pagrobimas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Turkijos žvalgyba sulaiko Irano žvalgą Mohammadą-Rezą Naserzadę
Turkijos žvalgyba sulaiko Irano žvalgą Mohammadą-Rezą Naserzadę
Turkijos žvalgyba sulaiko Irano agentus

Užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos žvalgyba neseniai sulaikė 8 agentus iš Irano slaptųjų tarnybų.

Irano agentai sučiupti turkiškame mieste Vane, kur ketino pagrobti besislapstantį Irano karinių oro pajėgų pilotą Mexrdadą Abdarbaši.

Šiam į Turkiją pabėgusiam Irano lakūnui Turkija suteikė politinį prieglobstį. Irano žvalgyba nusprendė susigrąžinti vyrą.

Nutiko štai kaip. Irano agentai pirmiausia prisigretino prie lakūno žmonos. Jai buvo pasiūlyta 10 tūkst. dolerių premija, jei ji savo vyrui pakiš migdomųjų ir į namus įsileis Irano žvalgybos VEVAC darbuotojus. Priešingu atveju nukentėsią moters artimieji, gyvenantys Irane.

Tačiau lakūno žmona liko ištikima sutuoktiniui. Ji viską papasakojo. O šis – informavo jį kuravusį Turkijos žvalgybos karininką iš MIT.

Turkijos žvalgyba surengė gudrų žaidimą. Lakūno žmona apsimetė sutinkanti talkinti Irano žvalgybai. Net avansą paėmė. Bet kai vyrai iš VEVAC įsiveržė į lakūno M. Abdarbaši namus, ten jų jau laukė turkų žvalgybininkai. Likusius iraniečių specialiųjų tarnybų atstovus turkai sulaikė gatvėje, kurią puolimo metu buvo apšvietę galingi prožektoriai.

Irano žvalgybos ženklas
Turkijos žvalgybos būstinė

Oficialioji Ankara mano, kad lakūno pagrobimui Iranas buvo skyręs 30 tūkst. dolerių. Jų akimis – dideli pinigai. Tačiau kyla pagrįstas klausimas – kodėl Iranui toks svarbus sraigtasparnio „Cobra“ lakūnas?

Teheranui tikriausiai svarbus ne pats lakūnas, nežinantis jokių didelių paslapčių, o šalies prestižas. Suprask – visi iš Irano pabėgusieji sulauks skaudžių pasekmių. Bus pagrobti, sugrąžinti namo ir teisiami. Kita priežastis – Irano žvalgybininkai norėjo, matyt, pasipuikuoti prieš naująjį šalies žvalgybos bosą – Ismailą Chatibi.

Tai – ne pirmas sykis, kai Irano žvalgyba mėgina pagrobti į Turkiją pabėgusius savo piliečius. Pavyzdžiui, 2020 metų gruodį planuota pačiupti Chabibą Čaabą, vieno Arabų judėjimo lyderių. O prieš maždaug aštuonetą mėnesių turkų žvalgyba areštavo Irano konsulą, apsimetantį diplomatu. Diplomatiniu pasu besidangstęs profesionalus Irano žvalgybininkas – tai Mohammadas-Reza Naserzade, 2019-aisiais organizavęs Turkijoje politinį prieglobstį gavusio Irano valdininko iš Irano gynybos ministerijos pagrobimą.

Žodžiu, tarp Turkijos ir Irano žvalgybų nūnai – rimta įtampa.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

2021.10.16; 07:08

Trumposios naujienos

Malyje pagrobta vienuolė iš Kolumbijos atgavo laisvę. EPA-ELTA nuotr.

Bamakas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Pranciškonų vienuolė iš Kolumbijos, 2017 m. džihadistų pagrobta Malyje, šeštadienį atgavo laisvę, sakoma Malio prezidento tarnybos pranešime.
 
Pareiškime prezidento tviterio paskyroje pagerbiama sesers Glorios Cecilios Narvaez „drąsa ir narsumas“, skelbiamos jos nuotraukos po išlaisvinimo. Jos išvadavimas buvo „ketverių metų ir aštuonių mėnesių kelių žvalgybos tarnybų bendrų pastangų“ vaisius, sakoma jame.
 
