Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Norvegijos policija per demonstracijas už senųjų gyventojų – samių – teises išnešė kelias ministerijas blokavusius demonstrantus, tarp kurių buvo ir garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Ji trečiadienį pradžioje dalyvavo proteste prie Norvegijos finansų ministerijos, kuris, kaip ir kitos akcijos Osle, buvo nukreiptos prieš vėjo jėgainių parką regione, kuriame gyvena daug čiabuvių elnių ganytojų.
Vėliau 20–metė G. Thunberg buvo išnešta ir iš dar vieno protesto prie Norvegijos klimato ir aplinkos ministerijos. Kaip ir kiti demonstrantai, ji buvo paleista netoli ministerijos.
Norvegijos aukščiausiasis teismas 2021 metų spalį nusprendė, kad vėjo jėgainių parkas pažeidžia regiono čiabuvių – samių – teises. Šiame regione gyvena daug šiaurės elnių ganytojų. Tačiau per daugiau nei 500 dienų nuo sprendimo priėmimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, todėl dabar aktyvistai nori, kad vyriausybė pašalintų vėjo jėgainių parką. Dėl to jie jau kelias dienas protestuoja prie įvairių ministerijų Osle.
G. Thunberg Norvegijos transliuotojui NRK sakė, kad dalyvauja protestuose ne prieš žaliąją energiją, o prieš vietinių gyventojų teisių pažeidimus. Ji teigė darysianti tai ir toliau.
Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Maskva, lapkričio 28 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl bepiločių orlaivių naudojimo Norvegijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasakiusi Norvegijos ambasadoriui Robertui Kvilei, kad Oslas turi liautis persekioti „Rusijos piliečius dėl jų tautybės“.
Praėjusią savaitę Norvegijoje vienas rusas buvo nuteistas kalėti 90 dienų už tai, kad skraidino bepilotį orlaivį virš Norvegijos teritorijos, pažeisdamas draudimą, priimtą reaguojant į Maskvos puolimą Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimta daugiau kaip dešimt rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti jautrius objektus, šaliai sustiprinus strateginės infrastruktūros saugumą. Draudimas apima ir dronų naudojimą.
„Pabrėžėme, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir neturi nieko bendra su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Norvegija, tapusi svarbiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, paskelbė padidintą budrumą, kai pastarosiomis savaitėmis paslaptingi nepilotuojami orlaiviai buvo pastebėti netoli strateginių objektų, įskaitant naftos ir dujų platformas toli nuo kranto. „Mūsų ambasadorius pasinaudojo galimybe pranešti (Rusijai) apie Norvegijos įstatymus“, – ambasadoriaus iškvietimą žiniasklaidai komentavo Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Larsas Gjemble.
Susitikimas su Norvegijos ambasadoriumi įvyko kito teismo proceso išvakarėse. Jis pradėtas šiauriniame Tromsės mieste, jo dalyvis yra Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu, sūnus.
Didžiosios Britanijos ir Rusijos pilietis kaltinamas skraidinęs droną Svalbarde per kelionę po strateginį Arkties salyną. Jo advokatas pareiškė, kad jis ketina pasinaudoti savo Didžiosios Britanijos pilietybe ir prašyti išteisinimo.
Praėjusį mėnesį Rusijos ambasada Osle kritikavo, jos žodžiais, „psichozę“ Norvegijoje, NATO narėje, tolimoje šiaurėje turinčioje su Rusija 198 kilometrų ilgio sieną.
Norvegijos vidaus žvalgybos tarnyba PST penktadienį pranešė, kad šalies sostinėje Osle sulaikytas 16 metų imigrantas siras, kuris įtariamas teroro akto planavimu, praneša agentūra AP.
Pasak agentūros atstovo Trondo Hugubakkeno, paauglys sulaikytas ketvirtadienį, jis kelerius metu gyveno Osle ir ruošėsi išpuolio įvykdymui. Vaikinas penktadienį turi stoti prieš teismą.
PST vadovas atsisakė transliuotojui NRK atsakyti, ar išpuolį buvo planuojama surengti Norvegijoje.
