Sraigtasparnis. Kur skrenda? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apsilankęs ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokacijos vietoje sako, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. Trys sraigtasparniai. Gintaro Visocko nuotr.
„Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas – Vokietija – ne tik buvo pasirengęs suteikti mums „Patriot“ sistemas, bet jas jau ir dislokavo. Jos yra pajungtos prie sistemų ir visiškai operacinės nuo šio ryto ir mūsų dangus yra tikrai patikimai apgintas“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos Vilniuje Aljanso susitikimo metu nebus vienintelė ginkluotė, sauganti šalies oro erdvę.
„Tam bus panaudotos tiek Lietuvoje esančios NASAMS sistemos, tiek ir mūsų kito sąjungininko – Ispanijos (sistemos – ELTA). Ir turėsime trumpojo nuotolio sistemas – reiškia, turėsime visą kompleksą oro gynybos sistemų, kas yra labai svarbu tam, kad Lietuvos dangus būtų patikimai apgintas“, – teigė G. Nausėda.
„Tikrai vaizdelis man patinka. Geriausia būtų, aišku, gyventi be ginklų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kuomet matydamas tokius vaizdus mūsų oro uoste jautiesi saugiau“, – pažymėjo jis. Sraigtasparniai virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau mąsto ir apie rotaciniu pagrindu šalyje turėsiančią atsidurti oro gynybos sistemą.
„Dabar yra svarbiausia ta oro gynybos sistema, kurią norime matyti rotaciniu pagrindu, nes mes galvojame jau apie tolesnį laikotarpį, ne tik tas dienas, kuomet posėdžiausime NATO viršūnių susitikime. Be abejo, reikės daug dirbti su sąjungininkais, kad sudarytume tą priemonių kompleksą ir kad jos galėtų rotuotis taip, kad užtikrintų mūsų oro gynybą nuolatos“, – teigė prezidentas.
Sraigtasparnis. Gintaro Visocko nuotr.
Apie tai, kad liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema, buvo paskelbta dar gegužės pabaigoje.
Vokietija sistemą Lietuvoje dislokavo prieš daugiau nei savaitę, birželio pabaigoje.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais remia liepos 11–12 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimą – bus sustiprintas saugumas sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose bei oro erdvėje.
Lietuvos kariuomenės teigimu, sistema „Patriot“ kovines užduotis Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Remiantis kolektyviniais sprendimais dislokavimo vietoje dirba Vokietijos kariuomenės įgula, kuri užtikrins sklandų sistemos funkcionavimą.
Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Krašto apsaugos ministro įsakymu, saugumo užtikrinimui NATO viršūnių susitikimo ir pasirengimo metu, nuo liepos 7 iki 13 dienos, pasitelkiami Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, specialiai šiai užduočiai Lietuvos kariuomenė suformavo NATO viršūnių susitikimo karinės apsaugos pajėgas, į kurias įtraukti tiek jūrų, tiek sausumos, specialiųjų operacijų, karo policijos kovinės paramos ir logistiniai vienetai. Iš viso saugumo užtikrinimui renginio metu bus pasitelkta 3 tūkst. Lietuvos karių ir iki 1 tūkst. NATO sąjungininkų.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos piliečiai ir svečiai Lietuvos karius matys ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose. Kariai yra pasitelkiami užtikrinti kritinių objektų, svarbios infrastruktūros – tiltų, viadukų saugumo užduotis, taip pat – remti kitas institucijas atliekant sprogmenų paieškas, atliekant oro gynybos ir stebėjimo užduotis. Be to, kariai vairuos delegacijų kortežų automobilius ir atliks kitas specifines užduotis“, – teigė NATO viršūnių susitikimo karinių apsaugos pajėgų vadas plk. ltn. L. Bagočiūnas.
Be to, po keliasdešimt karių skiriama teikti pagalbą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai, siekiant stiprinti Vilniaus bei Varėnos pasienio užkardų saugumą, pažymima KAM pranešime žiniasklaidai.
