Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tiki, kad Vakarų valstybės išgirs Ukrainos prašymus perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų, įvykdys šiuos prašymus. Vis dėlto, kaip perspėja ministras, tai priklauso nuo lėktuvų gamintojo, tai yra JAV.
„Aš manau, bus išgirsti kaip ir visi kiti prašymai“, – sekmadienį LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė A. Anušauskas, paklaustas, ar Vakarų valstybės atsižvelgs į nuo Rusijos besiginančios Ukrainos pakartotinį prašymą perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų.
Krašto apsaugos ministras priminė, kad Ukrainai anksčiau Vakarų valstybės buvo perdavusios tankų, šarvuočių, taip pat galiausiai buvo perduoti ir naikintuvai, tą yra padariusios Lenkija, Slovakija.
A. Anušauskas pažymėjo, kad naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimas susijęs ir su mokymų, kaip elgtis su aviacine technika, specifika, jų trukme.
„Su aviacija sudėtingiau. Tai yra technologijos, pasirengimas, apmokymai. (…) Minimalus laikotarpis pasirengimui yra pusė metų, o optimalus – metai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Galiausiai, anot jo, papildomų naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai priklauso nuo to, kokią poziciją šiuo klausimu turės JAV.
„Kaip tai bus realizuota, priklauso, pirmiausia, nuo F-16 lėktuvo tėvynės, tai yra JAV“, – teigė ministras.
A. Anušausko manymu, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planuojamas vizitas Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu šių metų liepą turėtų turėti įtakos Vakarams, sprendžiant papildomų naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
„Prezidento V. Zelenskio buvimas Vilniuje, aš manau, pridės šiam klausimui, jo kėlimui svorio, nes vis tik pasaulyje šis prezidentas užima pakankamai svarbias pozicija pagal įtaką viešajai nuomonei“, – sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad po pražūtingų raketų atakų naktį į penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitras Kuleba dar kartą pareikalavo F-16 tipo naikintuvų savo šaliai.
„Kelias į taiką yra išvyti Rusiją iš Ukrainos. Kelias į taiką yra apginkluoti Ukrainą F-16 naikintuvais“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba.
Rusijos raketų atakas jis pavadino Rusijos atsaku į „bet tokias taikos iniciatyvas“.
Ukrainiečių karo trofėjas – rusų tankas. Šiandien jis demonstruojamas vilniečiams. Slaptai.lt foto
Kyjivas, balandžio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas prakalbo apie būtinybę gerokai padidinti karinę paramą jo šaliai. Ukrainiečių karo trofėjas atvežtas į Vilnių kaip eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Esame dėkingi mūsų sąjungininkams už jų karinę paramą. Tačiau jos nepakanka. Ukrainai reikia 10 kartų daugiau, kad Rusijos agresiją būtų galima įveikti šiais metais“, – savo tviterio paskyroje šeštadienį parašė A. Melnykas.
Buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino partnerius peržengti visas „raudonąsias linijas“ ir Ukrainos rėmimui ginklais skirti 1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Diplomato teigimu, Kyjivo sąjungininkai iki šiol yra perdavę paramos, kurios vertė siekia apie 55 mlrd. JAV dolerių (49,5 mlrd. eurų).
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai uždaro posėdžio metu diskutuos dėl Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendradarbiavimo 2023 metais. Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, parlamentarai strateguos Vilniaus ir Vašingtono santykių perspektyvas po būsimų pokyčių JAV Kongrese. Pasak jo, išlaikyti glaudžius ryšius su partneriais yra būtina ne tik dėl kitų metų vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, bet ir siekiant išlaikyti tvirtą JAV paramą Lietuvai bei Ukrainai.
„Tarsimės penktadienį, atsižvelgiant į tuos politinius pokyčius – Atstovų rūmai grįžta į respublikonų kontrolę – kaip mums dirbti su abejomis partijomis, kad abi partijos – tiek respublikonų, tiek demokratų – išlaikytų ypatingai svarų dėmesį mums, įtvirtintų mūsų pačių saugumą“, – Eltai teigė konservatorius.
„Nuo mūsų saugumo iki Ukrainos – galų gale, nepamirštame Baltarusijos laisvės ir okupacijos klausimų. Amerikiečių dėmesys mums bus ypatingai svarbus“, – pažymėjo jis.
Parlamentaras įsitikinęs – norint, kad amerikiečių parama nei Kyjivui, nei Vilniui nesusvyruotų, būtina išnaudoti diplomatines priemones ir „Vašingtone iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo turime lankytis mažiausiai kas mėnesį“.
„Mes patys su Laurynu Kasčiūnu šį sekmadienį išskrendame į Vašingtoną jau Kongreso lygiu pasitikrinti temperatūrą tiek kairėje, tiek dešinėje. Vienas iš svarbiausių klausimų – tęstinė parama Ukrainai. (…) Žinant, kad sausio 3 d. pradeda darbą naujas Kongresas, mūsų darbas su Amerika tampa ypatingai svarbus. Grubiai šnekant, nuo Vašingtono paramos mums ir Ukrainai priklauso mūsų visų likimai ir istorija“, – neabejojo jis.
Be parlamentarų, URK posėdyje pakviesti dalyvauti ir Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų bei Prezidentūros atstovai.
Help – padėk
Opozicija nevienareikšmiškai vertina valdančiųjų tarpe kilusią idėją valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas paremti Ukrainą. Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.
Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.
