Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr. Ant vėliavos, su kuria Gitanas Nausėda žengė į pirmuosius savo prezidento rinkimus, buvo parašyta „Gerovės valstybė”. O ant vėliavos, su kuria jis marširuos į antrąją kadenciją, greičiausiai, spindės vienas žodis – „Šeima“. Natūralu – juk reikia šią vėliavą išplėšti iš šeimamaršininkų ir jų lyderio bei pagrindinio konkurento Igno Vėgėlės rankų.
Būtent tai, panašu, ir yra svarbiausias viso prezidento G. Nausėdos metinio pranešimo akcentas, kurį pabrėžti norėjo ir pats kalbėtojas. Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Juk šalies vadovas, Seimo tribūnoje skaitęs kalbą apie 50 minučių, padarė bene tik porą pauzių. Vieną – techninę, kai gurkštelėjo vandens ir vieną – prasminę, tam, kad klausytojai kuo labiau suprastų svarbą to, ką jis ką tik pasakė. O tai buvo raginimas iškelti valstybei šį tikslą – „tapti šeimoms draugiškiausia Europos sąjungos valstybe“.
Šeimos, vaikai, tėvai ir, be abejo, regionai – būtent tai buvo pagrindinės sąvokos, apie kurias sukosi didžioji dalis prezidento kritikos ir samprotavimų, skirtų vidaus politikai ir, pirmiausia, švietimo bei sveikatos apsaugos reformoms.
Būtent Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms ir jų vadovams kliuvo bene daugiausiai prezidentinės pylos dėl to, kad tos reformos esą vyksta per žmonių galvas bei jų gyvenimus, kenčia vaikai, jaunimas bei toliau nuo didžiųjų miestų esančių regionų gerovė bei ateitis.
Rūpestis vadinamąja „antrąja Lietuva“ buvo išreikštas ir kritika Susisiekimo ministerijai, dėl kurios kaltės, esą regionai tolsta nuo šalies centro ir tiesiogine to žodžio prasme – dėl trupančių kelių ir tiltų.
Užsidarymu valdiškuose bokštuose ir žiūrėjimu tik į biudžeto eilutes ar kitus negyvus dalykus, nematant žmonių ir pačios Lietuvos, žinoma, buvo kaltinama ir visa valdžia.
Vėlgi, suprantama – į rinkimus G. Nausėda žengs kaip aiškus dabartinių valdančiųjų dešiniųjų pagrindinis oponentas ir pagrindinė viltis visų tų, kuriems ši valdžia nepatinka. Ir šiuo atveju jo užduotis – kad šis jo įvaizdis būtų didesnis ir stipresnis, nei I. Vėgėlės. Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tiesa, pats pranešimas baigiamas tuo, kas, lyg balta siūlė, vis išryškėdavo visoje jo eigoje – raginimais vienytis, siekti santarvės bei sutarimo. Tai – taip pat vienas iš kertinių prezidentinės propagandos naratyvų – jis, esą yra pagrindinis visų sodintojas už bendro stalo ir apskritai vienintelis konstruktyvus suagusiojo balsas visuotino nebrendylų rietenų bei peštynių šurmulio perpildytame kambaryje.
Tačiau didžiausias komiškas paradoksas yra ne bandymai suderinti vienas kitam prieštaraujančius naratyvus, o bendra viso pranešimo tonacija bei stilistika.
Bent pusė oficialiojo Vilniaus išvakarėse tikėjosi, kad jei prezidento kalba ir nenuplėš Seimo stogo, tai bent gerokai jį pakilnos.
O kaipgi kitaip – pirmiausia, juk tai paskutinis prezidento pranešimas prieš rinkimus. Taigi, jis turėtų skambėti, lyg puolimo pradžią skelbiančio trimito garsas.
Antra ir galbūt dar svarbiau – patys pagrindiniai jo priešai – valdantieji – dabar yra susimovę ir susimurkdę taip, kad būtų tiesiog nuodėmė jų nepribaigti.
Konservatorių ir Vyriausybės viršūnėlės, apsijuokusios su pirmalaikių Seimo rinkimų bei Vyriausybės „perkrovimo“ viražais, paskutiniųjų visuomenės nuomonės apklausų fone atrodo itin karikatūriškai. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Toliau per atskiras savivaldybes tebešliaužiantis „čekiukų skandalas“ primena, kad, ten prasidėjęs, ten jis ir galėjo iš esmės likti. Teisingiau, jį į patį valdžios olimpo epicentrą ir iškėlė pačios valdančiųjų viršūnėlės, tuo pačiu ir sugėrusios visą šio iškėlimo karštį. Būtent dėl to ir daugiausiai nukentėjo valdančiųjų nacionalinių politikų, Seimo ir kitų centrinių institucijų prestižas, savivaldai ir jos institucijoms likus antrajame plane.
Negana to, gana kerėpliškai atrodo ir karštligiški Seimo sprendimai, nubraukiant tuos „čekiukus“ pagimdžiusias „kanceliarines išmokas“ ir žymiai pakeliant oficialius valandinius savivaldybių tarybų narių atlyginimus.
Kol kas tikrovėje tai reiškia, kad, pagal realų darbo kiekį, visai riebiai pradėję uždirbti savivaldos politikai dabar tuos pinigus galės oficialiai taškyti visai be „čekiukų“, ir tiek. Taigi, esamiems ir potencialiems švaistūnams savivaldoje gavosi visai nieko, o visą ugnį į save iššaukė dabartinės valdžios viršūnė. Ką gi, prezidentas savo kalboje, aišku, paminėjo šią neadekvačią ir netgi isterišką valdančiųjų reakciją, sąlygotą visiško bet kokios kritikos savo atžvilgiu ir net jos regimybės netoleravimo.
Tačiau užuot kaip reikiant išvoliojęs priešus degute ir plunksnose G. Nausėda apsiribojo tik, jo paties žodžiais tariant, „nabašniko“ pašlakstymu žalia – gal, šiuo atveju, čemeryčių – arbata ar aptaškymu iš tūbelės išspausta pasta.
Tai gana keista ir dėl to, jog išvakarėse, per Prezidentūroje surengtą neoficialių pasisėdėjimą su šalies žiniasklaidos atstovais, tiek šalies vadovo dvaras, tiek pats ten dalyvavęs jo šeimininkas stengėsi sukurti atominio sprogimo nuojautos atmosferą ir laidė įvairias atitinkamas užuominas.
Bet, kaip matome, tiek šiuo, tiek daugeliu kitais turinio ir stiliaus aspektais, miestas ir pasaulis išgirdo biurokratiškai glotnią ir lygią, it Prezidentūros grindys, apžvalgą-atsakaitą.
Žinoma, patys valdančiųjų vedliai – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir premjerė I. Šimonytė — konstatavę, jog prezidentas perskaitė savo rinkimų kampanijos gaires, teigė išgirdę „neapykantos kalbą“, prilygintiną garsiojoje totalitarinėje distopijoje „1984-ieji“ aprašytoms „neapykantos penkiaminutėms“. Neapykantos, žinoma, jiems. Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Per visą prezidentų metinių pranešimų istoriją bet kurie valdantieji, sulaukę net ir labiausiai žudančios ir aiškiausiai jiems skirtos kritikos, uoliai apsimesdavo, jog jos nebuvo, jie jos negirdėjo, kritika buvo skirta ne jiems, o jų priešams ar pirmtakams.
Dabar bene pirmą kartą istorijoje valdantieji įžvelgė net jiems skirtos neapykantos kurstymą, nors, palyginus su ankstesniais pranešimais, sulaukė tik lengvo pliaukštelėjimo, net sumaišyto su lengvomis pagyromis kartais „įsiklausant“ prezidento.
Tai rodo, kad ir jie patys, kaip kokie šamanai ar skandinavų vikingai, net greičiau nei prezidentas, save baigia įvaryti į būsimos rinkimų kovos transą.
O tuo tarpu kai kurie opozicijos lyderiai – pavyzdžiui, „vardanlietuvis“ S. Skvernelis – tiesiai išreiškė savo nepasitenkinimą tuo, kad G. Nausėdos kalba buvo kraštutinai „prezidentiška“ blogąja to žodžio prasme ir, galbūt, net palanki valdantiesiems.
Tačiau, kilstelėjus savo akis virš visų šių politinių batalijų ir konjunktūros, bene geriausiai ir adekvačiausiai dominuojančią reakciją į G. Nausėdos benefisą išreiškė jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Ji seniai neslepia savo ironiško ir itin skeptiško požiūrio į įpėdinį, tačiau kartu vengia jį tiesiai išreikšti konkrečiais viešais pareiškimais.
D. Grybauskaitė itin ryškiai tai pademonstravo ir šį kartą. Vertindama pranešimą žodišku būdu, ji, šypsodama, konstatavo, jog jis yra apie viską ir dar daugiau. Tačiau prieš tai, reaguodama į žurnalistų prašymą įvertinti, demonstratyviai atsidūso ir, pavarčiusi akis, padarė pauzę, kuri aiškiai sakė: „O Viešpatie Dieve, jėzaumarija, na ir ką man čia dabar vertinti“. Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ką gi, D. Grybauskaitei vertėtų pritarti ta apimtimi, kad šioje kalboje labiausiai ir trūko to, ką galima būtų iš tiesų vertinti bei analizuoti – aiškios pagrindinės žinios, teisingiau, strateginių valstybės perspektyvų brėžimo bei pažangos jų kryptimi detalesnio ir atviresnio vertinimo.
Būtent tai labiausiai akį ir ausį ir rėžė būtent pirmojoje dalyje, kuri buvo skirta pagrindinei šalies vadovo bei vyriausiosjo ginkluotųjų pajėgų vado atsakomybės sričiai – užsienio bei saugumo politikai ir geopolitikai.
Padėtis Ukrainoje, kur pagaliau prasidėjo pirmasis Ukrainos kariuomenės ilgai žadėto kontrpuolimo etapas, toliau darosi tik įtemptesnė bei grėsmingesnė visam regionui ir žemynui. Akivaizdu, kad ji tik blogės ir toliau.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje Ukrainos atžvilgiu gali tapti nauja istorine ją už aljanso borto kuo toliau tebenorinčių išlaikyti Vakarų klaida ir Lietuvos diplomatijos fiasko.
Kur dar nuolatinės vidaus rietenos dėl vokiškos brigados, stumdymasis dėl to, ar reikia ir lenkų užnugario, nesutarimai dėl gynybos finansavimo, užsienio politikos.
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip apskritai vis tamsesniuose tarptautiniuose vandenyse atrodo Lietuvos laivelis ir kuria kryptimi jis plaukia? Kokie ne tik norimi bei optimistiniai, bet ir tikėtini ne visai geri scenarijai, ką turi ir ką gali padaryti pati mūsų valstybė, kad įvyktų pirmieji, o antrieji liktų neišsipildę?
Vietoje valstybės vadovo vizijos, strategijos bei politikos receptų mes ir išgirdome net daugiau, nei įprastai, valdininkišką kasdienių lozungų ir trafaretinių frazių rinkinį.
Ką gi, ne pirmą ir ne paskutinį kartą galime konstatuoti – lyderystė reitinguose ir būsimų rinkimų favoritų apklausose bei Konstitucijos skirta formali aukščiausia vieta valstybės vadovybės sąrangoje yra ne pats, kas tikra politinė lyderystė.
Tebegyvename ir, regis, toliau gyvensime jos vakuume.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje neatidėliotinas Lietuvos uždavinys yra dar labiau sustiprinti karinį šalies saugumą.
Šalies vadovas ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime pažymėjo, kad jau šiais metais krašto apsaugai Lietuva skirs 2,5 proc. BVP, o artimiausioje ateityje reikėtų investuoti dar daugiau.
„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. (…) Per pastaruosius 8 metus mes išties nemažai nuveikėme: grąžinome privalomą pradinę karo tarnybą, įvykdėme įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pasiekėme, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, artimiausiu metu ketinama padaryti dar daugiau ir greičiau.
„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. BVP. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą. Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda pažymi, kad NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Todėl, atkreipia dėmesį jis, būtina iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.
Be to, prezidento teigimu, prastėjant geopolitinei situacijai, Lietuva privalo sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kalbėdamas apie saugumą, G. Nausėda taip pat paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.
„Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – pažymėjo G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda skaitys trečiąjį parlamentui ir visuomenei skirtą metinį pranešimą.
Šalies vadovas pranešimą skaitys Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste. Pastaruoju metu šalies vadovas akcentuoja oro gynybos sistemos Lietuvoje būtinumą, bendrą šalies nacionalinį saugumą bei galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės vertinimą.
Antrajame metiniame pranešime G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į užsienio politikos grėsmes, kylančias dėl diktatūrinių režimų, įsitvirtinančių prie Lietuvos rytinės sienos. Todėl prezidentas savo kalboje vienu esminių užsienio politikos prioritetų įvardino tolesnės Rusijos ekspansijos regione stabdymą, NATO gynybos pajėgumų Lietuvoje stiprinimą, poreikį užtikrinti 2,5 proc. BVP šalies gynybos finansavimui bei dėmesį Rytų partnerystei.
Taip pat perskaitytame pranešime išreiškė viltį, kad politinėms partijoms pavyks pasiekti susitarimą dėl švietimo, aptarė situaciją šalies viduje ir iššūkius, su kuriais, jo manymu, tuo metu teko susidurti visuomenei bei valstybei. Nors antrajame savo pranešime G. Nausėda tiesioginių kritikos strėlių Seimo pozicijai nepaleido, kai kurie politikų ir valdžios sprendimai bei interesų siekimo praktikos, tvirtino prezidentas, mažina pasitikėjimą valstybe ir kenkia demokratijai.
Pirmąjį savo, kaip prezidento, pranešimą G. Nausėda perskaitė 2020 m. birželio 18 d. Tuomet prezidentas ragino visuomenę telktis, akcentavo vertybinius dalykus. G. Nausėdos akiratyje skaityto pranešimo metu atsidūrė ir koronaviruso sukelta krizė. Šalies vadovas įvertino COVID-19 pandemijos poveikį valstybei bei valdžios reakciją į ją.
Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvos politikoje sunku surasti sutarimus ir tvirtino, kad būtina ieškoti dialogo bei kompromiso.
Nors ir aptakiai, metiniame pranešime šalies vadovas palietė ir bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Visgi apie santykius su tuomet „valstiečių“ dominuota valdžia buvo užsiminta tik keliais sakiniais.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, G. Nausėda paminėjo tuomet atnaujintą dialogą su Baltarusija bei tai, kad, bendraujant su Rusija, atsiranda vis daugiau naujų kliuvinių.
Lietuvos Respublikos prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
Antrasis prezidento Gitano Nausėdos pranešimas Seime buvo kompleksinis, apimantis daug sričių, labai išsamus pranešimas. Apie jį tikriausiai dar bus kalbama ne vieną dieną, savo nuomonę išsakys atskirų sferų ekspertai ir specialistai, skirtingų partijų politikai. Tačiau čia leiskite pasidalinti savo dar labai karštu įspūdžiu, užbėgant už akių visiems galimiems komentarams, siekiant, kad svarbiausi dalykai nepasimestų tarp smulkmenų arba skirtingų temų ir potemių labirintuose. Kartais iš tiesų taip būna, kad pirmasis įspūdis yra teisingiausias.
Daugiapakopis pranešimas apie aktualijas netapo padriku reagavimu į skirtingus įvykius pirmiausiai dėl to, kad skirtingas apmąstymų gijas į vieną visumą čia suveda, nuodugnumą ir konceptualumą užtikrina dominuojanti mintis apie tai, jog visomis išgalėmis reikia siekti, kad mūsų žmonės nenusiviltų savo valstybe.
Tai tarsi ir paprastutė mintis, tačiau pasakyta laiku ir vietoje, ji gali padėti atpažinti mirtinai pavojingą užkratą mūsų valstybei šiomis dienomis, kai kraštutinai egoistiniai vienos ar dviejų partijų ir negausių žmonių grupių interesai yra priešpastatomi žmonių daugumos interesams.
Demokratijos idėja įpareigoja ginti kiekvieno žmogaus pamatines teises, tačiau jau seniai reikėjo pagalvoti ir apie tai, kas gins tokią valstybę, kai lobizmas yra laikomas didesne vertybe nei pačios valstybės gyvastingumas ir atsparumas erozijai, kai per prievartą yra bandoma įskiepyti karikatūrinę pažangos sampratą, o naujais ideokratiniais užkeikimais neskubantys persiimti žmonės yra išjuokiami, paverčiami patyčių objektu. Taip pradedanti nusistovėti dalykų padėtis yra didžiausias pavojus šalies nacionaliniam saugumui, savo ruožtu G. Nausėdos raginimas sugrįžti prie pačių žmonių, tiksliai diagnozuojant pavojų, nurodo teisingiausią ir labiausiai pagrįstą būdą užkardinti kelią valstybės pavertimui negyvybinga iškamša.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Toks raginimas sugrįžti prie pačių žmonių įpareigoja prezidentą taip pat kelti klausimą dėl savivaldos teisių išplėtimo ir naujos redakcijos Referendumų įstatymo priėmimo, siekiant labiau civilizuotos, atitinkančios demokratinių šalių patirtį šio įstatymo būklės.