Kaip teigiama, įtariamasis prijaučia ekstremistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS).
Norvegijoje – purvo nuošliauža. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
„Nuošliaužos teritorijoje rastas kūnas“, – pranešė policija.
Policijos pranešime teigiama, kad kūnas rastas penktadienį maždaug 14 val. 30 min., kai Norvegijos gelbėtojų tarnybos kartu su gelbėtojais iš Švedijos paiešką tęsė apsnigtoje teritorijoje. Norvegiją ištiko stichinė nelaimė. EPA – ELTA nuotr.
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
„Vis dar manome, kad nuošliaužos zonoje yra gyvų asmenų, – vienas gelbėtojas sakė TV2 televizijai. – Tai, kad aptikome kūną, rodo, kad būtent šioje vietoje gali būti ir likusių gyvų žmonių.“
Norvegijos policija oficialiai paskelbė dingusiųjų asmenų sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.
Pareigūnai praneša, kad toliau vykdoma intensyvi paieška nelaimės vietoje. Lietuvos ambasada Norvegijoje palaiko nuolatinį ryšį su vietos pareigūnais ir valdžios atstovais ir yra pasiruošusi reaguoti, informavo užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė.
Kaip jau skelbta, penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
Norvegijos vyriausybė kaltina Rusiją dėl kibernetinės atakos prieš parlamentą Osle.
Vyriausybės turima informacija rodo, kad su incidentu susijusi Rusija, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Inė Eriksen Soreidė. „Tai rimtas incidentas prieš mūsų svarbiausią demokratinę instituciją“, – pridūrė ji.
Vėliau ministrė žurnalistams sakė, jog svarbu yra patraukti Rusiją atsakomybėn. Apie tyrimo rezultatus informuota Rusijos ambasada Osle.
Rugpjūčio 24-ąją buvo įsilaužta į kai kurių Norvegijos parlamento deputatų ir darbuotojų elektroninio pašto paskyras. Apie tai praėjus savaitei paskelbė parlamento administracijos vadovė Mariannė Andreassen.
A. B. Breivikas. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijoje 2011 metais 77 žmones nužudęs ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo, trečiadienį pranešė jo advokatas.
A. B. Breivikas taip pat ketina pateikti naują ieškinį Norvegijos valstybei dėl sąlygų kalėjime, kur jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių, sakė advokatas Oysteinas Storrvikas.
2011 metų liepą policijos pareigūno uniforma apsirengęs A. B. Breivikas Utiojos saloje vykusioje Darbo partijos jaunimo stovykloje nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o vėliau prie vieno vyriausybės pastato Osle surengė sprogdinimą, kurio metu žuvo dar aštuoni žmonės.
Jam 2012 metais buvo paskirta griežčiausia Norvegijoje laisvės apribojimo bausmė – 21 metai nelaisvės su galimybe bausmę pratęsti.
„Jo vardu pateikiau prašymą dėl lygtinio paleidimo, – dienraščiui „Verdens Gang“ sakė O Storrvikas. – Jis turi teisę į lygtinio paleidimo prašymo peržiūrą pasibaigus minimaliam laikotarpiui, kuris, jo atveju, trunka 10 metų. Tai teisė, kurią turi visi nuteistieji, ir jis ja nori pasinaudoti.“
Advokatas taip pat sakė, kad A. B. Breivikas planuoja pateikti ieškinį Norvegijos valstybei, siekiant pareikšti nepasitenkinimą „tokiu ilgu izoliacijos laikotarpiu“ kalėjime.
A. B. Breivikas anksčiau jau yra pateikęs ieškinį valstybei dėl kalėjimo sąlygų, kurios, jo teigimu, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždraudžiančią „nežmogišką“ ir „žeminamą“ elgesį.
Skieno kalėjime A. B. Breivikas turi tris kameras, kurių kiekviena yra 10 kvadratinių metrų dydžio, o pro jų langus atsiveria lauko vaizdai. Jis gali sportuoti, žaisti vaizdo žaidimus ir žiūrėti televizorių.
