jurmala Outlet Village“ Latvijoje. Jame veiks 77 prekės ženklų parduotuvės, kurių kainos bus vidutiniškai 30 proc. mažesnės, palyginti su esamais prekybos centrų pasiūlymais. Galima prognozuoti, kad kitais metais pasikeis ir Lietuvos gyventojų įpročiai – pirkėjai, kurie teikia pirmenybę Vakarų Europos išparduotuvėms, svarstys galimybę apsipirkti arčiau namų. O tie vartotojai, kurie daugiausiai naudojasi vidaus rinkoje siūlomomis prekėmis, turės papildomą paskatą pasinaudoti proga apsipirkti naujo formato prekybos centre. Vilniaus gatvė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Daug prekių ženklų jungiančių išparduotuvių idėjos ištakos yra JAV, kur 1974 m. atsirado pirmoji tokia parduotuvė. Pradinis jų tikslas buvo skatinti ankstesnio sezono prekių ar kitų mažiau likvidžių daiktų pardavimus. Vis dėlto netrukus šio formato prekybos centruose atsirado ir daugelis brangesnių prekių ženklų, kurie pasiūlė 25 proc. mažesnes kainas nei tradiciniuose prekybos centruose. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši koncepcija labai pasikeitė ir išsivystė.
„Pirmiausia išparduotuvės išpopuliarėjo Vakarų Europoje (pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje), Azijoje ir kituose regionuose. Verta pridurti, kad išsivysčiusiose rinkose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, tai yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos koncepcija. Antra, labai pasikeitė pati jos esmė – vietoj parduotuvių, prekiaujančių nepaklausiomis prekėmis, atsirado prekybos vietų, kuriose siūlomos specialiai šiam prekybos kanalui sukurtų produktų linijos. Koncepcija vystėsi įvairiomis kryptimis, siūloma jau ne tik madingų daiktų ir aksesuarų, bet ir elektronikos bei kitų prekių kategorijų, pramogų ir poilsio būdų. Taip pat padaugėjo ir drabužių prekės ženklų, kurių dalis viršijo 40 proc. nuo viso siūlomo asortimento. Trečia, tokie prekybos centrai tapo didesni ir geografiškai arčiau vartotojo“, – sako V. Kaže. Vilniaus gatvės vitrinos. Slaptai.lt nuotr.
Ekspertas pabrėžia, kad pirmojo išparduotuvių miestelio atidarymas Baltijos šalyse paveiks ne tik populiarių mados prekės ženklų kainų lygį, bet ir vartotojų apsipirkimo įpročius.
„Analitikų vertinimu, nuo 2012 m. išparduotuvių apyvarta augo vidutiniškai po 10 proc. per metus. Tuo tarpu „GlobalData Consumer Research“ tyrimo duomenimis, daugiau nei 23 proc. daug prekės ženklų jungiančių išparduotuvių pirkėjų per penkerių metų laikotarpį planuoja dažniau apsilankyti tokio tipo parduotuvėse. Tai lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, patrauklios kainos ir skirtingas prekių bei prekės ženklų asortimentas, kurio nėra kitose mažmeninės prekybos vietose. Tai skatina žmones pirkti ne tik per išpardavimus, bet ir visus metus“, – sako V. Kaže.
„Victoria’s Secret“ atšaukia savo garsųjį mados šou. EPA – ELTA nuotr.
„Victoria’s Secret“ mados namai šiais metais neberengs savo garsiojo mados šou. Tai paskelbė „L Brands“ koncernas, kuriam priklauso šis mados ženklas, praneša amerikiečių žiniasklaida. Anot duomenų, šou kasmet pritraukia vis mažiau žiūrovų, 2018-aisiais jų skaičius pasiekė antirekordą.
Pirmą kartą „Victoria’s Secret“ mados šou, kuriame ant podiumo karaliauja aukštakulniai, žvilgantys apatiniai ir milžiniški sparnai, buvo surengtas 1995 metais. Pastaraisiais metais mados renginys vykdavo lapkritį arba gruodį.
Pastaruoju metu „Victoria’s Secret“ klientės perbėgo pas konkurentus, teigia amerikiečių TV stotis CNN. Apatinių šou neretai buvo vadinamas seksistiniu ir antifeministiniu.
Ženklui, be to, pakenkė Epsteino skandalas. Anot pranešimų, „L Brands“ koncerno įkūrėjas palaikė glaudžius ryšius su pedofilu ir multimilijonieriumi Jeffrey‘iu Epsteinu.
Italų mados dizainerė Donatella Versacė Madžorės ežero pakrantėje Šiaurės Italijoje už 5 mln. eurų įsigijo prabangią vilą „La Verbanella“.
Dar kaip „Villa Mondadori“ žinomas pastatas turi 50 kambarių, pranešė nekilnojamojo turto bendrovė „Engel & Völkers“. Vila nuo trečiojo dešimtmečio priklausė Mondadori leidėjų šeimai.