V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą
Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.
„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.
„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (…) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes
Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.
„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.
„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.
G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.
„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.
„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.
A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.
„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.
„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.
J. Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 21 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių vertės (apie 38 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, informuoja AFP.
Baltieji rūmai paskelbė, kad ši parama bus panaudota tam, kad būtų užtikrintas pastovus ginklų tiekimas ir ekonominė pagalba Ukrainai, kurią vasario 24 d. užpuolė Rusija.
J. Bidenas įstatymą pasirašė Seule, Pietų Korėjoje, vizito po Aziją metu. Kiek anksčiau šį įstatymą patvirtino JAV Kongresas.
Numatytas finansavimas leis suteikti Ukrainai paramą artimiausius penkis mėnesius. 6 mlrd. JAV dolerių iš šios sumos bus skirti šarvuotų automobilių ir oro gynybos sistemų įsigijimui.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 19 d. (ELTA). Ketvirtadienį JAV Kongreso Senato dauguma patvirtino naują 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą. Už balsavo 86 senatoriai, prieš – 11.
Anksčiau šį paketą buvo užblokavęs senatorius Randas Paulas, Kentukio valstijai atstovaujantis respublikonas. Jis reikalavo įtraukti į įstatymo projektą normą, kad būtų paskirta speciali federalinė priežiūros institucija, kuri stebėtų, kaip naudojamos Ukrainai skirtos lėšos.
Praėjusią savaitę pagalbos Ukrainai paketą patvirtino JAV Kongreso Atstovų Rūmai.
Dabar įstatymas siunčiamas į Baltuosius rūmus, kur jį pasirašys JAV prezidentas Joe Bidenas.
Nuoširdi parama nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Renkama parama nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia, kad vos per vieną dieną didžiuosiuose miestuose surinkus daugiau nei 30 vilkikų reikalingų daiktų ir rūbų, rinkimas kitomis dienomis yra atšaukiamas.
„Dėkojame šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Siunčiame stiprią žinią broliams ir sesėms Ukrainoje – Lietuvos žmonės visada palaikė ir palaikys ukrainiečius, tiek kiek galės ir reikės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Dar net neprasidėjus rinkimo valandoms, didžiuosiuose miestuose drabužių ir daiktų rinkimo taškuose pradėjo būriuotis žmonės, nešini maišais, pilnais reikalingos paramos. Netrukus ėmė formuotis eilės, žmonės be perstojo plūdo atiduoti surinktą paramą. Į kvietimą aukoti daiktus ir rūbus lietuviai reagavo ypač aktyviai ir noriai dovanojo reikalingą paramą. Per vieną dieną buvo surinkta daugiau drabužių ir daiktų, nei buvo planuota surinkti per visas tris dienas, teigia Raudonasis Kryžius.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė sako, kad tokio didelio žmonių aktyvumo – nesitikėjo.
„Per pastaruosius metus užklupusios migrantų ir pandemijos krizės parodė, kad lietuviai yra labai vieninga tauta, tikėjomės, kad visi noriai aukos reikalingus daiktus ir rūbus, tačiau šitokio aktyvumo per vieną dieną tikrai nesitikėjome. Žmonės ne tik atnešė savo surinktus daiktus, drabužius, bet taip pat ir padėjo viską rūšiuoti. Esame labai dėkingi ir didžiuojamės tokia gausa žmonių, prisidėjusių prie paramos rinkimo ir taip pat nuoširdžiai dėkojame savanoriams bei darbuotojams, koordinavusiems visą procesą“, – sakė ji.
Visų, kurie jau surinko drabužius bei daiktus ir planavo juos atvežti kitomis rinkimo dienomis, prašoma paramą palaikyti, nes jos dar gali prireikti. Piliečių prašoma aktyviai sekti informaciją ir prireikus – pasidalinti surinktais daiktais ir drabužiais.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, sausio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno administracija penktadienį dar kartą išreiškė paramą Europos Sąjungai (ES) ir Lietuvai konflikte su Kinija, kuri protestuodama prieš Lietuvos vystomus diplomatinius ryšius su Taivanu pradėjo blokuoti šalies eksportą.
JAV prekybos atstovė Katherine Tai penktadienį kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu ir „išreiškė tvirtą Jungtinių Valstijų paramą ES ir Lietuvai, kurios šiuo metu susiduria su Kinijos Liaudies Respublikos ekonominiu spaudimu“.
Lietuva, nors ir viena mažiausių ES šalių, praėjusių metų liepą sukėlė bangas, leisdama Taivanui Vilniuje atidaryti atstovybę. Šis žingsnis papiktino Pekiną, kuris nepripažįsta Taivano kaip valstybės ir šią salą laiko savo maištaujančia žemynine teritorija. Kerštaudama Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva.
„Ambasadorė K. Tai pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis sprendžiant diplomatinio ir ekonominio spaudimo problemą įvairiais kanalais, įskaitant ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą“, – teigiama K. Tai biuro penktadienį išplatintame pranešime.
Trečiadienį K. Tai telefonu kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir dar kartą patvirtino Vašingtono paramą Lietuvai.
ES delegacija žada Taivanui paramą. EPA-ELTA nuotr.
Taipėjus, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Taivane viešinti Europos Parlamento delegacija pažadėjo šaliai solidarumą konflikte su Kinija. „Mes čia atvykome su labai paprasta, labai aiškia žinia: esate ne vieni“, – ketvirtadienį po susitikimo su Taivano prezidente Tsai Ing-wen pareiškė delegacijos vadovas, prancūzų europarlamentaras Raphaëlas Glucksmannas.
