V. Zelenskis atvyko į Prancūziją. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūziją. Tai sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Kaip teigiama, V. Zelenskį į pietvakarius nuo sostinės Paryžiaus esančioje Vilakublė oro bazėje pasitiko šios šalies premjerė Elisabeth Borne.
Eliziejaus rūmai kiek anksčiau patvirtino, kad Ukrainos lyderis čia susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Numatoma abiejų prezidentų darbo vakarienė. Remiantis rūmų pranešimu, V. Zelenskis ir Macronas aptars Prancūzijos paramą Ukrainai, taip pat taikos grįžimo į Senąjį žemyną perspektyvas.
Anksčiau sekmadienį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V. Zelenskis netrukus gali atvykti į Prancūziją.
Sekmadienio vakarą V. Zelenskis savo tviteryje parašė: „Paryžius. Su kiekvienu vizitu plečiasi Ukrainos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai. Ryšiai su Europa stiprėja, o spaudimas Rusijai didėja. Susitiksiu su savo draugu Emmanueliu, drauge aptarsime svarbiausius dvišalių santykių aspektus.“
Prancūzija yra jau trečioji Ukrainos vadovo per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį su vizitu lankėsi Vokietijoje.
Paspirtukai. EPA – ELTA foto
Paryžius, balandžio 2 d. (AFP-ELTA). Paryžiaus gyventojai sekmadienį dalyvavo savotiškame referendume dėl nuomojamų elektrinių paspirtukų uždraudimo Prancūzijos sostinėje. Socialistė merė Anne Hidalgo tviteryje kalbėjo apie tokios gyventojų apklausos „premjerą“. Nors balsavimo rezultatai nėra teisiškai įpareigojantys, ji ketina į juos atsižvelgti.
Paryžiuje nuomai skirta apie 15 000 elektrinių paspirtukų. Jei gyventojai nubalsuos už jų uždraudimą, trys paspirtukus siūlančios bendrovės „Lime“, „Tier“ ir „Dott“ turės juos visiškai pašalinti iš miesto.
Tai pradžiugintų elektrinių paspirtukų pardavėjus, kurie, pavyzdžiui, transporto priemones, pardavinėja privatiems asmenims. Šių paspirtukų naudojimui referendumo baigtis įtakos neturės. Pernai Prancūzijoje parduota 700 000 paspirtukų.
Paspirtukai elektriniai. EPA – ELTA foto
Paryžius, 2018-aisiais pradėjęs nuomoti elektrinius paspirtukus, buvo vienas pirmųjų tarp Europos miestų šioje srityje. Tačiau dabar paspirtukai, pasak A. Hildago, yra tapę tikru „dirgikliu“. Jei privačių paspirtukų savininkai savo transporto priemonėmis rūpinasi, tai nuomojami paspirtukai, anot merės yra „paimami ir numetami“.
Draudimo šalininkai argumentuoja, kad paspirtukai masiškai stovi ar guli ant šaligatvių. Be to, paspirtukininkai esą nepaiso pėsčiųjų. Pernai Paryžiuje būta daugiau kaip 400 paspirtukininkų sukeltų incidentų, trys žmonės žuvo.
Vis dėlto balsavimas dėl paspirtukų draudimo sulaukė didelės kritikos. Tokio „referendumo“, kokį inicijavo A. Hildago, Prancūzijos įstatymai nenumato.
Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 22 d. (ELTA). Okupantai rusai šaudo taikius ukrainiečius iš ginklų, kurių komponentų Rusija nusipirko iš Prancūzijos 2015 metais, apeidama Maskvai taikomas sankcijas.
Tai penktadienį savo tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Mažas prancūziškas automobilis. Šeima mėgino evakuotis, bet ją kelyje nužudė išgamos iš Rusijos. Ji buvo nužudyta, kaip nustatyta dabar, prancūziškais ginklais, parduotais apeinant sankcijas 2015-aisiais“, – pranešė jis.