Daugybė garsenybių svečiavosi šiame name, tarp jų – animacinio kino pionierius Waltas Disney‘us ir rašytojas Ernestas Hemingway‘us. Sienoje virš židinio įsiamžino rašytojai Georgesas Simenonas ir Thomas Mannas.
1 400 kvadratinių metrų teritorijoje yra baseinas ir didelis sodas. Name yra 20 miegamųjų ir 12 vonios kambarių.
Italų mados namus „Versace“ rugsėjį už 1,83 mlrd. eurų įsigijo JAV mados koncernas „Michael Kors“. Tačiau Donatella Versace liko vyriausioji dizainerė.
„Versace“ 1978-aisiais įkūrė Giannis Versace bei jo brolis Santo.
Donatella yra jųdviejų sesuo. „Versace“ yra vienas žinomiausių prabangių mados ženklų.
Kokybiškoms prekėms ir paslaugoms pinigų negailinčių vartotojų kiekvienais metais Lietuvoje gausėja, tad nenuostabu, kad pasaulyje pripažinimo sulaukę mados prekės ženklai vis dažniau išdrįsta ateiti į vietinę rinką. Vos prieš kelis mėnesius miesto stiliaus centre „Europa“ pradėta prekiauti „Escada Sport“ drabužiais, o štai jau balandį duris atvers dvi naujos parduotuvės – „MaxMara Weekend“ bei „Armani Jeans“.
Tai pirmos atskiros šių prekės ženklų parduotuvės Lietuvoje, į kurias „Aprangos“ grupė investuoja beveik 1,5 mln. Lt.
„Džiaugiamės galėdami savo klientams vėl pasiūlyti Lietuvoje naujų, bet pasaulyje jau seniai pripažinimo sulaukusių mados ženklų. Šios naujos parduotuvės bus vienintelės tokios Lietuvoje ir papildys „Europos“ pasiūlą išskirtiniais drabužiais bei aksesuarais, – sako prekybos centro „Europa“ vadovė Gintarė Žemaitė. – Stengiamės maksimaliai pateisinti savo, kaip miesto stiliaus centro vardą, todėl nuolatos didiname išskirtinių parduotuvių, siūlančių kokybiškas ir stilingas prekes, skaičių“.
„Europa“ – vienintelis prekybos centras, kuriame bus prekiaujama „MaxMara Weekend“ ir „Armani Jeans“ mados ženklų drabužiais. Abejose parduotuvėse bus siūloma įsigyti išskirtinės kokybės laisvalaikio drabužius.
Princesės ne visada avi krištolines kurpaites – garsioji Monako karališkosios šeimos atstovė Caroline, kuri laikoma viena elegantiškiausių aukštuomenės damų, mielai renkasi šiltus žieminius veltinius „ZDAR“, pasaulyje garsėjančius aukščiausia kokybe bei dizainu.
Veltiniams jau neatsispiria ir lietuviai, kuriems šiltieji aulinukai tampa nepamainomi atšiauriuoju metų laiku. Jau nuo dabar iki pat kitų metų pradžios, miesto ir stiliaus centre „Europa“ veiks momentinė (ang. pop-up) parduotuvė „ZDAR Spot“, kurioje bus prekiaujama šiais veltinukais.
Vienas idėjos autorių Viktoras Gasiūnas sako, jog nors mados pasaulyje vyrauja taip vadinamoji „pigi mada“, tačiau situacija po truputi keičiasi.
Jaunos rusės seka paskutinius dvelktelėjimus nuo podiumų, bet politinio elito atstovės tvirtai ištikimos purioms šukuosenoms, pakeltiems pečiams ir plaukų geliui, rašo „The Daily Beast” korespondentė Ana Nemcova.
Žurnalistė aprašo „vieną iš seniausių Maskvoje grožio salonų Sadovo-Triumfalnaja gatvėje, kuriame lankosi valdininkės ir deputatės. „Apkūnios, išsipusčiusios moterys, pasipuošusios masyviomis brangenybėmis, sėdi tarsi statulos, kol jų plaukus dažo, džiovina, sušukuoja aukštyn ir sutvirtina laku. Populiariausias pageidavimas: „Prašom man aukštą šukuoseną, purią“, – sakoma straipsnyje.
Kaklaraištis – išradimas, turėjęs tikslą palaipsniui pripratinti vyrą prie kartuvių, – taip sako vienas aforizmų.
Pareigūno /politiko, valdininko/ išvaizda turi atitikti visuomenėje priimtus standartus.
Vienas labai svarbus jo aprangos elementų yra kaklaraištis: jo santykis su kitais rūbais, jo forma, surišimo tvarka, ilgis, spalva, raštas ir t.t. Tačiau šiandieną mes ne apie tai, o kada, kur ir kaip jis atsirado.
