Kinijos vaikai. Youtube.com nuotr.
Pekinas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Vis griežtėjant koronaviruso ribojimams, Kinijos vyriausybė paragino gyventojus sukaupti gyvybiškai svarbių produktų atsargų. Šeimos turėtų „sukaupti tam tikrą kiekį prekių kasdieniniam poreikiui ir nenumatytiems atvejams“, – sakoma Prekybos ministerijos interneto svetainėje.
Ministerija nepateikė konkrečių duomenų dėl galimo maisto produktų trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Tačiau ji paragino institucijas imtis priemonių žemės ūkio produkcijai skatinti, tiekimo grandinėms palaikyti ir užtikrinti, kad būtų užtektinai vietinių maisto produktų atsargų. Kainos turėtų būti išlaikytos stabilios.
Kinijai tenka kovoti ne tik su pandemijos padariniais. Šalį praėjusius dvejus metus tvindė dideli potvyniai, ir tai turėjo įtakos žemės ūkio derliui, dėl to augo kainos. Būgštaujama, kad problema dėl klimato kaitos nulemtų ekstremalių orų gali dar labiau aštrėti.
Dėl griežtų priemonių per pandemiją kasdien registruojami COVID-19 infekcijų skaičiai Kinijoje ilgą laiką buvo žemi, tačiau pastaruoju metu vėl auga. Pirmadienį registruoti 92 nauji atvejai – tai didžiausias skaičius nuo rugsėjo vidurio.
„Senukai“ prekiauja maisto produktais. Įmonės nuotr.
Prekybos tinklas „Senukai“, vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu dėl verslo reguliavimo karantino laikotarpiu, sudaro gyventojams galimybę savo parduotuvėse esančiuose „Food Core“ skyriuose saugiai įsigyti būtiniausių maisto produktų. Šią veiklą tinklas pradėjo dar pirmojo karantino metu pavasarį.
Pasak „Kesko Senukai“ atstovės Elonos Uckutės, pirkėjams siūlomas platesnis maisto prekybos vietų pasirinkimas padeda spręsti pandemijos iššūkius – sumažinti kontaktų riziką ir valdyti srautus šalies mastu.
Vyriausybės nutarimu, karantino laikotarpiu leidžiama veikti parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra prekyba maisto produktais.
„Griežtai vadovaujamės naujuoju Vyriausybės sprendimu. Dar pirmojo karantino metu supratome, kad žmonėms svarbu turėti alternatyvių prekybos vietų, kuriose jie galėtų įsigyti maisto produktų. Atsižvelgdami į tai, prekybos centruose „Senukai“ esame atidarę „Food Core“ maisto prekių parduotuves, kuriose saugiai prekiaujame kasdienio vartojimo maisto produktais. Ir tai šiuo metu yra pagrindinė mūsų veikla“, – pranešime žiniasklaidai sako E. Uckutė.
Maisto produktų šiuo metu galima įsigyti 17-oje „Senukų“ parduotuvių: trys iš jų įsikūrusios Vilniuje, keturios Kaune, dvi Klaipėdoje, po vieną Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Telšiuose, Druskininkuose ir Utenoje.
Pasak E. Uckutės, Vilniuje, Lukšio g. 34, ir Kaune, Islandijos pl. 32, įsikūrusių „Senukų“ parduotuvių maisto skyriuose klientai gali įsigyti pieno, duonos, mėsos, žuvies gaminių jūros gėrybių, šaldytų ir šviežių kulinarijos ir konditerijos produktų, bakalėjos prekių, saldėsių, įvairių užkandžių bei gėrimų. Čia klientai taip pat ras šviežių užkandžių bei čia pat ruošiamų kepinių.
Kituose „Senukų“ prekybos centruose maisto skyriaus asortimentą sudaro ilgai negendantys maisto produktai: miltai, makaronai, aliejus, konservuotos daržovės ir mėsos konservai, kava, arbata, padažai, saldėsiai, gaivieji gėrimai ir kt.
Ilgai negendančių maisto produktų taip pat galima įsigyti ir elektroninėje parduotuvėje.
Vykdant Vyriausybės sprendimą ir apribojus fizinių prekybos centrų veiklą, nuo trečiadienio „Senukų“ pirkėjai tiek kalėdines dovanas, tiek statybines medžiagas, remonto, buities bei laisvalaikio prekes raginami užsisakyti internetu, telefonu bei elektroniniu paštu. Meistrai, naujakuriai bei statybų profesionalai prekes gali saugiai įsigyti telefonu ir el. paštu – juos aptarnauja „Senukų“ didmeninės prekybos skyriai.
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pradėti Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
„Kai kurios šalys jau peržiūri savo strategijas, tarpusavio ekonominę priklausomybę, riboja tam tikrų prekių eksportą tam, kad pirmiausia užsitikrintų vidaus tiekimą, didina rezervus, galvoja apie nacionalinių gamybinių pajėgumų stiprinimą. Kitaip tariant, judama tam tikro ekonominio savarankiškumo arba ekonominio patriotizmo link, kad kritiniais atvejais valstybės turėtų galimybes užtikrinti stabilų būtiniausių ir reikalingiausių išteklių patiekimą. Tai yra svarbūs uždaviniai valstybėms, kurios yra santykinai atviros ekonomikos, tarp jų ir Lietuvai, norinčioms tinkamai suvaldyti ir įveikti tokio ir panašaus masto pandemijas“, – sako L. Kasčiūnas.
