Teismo verdiktas
Pitsburgas, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Praėjus beveik penkeriems metams po 11 gyvybių nusinešusio išpuolio prieš sinagogą Pitsburge, užpuolikui skirta mirties bausmė. 12 prisiekusiųjų žiuri nuosprendį 50 metų Robertui Bowersui trečiadienį priėmė vienbalsiai, pranešė amerikiečių žiniasklaida.
Sunkvežimio vairuotojas jau birželio viduryje buvo pripažintas kaltu pagal visus kaltinamuosius punktus. Ataka prieš sinagogą buvo didžiausias antisemitinis išpuolis JAV istorijoje.
Pusiau automatiniu šautuvu ir trimis pistoletais ginkluotas R. Browersas 2018 m. spalio 27 d. įsiveržė į sinagogą Pitsburge JAV Pensilvanijos valstijoje, kai čia per šabą buvo susirinkę trijų bendruomenių nariai. Jis nužudė 11 žmonių ir dar du tikinčiuosius sužeidė. Užpuolikas sužalojo ir kelis policininkus, tačiau buvo pašautas ir sulaikytas.
Vykdydamas žudynes, R. Browersas šaukė „Visi žydai turi mirti“. Jis, anot prokurorų, jau prieš išpuolį vadino žydus „šėtono vaikais“. Žudikui buvo pareikšti kaltinimai pagal iš viso 63 punktus, įskaitant kaltinimus dėl neapykantos nusikaltimų 11 atvejų, per kuriuos žuvo žmonės.
Tai yra pirmasis mirties nuosprendis federaliniu lygiu, prezidentaujant Joe Bidenui.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, gegužės 10 d. (ELTA). Po aštuonerių metų berniuko mirties nuo sunkių sužalojimų, patirtų po žiauraus smurto, Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pareikalavo mirties bausmės už ypač žiaurius nusikaltimus.
„Kas tai per pasaulis, kai už vaiko kankinimą į kalėjimą sodinama trumpesniam laikui nei už sukčiavimą? Todėl aš asmeniškai esu už mirties bausmės grąžinimą žiauriausiems smurtautojams“, – rašė M. Morawieckis trečiadienį feisbuke. Politikas jau metų pradžioje atsakinėdamas į feisbuko vartotojų klausimus pasisakė už mirties bausmę.
Dabar premjeras omenyje turėjo nusikaltimą, sukrėtusį visą Lenkiją. Pirmadienį Katovicų vaikų ligoninėje nuo sunkių sužalojimų mirė aštuonerių Kamilis. Jis balandžio pradžioje savo biologinio tėvo iniciatyva buvo paguldytas į kliniką. Smurtavimu prieš vaiką įtariamas jo patėvis.
Kartuvės
Teheranas, gegužės 8 d. (dpa-ELTA). Irane dviem vyrams įvykdyta mirties bausmė dėl šventvagystės, pirmadienį paskelbė Irano teismai.
Pasak Irano valstybinės naujienų agentūros IRNA, abu vyrai, įvardyti kaip Yousefas Mehrdadas ir Sadrollah Fazeli Zare, buvo pakarti ankstyvą pirmadienio rytą.
Y. Mehrdadas ir S. Fazeli Zare buvo kaltinami tuo, kad pokalbių grupėse, be kita ko, skleidė šventvagiškus įžeidimus islamo ir Pranašo atžvilgiu. Irano prokurorai taip pat kaltino vyrus palaikius ryšius su antireliginiais tinklais.
Teismų informacinėje svetainėje „Mizan“ taip pat teigiama, kad Y. Mehrdado mobiliajame telefone buvo rastas vaizdo įrašas, kuriame matyti deginamas Koranas.
Žmogaus teisių aktyvistai jau daug metų kritikuoja dažną mirties bausmės taikymą Irane. Tačiau šiitų dvasininkų valdomoje šalyje mirties bausmės už šventvagystę vykdomos itin retai.
Iranas šiais metais jau įvykdė mirties bausmę 199 kaliniams, teigiama prieš kelias dienas paskelbtame Norvegijoje įsikūrusios kurdų žmogaus teisių organizacijos „Hengaw“ pranešime.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Oslas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Pernai Irane, pasak žmogaus teisių aktyvistų, smarkiai išaugo egzekucijų skaičius. Lyginant su ankstesniais metais, įvykdyta 75 proc. daugiau mirties nuosprendžių, pranešė Osle įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Iran Human Rights (IHRNGO) ir prancūzų organizacija ECPM.
