Bronislovas Juospaitis – Direktorius. Seimo Kanceliarijos nuotr.
2021 m. gruodžio 27 d., eidamas 97-uosius metus, mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, partizanas Bronislovas Juospaitis-Direktorius.
Juospaitis Bronislovas (slap. Direktorius) gimė 1925 metų gruodžio 5 dieną Rimaisų kaime (Ramygalos vlsč.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Vyresnysis puskarininkis (1998). Karys savanoris (1998).
Mokėsi Žudžių (Ramygalos vlsč.), Truskavos pradžios ir Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1943 su broliu Jonu (g. 1924) tapo Lietuvos laisvės armijos nariais. 1944 rugpjūtį, gavę šaukimus į SSRS kariuomenę, abu slapstėsi, tapo Stasio Eitminavičiaus‑Rupūžėno būrio partizanais.
Nuo 1947 metų B. Juospaitis buvo Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio‑Pažįstamo būrio partizanas. 1948 metais dalyvavo kautynėse Krekenavos miške, 1949 m. – Pašilių miške (Ramygalos valsčius). 1950 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės pirmojo rajono partizanas; Gedimino rinktinės vado J. Viapšto nurodymu platino antisovietinius atsišaukimus.
1951 m. kovo 14 d. Glitėnų kaimo apylinkėse (Ramygalos rj.) per susišaudymą su sovietinio saugumo Ramygalos rajono skyriaus stribais ir saugumo kariuomenės kareiviais sunkiai sužeistas. Kartu su žuvusiais bendražygiais – Gedimino rinktinės vadu J. Viapštu, jo adjutantu Kaziu Gvergždžiu‑Klajūnu (g. 1928), partizanais Antanu Burkausku‑Brakonieriumi (g. 1912), Stasiu Giedraičiu‑Stasiu (g. 1932 06 15), Jonu Kraujaliu‑Sūnumi (g. 1924 01 01), Danieliumi Kriščiūnu‑Liubku, Inžinieriumi (g. 1922 09 01), Jonu Masioku‑Ąžuolu (g. 1923) ir Leonu Štaroliu‑Aru (g. 1921 07 12) – buvo atvežtas į Ramygalos miestelio aikštę, išaiškėjus, kad liko gyvas, buvo suimtas kaip Jonas Masiokas.
1951 metų kovo 14 dieną mūšyje netoli Krekenavos būrio vadą Bronislovą Juospaitį – Direktorių suvarpė septynios kulkos. Į nelaisvę paėmė be sąmonės ir kaip žuvusį numetė Ramygalos aikštėje. Jis išgyveno ir dar 70 metų gyveno, sulaukė Nepriklausomybės, už kurią kovojo.
Kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Gydant Vilniaus kalėjimo ligoninėje buvo išsiaiškinta tikroji jo tapatybė. Karo tribunolo 1952 m. partizanas buvo nuteistas 25 m. kalėti lageryje. Kalintas Gornyj lageryje Norilske, Oziorlage (Bratskorj., Irkutsko sr.).
Kaip pats partizanas pasakojo apie tremtį, jis buvo ten, kur „žiema tęsiasi 12 mėnesių, o likęs laikas – vasara…’’
1966 m. jis buvo paleistas. Grįžęs į Lietuvą iki 1996 metų dirbo Autokompresorių gamykloje Panevėžyje. Iki 1990 metų buvo nuolat stebimas KGB. 1990 metų atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, priklausė Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorui Likimai.
Bronislovo Juospaičio – Direktoriaus nuopelnai Lietuvai įvertinti Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). 2018 metais Lietuvos Respublikos Seime su kitais partizanais jam įteikta Laisvės premija.
Atsisveikinti su Bronislovu Juospaičiu–Direktoriumi bus galima jau gruodžio 28 d. nuo 15 val. Panevėžyje, „Ramybės take“, Geležinkelio g. 20. Laidotuvės vyks gruodžio 29 d.,11.30 val.
Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimų centras
Bistrampolio aereodrome. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
Įprastai Panevėžio pašonėje esantis Bistrampolio dvaras gegužės mėnesį alsuodavo šventinėmis nuotaikomis – kasmet tuo pačiu metu istoriniame dvare vyksta tradicija tapęs festivalis. Ir nors šįmet visuotinis karantinas kiek pakoregavo planus, laužyti tradicijų organizatoriai neketina – kviečia XVIII festivalį sutikti kino bei muzikos švente dvaro aerodrome, po atviru dangumi.
Jau gegužės 8-10 dienomis dvaro aerodromas taps kino bei muzikos sale po atviru dangumi, sako organizatoriai. Per savaitgalį bus parodyta net 13 kino filmų, kasdien lankytojams skambės ir projekto „Lietuvos balsas“ laureato Lauryno Sičiūno atliekamos lietuviškos dainos.
Dvaro valdytojas, kunigas Rimantas Gudelis pasakoja, kad vieną kino seansą mobiliame, ant sunkvežimio įmontuotame ekrane, galės stebėti apie 60-80 automobilių. Iš viso aerodrome vienu metu gali tilpti arti keturių šimtų mašinų. Norintiems mėgautis kokybišku garsu lankytojams prireiks tik susireguliuoti radijo bangas, o muzikinių pasirodymų metu akis nukreipti į skrydžių valdymo balkoną.
Šių metų festivalį lydi romėnų filosofo Cicerono žodžiai: „Historia est magistra vitae“ (liet. Istorija yra gyvenimo mokytoja). Todėl didžiausias dėmesys bus skirtas istoriniams filmams, sakoma Bistrampolio dvaro pranešime.
Jau kurį laiką Bistrampolio dvaras bendradarbiauja su žymiu lenkų režisieriumi, dvaro statytojo Karolio Bistramo provaikaičiu Tadeušu Bistramu, sukūrusiu ne vieną istorinį filmą. Festivalio metu bus parodyti du šio režisieriaus ir Bistrampolio dvaro bendros kūrybos filmai.
Pirmasis, 2016 metais sukurtas dokumentinis filmas „Lietuviški „Tvano“ keliai“, menantis 1655 metų įvykius, kada Lietuva buvo okupuota švedų ir rusų, o mūsų krašto Laudos bajorai sukilo, vedė pirmuosius būrius, kurie ir pradėjo LDK išvadavimą. Šis filmas sukurtas pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus romaną „Tvanas“. Būtent Bistrampolio dvare H. Senkevičius rašė šį vieną iš garsiausių savo kūrinių. Bistrampolio dvaras. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
Pastarasis filmas iki šiol dar nebuvo pasiekęs plačiosios auditorijos, tad festivalio lankytojams bus suteikta išskirtinė proga jį pamatyti drive-in seansų metu.
Antrasis režisieriaus darbas – praėjusiais metais sukurtas dokumentinis filmas „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“. Jame pasakojama apie du nestandartinius dvasininkus – Antaną Mackevičių ir Tėvą Stanislovą, – kurie įėjo tiek į lietuvių, tiek į lenkų istorijos puslapius.
Neatsitiktinai vienu iš festivalio filmų pasirinktas ir skausmingą lietuvių istoriją menantis ,,Tarp pilkų debesų“. Kunigas R. Gudelis jau šešerius metus kartu su bendraminčiais tvarko lietuvių tremtinių kapus Sibire: Irkutsko, Novosibirsko, Buriatijos srityse.
Kol didžioji dalis kultūros įstaigų ar turistinių objektų karantino metu išgyvena tikrą stagnaciją, Bistrampolio dvaras išlieka veiksnus – rengia drive-in ir fly-in mišias, jas transliuoja socialinėje erdvėje.
Kunigas sako žinojęs, jog didžioji dalis jo parapijiečių, nors ir yra vyresnio amžiaus, naudojasi kompiuteriu, socialiniais tinklais, todėl netrukus mišias jis ėmęs transliuoti socialinėje erdvėje. Bistrampolis. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
„Buriatijos lietuviai rašo, jog dėl karantino taip pat negali lankytis bažnyčioje, todėl Bistrampolio aerodrome laikomos mišios – vienintelės, kurias jie stebės vietos laiku“, – sako kunigas.