Norvegijos policija antradienį areštavo vieną turtingiausių šalies verslininkų, kurio žmona dingo 2018 metais. Vyras sulaikytas, įtariant jį žmonos nužudymu ar bendrininkavimu ją nužudant.
Policijos teigmu, 70 metų amžiaus Tomas Hagenas sulaikytas pakeliui į darbą.
Verslininko sutuoktinė Anne-Elisabeth Hagen dingo 2018 m. spalio 31 d. iš jųdviejų namų. Moteris jau 18 mėnesių laikoma dingusia, nepaisant didžiulės paieškos operacijos ir tarptautinių tyrimų.
Tariamą pagrobimo vakarą buvo rastas prastai parašytas raštelis, kuriame buvo grasinama ir reikalaujama išpirkos kriptovaliuta.
T. Hageno advokatas teigia, kad jo klientas tvirtina neturįs nieko bendro su žmonos dingimu.
Kaip pranešama, trečiadienį turi vykti posėdis dėl kardomojo kalinimo taikymo.
Policija konfiskavo verslininko automobilį ir turėjo apieškoti poros namus Liorenskoge, netoli Oslo.
„Nebuvo pagrobimo. Tai sąmoningai suplanuotos apgaulės dalis“ , – teigė tyrimui vadovaujantis Tommy’is Broske.
Iš pradžių buvo manoma, kad moteris buvo pagrobta, tačiau birželį policija pareiškė, kad ji galėjo būti nužudyta, o jos dingimas – bandymas paslėpti įtariamą nužudymą.
T. Hagenas yra 164 turtingiausias žmogus Norvegijoje.
Privalomas grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį informavo, kad sostinės savivaldybė pradėjo vykdyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl privalomojo grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimo.
P. Poderskio teigimu, savivaldybė imasi viešbučiuose izoliuoti visus asmenis, grįžusius iš užsienio.
„Visi žmonės skenuojami termovizoriais, vėliau, jei pasirodo, kad temperatūros yra, jie pasodinami ir tikrinami simptomai – temperatūra matuojama dar kartą jau kontaktiniais termometrais. Tuomet juos karantinuojame atskirai ir išvežame su greitąja medicinos pagalba.
Kol kas tokių dalykų neprireikė, tikėkimės, kad neprireiks, bet visko gali būti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.
Jis taip pat informavo, kad visus žmones pasitinka visuomenės sveikatos specialistai, grįžusieji iš užsienio turi pildyti anketas, o kariškiai jiems paduoda informacinius lapelius apie ministro įsakymą dėl privalomosios izoliacijos.
„Jie persiskaito, yra informuojami ir tada sugrupuojami, susodinami į autobusus ir vežami į paskirties vietą. Visi autobusai, kurie šiandien buvo, išvažiavo į „Urbihop“ viešbutį, Ąžuolyno g. 7, ir ten bus karantinuojami“, – kalbėjo P. Poderskis.
Jo teigimu, viešbučius saugos apsaugos pareigūnai, prireikus, – ir policija.
„Viešbučiai bus saugomi apsauga, taip pat tikriausiai tam pasitelksime ir policijos pareigūnus“, – patikino P. Poderskis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė pavyzdį, kad vieną Estijos pilietę Estijos konsulatas nuvežė iki sienos.
„Tokia buvo improvizuota išimtis, kurią, manau, tikrai įteisinsime vėliau“, – tvirtino P. Poderskis.
Jo teigimu, dėl žmonių, kurie į Lietuvą atskrido siekdami tranzitu kirsti šalį, izoliacijos spręs tų šalių ambasados ir konsulatai.
Kalbėdamas apie žmonės iš kitų savivaldybių, P. Poderskis teigė, kad, jeigu savivaldybė turi galimybes tokius asmenis pasiimti savo specialiuoju transportu, jie bus perduodami savivaldybės atsakomybėn.
Paklausus, ar pasitaikė asmenų, nepatenkintu privalomąja izoliacija, P. Poderskis tai patvirtino.