Anot pranešimo, Islamo Respublika 2022 m. įvykdė egzekucijas 582 kaliniams. 2021-aisiais šis skaičius siekė 333. Beveik pusė mirties nuosprendžių buvo paskelbta už nužudymus, tiek pat – už su narkotikais susijusius nusikaltimus. 3 proc. asmenų, kuriems įvykdyta egzekucija, buvo nuteisti už tokius nusikaltimus, kaip „kariavimas su Dievu“ ir „korupcija Žemėje“.
Mirties bausmė Irane paprastai įvykdoma pakariant.
Išaugęs egzekucijų skaičius, remiantis pranešimu, rodo, kad mirties bausmė naudojama kaip „spaudimo priemonė“ ir „represinis svertas“ spręsti šalies socialines problemas. Žmogaus teisių aktyvistai, be kita ko, kritikuoja, kad tarp asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė, yra daug etninių mažumų atstovų.
Žmogaus teisių aktyvistai jau daug metų kritikuoja mirties bausmė taikymą Irane. Oficialių skaičių apie egzekucijas nėra. Irane mirties bausmės buvo įvykdytos ir keturiems pastarųjų protestų dalyviams. Protestus sukėlė jaunos moters mirtis po to, kai ją sulaikė dorovės policija.
Teheranas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Iranas šeštadienį įvykdė mirties bausmę buvusiam britų-iraniečių politikui Alirezai Akbari, sulaukusiam kaltinimų šnipinėjimu.
Tai paskelbė oficialus Irano teismų sistemos naujienų portalas „Mizan Online“.
Dvigubą Irano ir Jungtinės Karalystės (JK) pilietybę turėjęs A. Akbari myriop buvo nuteistas anksčiau šią savaitę. Kaip tvirtinta, jis esą buvo demaskuotas kaip „vienas pagrindinių britų žvalgybos agentų“. Pats A. Akbari tai atkakliai neigė. „Mizan Online“ trečiadienį rašė, kad jam buvo pareikšti kaltinimai dėl valstybės paslapčių atskleidimo.
A. Akbari anksčiau dirbo Irano gynybos ministerijoje. Kaip skelbė britų portalas amwaj.media, jis palaikė artimus ryšius su politikais, kurie mėgino tarpininkauti ir sutaikinti, Irane pastaruoju metu nusiritus masinių protestų bangai.
JK prieš tai ragino atšaukti A. Akbari egzekuciją ir vadino ją „politiškai motyvuota“. Šeštadienį reaguodamas į politikui įvykdytą mirties bausmę, Londonas pavadino ją „barbariška“ ir pareiškė „negalintis nereaguoti“.
Irane jau kurį laiką pranešama apie agentų, įtariamų ryšiais su užsienio žvalgybos tarnybomis, sulaikymus, kalinimą ir netgi egzekucijas.
Tačiau nepriklausomai patikrinti Teherano tvirtinimus dažniausiai nėra įmanoma, o šalyje vykstantys teismo procesai laikomi paslaptyje.
Kartuvės
Teheranas, gruodžio 12 d. (dpa-ELTA). Irane įvykdyta antro pastarųjų antivyriausybinių protestų dalyvio egzekucija, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Vyrui buvo pareikšti kaltinimai „vykdžius karą prieš Dievą“. Teisme buvo tvirtinama, kad jis esą lapkritį per protesto akcijas Mešhede nužudė du sukarintų pajėgų „Bajir“ narius.
Pirmoji mirties bausmė dėl dalyvavimo šiose demonstracijose buvo įvykdyta praėjusią savaitę. Ir tada protestuotojas buvo apkaltintas „karu prieš Dievą“.
Skaičiuojama, kad mirties bausmė šiuo metu gresia dar daugiau kaip 20 protestuotojų.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Šias rugsėjo 16 d. kilusias masines protesto akcijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus. Irano saugumo pajėgos šiuos protestus brutaliai malšina.
Žmogaus teisių aktyvistų vertinimu, protestai iki šiol pareikalavo mažiausiai 470 demonstrantų gyvybių, o dar per 18 tūkst. jų buvo sulaikyti.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, gruodžio 6 d. (dpa-ELTA). Irane dar penki demonstrantai buvo nuteisti mirties bausme dėl šalyje tebesitęsiančių prieš režimą nukreiptų protestų, antradienį pranešė Teisingumo departamento atstovas spaudai Masoudas Setayešis.