Europa, anot jo, remia Taivaną, šiam ginant laisvę, teisinės valstybės principus ir žmogaus orumą. ES turi tęsti bendradarbiavimą su Taivanu. „Pats laikas mums Europos Sąjungoje parodyti, kad sėdime vienoje valtyje“, – kalbėjo R. Glucksmannas. Dabar esą reikalingas konkretus susitikimų aukštu lygiu planas bei konkretūs žingsniai dėl partnerystės tarp ES ir Taivano. Demokratija Taivane turi būti saugoma, pažymėjo europarlamentaras.
Kinijos atstovybė Briuselyje prieš tai įspėjo, kad ES delegacijos vizitas Taivane „pakenks pagrindiniams Kinijos interesams ir sveikai Kinijos ir ES santykių plėtrai“.
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano pastaraisiais metais vėl išaugo. Vyriausybė Pekine laiko Taivaną separatistine provincija, kuri, esant reikalui, karine jėga gali būti vėl suvienyta su žemynine dalimi. Pastaruoju metu daugėjo incidentų, kai kinų naikintuvai pažeidžia Taivano oro gynybos erdvę.
Ukrainos vėliavos. Vytauto Visocko nuotr.
Seimas antradienį spręs, ar priimti rezoliuciją, kuria siekiama ne tik išreikšti palaikymą Ukrainai ir jos spartesniam suartėjimui su NATO, bet ir pasmerkti Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Pasak Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, rezoliucijoje „Dėl provokuojančių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos ir Narystės NATO veiksmų plano suteikimo Ukrainai“ yra išdėstytos esminės Lietuvos pozicijos situacijos Ukrainoje atžvilgiu. Pasak komiteto pirmininko, dokumentu norima kreiptis į Vakarų šalių parlamentus, siekiant, kad ir jie pasakytų „ne“ Rusijos agresijai.
Kaip akcentuojama rezoliucijos projekte, Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą pagal tarptautinės bendruomenės pripažįstamas sienas, taip pat Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos kryptį ir niekada nepripažins Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos.
Projekte taip pat pažymima, kad Rusijos Federacijos provokaciniai veiksmai blokuojant užsienio karinių laivų ir kitų valstybinių laivų judėjimą Juodosios jūros dalyse, įskaitant Kerčės sąsiaurį, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus. Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Todėl Seimui teikiamos rezoliucijos iniciatoriai siekia griežtai pasmerkti „Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą ir kitus agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti“.
Rusijos Federacija yra raginama „nutraukti agresiją, provokacijas ir propagandos skleidimą prieš Ukrainą, nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienos, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų Minsko susitarimus, ir grįžti prie bendradarbiavimo, pagrįsto tarptautine teise ir abipuse pagarba“. Rusija taip pat raginama į laikinai okupuotas teritorijas Ukrainos rytuose įsileisti tarptautines organizacijas, teikiančias humanitarinę pagalbą, uždaryti neteisėtas kalinimo įstaigas, paleisti jose neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius.
Parama spartesniam Ukrainos suartėjimui su NATO
Rezoliucijos projekte reiškiama ir parama kuo spartesniam Ukrainos suartėjimui su NATO aljansu, pasisakoma už būtinumą suaktyvinti NATO praktinę ir politinę paramą Ukrainai ir kviečiama Aljanso valstybių narių parlamentus ir vyriausybes solidariai paremti šią poziciją.
Tarptautinė bendruomenė rezoliucija taip pat kviečiama „remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą, stiprinti tikslines ekonomines ir asmenines sankcijas Rusijai ir jos atstovams, susijusiems su agresija prieš Ukrainą, koordinuoti sankcijų politiką, pritaikant asmenines sankcijas ir asmenims, dalyvaujantiems korupcinėse veiklose Rusijoje ir Ukrainoje“. Europos Sąjungos valstybės taip pat yra raginamos neremti energetikos projektų, silpninančių euroatlantinę vienybę, tokių kaip „Nord Stream 2“, įgyvendinimo.
ELTA primena, kad balandžio 15 d. Kijeve Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinės sienos ir neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, parėmė Ukrainos tvirtą įsipareigojimą konfliktą spręsti politiniu keliu bei įsipareigojo skatinti ir stiprinti dvišalį bei daugiašalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, keitimosi informacija, kovos su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis srityse bei koordinuoti pastangas sprendžiant bendrus iššūkius energetinio saugumo srityje.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kritikuoja antrame pagalbos verslui pakete numatytas 100 tūkst. eurų subsidijų lubas ir sako, kad tai verslui nenaudinga bei nebuvo su juo derinta.
„Dauguma verslo viešbučių uždaryti dar nuo praeitų metų kovo 16 dienos ir, išskyrus paskolas, atidėtus mokesčius ir prastovas, darbuotojų atlyginimams nėra gavę jokios paramos. Dabar subsidijų schema yra pakeista į mums nenaudingą, kuri visiškai nebuvo derinta su verslu“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, su Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo derinta kita paramos schema.
„Buvome sugalvoję labai socialiai teisingai. Jei tiems verslams apyvarta krito 60 proc., kad būtų išmokėta suma nuo (sumokėto – ELTA) gyventojų pajamų mokesčio tiek, kiek krito apyvarta – sumokėjai GPM daugiau, gavai daugiau, sumokėjai mažai GPM, gauni mažiau“, – sakė asociacijos prezidentė.
