Baltijos jūra. Ties Palanga. Slaptai.lt nuotr.
Šią vasarą beveik 100 karo baisumus Bučoje išgyvenusių vaikų bus kviečiami pailsėti Palangos miesto savivaldybės kartu su Palangos „Rotary“ klubu organizuojamoje stovykloje.
Pasak savivaldybės, Buča nuo 2015 metų yra miesto partneris. Šiuo metu miestui siūloma įvairi pagalba, o dabar, atsiradus galimybei, nuspręsta padovanoti Bučos vaikams taikų poilsį pajūryje.
Planuojama, kad Palangą aplankyti galės beveik 100 vaikų iš šeimų, kurios karo metu neteko vieno ar abiejų tėvų, vaikai iš daugiavaikių šeimų ir kitų socialiai itin pažeidžiamų grupių. Iš viso numatyta organizuoti 5 stovyklos pamainas, kurių kiekvienos trukmė – beveik 10 parų (įskaičiuojant kelionės laiką). Kiekvienoje pamainoje dalyvaus ne mažiau kaip 12–15 vaikų bei 2 grupę lydintys bei už ją atsakingi asmenys iš Bučos.
Pirmoji stovyklos pamainos grupė laukiama jau liepos 1-ąją dieną.
Savivaldybė pažymi, kad prisidėti prie jaunųjų ukrainiečių stovyklavimo – maitinimo, kultūrinės, edukacinės ir laisvalaikio programų ir kt. – kviečiamas kiekvienas Ukrainos tragedijai neabejingas Lietuvos gyventojas. Aukoti raginama siūlant mainus – „Rotary“ klubas, vykdydamas projektą „Ukrainos kinas – gyvenimas ant ribos“, vasaros vakarais kviečia į kino seansus Palangoje.
Pirmasis kino seansas, skirtas paremti Bučos vaikų poilsio stovyklą Palangoje, žiūrovus pakvies jau birželio 9 d., penktadienį, 19 val. – Kurhauze bus demonstruojamas filmas „Gyvenimas ant ribos“, skirtas asmenims nuo 18 metų. Auka už bilietą – nuo 5 eurų.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkos apsaugos agentūra vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su 2022 m. Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
Pajūrio regioninio parko ir Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai dar labiau susiaurėjo ištisuose (vientisuose) ruožuose, dalis net perpus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistų, ties Palanga yra sudėtinga situacija, nors ir nebuvo labai stiprių audrų. Vienoje vietoje iš buvusio 80 metrų pločio 2022 m. šiemet liko tik 40 metrų pločio paplūdimys.
Krantų stebėsenai Aplinkos apsaugos agentūra naudoja naujai įsigytą įrangą – bepilotį orlaivį su aukštos raiškos fotogrametriniu davikliu.
Nauja technologija sukuria 3D reljefo modelį ir ortomozaiką (nepilotuojamo orlaivio padarytų nuotraukų derinį), o tai leidžia stebėti ne tik epizodinius išplovimus, bet ir detalų pajūrio bei Kuršių marių krantų reljefą, – paplūdimį, apsauginį kopagūbrį, jo šlaitus.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai organizavo reidus. Lietuvos kelių policijos tarnybos nuotr.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nuo ketvirtadienio iki pirmadienio organizavo reidus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys savaitės pabaigoje asmeniškai lankėsi apskrityje ir susitiko su Neringos bei Palangos miesto savivaldybių merais.
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose labiau kontroliuojama viešoji tvarka.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai apskrityje padeda savo kolegoms užtikrinti eismo priežiūrą ir žmonių saugumą. Liepos 14–17 dienomis keturi Lietuvos kelių policijos tarnybos ekipažai išvyko į Klaipėdos apskritį, į kurią tą savaitgalį prigužėjo ne tik poilsiautojų, bet ir daugiau nei įprasta svečių. Čia vykusios jau 23-iosios „Aurum 1006 km lenktynės“ paskatino burtis automobilių aistruolius dalyvius, lankytojus, žiūrovus. Prevencinės priemonės surengtos magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, ties Karkle, išvažiuojant iš Palangos Kretingos gatvėje. Per reidus iš viso buvo patikrinta 1 500 transporto priemonių ir nustatyti 58 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nurodoma Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime.