Palaikymo žinučių R. Gudelis teigia sulaukiantis ir iš Čikagos, Market Parko parapijos – vietos lietuviai taip pat jungiasi bendrai, kunigo virtualiai laikomai maldai.
Panevėžyje šeštadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus.
Jau aštuntą kartą organizuojamame tradiciniame renginyje įteikta 16 Seimo valdybos sprendimu įsteigtų apdovanojimų, skiriamų už darbą valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis šventiniame renginyje pažymėjo, kad šiandien iš viso apdovanotas jau 154-asis šviesuolis. Pasak jo, tai tik nedidelė dalis aktyvių ir pilietiškų Lietuvos žmonių, gerus darbus darančių tyliai, savo veikla įkvepiančių kitus. Parlamento vadovo tvirtinimu, būtent jie skatina bendruomenių kūrimąsi ir jų iniciatyvumą, dažnai atiduodami viską, ko reikia savo kraštui. „Už tokią ryžto ir drąsos dovaną Lietuvai, jie tapo lyderiais, į kuriuos lygiuotis ir kuriuos apdovanoti yra garbė“, – Seimo spaudos biuro pranešime cituojamas V. Pranckietis.
Šiemet už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, medaliai įteikti rašytojai Gintarei Adomaitytei, visuomenininkui Algirdui Gluodui, mokytojai Jovitai Mišeikienei, asociacijai „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“.
Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą medaliu apdovanoti Nepriklausomybės Akto signatarė filologė Irena Andrukaitienė, girininkas Jonas Mačiulis, redaktorė Nomeda Simėnienė, istorikas Vykintas Vaitkevičius.
Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – kultūrologas Dominikas Petras Akstinas, visuomenininkės Emilija Brajinskienė ir Irena Rudzinskienė, rašytojas Juozas Šikšnelis.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, – rašytojas Stanislovas Abromavičius, redaktorė Silvija Peleckienė, muziejininkas Vytas Rutkauskas, visuomenininkė Klementina Birutė Vosylytė.
2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikta 40 kandidatų. Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Seimo apdovanojimą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ Seimo valdyba įsteigė 2011-aisiais minėdama rašytojos, Steigiamojo Seimo narės, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-ąsias gimimo metines.
Šeštadienį vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės renginių – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – vyks Panevėžyje.
„Lietuvai kariuomenės ir visuomenės vienybė svarbi ir reikalinga. Kaip rodo istorija, vienybė – galingiausias mūsų ginklas, tad nenustokime jo puoselėti“, – sako Panevėžyje rengiamoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje dalyvausiantis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Renginyje taip pat dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Šventėje sveikinimą perduos ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Šeštadienį Panevėžyje, prie „Cido“ arenos, Lietuvos kariuomenė visuomenei pristatys Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat prisistatys ir Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai, dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgtų kariai. NATO oro policiją Baltijos regine vykdantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas ketina pasveikinti susirinkusiuosius naikintuvų „Fighting Falcon“ F-16 skrydžiu.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje karių ginklai „prabils“ imitaciniais šūviais – numatomos net dvi parodomosios programos – istorijos klubas „Grenadierius“ pademonstruos Nepriklausomybės kovų operaciją, o Lietuvos kariuomenės kariai – šių laikų karinę operaciją, pasitelkiant ir karines oro pajėgas.
Kariai visuomenei pristatys visą pėstininko ginkluotę nuo pistoleto iki prieštankinio raketinio komplekso „Javelin“, kovos mašinas HMMWV (Hummer) ir šarvuočius M113, švarinimo nuo cheminio ginklo, išminavimo įrangą ir kt.
Atvykusieji galės pabendrauti su sąjungininkų kariais ir apžiūrėti Vokietijos kariuomenės kovinį tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“, Nyderlandų karių kovos mašiną CV 90, šarvuotąjį žvalgybos automobilį „Fenek“, kitą ginkluotę ir ekipuotę.