„Vyriausybė patvirtino visai kitą modelį, kad jei tu turi 7 viešbučius, tai gauni 100 tūkst. eurų, ne daugiau. Žodžiu, įdėtos lubos, kad gautum praktiškai nieko metus laiko būdamas uždarytas“, – teigė E. Šiškauskienė.
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Jos teigimu, paramos paketas turėtų būti koreguojamas, pašalinant 100 tūkst. eurų lubas, taip pat, pasak asociacijos prezidentės, reikia pamažu galvoti apie verslo atidarymą.
„Su verslu niekada niekas nederina, niekada nežinome, kaip planuoti. Mūsų sektoriuje 42 tūkst. darbuotojų ir juos reikės susigrąžinti vėl į įmones, įveiklinti, įdarbinti Ir jeigu nebus subsidijų grįžtantiems į darbą, tai nežinau, kaip verslas startuos nuo nulio ir atsidarys dirbti“, – sakė asociacijos prezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, nors dalis viešbučių priima svečius, tai „veikiau yra veiklos imitacija.“
„Apribotas judėjimas tarp savivaldybių, tai savo mieste ko tu eisi į tą viešbutį… Nebent kokią šventę atšvęsti, nes kambariuose galima padengti stalą dviem žmonėms, bet čia galima pavadinti veiklos imitacija. Jeigu 400 kambarių viešbutyje 10 kambarių yra užimti, tai tokia yra ir situacija“, – teigė viešbučių ir restoranų atstovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę sakė, kad planuojama, jog antras pagalbos verslui paketas startuos kovą.
Į šio paketo paramą galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta kritusi 60 proc. ir daugiau. Bus vertinama vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų sausio 31 dienos, palyginti ją su 2019–2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Subsidijų dydis bus apskaičiuojamas pagal 2019 metais sumokėtą su darbo santykiais susijusių pajamų GPM ir sudarys ne mažiau kaip 60 proc. GPM. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.
Įmonės, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą, galės pasinaudoti alternatyva: paramos intensyvumas priklausys ne nuo apyvartos sumažėjimo, o nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kt. Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų pastoviųjų sąnaudų. Turi būti apskaičiuojamos 2021 metų vasario 1 dienos– 2021 metų balandžio 30 dienos laikotarpio išlaidos. Maksimali subsidijos suma taip pat galės siekti 100 tūkst. eurų.
Vilniaus maratonas 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginių industrijos asociacijos (RIA) valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad Vyriausybė gana vangiai sprendžia paramos bei sektoriaus gaivinimo klausimus.
Jis taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl konkrečių veiklų atlaisvinimų turėtų būti priimami remiantis ne hipotetiniais prioritetais, bet galimybe užtikrinti saugumą.
„Yra ekstremali situacija, ir nėra taip, kad negalėtume ar nenorime dirbti. Su mumis net nediskutuojama, kokios yra aplinkybės ir kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti, kad sektorius veiktų saugiai.
Veiklos neturėtų būti skirstomos remiantis kažkokiais hipotetiniais prioritetais. Kultūra ir renginiai yra toks pat žmogaus poreikis kaip ir nusilakuoti nagus. Tai kodėl dabar yra nustatytas kažkoks prioritetiškumas, o ne veiklos skirstomos į saugias ir nesaugias?“, – Eltai sakė jis.
V. Petreikis teigė, kad renginių industrijos atstovams „niekas neduoda nei paramos, nei plano.“
„Kaip skelbia Vyriausybė, parama yra horizontali. Mes jos gauname praktiškai tiek pat, kiek ir kiti, mažiau nukentėję sektoriai. Kol parama nebus vertikali, ji nėra nei reikšminga, nei reali. Didžioji dalis renginių įmonių (…) per pastaruosius metus veikė mažiau, gal 20 proc. Jei tokioms įmonėms taikoma tokia pati parama, kaip ir, pavyzdžiui, 30 proc. pajamų netekusiems knygynams, kurie gali prekiauti internetu, ta parama iš viso yra mažareikšmė“, – kalbėjo jis.
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kaip Eltai teigė V. Petreikis, RIA pasigenda Vyriausybės įsitraukimo sprendžiant sektoriui kylančius sunkumus. Temperamentingas šokis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esame išsiuntę dešimtis raštų įvairiausioms institucijoms, įskaitant ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir jokių konkrečių atsakymų, kaip bus gelbėjamas šis sektorius, kol kas nesame gavę. Kiekvieną kartą pasakoma, kad galioja tos priemonės, kurios galioja visiems, jūsų sektorius yra toks pat kaip visi, ir nemanome, kad jis yra labiau nukentėjęs, ar reikalinga kažkokia konkretesnė, tikslesnė pagalba. Bent jau tokią poziciją iš Vyriausybės turime šiandien“, – tvirtino RIA valdybos pirmininkas.
Anot V. Petreikio, dėl užsitęsusio veiklos ribojimo bei trūkstamo aiškaus pagalbos plano renginių sektoriui gresia bankrotai bei nemokumas.