Pasak naujienų agentūros ISNA, M. Setayešis teigė, kad jie buvo nuteisti už tai, jog dalyvavo nužudant saugumo pareigūną. Jie galės pateikti apeliaciją.
11 kitų asmenų, įskaitant tris jaunesnius nei 18 metų, už tą patį nusikaltimą buvo nuteisti ilgomis įkalinimo bausmėmis. M. Setayešis sakė, kad 1 200 protestuotojų buvo paleisti iš areštinės.
Kartuvės
Aktyvistai ir liudytojai pranešė, kad antradienį protestai tęsėsi. Demonstrantai Teherane šaukė: „Mirtis diktatoriui“ ir „Mes nebenorime islamo respublikos“. Pranešimų apie susirėmimus su saugumo pajėgomis kol kas negauta.
Aktyvistai paragino verslininkus prisijungti prie jų protestų pirmąsias tris šios savaitės dienas, siekiant sustabdyti šalies ekonomiką.
Jie teigė, kad prie protestų prisijungė daug prekybininkų, tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sąlygos šalies turgavietėse yra „normalios“, ir paskelbė atidarytų parduotuvių nuotraukų.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per protestus, kurie prasidėjo rugsėjo viduryje, reaguojant į jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį areštinėje, žuvo 470 protestuotojų, o 18 tūkst. buvo sulaikyti. M. Amini buvo apkaltinta griežto šalies moterų aprangos kodo pažeidimais.
Salmanas Rushdie. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 14 d. (AFP-ELTA). Po brutalaus pasikėsinimo į Salmaną Rushdie‘į pastebimai išaugo susidomėjimas jo knygomis.
Šeštadienį į viršų šovė pirmiausiai romano „Šėtoniškos eilės“, už kurį rašytojui nuo 1989-ųjų yra grasinama mirtimi, pardavimai. Trys šio romano leidimai popietę užėmė aukščiausią poziciją „Amazon“ pardavimų sąraše. Po jų rikiavosi pirmasis S. Rushdie‘io bestseleris „Vidurnakčio vaikai“.
Apie aktyvų susidomėjimą Indijoje gimusio autoriaus knygomis pranešė ir knygynai. Tviteryje vartotojai ragino solidarumo su S. Rushdie‘iu vardan pirkti jo knygas.
S. Rushdie‘is peiliu ginkluoto užpuoliko buvo sunkiai sužeistas penktadienio vakarą per renginį scenoje JAV Niujorko valstijoje.
Dėl 1988 m. išleisto S. Rushdie‘io kūrinio „Šėtoniškos eilės“ kai kurie musulmonai įsižeidė, o Irano islamo revoliucijos vadas ajatola Ruhollah Khomeini paskelbė fatvą, ragindamas rašytoją nužudyti. Padėtis aprimo tik pačioje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau raginimas nužudyti rašytoją niekada nebuvo atšauktas.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Oslas, liepos 29 d. (AFP-ELTA). Šią savaitę Iranas per vieną dieną įvykdė mirties bausmę trims moterims, visos apkaltintos savo vyrų nužudymu, penktadienį pranešė nevyriausybinė organizacija.
Irane daugėjant mirties bausmių, didėja susirūpinimas dėl augančio pakartų moterų skaičiaus. Aktyvistai teigia, kad daugelis jų nužudė vyrus, kurie smurtavo arba susituokė, kai jos dar buvo vaikai ar net giminaitės.
Norvegijoje įsikūrusi Irano žmogaus teisių organizacija (IHR) nurodė, kad liepos 27 d. mirties bausmė įvykdyta trims moterims skirtinguose kalėjimuose už savo vyrų nužudymą, tai buvo atskiros bylos. Tai reiškia, kad 2022 m. Iranas jau įvykdė mirties bausmes mažiausiai 10-ai moterų.
IHR teigimu, mirties bausmė iš Afganistano kilusiai Senobar Jalali įvykdyta kalėjime prie Teherano. Tuo metu Soheila Abedi, ištekėjusi būdama vos 15 metų, buvo pakarta Vakarų Irano Senendedžo miesto kalėjime. Ji įvykdė žmogžudystę praėjus 10 metų po jųdviejų vedybų ir buvo nuteista 2015 m., pranešė IHR. Mirties bausmė Faranak Beheshti, nuteistai maždaug prieš penkerius metus už savo vyro nužudymą, įvykdyta kalėjime šiaurės vakariniame Urmijos mieste, sakoma pranešime.