M. Podoliakas taip pat paskelbė portalo „InfoCar.ua“ redaktoriaus Pavlo Kaščuko vaizdo įrašą iš išvaduotų Kyjivo srities rajonų. Jame matyti Ukrainos kariškių paimtos Rusijos armijos pėstininkų kovos mašinos BMD-4.
Ši technika Rusijoje pradėta gaminti 2015 metais, o jos komponentų ir ugnies valdymo sistemos technologijų agresorė įsigijo iš Prancūzijos kompanijos „Thales“, sakoma vaizdo įraše. Tuo metu jau galiojo sankcijos, draudusios parduoti Rusijai ginkluotę.
„Kiekvienas, mėginantis flirtuoti su Rusija, turi matyti savo veiksmų padarinius“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Eifelio bokštas papuoštas ES vėliavos simboliais. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Prancūzijos valdžios institucijos pašalino laikiną Europos Sąjungos (ES) vėliavos instaliaciją nuo Triumfo arkos Paryžiuje po to, kai dešiniojo sparno prezidento Emmanuelio Macrono oponentai apkaltino jį „ištrynus“ prancūziškąją tapatybę.
Milžiniška mėlyna vėliava vietoje Prancūzijos vėliavos Triumfo arkoje suspindo Naujųjų metų išvakarėse, pažymint prasidėjusį Prancūzijos pirmininkavimą ES Tarybai, kuriai šalis vadovaus ateinantį pusmetį.
Be to, kare žuvusiems pastatyta Triumfo arka, Eifelio bokštas, panteonas ir kitos žymios Paryžiaus vietos bei paminklai iki savaitės pabaigos bus apšviesti ES simbolizuojančia mėlyna šviesa.
E. Macrono dešinieji varžovai prezidento rinkimuose, kurie įvyks po keturių mėnesių, pareikalavo pašalinti ES vėliavą, ją vadindami Prancūzijos paveldo ir jos veteranų įžeidimu.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen dėl vėliavos pažadėjo kreiptis į Valstybės Tarybą – Prancūzijos vyriausiąjį administracinį teismą.
Tačiau Prancūzijos prezidentūros pareigūnai tvirtina, kad vėliavos pašalinimas ankstyvą sekmadienio rytą, dar prieš aušrą, esą įvykdytas laikantis numatyto grafiko. Teigiama, kad, skirtingai nei mėlynai nušvitę paminklai, vėliava Triumfo arką ir turėjo puošti tik dvi dienas.
Paminėtos šeštosios teroro išpuolių Paryžiuje metinės. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 13 d. (ELTA). Šeštadienį Prancūzijoje paminėtos šeštosios teroro išpuolių Paryžiuje metinės, kai per koordinuotus išpuolius 2015 m. lapkričio 13 d. „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai nužudė 130 žmonių koncertų salėje, baruose, restoranuose ir prie futbolo stadiono.
Premjeras Jeanas Castexas ir kiti valdžios atstovai tylos minute pagerbė žuvusiuosius, praneša naujienų portalas „France24“.
Dvidešimt vyrų stojo prieš teismą rugsėjį dėl kruviniausio išpuolio Prancūzijoje taikos metu. Manoma, kad gyvas liko tik vienas teroristinės atakos vykdytojas, iš Maroko kilęs 32 metų Salahas Abdeslamas. Kiti grupuotės nariai arba susisprogdino, arba buvo nukauti policijos pareigūnų. Devyniolika kitų teisiamųjų kaltinami tiekę ginklus arba automobilius, arba kitaip prisidėję organizuojant atakas. Daugumai įtariamųjų gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Prieš 6 metus IS teroristai šaudė į žmones ir susisprogdino koncertų salėje „Bataclan“, Paryžiaus restoranuose ir prie futbolo stadiono „Stade de France“. Ketvirtadalis žuvusiųjų buvo užsieniečiai. Daugiausiai aukų, 90, žuvo, kai teroristai užpuolė žiūrovus, susirinkusius į roko grupės „Eagles of Death Metal“ pasirodymą.