Nustatyti 9 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Vienam transporto priemonės vairuotojui nustatytas vidutinis (2,05 promilės) girtumo laipsnis. Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. 6 asmenims nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47, 0,51, 0,56, 0,57, 0,71 ir 1,32 promilės). Jie bus baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Vienas neblaivus asmuo (0,15 promilės) vairavo krovininę transporto priemonę, kitas neblaivus (0,21 promilės) asmuo buvo pradedantysis vairuotojas. Dar 10-ies transporto priemonių vairuotojai taip pat buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau neviršijo leistinos normos.
23 vairuotojai viršijo leistiną greitį, vienas asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. 15 vairuotojų naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 4 vairavo neužsisegę saugos diržų. Išaiškinti du asmenys, vairavę automobilius neturėdami teisės vairuoti, o vienas, kuriam tokia teisė yra atimta.
Palangoje, Ošupio take, pareigūnai atkreipė dėmesį į dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojus. Eismo dalyviai nepadarė šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys ir pats šią savaitę lankėsi Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse. Vadovas ne tik teiravosi Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų apie rezultatus, bet ir susitiko su kurortų merais. Su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas aptarė prevencines saugaus eismo priemones ir savivaldybes iniciatyvas.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nuo birželio 1 iki liepos 17 dienos Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko 204 eismo įvykiai, Klaipėdos rajono – 77, Palangos miesto – 42, Neringos – 10.
Palanga kviečia į Ukrainos ir Lietuvos draugystės dieną, skirtą paremti Ukrainos karo pabėgėlius. Sav. nuotr.
Šeštadienį Palanga pakvietė į Ukrainos ir Lietuvos draugystės dieną, skirtą paremti ir palaikyti Ukrainos karo pabėgėlius, apsistojusius kurorte.
Po atviru dangumi Jūratės ir Kastyčio skvere bei J. Basanavičiaus gatvėje vykusio renginio tikslas – surinkti lėšų karo pabėgėlių reikmėms.
Skambėjo tautinė muzika, buvo organizuojamos pramogos vaikams, gero maisto mėgėjai buvo kviečiami paskanauti lietuviškų bei ukrainietiškų patiekalų, nestigo kurorte ne tik lietuviškos bei ukrainietiškos simbolikos, suvenyrų. Vidurdienį atidarius šventę Jūratės ir Kastyčio skvere, 12.30 val. ant Lietuvos bei Ukrainos vėliavomis padabinto jūros tilto į dangų simboliškai buvo paleisti taikos balandžiai.
Visą dieną Jūratės ir Kastyčio skvere bei J. Basanavičiaus gatvėje kurorto gyventojai ir svečiai, taip pat Palangoje apsistoję Ukrainos karo pabėgėliai buvo kviečiami į įvairius susitikimus. Margučių alėja – Palangoje Jono Basanavičiaus gatvėje. Aldo Kazlausko nuotr.
„Ukrainos ir Lietuvos draugystės diena bus ne tik paramos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams renginys – kartu tai bus graži ir prasminga dviejų tautų vienybę bei draugystę akcentuojanti šventė, kurios metu renginio svečiai ne tik aukos, bet ir labai turiningai praleis laiką, o galbūt net užmegs pažintį su Palangoje apsistojusiais ukrainiečiais, kuri su laiku, tikiu, išaugs į nuoširdžią draugystę”, – kalbėjo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Prie šio paramos renginio prisijungė daugelis kurorto kavinių bei restoranų – paskanauti lietuviškų bei ukrainietiškų patiekalų bei kartu paremti Palangoje apsistojusius Ukrainos karo pabėgėlius bus galima ne tik Jūratės ir Kastyčio skvere, bet ir daugelyje kurorto viešojo maitinimo įstaigų.
Paramos renginio metu surinktos lėšos bus pervestos į specialią BĮ „Palangos socialinių paslaugų centras” paramos sąskaitą.
Palangos J. Basanavičiaus gatvę papuošė Margučių alėja. Aldo Kazlausko nuotr.
Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau sklando artėjančių šv. Velykų nuotaikos – J. Basanavičiaus gatvę ketvirtadienį papuošė įspūdingo dydžio margučiai.
Margučių alėja – didelio palangiškių ir kurorto svečių susidomėjimo sulaukianti tradicija. J. Basanavičiaus gatvėje ar kitose kurorto erdvėse kasmet išrikiuojami vis kitaip padabinti įspūdingo dydžio – apie 2 metų aukščio ir 1,4 metro skersmens – margučiai. Margučių alėja – Palangoje Jono Basanavičiaus gatvėje. Aldo Kazlausko nuotr.