Šventėje bus galima išbandyti savo jėgas įveikiant ne vieną žaidybinę kliūtį ar karinę užduotį, kartu su kariais varžytis sporto rungtyse, estafetėse, pajusti kuprinės svorį, taip pat patikrinti akies taiklumą šaudant iš airsoft ginklų ir dar daug kitų įdomybių.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginiai vyks beveik visoje Lietuvoje, kur dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai.
Pagrindinis Lietuvos kariuomenės metų renginys – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė šiemet vyks gegužės 20 ieną Panevėžyje.
Lietuvos padangėje – Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Stipri kariuomene yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Taip, kaip kiekvienas karys didžiuojasi savo Tėvyne, kiekvienu tarnaujančiu kariu turi didžiuotis ir visuomenė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Gegužės 20 d. Panevėžyje prie „Cido“ arenos Lietuvos kariuomenė visuomenei pristatys Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat prisistatys ir Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai bei Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgtų kariai su savo technika ir ginkluote. NATO oro policiją Baltijos regione vykdantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas ketina pasveikinti susirinkusiuosius naikintuvų „Fightin Falcon“ F-16 skrydžiu.
Prie tikro kulkosvaidžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susirinkusieji galės ne tik apžiūrėti sąjungininkų tanką „Leopard“, savaeigę haubicą „PzH 2000“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir „CV90“, šarvuotą žvalgybos automobilį „Fennek“, Lietuvos karių naujojamą prieštankinį raketinį kompleksą „Javelin“ ar taiklioj šaulio ginklus FN SCAR, bet ir išbandyti savo jėgas įveikiant ne vieną žaidybinę kliūtį, karinę užduotį, kartu su kariais varžytis sporto rungtyse.
Istorijos mėgėjai galės stebėti Nepriklausomybės kovų karinės operacijos inscenizaciją, kurią atliks istorijos rekonstruktorių klubas „Grenadierius“. Šventės metu kartu bus minimos Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 98-osios metines.
Susirinkusiems Garbės sargybos kuopos kariai pademonstruos parodomąją programą, atliks stilizuotas salves, gros Lietuvos kariuomenės orkestrai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, dalyvaus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
Taip pat Garbės sargybos kuopa surengs bendrą pasirodymą su grupe „Sindikatas“. Šventėje naujienų portalas 15min. lt organizuos diskusijas aktualiomis temomis.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginyje Panevėžyje kartu dalyvaus ir su Lietuvos kariuomene bendradarbiaujančios nevyriausybinės organizacijos.
Visuomenei prisistatys Policijos, Muitinės, Vadovybės apsaugos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai.
Pagrindiniai Partizanų pagerbimo renginiai šiais metais vyks Anykščių raj. gegužės 21 d.
Įamžinant partizanų žygdarbius vyks pėsčiųjų žygis „Algimanto apygardos partizanų takais“ ir pagerbimo ceremonija prie Aukštaitijos partizanų vadavietės Šimonių girioje.
Visi norintys kviečiami keliauti 10 km ilgio pažinimo taku aplankant vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai. Kelias eis ir pro kapines, kuriose palaidoti partizanai.
Žygis baigsis prie Algimanto apygardos vadavietės, kurioje 1949 m. vasarą Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-Montė įrengė įspūdingo dydžio bunkerį.
Šiuo renginiu prisiminsime ir pagerbsime partizanus ir visus kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę Aukštaitijos partizanų vadavietėje. Čia, kartu su žygeiviais vyks pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis.
KARIUOMENĖS IR VISUOMENĖS VIENYBĖS ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE PROGRAMA
10.00 val. Padėkos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Švč. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje. Kartu dalyvauja Karinių oro pajėgų orkestras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
Žiūrovų mėgiama atrakcija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
11.00 val. Lietuvos kariuomenės orkestras atliks karinius maršus ir melodijas Nepriklausomybės aikštėje prie Švč. Trejybės bažnyčios Panevėžyje.