R. Petrauskienės teigimu, vien tik žinojimas apie maisto rezervą suteiktų visuomenei ramybę ir didesnį pasitikėjimą valstybe. „Jei būtume jį turėję iki šios koronos krizės, tai pirmosios karantino dienos nebūtų sutiktos prekybos centrų apsiaustimi ir anekdotais apie grikius. Daugelis Europos Sąjungos valstybių yra pasiruošusios importo nebuvimui, sienų uždarymui, o Lietuva kritinėse situacijose yra pažeidžiama. Dabartinė situacija, kai dėl COVID-19 plitimo stringa eksportas, valstybinio maisto rezervo kaupimui yra ypatingai paranki, jis padėtų ištverti šį sunkų laikotarpį Lietuvos gamintojams, ypač žemės ūkio sektoriuje, išlaikyti darbo vietas.“
„Koronaviruso pandemija ypatingai išryškino žemės ūkio sektoriaus svarbą, nes apsirūpinimas būtiniausiais maisto produktais ekstremalios situacijos sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Galima teigti, jog tai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai stiprus ir gali patenkinti ne tik šalies vidinius poreikius, bet ir dirbti eksportui. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalies maisto pramonės įmonės pagamina viršydamos vidaus poreikį. Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbu imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti savo veiklą”, – komentavo Seimo narys K. Starkevičius.
Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leidžia užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius net trims mėnesiams.
Tačiau, anot konservatorių, Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien valstybės rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad toks šalies maisto rezervas pagal savo asortimentą yra, jų nuomone, nepakankamas.
„Manome, jog vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių yra tinkamo valstybės maisto rezervo kaupimas ir efektyvaus žemės ūkio sektoriaus saugumo užtikrinimas. Valstybės maisto rezervo formavimas turi tapti priemone, stiprinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas, ypač krizių metu. Tai gali apimti tiek būtiniausių maisto produktų gamybinių pajėgumų užtikrinimą, kurie prireikus galėtų būti aktyvuojami ekstremalių situacijų ar krizių metu, tiek galimybes naudotis maisto pasaugojimo paslauga, kai maisto produktų gamyba ar tiekimu užsiimantys ūkio subjektai valstybės užsakymu kauptų reikiamas būtinų maisto produktų atsargas, ir taip būtų garantuojamas nepertraukiamas jų tiekimas visais krizinių ar ekstremalių situacijų scenarijais”, – rašoma Seimo narių išsiųstame rašte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo koreguoti nacionalinio saugumo strategiją, į ją įtraukiant nuostatą, kad valstybė turėtų adekvačių gamybinių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų.
Reaguodami į tokį G. Palucko pasiūlymą, kitų partijų atstovai vertino idėją nevienareikšmiškai. Konservatorių teigimu, būtina stiprinti ekonominį patriotizmą ir kalbėti apie savus maisto išteklius bei galimybę juos užsitikrinti, o štai „valstiečių“ manymu, kalbos apie gamybinių pajėgumų užtikrinimą baziniams maisto poreikiams prasilenkia su sveiku protu, nes Lietuva priklauso bendrai ES rinkai. Tuo tarpu liberalai teigė, kad tokia idėja verta diskusijos, tačiau, jų teigimu, pirmiausia reikėtų užtikrinti pajamų srautą gyventojams ir sunkumus patiriančiam verslui.
„Kai sienos užsidaro, šalims, nesugebančioms pasigaminti reikiamo maisto kiekio, kyla realus pavojus jo pristigti. Tai yra nacionalinio saugumo reikalas, kad šalis turėtų adekvačių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų – pieną, mėsą, grūdus ir pan. Kitaip tariant, mūsų žemės ūkis turi tapti nacionalinio saugumo reikalu“, – idėją pristatė G. Paluckas. Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad panašiu keliu suka ir kitos šalys, krizių metu siekdamos užtikrinti maisto tiekimo grandines.
„Pasikeitęs pasaulis rodo, kad maisto tiekimo kanalų užtikrinimas yra gyvybiškos svarbos. Mes įsivaizduojame, kad štai maisto galėsime atsivežti iš lenkų, ispanų. Tačiau kas nutiks, jei jiems patiems trūks darbo rankų ar kitos šalys pradės kaupti maisto atsargas? Turime pasirūpinti, kad baziniai šalies poreikiai būtų patenkinti“, – komentavo G. Paluckas.
LVŽS lyderis R. Karbauskius siūlymą vadina prasilenkiančiu su sveiku protu
Vis dėlto tokiam socialdemokratų lyderio pasiūlymui nepritarė valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, kalbėti apie apsirūpinimo maistu strategiją nėra reikalo, nes Lietuva priklauso vieningai ES rinkai ir egzistuoja bendra žemės ūkio politika.
„Ponas Paluckas, matyt, visiškai blogai jaučiasi be kokio nors dėmesio, ir šie pasiūlymai nieko bendro su sveiku protu net neturi. Mes esame bendroje rinkoje, ES strateginis klausimas yra apsirūpinimas maisto produktais. Esame atviroje ES rinkoje, tai kad mums Lietuvoje reikėtų pradėti daryti kažkokią strategiją ir atsiskirti nuo ES, tai čia yra Palucko idėja. Galbūt Paluckas dar pasiūlys iš ES išstoti? Tai reikštų beveik tą patį“, – svarstė R. Karbauskis. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Dėl ES tiems, kas mąsto blaiviai, klausimų nekyla. Jeigu mes pradėtume svarstyti, ar išstoti iš ES, o to tikrai nedarysime, tai būtų galima pradėti svarstyti ir tokius pasiūlymus“, – tęsė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis.