„Be abejo, buvo, bet jų jausmai ir emocijos prie bagažo jau nuslopinami ir į lauką retai prasiveržia. Bet kuriuo atveju to nepasitenkinimo kyla tikrai nemažai, nes ne visi yra girdėję apie tą sprendimą, ir mes stengiamės paaiškinti. Ne į visus klausimus turime atsakymus, yra daug pačių įvairiausių atvejų, bet stengsimės visais pasirūpinti taip civilizuotai, kaip pavyks“, – teigė P. Poderskis.
Pasak jo, radus tinkamas išimtis ir sprendimus, bus siekiama didelę dalį žmonių iš viešbučio atiduoti į kitas savivaldybes arba karantinavimo vietas namuose.
Pasak P. Poderskio, bus stengiamasi įgyvendinti žmonių specialiuosius poreikius – užtikrinti tinkamą mitybą, pristatyti būtinus medikamentus. Saviizoliacija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Į visus praktinius dalykus stengsimės atsižvelgti pagal galimybes. Veganams visada galima užtikrinti sklandžią dietą, tai nesudėtinga. (…) Kas dėl kitų, tai labiausiai, matyt, reikia pasirūpinti vaistais. Turime galimų atvejų, kad yra diabetikai, jiems reikės pristatyti (vaistus. – ELTA). Kalbėsimės su vaistinių tinklais, žinome, kad kai kurie yra pasiruošę tam tikras mažas siuntas, jas beliks tik nuvežti tam žmogui“, – sakė P. Poderskis, pridūręs, kad tokiems atvejams bus pasitelkiamos ir įvairios organizacijos, taip pat viešbučių personalas.
„Iš esmės pirksime viską turbūt patys ir tikėsimės vėliau iš valstybės kompensacijos“, – teigė P. Poderskis.
Nemano, kad savivaldybė privalomai izoliuos lengva koronaviruso forma sergančius asmenis
Kartu P. Poderskis pažymėjo, kad A. Verygos įsakyme numatytas savivaldybių įsipareigojimas privalomai izoliuoti visus lengva koronaviruso forma sergančius asmenis tikriausiai nebus praktiškai įgyvendinamas.
„Nemanau, kad ši įsakymo dalis išgyvens daugiau nei dieną, nes iš esmės teisinga būtų 60 proc. žmonių, kurie lengvai serga, leisti jiems sirgti namuose. Maždaug 30 proc. žmonių, kurie serga sunkiau, guldyti į ligonines, (…) o 10 proc. bus jau maždaug intensyvios priežiūros reikalaujantys žmonės. Jie bus guldomi į pagrindines ligonines, taip pat pasijungs Lazdynų ir Antakalnio ligoninė, visos kitos“, – teigė P. Poderskis.
Jis taip pat informavo, kad privalomai izoliuoti iš užsienio grįžę lietuviai viešbučiuose karantine praleis 14 dienų.
„Mes pritartume, kad, 7 dienas pabuvus, daromas momentinis testas, jeigu jis neigiamas, tada – lauk. Kad greičiau suktųsi ir mums mažiau būtų tie viešbučiai užimti, bet (…) čia yra tik rekomendacija SAM. Kaip jie nuspręs, tai jau žiūrėsime“, – sakė P. Poderskis. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus, yra žinomas artimiausių skrydžių iš užsienio sąrašas, tačiau informacija, kiek tiksliai žmonių minėtais reisais atvyks į Vilniaus oro uostą, nuolat tikslinama.
„Mes tikėjomės 1 tūkst. žmonių šiandien, bet matome, kad tikrai tiek nebus, nes tas rytinis reisas iš Minsko nebuvo pilnas, Frankfurto reise buvo nemažai, bet Dublino ir Oslo (reisuose. – ELTA) po keliasdešimt žmonių tik bus“, – sakė P. Poderskis.
ELTA primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymas, kuriuo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti grįžtančiųjų iš užsienio asmenų privalomuoju izoliavimu.
Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį Osle paskelbs 2019 metų Nobelio taikos premijos laureatą arba laureatus.