Šiemetiniai margučiai atspindi įvairių tautų tradicijas bei kultūrą, kadangi yra papuošti Palangos miestų-partnerių užsienyje spalvomis bei tradiciniais raštais. Tad bevaikštant J. Basanavičiaus gatve galima pasigrožėti margučiais, skirtais Palangos broliškiems miestams iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Izraelio, Vokietijos ir Švedijos.
Tautinių raštų bei simbolių, kuriais bus dabinami margučiai, pavyzdžius palangiškiams atsiuntė Palangos miestų-partnerių atstovai. Margučius jais išdailino Palangos dizaineriai Martynas Lapas ir Gintaras Lapas.
Rotariečių sporto šventė Palangoje. Rotariados komunikacijos nuotr.
Šį savaitgalį šimtai rotariečių su šeimomis susirinks į Palangoje vyksiančias tradicines sporto žaidynes – Rotariadą. Jau dvidešimtą kartą rengiamoje rotariečių sporto šventėje tikimasi sulaukti arti tūkstančio dalyvių iš Lietuvos Rotary, Rotaract, Interact klubų bei svečių iš užsienio šalių, kurių tikslas ne tik pasportuoti, bet ir paremti Lietuvos paralimpiečius.
„Mums garbė priimti tokį būrį žmonių, turinčių kilnių idėjų ir tikslų, vertinančių bendrystę ir kuriančių brandesnę, bei jautresnę visuomenę“, – vyksiančiu renginiu džiaugėsi Rotariados partnerės Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaikus.
Dvidešimtą kartą vyksiančioje šventėje, kurioje bus paisoma visų saugumo reikalavimų dėl koronaviruso, rotariečiai susirungs trylikoje skirtingų sporto rungčių, tokių kaip paplūdimio tinklinis, krepšinis, šachmatai, tenisas, biliardas, smiginis, golfas ir kitų. Varžybose, kaip teigiama Lietuvos Rotary apygardos pranešime, bus išdalinti 27 medalių komplektai.
Į Palangą atvyks ir Lietuvos paralimpinio komiteto delegacija. Paralimpiečiai Rotariados dalyvius ir svečius supažindins su dviem paralimpinėmis rungtimis – rutulio stūmimu ir tinkliniu sėdint.
Nors visus vienys sportas, tačiau šventės dalyviams rengiama kur kas daugiau prasmingų pramogų: labdaros koncertas bažnyčioje, ekskursijos po Palangos kurhauzą, šokių pamokos, saulės palydos prie jūros ir kt.
Šeštadienį Palangos orkestro vedama šventinė eisena nuo Palangos tilto keliaus J. Basanavičiaus, Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėmis iki stadiono. Palangos stadione ir vyks oficialus Rotariados atidarymas. Po atidarymo ceremonijos stadione prasidės žaidynės.
Rotariada pirmą kartą buvo suorganizuota 2002-aisiais Palangoje. Joje dalyvavo 7 Rotary klubai kurie varžėsi trijose sporto rungtyse. Per 20 metų šventė išaugo iki masiškiausio Lietuvos Rotary renginio. Daugiausiai – 10 kartų Rotariada surengta Palangoje, 5 – Druskininkuose, po kartą – Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 58 Rotary klubai, vienijantys daugiau nei 1700 narių.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą škotų mokslininkui, rašytojui ir diplomatui Jamesui Youngui Simpsonui.
Iškilmėse šalies vadovas priminė, kad šiandien sunku net įsivaizduoti nepriklausomą Lietuvos valstybę be Palangos ir Šventosios, kad būtent Palangoje Lietuva grįžo į jūrinių valstybių gretas, jog jau niekada iš jų nebepasitrauktų.
Prieš 100 metų Lietuva ir Latvija draugiškai ir taikiai susitarė dėl naujos tarpvalstybinės sienos. Šalies vadovas pažymėjo, kad išskirtinis nuopelnas dėl šio susitarimo tenka arbitru pakviestam J. Y. Simpsonui. Remdamasis dideliu abiejų pusių pasitikėjimu jis nešališkai ir preciziškai tiksliai išsprendė teritorinį ginčą.
„Profesoriaus Simpsono pagalba leido dviem valstybėms sėkmingai išeiti svarbią diplomatijos pamoką. Taigi Palangos klausimo baigtis mums iki šiol primena, kad tarptautinės teisės viršenybė, taikus dialogas ir konflikto vengimas yra svarbiausias draugiškų tarpvalstybinių santykių garantas”, – atidengiant paminklą škotų diplomatui sakė prezidentas.