R. Karbauskis patikino, kad tokie klausimai yra sprendžiami ES mastu.
„Yra strategijos, galbūt jas reikia šiek tiek pakoreguoti – dabar ES pieno sektorius patirs labai rimtų problemų, tai į tuos dalykus reikia atsižvelgti: yra intervenciniai pirkimai, kiti instrumentai, juos reikia naudoti. Kad mūsų valstybė – Lietuva pradėtų kažkokią savo politiką vykdyti… Jis (G. Paluckas – ELTA) tikriausiai nelabai supranta, kad mes niekada negautume leidimo vykdyti savo politiką žemės ūkio klausimais, kai yra bendroji ES žemės ūkio politika“, – teigė R. Karbauskis, pridūręs, kad sektoriuje sutrikimų nėra, tiekimai yra vykdomi, tad maisto produktų nepritrūks. Jeigu susidarytų sunki situacija, tvirtino „valstiečių“ lyderis, Europos Komisija bendromis jėgomis ieškotų sprendimų.
L. Kasčiūnas kalba apie maisto rezervą: ekonominis patriotizmas turi stiprėti
Vis dėlto opozicijos atstovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas G. Palucko siūlymo nevertino taip kritiškai. Priešingai – priminė, kad dar prieš porą savaičių kartu su kolegomis iš Seimo Kaimo reikalų komiteto – Rasa Petrauskiene bei Kaziu Starkevičiumi įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.
„Malonu, kad ponas Paluckas kartoja mūsų argumentus, tai geras ženklas. Faktas, kad globali situacija parodė, jog pandemijos metu globalios prekybinės grandinės ir priklausomybė nuo tarptautinių rinkų įvairiuose sektoriuose gali tapti silpnybe, kai užsiveria sienos. Dėl to, be jokios abejonės, reikia galvoti apie nacionalinių resursų, pajėgumų stiprinimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentaro nuomone, reikėtų stiprinti valstybės maisto rezervą, dėl ko jis su kolegomis ir pasiūlė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus. Tuo tarpu G. Palucko siūlymas užtikrinti maisto gamybinius pajėgumus, teigė L. Kasčiūnas, vertas diskusijos.
„Kryptis, kurią Paluckas iškelia kaip diskusiją, yra įdomi ir tikrai svarstytina, tik turime matyti konkretų veiksmų planą – tada būtų galima vertinti, ką jis turi galvoje. Mes negalime nueiti iki planinės ekonomikos reguliavimo – primelžti nustatytą kiekį pieno, prigaminti konkretų skaičių plytų. Šia prasme reikia turėti sveiko proto, kaštus ir naudą analizuoti, bet privalėsime peržiūrėti savo priklausomybę ir tas ekonominis patriotizmas turėtų sustiprėti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Turime vertinti ir kai kur mes negalėsime turėti patys – toliau priklausysime nuo bendros europinės rinkos, bet kai kuriuos dalykus mes turime gebėti pasigaminti ir patys“, – patikino politikas.
V. Čmilytė-Nielsen: diskusija naudinga, bet pirmiausia turime padėti žmonėms ir verslui
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos strategijos neturi likti tik popieriuje.
„Laikai dabar neeiliniai ir sprendimų reikia neeilinių, tačiau šiuo atveju aš skeptiškai vertinu. Vienas dalykas, kuris yra svarbus – gali tekti peržiūrėti saugumo strategiją ir akcentus gali tekti sudėlioti šiek tiek kitaip, bet būtent ši idėja man yra nauja, kad taip vienareikšmiškai vertinčiau. Su strategijomis pas mus nėra taip blogai ir popieriuje yra tas pats pagalbos verslui planas numatytas pakankamai detalus, bet ko šiandien trūksta – realių veiksmų. Nė vienas euras dar nepasiekė žmonių kišenių“, – nuostabos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Jos teigimu, diskusija apie maisto užsitikrinimą gali būti naudinga, tačiau šiuo metu, pasak liberalų lyderės, svarbiausia yra padėti žmonėms atsigauti finansiškai.
„Neatmetu to, kad tokia diskusija yra naudinga ir turėtume apskritai būti pasirengę visiems ne tokiems geriems scenarijams, bet vėlgi šiandien, man rodos, labiausiai trūksta pajamų žmonėms. Mes matome, kad Velykas dalis žmonių sutiks tris keturias savaites būdami be galimybių dirbti. Apie tai, man rodos, šiandien yra svarbiausia kalbėti ir valdžios pagalbos labiausiai reikia žmonėms ir verslui – tiems, kuriuos pirmoje eilėje palietė ši pandemija“, – Eltai komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Europos Sąjunga, pasak politikės, taip pat imasi būtinų priemonių krizei valdyti.
„Europiniu mastu yra imamasi priemonių, kaip atsakui šiai krizei. Užtikrinama pagalba, parama ir tikrai, matyt, tuo galima remtis“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Apie šalies aprūpinimą maistu pirmadienį užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, yra galimybė kaupti valstybės rezervą, pasinaudojant privačių įmonių „pasaugojimo“ paslauga – kai pačios bendrovės kaupia tam tikras maisto atsargas valstybės užsakymu ir taip garantuojamas nepertraukiamas maisto produktų tiekimas „visais scenarijais“.
„Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomi užsakymų. Šiuo atveju – valstybės užsakymų“, – sakė G. Nausėda.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr
Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus karantinui, dalis maisto pristatymo įmonių fiksuoja išaugusį užsakymų skaičių. Bendrovių atstovų teigimu, ir toliau drastiškai augant užsakymams, būtų svarstoma galimybė įdarbinti daugiau darbuotojų.
Maisto pristatymo programėlė „Bolt Food“ fiksuoja ženklų užsakymų gausėjimą.