„Natūralu, kad gresia nemokumas, bankrotas, gresia ir daugiau problemų dėl įvyksiančios grandininės reakcijos. (Renginių industrijos – ELTA) įmonės dažniausiai nebankrutuoja, problemos kyla dėl nesumokėtų mokesčių ir neatsiskaitymų su partneriais, tiekėjais, patalpų nuomotojais. Renginių sektoriaus įmonės yra labai glaudžiai susijusios su kitais sektoriais“, – sakė jis.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot V. Petreikio, karantinas ypač sunkus technines paslaugas teikiančioms įmonėms. Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
„Ypatingai daug problemų šiuo metu kyla technines paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose yra ir labai daug darbuotojų, ir padarytos labai didelės kapitalo investicijos. Akivaizdu, kad ilgainiui tai virs dar didesne bėda. Reikia suprasti, kad jokia įmonė labai ilgai negali nedirbti neturėdama pagalbos ir jokių realių perspektyvų“, – Eltai teigė jis.
ELTA primena, kad lapkričio 7 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki vasario 28 d.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisydama perspėjimų iš Maskvos, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie finansinę paramą naujojo demokratijos judėjimo Baltarusijoje šalininkams.
Europos Komisija skirs 2 mln. eurų represijų ir netoleruotino valstybinio smurto aukoms, pareiškė U. von der Leyen trečiadienį Briuselyje po specialaus ES viršūnių susitikimo. Be to, milijonas eurų bus skirta civilinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai paremti.
Dabar svarbiau nei kada nors anksčiau paremti žmones Baltarusijoje, kalbėjo Komisijos vadovė. „Mes esame pusėje tų Baltarusijos žmonių, kurie nori pagrindinių laisvių ir demokratijos“, – pridūrė ji.
Nepriklausomai nuo įvykių po ginčytinų prezidento rinkimų, dar 50 mln. eurų, U. von der Leyen teigimu, numatyta kaip pagalba koronakrizės paveiktam Baltarusijos sveikatos sektoriui.
Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje prasidėjo didelės demonstracijos prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš ES viršūnių susitikimą per pokalbius telefonu su ES politikais įspėjo dėl mėginimų „iš išorės kištis į (Baltarusijos) Respublikos reikalus“. Tai esą gali dar labiau paaštrinti padėtį.
Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad žiniasklaidos paviešinti faktai apie „Sąjūdyje prieš Astravo AE“ veikiančius žmones ir jų interesus dar kartą liudija, kad konservatorių sukurtas darinys – rinkimų projektas. A. Sysas taip pat teigia, kad iš paskelbtų duomenų aiškėja, jog „Sąjūdis prieš Astravo AE“ galėjo sulaukti ir neteisėtos juridinių asmenų paramos.
„Jei tai, kas skelbiama „Delfi“ tyrime, yra teisybė, akivaizdu, kad šis visas skambiai „Sąjūdžiu“ pavadintas projektas prieš Baltarusijoje pastatytą atominę elektrinę tėra konservatorių ir jiems artimų interesų grupių projektas. Juolab čia galima kalbėti ir apie galimai neteisėtą juridinių asmenų paramą. Konservatoriai prieš kiekvienus rinkimus randa būdų, kaip pagąsdinti žmones – taip jie telkia rinkėjus. Prekyba baime, visuomenės skaldymas vardan siaurų išskaičiavimų – visa tai seniai matyta ir pažįstama. O dabar, po šio tyrimo, – ir dokumentuota.“, – teigia A. Sysas. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
Pasak parlamentaro, paviešinti duomenys liudija, kad dalis konservatorių atstovų, susibūrusių į „antiastravinį“ judėjimą, siekia visai ne tų tikslų, kurios skelbia.
„Konservatoriai nuolat kelia isteriją dėl Astravo ir tiesiog žaidžia žmonių jausmais. Jie gi puikiai žino, kad net atkirtus visas elektros linijas iš Baltarusijos, elektra gali patekti per Rusiją. Kita vertus, matome, kad visa tai vyksta neatsitiktinai – po visu tuo „sąjūdininkų“ sambūriu yra interesų grupių „pamušalas“ ir didelių pinigų klausimas“, – komentuoja A. Sysas. Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Pasak parlamentaro, „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ veikla yra naudinga rusiškos elektros importuotojams.
„Akivaizdu, kad konservatorių siūloma schema nepirkti energijos iš Astravo Lietuvai yra žalinga – nebus pajamų už elektros tranzitą. Galų gale už elektrą mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje. Juk tie tarpininkai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška. Priminsiu, kad rusiškos elektros importas į Lietuvą tik auga“, – sako A. Sysas.
Parlamentaras akcentuoja, kad sprendimas statyti Astravo AE priimtas dar premjero Andriaus Kubiliaus vadovavimo laikais. Pasak A. Syso, 2008 metais darbą pradėjusi konservatorių Vyriausybė nieko nepadarė, kad atominės elektrinės statybas sustabdytų.
„A. Kubilius aiškino, kad tos elektrinės Astrave nebus – esą pats važinėjo ir nematė, kad ten kas vyktų. Visa ši istorija dėl Astravo atominės apipinta melais ir visokiausiais išvedžiojimais. Ir juos kuria ir platina tie, kurie prie tos atominės iškilimo savo veiksmais prisidėjo. Net „valstietis“, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, paskelbus informaciją, iškart dėjo į kojas ir išėjo iš to „sąjūdžio“, – primena A. Sysas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas, dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms, būtų svarbus ženklas Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms šalims, ypač toms, kurios siekia politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, pokalbyje telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai būtų itin svarbu šiuo metu, kai šalys kovoja ne tik su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, bet ir su trečiųjų šalių dezinformacija. Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė šalies vadovas. Tokią poziciją EVT pirmininkui prezidentas pristatė Baltijos ir Šiaurės šalių (NB6) bei Lenkijos vadovų vardu.