Be Lietuvos karių, prie saugumo užtikrinimo užduočių prisidedantys NATO sąjungininkai jau dislokuoja tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas PATRIOT, vidutinio nuotolio sistemas NASAMS, tai pat CBRN pajėgumus, galinčius vykdyti radiologinės, cheminės, biologinės, branduolinės taršos stebėjimą, jos fiksavimą, esant reikalui – švarinimą. Taip pat teikiama parama kovos prieš dronus pajėgumais.
Karinė technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sąjungininkų parama veiks bendroje architektūroje su kitomis valstybės institucijomis ir Lietuvos kariuomene, skelbia KAM.
„Lietuvos kariuomenė turi sukaupusi didžiulę bendro darbo kartu su sąjungininkais tarptautinėse operacijose, tarptautiniuose štabuose patirtį ir tai leidžia mums daug efektyviau ir tiksliau suplanuoti bei tinkamai įgyvendinti šias ypatingos svarbos užduotis kartu“, – sakė plk. ltn. L. Bagočiūnas.
Lietuvos kariuomenės kariai bus ginkluoti, dėvės atitinkamą ekipuotę, pažymima pranešime.
Lietuvos kariuomenė, prisidėdama prie NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimo ir veikdama kartu su kitomis valstybės institucijomis, veikia teisės aktų numatyta tvarka. Nepaisant įsitraukimo į renginio saugumo užtikrinimo užduotis, Lietuvos kariuomenė ir toliau tęs nuolatines užduotis.
Pasak KAM, šis sprendimas priimtas gavus Vidaus reikalų ministro prašymą.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Valdemaro Rupšio ir JAV Oro pajėgų štabo viršininko gen. Charles Q. Brown Jr. spaudos konferencija. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenė praneša, kad šiandien, antradienį, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charles Q. Brown Jr., kuris susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Karinių oro pajėgų vadu pulkininku Antanu Matučiu ir dar kartą patvirtino geležinį JAV įsipareigojimą Lietuvos saugumui.
Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime keltas klausimas dėl NATO erdvės, ypatingai rytinio flango, gynybos stiprinimo, tad dvišaliame susitikime aptartas Jungtinės Amerikos Valstijų, Lietuvos strateginių sąjungininkų, karinių oro operacijų ir pajėgumų planavimas bei Baltijos jūros regiono oro gynyba.
„Šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje pamokos aiškiai parodo, kaip svarbu užtikrinti karinių vienetų oro gynybą, apsaugoti strateginę šalies infrastruktūrą nuo oro grėsmių. Kalbant apie visų karinių dimensijų sinergiją – sausumos, oro, jūrų ir kibernetikos – mūsų regiono saugumo paveiksle, Jungtinių valstijų indėlis yra akivaizdus ir atgrasymas jau veikia“ – pabrėžė bendroje spaudos konferencijoje gen. ltn. V. Rupšys.
Nuo 2020 m. birželio mėnesio JAV oro pajėgoms vadovaujantis gen. Charles Q. Brown Jr. pasisako už ginkluotojų pajėgų modernizaciją, nes šiandienos grėsmės ir kovos būdai su jomis, gali netikti ateities iššūkiams. Pagal Lietuvos ir JAV vyriausybės pasirašytus susitarimus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų technikos parką papildė trumpojo nuotolio antžeminės oro gynybos sistemos „Avenger“ bei vidutinio nuotolio oro gynybos NASAMS sistemos. Pasirašyti susitarimai įsigyti 4 UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių ir 8 mobilias raketų paleidimo sistemas HIMARS kartu su kelių tipų raketomis, tarp jų ir ilgojo nuotolio, kurios pasiekia taikinius už 300 kilometrų, bei netrukus planuojama pasirašyti pirkimo sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“.
JAV Oro pajėgų štabo viršininkas generolas Charles Q. Brown Jr. Andriaus Uforto (ELTA) foto
Įsigyjama karinė technika yra suderinama su kitomis Lietuvos kariuomenės naudojamomis technologijomis, todėl ją lengviau integruoti į esamus gynybos planus.