„Dar praėjusią savaitę „Bolt Food“ užsakymų skaičius augo stabiliai (…). Tačiau šios savaitės pradžioje pastebėjome ženklesnį užsakymų pagausėjimą, stebime, kaip situacija keisis toliau“, – Eltai atsiųstame komentare teigė „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Pasak jo, nors šiuo metu klientus, norinčius užsisakyti maistą į namus, spėjama aptarnauti, panašu, kad netolimoje ateityje dabartinių pajėgumų gali nepakakti.
„Šiuo metu spėjame aptarnauti visus norinčius ir užtikriname kokybišką paslaugų teikimą, tačiau kviečiame prisijungti prie „Bolt Food“ ir naujus kurjerius. Didėjant užsakymų skaičiui, papildomos pagalbos panašu, kad gali prireikti“, – tikino A. Pacevičius.
Didesnį nei įprasta užsakymų skaičių pastebi ir „Wolt“. Visgi, kaip teigė įmonės rinkodaros vadovė Ieva Stonytė, kol kas sunku pasakyti, kiek koronavirusas veikia augantį užsakymų skaičių.
„Kaip įprasta mūsų industrijai šiuo metų laiku, matome augimą ir išaugusį užsakymų kiekį. Sunku pasakyti, ar dabartiniam augimui įtaką daro koronavirusas, ar ne, o jei daro – kokio dydžio pastaroji yra. (…) Mes ir toliau atidžiai stebime savo rezultatus, bet išankstinių išvadų nedarome“, – tikino ji.
Pasak I. Stonytės, drastiškai išaugus partnerių skaičiui būtų svarstoma galimybė nuotoliniu būdu apmokyti naujus darbuotojus.
Tuo tarpu maisto pristatymo bendrovės „Lėkštė.lt“ direktorius Tomas Vonžodas Eltai teigė, kad šį savaitgalį didesnio skaičiaus užsakymų įmonė nefiksavo.
„Savaitgalį dar nefiksavome didesnio skaičiaus (užsakymų – ELTA) nei įprasta. Mes bandėme galvoti, kodėl taip galėjo atsitikti. Savaitgalį dar nebuvo įsigaliojęs karantinas (…) buvo gražus oras ir visi žinojo, kas laukia pirmadienį. Spėju, kad dauguma žmonių norėjo pabūti baruose, restoranuose, kažkur išeiti. Buvo tokios sąlygos, kad jie rinkosi leisti laiką ne namuose“, – svarstė bendrovės vadovas.
Vis dėlto, kaip sakė jis, augantis užsakymų skaičius greičiausiai bus neišvengiamas. Taip pat T. Vonžodas atkreipė dėmesį, kad daugėja restoranų, barų, norinčių bendradarbiauti, teikiant maitinimo paslaugas į namus.
„Spėju, kad tas didėjimas (maisto užsakymų į namus – ELTA) bus neišvengiamas (…). Kas labai stipriai pasijautė – restoranai ieško galimybių bendradarbiauti. (…), rašo, domisi (…), kai kurie nori padidinti užsakymų skaičių, Restoranai, su kuriais bendradarbiaujame pertvarko savo darbo valandas, pertvarko padalinius, kurie atidaryti. Renkasi, kad patogu būtų logistiškai atvažiuoti, uždarinėja tuos restoranus, kurie yra šalia verslo centrų, (..) nes ten nebus žmonių. Fokusuojasi į išsinešimą ir maisto pristatymo paslaugą“, – sakė „Lėkštė.lt“ direktorius.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje nuo pirmadienio vidurnakčio iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės, primena ELTA.
Spalį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šalies parduotuvėse, palyginti su rugsėju, atpigo 0,87 euro, tačiau buvo 4,5 proc. (2,34 euro) brangesnis nei pernai, rodo kainų palyginimo portalo Pricer.lt tyrimas.
Kaip nurodo portalas, pigiausiai šį maisto produktų krepšelį galima įsigyti „Maximoje“, kuri sumažino krepšelio kainą 1,01 euro, antroje vietoje lieka „Norfa“, kainą sumažinusi 0,25 euro, trečioje vietoje – „Lidl“, kainą sumažinęs 1,77 euro.
„Rimi“, padidinusi krepšelio kainą 0,58 euro, lieka ketvirtoje vietoje, „Iki“ – penktoje vietoje, padidinusi kainą 1,74 euro. „Barbora“, krepšelio kainą sumažinusi 4,47 euro, lieka paskutinėje vietoje.
Tuo metu žinomų prekių ženklų krepšelį pigiausiai galima įsigyti „Maximoje“, kurį jo kainą sumažino 1,98 euro, „Norfoje“, kainą sumažinusioje 3,17 euro, ir „Rimi“, kurioje šio krepšelio kainos mažėjo 0,23 euro. „Barbora“, pakėlusi kainą 0,33 centais, lieka ketvirtoje vietoje, „Iki“, sumažinusi krepšelio kainą 0,04 euro, penktoje vietoje.
Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas pulk. lt. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.
Pokalbis su istoriku, ekonomistu, visuomenininku pulk. lt. KęstučiuEidukoniu
Mane sudomino jūsų gyvenimo etapas, kai Panamoje padėjote atstatyti ekonomiką. Lietuvoje jūs daugelį metų esate PLB ir Seimo komisijos narys, patarinėjate ekonomikos ir kitais klausimais. Kodėl Panamoje jūsų darbas davė greitų rezultatų, o čia – niekas nejuda iš mirties taško?