Pasinaudodamas proga šalies vadovas pasveikino visus Palangos žmones, o kartu ir visą Lietuvą, su šimtmečio sukaktimi, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
Palanga savaitgalį sulaukė didelio mašinų ir žmonių srauto. Šarūno Vaitkaus nuotr.
Palanga savaitgalį sulaukė daugybės karantino suvaržymų išvargintų žmonių. Mieste didelis mašinų srautas ir žmonių yra labai daug, šeštadienį sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Pastarąją savaitę atlaisvinus dėl pandemijos taikytus eismo ribojimus tarp savivaldybių, buvo baiminamasi, kad į pajūrį suplūs minios žmonių, tačiau, kaip teigia meras, situacija yra kontroliuojama.
„Kaip ir prognozavome, mašinų srautas yra didelis ir žmonių yra labai daug: Basanavičiaus gatvėje, ant tilto, pajūryje, taip pat dviračių takuose“, – šeštadienį Eltai sakė Palangos meras Š. Vaitkus.
Pasak jo, nors srautas žmonių didelis, jokių pažeidimų tiek naktį, tiek dieną nebuvo užfiksuota.
„Kalbėjau su policijos pareigūnais, jie patvirtino, kad žmonės tikrai labai kultūringai elgiasi, yra privažiavę daug šeimų su vaikais. Bet srautai pasiskirsto: vieni vaikšto pajūriu, kiti – miškais, dar kiti – važinėja dviračių takais“, – teigė Š. Vaitkus.
„Naktis iš penktadienio į šeštadienį praėjo ramiai, vakarėlių fiksuota nebuvo“, – pridūrė meras.
Vertindamas šiuo metu į Palangą atvykusių žmonių skaičių, Š. Vaitus sakė, kad didžioji dalis apgyvendinimo sektoriaus šį savaitgalį turėtų būti užimta. Visgi, kaip pažymėjo Palangos meras, didieji Palangos viešbučiai savo veiklos dar neatnaujino.
„Didžioji dalis Palangos apgyvendinimo sektoriaus yra privataus (kapitalo – ELTA), tačiau, kiek tiksliai yra išnuomota butų, kotedžų, vilų – mums nėra žinoma, bet matyti, kad prie jų stovi nemažai automobilių, vadinasi, ir jie yra užpildyti“, – teigė Palangos meras.
ELTA primena, kad beveik keturis mėnesius trukę karantino judėjimo ribojimai tarp savivaldybių buvo panaikinti šių metų balandžio 7 d. Tačiau šiuo metu karantino režimas dar tęsiamas iki balandžio 30 dienos imtinai.
Meilės alėja Palangoje. Slaptai.lt foto
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pastebi, kad Lietuvos kurorte veikiantys viešbučiai jau gauna užsakymų vasarai.
„Viešbučiai duris gali atverti tik nuo pirmadienio, kol kas dar visų veikla sustabdyta. Kiek teko bendrauti, kaip vyksta užklausimai ir ar būna rezervacijų vasarai, tai taip, galima pasakyti, kad apie dvi savaites jau gauname užklausimų, užsakymų vasarai. Atsigavimas jau yra jaučiamas“, – Eltai sakė I. Valaitienė.
„Taip pat žmonės rezervuoja ir gegužės mėnesiui, išgirdę, kad mes startuojame. Tai lyg ir optimistinės nuotaikos“, – pridūrė ji.
Anot jos, yra vilties, kad šiemet daugiau turistų pasirinks atostogas Lietuvos kurorte, o ne užsienyje.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Gali būti, taip tikimės. Vis dėlto viešbutukai, kurie turi tam tikrą skaičių kambarių, tai jie neišsiplės, kad ir kiek būtų tų žmonių, jie daugiau nepriims, būna 15, 20 kambarių viešbutukai. Tie didieji, kurie turėdavo rezervą, yra vilties, kad gali pasiimti ir didesnį srautą“, – teigė I. Valaitienė, pridurdama, kad žmonės jau yra išsiilgę kurorte teikiamų paslaugų.
„Restoranai visai neseniai startavo tik su lauko terasomis. Kai buvo ilgasis savaitgalis per Mamos dieną, iš tikrųjų buvo žmonių, vaikštinėjančių, prisėdančių, žmonės išsiilgę paslaugų. Etapiškai startavo (restoranai – ELTA), kai kurie tik savaitgalį dirba, gaudo srautą“, – sakė asociacijos vadovė.