Vardan palyginimo galima prisiminti, kad neseniai įvykusiame Laisvės partijos suvažiavime toks Mitalas, vienas iš odiozinių šio sambūrio veikėjų, pateikė neįtikėtinai kuriozišką sugretinimą, kad neva Gediminas, kviesdamas atvykti viso pasaulio pirklius ir amatininkus į Vilnių, neorganizavo jokių referendumų. Taigi kyla klausimas – kuris iš Laisvės partijos veikėjų pretenduoja į monarcho statusą, nieko nelaukdamas? Kitą savaitę ruošiuosi paskelbti mano išrinktas su trumpais komentarais 5 pastaruoju metu mūsų politikų pasakytas didžiausias nesąmones ir planuoju uždėti Mitalui tikrai ne Gedimino, o Minedo karūną.
Kita vertus, raginimas sugrįžti prie pačių žmonių neužsibaigia tik savivaldos, regionų savarankiškumo ar referendumo klausimais. G. Nausėda labai teisingai atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje prasidėjo ankstesniais nepriklausomybės laikais nematytas neregėtas moralinis žmonių terorizavimas, nedidelei žmonių grupelei monopolizavus tiesą, įsteigus kažką panašaus į tiesos ministeriją, blokuojančią nuomonių įvairovę. Toks orveliško tipo tiesos ministerijos privilegijuotas atstovas neabejotinai Vytautas Bruveris, dalyvavęs ir prezidentinio pranešimo transliacijos metu su savo nešvankiais komentarais. Kas be ko, žinodami, kad į laidą yra kviečiamas V. Bruveris, iš anksto galima nuspėti ir laidos organizatorių idėjinio užsiangažavimo intenciją, nes šis žurnalistas labiausiai nuosekliai pasisako prieš bet kokias nacionalinio tapatumo apraiškas Lietuvoje.
Lietuviška trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kažkada rašiau, kad V. Bruveris vienoje rankoje laiko aštriąją plunksną, o kitoje – savo apipjaustytą pasididžiavimą. Tačiau dabar, paūmėjus situacijai, jau matosi, kad minėtas žurnalistas į savo apipjaustytą pasididžiavimą laikosi įsikibęs abejomis rankomis. Kaip atrodo, tokios konfigūracijos molinė, metalinė, medinė arba dar kitaip medžiagiškai įkūnyta skulptūrėlė turėtų būti įteikta kiekvienam tiesos ministerijos specialistui kaip savotiškas pasižymėjimo ženklas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime,
susitinkame ypatingu metu. Už mūsų nugarų – įtampos, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklu.
Prieš akis – mūsų visų rytojus, į kurį turime įžengti sustiprėję, sukaupę jėgų ir pasiruošę naujiems išbandymams.
Susitinkame šiandien tarsi ant slenksčio – žiūrėdami vieni į kitus, lyg į svetimus kartais. Tegul išmintis, pagarba ir tikėjimas padeda mums atgauti jėgas! Tik kartu mes galime būti kūrėjai. Tik santarvės jėga augina. Ir tik bendriems tikslams bus lemta tapti rytojumi.
Gerbiami bendrapiliečiai,
kritinės situacijos tampa didinamuoju stiklu mūsų silpnybėms ir mūsų tvirtumui. Kuo esame stiprūs ir ką turėtume stiprinti, tokią akimirką matome ryškiai, o blogis nebesislepia – vadinasi, tampa pažeidžiamas.
Matome, kad visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale – virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize. Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai – bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose.
Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį, tiek auga visuomenei tenkanti našta.
Prisitaikyti turi ne tik mūsų medikai ir sveikatos apsaugos sistema. Dalis mūsų vaikų iki šiol nelanko mokyklų, studentai nesusitinka auditorijose. Buvo sustoję ir dar iki šiol pilnai neatnaujino veiklos ištisi ūkio sektoriai ir kultūros įstaigos. Žmonės neteko darbo. Nežinia dėl ateities smogė visiems.
Todėl šiandien dėkoju Jums, Lietuvos žmonės, už Jūsų tvirtybę ir savitvardą. Kad nenuleidote rankų, padėjote vienas kitam, kad ištvėrėte, kad nepalūžote.
Medikai, savanoriai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, verslo atstovai, kultūros žmonės, pareigūnai, kariškiai – sunkiausiu metu Jūs buvote mūsų valstybės ramstis!
Gerbiamieji,
kritinės situacijos yra išmėginimas, kai žmonės pamato, kiek jie rūpi valstybei, o valstybė – ar ji teberūpi žmonėms.
Praėjusieji metai dar kartą priminė, kaip svarbu kurti gerovės valstybę. Stiprią ir teisingą valstybę, kuri visada ateitų žmonėms į pagalbą – ir pati galėtų tikėtis jų paramos. Valstybę, kurią kasdien kurtų jos piliečių reiškiama pagarba vieni kitiems, tarpusavio pasitikėjimas ir ryžtas teikti pagalbą atsidūrusiems bėdoje.
Daugelio šių dalykų išmokstame šeimoje. Lietuvos visuomenė prasideda nuo šeimos ir remiasi į ją. Būtent šeimoje kuriami ir palaikomi santykiai leidžia kiekvienam jaustis mažos bendruomenės dalimi, ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti. To bendradarbiavimo pastaraisiais mėnesiais mums ypač reikėjo.
Pernai, keičiantis vyriausybėms, paraginau atsigręžti į ekspertus ir vertinti jų patarimus bei patirtį. Sveikatos ekspertų taryba įrodė mokslu grįstų rekomendacijų naudą, palengvino antrosios pandemijos bangos sąlygomis vykusį valdžios vairo perdavimą. Ačiū jiems.
Kita vertus, įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės. Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos – visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti.
Šiandien, reikšmingai išaugus vakcinų tiekimui, mums lieka užduotis – sklandžiai paskiepyti Lietuvos gyventojus.
Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio. Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti.
Gerbiamieji,
šį pavasarį naujos kadencijos Seimo nariams sakiau, kad kelias iš karantino negali vesti pro socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius.
Pandemija pasibeldė į visų mūsų duris. Karantino sąlygomis sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė. Lietuvos žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu – vienu iš valstybės pagrindų.
Krizė labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros. Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios Valstybės pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas.
Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje sparčiai augo vidutinis atlyginimas. Tačiau neapgaudinėkime savęs – aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba net mažėjo. Taip auga atskirtis. Taip tarpsta susvetimėjimas valstybėje. Politikų priedermė tai pakeisti.
Mano siūlymu Seime svarstomas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Nesutinku, kad ši pagalba mažiausiai uždirbančiam žmogui yra perteklinė, nesprendžia esminių problemų ar gali palaukti. Negali! Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali.
Itin sunki žmonių su negalia, slaugos ar priežiūros reikalaujančių asmenų bei jų šeimų narių padėtis. Dėl sustabdytų ar apribotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų jie jaučiasi dar labiau izoliuoti – ar net palikti likimo valiai.
Virusas taip pat skaudžiai kirto mūsų jaunajai kartai, kurią, ignoruodami kitas išeitis, pasmerkėme ypač ilgam nuotoliniam mokymui namuose. Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankose lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia.
Todėl mūsų pareiga – tikslingomis priemonėmis siekti geresnės vaikų sveikatos, mokymosi ir užimtumo, socialinio gyvenimo kokybės. Kad ateityje netektų su apmaudu kalbėti apie „prarastus metus“ ar „prarastąją kartą“.
Didžiulė mūsų visų klaida buvo tai, kad kultūros įstaigos, vienos iš tų, kurios galėjo gana saugiai veikti ir sklaidyti visuomenėje besikaupiančią įtampą, buvo atidarytos beveik paskutinės – ilgajam karantinui einant į pabaigą. Klaidą šiandien galime ištaisyti tik padėdami kultūrai vėl pakilti ir užimti deramą vietą mūsų gyvenimuose, nes tai – mūsų nacionalinės tapatybės pamatas ir visuomenės atrama.
Ten, kur nėra kultūros, tarpsta arogancija ir poreikis skirstyti bei rūšiuoti Lietuvos žmones. Ar pastebite, kaip iš mūsų gyvenimų, viešumos, dialogų kasdien traukiasi pagarba? Jos vietą užima įtampa ir pyktis. Ar pastebite, kaip įtikėjimas savo teisumu, vienintele teisinga pozicija augina sienas? Jų šešėliai tįsta į žmones, didindami neviltį – apleistumo ir vienatvės jausmą.
Gerbiamieji,
pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus.
Todėl vetavau įstatymus, kuriais siekta mažinti valstybės ir savivaldybių bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiaverčius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą.
Kartu noriu pabrėžti ir tuos valdžios žingsnius, kurie parodė, koks naudingas gali būti gerovės valstybės principų įgyvendinimas, mažinant atskirtį. Socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais, vienkartinės išmokos senjorams ir vaistų priemokos jiems, prastovų subsidijos – visa tai padėjo sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį pažeidžiamiausiems Lietuvos žmonėms.
Siekdamas sumažinti pandemijos pasekmes šeimoms, inicijavau vienkartines išmokas vaikams ir padidintas išmokas vaikams su negalia, vaikams iš daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų. Tai nors šiek tiek pagerino 330 tūkstančių šeimų padėtį.
Kitas svarbus pasiekimas – per dvejus metus nuo 345 iki 414 eurų išaugusi vidutinė senatvės pensija. Taip pat nustatyta, kad mažiausios pensijos negali būti mažesnės už minimalių vartojimo poreikių dydį. Dėl to senjorai susidurs su mažesne skurdo ir atskirties rizika. Palaikau valdančiosios koalicijos siekį toliau gerinti senjorų padėtį, tačiau iki galutinio tikslo – orios senatvės – dar laukia ilgas ir sunkus sprendimų kelias.
Visuomenei sparčiai senstant, privalome didinti ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką, padėti jiems išsaugoti sveikatą, plėsti mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo galimybes.
Negalia neturėtų reikšti nuosprendžio visam gyvenimui. Džiaugiuosi, kad nuo šių metų valstybė papildomai padeda apie 40 tūkstančių vaikų ir suaugusiųjų su negalia įsigyti vaistų bei medicinos priemonių. Seimas priėmė ir mano pasiūlytus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, užtikrinančius teisę žmonėms su negalia gauti visą nedarbo išmoką.
Žmonių su negalia gerovė man yra vienas iš požymių, kad gyvename civilizuotoje vakarietiškoje valstybėje. Ir jei kiekviena ministerija, savivaldybė, įstaiga ar įmonė kasmet įdiegs žmonių su negalia atskirčiai mažinti bent po keletą sumanymų, metų pabaigoje mes būsime arčiau vienas kito. Arčiau žmogiškumo, arčiau teisingos Lietuvos.
Lietuvos valstybė sukurta jos žmonių, o žmogus ir jo rūpesčiai turėtų nepasimesti tarp tuščių deklaracijų. Deja, daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas. Toliau sergame ta pačia „liga“, nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai – valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra „ne tie“.
Anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose. Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos – opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje.
Gerbiamieji,
visuomenės pasitikėjimas valstybe priklauso ir nuo teisingumo sistemos darbo.
Kertinis rūpestis šiandien – atkurti teisėjo profesijos prestižą, į teismus pritraukti geriausius teisės žinovus Lietuvoje. Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus.
Nauja teisėkūros iniciatyva siekiu sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę šiems specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.
Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias – principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti.
Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms.
Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje.
Noriu pasidžiaugti, kad mano per Konstitucijos dieną iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje pamatysime ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.
Gerbiamieji,
nuo to, kiek savo šalyje branginame teisingumą, pagarbą ir vienybę, priklauso ir Lietuvos saugumas. Šiandien privalome aiškiai suvokti, kad gyvename valstybių sienas peržengiančių slinkčių ir augančios įtampos laikotarpiu. Turime greitai prisitaikyti.
Juk nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos sienų, bet ir mūsų šalies viduje. Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį – visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema.
Todėl šiandien kviečiu visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę.
Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais?
Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai.
Bet mes galime tapti tikrai demokratine visuomene!
Pradėkime nuo trijų pasitikėjimo ir pagarbos rinkėjams žingsnių.
Pirmasis – sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume. Tam turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu. Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios.
Antrasis – užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus.
Trečiasis – pasitikėkime Lietuvos ateitimi – jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus.
Pastarieji du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, o tai reiškia – bendro partijų sutarimo.
Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai – esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio.
Ar įmanomas sutarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma!
Gerbiamieji,
tik jausdamiesi stiprūs ir vieningi šalies viduje, įgysime daugiau užsienio politikos svertų. Galėsime įtaigiai kalbėti Europai ir pasauliui, burti sąjungininkus ir lemti tarptautinius sprendimus.
Nebus per skambiai pasakyta – nuo mūsų gebėjimo atsispirti Rytų kaimynų spaudimui bent iš dalies priklauso visų demokratiškų Vakarų atsparumas. Už Lietuvos rytinių sienų – nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu.
Šiandien neturime kito pasirinkimo kaip tik toliau stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Nuosekliai įgyvendiname elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa. Bendradarbiavimas su Lenkija ir Baltijos šalimis, taip pat Europos Sąjungos šiam regioniniam projektui skirtas milijardas eurų lėmė, kad pasiūliau ankstinti sinchronizacijos pradžią – turime jau 2023 metais atlikti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą.
Lietuvai palankios Europos Vadovų Tarybos išvados taip pat sudarė prielaidas Europos Sąjungos mastu stabdyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių, taigi ir Astravo atominės, energijos importą. Vis dėlto svarbiausia, kad patys neužsnūstume. Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.
Mūsų šalis būtų kur kas saugesnė, jei kaimynystėje turėtume daugiau stabilių demokratinių valstybių. Tačiau demokratija negali būti primesta ar importuota – visuomenė turi pareikšti savo teisę į ją. Taip, kaip pasiryžome mes, kaip 2014 metais pasiryžo ukrainiečiai. Taip, kaip pernai pakilo į kovą už savo teisę būti laisva baltarusių tauta.
Privalome realiai vertinti padėtį regione. Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją.
Todėl šiandien svarbiausias mūsų uždavinys – drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos. Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo. Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų, – mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui.
Tai nebus paprasta, nes diktatoriški režimai jaučiasi nebaudžiami. Todėl itin svarbu Baltijos šalyse skirti ypatingą dėmesį atgrasymui, stiprinti NATO priešakines pajėgas ir oro policijos misiją, rengti konkrečius gynybos planus. Atremti iškylančias grėsmes galime užsitikrinę aktyvų JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą. Turime siekti, kad Lietuvoje nuolat būtų rotacinės JAV pajėgos, o nuolatinės dislokuotos kuo arčiau mūsų sienų. Apie tai kalbėsiu ir kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu.
Rūpindamiesi kitų pasiryžimu mus ginti, negalime pamiršti, kad ir patys privalome rūpintis savo valstybės saugumu. Gerbkime savo įsipareigojimą nuosekliai iki 2,5 proc. BVP 2030 m. didinti gynybos finansavimą, stiprinkime karinius pajėgumus, aktyviai dalyvaukime tarptautinėse misijose, nuo mokyklos suolo ugdykime pilietinę visuomenę, kuri būtų pasirengusi ginti Lietuvą.
Kitas svarbus mūsų laukiantis iššūkis – išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei. Negalime leisti, kad pavienės nesėkmės ar nusivylimai užgožtų tas pastangas, kurios dedamos Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze. Lietuvai čia tenka išskirtinis, sakyčiau, net istorinis vaidmuo.
Galiu asmeniškai patvirtinti, kad mūsų balso ir nuomonės šiuo klausimu Europos lyderiai klausosi bene labiausiai. Mes sukaupėme unikalią patirtį ir puikiai pažįstame regioną, o tai labai reikalinga formuojant Europos Sąjungos politiką. Todėl Lietuvos lyderystė Rytų partnerėms integruojantis į Europos Sąjungą yra ir bus neginčytinas mūsų užsienio politikos prioritetas.
Drauge visada esame stipresni. Todėl ir toliau puoselėsiu šiltus santykius su artimiausiais Europos Sąjungos kaimynais. Per pastaruosius dvejus metus pavyko atgaivinti strateginę partnerystę su Lenkija aukščiausiu lygiu. Kartu laidojome 1863 metų sukilėlius Vilniuje, minėjome Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 230-ąsias metines Varšuvoje. Atkūrėme Prezidentų tarybą, kurios artimiausią susitikimą surengsime Vilniuje spalio mėnesį, kai drauge su Lenkija pagerbsime ir esmine Konstitucijos pataisa tapusio „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo“ sukaktį. Lietuva yra aktyvi regiono politikos dalyvė. Su Lenkija ir Ukraina mezgame partnerystę vadinamojo Liublino trikampio formatu. Tikiu, išauš diena, kai jame dalyvaus ir laisvos Baltarusijos atstovas.
Visa Baltijos šalių šeima jaučia artimą giminystę su Šiaurės Europos valstybėmis. Tai lemia ne tik Skandinavijos šalių parama mūsų nepriklausomybės atkūrimui, bet ir sėkmingas tenykštis gerovės valstybės modelis, artimas požiūris į regiono saugumo problemas, iš ten mus pasiekiančios investicijos. Todėl nuolat deriname savo pozicijas Europos reikaluose ir susitinkame prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą. O per kitą savaitę vyksiantį vizitą Stokholme, be kita ko, kalbėsime ir apie tolesnę Švedijos įmonių plėtrą Lietuvoje.
Gerbiamieji,
kokią sukursime ateitį savo vaikams, priklausys nuo mūsų gebėjimo atsinaujinti kertinėse srityse. Atkakliai derantis Europos Vadovų Taryboje pavyko pasiekti, kad naujajame Europos Sąjungos biudžete Lietuvai skirta kur kas daugiau lėšų nei bet kada – 14,5 milijardo eurų, išjudintas iš mirties taško tiesioginių išmokų žemdirbiams sulyginimo klausimas. Dabar svarbiausia išmintingai ir sąžiningai panaudoti Europos Sąjungos lėšas didžiausią vertę žmonėms kuriančiuose sektoriuose.