11.30 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras Panevėžio miesto gatvėmis žygiuos iš Nepriklausomybės aikštės į aikštę prie „Cido“ arenos.
12.00–17.30 val. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai prie „Cido“ arenos Panevėžyje – kariuomenės miestelis – ginkluotės, technikos, ekipuotės ir logistikos ekspozicijos, estafetės, karinės užduotys, tarnybos kariuomenėje galimybių pristatymas. Kariškos vaišės.
12.00 val. Šventė prasidės Lietuvos valstybės ir istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija NATO oro policijos misiją vykdančių naikintuvų skrydžiu.
12.15 val. Garbės sargybos kuopos karių parodomoji programa ir stilizuotos salvės, karinių oro pajėgų orkestro muzikinė programa.
12.30 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos grupės „Vytis koncertas ir naujienų portalo 15min.lt organizuotos diskusijos.
Diskusija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
13.00 val. Garbės sargybos kuopos grupės „Sindikatas“ pasirodymas.
14.30 val. Parodomoji programa „Nepriklausomybės kovos“.
15.45 val. Numatomas Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio „AS365 Dauphin” skrydis.
16.30 val. Vyks karinė operacija.
17.00 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo muzikinė programa.
17.30 val. Planuojama renginio pabaiga.
Apie dalyvius
Šventėje Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms atstovaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ daliniai, Juozo Vitkaus karo inžinerijos bataliono specialistai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Kariai demonstruos visą pėstininko ginkluotę nuo pistoleto iki prieštankinio raketinio komplekso „Javelin“, kovos mašinas HMMWV (Hummer) ir M113, švarinimo nuo cheminio ginklo įrangą, išminavimo įrangą.
Sausumos pajėgoms priklausantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui atstovaus Garbės sargybos kuopa, kuri ir paskelbs šventės pradžią šautuvų salvėmis ir garsiąją „defile“ programa, o Lietuvos kariuomenės orkestras dar prieš oficialią šventės pradžią džiugins miestiečius maršais Nepriklausomybės aikštėje ir vėliau žygiuos prie „Cido“ arenos.
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Specialiųjų operacijų pajėgos visuomenei atskleis ir savo turimą įrangą, visi norintieji galės apžiūrėti „specukų“ visureigį, modernų keturratį „Arctic Cat“ ir motociklą.
Šventės svečiai galės susipažinti su Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu „AS365 Dauphin”, apžiūrėti pilotų aprangą ir gelbėjimosi įrangą, katapultos sėdynę, o Oro gynybos batalionas supažindins su priešlėktuvine sistema RBS70, raketiniu oro gynybos kompleksu „Stinger“ ir radarais.
Lietuvos kariuomenės Logistikos pajėgos – Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono, Depų tarnybos, Materialinių resursų departamento kariai supažindins su medicininės pagalbos stotimi; medicininiu evakuaciniu automobiliu. Taip pat bus galima pamatyti galingus logistinius sunkvežimius SISU, galinčius gabenti net šarvuočius. Logistikos specialistai pademonstruos vandens valymo įrenginį ROWPU.
Kariai dėvi senoviškas uniformas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mokymo pajėgoms atstovaus Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro kariai. Mokomasis pulkas – tai tarsi pagrindiniai vartai pro kuriuos įėjęs jaunuolis tampa tikru kariu. Pulko seržantai-instruktoriai norinčiuosius šventės dalyvius galės pamokyti dalykų, kuriuos turi įsisavinti kiekvienas karys per bazinį kario kursą: nuo rikiuotės iki taktikos elementų. Visi norintieji galės susipažinti su lazerine mūšio imitavimo sistema „Miles“, kuri naudojama pratybose tam, kad būtų aišku, kada karys yra „nukautas“.
Generolo Jono žemaičio Lietuvos karo akademija pristatys karininko profesiją, o sausumos, jūrų ir oro pajėgų kariūnai – visą ketverių metų kelią, kurį reikia nueiti norint užsitarnauti leitenanto laipsnį. Atėję į renginį bus kviečiami mesti iššūkį kariūnui.