Palanga apgyvendinimo paslaugas galės teikti nuo pirmadienio, gegužės 11 dienos.
Ketvirtadienį kultūros pieva „I love Palanga“ kviečia į pirmąjį projekto „Izraelio kultūros dienos Palangoje“ literatūrinį susitikimą – „Svetimas, bet artimas: pokalbis apie Izraelio literatūrą“.
Atvirame renginyje lietuviškai išleistas Izraelio autorių knygas pristatys literatūrologė Rima Kasperionytė – VDU filologijos krypties doktorantė, rašanti disertaciją iš Grigorijaus Kanovičiaus romanistikos, atlikusi mokslinę stažuotę Jeruzalės Hebrajų universitete bei mokiusis hebrajų kalbos Haifos universitete.
Susitikime ji aptars Abraham B. Yehoshua knygas „Moteris Jeruzalėje“ ir „Ponas Manis“, Zeruya Shalev – „Meilės gyvenimas“, „Skausmas“, David Grossman – „Užeina kartą arklys į barą“ ir Dorit Rabinyan – „Kaktusų gyvatvorė“.
Pasak R. Kasperionytės, šios knygos kalba tiek apie mums mažiau pažįstamus, tiek apie bendražmogiškus, kiekvienam artimus dalykus – pasaulį po Holokausto, naikinančią aistrą, motinystę, žydų ir arabų santykius, pareigą ir meilę, atvirą šovinizmą ar per ryškų seksizmą.
Antrasis literatūrinis susitikimas į Palangą atgabens tik ką lietuviškai išleistą rašytojo Amos Oz romaną „Judas“. Refleksijomis apie šį kūrinį rugpjūčio 2 d. dalinsis Donatas Puslys – Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas, publicistas, besidomintis Lietuvos žydų istorija, paveldu bei žydų literatūra. D. Puslys dukart Izraelyje kalbino rašytoją Amos Oz, kuriam šį vakarą bus skirta nemažai dėmesio. Pokalbio moderatorė – viena iš tinklalaidės „Nyla“ kūrėjų, Merilando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė.
Projektą „Izraelio kultūros dienos Palangoje“ finansuoja Izraelio ambasada Lietuvoje, Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Literatūriniai šio renginių ciklo susitikimai rengiami bendradarbiaujant su leidykla „Sofoklis“.
Renginių ciklas „Izraelio kultūros dienos Palangoje“ rugpjūčio 10 d. vyksiančiame koncerte Palangos publiką susipažins su atlikėju Trace Kotik ir jo grupe.
Kiekvieną vasaros ketvirtadienį vakarais pievos lankytojai taip pat gali nemokamai mėgautis ir Izraelio kino seansais. Tai – antrus metus iš eilės Izraelio ambasados visoje Lietuvoje vykdomas kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“.
Šių metų Izraelio kino programą sudaro 5 filmai, rodomi originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais, tačiau kultūros pievos lankytojai turi galimybę išvysti ne tik juos, bet ir dar penkis praėjusių metų projekto filmus.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis prašo žiniasklaidos priemonių paneigti melagingą informaciją apie neva jam priklausantį automobilį, policijos pareigūnų sustabdytą Palangoje, ir jį neva vairavusį kitą asmenį, kuris pažeidė kelių eismo taisykles.
R. Karbauskis pareiškė, kad nei jam, nei su juo siejamam verslui „lrytas.lt“ portale minimas automobilis nepriklauso, o automobilį vairavusio asmens R. Karbauskis nepažįsta ir prašo paneigti paskelbtą informaciją, atsiprašant visuomenės, kad ji buvo suklaidinta neteisingą informaciją paskelbusių žurnalistų.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad portalo „lrytas.lt“ žurnalistai nesivargina tikrinti duomenų, skelbia melagingą informaciją, o kitos žiniasklaidos priemonės, taip pat nepatikrinusios informacijos teisingumo, skelbia tas pačias melagingas žinias. R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo etikos komisija viešai yra pareiškusi susirūpinimą, kad šio dienraščio žurnalistai aplaidžiai tikrina faktus ir šaltinius. Pasak jo, minėta komisija yra ne kartą konstatavusi, kad portalas „lrytas.lt“ pažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.