Labai geras klausimas. Penkerius metus praleidau Panamoje kaip atsargos karininkas „Southern Command“ gretose, tyrinėjau šalį. Per invaziją buvau atšauktas. O vėliau šalį atstatėme per metus. Pirmas dalykas, Panamoje aš buvau ne vienas, ten dirbo visa komanda. Paramą gaudavau iš Amerikos: iš atsargos karininkų, policininkų, ispanakalbių advokatų, finansininkų, ekonomistų, kai reikėjo atkurti pašto sistemą, ligoninių darbuotojų ir kita. Panamos prezidentas Guillermo Endara neturėjo didelio patyrimo, bet Amerika labai padėjo. Amerikiečių inžinieriai statydavo tiltus, mokyklas, ligonines. Džiunglėse žmonės dažnai nebuvo matę gydytojo. O pradėjo gauti geriausius dantis tiesiai iš Bostono!
Lietuva serga tokia liga, kurią galima įvardinti: „Aš pats viską žinau“. O čia, matote, ateina amerikonas ir aiškina, ką daryti. Dar keisčiau, kad labiau pasitikima lietuviškai nekalbančiais atvykėliais reformatoriais, o savais, lietuviškai kalbančiais ir sergančiais už Lietuvą nepasitikima. Pasitvirtina patarlė: „Savam krašte pranašu nebūsi“. Man susidarė įspūdis, kad Seime yra žmonių, nenorinčių ekonomikos pagerėjimo. Anksčiau, kai teikdavome pasiūlymus, buvo sudarinėjamos spragos. Jeigu po diskusijų visi būdavo „už“, vienas visada būdavo „prieš“. Liberum veto galiojo, nes sprendimai turėjo būti priimti vienbalsiai. Tada pradėjome priiminėti sprendimus tokiems balsuotojams išėjus į kitus posėdžius.
Kaip vertinate ekonominę situaciją šiandien?
Dėl emigracijos Lietuva yra priėjusi liepto galą. Reikia skubiai spręsti ekonomikos klausimus ir keisti požiūrį į tai, kokia Lietuva pasauly turi būt. Mano nuomone, mes nustumti į Rytų Europos pakraštį; bet negalime gretintis su Bulgarija ir panašiomis šalimis. Mes turime būti Europos centru. Negalime dirbti už pusę duonos bakano – dirbkime už visą.
Kaip verslo konsultantas eidavau į firmas. Pirmas dalykas, kurį liepdavome suformuluoti, buvo „mission state“, tai yra, apibrėžti firmos tikslą. Tai savininkams, jų žodžiais, būdavo sunkiausias dalykas gyvenime. Negali pasitelkti profesionalą, kuris surašys gražius žodžius. Pirmiausia tavo darbininkai turi tikėti tavimi, tu pats ir tavo klientai. Jei sakai, kad kursi geriausią kokybę, o darbininkams liepi „prastumti“ broką, prarandamas tikėjimas. Jei nori sukurti firmą arba padėti valstybei, negali dirbti be kilnaus tikslo. Turi būti aišku, už kokius nuopelnus norite būti žinomi.
Neseniai jūs pateikėte Seime pasiūlymus dėl Lietuvos ekonomikos ir ateities vizijos, kuriuos integruoti į darbotvarkę panoro kai kurie politikai. Vadinasi, kažkas jau pajudėjo?
Taip, ir ne tik jie, bet ir daug kitų žmonių. Kasdien gaunu daug laiškų. Daug klausimų ir raginimų. Žinoma, yra ir negatyvių atsiliepimų.
Žinome Airijoje arba Ispanijoje įvykusius didžiulius ekonomikos „stebuklus“. Ar matote tarp tų šalių kokius nors bendrumus be to, kad jų inteligentija atėjus momentui suvokė reikalą ir sutelkė jėgas kilniam tikslui ir pajungė tam visus resursus? O gal tai susiję su perversmais, ideologijų kaita?
Skirtumas tarp Lietuvos ir minėtų šalių yra tas, kad čia dar likę daug sovietiško mentaliteto. Visi keikia verslą. O kas sukurs tuos darbus? Valdžia? Ji nekuria, ji tik sudaro sąlygas, kad verslas augtų. Turime dirbti kartu su verslu. Amerikoje smulkusis verslas sukuria daugiausia darbo vietų. Amerikoje verslą galiu užregistruoti per internetą už 10 dolerių. Iškart galiu atidaryti banke sąskaitą. Jei moku iš pradžių minimalią algą darbuotojams, jie mato perspektyvą. Tokiu būdu kompanijos gali išaugti, užtikrinti algų augimą ir socialinį draudimą. Pavyzdžiui, Vakarinėje pakrantėje (Silicon Valley) daug sekretorių iš pradžių gaudavo nedidelius atlyginimus, bet galėjo įsigyti kompanijų akcijų. Dabar jos yra milijonierės. Lietuvoje pradėjus verslą veikla iškart yra užsmaugiama per mokesčius.
Tai yra, Amerikoje verslininkai mato perspektyvą, galimybes pradėdami ką nors nuo nulio ir nėra iškart užblokuojami?
Taip, o kita vertus, visi žino, kad yra didelė rizika, juk visko reikia išmokti, konkuruoti, galima viską prarasti, bankrutuoti. Tai kasdienė praktika. Kartais tenka verslą atidaryti tris, keturis ir daugiau kartų, kol pasiseks. O Lietuvoje kartą pabandę ir nusvilę žmonės išsigąsta, viską meta.
Geriau eiti į Darbo biržą, nedirbti ir gauti pašalpėlę… Gyvenimas nuo to juk nepasidaro nei saugesnis, nei sotesnis, nei pagaliau žmogus gali įgyvendinti savo svajones, pasijusti dirbančiu ir vertingu.
Arba eina dirbti taksi vairuotojais ir panašiai, nieko nauja nebando. Taksisto darbas taip pat sunkus. Bet jau pastebiu, kad ir jie nori pradėti savo verslą. Kartais klausinėja, kaip ir ką daryt. Kaip sakoma, nukritus nuo arklio, reikia vėl ant jo užlipt.