Pernai Nobelio taikos premija atiteko chirurgui Denisui Mukwegei iš Kongo Demokratinės Respublikos ir žmogaus teisių gynėjai Nadiai Murad iš Irako „už jų pastangas nutraukti seksualinės prievartos kaip karo ir ginkluotų konfliktų ginklo naudojimą“.
Šiais metais į Nobelio taikos premiją pretenduoja 223 asmenys ir 78 organizacijos. Tai ketvirtas didžiausias pretendentų skaičius nuo 1901 metų.
Šiųmetės Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas 11.00 val. Norvegijos (12.00 val. Lietuvos) laiku.
Nors pagal susiklosčiusią tradiciją kandidatų sąrašas laikomas paslaptyje, būta nemažai spėlionių. Tarp pretendentų gauti šių metų Nobelio taikos premiją minima Švedijos paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri nuo 2018 metų rugpjūčio kiekvieną penktadienį pamokų metu eidavo protestuoti prie parlamento Stokholme, reikalaudama kovoti su klimato kaita. Paauglės protestas įkvėpė mokinius visame pasaulyje penktadieniais praleisti pamokas ir eiti į gatves reikalauti imtis veiksmų dėl klimato kaitos.
Kitas dažnai minimas pretendentas yra Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas dėl jo vaidmens siekiant pagerinti santykius su kaimyne Eritrėja. Po dešimtmečius trukusio priešiškumo 2018 metais Etiopija ir Eritrėja pasirašė taikos susitarimą.
Dar vienu galimu pretendentu gauti šiųmetę Nobelio taikos premija laikoma nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF), kuri gina žiniasklaidos laisvę. Ši organizacija buvo viena iš pirmųjų, viešai pasisakiusių prieš brutalią Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio žmogžudystę Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018-ųjų spalio 2 d.
Anksčiau šią savaitę jau buvo paskelbti Nobelio medicinos, fizikos, chemijos ir literatūros premijų laureatai. Piniginę apdovanojimo dalį sudaro 9 mln. kronų (908 000 dolerių). Apdovanojimai tradiciškai įteikiami gruodžio 10-ąją, minint Alfredo Nobelio mirties dieną.
Oslas, sausio 18 d. Rusijos pilietis įtariamas ketvirtadienį Osle peiliu užpuolęs moterį. Kaip pareiškė penktadienį televizijos kanalui NRK Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) vadovė Marie Benedicte Bjornland, šis užpuolimas tiriamas kaip galimas teroro aktas.
„Tai Rusijos pilietis, kuris ketvirtadienį atvažiavo į Norvegiją tranzitu per Švediją“, – sakė pareigūnė. Anot jos, įtariamasis bendradarbiauja su tyrėjais. „Tolesnis tyrimas turi nustatyti, ar įvykęs incidentas buvo teroro aktas“, – pareiškė PST vadovė. Specialiųjų tarnybų duomenimis, sulaikytasis yra 20 metų vyras, kilęs iš Baškirijos. Jį jau apklausė Oslo policija.
Teisėsaugos institucijų atstovai pranešė, kad įtariamasis veikė vienas. Marie Benedicte Bjornland pabrėžė, kad dar anksti daryti išvadas dėl ruso ryšių su teroristinėmis grupuotėmis. Anot jos, per apklausą jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir pats apibūdino incidentą kaip teroro aktą. „Jis sakė norėjęs įvykdyti teroro aktą ir nužudyti kelis žmones“, – atskleidė apklausos detales PST vadovė.
Ketvirtadienį apie 13 valandą vietos laiku policija gavo pirmuosius pranešimus apie moters užpuolimą prekybos centre „Kiwi“ Osle: nukentėjusioji stovėjo eilėje prie kasos, kai nusikaltėlis dūrė jai peiliu į nugarą. Paskui nusikaltėlis mėgino užpulti kasininkę, bet apsigalvojęs paspruko iš nusikaltimo vietos. Atskubėjęs policijos patrulis sulaikė jį netoli parduotuvės.