„Nors „lrytas.lt“ paskelbto straipsnio autorei, kuri domėjosi, ar R. Karbauskis tuo metu (t. y. vakar) yra Palangoje, buvo pranešta, kad LVŽS sąjungos pirmininkas nei vakar, nei kitomis dienomis šiais metais nesilankė Palangoje, o fizinio asmens (nurodant jo vardą ir pavardę), dėl kurio taip pat buvo klausta, nepažįsta, portale buvo paskelbta, esą „Palangoje pareigūnams įkliuvo Ramūno Karbauskio „Cadillac“, kurį vairavo „kitas asmuo“ (t. y. tas pats, kurio R. Karbauskis nė nepažįsta). Didžiausią nuostabą kelia ne pats melagingos naujienos kūrimo ir skleidimo faktas, o tai, kad žurnalistai taip drąsiai skelbia tiek neva mano automobilio, tiek ir greta stovėjusių mašinų numerius, nors numeris yra asmens duomuo, saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nepriklausomai nuo neapykantos ir melo, kurį viena ar kita žiniasklaidos priemonė skleidžia mano ar kito viešo asmens atžvilgiu, būtina išvengti niekuo dėtų asmenų duomenų skelbimo“, – sako Seimo narys R. Karbauskis.
2018 m. balandžio mėn. 11 d. Kopenhagoje įvyko tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education, FEE) vykdomos Mėlynosios vėliavos programos tarybos posėdis, kuriame buvo įvertinti paplūdimiai ir prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą 2018 m. vasaros sezonui.
Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ yra tikrasis FEE narys ir atstovauja Lietuvą šioje tarptautinėje organizacijoje. Lietuvos žaliųjų judėjimo teikimu Tarptautinė Mėlynosios vėliavos taryba nusprendė Mėlynosios vėliavos apdovanojimą suteikti 5 Lietuvos pajūrio paplūdimiams: Neringos savivaldybės Nidos ir Juodkrantės centriniams paplūdimiams, Palangos m. savivaldybės Birutės parko bei Klaipėdos m. savivaldybės I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiams.
Klaipėdos m. savivaldybė pernai atnaujino savo dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje, iškeldama Mėlynąją vėliavą I-osios Smiltynės paplūdimyje. Džiugu, kad šiemet klaipėdiečiai ir jų svečiai išvys garbingą vėliavą plevėsuojant ir II-ajame Melnragės paplūdimyje.
Tam, kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, paplūdimio vanduo turi būti geros kokybės, savivaldybėje ir paplūdimyje turi būti vykdomas visuomenės aplinkosauginis švietimas, specialiai paplūdimyje įrengtuose stenduose pateikiama informacija apie vandens kokybę, gamtines vertybes, poilsiautojų elgesį paplūdimyje ir pan. Paplūdimyje taip pat turi būti užtikrinami tarptautiniai saugumo ir teikiamų paslaugų reikalavimai (iš viso paplūdimiams taikomi 33 tarptautiniai reikalavimai).
Nuoširdžiai sveikiname Neringos, Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybes su pasiektais laimėjimais ir linkime sėkmės siekiant tarptautinio pripažinimo kitiems jų teritorijose esantiems paplūdimiams.
Oficialiai Mėlynosios vėliavos programa pradėta įgyvendinti 1987 m. Šiandien Mėlynoji vėliava yra tapusi plačiai žinomu ir atpažįstamu paplūdimio (prieplaukos) kokybės ženklu. Kiekvienais metais, virš 4000 paplūdimių ir prieplaukų daugiau nei 40-yje pasaulio šalių įvertinami Mėlynosios vėliavos apdovanojimu.
Lietuvoje programa įgyvendinama nuo 2000 m. Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja Aplinkosauginio švietimo fondas (angl. Foundation for Environmental Education – FEE), nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tinklas. Šiuo metu FEE vienija nevyriausybines organizacijas daugiau nei 70-yje pasaulio valstybių. Pagrindinis FEE tikslas – aplinkosauginis švietimas ir visuomenės ekologinės savimonės kėlimas. FEE vykdo penkias tarptautines programas: „Mėlynosios vėliavos”, „Gamtosauginių mokyklų”, „Miškų pažinimo”, „Jaunųjų aplinkos reporterių” ir „Žaliojo rakto“.
2000 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų teikimu, visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ tapo Aplinkosauginio švietimo fondo nariu ir koordinuoja Aplinkosauginio švietimo fondo programas Lietuvoje: „Mėlynosios vėliavos“, „Gamtosauginių mokyklų“ ir „Žaliojo rakto“. Gamtosauginių mokyklų programoje dalyvauja 91 Lietuvos švietimo įstaiga 36-iose savivaldybėse. Žaliojo rakto programos sertifikatais įvertinti 5 viešbučiai: Radisson Blu Hotel Lietuva, Radisson Blu Royal Astorija Vilnius, Radisson Blu Hotel Klaipėda, Park Inn by Radisson Kaunas, SPA Vilnius Druskininkai.
Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinuojamos tarptautinės programos programos į aplinkosauginio švietimo veiklą įtraukia dešimtis tūkstančių įvairaus amžiaus Lietuvos piliečių.
Baltų vienybės diena. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė. Palangos savivaldybės nuotr.
Šeštadienį Palanga tarpvalstybiniu lygiu minėdama Baltų vienybės dieną, tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės – Lietuvą ir Latviją.
Baltų vienybės diena šiemet Palangoje švęsta tarpvalstybiniu lygiu, tad šventėje, kurioje visą dieną įvairūs renginiai keitė vienas kitą, sulaukta ir itin garbių svečių – Baltų vienybės dienos iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Latvijos parlamentų vadovai Viktoras Pranckietis ir Inara Mūrniecė, abiejų šalių kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos Seimo nariai.
Žinią apie baltus, baltų vienybę, kultūrą bei istoriją plačiau po Europą paskleis ir į šventinius renginius atvykę Palangos miestų-partnerių iš Latvijos, Rusijos ir Vokietijos atstovai.
Dar vienas itin garbingas svečias – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos garbės narys Žozė Mendesas Bota (Jose Mendes Bota). Jis į Palangą atvyko su ypatinga misija – įteikti Palangai skirtą Europos prizo apdovanojimą – Garbės ženklą.
Kurortas savo svečius pasitiko specialiai Baltų vienybei skirtais miesto papuošimais. Svarbiausi jų akcentai, kaip ir galima tikėtis, yra susiję su baltų – lietuvių bei latvių – kultūra, kalbomis bei tradicijomis, kadangi rengiantis šventei siekta, kad kiekvienas, šią dieną apsilankęs Palangoje, širdyje pajustų ne tik šventę, bet ir pasididžiavimą savo baltiškąja kilme.
Baltų vienybės dienos pradžią paskelbė šventiška dalyvių eisena – joje, lydimi Palangos orkestro muzikantų bei šokėjų, dalyvavo Palangos miesto vadovai, oficialūs miesto svečiai, meno kolektyvai bei visi norintieji. Nuotaikinga eisena pajudėjo nuo Palangos miesto simbolio Kurhauzo, pasuko Grafų Tiškevičių alėja bei šventinę nuotaiką praeiviams dovanojo eidami Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėmis iki Jūratės ir Kastyčio skvero.
Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas prof. Alvydas Butkus. Slaptai.lt nuotr.
Čia vykusio šventės atidarymo metu miesto meras Šarūnas Vaitkus, kreipdamasis į susirinkusiuosius, linkėjo, kad kiekvienas Baltų vienybės dienos dalyvis šiandien širdyje pajustų ne tik šventę, bet ir pasididžiavimą savo baltiška kilme. „Kartu su mūsų broliais latviais, taip pat – ir Palangos miestų-partnerių iš įvairių užsienio valstybių atstovais bei visais palangiškiais ir šiandieniniais Palangos svečiais švęsdami Baltų vienybės dieną mes ne tik sau, bet ir kitoms valstybėms skelbiame žinią, kad mes, baltai, esame, ir esame vieningi, taip pat – kad puoselėjame savo tradicijas ir kultūrą“, – sakė Palangos meras.
Baltų vienybės dienos atidarymo metu Palangos ir palangiškių laukė ypatinga dovana – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos garbės narys Ž. M. Bota miesto merui Š. Vaitkui įteikė didžiausiam Lietuvos kurortui skirtą Europos prizo apdovanojimą – Garbės ženklą. Europos prizo apdovanojimai vietos bendruomenei skiriami už nuveiktus darbus skleidžiant Europos vienybės idėjas, už aktyvų bendradarbiavimą su užsienio partneriais.
Pasak Palangos savivaldybės pranešimo, šis apdovanojimas Palangai yra jau trečiasis garbingas apdovanojimas Europos mastu – prieš trejus metus pirmą kartą įvertinta Palanga gavo Europos diplomą, 2015 m. – vėliavą, o šiemet Lietuvos kurortas pasiekė priešpaskutinę pakopą – Garbės ženklą. Iki paties Europos prizo liko tik vienas žingsnis.