Vadinasi, lietuviai išvažiuoja todėl, kad čia nėra sąlygų nuosavam verslui. Žmonės visam pasauly vienodi, visi nori gyventi gerai ir sukurti kažką savo. Nebent manytume, kad lietuviai visiškai kitokie, nei likusi žmonijos dalis.
Sąlygos pradėti verslą Lietuvoj yra labai apsunkintos. Tai rodo ekonomikos nesupratimą. Paimkime Singapūrą. Ar ten yra deimantų, aukso? Ką jie turi? Labai mažą plotą žemės ir labai darbščius žmones. Ką mes Lietuvoje turim? Didelį plotą žemės ir darbščius žmones. Turėtume geriau gyventi, nei singapūriečiai. O jų vidutinis metinis uždarbis yra 40 000 eurų per metus.
Gal prie sovietinio mąstymo prisideda tam tikros grupės žmonių, turinčios galios svertus, bet nenori, kad kas nors keistųsi, ypač mokesčių sistema?
Manau, yra manoma, kad valstybė turi tiek ir tiek paimti, paskui ką nors išlaikyti. Paradoksas, bet kuo mažesni mokesčiai, tuo daugiau jų surenkama.
Bet juk tai – ekonomikos abėcėlė.
Daugelis valdžioj to nežino, man aiškina, kad sumažinus PVM maisto produktams, biudžete atsiras skylė. Sakau, palaukite, koks deficitas? Kiek per metus mes išleidžiame Lenkijoje? Jei neklystu, apie 300 000 000.
Tai gal mūsų ekonomikos patarėjai „dirba“ Lenkijai? Tiksliau, geri patarėjų patarimai ignoruojami?
Jie negirdi arba nesupranta. Išeina, kad dirbama valstybės nenaudai. Teksase gyvenau, kai buvo sausas įstatymas. Iš ten žmonės šnapso važiuodavo pirkti į gretimas valstijas. Tie, kurie garsiausiai kalbėdavo apie šnapsą, papirkdavo baptistus, kad jie balsuotų prieš alkoholio vartojimą. O kas tuos pinigus parūpindavo? Turintys tąsias šnapsines anose valstijose. Kuo čia dėta blaivybė? Tas pats ir čia. Jeigu norime konkuruoti su Lenkija, iš viso nuimkime PVM. Tada lenkai pas mus važiuos pirkti maisto. Jie ir padengs pajamų mokestį. Tai apsimokės, nes firmos Lietuvoje gaus daugiau pinigų.
Akivaizdu, kad ilgai tokia status quo neišsilaikys: valstybė skursta, didėja infliacija ir valstybės skola, dirbančių gyventojų mažėja. Žmonės fiziškai nebegalės sumokėti tų mokesčių (apie jų vegetaciją ir asmenybės nuskurdimą net nekalbėkime).
Amerikos investuotojai pirmiausiai žiūri, ar jų nejudamas turtas čia bus saugus. Negaliu jiems to garantuoti, nes yra pilna pavyzdžių, kai valdžia pastatus liepia nugriauti arba atima. Kas už to stovi, neaišku. Negali sužinoti, kas kėsinasi į tavo turtą. Pradėdamas verslą sudarai sąžiningą planą, kiek kas tau kainuos – nuo patalpų nuomos iki energijos išteklių. O tau gali pasakyti: keisk planą, nes gali mokesčiai pakilti. Tada galvoji: reikia palaukti, kol viskas susitvarkys. Kadangi situacija nesikeičia, verslo niekada neatsidarysi.
Sukuriamas neapibrėžtumo, neaiškumo fonas, kai imama manyti: gal neverta pradėti? Žmonės nusivilia?
Pažįstu labai daug investuoti bandžiusių žmonių, ir pats jų nemažai pakviečiau grįžti į Lietuvą, tarp jų – Mažeikių naftos pirkėją ir daug kitų. Jie atvažiuoja, apsižiūri ir sako: „Dar ne laikas, nėra sąlygų, pirma Lietuva turi susitvarkyt. Jeigu kas nors neaišku, kam rizikuot?“ Ir išvažiuoja.
Rizikinga terpė palaikoma. Ir dar vienas fenomenas stiprėja, į kurį dėmesį atkreipia drąsesni žurnalistai – tai didėjantis slaptumas. Viskas tampa valstybės ar biznio paslaptimi, ir visuomenė negali sužinoti skaičių, kurie privalo būti skelbiami viešai. Kiek kas kainuoja, kiek kas kam sumokėjo, kokie yra tarpusavio ryšiai. Piliečiai nežino, kiek, kur ir kas supirkinėja žemę, kas kur investavo.
Skaidrumo nėra. O kompiuteryje kiekvienas turėtų matyti registrų centro informaciją, ji turi būti lengvai randama. Tas pats tinka ir UAB. Jei sukuriama UAB, mes turime teisę žinoti narių sudėtį. Dabar to nėra. Trečdalis žmonių Lietuvoj dirba valdiškuose darbuose. Vadinasi, du trečdaliai turi valstybės tarnautojus išlaikyti. Valstybės išlaidos yra per didelės. Valdiški pinigai iššvaistomi. Kiek sukišta į Ignalinos atominės elektrinės uždarymą?
Mano nuomone, didžiausia klaida buvo ją uždaryti. Bet viską sudėjus matyti, kad „klaidos“ kartojasi pagal tam tikrą schemą.
Jeigu norėčiau sužlugdyti ekonomiką, būtent taip viską ir daryčiau (juokiasi).
Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų.