Išryškinti Lietuvos privalumus konkurencingoje tarptautinėje rinkoje galime tik sukūrę tvarią ir inovatyvią ekonomiką. Galime tai padaryti, nes Lietuva visada garsėjo kaip kūrybingų, darbščių ir atkaklių žmonių kraštas. Mes akivaizdžiai išaugome „pigios darbo jėgos“ marškinėlius!
Žvelgdamas į ateitį, matau išskirtinį švietimo vaidmenį įtvirtinant ir plėtojant mūsų pasiekimus.
Tenka pripažinti, kad trys nenuoseklių, viena kitai prieštaraujančių švietimo reformų dešimtmečiai padarė mūsų jaunimui didelę žalą. Todėl sveikinu pastangas pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės ir viliuosi, kad jis bus pasirašytas dar šiais metais. Suvokdami, kad švietimo iniciatyvos virsta rezultatais po daugelio metų ar net dešimtmečių, privalome kuo greičiau pradėti.
Esminių permainų siekiau, teikdamas Švietimo įstatymo pakeitimų Lygaus starto paketą, kurį priėmė Seimas. Remiantis viena jo nuostatų, jau šiais metais į ikimokyklinį ugdymą bus įtraukti apie 1000 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Privalome ir toliau artėti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo, nes tai yra viena efektyviausių priemonių mažinti mokinių pažangumo skirtumams ir atskirčiai ateityje.
Svarbiu gerovės valstybės impulsu taps įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvos mokyklose iki 2024 metų. Daugybė vaikų su negalia nebebus diskriminuojami, o mokydamiesi drauge su jais kiti vaikai jau nuo mažens suvoks, kokie įvairūs mes esame, ir išmoks tai priimti bei branginti. Tuo įsitikinau, aplankęs mokyklas, kuriose įtraukusis ugdymas yra šiandiena, o ne rytojus.
Inovacijų sklaida neturi laiko laukti švietimo sistemos pokyčių. Todėl privalome veikti čia ir dabar. Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP. Antra, mūsų valstybės institucijose turime sukurti pareigūnų, atsakingų už inovacijas, tinklą, per kurį galėtume efektyviau koordinuoti inovacijų politiką. Trečia, remdamiesi mokslo tyrimų baze bei fundamentaliais tyrimais turėtume aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose.
Deja, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika. Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams – pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti.
Inovatyvios Lietuvos siekis man taip pat siejasi su Žalios Lietuvos vizija. Prieš keletą dienų kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, Europos Komisijos vadovais, socialiai atsakingo verslo atstovais, visuomenininkais, gamtos sergėtojais paskelbėme Žalios Lietuvos deklaraciją. Tapome liudininkais, kaip bendram tikslui pečius surėmė dažnai skirtingose barikadų pusėse atsiduriančios verslo įmonės ir aplinkosaugininkai.
Džiaugiuosi matydamas, kad mūsų Tėvynėje vis daugiau žmonių nuoširdžiai rūpi gyvenamoji aplinka. Pamažu vaduojamės iš vartotojiškos visuomenės gniaužtų, o tvarumas ir judumas tampa gyvensenos įpročiu.
Europos Sąjungos Žaliojo kurso nuostatas atspindi ir Vyriausybės programa. Tačiau to nepakanka – skirstydami europinę paramą privalome daugiau dėmesio skirti žaliosios infrastruktūros kūrimui regionuose. Viena iš kertinių priemonių 2030-ųjų ir 2050-ųjų metų klimato kaitos tikslams pasiekti – ambicinga atsinaujinančios energetikos plėtra.
Tikslingos teisėkūros iniciatyvos taip pat gali pagerinti Lietuvos aplinkosaugos kokybę. Todėl pateikiau Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie numato privalomą aplinkosauginį priimamų teisės aktų vertinimą. Inicijuotose Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose taip pat siūlau įtvirtinti žaliąją viešųjų pirkimų kryptį, įtraukiant ekologinius aspektus į tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Tai būtų savalaikiai žingsniai, formuojant gamtą tausojantį požiūrį valstybės institucijose.
Gerbiamieji,
siekdami gerovės mūsų šaliai, turime rūpintis skirtingų valdžios institucijų sąveika ir politinės kultūros puoselėjimu.
Viena įsisenėjusių mūsų „skolų“ yra stiprinti Lietuvos savivaldą. Pernelyg ilgai laikėme ją podukros vietoje tiek savo dėmesiu, tiek finansiniais ištekliais. Galiausiai supratome, kad, būdama arčiausiai žmonių, ji gali geriausiai atliepti jų poreikius. Todėl primenu partijų lyderiams, mano kvietimu, pernai Regionų forume pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo. Nepraleiskime progų patvirtinti šį susitarimą realiais darbais.
Tikiu, kad skirtingų institucijų bendradarbiavimo ateityje tik daugės. Vis dėlto negaliu nutylėti, kad itin daug energijos buvo ir tebėra eikvojama ne laiku ir ne vietoje. Valstybę ir visuomenę bandoma skaldyti ir skandinti beprasmiuose politinės galios žaidimuose, kurie nedera su atsakingo valdymo principais.
Apgailestaudamas turiu priminti ir tai, kad vakarykštė opozicija, anksčiau garsiai palaikiusi kvietimą vykdyti ambicingą viešųjų pirkimų sistemos reformą, šiandien jau kiek galėdama mėgina pakeisti reformos esmę. Toks neatsakingas požiūris mums visiems kainuoja ne tik šimtus milijonų eurų kasmet, bet ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ar ne per daug turime sočiai besipeninčių viešųjų pirkimų dalyvių, kurie šiukštu nieko nenorėtų keisti?
Negalime toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas. Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos!
Patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę. Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis Jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis.
Gerbiami Seimo, Vyriausybės nariai, esu pasirengęs visomis išgalėmis remti Jūsų idėjas, kurios leis mums žengti į priekį. Nemanau, kad turime laiko ir prabangos skirstytis į Tėvynę mylinčius labiau ar mažiau. Nė vienas mūsų neturime Tėvynės meilės monopolio. Tad prisiminkime savo pareigą ir konstitucinę priesaiką – tarnauti Lietuvai ir jos žmonių gerovei.
Gerbiami Lietuvos žmonės,
demokratija nėra iškalta akmenyje. Jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys. Ją gali išmušti iš pusiausvyros besikaupianti socialinė ir ekonominė įtampa, žmonių nusivylimas teisingumu ir solidarumo stoka visuomenėje.
Tačiau demokratija turi didžiulę jėgą atlaikyti patiriamus sunkumus, pažadinti visuomenės energiją ir vesti pirmyn.
Kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys.
Mes galime ir privalome pasikliauti stiprėjančia, aktyvia ir reiklia pilietine visuomene. Kuri nori ne tik klausyti, bet ir kalbėti. Diskutuoti, ieškoti, lemti sprendimus ir kurti geresnę ateitį.
Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią – mūsų visų – Gerovės Lietuvą.
Dėkoju už dėmesį.
Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Antradienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaitys antrąjį metinį pranešimą, į kurį valdančiųjų ir opozicijos politikai deda visiškai skirtingus lūkesčius.
Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius viliasi, kad prezidentas pasiūlys konstruktyvias priemones, kaip toliau diskutuoti ir ieškoti konsensuso visuomenę skaldančiomis temomis. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas tikisi, kad prezidentas pasiūlys ekonominės politikos priemones, kurios padėtų mažinti nelygybę, bei pateiks savo viziją užsienio politikos su Baltarusija atžvilgiu.
Kitos opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis norėtų, kad prezidentas paprotintų valdančiuosius dėl jų iškeltų prioritetų politinėje darbotvarkėje, o didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė mano, kad pats prezidento metinio pranešimo žanras įpareigoja daugiausiai dėmesio skirti būtent esminėms politinėms aktualijoms, todėl G. Nausėda, pasak jo, greičiausiai nemažai dėmesio skirs kovai COVID-19 pandemija.
„Pati žanro klasika matyt reikalauja kalbėjimo, pritaikyto įvairiems politiniams skoniams, kad kuo labiau teigiamai būtų priimtos ir įvertintos paties prezidento politinės nuostatos. Vis tiek turime žiūrėti į metų specifiką, pagrindinius politinius įvykius. Pats prezidentas stengiasi dalyvauti koronaviruso valdymo situacijoje, tiek bandant išlikti aktyviu ir dalinantis atsakomybe tiek su buvusia, tiek su naujai suformuota Vyriausybe. Dažnai vartojamas žodis „mes“. Tai ir šitie valdymo vaisiai yra ir jo atsakomybės klausimas“, – Eltai savo įžvalgomis dalinosi M. Lingė.
Spėja, kad prezidentas nebus itin griežtas naujosios Vyriausybės atžvilgiu
Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju dirbęs M. Lingė spėja, kad prezidentas taip pat turėtų neatitolti nuo to, ką akcentavo ir savo pirmajame pranešime.
„Kalbos rengėjai negali būti nutolę nuo to, ką kalbėjo per pirmąjį metinį pranešimą, apie susitarimą, visuomenės susikalbėjimą, visų atsakomybę. Man atrodo, panaši retorika turėtų atsikartoti ir šiame metiniame pranešime“, – svarstė konservatorius.
TS-LKD frakcijos narys kartu akcentavo, kad G. Nausėda daug dėmesio skirdavo visuomenę vienijančio šalies vadovo įvaizdžio kūrimui, todėl jis turėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenę priešinančius jautrius klausimus. Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Labai svarbus vaidmuo, kaip politikui yra prisiimant atsakomybę už esamą politinę temperatūrą visuomenėje ir už sveiką visuomenės būklės palaikymą. Nes jis yra tautos išrinktas ir turi aukštą pasitikėjimo kreditą turintis politikas, kuris per rinkimus kėlė visuomenės vienijimo, telkimo mintį. Tai vargu ar dabartinė situacija rodo, kad tų tikslų sėkmingai sekasi siekti“, – mano politikas.
Konservatorius taip pat samprotauja, kad šalies vadovas savo antrajame pranešime greičiausiai neužims labai griežtos, kritiškos pozicijos pusę metų dirbančios dešiniųjų Vyriausybės atžvilgiu, kadangi nepaisant tam tikrų konfliktų, programinės prezidento ir Ministrų kabineto nuostatos šiuo metu esą per daug nesiskiria.
„Vertinant politinę realybę, prasidėjo naujas politinis ciklas, todėl esminiams apibendrinimams matyt dar per mažai praėję, kad daryti toli siekiančias išvadas. Labai didelės takoskyros dėl programinių dalykų tikrai nėra išsiskyrusios“, – teigė M. Lingė.
R. Karbauskis viliasi, kad prezidentas paragins valdančiuosius pasirinkti kitus politinės darbotvarkės prioritetus
Visiškai kitokius lūkesčius prezidento metiniam pranešimui išsakė R. Karbauskis. „Valstiečių“ pirmininkas tikisi, kad prezidentas paragins valdančiuosius atsižvelgti į visuomenės lūkesčius ir kelti tik tuos klausimus, kurių pirmiausiai esą tikisi didžioji visuomenės dalis.
„Valdantieji visą laiką kaip kokie išprotėję žmonės siekia padaryti tai, ko niekas nenori, nebent tos labai mažos grupės rėmėjai, rinkėjai. Prezidentas turėtų akcentuoti, kad pagaliau nustokite žaisti tuos žaidimus, galvodami apie kažkokią siaurą veikėjų grupę, o pagalvoti apie tai, kokius lūkesčius turi visuomenė“, – tikino LVŽS pirmininkas.
R. Karbauskis taip pat tikisi, kad G. Nausėda akcentuos, jog šis Ministrų kabinetas esą yra išskirtinai silpnas ir praradęs visuomenės pasitikėjimą, neįsiklausantis į gyventojų nuomonę.
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tikiuosi, kad bus šnekama apie tai, jog yra labai silpna Vyriausybė ir kad atitinkamai mes dėl to turėsime vis daugiau problemų. Dabar dar valdžia šiek tiek dengiasi kovidu, bet vėliau akcentai pradės krypti į kitą pusę, o iš ministrų pusės negirdima jokio šnekėjimo apie sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvos ekonomikai. Dienotvarkėje yra narkotikai, partnerystė, alkoholio kontrolė“, – samprotavo „valstiečių“ pirmininkas.
Visgi jis nesitiki, kad prezidentui net ir išsakius itin griežtą poziciją valdančiųjų atžvilgiu, tai jų vykdomos politikos vis vien nepakeistų.
„Šnekėjimas apie tai, kad jie yra beviltiški, nieko nekeičia. Jie yra beviltiški, bet klausimas, o ką tai pakeičia“, – įsitikinęs jis.
Todėl R. Karbauskis daug atlaidžiau linkęs vertinti galimas paties šalies vadovo klaidas, kadangi su tokia Vyriausybe, LVŽS pirmininko nuomone, didelių darbų nuveikti vis tiek neįmanoma.
„Galbūt prezidentas kažko ir nepadarė, ką galėjo padaryti, bet su šita valdžia nelabai ką gali padaryti, nes jie atitinkamai su visais kariauja. Jie su mumis kariavo, kai buvo opozicija, dabar su prezidentu kariauja ir tas karas yra visiškai beprasmiškas“, – kalbėjo „valstietis“, turėdamas mintyje prezidento ir valdančiųjų konfliktą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
G. Paluckas iš prezidento tikisi konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti ekonomines, užsienio politikos problemas
Tuo tarpu kitos opozicinės partijos – LSDP narys G. Paluckas taip pat mano, kad prezidentas turėtų išsakyti tam tikrą kritiką Vyriausybei.
„Aš neabejoju, kad bus apžvelgtas pandeminis laikotarpis. Tikiuosi, kad pirmiausiai bus akcentuota faktinė būklė tiek ekonominė, tiek visuomenėje. Nes per šį laikotarpį visuomenė emociškai buvo išdraskyta tiek dėl natūralių priežasčių, viruso sklidimo, tiek dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, kurie ne visi buvo teisingi ir šalį skaldė įvairiais kampais“, – kalbėjo socialdemokratas, kartu pabrėždamas, kad šalies vadovas turi pareigą išsakyti pastabas Ministrų kabinetui.
„Nepaisant įvairiausių aplinkybių, žinau, kad yra įtampos tarp konservatorių ir valstybės vadovo dėl vykimo į EVT, manau, kad prezidentas turi ne tik teises, bet taip pat ir pareigą, jeigu jis mato, kad visuomenėje kai kurie procesai vyksta ne taip, buvo padaryta klaidų, tai jis privalo konstatuoti“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Visgi jis pabrėžė, kad labiau tikisi išgirsti ne esamos situacijos analizę, bet konkrečius siūlymus ekonominės nelygybės mažinimo, regioninės politikos srityse. Taip pat jis akcentavo būtinybę prezidentui skirti dėmesio užsienio politikos sričiai.
„Ką siūlo prezidentas santykiuose su kaimynais. Ar jis siūlo tęsti tokią pačią užsienio politikos liniją. Tačiau tuomet taip pat reikia suprasti, kad Baltarusijos atveju mes vieną iš strateginių savo tikslų aukojame: Baltarusija ir toliau slenka Rusijos sudėties link. Mes čia taip pat turime gręsiančią humanitarinę krizę, kai režimas savo piliečius ir toliau spaus ir į Lietuvą gali plūstelėti baltarusiai“, – teigė G. Paluckas. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Parlamentaras taip pat iš valstybės vadovo teigė besitikintis išgirsti, kaip G. Nausėda siūlo judėti į priekį, bei ieškoti sutarimo visuomenę skaldančiais klausimais. LSDP frakcijos narys išreiškė lūkestį, kad prezidentas tvirtai ir aiškiai akcentuos valstybės problemas bei pasiųs aiškią žinutę, kokias politines jėgas ir dėl ko kritikuoja.
„Ezopo kalba viena vertus išlaisvina nuo atsakomybės teisintis, tikslinti, argumentuoti savo žodžius. Tačiau tiesus kalbėjimas yra vertingas, nes jis neleidžia pabėgti nuo problemos, išsiginti, kad čia ne apie mus, čia apie anuos. Tai aš tikrai pagarbaus, kultūringo, argumentuoto, bet tiesaus ir tvirto kalbėjimo tikiuosi, jeigu kažkas buvo padaryta negerai, su kai kuriais iššūkiais nesusitvarkoma“, – sakė G. Paluckas.
T. V. Raskevičius tikisi dėmesio žmogaus teisių klausimams
Pasiūlymus, kaip mažinti susipriešinimą visuomenėje tam tikrais jautriais klausimais, iš prezidento tikisi išgirsti ir valdančiajai Laisvės frakcijai priklausantis T. V. Raskevičius.
„Mano lūkestis būtų, kad prezidentas savo pranešime tikrai palies žmogaus teisių temas, vykusias karštas diskusijas mūsų visuomenėje tam tikromis jautriomis temomis ir galbūt pasiūlys tam tikrus sprendimus, kaip mes galėtumėme toliau judėti šioje diskusijoje ir koks turėtų būti veikimo būdas ieškant konsensuso ir sutarimo įsisąmoninant, kad nespręsti žmogaus teisių klausimų nėra išeitis ar strategija“, – sakė politikas.