Aktyvistai teigia, kad Irano įstatymai yra nukreipti prieš moteris, kurios neturi teisės vienašališkai reikalauti skyrybų net smurto šeimoje ir prievartos atvejais. Praėjusių metų spalį paskelbtoje IHR ataskaitoje sakoma, kad nuo 2010 m. iki 2021 m. spalio mėnesio mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 164 moterims.
Aktyvistai sunerimę dėl šiais metais Irane išaugusio mirties bausmių skaičiaus, ir tai sutampa su buvusio teismų sistemos vadovo Ebrahimo Raisi iškilimu į prezidentus 2021 m. ir protestais dėl ekonomikos krizės. IHR duomenimis, 2022 m. Irane mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 306 žmonėms.
Tarp pastarosiomis savaitėmis suimtų asmenų per susidorojimą su kritiškais balsais yra režisierius Mohammadas Rasoulofas, jo širdį draskantis filmas „Blogio nėra“ apie mirties bausmės padarinius Irane 2020 m. pelnė Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“.
Kartuvės
Tokijas, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Japonija antradienį pakorė tris kalinius – tai buvo pirmosios egzekucijos per dvejus metus, o vyriausybė pareiškė, kad dėl nesibaigiančių „žiaurių nusikaltimų“ išlaikyti mirties bausmę būtina.
Japonija yra viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, neatsisakiusių mirties bausmės, visuomenės parama mirties bausmei išlieka didelė, nepaisant tarptautinės kritikos, ypač iš žmogaus teisių grupių.
Šiuo metu daugiau nei 100 žmonių laukia mirties bausmės, dauguma jų – dėl masinių žudynių. Egzekucijos vykdomos pakariant, dažniausiai praėjus daug laiko po nuosprendžio paskelbimo. Vienas iš trijų, kuriems antradienį įvykdyta mirties bausmė, buvo 65 metų Yasutaka Fujishiro, 2004 metais plaktuku ir peiliu nužudęs savo 80 metų tetą, du pusbrolius ir dar keturis kitus, naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos atstovė.
Kiti du buvo 54 metų Tomoaki Takanezawa, 2003 m. nužudęs du raštininkus žaidimų salone, ir jo bendrininkas Mitsunori Onogawa, 44 metų.
Žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, pernai visame pasaulyje mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 483 žmonėms 18-oje šalių. Tai yra sumažėjimas maždaug ketvirtadaliu lyginant su ankstesniais metais ir atitinka mažėjimo tendenciją nuo 2015 metų. Tačiau į šį skaičių neįtraukti „tūkstančiai“ egzekucijų, kurios, manoma, buvo įvykdytos Kinijoje, ji tokius duomenis laiko paslaptyje, taip pat Šiaurės Korėjoje ir Vietname.
Japonija ir JAV yra vienintelės Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės narės, vis dar taikančios mirties bausmę.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Gazos Ruožas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį paskelbė nuteisęs šešis palestiniečių „informatorius“ mirties bausme už bendradarbiavimą su Izraeliu.
„Hamas“ karinis teismas pranešė, kad paskelbė nuosprendžius „keliems informatoriams, įskaitant šešis mirties nuosprendžius, kitus nuosprendžius, kurių trukmė svyruoja nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos iki laikinų sunkiųjų darbų, ir vieną išteisinamąjį nuosprendį“.
„Hamas“ laikosi griežto požiūrio į asmenis, bendradarbiaujančius su Izraeliu, kuris nuo 2007 metų, kai islamistai atėjo į valdžią, neturtingam anklavui įvedė blokadą.
2018 metais „Hamas“ karinis teismas už šnipinėjimą mirties bausme nuteisė šešis asmenis, tarp jų – moterį.
Dar metais anksčiau trys nuteistieji dėl „Hamas“ vado nužudymo buvo pakarti arba viešai sušaudyti.
„Hamas“ ketvirtadienį pareiškė, kad prisipažinusiems kolaborantams bus skiriamos švelnesnės bausmės, ir teigė, kad „paskelbti nuosprendžiai atitinka visas teisines procedūras.“
Pagal Palestinos įstatymus mirties bausmę turi patvirtinti Palestinos savivaldos prezidentas, tačiau „Hamas“ Gazos Ruože įvykdė keletą mirties bausmių be prezidento Mahmudo Abaso leidimo.