Oficialiame pareiškime Malio pajėgų pulkininkas Assimi Goita patikino Malio žmones ir tarptautinę bendruomenę, kad „dedamos pastangos“ siekiant užtikrinti visų Malyje vis dar laikomų asmenų paleidimą. Bamako arkivyskupas Jeanas Zerbo patvirtino, kad G. C. Narvaez buvo paleista, ir pridūrė, kad ji „laikosi gerai“. Jos brolis Edgaras Narvaezas taip pat tai patvirtino. „Ačiū Dievui, jos sveikata gera. Jie atsiuntė man nuotraukų, ji atrodo gerai“, – sakė jis.
 
Šaltinis, artimas deryboms dėl jos paleidimo, naujienų agentūrai AFP sakė, kad nelaisvėje su ja nebuvo elgiamasi blogai ir per tą laiką ji išmoko korano. „Derybos truko mėnesius, metus“, – teigė šaltinis, bet daugiau detalių nepateikė.
 
G. C. Narvaez buvo paimta įkaite 2017 m. vasario 7 d. Kutialoje, maždaug už 400 kilometrų į rytus nuo Malio sostinės Bamako, ji ten dirbo misioniere. Per visus tuos metus apie ją vis pasirodydavo pranešimų, taip pat ir 2021 m. pradžioje, kai du europiečiai, kuriems pavyko pabėgti iš nelaisvės, pranešė, kad jai viskas gerai.
 
Kovo mėnesį jos brolis per Raudonąjį Kryžių gavo įrodymų, kad ji vis dar gyva. Tai buvo laiškas, parašytas didžiosiomis raidėmis, „nes ji visuomet rašydavo didžiosiomis raidėmis“, jame buvo minimi jų tėvų vardai ir jis baigėsi jos parašu, anksčiau sakė jis naujienų agentūrai AFP.
 
Malis stengiasi suvaldyti džihadistų sukilimą, kilusį šalies šiaurėje 2012 m. ir nuo to laiko išplitusį į kaimynines Burkina Fasą ir Nigerį. Pagrobimai, kadaise nutikdavę retai, pastaraisiais metais tapo dažnesni, nes Malyje, ypač buvusios Prancūzijos kolonijos centre, saugumo krizė sustiprėjo.
 
Prancūzų žurnalistas Olivier Dubois buvo su „Al Qaeda“ susijusių džihadistų pagrobtas balandžio 8 dieną šiaurės Malyje. O. Dubois dirbo kelioms Prancūzijos žiniasklaidos priemonėms, grobikų paskelbtame vaizdo įraše jis sakė buvęs pagrobtas „Islamo ir musulmonų paramos grupės“ – didžiausio džihadistų aljanso Sahelyje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
Trumposios naujienos

Po ilgai trukusios įkaitų dramos Sakartvele paleisti 43 įkaitai. EPA-ELTA nuotr.

Po ilgai trukusios įkaitų dramos Sakartvelo banke paleisti 43 įkaitai, ankstų ketvirtadienį pranešė Sakartvelo užsienio reikalų ministerija.
Kaip praneša žiniasklaida, įkaitus paėmęs asmuo vilkėjo karinę uniformą ir reikalavo 500 000 dolerių išpirkos.
 
Šis ginkluotas užpuolikas trečiadienį paėmė įkaitais banko darbuotojus ir klientus. Incidentas įvyko Zugdidyje, Sakartvelo vakaruose. Užpuolikas į banką įsiveržė apie 14.30 val. vietos laiku. Po derybų su policininkais užpuolikas pradėjo paleidinėti įkaitus, tarp kurių buvo nėščia moteris.
 
Užsienio reikalų ministerija skelbia tęsianti tyrimą, bet nenurodė, ar užpuolikui buvo sumokėti kokie nors pinigai.
 
Sakartvelo žiniasklaidos paskelbtuose vaizduose matyti, kaip vyras, dėvėjęs galvos apdangalą ir rankoje laikęs granatą, išeina iš banko su trimis vyrais. Neaišku, kas tie trys vyrai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:28
Gordijo mazgas

Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Vienas paskutiniųjų viešumoje besireiškusių Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narių, teisininkas Maksimas Znakas trečiadienį buvo sulaikytas kaukėtų vyrų, kurie jį išvežė nežinoma kryptimi, paskelbė jo kolegos.
 
