Karinė technika. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės (LK) nuotr.
Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) prasideda Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės lauko taktikos pratybos „Kylantis Grifonas“ (angl. „Rising Griffin“). Sekmadienį, kaip praneša Lietuvos kariuomenė, į poligoną suvažiavo pagrindinė karinės technikos dalis.
Iki balandžio 10 d. vyksiančiuose mokymuose dalyvaus apie 1000 karių ir 200 karinės technikos vienetų. Pagrindinis pratybų tikslas – palaikyti Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės parengties lygį, tobulinti vadovavimo ir valdymo procedūras bei ruoštis artėjančios tarptautinėms pratyboms „Geležinis Vilkas 22-I“.
Mokymuose taip pat dalyvaus apie 100 Ispanijos karių iš NATO priešakinių pajėgų bataliono, dislokuoto Latvijoje. Į pratybas kariai gabenosi tankus, pėstininkų kovos mašinas, šarvuotus visureigius ir kitą karinę techniką.
Pabradėje prasidėjo tarptautinės karo inžinierių pratybos. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės Gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidėjo tarptautinės karo inžinierių pratybos „Inžinierių griausmas 2021“.
Jose kartu su kariais iš kitų Lietuvos kariuomenės padalinių bei įvairių valstybinių institucijų pareigūnais treniruojasi ir koviniai inžinieriai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Tai didžiausios Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono organizuojamos pratybos.
Kai kurie padaliniai pratybų užduotis pradėjo vykdyti likus kelioms dienoms iki oficialios pratybų pradžios. Pirmieji, surengę nedidelę įvadinę rikiuotę ir disponuojamos įrangos bei technikos parodą, startavo Estijos, Latvijos bei pratybų šeimininkų EOD grupės, narai išminuotojai ir Inžinerijos bataliono rezervo kariai. Jiems dalyvavimas „Inžinierių griausme“ kartu yra ir baigiamosios 5 savaites trukusių kartotinių mokymų pratybos, skirtos įvertinti jų įgūdžiams bei pasirengimui vykdyti inžinerinės paramos užduotis.
Tarptautinės pratybos „Inžinierių griausmas 2021“ vyks iki rugsėjo 19 d. Jų metu skirtingose Lietuvos teritorijos vietose bus vykdomos įvairios mobilumą, kontrmobilumą, išgyvenamumą ir pajėgų apsaugą užtikrinančios specializuotos užduotys, kurios ne tik padės įvertinti karių pasirengimą bei padalinių tarpusavio sąveiką, bet ir leis patobulinti kovinės ir bendrosios paramos pajėgumus.
„Inžinierių griausmas“ – didžiausios Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pratybos, organizuojamos nuo 2013 m. Kas antri metai šios pratybos organizuojamos kartu su NATO sąjungininkų padaliniais, o jose dalyvaujančių kovinių inžinierių skaičius nuolat auga.
VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintiems užsieniečiams trečiadienį vakare nepaklusus pasieniečių reikalavimams bei bandant veržtis prie išėjimo iš centro, VSAT pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir iššovė du šūvius iš pompinio ginklo į orą. Medicinos pagalbos dėl to niekam neprireikė.
Grupė vadinamajame palapinių miestelyje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, pirminiais duomenimis, pradėjo reikšti nepasitenkinimą teisiniu statusu Lietuvoje, teismo taikomais apribojimais.
Kaip informuoja VSAT, kelios dešimtys susibūrusių užsieniečių pradėjo elgtis agresyviai, triukšmauti, bandė pasiekti išėjimą iš URC bei nepakluso pasieniečių reikalavimams apsiraminti.
Siekiant užkardyti galimus neramumus ir riaušes pasieniečiai panaudojo ašarines dujas ir iššovė du šūvius į orą iš pompinio šautuvo guminėmis kulkomis. Netrukus kontroliuojami pasieniečių užsieniečiai grįžo į palapines, situacija normalizavosi. Medicininės pagalbos niekam neprireikė.
Į URC atvyko pajėgos iš specialiai tokiems incidentams parengtos VSAT Specialiosios paskirties komandos, artimiausių VSAT užkardų, policijos, Viešojo saugumo tarnybos. Nustatinėjami, izoliuojami ir apklausiami galimi tokių nepasitenkinimo apraiškų iniciatoriai.
Užsieniečių nepasitenkinimo požymių būta ir sulaikytų asmenų bendrabutyje, tačiau rimtesnių incidentų nefiksuota.