Baltų vienybės dienos Šventės atidarymo renginį praturtino ir pirmą kartą Palangoje koncertavusio jungtinio Lietuvos ir Latvijos diplomatinių chorų bei Palangos orkestro pasirodymas. Choristai – Lietuvos bei Latvijos diplomatai, ambasadų darbuotojai – kartu su Palangos orkestru publiką pradžiugino keletu kūrinių: sugiedojo „Tautišką giesmę“, Latvijos himną, Europos Sąjungos himną „Odė džiaugsmui“, taip pat – populiarią latvišką dainą „Lec, saulite“ bei lietuviškąją „Mūsų dienos – kaip šventė“.
Sulig šia daina šventė Palangoje įsibėgėjo – po visą kurortą pasklido lietuvių ir latvių liaudies melodijos – Palangoje vyko tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, subūręs apie 400 dalyvių iš Lietuvos bei Latvijos, o vienas lietuvių kolektyvas atvyko net iš Vokietijos.
Lietuvos – Latvijos bičiulystės ženklas
Renginių šią dieną mieste buvo gausu – šurmuliavo kermošius, kurio dalyviai taip pat pasistengė kurti išskirtinę nuotaiką – palapinės padabintos latviška ir lietuviška simbolika. Palangos centre, Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėse, išsirikiavo arti pusantro šimto kermošiaus dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų, Latvijos, Ukrainos bei Rusijos, Kaliningrado srities. Čia buvo galima ne tik įsigyti originalių tautodailininkų dirbinių, bet ir pasmaguriauti – Vytauto gatvėje išsirikiavo kulinarinio paveldo meistrai.
Jūratės ir Kastyčio skvere įsikūrę grilio meistrai – čia vyko Baltų patiekalų barbekiu turnyras Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų taurėms laimėti. Gardūs kvapai sklido ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – čia vyko maisto vagonėlių festivalis „Food Park Palanga“. Toks renginys Palangoje surengtas pirmą kartą.
J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje bei Jūratės ir Kastyčio skvero pradžioje smalsuolių laukė senųjų baltų amatų demonstruotojai – čia galima pamatyti, kaip patyrusių meistrų rankose „gimsta“ kalvystės gaminiai, karpiniai, rištinės bei vytinės juostos, nėriniai, odos dirbiniai, kaip drožiami mediniai šaukštai, apdirbamas gintaras ar vilna ir kita.
Atrask Latviją. Slaptai.lt nuotr.
Šventinę programą praturtino ir nekasdienis įvykis – visai šalia jūros, Meilės alėjoje, Palangos miesto vadovai kartu su miestų-partnerių atstovais pasodino Draugystės medį – tulpmedį. Šis simbolinis veiksmas tapo Palangos miestų-partnerių Skulptūrų parko įkūrimo pradžia.
Pasak Palangos miesto savivaldybės pranešimo, Baltų vienybės dieną renginių Palangoje vyko ir daugiau. Vakare į įspūdingą koncertą pakvietė Koncertų salė – čia žiūrovai scenoje išvydo klasikinės muzikos grupę „Dagamba“ (Latvija) ir naujųjų idėjų kamerinį orkestrą „NIKO“ (Lietuva). Alternatyvios muzikos gerbėjai laukti kultūros bare „Kablys: Jūra. Kultūra“, kur vakare vyko maisto vagonėlių šventės „Food Park Palanga“ uždarymo koncertas. Jo metu pasirodys grupės „Flash Voyage“ ir „Baltasis Kiras“.
Šeštadienį Palangoje Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkai minėjo Baltų vienybės dieną.
Ta proga Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Latvijos Saeimos Pirmininke Inara Mūrniece.
Parlamentų pirmininkai kartu su Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Latvija ir Saeimos Tarpparlamentinių ryšių grupės su Lietuva nariais taip pat dalyvavo Baltų vienybės dienos dalyvių eisenoje, Baltų vienybės dienos atidaryme Jūratės ir Kastyčio skvere.
Baltų vienybės dienos atidarymo metu buvo iškilmingai pakeltos Lietuvos ir Latvijos vėliavos, parlamentų pirmininkai tarė sveikinimo žodžius.
Pasibaigus oficialiajai šventės daliai, Saeimos ir Seimo pirmininkai lankėsi kermošiuje „Baltų vienybė“, tarptautinėje parodoje „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.
Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkai apdovanojo Lietuvos ir Latvijos moksleivių žaidimo „Protų mūšis“ nugalėtojus.
Baltų vienybės diena minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.