Beprecedentės apimties bylą sudaro 1 mln. puslapių. Teismas prasidėjo rugsėjo 8 d. ir tęsis 9 mėnesius, o verdiktas turėtų būti paskelbtas kitų metų gegužę.
Teismas užregistravo daugiau nei 2 300 ieškovų, įskaitant tris dvigubą pilietybę turinčius asmenis ir 215 užsienio piliečių iš 36 valstybių.
Teisme liudys žuvusiųjų artimieji ir šimtai išpuolį išgyvenusių žmonių.
Buvęs prezidentas François‘as Hollande‘as. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 10 d. (dpa-ELTA). Procese dėl teroristinių išpuolių Paryžiuje prieš šešerius metus tuometinis prezidentas François‘as Hollande‘as gynė Prancūzijos kovą prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus. „Prieš mus buvo vykdomas karas, ir mes reagavome“, – sakė F.
Hollande‘as trečiadienį teismo posėdyje. Prancūzija rėmė Iraką kovoje su IS. Sirijoje jo šalis, gindamasi, ėmėsi veiksmų prieš teroristų kuopeles, planavusias išpuolius prieš Prancūziją.
F. Hollande‘as atsiprašė aukų ir artimųjų už tai, kad nepavyko užkirsti kelio atakoms. Grėsmė esą buvo žinoma, tačiau esminės informacijos trūko. „Mes nežinojome, kada, kaip ir kur jie smogs“, – kalbėjo buvęs prezidentas. Prancūzija, anot jo, pirmiausiai buvo užpulta dėl savo gyvenimo būdo. Tikslas buvo destabilizuoti šalį ir atsisakyti įsipareigojimų Sirijoje ir Irake.
Procese kaltinimai pateikti 20 įtariamųjų, įskaitant jau Belgijoje nuteistą Salahą Abdeslamą, kuris laikomas vienu pagrindinių vykdytojų ir vieninteliu likusiu gyvu. Per atakas 2015 metų lapkričio 13-ąją ekstremistai „Bataclan“ koncertų salėje bei baruose ir restoranuose nužudė 130 žmonių, 350 buvo sužeisti.
Savižudis taip pat susisprogdino prie „Stade de France“ stadiono. F. Hollande tada stebėjo ten vykusias futbolo rungtynes. Atsakomybę už atakas prisiėmė IS. Prancūzija po išpuolių išplėtė savo antskrydžius prieš IS pozicijas Irake ir Sirijoje.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje visišką apsaugą nuo koronaviruso jau turi trys ketvirtadaliai gyventojų, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Tačiau nepaisant didelio abiem vakcinos dozėmis paskiepytų žmonių skaičiaus, toliau vyrauja nerimas dėl vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių. Svarbu, kad kuo įmanoma daugiau vyresnių kaip 65 m. amžiaus gyventojų pasinaudotų galimybe gauti papildomą vakcinos dozę, trečiadienį teigė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis.
Jis pažymėjo, kad šalis šiuo metu stebi didėjančius koronaviruso skaičius.
Septynių dienų sergamumo rodiklis Prancūzijoje pastaruoju metu vėl padidėjo iki 60 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat nežymiai daugėja ligoninėse gydomų infekuotų žmonių.
Kitą savaitę, pasibaigus moksleivių rudens atostogoms, 39 šalies departamentai grąžins į pradines mokyklas kaukių dėvėjimo prievolę.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (emmanuel macron) – silpnas prezidentas. Ambicijų – daug, pasipūrimo, arogancijos – iki kaklo. Kitus moko sąžiningumo, padorumo, tvarkos, o pats elgiasi – priešingai.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Štai paskutinysis nederamos prancūziškos diplomatijos atvejis. Alžyras apkaltino Prancūziją ne tik neatsiprašius už kadaise vykdytą žiaurią okupaciją, bet ir šią skaudžią temą iškraipant. Demonstruodamas pasipiktinimą Alžyras atšaukė savo ambasadorių, rezidavusį Paryžiuje, ir uždraudė Prancūzijos karo lėktuvams įskristi į šalies teritoriją, kol nebus paskelbtas specialus potvarkis, atšaukiantis visus draudimus.
