Parlamentinės partijos, išskyrus „valstiečius“, penktadienį Seime pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo susitarimo dėl nacionalinio saugumo svarbą regionui kylančių naujų geopolitinių grėsmių ir iššūkių kontekste.
„Šį susitarimą pasirašome tikrai tikrai ypatingu metu, kai labai svarbu objektyviai įvertinti pasikeitusią geostrateginę aplinką ir dėl jos kylančias naujas grėsmes, atnaujinti mūsų gynybos viziją ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais stiprinsime mūsų šalies gynybą“, – prieš pasirašydama susitarimą akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.
„Priemonėms, susijusioms su kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos stiprinimu, anksčiau parlamentinių partijų įtvirtintas sutarimas skirti 2,5 procentų BVP krašto apsaugai finansuoti pasiektas 2022 metais. Sieksime, išlaikyti šį pasiektą parlamentinių partijų sutarimą. Tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“, – rašoma pasirašytame susitarimo dokumente.
ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje.
Žinomas posakis – „Laužtis per atviras duris vietoj to, kad tiesiog įeiti“ – taip šiandien galima apibūdinti didesnės tautos dalies elgesį. Gegužę apklausoje tik 4,6 proc. išreiškė pasitikėjimą partijomis, o Seimu – apie 10 procentų. Keikiame visus beveik pamatuotai, tik kaltės sau neprisiimame. Tų skaičių kūrėjai ir gimdytojai juk esame mes patys. Ar galime savo sukurtus vaisius niekinti? Rašome kalnus skundų, piketuojame, mitinguojame, sveikatą gadiname, pinigus mėtome, gaištame laiką negalėdami dirbti tikrai kūrybinių ir ateičiai prasmingų darbų, šiandien pasodinti medį ar pasižiūrėti į saulėtekį.
Valdančiosios partijos (kartu ir vadinamosios opozicinės, nes jos irgi dalyvauja teisės aktų priėmimuose bei „pinigų dalybose“), pasiskyrusios sau kelias dešimtis milijonų litų, o kitoms partijoms nepaskirdamos nė cento, suvaržydamos reklamą televizijoje, internete, spaudoje (pagal „įstatymus“ visos partijos turi mokėti vienodą reklamos mokestį) ir apsimetančios demokratinėmis, vėl bus atvestos į valdžią, kad toliau apkrautų mokesčiais (A. Kubilius tą jau pažadėjo daryti po rinkimų).
O pačios – klestėtų, pasidalinusios milijardais disponuojančias ministerijas. Viskas bus padaryta tų pačių „ištikimųjų“ partijos mylėtojų rankomis, taip užkraunant ant visos Tautos pečių nesąmoningo, netgi plėšikiško, valdymo vaisius. Tad atskirų partijų rinkėjai, balsuojantys už tas penkias – šešias partijas, jau eilę metų sėdinčias Seime, balsuoja už jų finansinę-politinę-teroristinę diktatūrą – taip galima įvardinti „valdymą“, kai sau pasiskiriamos ministerijos bei valstybės lėšos.
2012 metų rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą vyks visiškai naujomis sąlygomis. Pakeitus įstatymus, rinkimų kampanija galės būti finansuojama iš esmės tik partijų gaunamomis iš biudžeto lėšomis, kurių skyrimo tvarka garantuoja rinkimų finansavimą tik dabar Seime atstovaujamoms partijoms.
Dėl to, kad neturi valstybinio finansavimo, kitos partijos realiai yra išstumtos iš politinės arenos. O būtent dabar yra aišku, kad iki šiol Lietuvos Respublikos valdyme dalyvavusios partijos neturi nei potencialo, nei galimybių, nei, pagaliau, noro spręsti pačias esmingiausias visuomenės ir valstybės problemas, kad būtų atkurtas Lietuvos politinės tautos pasitikėjimas savo valstybe ir tikėjimas jos ateitimi.