Antradienį už tai siūlantį nutarimą, kurį pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 3 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.
Komisijoje dirbs 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Komisijos pirmininke paskirta „valstiečiams“ atstovaujanti Guoda Burokienė.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki kitų metų kovo 10 d.
Tyrimo komisija sieks išsiaiškinti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių galimai atsiranda Lietuvos vartotojų diskriminavimas, ir bandys nustatyti, ar nėra pažeidžiamos Lietuvos vartotojų teisės ir teisėti lūkesčiai bei Europos Sąjungos bendrosios vidaus rinkos principai.
Seimas įpareigojo komisiją nustatyti „priežastis, kodėl skiriasi tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkoms tiekiami maisto produktai; ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai“.
Komisija aiškinsis, ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas rinkos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos rinką pasiekia kitokias savybes turintys tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai nei kitas Europos Sąjungos valstybės nares, yra savalaikis ir pakankamas. Parlamentinio tyrimo metu ketinama nustatyti, ar Lietuvos Vyriausybė bei atsakingi ministrai ėmėsi tinkamų priemonių, kad išaiškintų ir užkirstų kelią susidaryti sąlygoms diskriminuoti Lietuvos vartotojus.
„Ar Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiant besiskiriančius tuo pačiu prekės ženklu pažymėtus produktus nėra vartotojų teisių pažeidimo ir (ar) nesąžiningos komercinės veiklos bei Europos Sąjungos bendrosios vidaus rinkos principų pažeidimo požymių“, – toks klausimas pateiktas komisijai.
Ji taip pat aiškinsis, kokių priemonių yra būtina imtis nacionaliniu bei Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų ištaisyta susidariusi padėtis bei užkirstas kelias galimoms diskriminacinėms praktikoms ateityje.
Kaip jau skelbta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad egzistuoja žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, skirtumai, kai Lietuvos ir Vokietijos rinkoms tiekti tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.
„Iš tirtų produktų 70 proc. neatitinka kokybės reikalavimų, skiriasi sudėtis. Visuomenėje yra didelis susirūpinimas, žmonės nori žinoti, nori aiškumo. Komisija turėtų paliesti ne tik tuos klausimus, bet ir išsiaiškinti gal tam tikri asmenys, organizacijos ar tarnybos darė poveikį, kad informacija būtų laikoma slaptai ir nepateikiama visuomenei“, – sakė K. Mažeika.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis suabejojo, ar tai Seimo kompetencija. Jo nuomone, tai vykdomosios valdžios kompetencija, be to, Lietuva turi eurokomisarą, kuris atsakingas už maisto saugą, ir būtų galima kreiptis į atsakingas institucijas.
„Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius pasipiktino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pristatytu projektu, nes tai, jo įsitikinimu, Žemės ūkio ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto kompetencija. „Ne į savo daržą lendate“, – tvirtino V. Kamblevičius.
Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neseniai išgyveno pieno sektoriaus krizę: supirkimo kainos krito, dalis ūkininkų pasitraukė iš pieno gamybos, vyko mitingai, o vyriausybė turėjo įsikišti ir biudžeto pinigais paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusią verslo šaką.
Bet kaip tai galėjo nutikti? Juk jau esame įpratę prie kalbų apie vis augantį Žemės gyventojų skaičių ir būsimą maisto trūkumą? Tokios kalbos jau praeitis! Žmonių populiacijos augimas lėtėja, o ateityje maisto ne tik netrūks, bet jo bus gerokai per daug.
Kaip atsiranda kainos?
Maisto kainas lemia daug veiksnių. Vidinė situacija kiekvienoje šalyje yra skirtinga: mokestinė aplinka, valstybinis reguliavimas, konkurencija, atstumas nuo maisto gamintojų. Išorinės priežastys lemia trumpalaikius maisto kainų svyravimus: derliaus dydis, stichinės nelaimės, valiutų svyravimai, karai, naftos kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę kainų perspektyvą dešimtmečiui ar dar ilgesniam periodui, pagrindiniai kainų faktoriai, kaip teigia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angliškai OECD), yra du: gyventojų skaičiaus augimas ir jų perkamoji galia. Trečias faktorius, kuris irgi yra svarbus, tačiau laikomas neišvengiamu, yra žemės ūkio produktyvumo augimas.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Atskirose šalyse dėl vietos specifinės situacijos galima matyti kainų pokyčius, kaip atsitiko Lietuvoje po euro įvedimo 2015 m., tačiau apskritai maisto kainos, atmetant infliaciją, pasaulyje nekilo net 7 metus. Tik 2016 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (angliškai FAO) pagaliau fiksavo maisto brangimą, kurio buvo laukiama nuo 2009 m. balandžio.
Bendros pasaulinės kainų tendencijos toli gražu nerodo, kad maistas visame pasaulyje kainuoja vienodai. Anaiptol, brangiausiame pasaulio mieste Singapūre tų pačių produktų kainos bus visiškai kitokios nei Lietuvoje ar Akros turguje (Gana, Afrika), tačiau pakilus pasaulinėms kainoms tai atsilieps ir Singapūre, ir Lietuvoje, ir Akroje.
Derliai bus 80 proc. didesni
Kanados finansų ministro patarėjas ekonomikos plėtrai Dominicas Burtonas sako, kad Kanados niša pasaulinėje globalioje ekonomikoje turėtų būti žemės ūkis, todėl būtina sparčiai diegti inovacijas. Būdama penkta didžiausia pasaulio žemės ūkio produkcijos eksportuotoja, Kanada išgyvena technologinę revoliuciją. Geresniam ūkininkavimui pasitelkiami dronai, kosminiai palydovai, robotai, mobilusis ir GPS ryšys. Aukštosios technologijos užtikrina, kad kiekvienas augalėlis gautų subalansuotą vandens ir mineralinių medžiagų derinį, o genetiškai modifikuotos veislės pritaikytos augti sausoje, šaltoje ar akmenuotoje dirvoje ir duotų didžiausią derlių. Kanada ne vienintelė tokia išmani šalis, ją seka Australija, JAV, Izraelis, Naujoji Zelandija ir Europos šalys.