Kodėl ponas E. Makronas užsitraukė alžyriečių pyktį? Ar pagrįstas Alžyro pyktis? Alžyriečiai įsižeidė, kad diskusijų dėl kolonializmo palikimo metu Prancūzijos prezidentas ironiškai pasiteiravo: „O ar egzistavo alžyriečių tauta iki prancūziškos invazijos?“ E.Makronas taip pat pabrėžė, kad Prancūzijai privalu deramai pagerbti harkių atminimą. Harkiai – tai Alžyre gyvenusi maždaug 200 tūkst. musulmonų bendruomenė, 1954 – 1962 metais stojusi Paryžiaus pusėn (kai įsiplieskė patys didžiausi kariniai susirėmimai tarp alžyriečių ir prancūzų, jie gynė Prancūzijos interesus).
Alžyro vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Turint omenyje, jog Prancūzijos prezidentas vos prieš keliolika mėnesių karštligiškai siekė, kad jo šalis ypatingai gerbtų vadinamąjį „armėnų genocidą“, dėl kurio esą kalta tuometinė Osmanų imperija, tuo keistesnis prancūziškas nenoras atisprašyti už savas, prancūziškas, nuodėmes. Juk dėl to, kas 1905-aisiais dėjosi turkų kontroliuojamoje Osmanų imperijoje, Prancūzija, kad ir kaip giliai žvelgsime, formaliai niekuo dėta. O štai dėl to, kad 1954 – 1962 metais Alžyre dėl prancūzų karių siautėjimų žuvo beveik 6 milijonai arabų, – Prancūzija tikrai kalta. Jos rankos – kruvinos iki pat alkūnių. Todėl prancūziška dviveidystė – tarsi ant delno. Kitus kritikuoti – pirmoji, o atsiprašyti už savus nusikaltimus – niekada, niekuomet? Leiskite paklausti, kuo tada E.Makronas skiriasi nuo Sovietų Sąjungos žlugimą katastrofa laikančio Vladimiro Putino? Skirtumas – nebent dėl dydžių.
Žodžiu, bjauriai nuskambėjo E.Makrono tvirtinimai, esą tuomet, kai Alžyre siautėjo prancūzų desantininkai, alžyriečiai dar nebuvo susiformavę kaip tauta. Netaktiškai E.Makronas elgėsi ir ragindamas deramai pagerbti prieš alžyriečius kariavusių harkių atminimą. Žinoti harkių istoriją – taip, privalu, būtina. Bet ar būtina juos liaupsinti? Juolab kad ir šioje istorijoje prancūzai – nuodėmingi. Iš Alžyro traukdamiesi jie pasiėmė tik 42 tūkst. (dar apie 40 tūkst. harkių nelegaliai nuvyko Prancūzijon), o 100 tūkst. paliko likimo valiai. Pasmerkė juos žūčiai. Išdavė juos.
Štai kaip gudrauja mūsų sąjungininkė Prancūzija, nors NATO ir Europos Sąjungos valstybės privalo vadovautis sąžiningumo, padorumo principais, nors NATO ir ES teritorijoje neturėtų galioti dvigubi ar net trigubi standartai.
Prancūzijos ambasada. Slaptai.lt nuotr.
Beje, Alžyras – užtektinai savarankiška valstybė, nepasiduodanti destabilizacijai, kovojanti prieš terorizmą, religinį fanatizmą. Alžyras – tai musulmoniška valstybė, kuri niekam negrasina okupacijomis, nestoja į jokius karinius aljansus, prieš ką jie bebūtų nukreipti. Tad ponas Makronas atsumia valstybę, kuri galėtų būti solidžia Europos sąjungininke.