Atėjusieji į šventę galės pakalbinti sąjungininkų karius ir apžiūrėti jų naudojamą ginkluotę, ekipuotę ir techniką – Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius jau nuo metų pradžios dislokuotus Lietuvoje: Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų.
Apie Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos tradicijos susijusios su tarpukariu gyvavusia Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena. Pirmą kartą šią šventę nuspręsta surengti 1935 metais, trečiąjį mėnesio sekmadienį. Šventė buvo organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė ištisus metus visoje Lietuvoje vykstanti Ginklų fondo akcija – lėšų rinkimas kariuomenei paremti.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje Vilniuje prie Baltojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vykdavo laikinojoje sostinėje Kaune – bažnyčiose būdavo pamaldos su tai dienai skirtais pamokslais, pagrindinėmis Kauno gatvėmis nusidriekdavo šventinės kariuomenės ir visuomenės eisenos, pasirodydavo kariai, buvo demonstruojama karinė technika, norintieji galėjo apžiūrėti ir išbandyti ginklus, žmonės buvo vaišinami kareiviška koše.
1993 metais sumanymas atgaivinti šventę kilo Vytauto Didžiojo karo muziejui ir tuometiniam Krašto apsaugos ministerijos Sporto ir kultūros poskyrio viršininkui Leibai Ritvui. Idėjai sulaukus plataus pritarus, tais pačiais metais įvyko pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventė. Vėliau šventė buvo pervadinta į Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė ilgus metus tradiciškai buvo rengiama Vilniuje, tačiau pastaruoju metu įsivyrauja tradicija Lietuvos kariuomenę pristatyti ir kituose Lietuvos regionuose. 2009 ir 2011 metais šventė organizuota Kaune, 2012 metais – Šiauliuose, 2013 metais – Klaipėdoje, o 2015 metais – Marijampolėje, pernai šventė vėl buvo surengta Vilniuje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Savivaldos rinkimus, atitolus aistroms, verta panagrinėti giliau. Tai politologų darbas, bet nematau, kad kam nors tai būtų įdomu, todėl to nedėkingo politikui darbo imuosi pati. Šį kartą noriu pasidalinti mintimis apie savo gimtąjį Panevėžį.
Pradėsiu iš toliau. Žiūrint iš laiko perspektyvos, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas truko neilgai. Kartu su panevėžiečiais teko aktyviai dalyvauti Sąjūdyje, iki šiol tebemanau, kad tai buvo didžiausias mano gyvenimo stebuklas.
Sumažėjus gyventojų, didmiesčio statuso neteko Panevėžys. Prie šios ribos artėja ir Šiauliai.
Pasikeitus statusui buvę didmiesčiai gali netekti ne tik vardo – gali sumažėti jiems skiriama parama, miestui tvarkyti skiriamos lėšos.
Sumažėję miestai tampa nepatrauklūs investuotojams. Per pastaruosius trejus metus iš Šiaulių išvyko per 18 tūkst. gyventojų. Ir nors iki lemtingos 100 tūkst. ribos dar yra bemaž 8000 gyventojų, atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, Šiauliai gali netekti didmiesčio statuso po poros metų.
Jeigu kalbėčiau pesimisto lūpomis, tai dabar galima piešti tokį vaizdą: Lietuva nestato atominės elektrinės, toliau lieka Rusijos įtakoje su pačia brangiausia iš Rusijos perkama nafta, dujomis ir elektra, tolsta nuo Europos ir galop virsta pilka paribio zona. Vidaus politikoje – dar baisiau.
Tarkime, kad finansinių aferų byloje teisiamas V.Uspaskichas tampa premjeru (būtų panašus į „vor v zakone“, lietuviškai – įteisintas vagis), teisingumo ministre paskiriama ant mirčių ir skausmo pamatų pastatytos partijos lyderė N.Venckienė, jos teta A.Skučienė užima vidaus reikalų ministro pareigas, o STT vadovauti paskiriamas labiausiai korumpuotas politikas, kuris atrenkamas konkurso tvarka. Svarbiausia sąlyga – turėti kuo didesnę kyšininkavimo patirtį.