Nukentėjusios moters būklė kritinė, bet stabili, praneša Norvegijos telegramų biuras.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, buvęs pasienio inspektorius Frode Bergas buvo suimtas, kai ketino gauti dokumentus su slapta informacija, susijusia su Rusijos KJL (Karinis jūrų laivynas), rašo Le Monde korespondentas Stokholme Olivje Triukas.
Norvegija, NATO narė–steigėja, ilgą laiką buvo laikoma palyginti privilegijuota santykių su Rusija aspektu. Buvusio norvegų inspektoriaus areštas už šnipinėjimą Maskvoje gruodžio 5 dieną parodė, koks ribotas toks įsitikinimas, sakoma straipsnyje.
Pasak Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, pagrįstos anoniminiais šaltiniais, 62-jų metų Frodė Bergas buvo suimtas Rusijos žvalgybos tarnybos FSB, kai gavo dokumentus apie Rusijos KJL iš Aleksejaus Žitniuko, apkaltinto valstybės išdavyste ir įkalinto nuo lapkričio pabaigos, praneša autorius.
Norvegų dienraščio Aftenposten korespondentas Maskvoje Peras Andersas Juhansenas sužinojo, jog Bergas ketino vykti į Maskvą (tai jis darydavo reguliariai), kad susitiktų su savo buvusiais kolegomis – Rusijos pasieniečiais. Kadangi toji tarnyba priklausoma nuo FSB, „šiomis politinėmis aplinkybėmis to nepakako šnipinėjimo aliarmui sukelti Maskvoje“, rašo norvegų žurnalistas.
Bergas, išėjęs į pensiją 2014 metais, ketvirtį amžiaus išdirbo inspektoriumi Norvegijos ir Rusijos pasienyje, į jo pareigas įėjo kartu su kolegomis rusais užtikrinti susitarimo dėl sienos tarp kaimyninių šalių vykdymą, sakoma straipsnyje.
Dvi šalys turi gana daug bendrų interesų šioje srityje: jau daugiau kaip 12 metų Arktika ir Barenco jūra tapo prioritetinėmis kryptimis Norvegijai. Bergas kilęs iš Kirkineso, rūdos miesto ir uosto Norvegijos Laplandijoje, išsidėsčiusių už 154 km nuo Rusijos sienos. Išėjęs į pensiją jis dirbo savanoriu Raudonajame Kryžiuje ir vietinėje asociacijoje, organizuojančioje festivalį Pikene pa broen („Merginos ant tilto“), rašo žurnalistas.
Panašu į garbingą Norvegijos doktrinos atstovą tame regione, kurios lozungas „Tolimoji Šiaurė, žema įtampa“, sakoma straipsnyje.
Atrodo Norvegijoje visi mano, kad Bergo areštas – tai iš anksto Rusijos parengta kombinacija. Keršto aktas? 2017 metais Norvegijos žvalgybos tarnyba PST ne kartą Rusijos šnipinėjimą skelbė potencialiu veiksniu, turinčiu neigiamos įtakos Norvegijai, primena autorius.
Belieka konstatuoti Norvegijos specialiųjų tarnybų pareiškimo spaudoje ir Bergo arešto sąsajas, o tai leidžia rusams, savo ruožtu, kaltinti pačius norvegus praktikuojant šnipinėjimą. „Turint omenyje, kad informacija nepaprastai ribota, – pareiškė laikraščiui Le Monde Norvegijos URM vadovo pavaduotoja Kristin Enstad, – mes nenorime spekuliuoti tos bylos kontekstu“.
Politologo Ivero B. Noimano iš Norvegijos Užsienio politikos instituto nuomone, pagrindinė arešto priežastis gali būti signalas Rusijos gyventojams prieš prezidento rinkimus. „Jiems primenama, kad Rusija – svarbi valstybė, kuri neužkibs ant meškerės ir nepradės bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis“, – sakė jis laikraščiui Aftenposten.
Norvegijoje rinkimus laimėjo dešiniosios jėgos, rašo Marija Serena Natale laikraštyje Corriere della Sera.