Rengiantis ES Rytų partnerystės vadovų susitikimui birželio 18 d., prezidentas supažindino EVT pirmininką Ch. Michelį su dvišaliuose pokalbiuose išsakytomis Rytų partnerystės šalių vadovų įžvalgomis apie Rytų partnerystės prioritetus, ambicijas ir šalių pasirengimą įgyvendinti reformas, sakoma pranešime.
Lietuvos prezidentas pokalbyje iškėlė Astravo AE saugos klausimą. EVT pirmininkui pareikštas susirūpinimas branduolinio kuro pristatymu į Astravo AE aikštelę, atominės elektrinės neatitiktimi ES streso testų reikalavimams. Akcentuota būtinybė įgyvendinti praėjusių metų gruodį EVT išvadas, nurodančias, kad visi trečiosiose šalyse veikiantys įrenginiai atitiktų aukščiausius tarptautinius aplinkosauginius ir branduolinės saugos reikalavimus. Lietuva pakartojo jau Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsakytą kvietimą ES institucijoms panaudoti visus instrumentus, išnaudoti visus svertus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą, iki elektrinei pradedant veiklą.
Šalies vadovas taip pat paragino EVT pirmininką asmeniškai įsitraukti į sprendimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, priėmimą, pabrėžė Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos valstybėmis projekto įgyvendinimo svarbą. Priminta, kad trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką. Astravo AE – čia pat, prie pat Vilniaus. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.
Pokalbyje aptartas ir regiono atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės planas. Kalbėta apie ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo sudarymo principus šioje neeilinėje situacijoje.
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – didesnis daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, ambicingesnio Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos krypčių finansavimo. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Skulptūros. Slaptai.lt foto
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad, siekiant padėti nuo koronaviruso nukentėjusiam kultūros sektoriui, reikia nesusikoncentruoti tik į trumpalaikę tikslinę pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusiems meno kūrėjams. Ministro teigimu, būtina galvoti ir apie ilgalaikę pagalbą kultūros sričiai, dalį lėšų investuojant į kultūros įstaigų infrastruktūras.
„Investicijos į infrastruktūras – tai bendro Vyriausybės ekonomikos skatinimo plano dalis, valstybės investicijų dalis ir kultūros sektoriui čia taip pat greta kitų sektorių: energetikos, sveikatos apsaugos, švietimo buvo skirta ženkli lėšų suma – per 40 mln. eurų“, – LRT radijui kalbėjo M. Kvietkauskas.
„Tai investicijos į pačių menininkų namus, tai investicijos į erdves, kuriose jie galės sėkmingai kurti, tai investicijos ir į visų dalyvių, žiūrovų geresnes sąlygas, geresnę kultūros veiklą ateityje. Tai ilgalaikės kultūros investicijos“, – pridūrė jis.
M. Kvietkauskas akcentuoja, kad Kultūros ministerijos koronaviruso krizės akivaizdoje pirmoji pradėta programa buvo būtent kūrėjų socialinės apsaugos programa. Kultūros ministras įsitikinęs, kad nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems menininkams yra skiriama pakankama pagalba.
„Pati pirmoji Kultūros ministerijos pradėta programa vos karantiną paskelbus, kuria pirmąsias lėšas ir nukreipėme – tai meno kūrėjų socialinės apsaugos programa. Jai buvo gauta 2 mln. papildomų lėšų meno kūrėjų prastovoms apmokėti ir ji yra labai intensyviai naudojama. Be tos specialios individualių stipendijų programos, per Lietuvos kultūros tarybą dar papildomai šią savaitę šiai programai skyrėme 2,1 milijono eurų“, – informavo M. Kvietkauskas.
Pasak kultūros ministro, iki šiol kūrėjai yra pateikę maždaug 1000 prašymų individualioms stipendijoms, kurių daugumą bus galima patenkinti.
Visgi, M. Kvietkausko teigimu, kovojant su pandemijos padariniais negalima susikoncentruoti tik į trumpalaikę pagalbą. Pasak ministro, labai svarbu, siekiant sustiprinti kultūros sektorių, taikyti ir ilgalaikes priemones.
„Be abejo, kovodami su pandemijos padariniais mes turime galvoti ir apie ilgalaikę pagalbą, tai čia yra derinys trumpalaikės pagalbos priemonių nežinioje, sunkioje situacijoje atsidūrusiems meno kūrėjams ir ilgalaikės priemonės tam, kad galėtume atnaujinti ir dar labiau sustiprinti kultūros veiklas visoje Lietuvoje po to, kai pandemija pasibaigs“, – sakė M. Kvietkauskas.
ELTA primena, kad nuostolius patiriančiai kultūros sričiai Vyriausybė skyrė daugiau nei 68 mln. eurų.
Siekiant paspartinti kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir palaikyti darbo vietas, 18,3 mln. eurų skiriama Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, 25 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo ir turto įsigijimo projektams.
Energetikos ministerijoje pristatytos naujos finansinio skatinimo priemonės gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Startuoja dvi finansinio skatinimo priemonės, kuriomis pasinaudoję gyventojai galės įsirengti saulės elektrines individualiuose namuose ir nutolusias saulės elektrines. Tam šiais metais numatyta skirti 9 mln. eurų dydžio ES paramą.