M. Znakas buvo suimto buvusio kandidato į prezidentus Viktaro Babarykos teisininkas. Jis turėjo dalyvauti vaizdo konferencijoje, tačiau joje nepasirodė, o dalyviams išsiuntė žodį „kaukės“, pranešė V. Babarykos atstovai.
 
Pranešime teigiama, kad vienas įvykio liudininkas matė 39-erių M. Znaką, kurį keli kaukėti vyrai civilių drabužiais nusivedė į mikroautobusiuką ir išvežė.
 
Šiuo metu Baltarusijoje iš septynių Koordinacinės tarybos prezidiumo narių laisva yra tik 72-ejų Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič.
 
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Visi kiti nariai buvo sulaikyti arba priversti pasitraukti iš Baltarusijos. Pirmadienį Minsko centre buvo pagrobta viena iš opozicijos lyderių Maryja Kalesnikava, o antradienį paaiškėjo, kad ją bandyta išvežti į Ukrainą, tačiau ji suplėšė savo pasą, todėl nebuvo įleista ukrainiečių. Šiuo metu ji yra sulaikyta Baltarusijoje.
 
Koordinacinė taryba buvo sukurta užtikrinti taikų valdžios perdavimą po suklastotų rinkimų.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.09; 13:16
AtsargiaiSkaitomiausios

Marija Kolesnikova. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienio rytą nežinomi kaukėti žmonės įsodino Baltarusijos opozicijos atstovę, koordinacinės tarybos narę Mariją Kolesnikovą į mikroautobusą ir išvežė nežinoma kryptimi, remdamasis įvykio liudininke, skelbia Baltarusijos naujienų portalas tut.by.
 
„Gyvai mačiau ją anksčiau, todėl ir atpažinau. Dar norėjau prie jos prieiti, pasikalbėti, padėkoti, bet tada persigalvojau, nusprendžiau, kad žmogus ir taip pervargęs. Paėjau į priekį, akimirką pamaniau, kad atsisuksiu ir parodysiu Mašai širdelę. Netoliese muziejaus mačiau stovintį tamsų mikroautobusiuką su užrašu „Sviaz“ (liet. „Ryšys“), gale buvo žymė „Sobol“.
 
Praėjau į priekį ir išgirdau ant asfalto krintančio telefono garsą, kažkokį smūgį, apsisukau ir pamačiau, kad civilių drabužiais vilkintys žmonės su kaukėmis į tą autobusiuką prievarta stumia Mariją, iškrinta jos telefonas, vienas iš tų žmonių tą telefoną paima, šoka į autobusiuką, ir jie išvažiuoja“, – pasakojo liudininkė.
 
Koordinacinės tarybos atstovas spaudai Antonas Rodnenkovas tut.by sakė, kad M. Kolesnikova miesto centre viena tvarkė reikalus. Kiek vėliau A. Rodnenkovas nebeatsiliepė į žurnalistų skambučius.
 
Savo ruožtu Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas teigė nežinantis, kur yra M. Kolesnikova.
 
„Nežinau, kur yra Marija ir Antonas, ir negaliu su jais susisiekti. Taip pat nėra ryšio su Koordinacinės tarybos nariu Maksimu Bogrencovu ir tarybos vykdomuoju sekretoriumi Ivanu Kravcovu“, – sakė M. Znakas.
 
Tiesa, kiek vėliau žurnalistams pavyko susisiekti su M. Bogrencovu.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 12:12
Atsargiai

Tanzanijoje pagrobtas jauniausiu Afrikos milijardieriumi tituluojamas verslininkas. EPA-ELTA nuotr.

Didžiausiame Tanzanijos mieste Dar es Salame kaukėti užpuolikai pagrobė jauniausiu Afrikos milijardieriumi vadinamą vyrą, praneša BBC.

43-ejų Mohammedas Dewjis pagrobtas netoli prabangaus viešbučio, kuriame veikiančiame sporto klube jis lankosi kone kasryt.

Policijos teigimu, šiuo metu sulaikyti trys galimai su šiuo incidentu susiję asmenys. Manoma, kad du pagrobėjai – užsienio šalių piliečiai.

