Ukrainos Bučos meras Anatolijus Fedorukas su pavaduotoja Mykhailyna Skoryk-Shkarivska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniuje penktadienį viešintis Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, kad jo vadovaujamas miestas stengiasi grįžti į normalų gyvenimą. Visgi, pažymi jis, kol kas tam trūksta plačios ir tvarios tarptautinės finansinės paramos.
„Savo vaisių duoda tik dvišalis bendradarbiavimas ir turimos partnerystės su atskiromis savivaldybėmis. Visa kita – tik kalbos apie dideles perspektyvas ir ateities planus. Ne daugiau“, – interviu Eltai sakė A. Fedorukas.
Rusijos brutalumo Ukrainoje simboliu tapusios Bučos meras A. Fedorukas su savo pavaduotoja, Irpinės miesto tarybos nare Mykhailyna Skoryk-Shkarivska, aplankė Vilniaus Rotušėje veikiančią virtualios realybės instaliaciją „Emocinis lūžis“.
Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Rusiją įvykdžius karo nusikaltimus, kai išvedus Rusijos pajėgas prie Kyjivo aptikta šimtai kūnų. Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“. Parodoje „Emocinis lūžis”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.
Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke.
Iziumas, rugsėjo 16 d. (ELTA). Kai kurių žmonių, palaidotų Ukrainos Iziumo mieste aptiktoje masinėje kapavietėje, kūnai buvo surištomis rankomis ir su virve aplink kaklą. Kaip praneša „The Guardian“, tai paliudijo įvykio vietoje buvę naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai.
Tai galimai rodo, kad šie žmonės žuvo ne per apšaudymą ar antskrydžius. Nepaisant to, keletas kitų ten aptiktų žmonių greičiausiai mirė būtent tokia mirtimi.
Skaičiuojama, kad šioje kapavietėje gali būti palaidota daugiau kaip 440 kūnų. Juos šiuo metu ekshumuoja Ukrainos policija ir teismo medicinos ekspertai.
Civilių aukos ties Kijevu. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių – vyrų ir moterų – palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kyjivo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas.
Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus.
Rusų istorikui Jurijui Dmitrijevui, kurio atlikti sovietinių gulagų tyrimai erzino šalies valdžią, ketvirtadienį buvo skirtas kardomasis kalinimas naujoje seksualinio smurto byloje, pranešė jo advokatas. Vos prieš tris mėnesius istorikas dėl panašių kaltinimų buvo išteisintas.
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad su J. Dmitrijevu, vadovaujančiu nepriklausomos organizacijos „Memorial“ Karelijos skyriui, siekiama susidoroti dėl jo atliktų masinių kapaviečių, kuriose palaidotos sovietų režimo aukos, tyrinėjimų.
Pasak pareigūnų, jei bus pripažintas kaltu, istorikui gali tekti kalėjime praleisti iki 20 metų.
„Jurijų Dmitrijevą nurodyta kalinti du mėnesius“, kol bus atliekamas tyrimas, naujienų agentūrai AFP telefonu iš Petrozavodsko miesto teismo sakė advokatas Viktoras Anufrijevas.
Ankstesnėje byloje 62-ejų J. Dmitrijevui buvo pateikti kaltinamai, susiję su nuogos įvaikintos jo dukros nuotraukomis. Fotografijos paimtos per neteisėtą kratą jo namuose, policijai sulaukus anoniminio raštelio.
Istorikas jam mestus kaltinimus neigė, tvirtindamas, kad tai buvo dalis sąmokslo, skirto nutildyti jį ir jo darbus. Pasak J. Dmitrijevo, nuotraukos buvo padarytos valstybinės įstaigos prašymu, siekiant stebėti mergaitės sveikatą ir jos vystymąsi.
Prieš tris mėnesius istorikas dėl šių kaltinimų buvo išteisintas.
„Tai – sufabrikuota byla, kuria siekiama išsaugoti pirmąją bylą“, – apie naująjį tyrimą sakė V. Anufrijevas.
Advokatas teigė apie šią bylą manantis „tą patį, ką manė ir apie pirmuosius kaltinimus: uniformuotų asmenų melas, fabrikacija ir pikta valia“.
Iki šiol vienur silpniau, kitur stipriau vis dar sugaudžia Antrojo pasaulinio karo pabaigos aidai.
Austrijos federalinėje žemėje Karintijoje ypač dramatiškai klostėsi įvykiai 1945 m. pirmosiomis trimis gegužės savaitėmis.
„Gegužės 8-ąją į Karintijos sostinę Klagenfurtą įžengė britų kariai, o po kelių valandų atžygiavo komunistinės Jugoslavijos vadinamosios liaudies išsivadavimo armijos daliniai, kurie turėjo užtikrinti teritorines Tito pretenzijas. Britai aiškiai davė suprasti netoleruosią jugoslavų buvimo Karintijoje.
Prieš keletą metų lietuviškojoje žiniasklaidoje buvo išplatinta informacija, pakrikštyta šokiruojančiu pavadinimu – “Amerikiečiai kankina karo belaisvius “Metallica” muzika”.
Lietuviškieji leidiniai rėmėsi JAV savaitraščio “Newsweek” žiniomis: “JAV sargybiniai Irake sugalvojo naują psichologinės atakos rūšį, versdami į nelaisvę paimtus diktatoriaus Sadamo Husseino bendražygius klausytis trankios muzikos ir dainelių iš animacinių filmų”.