Gazos Ruože veikiančios teisių gynimo organizacijos paragino „Hamas“ sumažinti mirties bausmės taikymą.
Anksčiau šį mėnesį Gazoje įsikūręs Al Mezano žmogaus teisių centras paragino paskelbti mirties bausmės moratoriumą, teigdamas, kad yra „labai susirūpinęs dėl to, jog kariniai teismai nuolat skelbia mirties nuosprendžius“ anklave.
Kartuvės
Egipto teismas ketvirtadienį nuteisė mirti 24 Musulmonų brolijos narius už tai, kad per du atskirus incidentus nužudė keletą policininkų, pranešė šaltiniai teisėsaugoje.
Damanhouro baudžiamasis teismas, esantis į šiaurę nuo sostinės Kairo, nuteisė juos už kelis jiems priskiriamus nusikaltimus, tarp jų – 2015 metais įvykdytą policijos pareigūnus vežusio autobuso bombardavimą pakrantės Beheiros provincijoje.
Išpuolio metu žuvo trys policininkai, daug jų buvo sužeista.
Kita byla, taip pat dėl Brolijos narių, kurią nagrinėjo tas pats teismas, buvo dėl policininko nužudymo 2014 metais. Aštuoni iš 24 kaltinamųjų buvo teisiami už akių.
Mirties bausmė civiliams nuteistiesiems Egipte, daugiausiai gyventojų turinčiame arabų pasaulyje, vykdoma pakariant. Nuosprendžius galima apskųsti, pridūrė šaltinis.
2013 metais ši islamistų grupuotė po buvusio prezidento Mohamedo Morsio karinio nuvertimo Egipte buvo uždrausta. Nuo tada, kai vadovavo kariniam perėmimui ir tapo prezidentu, Abdel Fattah al-Sisi ėmėsi represijų prieš Musulmonų broliją, o tūkstančiai jos šalininkų buvo įkalinti.
Musulmonų brolija, įkurta Egipte 1928 metais, ragina islamą paskelbti viešojo gyvenimo pagrindu.
Nepaisant dešimtmečius trukusių represijų, ji įsitvirtino Egipte kaip pagrindinis opozicinis judėjimas ir įkvėpė kurtis įvairius kitus judėjimus bei politines partijas visame musulmonų pasaulyje.
Tačiau ji vis dar uždrausta keliose šalyse, įskaitant Egiptą, dėl tariamų ryšių su terorizmu.
Šių metų pradžioje „Amnesty International“ kritikavo Egipto oficialaus mirties bausmių skaičiaus „reikšmingą augimą“. 2019 metais šis skaičius siekė 32, o pernai – jau 107.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinėse Valstijose mirties bausmė federaliniu lygiu kol kas nebus vykdoma. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį paskelbė atitinkamą potvarkį.
JAV prezidentas Joe Bidenas atmeta mirties bausmę. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas tuo tarpu po maždaug 20 metų pertraukos vėl leido egzekucijas federaliniu lygiu. Respublikono vyriausybė dėl to kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Tada nuo 2020 metų liepos mirtina nuodų injekcija suleista keliems pagal federalinius įstatymus nuteistiems nusikaltėliams.
JAV mirties bausmė vykdoma daugelyje valstijų. Federaliniu lygiu mirties bausmė 2003-2020 metais buvos skiriama, tačiau nevykdoma.
Generalinis prokuroras M. Garlandas dabar nurodė peržiūrėti D. Trumpo vyriausybės pasiektus direktyvų dėl mirties bausmės vykdymo pakeitimus. Be kita ko, bus aiškinamasi, ar nuodų injekcijai naudojama medžiaga pentobarbitalis nesukelia skausmų ir kančių.
Taip pat iš naujo bus peržiūrimos nuostatos, kurios turėjo paspartinti mirties bausmės vykdymą.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos sesijoje Briuselyje. Pirmoji sesijos diena skirta strateginei diskusijai apie ES ir Rusijos santykius bei ES atsakui Baltarusijos režimo išpuoliui aptarti.
Šalies vadovas Europos lyderius informavo apie sekmadienį įvykusį beprecedentį incidentą tarptautinėje civilinėje aviacijoje, kai Baltarusijos du kariniai vienetai – naikintuvas MIG-29 ir sraigtasparnis MI-24 – priverstinai Minske nutupdė „Ryanair” civilinį lėktuvą, siekiant suimti Baltarusijos žurnalistą, politinį oponentą Romaną Protasevičių.