„Laisvietis“ tvirtino nesitikintis iš šalies vadovo išgirsti nei savikritikos jo paties vykdomos politikos atžvilgiu, nei Vyriausybės atžvilgiu, tačiau labiau laukiantis konkrečių pasiūlymų, kaip rasti sutarimą svarbiais žmogaus teisių klausimais.
„Manau, kad reikėtų ne kritika užsiiminėti, nesvarbu ar savo ar kitų atžvilgiu, bet galbūt pateikti konstruktyvius pasiūlymus ir gaires, kaip mes visuomenėje turėtumėme toliau tartis ir diskutuoti šiais klausimais, nes valstybės vadovas yra unikalioje pozicijoje tokią kryptį pasiūlyti“, – mano T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, jog iš G. Nausėdos laukia visuomenę vienijančios kalbos.
„Labai tikiuosi, kad prezidento metinis pranešimas bus telkianti, vienijantis, o ne skaldantis“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
ELTA primena, kad pirmąjį metinį pranešimą šalies vadovas perskaitė dar „valstiečių“ dominuojamame Seime 2020 m. birželio viduryje.
Nors tarp prezidento ir tuometės „valstiečių“ dominuotos daugumos trinčių netrūko, G. Nausėda ganėtinai abstrakčiai savo metiniame pranešime palietė bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Apie tai, ko gero, buvo užsiminta tik keliais sakiniais ir labai aptakiai.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – tuomet metiniame pranešime sakė G. Nausėda, ko gero, galvoje turėdamas tai, kad valdančiosios daugumos lyderiai uoliai gynė jo pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
Prezidentas Gitanas Nausėda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tiek tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, tiek R. Karbauskis ne tik užstojo prezidento pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą, tačiau ir ganėtinai aštria retorika nevengdavo „kontratakuoti“ G. Nausėdai. Be to, Seimo kadencijai einant į pabaigą, valdančiųjų santykius su prezidentu dar labiau paaštrino prezidento atmesta S. Skvernelio teikta Luko Savicko kandidatūra į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.
Dėl to ne vienas apžvalgininkas kėlė klausimus, kodėl prezidentas kritikos strėlę paleido aiškiai nenurodydamas, į ką konkrečiai nori „pataikyti“. Galiausiai R. Karbauskis ir S. Skvernelis, kurie viešojoje erdvėje buvo minėti kaip galimi šios kritikos „taikiniai“, tvirtino, jog net pagalvoti negalį, kad ši replika galėtų būti skirta būtent jiems.
Prezidentas praėjusių metų pranešime savo kalboje kritiškai atsiliepė apie tai, kad valstybei itin svarbiose institucijose nepavyko paskirti vadovų. G. Nausėdai tuomet skaitant pranešimą dėl Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktų dar nebuvo pavykę susitarti skiriant naują ekonomikos ir inovacijų ministrą, o ir Konstitucinio Teismo sudėtis dar nebuvo iki galo atsinaujinusi.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau ateinančią savaitę skaitys antrąjį savo metinį pranešimą. Pirmąjį šalies vadovas perskaitė dar „valstiečių“ dominuojamame Seime 2020 m. birželio viduryje. Atsižvelgiant į esamą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje dėl COVID-19, prezidentas, ko gero, kaip ir pirmajame savo pranešime nemažai dėmesio skirs kovos su pandemija rezultatams bei pasekmėms. Tačiau visuomenės ir apžvalgininkų dėmesio sulauks ir tai, kaip G. Nausėda savo pranešime aptars bei įvertins pastaruosius metus trukusį politinį procesą Lietuvoje: rezonansą visuomenėje sukėlusius įvykius, bendradarbiavimą su Seimu bei Vyriausybe.
Ko gero, pro akis apžvalgininkams ir politologams nepraslys ir prieš metus perskaityto pirmojo pranešimo kai kurie akcentai: ar išliks prezidento tuomet užduotas kalbos tonas, ar keisis prieš metus kelti lūkesčiai ir deklaruotos pozicijos. Galiausiai, kaip prezidentas apskritai įvertins pokyčius tarptautinėje erdvėje bei šalies viduje, kurioje svarbiausiu akcentu buvo Seimo rinkimai bei santykių su naująja valdančiąja dauguma paieškos. Atsižvelgdama į visa tai ELTA primena kai kuriuos pirmajame prezidento metiniame pranešime išsakytus akcentus bei atkreipia dėmesį į procesus ir įvykius, kurių įvertinimo tikėsis tiek apžvalgininkai, tiek visuomenė.
Prieš metus kritika „valstiečiams“ nebuvo aiškiai adresuota: ką prezidentas pasakys apie dešiniųjų valdžią?
Nors tarp prezidento ir tuometės „valstiečių“ dominuotos daugumos trinčių netrūko, G. Nausėda ganėtinai abstrakčiai savo metiniame pranešime palietė bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Apie tai, ko gero, buvo užsiminta tik keliais sakiniais ir labai aptakiai.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – tuomet metiniame pranešime sakė G. Nausėda, ko gero, galvoje turėdamas tai, kad valdančiosios daugumos lyderiai uoliai gynė jo pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
Tiek tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, tiek Ramūnas Karbauskis ne tik užstojo prezidento pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą, tačiau ir ganėtinai aštria retorika nevengdavo „kontratakuoti“ G. Nausėdai. Be to, Seimo kadencijai einant į pabaigą, valdančiųjų santykius su prezidentu dar labiau paaštrino prezidento atmesta S. Skvernelio teikta Luko Savicko kandidatūra į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.
Dėl to ne vienas apžvalgininkas kėlė klausimus, kodėl prezidentas kritikos strėlę paleido aiškiai nenurodydamas, į ką konkrečiai nori „pataikyti“. Galiausiai R. Karbauskis ir S. Skvernelis, kurie viešojoje erdvėje buvo minėti kaip galimi šios kritikos „taikiniai“, tvirtino, jog net pagalvoti negalį, kad ši replika galėtų būti skirta būtent jiems.
Ar antrajame savo metiniame parnešime, kurį prezidentas skaitys įsibėgėjus birželiui, pozicija Seimo ir konkrečiai valdančiosios daugumos atžvilgiu bus įvertinta panašiai – abstrakčiai, aiškiai nenurodant, kas ir dėl ko buvo sukritikuotas – lieka atviras klausimas.
Visgi sprendžiant iš pastarojo pusmečio, kurį G. Nausėda jau išgyveno su dešiniųjų valdančiąja dauguma, sakyti, kad konfrontacijų nebuvo ar kad jų buvo mažiau nei su „valstiečiais“, ko gero, būtų netikslu.
Susikibimas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), nesutarimai skiriant ambasadorius, net išsikristalizavę skirtingi požiūrio kampai į pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukusius klausimus dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, Stambulo konvencijos, bent jau viešojoje erdvėje sukūrė regimybę, kad konkurencijos su konservatorių dominuojama dauguma buvo net daugiau nei su „valstiečių“ dominuojama valdžia.
Kritikavo, kad nepavyksta paskirti vadovų valstybei svarbiose institucijose: kaip įvertins esamą padėtį?
Prezidentas praėjusių metų pranešime savo kalboje kritiškai atsiliepė apie tai, kad valstybei itin svarbiose institucijose nepavyko paskirti vadovų. G. Nausėdai tuomet skaitant pranešimą dėl Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktų dar nebuvo pavykę susitarti skiriant naują ekonomikos ir inovacijų ministrą, o ir Konstitucinio Teismo sudėtis dar nebuvo iki galo atsinaujinusi.
Per pastaruosius metus, nors ir stipriai užtęsus procesą, visgi rastas sutarimas dėl KT teisėjų ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo, tačiau dėl ambasadorių, ypač Lietuvai svarbiose atstovybėse – klausimas vis dar neužbaigtas ir, tiesą sakant, nepadorius rekordus siekiantis.
ELTA primena, kad išsiskyrus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijoms dėl ambasadorių kandidatūrų jų derinimas užtruko. Taip pat nemažai diskusijų sukėlė prezidento įvesta „politinio atšalimo“ sąvoka. Ją prezidentas vartojo kaip argumentą, kodėl buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai negali užimti ambasadorių postų JAV ir Europos Sąjungoje.
Ir nors dalyje svarbių Lietuvos atstovybių (JAV, Vokietijoje) ambasadoriai buvo paskirti, kol kas sutarimas dėl Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje nėra pasiektas.
Kokias priežastis prezidentas įvardins kaip esmines „įšalusioms“ ambasadoms? Ar dėl to kalti susitarti nenorintys valdantieji? Ar visgi, kad kaltos abi susitarti tarpusavyje nemokančios pusės? Atsakymų ar bent jau užuominų į šiuos klausimus, prezidentui perskaičius pranešimą, tikėtina, politikos apžvalgininkai ieškos.
Prezidentas sakė, kad žodis „susitarimas“ tėra 11 raidžių seka: kaip bus įvertintas EVT klausimas?
Tai, kad Lietuvos politikoje sunku surasti sutarimų prieš metus Seimui skaitytame pranešime akcentavo ir pats G. Nausėda. Tuomet prezidentas nemažai dėmesio skyrė kalboms apie būtinybę ieškoti dialogo bei kompromiso.
„Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma”, – prieš metus teigė G. Nausėda.
Vargu ar žvelgiant į valdančiųjų ir Prezidentūros pastarųjų metų santykius šį kartą G. Nausėda galės užtikrintai teigti, kad iš 11 raidžių sudarytame žodyje sugebėta surasti turinį.
Ko gero, dalis visuomenės ir politikų lauks prezidento reakcijų į daugiausiai konservatorių keltą klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Prezidentūrai atmetant konservatorių raginimus keisti atstovavimo EVT tvarką, sudarant galimybes į kai kuriuos ES viršūnių susitikimus vykti ir premjerei Ingridai Šimonytei, ne kartą įsivelta į apsikeitimus aštriais epitetais.
Kita vertus, galbūt prezidentas, skyręs laiko tiesioginėms ar netiesioginėms reakcijoms į konservatorių keltą klausimą dėl EVT nebūtinai apie tai kalbės „kompromiso diskurse“. „Spaudimas Prezidentūrai“, politinės kultūros ir politinės atsakomybės kontekstai, sprendžiant iš dabartinės G. Nausėdos ir jo patarėjų komunikacijos, taip pat tikėtini kontekstai šiam klausimui būti paminėtam.
Bet kuriuo atveju, prezidento sprendimas, ar skirti laiko konkrečiai šiam klausimui metiniame pranešime, ar visgi apie tai neužsiminti, susilauks politikos apžvalgininkų dėmesio.
Ar prezidentas apibendrins diskusijas dėl Partnerystės įstatymo ir Stambulo konvencijos?
Kadangi klausimai dėl Partnerystės įstatymo ir Stambulo konvencijos susilaukė didžiulio visuomenės dėmesio bei sukėlė nemažas trintis tarp konservatyviai mąstančių ir į žmogaus teises progresyviau žvelgiančių, labai tikėtina, kad vienokia ar kitokia forma apie juos prezidentas savo metiniame pranešime užsimins. Tai, ko gero, bus G. Nausėdos pranešimo akcentai, kurių aptarimui visuomenė ir apžvalgininkai skirs nemažai dėmesio. Pirmiausiai dėl to, kad paties prezidento išsakytos pozicijos ir retorika dažnai figūravo diskusijose dėl šių aistras kėlusių klausimų.
Dėl kai kurių Prezidentūros sprendimų – apklausų dėl Stambulo konvencijos organizavimo ir jų paviešinimo, transliuotos kalbos kontroversiškai vertinamo „šeimų gynimo maršo“ dalyviams – G. Nausėda susilaukė kritikos, esą tokiu būdu jis visuomenės netelkia, kaip žadėjęs, bet, priešingai, kad atsistojo vienoje iš nesutariančių pusių. Analogiškos kritikos susilaukta ir tuomet, kai įsismarkavus diskusijoms dėl Stambulo konvencijos prezidentas savo pasisakymu užstojo kunigą Algirdą Toliatą, kuris pasisakė prieš konvenciją. Tuokart valdančiosios daugumos lyderiai ragino atsižvelgti ir į tai, kad viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė ir kita pusė – pirmiausiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Ar prezidentas tiesiog įvertins vykusias diskusijas, ar skirs laiko ir savo pozicijos bei dalyvavimo šiose vertybiniuose ginčuose reflektavimui, bus plačiai aptariamas metinio pranešimo akcentas.
Keitėsi požiūris į Minską: kaip įvertins prieš metus brandintus lūkesčius
Prieš metus G. Nausėda pasidžiaugė tuomet atnaujintu dialogu su Baltarusija. Tačiau antrajame metiniame pranešime prezidentas apie santykius su Minsku, kuris pastaruosius metus itin brutaliai slopino Aliaksandro Lukašenkos režimu nepasitenkinusią pilietinę visuomenę bei po tarptautinio skandalo, kai režimas priverstinai nutupdė į Vilnių skridusį lėktuvą, turėtų kalbėti jau iš kitos perspektyvos. Sprendžiant iš dabartinių Lietuvos užimtų pozicijų bei A. Lukašenkos režimo agresyvių ir tarptautinę izoliaciją didinančių veiksmų, Minsko atžvilgiu skries aštri retorika. Kita vertus, įdomu, kaip prezidentas įvertins iki suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų keltą siekį – atnaujinti bendradarbiavimą su Minsku, kad kuo labiau būtų sumažinta Baltarusijos priklausomybė nuo Kremliaus. Apie tai G. Nausėda buvo užsiminęs ir metiniame pranešime prieš metus.
Tačiau dėl paties režimo veiksmų Baltarusijos tarptautinei izoliacijai didėjant, šis prezidento lūkestis, bent jau jo įgyvendinimo formos, mažų mažiausiai tapo komplikuotos.
Rusijos atžvilgiu Lietuvos pozicija aštrėjo
Tuo tarpu Rusijos klausimu – sprendžiant iš pastarųjų prezidento pasisakymų – tendencija išlikti turėtų būti analogiška kaip ir prieš metus.
2020 m. metiniame pranešime G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvos santykiuose su Rusija ne tik nepavyko sumažinti trintis keliančių kliuvinių, tačiau, anot G. Nausėdos, jų net padaugėjo. Ko gero, prie panašios tendencijos, kad ilgainiui kliūčių normaliai bendradarbiauti atsiranda tik daugiau, prezidentas liks ir būsimame metiniame pranešime.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr. Artėjant prezidento Gitano Nausėdos vadovavimo šaliai metinėms, vidaus ir užsienio politikos ekspertai teigia, kad G. Nausėda, besimokydamas politiko vaidmens, bandė būti aktyvus vidaus politikoje ir įstatymų kūrimo procesuose, tačiau neišvengė klaidų. Pasak politologų, kai kuriais politiniais klausimais G. Nausėda buvo itin aktyvus, tačiau kai kuriose srityse – jo aktyvumo vis dėlto pritrūko.
Kaip pažymėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, prezidentas nesugebėjo išnaudoti savo politinių svertų ir neišmoko žaisti galios žaidimų, kurie politikoje neišvengiami.
„Mano nuomone, pirmųjų metų blynas toks lengvai prisvilęs. Nelabai jam sekėsi, bet buvo ir gerų, išskirtinių sprendimų, kuriais prezidentas tikrai gali didžiuotis arba pasigirti. Buvo ir silpnesnių sprendimų arba negebėjimų kažkaip iki galo panaudoti politinius svertus“, – Eltai sakė A. Lašas.
Kaip stipresnius šalies vadovo sprendimus A. Lašas įvardijo rinkimų kartelės mažinimo įstatymo projekto vetavimą bei paramą Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo idėjai.
„Rinkimų kartelės nuleidimo veto, kai rinkiminis slenkstis nebuvo pažemintas – prezidentas čia padėjo ir tai buvo labai svarbus, kad ir nedidelis, akcentas per šiuos metus. Taip pat buvo padidintas NPD, ką prezidentas irgi rėmė – tai irgi šioks toks pasiekimas.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Iš liūdnesnių dalių, tai tos vienkartinės išmokos pensininkams ir šio įstatymo, kuris kvepia populizmu, „praleidimas“. Tai sukėlė daug kam rimtesnių klausimų, manau. Nors tai ir atliepia jo gerovės valstybės politiką ir viziją, bet tai yra toks keistas supratimas apie gerovės valstybę – visgi kalbame apie vienkartinę išmoką, o ne apie realius sisteminius pokyčius. Tai įvardinčiau kaip minusą“, – pažymėjo KTU dekanas.
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda teigė, kad metai buvo nelengvi visiems dėl netikėtos pandemijos situacijos, tačiau G. Nausėdos prezidentavimo stilius, pasak jo, nenustebino.
„Akivaizdu, kad buvo nelengvi metai, buvo iššūkių vien dėl to visiems netikėto karantino ir pandemijos. Matyt, kad ne tokių pirmų metų tikėjosi prezidentas. Iš principo jautėsi, kad žmogus savo poste dar tik mokosi politiko duonos, bet sakyčiau, kad kažkuo labai nenustebino jo prezidentavimo stilius – jis iš esmės atitiko tą, ką jis žadėjo per savo rinkiminę kampaniją, ir to buvo galima tikėtis stebint jį per rinkimų kampaniją. Tas stilius, kurį jis iš esmės priėmė, yra kažkas panašaus į Valdo Adamkaus prezidentavimo stilių – žmogus kiek įmanoma vengiantis konfliktų, besistengiantis bendradarbiauti su Seimu, kur įmanoma“, – pažymėjo V. Isoda.
G. Nausėdos aktyvumas vidaus politikoje: vertinimai skiriasi
Vertindamas G. Nausėdos dalyvavimą vidaus politikoje, LKA docentas V. Isoda pažymėjo, kad iš Prezidentūros pusės jautėsi aktyvumas.