„Tai Ernos diena, mergaitės iš Vakarų, kuri taps ministre pirmininke. Tai Syvo diena. Konservatorė Erna Solberg ir Progreso partijos lyderis Syvas Jensenas – dešiniųjų jėgų, kurios Norvegijoje laimėjo pergalę pirmuosiuose parlamento rinkimuose po masinių žudynių 2011 metų liepos 22-osios, asmenys. Tas balsavimas paženklino galą raudonai ir žaliai koalicijai, kuriai vadovavo Stoltenbergas, ir atvėrė kelią antiimigrantinėms formuotėms, prie kurių 1999 metais prisidėjo prieš dvejus metus įvykdyto dvigubo teroro akto autorius. Kalbame apie Andersą Breiviką, atliekantį bausmę griežtojo režimo kalėjime“, – rašo leidinys.
Vakar vyko antrasis Anderso Beringo Breiviko proceso posėdis, ir jis šokiravo dalyvius savo pasisakymais, rašo Italijos „La Repubblica”.
Antrą Breiviko proceso dieną kalbėta apie masinius žudymus, ir advokatas perspėjo, kad kaltinamojo kalba bus „atšiauri“, rašo korespondentas. Posėdžių salėje yra apie 200 žmonių: advokatų, psichiatrų, aukų giminaičių, jaunuolių, išlikusių gyvų po skerdynių Utiojos saloje, žurnalistų. Norvegiškas „ritualas“ išsaugotas: prokuroras ir advokatai paspaudžia rankas kaltinamajam, teisėjai susitarė su gynyba, kad Breivikui bus skirta 30 minučių pareiškimui. Bet jis kalbėjo žymiai ilgiau, sakoma straipsnyje.
Antradienį kaltinamasis Andersas Beringas Breivikas teisme Osle pirmą kartą kalbėjo apie savo nusikaltimą. 2011 metų liepos 22 dieną Osle ir kurortinėje Utiojos saloje jis nužudė iš viso 77 žmones, primena „Tagesspiegel”.
Teisėjai paskelbė sprendimą, kad, skirtingai nuo proceso pradžios, visas penkias dienas, kurias pagal planą truks apklausa, publikai nebus demonstruojami Breiviko pasisakymų nei vaizdo, nei garso įrašai. Žiūrovai leidžiami į salę, be to, kas vyksta teisme, perduodama žurnalistams į spaudos centrus. Tiesiogiai žiniasklaidai bus transliuojami tik psichiatrų pasisakymai ir galutinis posėdis, skelbiant nuosprendį.
Siūlome Norvegijos parlamentaro ir Progreso partijos nario Kristiano Tybringo-Gjedės (Tybring-Gjedde) kalbą, pasakytą šių metų gegužės 15-17 dienomis vykusiame visuotiniame partijos suvažiavime Gardermoeno mieste. Kalba – sensacinga, verta dėmesio.
Gerbiami visuotinio suvažiavimo dalyviai. Leiboristų partija Oslą pavertė etniškai padalytu miestu. Vietiniai gyventojai palieka Grorud slėnį (Oslo dalis – vert. past.), atsikrausto ne Vakarų kilmės imigrantai. Norvegai jaučiasi varomi lauk. Vaikai nesijaučia saugūs nei darželiuose, nei mokyklose, taip pat ir laisvalaikiu.
Liepos 22-ąją Norvegijos sostinėje Oslo centre nugriaudėjo du itin galingi sprogimai. Pirmoji bomba sprogo netoli Norvegijos vyriausybės rūmų. Preliminariais duomenimis, septyni žmonės tikrai buvo nužudyti, dar apie 15 asmenų sunkiai sužeista.
Norvegijos Vyriausybės per sprogimą nenukentėjo. Apie tai informuoja visos pasaulio informacinės tarnybos. Manoma, kad progimo epicentro būta tarp Norvegijos vyriausybės rūmų ir Norvegijos Energetikos ministerijos. Tiek Vyriausybės, tiek Energetikos ministerijos rūmai nebuvo sugriauti, tačiau ženkliai apgriauti. Pavyzdžiui, po pirmojo sprogimo išdužo Vyriausybės ir greta esančios laikraščio redakcijos pastatų langai.