„Vertiname tai kaip valstybės vadovaujamą teroristinį išpuolį prieš tarptautinę bendruomenę. Šis išpuolis sukėlė pavojų 18 valstybių piliečių gyvybėms. ES reaguoja greitai, griežtai ir siunčia signalą, kad tokie ir panašus pasikėsinimai į ES piliečius nebus toleruojami. Kartu raginame režimą nedelsiant paleisti žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo draugę Sofią Sapegą”, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pasiūlė ir ES priėmė sprendimą inicijuoti nepriklausomą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tyrimą, paskelbė Baltarusijos oro erdvę nesaugia, nusprendė Baltarusijos orlaivių nepriimti į ES oro erdvę. „Tarptautinė bendruomenė ėmėsi skubių veiksmų ir rimto atsako režimui, kad panašūs incidentai nepasikartotų”, – sakė Prezidentas.
Prezidento nuomone, šis incidentas parodo, kad Baltarusijos režimas yra nenuspėjamas ir pasiruošęs bet kam. Tai – rimtas signalas tarptautinei bendruomenei ir dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Įgyvendinant praėjusių metų gruodžio mėnesio EVT sprendimus, Europos Komisija turėtų kaip galima greičiau parengti įvertinimą dėl galimų ES priemonių, užkertant kelią nesaugiose atominėse jėgainėse pagamintai elektros energijai pateikti į ES vidaus rinką.
Santykių su Rusija klausimu Prezidentas akcentavo, kad, Rusijos agresyviai laikysenai nesikeičiant, būtina vieninga ir principinga, vertybinėmis nuostatomis pagrįsta ES pozicija.
Šalies vadovas kvietė ES lyderius ne tik tęsti Penkių principų laikymosi Rusijos atžvilgiu politiką, bet ir numatyti papildomas priemones, jei Rusijos veiksmai ir toliau išliks agresyvūs.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos opozicija socialinės žiniasklaidos „Telegram“ kanale „Nexta“ paskelbė, kad Minske buvo sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas ir aktyvistas Romanas Protasevičius.
Sulaikymas įvyko po to, kai šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka davė įsakymą nutupdyti „Ryanair“ avialinijų lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, praneša AFP.
Kanalai „Nexta Live“ ir „Nexta“ turi apie 2 mln. sekėjų „Telegram“ tinkle ir yra ryškus Baltarusijos opozicijos balsas.
Sekmadienį R. Protasevičius skrido „Ryanair“ reisu iš Atėnų į Vilnių. Tačiau po melagingo pranešimo apie sprogmenis lėktuvas buvo nukreiptas į Minsko oro uostą.
Priverstinai nusileidusiame lėktuve bombos nerasta, o visi keleiviai buvo dar kartą tikrinami, tarp jų buvo ir R. Protasevičius. „Nexta“ teigimu, prieš skrydį jis buvo sekamas.
Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija iš pradžių patvirtino R. Protaseivčiaus sulaikymo faktą savo „Telegram“ paskyroje, tačiau pranešimas buvo pašalintas.
Baltarusijos režimas 26-erių R. Protasevičių ir „Nexta“ įkūrėją Stepaną Putilo, kuriam 22-eji, įtraukė į „sąrašą asmenų dalyvaujančių teroristinėje veikloje“.
Abu tinklaraštininkai gyvena Lenkijoje. Į „teroristų sąrašą“ jie buvo įtraukti dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus. Už tai gresia iki 15 metų kalėjimo.
Režimas „Nexta“ kanalus ir jų logotipus „Telegram“ tinkle priskyrė „ekstremistiniams“ ir nurodė juos blokuoti.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba paskelbė, kad šalies vadovas davė įsakymą nutupdyti lėktuvą ir pakelti į dangų karinių pajėgų naikintuvą Mig-29.
„Nexta“ komandos narys Tadeuszas Giczanas tviteryje rašė, kad lėktuve skrido Baltarusijos saugumo tarnybų agentai, o šiam įskridus į Baltarusijos oro erdvę jie inicijavo muštynes su „Ryanair“ įgula bei aiškino, kad lėktuve neva yra savadarbis sprogmuo.
Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė naujienų agentūrai AFP sakė, kad lėktuvas buvo priverstas pasukti į Minską dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai beprecedentis incidentas ir pareikalavo tučtuojau paleisti visus keleivius.
„Rynair“ situacijos kol kas nekomentuoja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje paskelbė, kad lėktuve buvo 171 keleivis. Kol kas, anot jo, informacija žinoma apie 149 iš jų.