M. Dewjio pagrobimo motyvas kol kas nežinomas.

Finansų žurnalas „Forbes“ M. Dewjio turtą vertina 1,5 mlrd. JAV dolerių.

Verslininkas, savo šalyje vadinamas tiesiog Mo, didmenine ir mažmenine prekyba besivertusią savo šeimos įmonę transformavo į visoje Afrikoje veikiantį konglomeratą, kurio pelnas siekia milijardus dolerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.13; 09:53

Žvalgyba

Lietuvos parlamentarai reikalauja paleisti neteisėtai kalinamus Kremliaus režimui nepalankius Ukrainos žurnalistus.

Seimo nariai, kurių dauguma atstovauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, pareiškė protestą dėl keleto žurnalistų sulaikymo ir kalinimo, kurį inicijavo Andrius Kubilius ir Mantas Adomėnas.

„Negalime taikytis su brutaliais žmogaus teisių pažeidimais, neteisėtu kalinimu, nepareiškiant jokių įtarimų ar kaltinimų. Į žurnalistų grobimo atvejus privalo reaguoti visa tarptautinė bendruomenė, o Lietuvos Respublikos Seimas šiai reakcijai parodo pavyzdį“, – teigia vienas iš protesto autorių Seimo narys M. Adomėnas.

Vienas iš kalinamų žurnalistų – Ukrainos žurnalistas Romanas Suščenka, kuris Maskvoje buvo sulaikytas prieš metus – 2016 m. rugsėjo 30 d. ir iki šiol laikomas Lefortovo kalėjime, nepareiškus jam jokių kaltinimų ar teismo nuosprendžio.

Rusijos specialiosios tarnybos pranešė, kad žurnalistas neva šnipinėjo Maskvoje, tačiau jo darbdaviai – Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“ – pranešė, kad R. Suščenka jiems dirbo nuo 2002 metų ir pastaruosius porą metų gyveno Paryžiuje.

Lietuvos parlamentarai reikalauja paleisti R. Suščenką, taip pat ukrainiečių tinklaraštininką ir žurnalistą Stanislavą Asejevą, kuris Donbase dingo 2017 m. birželio 7 d., kaip įtariama, buvo pagrobtas vadinamosios Donecko liaudies respublikos separatistų ir dabar nežinia kur kalinamas.

Taip pat reikalaujama atšaukti kaltinimus Krymo žurnalistui Mykolui Semenai, areštuotam ir nuteistam Kryme už separatistams nepalankios informacijos skleidimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.30; 04:00

leonid_razvozajev
Atsargiai

Pasaulio spaudoje gausu pranešimų apie dar labiau augančią Rusijos slaptųjų tarnybų įtaką.

Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Razvozžajevo pagrobimą Ukrainoje portalas slaptai.lt jau rašė.

Nūnai mes pateikiame naujų tekstų apie Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) operaciją. Tai – Pilar Bonet (“El Pais”) publikacija “Maskva pasiekė, kad Kijevas padėtų jai sulaikyti opozicionierius”,  Elen Bari (“The New York Times”) straipsnis “Rusijos opozicionierius sako, kad pagrobėjai grasino jo vaikams” ir Helen Vomek (“The Times”) rašinys „Pagrobimas ir kankinimai” kelia baimę, kad grįžta stalinizmas”.

Continue reading „Dar kartą apie įžūlų Leonido Razvozžajevo pagrobimą” →

leonid_razvozajev
Atsargiai

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti”” →

brigade_rosse
Žvalgyba

2003 metų kovo 3 dieną traukinyje “Roma-Florencija” buvo sulaikyti du žmonės, kurie, pasak Italijos policijos, priklauso  “Raudonosioms brigadoms”. Tai Dezdemona Ljočė ir Mario Galezi.

Areštuoti įtariamieji atsitiktinai, tikrinant traukinio keleivių bilietus. Sulaikymo metu M.Galezi priešinosi ir nušovė policininką. Šiuo metu Italijoje ieškoma per 140 žmonių, kurie priklauso “Raudonosioms brigadoms”. Kas tos “Raudonosios brigados”? Kodėl jos atsirado? Ar jų praeityje neglobojo visagalė Sovietų Sąjungos KGB?

Continue reading „Kodėl Italijoje atsirado “Raudonosios brigados”?” →