„Gal netgi maloniai nustebino tai, kad jis labai aktyviai naudojosi tomis konstitucinėmis teisėmis, kurios numatytos prezidentui – neturiu statistikos po ranka, bet gali būti, kad nei V. Adamkus, nei galbūt Dalia Grybauskaitė per vienerius metus taip dažnai nesinaudodavo tiek savo veto teise, tiek įstatymų iniciatyvos teise. Prezidentas „griebė jautį už ragų“ iškart atėjęs į prezidento postą ir bandė įgyvendinti savo rinkiminius pažadus dėl gerovės valstybės. Daug tų įstatyminių iniciatyvų buvo kovos su nelygybe srityje. Aišku, ne viską Seimas palaikė, bet turbūt būtų buvę naivu tikėtis, kad valdančioji dauguma taip visiškai priims prezidento žaidimo taisykles“, – teigė V. Isoda.
Kritiškiau G. Nausėdos dalyvavimą vidaus politikoje įvertino A. Lašas. Jo teigimu, šalies vadovas dar neišmoko pasinaudoti galios svertais, kad pasiektų principinių tikslų. Pavyzdžiui, įvardijo jis, – kad patrauktų pasitikėjimo netekusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių iš einamų pareigų. Nors prezidentas interviu LRT pats įvardijo J. Narkevičiaus skyrimą ministru kaip nesėkmę, tačiau, kaip pažymėjo A. Lašas, G. Nausėda neišnaudojo savo moralinio autoriteto svertų ir ministro likimo klausimas liko „nugulęs žemutiniame stalčiuje“.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
„Man kyla klausimas, ar prezidentas realiai supranta politikos esmę. Politika visų pirma yra susijusi su galia ir jos panaudojimu. Tai yra politiniai postai – galios postai. Per juos siekiama kažkokios vizijos įgyvendinimo, kažkokių tikslų. Prezidentas galbūt bando susikalbėti, susitarti, bet jeigu tai nepavyksta, jis nebenaudoja instrumentų, kuriuos turi, ir tai kelia tam tikrą nuostabą. Galbūt per laiką jis aiškiau supras, kad ne visi žaidžia tokį patį žaidimą kaip jis, ir kai partneriai nenori susitarti, tada jau įsijungia truputėlį kiti svertai ir juos reikia naudoti. Tiesiog laukti, kol kažkas persigalvos ir pasakys kitaip, atrodo truputėlį naiviai“, – sakė A. Lašas.
Tai, kad J. Narkevičiaus paskyrimas ministru buvo klaida, pritarė ir V. Isoda. Kartu jis pridūrė, kad prezidentas savo veiksmais yra parodęs ir tai, kad jausdamas nuoskaudą gali atkeršyti valdantiesiems.
„Tai nebūtinai klaida, bet minusas prezidentui – kad jis įrodė turįs nuoskaudų ir akmenį užantyje, kai atmetė iš pažiūros gana kvalifikuoto Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Akivaizdžiai matėsi, kad jis lyg ir keršija valdančiajai daugumai už jo atmestas iniciatyvas“, – pabrėžė V. Isoda.
Užsienio politikoje G. Nausėdos laukia iššūkiai: pasikeitusi retorika dėl Baltarusijos
Vertindami šalies vadovo poziciją užsienio politikos klausimais, ekspertai teigė, kad pastaroje srityje itin ryškių pokyčių prezidentas neinicijavo. Vis dėlto, pažymėjo jie, G. Nausėdos laukia nemažai iššūkių.
Kaip teigė politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, Lietuvoje pagrindiniais užsienio politikos klausimais yra platus politinis konsensusas, dėl to, pasak jo, „tikėtis labai reikšmingų pokyčių mes po rinkimų negalėjome, nes ir kandidatai, ir laimėjęs rinkimus kandidatas deklaravo didelį tęstinumą“.
„Pirmieji metai, ko gero, buvo tokie „įėjimo į ritmą“ metai. Prezidentui buvo aktualu susipažinti su kolegomis – buvo daug susipažinimo vizitų. Simbolinių, bet labai svarbių vizitų į Lenkiją, Baltijos šalis, Briuselį. Jie svarbūs tam, kad būtų užmegztas ryšys su kolegomis, o dabar jau prasidės tos sunkiosios derybos, kadangi ES lyderiai susitiks gyvai. Kaip žinome, Europos Vadovų Taryba garsėja tuo, kad neformalus lyderių kontaktas ir svarstymai, kurie kartais užsitęsia labai ilgai, gali turėti lemiamą pokytį. Čia prezidentas turės galimybę daugiau pasireikšti“, – Eltai sakė RESC vadovas.
Vis dėlto, pažymėjo L. Kojala, nedidelis pokytis įvyko dvišalių santykių su Baltarusija atžvilgiu.
„Šiek tiek pokyčių galbūt įvyko retoriniu lygmeniu – ta retorika iš principo yra tokia pati, bet galbūt kiek švelnesnė, mažiau griežtesnių pareiškimų viešojoje erdvėje matome. Taip pat yra sričių, kuriose yra noras parodyti pokyčio galimybę – pirmiausia tai yra Baltarusijos klausimas. Prezidentas Nausėda deklaravo siekį užmegzti vienokį ar kitokį dialogą su Baltarusija – tai iš dalies jau įvyko arba bando vykti: tai yra pokalbis telefonu, užsienio reikalų ministro susitikimas su kolega (Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi – ELTA) ir panašūs dalykai. Tai kokybiškai turbūt santykių būklės nepakeitė, bet šioks toks pokytis yra. Jis turbūt šiuo atveju yra pats ryškiausias“, – teigė L. Kojala.
Tuo tarpu KTU dekano A. Lašo teigimu, prezidentas buvo per pasyvus užsienio politikos srityje.
„Šie metai buvo vidaus politikos metai. Prezidento perspektyva ir pagrindinis prioritetas vis dėlto yra užsienio politika. O ten iš esmės nelabai dar yra ką parodyti. Galbūt du momentai: tarsi santykių su Lenkija šiek tiek sustiprinimas ir kitas, ką pats prezidentas pamini, tai yra žvalgų apsikeitimas, nors tai yra smulkmena. Gal iš žmogiškos perspektyvos jam tai yra svarbu, bet tai yra smulkmena“, – sakė A. Lašas. Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Pasak politologo, santykių su Baltarusija klausimu iš prezidento pusės buvo tik retoriniai veiksmai, tačiau konkrečių rezultatų, pasak jo, – nėra.
„Kol kas tai buvo tik retorinis veiksmas. Kažkokių konkrečių rezultatų nėra. Ir aš sunkiai įsivaizduoju, kaip jų galėtų būti, jeigu mes toliau eskaluojame Astravo klausimą. Akivaizdu, kad su Baltarusija bus labai sunku vystyti kažkokį gilesnį bendradarbiavimą, jeigu šis klausimas bus toliau eskaluojamas. Man susidaro įspūdis, kad jis yra ir bus eskaluojamas, o tai reiškia, kad toliau tuos santykius kažkaip gilinti bus labai sudėtinga. Kol kas rezultatų nematau, nors retorika šiek tiek pasikeitė“, – pridūrė A. Lašas.
ELTA primena, kad liepos 12 d. bus lygiai metai kaip G. Nausėda eina prezidento pareigas. Vertindamas pirmuosius savo metus prezidento pareigose, G. Nausėda LRT televizijai antradienį teigė, kad vieni svarbiausių pasiekimų per metus buvo apsikeitimas žvalgais tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos ir kai kurie įstatymų pakeitimai. Tuo tarpu savo nesėkme G. Nausėda įvardijo J. Narkevičiaus paskyrimą susisiekimo ministru.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, sureagavo į abejones, keliamas dėl Konstitucinio Teismo savarankiškumo ir darbo, – pasak šalies vadovo, tokiais veiksmais valstybė yra neatsakingai stumiama į konstitucinę krizę.
G. Nausėda kalboje taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti teisėjų etikos standartų laikymąsi ir neleisti politizuoti teisingumo sistemos.
„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kreipdamasis į Seimo narius sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, jo nepakantumas teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams liks, vis dėlto, pabrėžė G. Nausėda, to neužtenka, nes atsakomybę turi prisiimti ir teismų vadovai.
„Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
XXX
Prezidentas tikino, kad jis toliau sieks užkirsti kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“. Kartu šalies vadovas akcentavo, kad ne viena valdžios institucija vis dar neturi nuolatinio vadovo.
„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – pabrėžė G. Nausėda.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidento teigimu, aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia valstybę į konstitucinę krizę.
„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Kaip ELTA rašė anksčiau, valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti“. Kiek anksčiau iš valdančiųjų pusės buvo suabejota ir Konstitucinio Teismo savarankiškumu. Tokias valdančiųjų pozicijas sukritikavo tiek pats Konstitucinis teismas, tiek Prezidentūra, tiek ekspertai bei Seimo opozicija.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmame metiniame pranešime Seime, kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, pabrėžė, kad šaliai bus svarbios ne tik teisingos investicijos, bet ir švietimo sistemos pertvarka.
„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.
Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.
„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva artimoje ateityje turės galimybę pritraukti investicijas, kurios pakeistų šalies veidą.
Už dolerius galima viską nupirkti?
„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.
Artimiausius šešerius septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.
Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – kalbėjo šalies vadovas.
XXX
Prezidentas pasisakė neigiamai vertinantis švietimo sistemą Lietuvoje.
„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė sieksiantis, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.
„Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis. Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – pridūrė prezidentas.
„Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tęsė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Lietuva nepajudės iš vietos, jei toliau bus vadovaujamasi „pono ir baudžiauninko santykiais“.
„Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.
Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, atkreipė dėmesį, kad užsienio politikoje didelę svarbą jis teikia ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.
Kalbėdamas apie santykius su kaimynais, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.
„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. LR kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas taip pat teigė, kad Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.
„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad atnaujintame dialoge su Baltarusija svarbu neperžengti nubrėžtų raudonų linijų.
„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė prezidentas.
XXX
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dar bando perrašyti XX a. istoriją.
„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.
XXX
Lietuvos prezidentas sakė, kad NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paklausė, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
„Sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė šalies vadovas.
XXX
G. Nausėda teigia, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.
„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, ketvirtadienį vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims.
„Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – teigė G. Nausėda.
XXX
Prezidentas padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, kuomet tarp Lietuvos ir Rusijos buvo įvykdyti piliečių mainai. 2019 metų lapkričio mėnesį į Lietuvą po kelerių metų kalinimo Rusijoje sugrąžinti Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frode Bergas. Jie iškeisti į Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistą kadrinį Rusijos saugumo pareigūną Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Už sugrąžintą Norvegijos pilietį Lietuvai padėkojo šios šalies premjerė.
Vladimiras Putinas. Rusijos nacionalinės šventės renginiuose dalyvavo be kaukės. EPA-ELTA nuotr.
„Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – sakė prezidentas.
„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.
„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai nebepadės.
„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.
Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad sutarimo dėl Astravo AE energijos nepirkimo nėra.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmajame savo, kaip šalies vadovo, pranešime nepagailėjo kritikos Lietuvos politikos kultūrai, kurioje, pasak jo, nuolat reikia priminti, kad „civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso“.
Kreipdamasis į Seimą prezidentas priminė, kad politikai turi tarnauti visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, jog asmeniniai ir grupiniai interesai vis dar vyrauja beveik visose srityse.
„Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – ketvirtadienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių vetavo įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę, nes, pabrėžė prezidentas, „žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“.
Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie tai, kad būtina išmokti dalintis su stokojančiais. Dėl to, sakė G. Nausėda, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie sumažintų gyventojų pajamų nelygybę ir padidintų sistemos teisingumą.
Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – tikino prezidentas.
Kritikos sulaukė ir įsisenėjusių problemų ignoravimas, taip pat – aukšto rango pareigūnų atsakomybės kartelės nuleidimas. Kalbėdamas parlamentarams G. Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.
Galiausiai prezidentas parlamentarus paragino eiti į kompromisą, kas, anot G. Nausėdos, neparodo silpnumo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad politikų darbas – „kurti bendrą gėrį“.
„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – pažymėjo G. Nausėda.
XXX
Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, teigė, kad koronavirusas parodė stipriąsias ir silpnąsias valstybės vietas.
„Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad šalies specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą.
„Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni – organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai“, – sakė G. Nausėda.
„Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad ne visoms valstybės institucijoms pavyko išlaikyti koronaviruso testą.
Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, kad šalis nebuvo pakankamai pasiruošusi, todėl susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.
„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos gyventojams, kad šie drausmingai laikėsi karantino sąlygų.
„Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą, kuriame apžvelgs padėtį Lietuvoje bei šalies užsienio politiką.
Šalies vadovų metiniai pranešimai susilaukia nemažai visuomenės ir politikų dėmesio. Prezidentui Seime perskaičius pranešimą, viešojoje erdvėje tradiciškai diskutuojama, kodėl valstybės vadovas pasirinko akcentuoti vienas, o ne kitas problemas, ar visiems svarbiems klausimas skirta pakankamai dėmesio, kiek išsamiai prezidentas pristatė savo veiklą užsienio politikoje, ar buvo kritiškas Seimo atžvilgiu, kokius nuveiktus darbus bei valstybei kylančius iššūkius išryškino ir t. t.
Kadangi tai bus pirmasis metinis pranešimas, tikėtina, kad G. Nausėdos iškeltos problemos ir jų pristatymo maniera bus lyginama su jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės stiliumi analogiškų pranešimų metu.
Metiniame pranešime šalies vadovas, ko gero, atskirą dėmesį skirs koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių Lietuvai bei veiksmų, valdžiai reaguojant į juos, įvertinimui.
Jau beveik metus Lietuvai vadovaujantis prezidentas ne kartą akcentavo savo užsibrėžimą Lietuvoje realizuoti gerovės valstybės modelį.
Sulaukęs kritikos dėl esą neprincipingos pozicijos valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas teigė siekiantis kitokios Prezidentūros politikos ir valdymo stiliaus. Apibendrindamas jau beveik metus trukusį darbą, G. Nausėda yra sakęs, kad save laiko aktyviu šalies vadovu.
„Laikau save ir vidaus politikoje, ir užsienio politikoje aktyviu prezidentu“, – portalui „Delfi“ duotame interviu teigė prezidentas.
Visgi G. Nausėdai teko pripažinti ir klaidas, kurios buvo padarytos jo prezidentavimo laikotarpiu. Viena jų – sprendimas skirti Jaroslavą Narkevičių susisiekimo ministru. Būtent dėl šio ministro likimo poste klausimo prezidentas įsivėlė į konfliktą su valdančiąja dauguma.
Nepaisant prezidento išsakytų daugybės raginimų, valdantieji atsisakė šalies vadovo pasitikėjimo netekusį ministrą atleisti.
Valstybės vadovo poste D. Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. Tai bus pirmasis jo metinis pranešimas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Politinių partijų lyderiai sutinka, kad pirmoje metinėje kalboje prezidento Gitano Nausėdos tonas, skirtingai ne buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, bus žymiai švelnesnis. Vis dėlto kai kurie opozicinių partijų lyderiai viliasi, kad prezidentas kritiškai įvertins valdančiųjų nuveiktus darbus bei vyravusią politinę kultūrą per pastaruosius metus. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
R. Karbauskis: lyginant su D. Grybauskaite, tai du skirtingi žmonės
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad su G. Nausėda valdančiųjų santykiai daug konstruktyvesni nei su buvusia prezidente D. Grybauskaite.
„Kuomet mes kalbame apie D. Grybauskaitę ir G. Nausėdą, tai galiu pasakyti, kad tai visiškai skirtingi žmonės ir jų visiškai skirtinga politika. D. Grybauskaitė dalyvavo politikoje pačiu grubiausiu būdu, nesistengdama rasti kažkokių kompromisų ir nediskutuoti. Ji visus žemino, kas nepaklusdavo jos nuomonei ar turėdavo kitokią nuomonę. Tai šioje vietoje šis prezidentas šito tikrai nedaro. Bendradarbiavimas su G. Nausėda yra labai konstruktyvus. Netgi tuomet, kada nuomonės išsiskiria, prezidentas nepuola žeminti kitaip manančių ir suvokia, kad yra nuomonių skirtumų. Dabar mes turime prezidentą, su kuriuo įmanoma kalbėtis, ir mes su juo kalbame“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskis taip pat viliasi, kad metinėje kalboje prezidentas užsimins apie, pasak jo, vis trukdančią dirbti bei koronaviruso metu nekonstruktyvią opoziciją.