Po vieną keleivį yra iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Ispanijos, Sakartvelo ir Nigerijos, po 2 iš Latvijos ir Sirijos, po 3 iš Vokietijos ir Rusijos, po 4 iš Lenkijos ir Baltarusijos, 5 iš Rumunijos, 9 iš Prancūzijos, 11 iš Graikijos ir 94 iš Lietuvos.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat tviteryje pareiškė, kad „Ryanair“ keleiviams ir įgulai Baltarusijos veiksmai sukėlė grėsmę. Ji pareikalavo, kad lėktuvui ir visiems keleiviams būtų leista kuo greičiau grįžti į Vilnių.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ avialinijų lėktuvas buvo priverstas leistis Minske neva dėl pranešimo apie sprogmenį. Tačiau naujienų agentūra „BelTA“ pranešė, kad pranešimas apie bombą buvo melagingas.
Socialinio tinklo „Telegram“ kanale „Pul pervogo“ rašoma, kad įsakymą nutupdyti keleivinį lėktuvą asmeniškai davė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, o į dangų buvo pakeltas naikintuvas „MiG-29“.
Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad lėktuvas buvo priverstas leistis, nes A. Lukašenkos režimas siekė suimti opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Protasevičių, kuriam Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
Ji paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) atlikti tyrimą ir įvesti sankcijas prieš Baltarusiją nes „A. Lukašenkos režimas sukėlė pavojų keleiviams ir nuo šiol nei vienas žmogus negali jaustis saugus skrisdamas lėktuvu virš Baltarusijos“.
S. Cichanouskaja pridėjo, kad 2019 R. Protasevičius buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos dėl bendradarbiavimo su „Telegram“ kanalu „Nexta“. Vėliau tapęs šio kanalo redaktoriumi jis nušvietė 2020 m. rinkimus ir po jų prasidėjusius protestus, o Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) jam iškėlė kelias bylas ir įrašė į teroristų sąrašą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje pranešė, kad naujienos apie priverstinį lėktuvo nusileidimą Baltarusijos sostinėje, kelia nerimą. Ministras teigė, kad bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais siekiant į Vilnių saugiai grąžinti visus keleivius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda incidentą pavadino neturinčiu precedentų ir pareikalavo, kad Baltarusija nedelsiant paleistų R. Protasevičių.
Prezidentūros išplatintame pareiškime G. Nausėda teigė, kad Baltarusijos režimui pavaldžios tarnybos prievarta nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą ir, pirminiais pranešimais, Minske sulaikė Baltarusijos opozicijos atstovą Romaną Protasevičių, kuriam Lietuvoje suteiktas prieglobsčio statusas.
„Reikalauju, kad Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje“, – sako Lietuvos prezidentas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tviteryje rašė, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos įvykdė beprotišką ir neteisėtą „operaciją“, kurią reikia ne tik pasmerkti, bet ir į ją griežtai atsakyti nes „negalima naudotis nusikalstamo režimo kontroliuojama oro erdve“.
JAV šeštadienio paryčiais įvykdyta 13-oji ir paskutinioji federalinė mirties bausmė prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu. Vos po kelių dienų Baltuosius rūmus perims demokratas Joe Bidenas, kuris nepritaria mirties bausmėms.
Indianos valstijos Tere Hoto miesto federaliniuose pataisos namuose 48-erių metų amžiaus juodaodžiui Dustinui Higgsui buvo suleista mirtina injekcija, praėjus vos kelioms valandoms po Aukščiausiojo teismo sprendimo atmesti prašymą atidėti jo mirties bausmę.
D. Higgsas kartu su dviem draugais 1996 m. sausį į savo butą netoli Vašingtono pasikvietė tris jaunas merginas. Kai viena iš jų D. Higgsą atstūmė, šis pasisiūlė moteris parvežti namo. Tačiau pakeliui jis sustojo nuošaliame užmiesčio gamtos draustinyje ir liepė vienam iš savo draugų nušauti visas tris moteris.
D. Higgsas 2000 m. buvo nuteistas mirties bausme dėl pagrobimo ir žmogžudystės. Kitas vyriškis, kuris nuspaudė gaiduką, buvo įkalintas iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai.
„Neobjektyvu ir neteisinga D. Higgsą nubausti griežtesne bausme nei tikrąjį žudiką“, – teigė nuteistojo advokatas Shawnas Nolanas, prašydamas prezidento D. Trumpo vyrui suteikti malonę.