Kaip ketvirtadienį pranešė Energetikos ministerija, nutolusioms saulės elektrinėms įsirengti šiais metais numatyta skirti 4,5 mln. eurų, dar tiek pat skirta elektrinių įsirengimui individualiuose namuose.
„Lietuvoje nėra naujiena, kad elektrą galima pasigaminti patiems ir tai galima padaryti nuotoliniu būdu. Vienoje vietoje galima gamintis, kitoje – vartoti. Dabar atsiranda galimybė už tai gauti finansinę paramą, ar tai būtų individualus namas, ar (namas. – ELTA) sode, ar kotedžas, ar butas. Kalbame apie naujas galimybes visiems elektros vartotojams“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Aplinkos projektų valdymo agentūros vadovas Ignotas Šalavėjus sakė, kad yra keli skirtumai tarp šių dviejų priemonių.
„Kalbant apie paramos priemonę, kur energija vartojama vietoje, elektrinės įrengimo vieta yra 1–2 butų gyvenamieji namai, sodo namai.
Kalbant geografiškai nutolusias elektrines, ji gali būti įrengta žemės sklype, kur nėra pastatų, elektrinių parkuose, daugiabučiame pastate ar daugiabučiame pastate priklausančiam žemės sklypui“, – sakė I. Šalavėjus.
Gyventojai, planuojantys šįmet įsirengti saulės elektrines ar įsigyti iš elektrinių parko ir už tai gauti finansinę paramą, turi teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Jas galima teikti nuo sausio 2 iki sausio 31 dienos.
Suteikiama parama siekia 323 eurus už vieną kilovatą (kW) saulės elektrinės įrengtos galios. Parama skiriama įsigyti iki 10 kW galios elektrinei. Tiesa, gyventojai gali įsigyti didesnės nei 10 kW galios elektrinę, tačiau finansavimas bus skiriamas už 10 kW.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius sako, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio užuominos apie galimą paramą premjerui Sauliui Skverneliui prezidento rinkimuose dar nieko konkretaus nereiškia. Pasak politologo, kad situacija prezidento rinkimuose galėtų iš principo keistis S. Skvernelio naudai Kauno meras turėtų akivaizdžiai dalyvauti S. Skvernelio rinkimų kampanijoje. Tik tuomet, tvirtino K. Girnius, V. Matijošaičio elektoratas galbūt imtų svartyti apie paramą S. Skverneliui.
,,Parama yra visuomet naudinga ir ji tikrai nepakenks, o tik padės. Tačiau vien paskelbimas, kad kandidatas bus remiamas, dar nieko nereiškia. Jei V. Matijošaitis tenkinsis keliais žodžiais, kad S. Skvernelis yra tinkamiausias kandidatas, tai iš tiek vargu ar bus daug naudos. Tačiau jeigu V. Matijošaitis dalyvaus rinkimų kampanijos renginiuose, kvies premjerą į Kauną, kur nors plačiau pakalbės remdamas S. Skvernelį – tai turėtų turėti rimtesnių pasekmių Prezidento rinkimuose“, – Eltai sakė K. Girnius.
K. Girnius teigia, kad realus ir intensyvesnis Kauno mero palaikymas S. Skverneliui po ,,valstiečių“ pasirodymo savivaldos rinkimuose tikrai nepakenktų.
,,Kuo aktyviau V. Matijošaitis rems S. Skvernelį, tuo daugiau S. Skvernelis gaus balsų iš V. Matijošaičio rėmėjų. Premjerui gali tik į naudą išeiti, nes dauguma Kauno rinkėjų apie V. Matijošaitį teigiamai galvoja ir jo „palaiminimas“ S. Skverneliui būtų labai naudingas. S. Skverneliui paramos reikės, nes per rinkimus ,,valstiečiai“ pasirodė gerokai prasčiau nei jie tikėjosi“, – sakė politologas.
ELTA primena: Kauno meras V. Matijošaitis vasario pradžioje pranešė, kad nedalyvaus šiemet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose ir toliau sieks Kauno mero posto.
Po sekmadienio vykusių savivaldos rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, nuo pat pirmųjų suskaičiuotų balsų triuškinamai pirmavo dabartinis miesto vadovas V. Matijošaitis. Suskaičiavus duomenis iš visų apylinkių, paaiškėjo, kad antrojo mero rinkimų turo neprireiks – už jį balsą atidavė daugiau nei 101 tūkst. rinkėjų, o tai yra apie 80 proc. visų balsavusių rinkėjų.
Trečiadienį V. Matijošaitis žurnalistams teigė, kad prezidento rinkimuose greičiausiai palaikys S. Skvernelį.
,,Kol kas matau jį kaip vieną tikriausių kandidatų ir dar nekalbėjome apie parėmimus, bet, matomai, kalba apie parėmimus bus“ , – teigė jis.
Penktadienį ,,MG Baltic“ teismo posėdyje liudyti pradėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jis su verslininku Raimundu Kurlianskiu susitiko tris kartus, o pirmasis susitikimas, vykęs ,,MG Baltic“ būstinėje, nebuvęs malonus. Tai esą rodė R. Kurlianskio „emocinis tonas bei manieros.“
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis pripažino, kad kaltinamuosius R. Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį pažįsta „iš profesinės pusės.“ Gintarą Steponavičių įvardino kaip kolegą iš Seimo, o kaltinamojo Šarūno Gustainio teigė nepažįstąs.