Kai Prancūzija ims mokyti mus, lietuvius, kaip mes privalome elgtis bendraudami su kaimyninėmis valstybėmis, Paryžiui būtinai priminkime nusikaltimus Alžyre. Gal tai derėtų padaryti net kuo skubiau, nelaukiant specialios progos. Kodėl Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui nepasikvietus ant kilimėlio Prancūzijos ambasadoriaus? Privataus pokalbio metu galėtų paklausti, kada gi Paryžius liausis kvailiojęs – ims elgtis padoriau, sąžiningiau?
Prancūzas lyno akrobatas 70 metrų aukštyje kirto Paryžiuje tekančią Senos upę. EPA-ELTA nuotr.Nathanas Paulinas virš Senos. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzas lyno akrobatas 70 metrų aukštyje kirto Paryžiuje tekančią Senos upę. Jį stebėjo gausi minia smalsuolių, susirinkusių Eifelio bokšte ir Senos paupyje.
Basakojis 27-erių Nathanas Paulinas pamažėle judėjo virš upės, tarp Eifelio bokšto ir Šajo teatro, ištiestu lynu. Akrobatas kelis kartus sustojo atsisėsti ar netgi prigulti ant lyno.
„Nueiti šiuos 600 metrų nebuvo lengva dėl įtampos ir kitų dalykų, tačiau vis vien buvo nuostabu“, – po šeštadienį atlikto performanso kalbėjo prancūzas akrobatas.
N. Paulinui priklauso keli pasaulio rekordai. Pastarajam žygdarbiui jis ryžosi Prancūzijoje minint Paveldo dieną, kai gyventojai kviečiami apsilankyti istoriniuose pastatuose ir kituose objektuose, kurie paprastai būna uždaryti.
N. Paulinas Seną ant įtempto lyno pirmą kartą perėjo 2017 m., taip pat švenčiant Paveldo dieną.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Prancūzija pareiškė, kad negali pasitikėti Australija vykstančiose derybose dėl prekybos susitarimo su ES, kai Kanbera atsisakė susitarimo pirkti prancūziškus povandeninius laivus ir vietoj jų pasirinko amerikietiškus.
Paryžius, Australijos sprendimą pavadinęs „dūriu į nugarą“, pagrasino, kad tai gali paveikti toli siekiančias derybas dėl prekybos.
„Vedame derybas dėl prekybos su Australija, – naujienų kanalui „France 24“ sakė Europos reikalų ministras Clement Beaune. – Neįsivaizduoju, kaip galime pasitikėti savo partneriais iš Australijos“.
Europos Komisija, kuri savo narių vyriausybių vardu derasi dėl prekybos susitarimų, ir Australija šį pavasarį užbaigė 11-ąjį derybų, prasidėjusių 2018 metais, raundą.
Kitą derybų raundą, kuris apims tokias sritis kaip prekyba, paslaugos, investicijos ir intelektinės nuosavybės teisės, planuojama surengti šių metų rudenį.
ES yra trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė: 2020 metų parduotų prekių vertė siekia 36 mlrd. eurų, o paslaugų – 26 mlrd. eurų.
Garsusis „Mulen Ružas“ Paryžiuje vėl laukia lankytojų. EPA-ELTA nuotr.
Garsusis Paryžiaus varjetė „Mulen Ružas“ (Moulin Rouge) penktadienio vakarą po 18 mėnesių pertraukos vėl atvėrė duris lankytojams.
Kad galėtų stebėti spalvingą pasirodymą, lankytojai nuo šiol turės pateikti sveikatos pasą, t. y. būti paskiepyti, persirgę ar atlikę COVID-19 testą. Kaukes bus galima pasidėti ant staliukų, jų nedėvės ir šokėjos.
Pradžioje planuojama rengti po du pasirodymus keturis vakarus per savaitę, pranešė teatro vadovybė. Nuo spalio pabaigos lankytojams vėl bus patiekiamas maistas. Metų gale po du pasirodymus vėl bus rengiama kiekvieną vakarą.