„Žinoma, gal prezidentui liūdna matyti, kaip opozicija nesupranta, kad valstybei reikia darnos ir bendro darbo. Prezidentas kartais pamini savo kalbėjime, kad jis norėtų susodinti prie bendro stalo partijų lyderius. Bet kaip susodinti žmones, kai opozicija bando padaryti blogiau Lietuvai (…) Opozicijoje mes nieko nematome – tik pastovų engimą šios valdžios. Pastoviai mes jiems blogi, bet patys jokių sprendimų niekada nesiūlo. Nekonstruktyvi opozicija, kuomet mes turime koronaviruso problemas, yra labai blogas dalykas. Nežinau, ar prezidentas apie tai šnekės ar ne, bet tai yra problema“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina prezidento indėlį koronaviruso metu, R. Karbauskis teigė, kad prezidentas darė viską pagal savo funkcijas.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Prezidentas tikrai nieko nepadarė, kad situaciją kaip nors pablogintų. Prezidentas darė tai, kas pagal jo funkcijas yra būtina. Seimui prikaišioja, kad mes laikomės karantino ir mes nedirbame kasdien ir t. t. Bet mes atlikome savo funkcijas. Mes labai gerai supratome, kad gali tapti dar vienu židiniu, jeigu mes būsime neatsakingi (…) Lygiai taip pat prezidentas savo pareigą atliko, nes jo pareigose nėra tiesiogiai valdyti koronaviruso ir jo krizės, bandyti ieškoti kažkokių sprendimų. Jis bendravo ir su Seimu, ir su Vyriausybe, kiek Konstitucijoje yra numatyta prezidentui pagal jo funkcijas. Tas kalbėjimas, kad prezidentas buvo tylus, tai tas pats, kaip šnekėti, kad neva Seimas nedirbo. Seimas ir prezidentas padarė viską, ką jis galėjo. Tai yra, kad prezidentas nesusirgo ir galėjo dirbti, tai Prezidentūrai šis uždavinys tuo momentu buvo vienas iš svarbiausių, kad galėjo užtikrinti darbo tęstinumą. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, jei Prezidentūroje būtų atsiradęs židinys, tai būtų institucija visiškai paralyžiuota. Kaip ir Seime, jei kas būtų susirgęs, visas Seimas būtų buvęs karantine“, – sakė jis.
Vis dėlto R. Karbauskis įvardino ir vieną prezidento silpnybę. Pasak jo, tikras Achilo kulnas prezidentui yra jo patarėjų komanda.
„Prezidento patarėjų komanda yra didelė problema. Netgi D. Grybauskaitės komandoje nebuvo tokių žmonių, kurie manydavo, kad jų nuomonė yra kažkieno politinės valios dalis. Juk jie yra tik patarėjai, ir jie turi atstovauti prezidentui ir jo nuomonę išsakyti. Bet aš galėčiau vardinti ir vardinti, kuomet G. Nausėdos patarėjų savivalė, pareiškimai, veiksmai virsta tam tikromis problemomis. Esu įsitikinęs, kad tai ne prezidento valia, o tai jo patarėjų yra savivalė, kurie kažkodėl gali sau tai leisti. Jie netgi Seime drįsta su parlamentarais kalbėti iš aukšto. Bet jie yra lygiai tokie pat patarėjai, kaip Seimo narių patarėjai. Tai yra vienintelė problema, kurią aš šiuo metu matyčiau, bet tai yra prezidento reikalas, ir mes neturime valios to keisti, tiesiog aš konstatuoju“, – sakė jis.
G. Paluckas: prezidentas politinės kultūros kartelę kilstelės aukščiau
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad prezidentas metinėje kalboje turėtų išvengti skambių epitetų bei griežtos kritikos politikams.
„Net neabejoju, kad prezidentas politinės kultūros kartelę kilstelės aukščiau, negu pastaruoju metu mes čia esame pratę girdėti. Išvengs epitetų bei viešų mušimų – to, ko pasitaikydavo kitų prezidentų pranešimuose. Bet taip pat tikiuosi, kad vertinimai bus tikslūs ir griežti, ypač demokratinių procesų bei tų vidinių, politinės kultūros procesų“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manau, prezidento stilius yra inteligentiškesnis ir labiau išlaikytas, lyginant su kadenciją pabaigusia prezidente, kuri nevengdavo tiesmukai pabarti vienų ar kitų. Bet toks barimas bei mėginimas kartais menkinti kitaip manančius politinius oponentus niekur neveda. Turime pripažinti, kad šiandien turime smukusią politinę kultūrą ir moralinį politikos kontekstą. Demokratija taip pat patiria iššūkių, nes matome nesiskaitymą ne tik su visuomenės nuomone, bet ir duomenų atvirumu, nes pagal EBPO tyrimą, pagal duomenų atvirumą esame paskutinėje vietoje iš visų ES šalių. Tai tikrai tai nėra sklandūs demokratiniai procesai ir, be abejonės, aš manau, kad tai prezidentas mato“, – sakė jis.
G. Paluckas viliasi, kad prezidentas kritiškai įvertins valdančiųjų nuveiktus darbus.
„Metinėje kalboje prezidentas daro apžvalgą viso bendro politinio konteksto. Aš tikėčiausi prezidento požiūrio į Vyriausybės veiklos pasiekimus, programos įgyvendinimą. Nes mes dažnai matome labai išsiskiriančias nuomones dėl to, kaip sekasi valdančiai daugumai ir Vyriausybei. Prezidentas, manau, taip pat kalbės apie savo penkerių metų programą bei jos progresą. Manau, jis papasakos, su kokiais sunkumais jie susiduria ir kokios pagalbos reikia iš opozicijos bei pozicijos, kad tas bendras darbas būtų sklandesnis. Taip pat prezidentas bandys įvertinti bendrą geopolitinę situaciją, koks Lietuvos santykis su kaimynais, santykiai ES partneriais. (…) Tai manau, bus trys tokie blokai valdančiųjų ir Vyriausybės vertinimas, savo pasiekimų ir indėlio vertinimas, kitaip tariant, savirefleksija bei bendras užsienio politikos kontekstas“, – sakė LSDP lyderis.
Paklaustas, kokią stipriąją pusę per pastaruosius metus pademonstravo G. Nausėda, G. Paluckas teigė, kad prezidentas geba tarpininkauti.
„Prezidentas įkrito į labai intensyvų laikotarpį, pavyzdžiui, griūvanti dauguma ar koronavirusas. Taip pat buvo labai įtempti santykiai tarp valdančiųjų ir Prezidentūros. Jis turėjo pasirinkimą – arba tą krizę gilinti dar stipriau ir galbūt net išprovokuoti priešlaikinius rinkimus. Nežinau, ar tai būtų buvę gerai, ypač dabar, kuomet Lietuva dorojosi su koronaviruso pandemija. Jis turėjo medijuoti ir tarpininkauti. Prisiimdamas atsakomybę, kuomet daugelis kritikų labai laisvai šūkauja, kad prezidentas silpnas, kad turėjo imtis lazdos ir daužyti visus. Tai čia būtų pats paprasčiausias veikimo būdas. Daug sunkiau yra sutaikyti nesutaikomus priešus, konkurentus ar oponentus. Tai čia buvo sudėtinga užduotis tik pareigas pradėjusiam eiti prezidentui“, – sakė LSDP pirmininkas.
V. Čmilytė-Nielsen: nemažai institucijų be vadovų
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad prezidentas pakomentuos situaciją, kodėl teismai bei kitos valstybinės institucijas dar vis neturi savo vadovų.
„Nemažai postų ir institucijų yra neužimtos arba paliktos tiesiog kabėti. Kalbu ir apie Konstitucinį Teismą, taip pat yra laivų labai svarbių pozicijų ir yra paliktos likimo valiai, kas iš esmės pavojinga mūsų jaunai demokratinei valstybei. Tai šitas kampas man būtų labai įdomus, koks būtų prezidento požiūris susiklosčiusioje situacijoje bei tendencijoje“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Pasak Seimo narės, prezidentas turėtų įvertinti ir valdančiųjų nuveiktus darbus per pastaruosius metus.
„Metai tikrai buvo neordinarūs. Tiek dėl pandemijos ir taip pat metai buvo neeiliniai mūsų politinėje erdvėje. Pavyzdžiui, Vyriausybės ir kai kurių ministrų veikimo ypatumai. J. Narkevičiaus problemos tai labai ryškiai pažymėjo. Tai tikrai labai norėtųsi prezidento įvertinimo tos bendros politinės situacijos. Tai pat įvertinti politinės kultūros pasikeitimą, kuris nukrypo šiemet tikrai ne į gerą pusę“, – sakė ji.
V. Čmilytei-Nielsen tuo metu įsimintiniausias G. Nausėdos atliktas darbas buvo šnipų mainai tarp Lietuvos ir Rusijos.
G. Landsbergis: viliuosi, kad prezidentas imsis ginti šalies Konstituciją
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad metinėje kalboje šalies vadovas negailės kritikos valdantiesiems. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šiuo metu valstybę purtant beprecedenčiams korupcijos, neskaidrumo ir neteisėtumo skandalams, o valdantiesiems atvirai ignoruojant tiek teisės, tiek politinės atsakomybės principus, šalies vadovo pozicija yra labai svarbi. Iš Prezidento tikimės, kad jis grąžins į Lietuvos politikos debatą politinės atsakomybės, skaidrumo principus, imsis ginti šalies Konstituciją”, – Eltai sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį perskaitė savo metinį pranešimą. Jis džiaugėsi nuveiktais darbais, juos pavadino „didžiuoju Amerikos sugrįžimu“. Į Kongresą prezidentas kreipėsi likus dienai iki balsavimo Senate dėl jo apkaltos, praneša BBC.
Kasmetiniame kreipimesi D. Trumpas užsiminė apie dar keturis metus prezidento kėdėje.
Nors susilaikė nuo piktų komentarų jį nušalinti mėginusiems įstatymų leidėjams, D. Trumpas vis dėlto įgėlė demokratams.
Po prezidento kalbos, JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi demonstratyviai suplėšė D. Trumpo pranešimo kopiją.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
Respublikonų atstovas D. Trumpas antradienio vakarą televizijos transliuotą kalbą sakė demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose, kur gruodį jam buvo surengta apkalta.
Trečiadienį Senate, kur daugumą turi respublikonai, prezidentui, labiausiai tikėtina, bus panaikinti visi kaltinimai.
D. Trumpui ruošiantis sakyti kalbą, respublikonų įstatymų leidėjai skandavo „dar ketverius metus!“, remdami jo kandidatūrą lapkričio mėnesį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Kritikai pastebėjo, kad Atstovų rūmų pirmininkė N. Pelosi praleido tradicinį prezidento pasveikinimą, kuriuo teigiama, jog pristatyti prezidentą pirmininkui yra „išskirtinė garbė“.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija kuria unikalų naujos kartos ginklą, šalies gynybinis pajėgumas užtikrintas dešimtmečiams, pareiškė RF prezidentas Vladimiras Putinas.
„Mes niekam negrasiname ir nesistengiame primesti savo valios. Bet visus galiu patikinti: mūsų žingsniai nacionaliniam saugumui stiprinti buvo žengti laiku ir pakankamu mastu“, – teigė V. Putinas, trečiadienį skaitydamas metinį pranešimą Federaliniam Susirinkimui, informuoja „Interfax“.
Pasak Rusijos prezidento, nors šalies gynybinis pajėgumas dabar iš pagrindų sustiprintas, „mes negalime ilsėtis ant laurų ir atsipalaiduoti, turime eiti į priekį, atidžiai stebėdami ir analizuodami tai, kas vyksta šioje srityje pasaulyje, kurti būsimų kartų kovinius kompleksus ir sistemas“.
V. Putinas teigė, kad pirmą kartą per visą raketinio-branduolinio ginklo egzistavimo istoriją, įskaitant ir SSRS laikus, Rusija šioje srityje nieko nesiveja, o žengia priešakyje. Anot jo, kitos galingiausios valstybės dar tik turės sukurti ginkluotę, kurią jau turi Rusija.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje bei kalbės apie užsienio politiką.
Ankstesniuose savo metiniuose pranešimuose D. Grybauskaitė akcentuodavo kovos su oligarchinėmis verslo struktūromis svarbą, sklandaus įgyvendinamų reformų vykdymo būtinumą, mokslo ir studijų kokybės gerinimą, socialinių problemų spręstinumą, aktyvų valstybės dalyvavimą tarptautinėje arenoje, taip pat kovą su korupciją bei kitas problematiškas sritis. Metinių pranešimų metu būdavo įvardijami ir didžiausi šalies laimėjimai.
Prezidentės metinio pranešimo išvakarėse Eltos kalbinti politologai bei partijų lyderiai išreiškė viltį, kad šiemet šalies vadovė ne tik įvertins susidariusią politinę situaciją, įvardins pagrindines šalies problemas, tačiau ir apžvelgs visą dešimties metų buvimą valstybės vadovo poste.
D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metais, o 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai. Viso dešimtmečio metu ji inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių buvo priimti 121. Seimui pakartotiniam svarstymui buvo grąžinti 83 įstatymai bei ratifikavimui pateikti 210 tarptautinių teisės aktų.
Per abi kadencijas prezidentė paskyrė 239 naujus teisėjus, o iš pareigų atleido 246 teisėjus. D. Grybauskaitė į užsienį vizitų tikslais vyko 251 kartą.
ELTA primena, kad antradienį prezidentės D. Grybauskaitės skaitomas metinis pranešimas bus jos paskutinis – dešimtas.
Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinį pranešimą per televiziją žiūrėjusių rusų skaičiaus mažėjimą Kremlius sieja su auditorijos perėjimu į internetą, praneša „Interfax“.
„Mes atkreipėme dėmesį į tai (televizijos auditorijos mažėjimą). Vis didesnis žiūrovų segmentas pereina į kitas platformas, kur matavimo ir analizės rezultatai pateikiami ne taip operatyviai“, – pareiškė penktadienį žurnalistams Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad V. Putino metinis pranešimas Federaliniam Susirinkimui, kurį vasario 20 d. tiesiogiai transliavo penki Rusijos televizijos kanalai, buvo nepopuliariausias per pastaruosius penkerius metus. Transliaciją žiūrėjo tik 5,9 procento maskviečių, arba 0,87 milijono žmonių.
Šis rodiklis yra 2013 metų – iki konflikto Ukrainoje ir Krymo aneksijos – lygio.
Populiarumo netenkantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skaitydamas metinį savo pranešimą, žadėjo savo šalies piliečiams geresnes gyvenimo sąlygas šiais metais.
„Negalime laukti, padėtis privalo keistis į gera dabar. Per šiuos metus rusai turėtų pajusti pokyčius į gerąją pusę“, – sakė V. Putinas.
Anot V. Putino, rusai greitu metu turėtų pajusti gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Jis pristatė kelias programas, kurios padės gerinti gyvenimo lygį.
Prezidento kalboje didžiausias dėmesys skiriamas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypač „nacionaliniams projektams“ švietimo, aprūpinimo būstu, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos srityse.
Kalbėdamas prezidentas žadėjo, kad šalies vyriausybė didins socialines išmokas, siekiant paremti jaunas šeimas, žadėjo mokesčių lengvatas, mažesnes paskolų palūkanas ir būsto subsidijas didelėms šeimoms.
„Rusijos šeimų pajamos, žinoma, turėtų didėti. Turėtų būti toks principas – kuo daugiau vaikų, tuo mažesni mokesčiai“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad Rusijoje šiuo metu labai sudėtinga demografinė padėtis.
Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę kovoti su skurdu, teigdamas, kad 19 mln. iš apytikriai 147 mln. Rusijos piliečių gyvena žemiau oficialios skurdo ribos.
Tai pirmasis 66 metų amžiaus prezidento kreipimasis į abejus parlamento rūmus einant ketvirtąją kadenciją Rusijos prezidento poste. V. Putinas ketvirtai kadencijai perrinktas prieš metus ir prezidentaus iki 2024 metų.
Pernai beveik dviejų valandų trukmės metinį pranešimą skaitydamas V. Putinas pristatė naują ginklų arsenalą. V. Putinas, kalbėdamas likus dviem savaitėms iki jo perrinkimo, žadėjo rusams geresnį gyvenimo lygį ir puikavosi Rusijos karine galia, kai santykiai su Vakarais buvo pasiekę visų laikų žemumas.
Po kalbos V. Putinas džiaugėsi didžiausiais reitingais nuo atėjimo į valdžią 1999 metais, tačiau vėliau dėl ekonominių problemų šalyje jo reitingas pradėjo mažėti. Didelės įtakos prezidento reitingui turėjo itin nepopuliari reforma dėl pensinio amžiaus didinimo, kurią pasirašė V. Putinas.
Metinis prezidento pranešimas yra skirtas įvertinti padėtį šalyje ir pristatyti vidaus ir užsienio politikos kryptis. Tokia praktika pradėta 1994 metais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitė metinį pranešimą, informuoja BBC.
Kalba, įskaitant respublikonų keliamas nuolatines ovacijas, truko 1 valandą ir 20 minučių. Joje buvo apžvelgti vidaus politikos klausimai ir įvairios užsienio politikos problemos, taip pat ir santykiai su Rusija.
Pirmą kartą nuo savo kadencijos pradžios D. Trumpas kalbėjo Kongrese, kurio Atstovų Rūmuose daugumą turi demokratai.
„Darbotvarkė, kurią aš išdėstysiu, nėra respublikonų ar demokratų. Tai – amerikiečių tautos darbotvarkė“, – sakė D. Trumpas.
Kalbėdamas apie JAV poziciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Mes iš tiesų neturime pasirinkimo“.
Praėjusią savaitę Vašingtonas pranešė, kad traukiasi iš 1987 metais pasirašytos JAV ir SSRS sutarties.
Metiniame pranešime D. Trumpas dar sykį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos laikėsi kiekvienos INF sutarties raidės, o Rusija ją nuolat pažeidinėjo.
„Galbūt mums pavyks susitarti dėl naujos sutarties, įtraukiant į ją Kiniją ir kitas šalis. Galbūt nepavyks. Tokiu atveju mes pralenksime juos ir pagal išlaidų apimtį, ir pagal inovacijas“, – pažadėjo JAV prezidentas.
Kaip ir buvo tikėtasi, D. Trumpas paskelbė antrojo JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo datą. Amerikos lyderis susitiks su Kim Jong-unu vasario 27-28 dienomis Vietname.
