Manoji Dzūkija

m_1
Aktualijos

…Gyvendami Merkinėj, gavome V.Krėvės telegramą, kad jis atvažiuoja su Antanu Smetona į Merkinę dzūkams prakalbų sakyti. Diena paskirta sekmadienį. Mes pasistengėm pareklamuoti. Kiek sekmadienį žmonių buvo bažnyčioj, tiek susirinko salėje. Be to, dar keliasdešimt žydų atėjo pasiklausyti prakalbų. Laukėm jų dvi valandas ir nesulaukę išsiskirstėm. Manėm, kad jie kitur kur pasuko. Rytojaus dieną pavakary pamatėm ateinančius pėsčius Vincą Krėvę ir Antaną Smetoną. Labai nustebome. Galvojom, kad jie pėsčiomis žygiuoja iš pat Kauno. Pasirodo, jie ėjo tik 45 kilometrus pėsti. Sugedusį automobilį paliko pakelėje. Pamatęs mus, V.Krėvė šypsodamasis sako:

– A.Smetoną smulkiai supažindinau su Gilšės ežeru, jis dabar ne tik mano raštams tikės, bet ir pats taip bandys rašyti.

Continue reading „Ar jau pradėjome demokratiškai gyventi? (Jonas Miškinis. Iš atsiminimų knygos “Manoji Dzūkija”)” →

misk_11111
Aktualijos

1939 m. spalio mėn. pradžioje Kremlius pakvietė Lietuvos vyriausybę į Maskvą pasitarimams. Krašte plito įvairūs gandai. Optimistai pranašavo, kad sovietai grąžins Lietuvai sostinę Vilnių. Jų pranašavimai išsipildė. Stalinas sutiko grąžinti Vilnių, bet ryžosi Lietuvą įtraukti į tokius spąstus, kuriuose vėliau ir Lietuvos nepriklausomybę palaidojo.

Lietuvos gyventojai, o ypač mokyklinis jaunimas žinią apie Vilniaus grąžinimą sutiko labai džiaugsmingai. Kremliaus sąlygų dėl Vilniaus grąžinimo daugelis nežinojo. Tačiau Alytaus šviesuomenė gan greit Vilniaus grąžinimo sąlygas sužinojo. Mat Alytuje dažnai lankydavosi dr. L.Bistras, tuo metu buvęs švietimo ministras. Tad jis kaip tik ir painformavo apie labai nemalonų “vekselį”, kad reikia leisti sovietams įsteigti Lietuvoje karines bazes ir apgyvendinti apie 20 000 bolševikų ginkluotų karių.

Continue reading „Alytaus gimnazijai – 90 (Vilnius – mūsų, o mes – rusų)” →

dzuku_muz_1
Aktualijos

Vilniaus antikvariate įsigijau Jono Miškinio atsiminimų knygą “Manoji Dzūkija” (Nidos Knygų Klubo Leidinys Nr. 59, 1966. Printed by NIDA PRESS, 1, Ladbroke Gardens, London, W.11, Gt.Britain). Knygos autorius – buvęs Alytaus gimnazijos mokytojas, mokyklų inspektorius. Manau, jubiliejiniais Alytaus gimnazijos metais ne tik dzūkams bus įdomu perskaityti kelias šios knygos ištraukas apie Alytų, kurį mena jau tik seniausi jo gyventojai, kuris jau saugomas Alytaus kraštotyros muziejuje, .kultūros paminkluose.

Skyrelyje “Dzūkų muziejus” autorius pasakoja apie Alytaus šviesuomenės (pirmiausia – pedagogų, moksleivių) pastangas “atgaivinti senoviškus papročius, ištraukti iš palėpių, svirnų, kluonų, rūsių, skrynių ir pirkių liaudies vaizdinį meną: namų apyvokos daiktus, senoviškus žemės dirbimo bei medžio įrankius, ūkio padargus ir kt.”

Tokia buvo Alytaus kraštotyros muziejaus pradžia. Spalio mėnesį čia lankiausi. Parsivežiau nuotraukų. Gal vienas kitas eksponatas yra užsilikęs nuo Jono Miškinio laikų, kai “dzūkai voromis juos vežė”? Gal tik vienas kitas, nes XX amžiaus Lietuvos istorija kultūrai buvo itin nepalanki (Vytautas Visockas).

Continue reading „Alytaus gimnazijai – 90 (“Dzūkų dzyvai”)” →