Trečiadienį vakare situacija URC buvo stabili ir pareigūnų kontroliuojama.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Subalansuota ir tolygi valstybės plėtra, o gyvenimo sąlygos yra panašios visur – kaime, mieste, didmiestyje, atskirose miesto dalyse ar net namų kvartaluose. Tokiam svarbiam tikslui pasiekti valstybės kuria strategijas, planus ir tai vadinama Regionų politika.
Lietuvoje tai deklaratyvus terminas, nes juo prisidengiant siekiama išnaudoti ES ir valstybės išteklius, mažai kreipiant dėmesį, ko nori žmonės. Veiksmingos ir tikslingos regionų politikos nebuvimas mūsų šalyje programuoja kaimų, miestelių ir rajonų centrų nykimą ir mažėjimą, o Vilnius auga ypač sparčiai. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis per metus sostinės gyventojų skaičius ūgtelėjo net 9,5 tūkst., tai kaip visas Kuršėnų miestas. Nepaisant investicijų į infrastruktūrą mažesniuose miestuose, gyventojai išvyksta, o didmiesčių augimas tik spartėja.
Darbo ir perspektyvų
Pasak mokslininkų, reikėtų užtikrinti esmines sąlygas – patrauklias darbo vietas ir perspektyvią viziją ateičiai tam, kad regionas būtų gyvybingas, o jaunimas neišvyktų ir kurtų ateitį gimtajame krašte. Kai yra pagalvojama apie šiuos du pagrindinius kriterijus, tada jau galima rūpintis ir geresne infrastruktūra, susisiekimu, švietimo ir socialinėmis paslaugomis. Bet kol nėra darbo ir perspektyvų, sulaikyti gyventojus nuo išvykimo labai sunku.
Ignalinos r. savivaldybė pagal visus rodiklius yra pačiam savivaldybių reitingo dugne, todėl, kad trūksta investicijų, maži mokami atlyginimai ir aukštas nedarbo lygis. Pabradėje, priešingai, veiklą plečia gamykla „Intersurgical“, o miestelyje atsidaro naujos vaikų darželių grupės, statybos leidimų Pabradėje išduodama daugiau nei visame likusiame Švenčionių krašte (savivaldybėje dar yra panašaus dydžio kaip Pabradė miestai – Švenčionys ir Švenčionėliai). Visi gyvybingesni Lietuvos miestai turi savo didesnius darbdavius. Kėdainiuose veikia „Lifosa”, Akmenėje cemento gamykla, Mažeikiuose naftos perdirbėjas. Visaginas yra liūdnas pavyzdys. Tai miestas, kuris neteko daugiausiai Lietuvoje, net 50 proc. gyventojų dėl stambiausio darbdavio – Ignalinos atominės elektrinės – sunykimo.
Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje – šokiai. Slaptai.lt nuotr.
Nuo 2016 m. regionuose (ne Vilniuje) panaikinta per 15 tūkst. valstybės finansuojamų darbo vietų. Tai milžiniškas skaičius. Palyginimui, „Akmenės cemente“ dirba apie 450 darbuotojų, „Intersurgical“ apie 1,7 tūkst. Ši įmonė yra stambiausias darbdavys kaimiškose savivaldybėse. „Investuok Lietuvoje” pasaulyje pripažįstama kaip labai gera investicijų pritraukimo agentūra, džiaugiasi, jei per metus pritraukti nauji investuotojai „pažada“ sukurti 2 tūkst. naujų darbo vietų, o dauguma planų juk didžiuosiuose miestuose. Taigi per keletą metų mažosiose savivaldybėse panaikinta 15 tūkst. darbo vietų – koks smūgis regionų plėtrai!!
Kur prapuola darbo vietos?
Pasaulyje spartėjant informacinių ir išmaniųjų technologijų plėtrai, darbdaviai pertvarko ir koreguoją savo įstaigas. Dabar nebereikia turėti lokalių padalinių, galima riboti tiesioginių kontaktų su klientais skaičių ir atsisakyti išvykų, o pasitelkti el. paslaugas. Anksčiau buvę įprasti bankų skyriai persikėlė į internetą, be fizinio kontakto jau nuperkama apie pusę buitinės technikos, ką jau kalbėti apie įmokų ir mokesčių surinkimą. Valstybės paslaugos nėra išimtis. Optimizacija, centralizacija ir efektyvumo paieškos yra reikalingos valstybei, kad jos paslaugos būtų kokybiškos, tačiau Lietuvoje darome vieną svarbią klaidą. Optimizacija mūsų šalyje išvirsta į darbo vietų perkėlimą iš regionų į Vilnių. Kol mažesniuose miestuose uždaromi darbo biržos padaliniai, reformuojami komisariatai, pašto skyriai, naikinamos ligoninės, tai Vilniuje kuriamos naujos darbo vietos. Vien pernai sostinėje sukurta per 3 tūkst. naujų valstybės finansuojamų darbo vietų.