Tarptautinės organizacijos OECD ir FAO prognozuoja, kad augantis produktyvumas leis 80 proc. padidinti dabartinį žemės ūkio derlių. Atsirandant naujoms atsparesnėms augalų ir gyvulių rūšims, žemės ūkiui bus galima skirti naujus žemės plotus Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o aukštos gerovės šalys didesniems derliams gauti pasitelks aukštąsias technologijas. To pakaks patenkinti augantį maisto poreikį.
Gyventojų skaičiau augimas lėtėja
Pagrindinis faktorius kodėl maisto kainos gali augti net augant produktyvumui yra žmonių skaičius Žemėje. Maistas yra pagrindinis gyvybės šaltinis, todėl žmonės jo tiesiog negali atsisakyti. Gyventojų skaičiaus dinamika yra svarbi prognozuojant ateities maisto kainas. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad 8 mlrd. žmonių Žemėje gyvens 2024 m., 9 mlrd. 2038 m., o 10 mlrd. 2056 m. Tai jau daug konservatyvesnės prognozės nei tos, kurios buvo daromos 1960 m.
Gyventojų skaičius pasaulyje dabar auga ne dėl to, kad moterys statistiškai gimdo daug vaikų, bet todėl, kad didelė visuomenės dalis yra tokio amžiaus, kai susilaukiama vaikų. Yra šalių, kaip Nigeris, Somalis, Malis ar Čadas, kur moterys vidutiniškai dar gimdo po šešis vaikus, tačiau tai jau išimtys. Net ir šiose šalyse vienos moters gimdymų skaičius su kiekviena karta sparčiai mažėja. Dauguma pasaulio moterų dabar gimdo vidutiniškai po 1–3 vaikus per gyvenimą. Vos tik pagerėja gyvenimo sąlygos, šeimos renkasi turėti mažiau vaikų, o daugiau laiko ir išteklių skirti savo pačių poreikiams. Kasmet vis padaugėja regionų, kuriuose gyventojų ima mažėti.
Gyventojų skaičiaus augimo tempai lyginant su 1965–1970 m. jau sumažėjo du kartus ir toliau mažėja. Taigi jau galima prognozuoti, kada žmonija pasieks savo maksimalią populiaciją ir ims trauktis.
Maisto perteklius ir maisto trūkumas
Kitas faktorius, lemiantis maisto kainas yra žmonių perkamoji galia. Žmonių populiacija pasaulyje auga, bet netolygiai. Turtingiausiuose pasaulio regionuose Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ar Okeanijoje gyventojų skaičius ir ateityje išliks panašus arba kils labai pamažu, o didžiausias gyventojų prieauglis prognozuojamas Afrikoje ir Azijoje. Iki 2050 m. Afrikoje atsiras 1,5 mlrd. naujų gyventojų, Azijoje 900 mln. Šių regionų ekonomika turėtų augti, tačiau nepanašu, kad per artimiausius kelis dešimtmečius pasivytų Europos ar JAV gerovės lygį, ypač jei kalbama apie Afrikos šalis. Taigi besivystančių šalių gyventojai negalės pirkti tiek daug ir tokio įvairaus maisto, kaip turtingųjų šalių gyventojai, o tai svarbi aplinkybė maisto gamintojams.
Nepaisant to, kad maisto ir ateityje bus pakankamai, o kainos neturėtų didėti, vis tiek išliks iššūkis, kaip panaikinti badą.
Apie 20 proc. pasaulio gyventojų vis dar valgo nepakankamai. Būtent tokiuose nepriteklių regionuose, kaip arabų šalys ir užsachario Afrika, gyventojų daugėja sparčiausiai. Šie regionai išsidėstę sudėtingose gamtinėse sąlygose: didelis karštis, vandens trūkumas, dykumos, o prie to prisideda politinis nestabilumas, žemas raštingumas, radikalizmas, todėl vyriausybėms sunku skatinti ekonomiką ir pritraukti investicijų. Arabų šalys, be to, dar yra labai priklausomos nuo naftos eksporto. Naftos kainoms laikantis žemumoje, vyriausybės susiduria su dideliais iššūkiais. Maisto kainos ir dabar yra per aukštos didelei arabų visuomenės daliai, todėl Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos valstybių vyriausybės išleidžia net 5,8 proc. BVP subsidijoms, kad maistas būtų pigesnis. Taigi nepasiturinčių šalių gyventojams siekiant išvengti skurdo vis dar išliks kaip vienas pagrindinių sprendimo būdų – emigracija į turtingesnius regionus, tokius kaip Europa.
Vilniuje viešėjo maisto produktais prekiaujančios ir savo gardumynus reklamuojančios žinomos Italijos firmos.
Lietuvos verslininkus italai stengėsi nustebinti išskirtiniais, specifiniais maisto produktais: vynais, saldumynais, sūriais, prieskoniais, rūkytomis dešromis, sultimis… Vilniaus „Radisson Blu Hotels“ surengtame pristatyme dalyvavo ir videostudija „Slaptai“.
Manome, kad šis trumpas videoreportažas sudomins skaniai ir sveikai pavalgyti mėgstančius smaližius. Videoreportažo trukmė – 1,47 minutės.