Visi žino tiesą: Vakarinėje rinkimų apygardoje rinkimuose į Seimą visus šluote nušluos buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas P.Urbšys.
Gali atsitikti ir taip, tačiau gali ir kitaip. Pasakyčiau net ir taip – pergalė jau pirmajame ture prilygtų sensacijai.
Šiame komentare pabandysiu pagrįsti tokią savo mintį. Remsiuosi ne tik pamąstymais, bet ir visiems gerai žinomais faktais.
Kurios partijos dabar populiariausios? Darbo partija. Jos sąraše dvi pirmąsias vietas užima už finansines aferas teisiami V.Uspaskichas ir V.Gapšys. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija irgi tarp trijų populiariausių, nepaisant to, jog vieną dieną ji skelbia „Švarių rankų“ programą, grasina kyšininkus į cypę uždaryti, o kitą dieną net išsijuosusi gina nusikaltėlių grupuotę galimai organizavusį ir jai vadovavusį V.Matuzą, su sėbrais įsisukusį į daugiau nei 17 mln. litų aferą.
Kambario sienos nuo lubų iki grindų nukabinėtos nuotraukomis. Net akys raibsta. Daug panašių vaizdų: miškas, išsirikiavę ginkluoti vyrai, vieni šypsosi, kiti – susimąstę, treti atsirėmę į automatus.
Prie sienų ir per kambario vidurį pastatyti stikliniai stendai. Ir čia viskas sugrūsta – nuotraukos, išrašai iš archyvinių bylų, partizanų pažymėjimai, laiškai motinoms, mylimosioms, surūdijusių gilzių sauja, rankinė granata. Kambarys per ankštas tokiai turtingai ekspozicijai, tačiau Politinių kalinių, tremtinių ir pasipriešinimo dalyvių Panevėžio skyriaus muziejus geresnių neturi.
Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojams kunigo Roberto Pukenio pavardė žinoma. Seklbiame jo atsiųstus straipsnius, pamokslus, komentarus.
Kunigo Roberto Pukenio straipsniai pasižymi kuklumu, santūrumu, meile artimui. Net ir apie rimtas negeroves kunigas Robertas Pukenis kalba geranoriškai, nenorėdamas įžeisti nė vienos pusės. Jis visuomet pirmiausiai ieško to, kas mus jungia, vienija, o ne to, kas skiria, priešina ar skaudina.
2009 metų rugsėjo 26-ąją Panevėžyje surengtas Artūro Paulausko vadovaujamos partijos „Naujoji sąjunga” (socialliberalai) suvažiavimas. Naujoji sąjunga į savo gretas tądien priėmė dvi neparlamentines partijas – Lietuvos liaudies sąjungą „Už teisingą Lietuvą” ir Lietuvos gyvenimo logikos partiją. Šitaip A.Paulausko socialliberalai tikisi, turėdami per septynis tūkstančius narių, sustiprinti savo pozicijas.
Suvažiavimo metu pareikšta daug karčios kritikos šiandieniniam Seimui ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei. Kai kurie suvažiavimo dalyviai nedviprasmiškai tvirtino, jog konservatorių vadovaujamas ministrų kabinetas galutinai prarado visuomenės pasitikėjimą, pademonstravo, jog nesugeba valdyti valstybės, todėl privalo kuo greičiau atsistatydinti. Suvažiavime kalbėjęs socialliberalų lyderis A.Paulauskas teigė, jog pertvarką šalyje pradedant būtina atkreipti ypatingą dėmesį į seniūnijas, suteikiant joms finansinį savarankiškumą, o seniūnus renkant tiesiogiai.
Videostudija „SLAPTAI” pateikia keletą svarbiausių akcentų iš Panevėžyje vykusio Naujosios sąjungos suvažiavimo.