Kasmet augantis valstybės finansuojamų darbo vietų skaičius Vilniuje jau peržengė 100 tūkst. Taigi kas ketvirtas vilnietis dirba valstybiniame sektoriuje, o kai kuriuose regionuose tokių nėra nė 10 proc.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva gali ir turi toliau tęsti optimizaciją, bet gana darbo vietas bekelti į Vilnių. Šią kadenciją įkurtas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Jis perima buhalteriją, personalo tvarkymą, duomenų tvarkymą, teisines paslaugas iš kitų valstybinių įstaigų. Absoliuti dauguma šios įstaigos darbo vietų telkiama Vilniuje, o jos iškeliamos iš regionų. Pavyzdžiui, Platelių regioninio parko buhalterė dirbo Plateliuose, dabar ji atleista, o nauja buhalterė jau dirba sostinėje. Valkininkų tuberkuliozės ligoninė uždaryta, personalas atleistas, o naujas padalinys įsteigtas Santariškėse.
Kaip Lietuvoje atsidarė „Western Union“ ar „Danske Bank“ globalių paslaugų padaliniai, iš kurių aptarnaujami klientai Vakarų Europoje, taip ir Šiauliuose, Kuršėnuose ar Alytuje gali atsidaryti paslaugų centrai, iš kurių tos pačios buhalterinės ar personalo paslaugos bus teikiamos visai valstybei. Lygiai taip pat valstybinės įmonės ar paslaugų teikėjai turėtų būti skatinami savo operacijų padalinius perkelti į regionus. Kai skambiname į „Sodrą“ ir atsiliepia konsultantas, jis dirba iš Radviliškio, kur įkurtas skambučių centras.
Kryptinga valstybės politika
Norvegija nuo 2006 m. iš Oslo iškėlė 1,6 tūkst. valstybinių darbo pozicijų. Konkurencijos tarnyba įsikūrė antrame pagal dydį mieste Bergene, poliarinių tyrimų institutas iškraustytas arčiau Šiaurės ašigalio, o į kalnų, upių ir fiordų supamą Fiordę, kur gyvena 13 tūkst. žmonių, išsikėlė Norvegijos taikdarių organizacija „Norec“, kuruojanti programas 25 skurdesnėse šalyse. Pietų Korėja iš Seulo iškėlė du trečdalius vyriausybės įstaigų, daugelį į neseniai pastatytą Sedžongą. Nuo 2015-ųjų Danija į įvairius miestus perkraustė tūkstančius valstybės tarnautojų. Malaizija 1999 m. daug biurokratų iš Kvala Lumpūro iškėlė į naują miestą – Putradžają.
Provincija. Alytus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvai būtų verta sekti kitų šalių patirtimi ir perkelti dalį valstybės finansuojamų darbo vietų iš Vilniaus į mažesnius miestus. Tai investicijos ir tiesioginė parama regionų plėtrai. Valstybinio sektoriaus darbo vietos ne tik niekuo ne prastesnės nei privataus, bet dažnai net patrauklesnės. Jos visada skaidrios, su visomis socialinėmis garantijomis, paprastai stabilesnės, o be to, jos labai traukia jaunus kvalifikuotus specialistus. Pasak apklausų, jaunimas veržiasi dirbti biuruose „su popieriais“. Net geresnis atlyginimas fabrike ar darbininkiškoje profesijoje nemotyvuoja. O regionuose kaip tik trūksta darbo vietų biuruose. Jau Šiauliuose maža darbų „su popieriais“, ką kalbėti apie dar mažesnius miestelius.
Regionuose mažėjant gyventojų, atsiranda nemažai nereikalingo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buvusios mokyklos. Tokius pastatus būtų galima pertvarkyti į biurus ir panaudoti valstybės reikmėms, tuo pat atlaisvinant brangius rūmus sostinės centre, kuriuos mielai įsigytų ar išsinuomotų verslininkai ir valstybei mokėtų mokesčius. Valstybė gi savo turtą valdytų efektyviau, nes pastatų regionuose išlaikymas ir priežiūra kainuoja mažiau, darbuotojai, dėl mažesnės darbo rinkos, lojalesni, o valstybės plėtra subalansuota.