Pirmas istorijoje dviejų šalių vadovų susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
Antradienį Kongrese D. Trumpas teigė: „Manau, jog jei manęs nebūtų išrinkę prezidentu, dabar būtų karas su Šiaurės Korėja“. Jis pridūrė, kad dabar palaiko „gerus santykius“ su Kim Jong-unu.
„Negali būti taikos ir įstatymų, kai yra karas ir tyrimai“, – pabrėžė D. Trumpas savo kalboje. Ir nors jis nepateikė konkrečių vardų ir detalių, Amerikos žiniasklaida tučtuojau pažymėjo, jog prezidentas turi omenyje specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamą Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais tyrimą.
D. Trumpas metiniame pranešime parėmė Venesuelos opoziciją.
„Mes remiame kilnų Venesuelos žmonių laisvės siekį ir smerkiame žiaurų Maduro režimą, kurio socialistinė politika įstūmė šią anksčiau turtingiausią Pietų Amerikos tautą į didžiulį skurdą ir neviltį“, – sakė JAV prezidentas.
Didelė D. Trumpo kalbos dalis buvo skirta nelegaliai migracijai. Jis vėl grįžo prie sienos statybos Meksikos pasienyje temos. Pasak prezidento, siena reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai iš Lotynų Amerikos šalių.
Taip jau sutapo, kad prezidentės D.Grybauskaitės 9-asis metinis pranešimas Seime turėjo būti perskaitytas sekant didžiausio nepriklausomos Lietuvos istorijoje politinės korupcijos skandalo karštais pėdsakais, todėl šįkart prezidentės ritualinio pasisakymo buvo laukiama su ypatingu dėmesiu, kaip gaisrui šią vasarą išdžiūvusiame miške plintant ažiotažo bangoms, spėliojant – ką prezidentė pasakys apie užgriuvusius įvykius, kokius visų pirma pateiks šiandieninių aktualijų vertinimus.
Kaip nesunku buvo pastebėti, ne vieną politikos apžvalgininką ypač domino toks klausimas – kaip prezidentė paaiškins savo pačios vaidmenį, tramdant ar nevalingai paskatinant oligarchijos užgimimą Lietuvoje. Vieni komentatoriai iš anksto buvo įsitikinę, kad prezidentė pasisakymo Seime metu bus labai ryžtinga, nesustos pusiaukelėje, užsimojusi išgenėti politinės korupcijos hidros galvas, kiti prognozavo, kad šįkart prezidentė ieškos labiau subalansuoto vertinimo, didesnį dėmesį skirdama šalies iškovojimams, tokiu būdu tarsi bandydama praskaidrinti susikaupusias slogias nuotaikas.
Savo ruožtu šių eilučių autorių iš anksto domino ne tik tai, ką šalies vadovė pasakys, bet ne mažesniu laipsniu tai, ką pasistengs nutylėti. Tokiais atvejais nutylėjimai yra ne mažiau iškalbinti dalykai nei retorikos trelės, o kartais būna net taip, kad nutylėjimai, nepatogaus klausimo nuslėpimas, užstojusi pauzė yra pati intensyviausia kalbos forma. Tyla gali net driokstelėti.
Žiūrint šiuo rakursu, privalu iškart pastebėti, kad D.Grybauskaitė savo metiniame pranešime pademonstravo aukštąjį retorikos stilių, labai teisingai sudėliodama akcentus, būdama griežta vertinant negeroves ir drauge vengdama persūdyti žinomas temas. Tačiau neapleidžia įspūdis, kad nutylėti čia buvo ne atskiri niuansai (visko gi neaprėpsi!), o esmių esmė, tarsi bijant net užuomina prasitarti apie mūsų negandų pagrindų pagrindą. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, tokia nutylėta esmių esmė yra nepabandytas aptarti klausimas – koks yra oligarchijos Lietuvoje užgimimo, o po to baisingo suvešėjimo mechanizmas. Vien tik žmogaus gobšumo fenomenu to dalyko nepaaiškinsi, ar ne?
Prezidentė savo pranešime kalbėjo ir apie tai, kad atėjo laikas Lietuvoje perkrauti verslo ir politikos santykius. Leiskite ta proga iš naujo jau kažkelintą kartą priminti https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ka-atidenge-uzdenge-nsgk-tyrimo-isvados/, kad kažkas Lietuvos valstybės mechanizme nepataisomai sugedo, kai netrukdomai, dar daugiau – su valstybės institucijų pagalba andai buvo sunaikintas nacionalinis investuotojas LEO.LT. Vartojant tą pačią kompiuterinę terminologiją išplėstiniame kontekste, būtų galima pasakyti, kad tąsyk buvo nulaužta Lietuvos valstybė, o nesugebėjimas pripažinti šios strateginės klaidos mus visus įkalina kvailoje begalybėje, kai lieka tik mechaninio įpročio pasmerktumas kartoti tą patį nesėkmės modelį visuose savo strateginiuose pasirinkimuose. Išbristi iš tokios kvailos begalybės mums be visa ko kito padėtų Dalios Grybauskaitės prisipažinimas, kad tąsyk ji pasirinko ne tą pusę, tačiau dabar jau rodo pavyzdį, kaip būtų galima įveikti uždaro rato begalinį pasikartojimą.
Ar galima patikėti prezidentės pažadu, kad tobulinant teisėtvarkos darbą, politinė korupcija šalyje automatiškai bus pažabota? Kažkada F.Nietzsche kalbėjo, kad yra dviejų tipų visuomenės: karinė ir korupcinė. Tačiau manding mūsų padangėje formuojasi naujojo tipo mišrioji karinė (policinė) – korupcinė visuomenė, sujungianti čia įvardintus priešingus polius taip organiškai, kad paviršiuje glūdinčių siūlių beveik nesimato.
Tai ypač akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad patarnavę valstybės tarnyboje aukščiausiojo rango prokurorai vėliau su dar didesne sėkme triūsia nusikalstamomis organizacijomis vadinamuose koncerno pobūdžio susivienijimuose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai,
prieštaringas jausmas apima šiandien galvojant apie Lietuvą.
Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe.
Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur.
Ties šimtmečių sankirta tapo dar aiškiau – valstybingumo kelyje atokvėpių nėra.
Tiek istorija, tiek dabartis mus nepaliauja mokyti, kad Laisvė – tai nesibaigianti mūsų visų asmeninė atsakomybė.
Iššūkių ir išbandymų buvo visada. Bet ne nusivylimas, o tikėjimas Lietuva buvo visų sunkiausių sprendimų ir apsisprendimų raktas.
Praeitame amžiuje turėjome didžių pasipriešinimo mokytojų, todėl iki šiol turime savo Valstybę.
Nesitaikstyti ir nepasiduoti, patiems spręsti Lietuvos ateitį mus mokė Basanavičius, partizanai, Sąjūdis, Sausio 13-oji – visų Laisvės kovų dalyviai.
Jų idealizmo šviesoje kiekvienas, o pirmiausia politikai, galime įvertinti savo darbus, norus ir ketinimus: kiek juose yra tarnavimo Lietuvai?
Naujasis šimtmetis atsirito naujų išmėginimų banga, bet kartu apdovanojo mus drąsa į daug ką pažiūrėti kitomis akimis.
Išsivaduoti iš baimių, priklausomybės, įtakų ir nešvarių pinigų.
Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant.
Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė.
Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė. Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų.
Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti.
Valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn šiandien stoja vis savarankiškesne tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai. Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji paskirti institucijų vadovai pradeda duoti rezultatus.
Fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios, taip pat ir šiame Seime. Priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose.
Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Pradeda užsidaryti „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tačiau atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja.
Bet tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką. Turime išlikti teisės viršenybės valstybe, rasdami tinkamą balansą tarp žinojimo, informacijos, įtarimų ir pagrįstų įrodymų.
Kad sąžiningas žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai, turime teisiniais instrumentais galutinai nusikratyti korupcijos pančių, atnaujinti politinę sistemą ir pakilti iš nepasitikėjimo duobės, į kurią vis patenkame.
***
Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva.
Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja.
Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus.
Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš.
Atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.
Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.
Tuo tarpu konstitucinė sankloda, kurios dalis yra ir Prezidentas, reikalavo ir reikalauja dirbti su visais, kuriuos lemia rinkimai ir žmonių valia – su visais Seimais ir jų nariais.
Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad kartu su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija. Kad perkrovę politikų ir verslo santykius pereisime į kokybiškai naują valstybės vystymosi ir politinės kultūros etapą.
Tai sudėtingas, bet labai svarbus ir valstybės ateičiai lemtingas laikotarpis.
Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis mums visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus.
Asmeniškai žinau, kiek kainuoja nepriklausomumas ir principingumas. Už viską tenka mokėti.
Tik atsiribojimas nuo įtartinų interesų – vienintelis kelias skaidriai politikai.
Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas.
Ir šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui.
Turime 24 politines partijas, jau laikas turėti ir jų kokybės standartus bei demokratinio valdymo tradicijas.
Dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais. Taip pat žingsnis po žingsnio, apsivalydama nuo susitepusių veikėjų, keisdama ydingas praktikas, reikalaudama aukščiausių kompetencijos ir moralės standartų iš nepasitikėjimo liūno gali išbristi ir partinė sistema.
Profesionali klaidų analizė, nuoseklus darbas ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų.
Partijos, kurios pajėgs įveikti vidinį susipriešinimą, vienas kito niekinimą ir kompromitavimą, galios sukoncentravimą partinėse viršūnėse, eilinių narių izoliavimą, kurios remsis ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų, tikrai turės ateitį.
Kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje.
Kariuomenės rezervą papildė jau trečia savanorių šauktinių karta, vis daugiau žmonių pasirengę prireikus ginklu ginti Tėvynę.
Todėl šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas.
Antraip veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks neišsipildžiusi politinė svajonė.
O jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.
Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios.
O nepavykus – transformuotis į naują komitetą.
Valdžios ėmimas bet kokia kaina, kai tikslas pateisina priemones, grąžina mus į kitą santvarką, kurioje jau buvome. Kur tautos susitarimas negalioja. Negalioja ir priesaika, nei politinė, nei moralinė atsakomybė.
Todėl rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu mūsų dar vis trapiai demokratijai.
Juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose. Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą.
Gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų pinigų ribojimo, su šešėliu vis dar kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų.
Noras išlaikyti įtakos svertus neišlaisvina nuo partinės priklausomybės ir mūsų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokiose kaip Vokietija, Danija, Belgija, Švedija, Nyderlandai ir kitos, kurias sunku būtų pavadinti nedemokratiškomis, veikia komisijos be politinių partijų atstovų. VRK objektyvumo užtikrinimas – svarbi politinės sistemos atsinaujinimo dalis. Ypač laukiant būsimų rinkimų.
Nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su Valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija.
Gerbiamieji,
Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.
Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti. Persekiojimas ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje.
Neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai su dirbančiais žmonėmis, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba.
Selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje.
Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų.
Kad ir kiek nagrinėtume praeitį, nuo atsakomybės už šiandienos sprendimus nepabėgsime.
Ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos.
Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės.
Nepateisinamai vėluojame ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Štai kur reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės.
Demokratija yra grindžiama ne „mažuma klauso daugumos“, o viešo aptarimo, įtikinimo, įsiklausymo ir kompromiso principais, numato visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Tik taip sukursime pasitikėjimu grįstą visuomenę.
Atsakinga politika reikalauja visas žmonių rinktas valdžias ne kariauti, o bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų mūsų žmonėms.
***
Jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti.
Veikdami kryptingai su skirtingais Seimais ir Vyriausybėmis per rekordiškai trumpą laiką daugelyje sričių padarėme reikiamą pažangą ir tapome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais. Tai mūsų valstybės vystymosi įvertinimas.
Dabar mūsų ekonomikai atviros 36 pažangiausių pasaulio valstybių idėjos ir parama. Bet kartu tai didelis įpareigojimas skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis mūsų šalies konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra.
Mūsų variklis pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės, kaip buvo ir anksčiau, ir aukštos pridėtinės vertės produktai.
Tačiau inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp dviejų ministerijų įkaite. Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais.
Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas.
Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos.
Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos.
Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius.
Artėja dar vienos ES derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis – todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.
Socialiai orientuotoje politikoje ir atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvauja ir patys žmonės.
Pirmuose kampanijos „Už saugią Lietuvą“ susitikimuose savivaldybės net neturėjo socialinių paslaugų planų. Šiemet dauguma jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo.
Socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos.
„Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių algos ėmė didėti. Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių.
Socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius. Tai didžiulė atsvara mūsų buvusiai oligarchinei istorijai.
Atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo.
Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“.
Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas.
***
Pilietinės galios indeksas nežymiai auga, ir žmonės pamažu ima suvokti, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus, pagaliau – savo paties gyvenimą.
Dalyvaujamosios demokratijos kokybė taip pat turi keistis, kad už mus nespręstų kiti, kad netaptume pastumdėliais ir vasalais.
Jeigu ir toliau manysime, kad užtenka susimokėti mokesčius ir kartais ateiti prie balsadėžių, o į visa kita geriau nesivelti, – laisvės ir demokratijos šalyje tik mažės.
Pilietinis aktyvumas – tai įsisąmoninta atsakomybė.
Demokratija siūlo daugybę instrumentų, kaip dalyvauti priimant sprendimus, reikia tik išmokti jais tinkamai naudotis.
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) balso stiprumas yra svarbiausias demokratijos matuoklis. Kuo dažniau politikai jį girdi ir priima sprendimus, atsižvelgdami būtent į šį barometrą, tuo didesnius teigiamus pokyčius turime.
NVO stiprinimas išlieka svarbiu uždaviniu valstybėje, kitaip turėsime tik „daugumos“ demokratiją ir jos primestus sprendimus.
Pozicijų vis dar neišsikovoja ir mūsų profesinės sąjungos. Dėl susiliejimo su valdžia ir vis dar iš mokslinių konferencijų Rusijoje parvežamos patirties jų pasitikėjimas ir autoritetas silpsta. Profesinėse sąjungose dalyvauja tik apie dešimt procentų visų darbuotojų ir jų kasmet mažėja.
Todėl neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai.
Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų.
Jų balsas tapo girdimas.
Visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke ir kituose tinkluose, iki gyvo protesto.
***
Iš pusantro tūkstančio šimtmečio idėjų Lietuvai žmonės viena svarbiausių išrinko mokytojo profesijos prestižo stiprinimą.
Tai reiškia, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija.
Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą.
Kol mokytojų rengimo pertvarka neįsivažiavo, mokyti finansinio raštingumo imasi bankai, kritinio mąstymo – žurnalistai ir visuomenininkai, socialinio – nevyriausybininkai, kompiuterinio – net atsakingas verslas.
Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė.
Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien, galime laiduoti už valstybės ateitį.
Nes išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis.
Gerbiamieji,
susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje.
Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją aplink mus daro miglotą.
Globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas.
Aižėjančiame šiandienos pasaulyje saugumas tampa daugialypis, todėl ir priemonės turi būti visa apimančios. Tikėtis, kad mus apsaugos kiti – jau nebegalime.
Būtina stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą. Ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.
Geopolitiniai iššūkiai įpareigoja stiprinti šalies apginamumą.
Todėl Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki dviejų su puse procento BVP. Kartu būtina siekti didesnio partnerių įsitraukimo į mūsų regiono saugumą.
Tai – bus artimiausio NATO viršūnių susitikimo tikslas. Veikti išvien mokomės ir Lietuvoje dabar vykstančiose šimtmečio pratybose, kuriose dalyvauja net 22 NATO valstybės ir Švedija bei Suomija.
Nebijokime būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs. Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi.
Didesnė ES atsakomybė už savo piliečių saugumą – tai, ko nori mūsų žmonės.
Lietuva jau prisideda prie Europos saugumo stiprinimo: mūsų iniciatyva kuriamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, patvirtinti bendri standartai ES išorės sienos apsaugai – taip pat su mūsų dalyvavimu.
Gindamiesi nuo „Gazpromo“ ir Astravo, spartindami elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa pasitarnaujame visos ES energetiniam saugumui ir esame to kelio pavyzdys.
Šiandien kartu su bendraminčiais esame visur, kur ginama laisvė ir demokratinės vertybės: Ukrainoje, Afganistane, Irake, Malyje, Viduržemio jūroje – ten, kur yra mūsų partneriai.
Naują kokybę įgavo Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, Prancūzija, Lenkija ir Lietuvos saugumo atrama tapusia Vokietija.
Jau beveik dešimtmetį sėkmingai einame Šiaurės kryptimi, lygiuodamiesi į skandinavišką gerovės, demokratijos, socialiai atsakingo verslo supratimą.
Šių metų Vasario 16-oji apibendrino mūsų užsienio politikos sėkmę: šimtmečio svečiai – pasaulio lyderiai, kurių šiemet tiek daug sulaukėme ir dar sulauksime.
Visas demokratiškas pasaulis, traktuojantis mus kaip orią ir gerbiamą valstybę, šiandien yra su mumis.
Turime pakankamai nuoširdžių draugų, todėl neieškokime vakarykštės dienos už rytinės sienos ir išlaikykime užsienio politikos kryptį.
Mielieji,
tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita.
Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta ir Pirmosios Respublikos dvasia.
Šiandienos jaunimui nepriimtinos posovietinio gyvenimo tradicijos, jų netenkina dabartinė demokratijos kokybė ir politinė kultūra – jie pasirengę tai keisti.
Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis: kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kažkas atneš pokyčius.
Vadinasi, šimtmečio virsmas tikrai vyksta ir mes esame jo liudininkai.
Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime.
Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai vertina savo Tėvynės ateitį tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė.
Todėl tikėkime savo Lietuva labiau ir patys. Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams, ir rytojaus išbandymams.
Tikiu, kad keturi milijonai balsų gali susitelkti ne tik šimtmečio himnui.
Kad su tuo pačiu užsidegimu ir tikėjimu dalyvausime rinkimuose, partijose, sąjūdžiuose ir bendruomenėse.
Kad Lietuva skambėtų didingai ir patikimai, visur reikalinga kritinė masė neabejingų žmonių.
Kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys? Kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir mūsų Tėvynę?
Kai mūsų žemę laimins Popiežius, o padangę sudrebins Dainų šventė – mes kiekvienas būsime Lietuva.
Nuo mūsų visų priklausys, ką kitame šimtmetyje skelbs Nepriklausomybės varpas – prisikėlimą, sąjūdį, „Gloria“ ar nesibaigiančias rietenas ir pavojus mūsų Valstybei.
Jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar, nes tai – vienintelis laikas, kurį Lietuva mums dovanojo.
Ačiū visiems, kam rūpi Lietuva.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį, birželio 12 d., 10 val., Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti 2018.lrp.lt.
Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga
Statistika (2017 07 12–2018 06 11)
37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais, 6 – su monarchais.
23 vizitai į užsienį, 8 Europos Vadovų Tarybos susitikimai, dalyvavimas 9 tarptautinėse konferencijose, tarp jų prestižiniame Davoso forume.
Pateikti 9 Prezidentės inicijuoti įstatymų projektai, priimti 7.
Pateikti Seimui ratifikuoti 22 tarptautiniai teisės aktai.
Paskirta 10 naujų teisėjų ir 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismus.
Paskirta 15 teismų vadovų, iš kurių 7 – teismų pirmininkai, 2 – teismo skyriaus pirmininkai, 6 – teismo pirmininko pavaduotojai.
Atleista 17 teisėjų, iš kurių 1 – už teisėjo vardo pažeminimą.
Suteikti 53 pirmieji leitenanto laipsniai, 3 pulkininko ir 1 brigados generolo laipsnis.
Gauti 4276 asmenų kreipimaisi.
Svarbiausi darbai (2017 07 12–2018 06 11)
Daugiau skaidrumo ir teisingumo
Baudos už korupciją ir kitus nusikaltimus – dešimteriopai didesnės. Prezidentės iniciatyva parengtomis ir priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis padidintos baudos už visas nusikalstamas veikas ir ypač sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Šios pataisos padėjo pasiekti, kad Lietuva būtų oficialiai įvertinta kaip pasirengusi tapti EBPO nare.
Mokestiniams sukčiams – dvigubai griežtesnė bausmė. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis sugriežtintos bausmės už didelio masto mokesčių vengimą ir užkirstas kelias milijoninius mokesčius nuslėpusiems asmenims atsipirkti menkavertėmis baudomis.
Neteisėtam praturtėjimui stabdyti – visapusiškos priemonės. Prezidentės iniciatyva pateiktos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos numato dideles baudas asmenims, kurie negali pagrįsti turimų pajamų kilmės.
Užsienyje nuo teisingumo besislapstantys nusikaltėliai neišvengs atsakomybės. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis teisėsaugai sudaryta galimybė už akių teisti didelę žalą nusikaltimais padariusius ir į užsienį pabėgusius asmenis.
Bylos teismuose bus nagrinėjamos greičiau. Prezidentės iniciatyva pateiktos Teismų įstatymo pataisos, kurios įtvirtins pakaitinio teisėjo pareigybę apylinkių teismuose, užtikrins griežtesnį nedrausmingų teisėjų vertinimą.
Labdaros fondų pinigai ištraukti iš politinio šešėlio. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią politikų manipuliacijoms labdara, siekiant asmeninės naudos ir paslėptos politinės reklamos.
Priešnuodis korupcijai ir neskaidriam lobizmui – viešumas. Prezidentės iniciatyva priimtos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos išplėtė turto deklaracijas privalančių pateikti ir jas viešinti asmenų sąrašą.
Skaidresnis mokyklų valdymas. Prezidentei inicijavus Švietimo įstatymo pataisas, įvestos mokyklų vadovų kadencijos, depolitizuotas mokyklų valdymas, užtikrinamas stiprių ir patirtį turinčių vadovų pritraukimas į švietimo įstaigas. Vien per ateinančius metus bus paskelbta apie 500 konkursų– tai yra trečdalyje visų švietimo įstaigų (iš viso 1595).
Nutraukta amžinų vadovų tradicija valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Valstybės ir savivaldybės įmonių ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms, įvestos kadencijos šių įmonių vadovams.
Depolitizuotas valstybės įmonių valdymas. Nuosekli Prezidentės pozicija dėl vadovų kadencijų ir rotacijų užtikrino skaidresnį, efektyvesnį valstybės įmonių valdymą. Valstybės valdomų įmonių tarybose nebeliko politikų, išaugo nepriklausomų stebėtojų skaičius – 2015 m. 13 proc., 2018 m. – 43 procentais.
Užkirstas kelias Registrų centrui lobti valstybės sąskaita. Priimtos Prezidentės inicijuotos Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų ir Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos, kurios leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.
Lietuva tapo ekonomiškai stipri ir inovatyvi
Lietuva – tarp pažangiausių ir ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje. Tapome Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos nare – tai reiškia daugiau įtakos pasaulyje, aukštesnius finansinius reitingus, didesnį ekonomikos konkurencingumą.
Lietuva tapo didžiausios pasaulio mokslo institucijos – CERN asocijuotąja nare. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji sulaukė narystės šioje organizacijoje. Jau prasidėjo derybos ir dėl CERN verslo inkubatoriaus steigimo Lietuvoje.
Pagalba namo grįžtantiems emigrantams. Prezidentės inicijuotas projektas „Rinkis Lietuvą“ padeda sugrįžusiems emigrantams integruotis, rasti darbą, steigti verslą, mokyti vaikus ir vėl įsikurti Lietuvoje.
Užtikrintas finansinis saugumas Lietuvos žemdirbiams. Prezidentės pastangomis po susitikimo su Europos Komisijos vadovu nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams skirta 9 mln. eurų ES paramos.
Auga skaidraus ir socialiai atsakingo verslo gretos. Prie Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungė 60 verslo įmonių.
Kuriama inovacijomis grįsta ekonomika. Prasidėjo Prezidentės teiktų Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimas: diegiama nauja pedagogų rengimo sistema, keičiama mokslo finansavimo ir vertinimo sistema, inovatyviam verslui kuriamos mokesčių lengvatos.
Reformuojama profesinio mokymo sistema. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos, kurios užtikrins, kad profesinis mokslas būtų kokybiškas, konkurencingas ir atitiktų valstybės bei verslo poreikius.
Lietuvos šimtmetis įkvepia visus žmones. Prezidentės inicijuota akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ sulaukė net 1500 kūrybingų sumanymų. Per šešerius šios akcijos metus iš viso paskelbta 3,5 tūkst. idėjų, apdovanota per 130 originalių iniciatyvų.
„Knygų Kalėdos“ – gerina rekordus. Per Prezidentės septintus metus iš eilės organizuojamą akciją skaitytojai bibliotekoms padovanojo daugiau nei 55 tūkst. knygų.
„Už saugią Lietuvą“ – mažėja socialinė atskirtis
Įteisinta profesionalių budinčių globotojų veikla. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Civilinio kodekso, Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, užtikrinta, kad bet kuriuo paros metu skubiai iš šeimos paimtas vaikas bus apgyvendintas ne įstaigose, o šeimose. Šiuo metu visoje Lietuvoje jau yra 116 budinčių globotojų.
Vaikų apklausos vyks tik su psichologais. Nuo liepos įsigalioja Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis įtvirtinta pareiga nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas vykdyti privalomai dalyvaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir tik tam specialiai pritaikytose patalpose.
Dingusių vaikų paieškai – pažangiausios priemonės. Lietuvoje, pirmoje iš Šiaurės šalių, pradėjo veikti elektroninė socialinių tinklų vaikų paieškos sistema „Amber Alert“, kuri padeda skleisti informaciją apie dingusį vaiką. Ji įdiegta bendradarbiaujant Prezidentės inicijuotai kampanijai „Už saugią Lietuvą“, „Facebook“ ir valstybės institucijoms.
Įsivaikinti tapo lengviau. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Civilinio kodekso, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, įvedama centralizuota vaikų globos apskaita, apibrėžtos aiškios tėvų valdžios ribojimo taisyklės ir terminai, užtikrinta tėvystės išmoka įtėviams.
Pertvarkomi vaikų globos namai. Pertvarkomos 23 globos įstaigos, per 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus. Per penkerius metus globos įstaigose gyvenančių vaikų sumažėjo net 25 procentais.
Pagalba vaikus auginantiems tėvams. Prezidentės iniciatyva įsteigta pirmoji telefonu nemokamas konsultacijas tėvams teikianti „Tėvų linija“. Per pirmuosius tris veiklos mėnesius į ją buvo skambinta per 1000 kartų.
Atidaryti net 124 vaikų dienos centrai regionuose. Per dvejus Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ metus ženkliai sustiprintas vaikų dienos centrų tinklas Lietuvoje, siekiant užtikrinti vaikų saugumą.
Sukurti išmanūs įrankiai patyčioms atpažinti. Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ sukūrė moksleiviams interaktyvų testą, padedantį atpažinti patyčias ir patariantį, kaip jas įveikti. Per kelis mėnesius testu pasinaudojo daugiau nei 7 tūkst. vaikų.
Pradėtos patyčių prevencijos programos mokyklose. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms dėl smurto ir patyčių mažinimo, net 70 proc. mokyklų jau vykdo privalomas smurto ir patyčių prevencijos programas, psichologinės pagalbos paslaugos mokiniams tapo lengviau prieinamos.
Lietuvoje mažėja savižudybių. Savižudybių prevencija ir greita pagalba jau teikiama penkiolikoje savivaldybių. Šiemet Lietuvoje užfiksuotas 20 proc. mažesnis savižudybių skaičius, nei buvo prieš trejus metus.
Smurtą patiriančios moterys drąsiai ieško pagalbos. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos partnerių projektas „Įkvėpk“ kartu su specialistais atokiausiuose Lietuvos miesteliuose padeda smurtą patyrusioms moterims. Prezidentės iniciatyva priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, bene trigubai padidėjo pagalbos ieškančiųjų skaičius.
Savivalda telkiasi kovai su priklausomybėmis. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistų sukurtas kovos su alkoholizmu modelis jau įdiegtas Varėnoje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Tauragėje, Kelmėje, Naujojoje Akmenėje, Alytaus rajone. Ir kiti miestai – Vilnius, Kaunas, Šilalė, Kalvarijos, Druskininkai – diegia įvairias priemones kovai su alkoholizmu.
„Padovanok vaikui vasarą“ – sunkumus patiriančių šeimų vaikų užimtumas. Prezidentės inicijuotos akcijos metu per dvejus metus daugiau kaip 5 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos šeimų turėjo turiningas atostogas.
„Už saugią Lietuvą“ – per dvejus metus prisijungė daugiau kaip 1,5 tūkst. iniciatyvų, visos savivaldybės, NVO, net 60 verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida, ambasadoriais tapo 25 žinomi šalies žmonės.
Naujos karinio ir energetinio saugumo garantijos
Priimti ilgalaikiai įsipareigojimai valstybės apginamumui. Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad 2030 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas sieks ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
Pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV vadovų deklaracija. Įtvirtintas visų keturių valstybių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui. Sutarta, kad JAV toliau tęs karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir kartu ieškos sprendimų dėl oro gynybos.
Lietuva sulaukė ypatingos JAV ir kitų NATO sąjungininkų paramos per puolamąsias „Zapad“ pratybas. Oro policijos pastiprinimas, JAV laivai Baltijos jūroje, papildoma JAV kuopa, ilgojo nuotolio priešraketinės sistemos „Patriot“ dislokavimas pratyboms. Sąjungininkų įsipareigojimai Baltijos regiono saugumui pademonstruoti ir šiemet didžiausio masto karinėse jūrų pratybose „Baltops“.
Lietuva tampa kibernetinio saugumo lydere Europoje. Mūsų iniciatyva kuriamos Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos.
Kibernetinėms atakoms atremti kartu su JAV Lietuvoje steigiamas kibernetinio saugumo centras.
Lietuva prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą didinti Lietuvos dalyvavimą NATO, Jungtinių Tautų, JAV ir ES antiteroristinėse bei saugumo užtikrinimo misijose. Nuo nepriklausomybės atkūrimo tarptautinėse misijose tarnavo daugiau kaip 6 tūkst. karių – tai yra trečdalis Lietuvos kariuomenės.
Stiprinama Lietuvos oro gynyba. Perkamos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos „Nasams“ – tai vienas didžiausių Lietuvos kariuomenės modernizacijos projektų.
Esame pasirengę operatyviai priimti sąjungininkus. Pakeistos procedūros leidžia priimti sąjungininkus per 24 valandas sausuma, oru, jūra.
Elektros tinklų sinchronizacijasu Vakarais tapo ir ES prioritetu. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo iki 2025 m. sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa.
Lietuvos gamtinių dujų terminalas – pasiteisino. Prezidentės vizito Vašingtone metu pasirašyta sutartis su JAV dujų tiekėju – tai dar vienas žingsnis konkurencingesnei regiono dujų rinkai kurti.
Lietuva nėra viena kovodama su atominiu monstru Astrave. Lietuvos iniciatyva svarstomi ES teisės aktų pakeitimai garantuos, kad energiją į ES rinką norintys parduoti tiekėjai laikytųsi Bendrijos teisės ir saugumo reikalavimų. Taip pat pasiekta, kad Baltarusija atliko streso testus – šiuo metu ES valstybių ir Lietuvos ekspertai vertina rezultatus ir ruošia saugumo užtikrinimo reikalavimus Baltarusijai.
Saugiam Ignalinos AE uždarymui – ES pagalba. Prezidentės iniciatyva užtikrintas Ignalinos elektrinės uždarymo finansavimas iš ES biudžeto ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Auga Lietuvos įtaka tarptautinėje erdvėje
Lietuva – gerbiama ir vertinama pasaulyje. Nepriklausomos valstybės atkūrimo proga Lietuvą pasveikinti jau atvyko 20 valstybių ir ES vadovų, tarp jų Švedijos, Norvegijos ir Nyderlandų karališkosios poros. Antrąjį pusmetį laukiama dar 12 valstybių lyderių, tarp jų – Prancūzijos Prezidento E. Macrono, Italijos Prezidento S.Mattarellos.
Lietuvą aplankysPopiežius Pranciškus. Prezidentės ir Lietuvos Katalikų bažnyčios pastangomis Šventasis Tėvas Lietuvoje lankysis su valstybiniu vizitu rugsėjį.
Lietuva – strateginė JAV partnerė Europoje. Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime balandį Vašingtone dar kartą patvirtintas bendras įsipareigojimas saugumo, ekonominiams ir žmonių tarpusavio ryšiams stiprinti.
Vokietija supranta ir tvirtai remia Lietuvos saugumo siekius. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui, kartu su Vokietijos kariais dirbame JT misijoje Malyje ir ES misijoje Viduržemio jūroje „Sophia“.
Kokybiškai nauja strateginė partnerystė su Prancūzija. Lietuva palaiko Prancūzijos inicijuojamas ES reformas, kartu rūpinamės pasaulio saugumu – dalyvaujame tarptautinėse taikos misijose Afrikoje. Paryžiuje vykusiame Baltijos šalių ir Prancūzijos Prezidentų susitikime dar kartą užtikrintas glaudus bendradarbiavimas ES, NATO ir dvišaliu pagrindu.
Lietuvos ir Lenkijos bendri projektai – viso regiono saugumui ir konkurencingumui. Prezidentė su Lenkijos Prezidentu A. Duda sutarė tęsti elektros tinklų sinchronizaciją, projektą „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos srityse.
Lietuvos pozicija vertinama ir palaikoma Beniliukso šalių. Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariai prisideda prie mūsų saugumo daugiašaliame NATO batalione Lietuvoje, sutampa požiūris į ES ateitį. Taip pat pasirašėme dvišalį susitarimą dėl atsinaujinančios energijos kvotų perdavimo su Liuksemburgu – tai pirmoji tokia sutartis visoje ES.
Lietuva – viena svarbiausių europinių partnerių Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Nuosekliai remiame reformas šiose šalyse, teikiame humanitarinę ir karinę pagalbą, paramą kovojant su propaganda.
Užtikrinta, kad Lietuvos piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje bus apsaugotos ir po „Brexit“.
Ekonominė diplomatija atveria pasaulinių galimybių Lietuvos verslui. Per Prezidentės valstybinį vizitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose suderinti eksporto sertifikatai Lietuvos maisto produktams – atverta itin perspektyvi rinka. Sėkmingi dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos, Liuksemburgo, Norvegijos, JAV verslo forumai.
Lietuva – įkvepiančios moterų lyderystės pavyzdys. Prezidentės iniciatyva birželį Vilniuje surengtas tarptautinis moterų politikos lyderių forumas, kuriame dalyvavo per 400 dalyvių iš beveik 100 pasaulio valstybių.
Prezidentei – moterų politikos lyderių apdovanojimas. Islandijoje vykusiame pasaulio parlamentarių forume Lietuvos vadovė apdovanota už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje.
Lietuvai skirta prestižinė VokietijosVestfalijos taikos premija. Šis apdovanojimas mums teikiamas už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