„Mulen Ružo“ klasika yra kankanas, kurio metu šokėjos akrobatiškai kilnoja kojas ir kelia į viršų savo sijonus. Šokių grupę sudaro artistai iš keliolikos pasaulio šalių.
„Mulen Ružas“ buvo atidarytas 1889-aisiais – tais pačias metais, kai Prancūzijos sostinėje buvo baigtas ir Eifelio bokštas.
Varjetė yra tikras turistų traukos objektas. Iki pandemijos jame pasirodymai vyko kas vakarą 365 dienas per metus. Niekur kitur neišpilstyta tiek daug šampano, kaip „Mulen Ruže“ – vidutiniškai 240 000 butelių per metus.
Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.
Virtinėje Europos miestų šeštadienį tūkstančiai žmonių, solidarizuodamiesi su palestiniečiais konflikte su Izraeliu, išėjo į gatves. Berlyne kilo riaušės. Londone demonstrantai ragino britų vyriausybę siekti, kad Izraelis nutrauktų oro antskrydžius Gazos Ruože. Madride į protestą, policijos duomenimis, susirinko 2 500 žmonių. Jie ragino europiečius daugiau nebendradarbiauti su Izraeliu.
Paryžiuje propalestinietiškos demonstracijos vyko nepaisant draudimo. Policija ragino verslininkus uždaryti savo parduotuves palei numatytą maršrutą. Teritorijoje, kurioje susirinko jauni žmonės, buvo sutelkta 4 200 policijos pareigūnų. Policija per garsiakalbius ragino žmones skirstytis, buvo panaudota ir vandens patranka bei ašarinės dujos. Demonstracijų Paryžiuje draudimas argumentuotas įvykiais 2014 metais, kai tada per protestus prieš tuometę Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože buvo smarkiai trikdoma viešoji tvarka.
Kituose Prancūzijos miestuose, įskaitant Tulūzą ir Monpeljė, leista rengti demonstracijas. Čia šimtai išėjo į gatves. Protestai vyko ir Lione, Bordo, Marselyje, Nante, Strasbūre ir Lilyje. Palestiniečius remiantys mitingai surengti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Solidarizuodamiesi su palestiniečiais, žmonės į mitingus rinkosi ir keliuose Vokietijos miestuose. Policija Berlyne išsklaidė demonstraciją, nes čia nebuvo laikomai apsaugos nuo koronaviruso reikalavimų. Be to, čia į pareigūnus buvo svaidomi akmenys ir buteliai. Demonstrantų buvo apie 3 500.
Londone demonstrantai traukė Izraelio ambasados link. Jie mojo palestiniečių vėliavoms ir laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama „išlaisvinti“ palestiniečių žemes iš Izraelio okupacijos.
Madride, kur susirinko apie 2 500 žmonių, demonstrantai skandavo „Tai ne karas, tai genocidas!“ „Jeruzalė, amžina palestiniečių sostinė“ – skelbė vienas plakatas. Daug jaunų žmonių buvo susisupę į Palestinos vėliavas.
Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Prie vienos Paryžiaus ligoninės, kurioje įsikūręs ir vakcinacijos nuo COVID-19 centras, nušautas žmogus ir dar vienas sunkiai sužeistas.
Tyrėjų duomenimis, šūviai pirmadienį aidėjo prie Raudonojo Kryžiaus Henry Dunant‘o ligoninės 16-ajame Paryžiaus rajone miesto vakaruose. Šaulys paspruko motociklu.
„Vienas žmogus žuvo, vienas asmuo sunkiai sužeistas“, – pranešė ugniagesiai.
Minėta ligoninė specializuojasi gydyti vyresnius žmones. Šiuo metu čia veikia ir vakcinacijos centras.
Paryžiuje ir keliuose kituose Prancūzijos regionuose prasidėjo karantinas. EPA-ELTA nuotr.