Tamprus transatlantinis ryšys ir JAV lyderystė prisideda prie Lietuvos oro gynybos stiprinimo tiek parama karinių įsigijimų srityje, tiek įsisavinant įsigytą naujausią karinę techniką. Karinės oro pajėgos su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardijos (PANG) pagalba rengia oro pajėgų karininkus, taip pat būsimuosius UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių pilotus, organizuoja oro operacijų planavimo kursus, sąveikos karininkų, oro krovinių krovimo ir gabenimo kursus bei seminarus, skelbiama pranešime.
Organizuojamos kasmetinės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ugniagesių gelbėtojų praktinės pratybos Ramšteino oro pajėgų bazėje, taip pat Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies mokymai su JAV oro pajėgomis, pavojingų medžiagų identifikavimo, neutralizavimo pratybos „Hazmat“ (vyksta JAV). 2018 m. PANG inžinerijos vieneto (Red Horses) pastangomis Kazlų Rūdos poligone įrengta šaudymo iš oro į antžeminius taikinius šaudykla JTAC pajėgumams treniruoti bei planuojama su PANG pagalba Pagudonėje įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę, mokymo patalpas.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame be kitų klausimų bus apsvarstytas Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimas, karinė ir ne karinė parama Ukrainai.
Už saugumą atsakingi Lietuvos politikai saugumo situaciją aptarė ir trečiadienį Prezidentūros inicijuotame tarpinstituciniame susitikime. Jį šalies vadovas sušaukė po pranešimų, kad dvi Rusijos raketos antradienį nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje.
Dar spalio pradžioje Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pareiškus, kad VGT posėdyje siūlys Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai neperduoti, šalies vadovas pažymėjo, kad dėl ginkluotės perdavimo ketinama apsispręsti artimiausioje VGT.
ELTA primena, kad VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į VGT įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad galiausiai už mirtiną sprogimą Lenkijoje atsakinga Rusija, nes jis įvyko Maskvos pajėgoms nusitaikius į Ukrainos civilius ir infrastruktūrą.
Pirminiais pranešimais, dėl sprogimo, per kurį žuvo du žmonės ir kilo būgštavimų dėl didelio karo Ukrainoje eskalavimo, kaltintos Rusijos paleistos raketos, bet vėliau Lenkija pareiškė, kad tai greičiausiai įvyko dėl Kyjivo pajėgų paleistos atsitiktinės raketos „žemė-oras“.
„Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo sąjungininke Lenkija ir kitomis, kad surinktume daugiau informacijos, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su NATO sąjungininkėmis ir mūsų vertinamomis partnerėmis“, – sakė L. Austinas, pradėdamas virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro dešimtys Kyjivą remiančių šalių, susitikimą.
„Tikrai žinome šių įvykių kontekstą. Rusija mūšio lauke patiria nesėkmę po nesėkmės, Rusijos taikiklyje – Ukrainos civiliai ir civilinė infrastruktūra”, – pridūrė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taip pat turintis dalyvauti Ukrainos kontaktinės grupės susitikime, dar atviriau kaltino Rusiją. „Tai ne Ukrainos kaltė“, – sakė jis. „Galutinė atsakomybė tenka Rusijai, nes ji tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakė NATO ambasadorių susitikimui pirmininkavęs J. Stoltenbergas.
Sprogimas Rytų Lenkijoje įvyko antradienį, Rusijai surengus dešimčių raketų smūgius visoje Ukrainoje, dėl jų, Kyjivo teigimu, milijonai žmonių buvo likę be elektros energijos. Įvairialypės oro gynybos sukūrimas siekiant apsisaugoti nuo tokių smūgių yra pagrindinis Ukrainos sąjungininkių, aprūpinančių Kyjivą įvairiomis raketų sistemomis, tikslas.
Trečiadienį L. Austinas sakė, kad dabar Ukrainoje veikia pažangios NASAMS sistemos, kurias atsiuntė Vašingtonas. „Mūsų NASAMS oro gynybos sistemos dabar veikia, jos 100 procentų veiksmingos numušant Rusijos raketas, kai Kremlius tęsia negailestingą Ukrainos bombardavimą, įskaitant vakarykštes atakas“, – sakė jis.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui viešai pareiškus, kad jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad šiuo metu oro gynybos sistemos Ukrainai yra kritiškai svarbios.
Ambasadorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Rusija nusitaikiusi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą su tikslu šaltuoju laikotarpiu sukelti dar vieną karo pabėgėlių į Europą bangą. Todėl, pasak jo, vienintelis kelias išsaugoti energetikos infrastruktūrą ir leisti Ukrainos kariuomenei tęsti atsakomuosius puolimus visomis kryptimis – oro gynybos sistemos.
„Kaip matote, pastarosios kelios savaitės dar kartą įrodė, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas Ukrainai. Mes šnekame su visais savo partneriais, visuose įmanomuose formatuose nuo karo pradžios apie tiekimą skirtingų ginklų, ginklų sistemų atitinkančių NATO standartus“, – Eltai teigė P. Beshta.
Ukrainos ambasadorius akcentuoja, kad Ukraina labai vertina visą Lietuvos suteiktą paramą karo metu. Visgi, atkreipia dėmesį P. Beshta, kad Rusijai pastaruoju metu susikoncentravusi į civilinės infrastruktūros atakavimą – Ukrainai reikia didesnės paramos.
Lietuvos kariuomenės įsigytos savaeigės haubicos PzH 2000. KAM nuotr.
„Lietuva padėjo labai ukrainiečiams atlaikyti agresiją pirmuosius kelis mėnesius, bet dabar mums reikia daugiau. Visai neseniai Rusija pradėjo dar vieną eskalacijos bangą ir ji labai rimta, nes ji nukreipta tik į civilinę infrastruktūrą. Taigi, jei iki paskutinės eskalacijos, iki spalio mėnesio, jie nusitaikydavo į 10 proc. į karinius objektus ir 90 proc. į civilinius objektus. Jie sugadino mokyklas, ligonines ir žmonių pastatus, tai dabar jau praktiškai 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą“, – akcentavo jis.
P. Beshta atkreipia dėmesį, kad dabartinis Rusijos tikslas artėjant žiemai yra sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad kiltų dar viena ukrainiečių karo pabėgėlių į Europą banga. Todėl, pasak jo, oro gynybos sistemos yra vienintelis būdas šioje situacijoje juos sustabdyti.
„Jie bombarduoja su raketomis, su iranietiškais dronais mūsų energetikos infrastruktūrą, su tikslu, kad ukrainiečiai sušaltų žiemos laikotarpiu ir tai išprovokuotų dar vieną pabėgėlių į Europą bangą. Nes tai vienintelis būdas jiems kažkaip mus sustabdyti ir priversti mus kapituliuoti šiame raunde. Tai reiškia, kad mūsų kertinis prioritetas yra apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą ateinančius mėnesius, nes, kaip matote laikraščiuose, milžiniški kiekiai raketų ir dronų atskrieja kiekvieną dieną“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
„Todėl kiekviena ambasada, kiekvienas ambasadorius šiomis dienomis ieško oro gynybos sistemų ir mes šiuo metu prašome savo partnerių rimtai apsvarstyti jų siuntimą į Ukrainą, nes jos yra labai reikalingos ir nes jos gali nulemti šio karo baigtį. Tai yra mūsų pozicija ir ji yra labai aiški“, – pridūrė jis. Oro gynybos sistema NASAMS
Ambasadorius akcentuoja, kad naudodama oro gynybos sistemas Ukraina galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą, o tai leistų tęsti kontrpuolimą.
„Oro gynybos sistemos yra ne tik labai svarbios – jos kritiškai svarbios. Jei mes sugebėsime apsaugoti savo energetikos infrastuktūrą, mes išgyvensime šią žiemą ir mūsų kariuomenė galės užbaigti karinį darbą – atsakomuosius puolimus visomis kryptimis“ , – pabrėžė P. Beshta.
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
Kyjivas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). Ukraina gavo iš Vokietijos pirmąją gynybos sistemą IRIS-T, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„IRIS-T iš (Vokietijos) jau čia. (Amerikos) NASAMS atvyksta. Tai tik pradžia. Ir mums reikia daugiau“, – antradienio vakarą tviteryje parašė O. Reznikovas.
„Yra moralinė būtinybė apsaugoti dangų virš (Ukrainos), kad būtų išgelbėti mūsų žmonės“, – pridūrė ministras.