Tačiau atkakliai mirties bausmes ginantis respublikonų prezidentas prašymą ignoravo, o jo administracija netgi kreipėsi į teismą, siekdama paspartinti nuosprendį, kad šią mirties bausmę būtų spėta įvykdyti iki D. Trumpo kadencijos pabaigos.
Kazachstano vėliava šalies žemėlapyje
Kazachstane panaikinta mirties bausmė, kurios vykdymas buvo įšaldytas jau beveik dvi dešimtis metų, sakoma Prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Pranešime teigiama, kad prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas pasirašė parlamento ratifikuotą Tarptautinės sutarties dėl pilietinių ir politinių teisių Antrąj pasirenkamąjį protokolą, įpareigojantį šalis panaikinti mirties bausmę.
Mirties bausmės vykdymai buvo sustabdyti Kazachstane nuo 2003 m., tačiau teismai ir toliau nuteisdavo nusikaltėlius myriop išskirtinėmis aplinkybėmis, įskaitant už terorizmo nusikaltimus.
Tarp nuteistųjų, kuriems būtų įvykdyta mirties bausmė, jei moratoriumas būtų panaikintas, buvo Ruslanas Kulekbajevas, kuris didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje 2016 m. nužudė aštuonis policijos pareigūnus ir du civilius.
Kadangi mirties bausmė šalyje panaikinta, R. Kulekbajevui mirties bausmė pakeista į nelaisvės iki gyvos galvos bausmę.
Japonijoje mirties bausme nuteistas žudikas, ieškodavęs aukų internete. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Tokijo apygardos teismas nuteisė mirties bausme 30 metų Takahirą Shiraishį, kuris nužudė mažiausiai devynis žmones, rasdamas savo aukas internete, taip pat ir socialiniame tinkle „Twitter“. Tai pranešė televizijos kanalas NHK.
2017 metais Kanagavos prefektūros Dzamos mieste policija viename iš butų rado kelių žmonių palaikus. Pareigūnai aptiko žudiko pėdsakus ieškodami dingusios 23 metų merginos.
Pasak tyrėjų, su buvo savininku ji susipažino viename iš vadinamųjų savižudžių tinklalapių. Anksčiau mergina tviteryje parašė ieškanti partnerio bendram pasitraukimui iš gyvenimo.
Pareigūnai nustatė, kad T. Shiraishis šitaip nužudė mažiausiai devynis žmones, daugiausia – jaunas merginas. Sukapotus kūnus jis laikė šaldomosiose dėžėse savo bute.
Irano valdžia šeštadienį įvykdė opozicijos veikėjo Ruhollah Zamo egzekuciją, pranešė televizija.
R. Zamas buvo siejamas su priešvyriausybiniais protestais ir kurį laiką gyveno egzilyje Prancūzijoje.
Irano televizija pranešė, kad „priešrevoliucinių pažiūrų“ R. Zamas ryte buvo pakartas, po to, kai Aukščiausiasis teismas patvirtino dėl nusikaltimų prieš Irano Islamo Respubliką sunkumo anksčiau paskirtą bausmę.
Islamo revoliucijos gvardija apie R. Zamo sulaikymą paskelbė pernai spalį. Jis buvo laikomas „prieš revoliuciją nusiteikusia figūra“, kuriai „vadovauja Prancūzijos žvalgybos pajėgos.“
Irano televizija skelbė, kad R. Zamui apsaugą teikė kelių valstybių žvalgybos tarnybos.
Jam buvo pareikšti kaltinimai pasidavus blogiui – tai vienas iš blogiausių kaltinimų pagal Irano įstatymus. Birželį jis buvo nuteistas myriop.
Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad aktyvistas buvo nuteistas už šnipinėjimą Prancūzijai bei kitai neįvardytai valstybei regione, kuri „bendradarbiauja su priešiška JAV valdžia“, tokiu būdu jis kenkė „šalies saugumui“, įžeidė „islamo šventumą“ ir kurstė smurtą per 2017 m. protestus. Per neramumus, vykusius nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 3 d., kuriuos lėmė ekonominiai sunkumai šalyje, žuvo 25 žmonės.
Paryžiuje gyvenęs R. Zamas vadovavo kanalui „Amadnews“ „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje. „Telegram“ uždarė kanalą, Iranui pareikalavus ištrinti paskyrą, esą kurstančią „ginkluotą sukilimą“.