Pirmasis susitikimas su R. Kurlianskiu vyko 2015 metais birželio mėnesį po konservatorių partijos pirmininko rinkimų. Pasak G. Landsbergio, jis tuo metu susitikinėjo su visomis žiniasklaidos priemonėmis, norėdamas susipažinti ir prisistatyti kaip naujasis konservatorių partijos pirmininkas.
,,Pokalbių detalių aš neatsimenu. Pokalbio esmė buvo susipažinimas (…) Susipažinti su žiniasklaidos atstovais – kasdieninio mano darbo dalis“, – teisme sakė G. Landsbergis.
Konservatorių partijos lyderis sakė, kad R. Kurlianskį 2015 metais pažinojo kaip LNK grupės vadovą ir su juo pirmąjį kartą susitiko ,,MG Baltic“ būstinėje.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
,,Dviese susitikome R. Kurlianskio kabinete. Pokalbio metu buvo kalbėta apie įvykusius partijos rinkimus, tai buvo susipažinimo susitikimas“, – sakė G. Landsbergis, pridūręs, kad jam susidarė nedraugiško susitikimo įspūdis. ,,Tai nebuvo draugiškas susitikimas, galėjai susidaryti įspūdį (…) Tai matėsi iš R. Kurlianskio žodyno, emocinio tono ir manierų su manimi“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Nei per pirmąjį, nei per antrąjį susitikimą, pasak G. Landsbergio, nebuvo jokių konkrečių R. Kurlianskio siūlymų – jis nesiūlė ir jokios finansinės paramos jam ar konservatorių partijai.
Trečias susitikimas su R. Kurlianskiu vyko G. Landsbergio iniciatyva ir, pasak jo, buvo aptarta konservatorių veiksmų programa.
,,Veiksmų programa buvo persiųsta visoms žiniasklaidos priemonėms“, – teisme sakė G. Landsbergis.
Tik trečiojo susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms, bet, pasak G. Landsbergio, jis į tokias ,,kalbas nesileido“.
R. Kurlianskis po teismo posėdžio žurnalistams patvirtino, kad paramos jaunimo organizacijoms G. Landsbergis atsisakė.
„Aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia, jeigu reikės, bet jis atsisakė“, – sakė R. Kurlianskis.
Pasak R. Kurlianskio, pirmasis susitikimas konservatorių lyderiui galėjo pasirodyti nemalonus, nes jis išreiškė poziciją, kad ,,nesitikėjęs, jog būtent jis (G. Landsbergis. – ELTA) laimės pirmininko rinkimus.”
R. Kurlianskis sakė, kad su G. Landsbergiu susitiko, nes „jis yra įdomus, perspektyvus politikas.“ Pasak jo, pirmajame susitikime kaip naujasis partijos lyderis G. Landsbergis prašė žiniasklaidos objektyvumo. „Jis prašė objektyvumo, kas šiais laikais yra didelė Dievo dovana“, – žurnalistams sakė verslininkas.
Konservatorių lyderio G. Landsbergio apklausa turėjo prasidėti dešimtą valandą ryto, bet dėl užsitęsusios kito liudytojo, įmonės PHD vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausos G. Landsbergiui teko ilgai laukti už durų.
Teisėjų kolegija D. Dulevičiaus apklausą norėjo nuketi į sausio 9 dieną ir apklausti G. Landsbergį laiku, bet kaltinamųjų advokatai pradėjo tam prieštarauti ir kaltino teisėjų kolegiją šališkumu, nes teikia pirmumą G. Landsbergio apklausi.
Buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad dėl tokio nešališkumo principo pažeidimo reikėtų galvoti apie teisėjų kolegijos nusišalinimą.
Pats G. Landsbergis sutiko palaukti už durų, kol bus baigta D. Dulevičiaus apklausa.
„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios „MG Baltic“ bylos.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti šeši liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys ir Žygimantas Pavilionis įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių tikslas – užtikrinti teisingą ir orią paramą pensinio amžiaus motinoms, kurios išaugino ir gerai išauklėjo 4 ar daugiau vaikų.
L. Kasčiūno teigimu, pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį, taip pat negarantuojanti oraus gyvenimo galimybių. Dar blogesnėje padėtyje yra tos moterys, kurios savo gyvenimus paskyrė mūsų valstybės piliečių auginimui ir auklėjimui, todėl negalėjo derinti šeimos ir karjeros. Atsižvelgiant į tai, Seimo nario nuomone, pravartu išplėsti teisę gauti valstybinę pensiją motinoms, užauginusioms ir išauklėjusioms 4 ir daugiau vaikų. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis šiuo metu siekia 116 eurų per mėnesį.
„Turime suprasti ir pripažinti, kad tokios šeimos užaugina daugiau mokesčių mokėtojų mūsų valstybei, tad tokia parama daugiavaikėms mamoms yra tik menka dalis jų vaikų jau sumokėtų mokesčių į mūsų valstybės biudžetą. Toks įstatymo pakeitimas – tai mūsų visuomenės solidarumo išraiška“, – tikino Seimo narys D. Kreivys.
Parlamentaras Ž. Pavilionis pabrėžė, kad šią iniciatyvą paskatino noras, kad mažo gimstamumo ir kitų demografinių problemų kontekste valstybė užtikrintų deramą paramą ir pagarbą daugiavaikėms šeimoms.