Neverta susitelkti tik apie garsųjį Žemės ūkio ministerijos iškėlimą į Kauną. Buvo padaryta klaidų, ministerija yra Vyriausybės dalis, tai nelogiška iškelti vieną padalinį iš sistemos, bet kokia nors Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atskira institucija ir būtent tokia įstaiga galėtų išsikelti į kitą miestą. Nereikia tokių perkėlimų daryti per naktį, bet turint planą, veikti žingsnis po žingsnio. Tai gali būti ir 10 ar 20 metų programa. Pradžiai bent sustabdyti procesą, kai Vilniuje kasmet daugėja naujų valstybinių darbo vietų, o regionuose sparčiai mažėja, o tada jau sekti Danijos ir kitų šalių patirtimi.
Sunkiai pravažiuojamas kelias. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė 2019 metų rudenį pinigų skyrė kelio tiesimui iki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančio Zbignevo Jedinskio sklypo ir naujai pastatyto namo, sekmadienį pranešė LRT radijo naujienų tarnyba.
Kaip skelbia LRT radijas, 2019 metų spalio 30 dieną susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teikimu, Vyriausybė patvirtino nutarimą, pagal kurį 125 tūkst. eurų buvo skirti vienintelei gatvei Pabradėje asfaltuoti – Arnionių gatvei. Būtent joje, akcentuoja LRT radijas, ir gyvena LLRA-KŠS priklausantis Seimo narys Z. Jedinskis.
Kartu radijas primena, kad būtent per šį Vyriausybės posėdį pinigai skirti ir gatvei šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų Vilniaus rajone asfaltuoti.
„Dabar tikrai nekomentuosiu, paklauskite savivaldybėje, aš čia nieko nežinau”, – komentuodamas tvarkomą kelią LRT radijui sakė Z. Jedinskis ir žurnalistės paprašytas paaiškinti, ar politikas žinojo, kad bus tiesiamas kelias, tikino, kad apskritai apie tai girdintis pirmą kartą.
„Pirmą kartą girdžiu, nesąmones šnekate”, – teigė politikas.
LRT radijas taip pat atkreipė dėmesį, kad Švenčionių merui investicijų ir regioninės plėtros klausimais patarinėja Seimo nario Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis, kuris jau buvo patekęs į žurnalistų akiratį dėl galimo naudojimosi Seimo viešbučio paslaugomis.
Z. Jedinskio sūnus LRT žurnalistę tikino, kad neprisimena, ar dalyvavo svarstant jo tėvo gatvės tvarkymo klausimą.
„Neatsimenu, kaip ten iš tikrųjų buvo tada. Manau, kad visi projektai sveikintini. Tikriausiai gal į gerą pusę žiūrėjome, nes visam rajonui čia geriau“, – komentavo E. Jedinskis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Šarėjus LRT teigė, kad sprendimams politiko sūnus įtakos neturėjo, o prioritetiniais šie darbai tapo dėl netoli suprojektuoto paplūdimio.
„Kažkieno prioritetų šitoje vietoje tikrai nėra, ar tai, kad dirba artimas giminaitis, ar nedirba. Prioritetas yra patys rajono ir jo gyventojų interesai, siekiami rezultatai. Ne dėl vieno žmogaus dirbama savivaldybėje. (…) Toje vietoje gyvena, sakykime taip, šeima, bet kartu šalia tos vietos eina kelias prie jau suprojektuoto miesto paplūdimio“, – kalbėjo A. Šarėjus.
ELTA primena, kad daug kritikos dėl asfaltuojamos gatvės susilaukė ir premjeras S.Skvernelis.
Portalas15min.lt atlikęs tyrimą dar 2019 m. lapkričio mėnesį skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui. Pats Vyriausybės vadovas teigė, kad į šalia jo namų tvarkomos gatvės procesus nesikišantis.
Lietuvą pasiekė JAV karinė technika. Miglės Mataitytės nuotr.
Lietuvą pirmadienį pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų technika. „Abrams“ tankai ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ į Pabradę atgabenti traukiniais.
JAV karinis vienetas į Lietuvą ketina atgabenti apie 30 tankų „Abrams“ bei daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Kol kas šalį pasiekė tik dalis tankų, likę valstybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Spalio 14 d. į Lietuvą pratybų atskrido pirmieji JAV kariai – dalis bataliono dydžio vieneto, kuriame bus per 500 JAV Sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą JAV Sausumos pajėgų kariai atvyksta kaip operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis ir treniruosis čia iki kitų metų pavasario.
Lietuvoje treniruosis JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas, kuris dislokuotas Fort Hoode, Teksaso valstijoje. Bataliono kariai ir karinė technika išsidėstys Lietuvos kariuomenės gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 m. pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.
Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV Sausumos pajėgų rotacijų.
Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