Vokietija pažadėjo „artimiausiomis dienomis“ pristatyti pirmąjį IRIS-T raketų skydą, Rusijai pirmadienį visoje Ukrainoje surengus mirtinas atakas, per kurias žuvo mažiausiai 19 žmonių, daugiau nei 100 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija paleido į Ukrainą 83 raketas, įskaitant 43 sparnuotąsias raketas, 52 raketas numušė jos oro gynyba.
Lietuva iš JAV ir Vokietijos įsigis ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų. KAM nuotr.
Lietuva planuoja artimiausiu metu sudaryti sutartis su JAV ir Vokietija ir iki 2027 m. iš šių šalių įsigyti ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, modernizuodama kariuomenę ir įsigydama ginkluotę bei techniką, Lietuva daugiausiai bendradarbiauja su savo strateginiais partneriais JAV ir Vokietija. Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir padidintas gynybos biudžetas iki 2,52 proc. BVP paspartino krašto apsaugos sistemos įsigijimų procesą.
„Jau įgyvendinus ir įgyvendinant krašto apsaugos modernizavimo programą, Lietuvos kariuomenės galimybės bus vis didesnės, kaip ir šalies apginamumas. Paraleliai, žinoma, bus plečiamas ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje. Artimiausiais mėnesiais bus ir konkretūs sprendimai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš strateginių partnerių įsigyjama įranga sudaro Lietuvos kariuomenės modernizacijos pagrindą: stiprinami kariuomenės manevro ir ugnies galios, oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo, prieštankinės kovos, karinės žvalgybos, logistiniai bei karinės medicinos pajėgumai.
Plėtodama svarbiausią modernizacijos prioritetą – Sausumos pajėgų manevro ir ugnies galios stiprinimui – Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Šiam tikslui perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir įgyvendinamas savaeigių haubicų „PzH2000“ projektas.
Be įgyvendinamo pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.
Vokietija išlieka pagrindine partnere ir stiprinant Lietuvos kariuomenės logistinius gebėjimus – įsigyjamos reikalingos transportavimo platformos. Artimiausiu metu bus pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas.
Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos „Javelin“, kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, šarvuoti visureigiai, bepiločiai.
Modernizuojant Lietuvos kariuomenę, kitos svarbios partnerės yra Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Italija ir kitos NATO bei ES šalys. Oro gynyba plėtojama iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos pagrindu. Ši sistema, jos integravimas ir tolesnė plėtra išlieka centrine pajėgumo plėtojimo ašimi.
Lietuva ir Norvegija pasirašė techninį susitarimą dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS komponentų ir raketų įsigijimo.
Spalio 20 d. pasirašytas techninis susitarimas dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS komponentų ir raketų įsigijimo iš Norvegijos ginkluotųjų pajėgų. Susitarime, kurį pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Norvegijos karalystės gynybos ministerija, apibrėžtos sąlygos ir šalių atsakomybės dėl NASAMS komponentų pirkimo ir pardavimo bei paramos, kurią Norvegija teiks Lietuvai vystant vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus.
Oro gynybos sistema NASAMS.
„Techninio susitarimo pasirašymas yra vienas iš svarbiausių etapų vystant Lietuvos kariuomenės vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus. Džiaugiuosi, kad mūsų sąjungininkė Norvegija sutiko ne tik parduoti NASAMS komponentus, kurie ypač sustiprins Lietuvos oro erdvės saugumą, bet ir padėti diegiant šią sistemą Lietuvos kariuomenėje,“ – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Tęsdama vidutinio nuotolio oro gynybos projektą, Krašto apsaugos ministerija vykdys kitų NASAMS sistemos komponentų – radarų ir ugnies valdymo centrų – įsigijimą. Vėliau visi komponentai bus integruojami į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti antžeminius padalinius apie oro grėsmę ir, esant būtinybei, naikinti taikinius.
Planuojama, kad vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos projektas kainuos šiek tiek daugiau nei 100 mln. eurų, o už šią sumą Lietuvos kariuomenei bus nupirktos dvi oro gynybos baterijos.
Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS Lietuvai planuojama bus perduota iki 2020 metų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (Nuotraukos autorius – forsvaret.no).