Trečdaliui Prancūzijos gyventojų nuo šeštadienio prasidėjo dar vienas dalinis karantinas, kuriuo siekiama suvaldyti naujų COVID-19 atvejų šalyje plitimą.
Iš sostinės išvykstantys traukiniai prisipildė nuo karantino pavargusių paryžiečių, prieš įsigalint naujiems apribojimams gyventojai patraukė į parduotuves. Paryžiuje ir keliuose kituose regionuose įvesti apribojimai galios mėnesį.
Paryžiaus priemiestyje esančio Jero meras žurnalistams sakė, kad verslai šiame mieste nepaisys apribojimų ir liks atidaryti, nes apribojimai, mero teigimu, yra „visiškai nesuprantami“.
„Ar COVID-19 liga batų parduotuvėje užsikrėsi greičiau nei knygyne?“, – sakė jis.
Koronaviruso labiausiai paveiktuose regionuose stabdoma nebūtinų verslų veikla, ribojamas judėjimas lauke, tačiau mokyklos ir toliau lieka atviros, o gyventojams leidžiama lauke mankštintis, nuo namų nutolus ne didesniu nei 10 km spinduliu, dar prieš įsigaliojant karantinui pranešė Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje stovinčiame Eifelio bokšte pastaruoju metu lankosi nedaug žmonių, kadangi beveik visiškai nebeliko užsienio turistų ir tebegalioja griežtos koronaviruso ribojimo priemonės, penktadienį pranešė monumento operatorius.
Pasak operatoriaus SETE, palyginus su praėjusiais metais, bilietų pardavimai sumažėję net 80 proc., o pajamos – 70 proc. „Per dieną monumente, talpinančiame iki 25 tūkst. žmonių, sulaukiame 2,5 tūkst. lankytojų“, – radijui RTE sakė SETE vadovas Jeanas-Francois Martinsas.
„Nuo vasaros pabaigos įprastas lankomumas sumažėjęs 10-20 proc.“, – teigė operatoriaus vadovas. Prie mažėjimo, be kita ko, prisidėjo Paryžiuje galiojanti komendanto valanda, dėl kurios monumentas nebedirba naktimis.
Tačiau skaudžiausią smūgį suduoda beveik visiškas užsienio turistų nebuvimas, kurie įprastai sudaro beveik 85 proc. visų lankytojų, naujienų agentūrai AFP sakė SETE atstovė Isabelle Esnous.
Paryžiuje ir dar keliuose Prancūzijos miestuose paskelbtas aukščiausias koronaviruso pavojaus lygis. Ketvirtadienį šalyje užfiksuotas rekordinis per parą patvirtinamų COVID-19 atvejų skaičius – net 41 622 naujos infekcijos.
Eifelio bokšto operatorius šiuo metu daug dėmesio skiria rinkodarai, susitelkiančiai į „žmones iš Paryžiaus, Paryžiaus regiono ir Prancūzijos“, sakė I. Esnous. „Susitelkiame į žmones, kurie gyvena netoliese… ir į tuos (žmones), kurie domisi šeimų kelionėmis“, – sakė ji.
Monumente buvo įkurta speciali erdvė vaikams, kurioje galima rasti istorinės informacijos apie bokštą, ir taip pat netrukus atsiras didžiulė žaidimų erdvė, sakė atstovė.
Ji pridūrė, kad operatorius išnaudos krizės laikotarpį ir atliks perdažymo ir liftų priežiūros darbus.
I. Esnous pažymėjo, kad yra viena teigiama šios situacijos pusė – bokšto papėdėje nebeliko beprotiškai ilgų eilių. „Dabar apsilankymas yra daug patogesnis“, – sakė I. Esnous.
Prancūzijos pirmoji ponia priversta izoliuotis. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir todėl nedalyvaus trečiadienį numatytose gedulo iškilmėse, skirtose pagerbti nužudytą mokytoją Samuelį Paty‘į. Tai patvirtino prezidentūros šaltiniai.
Pranešama, kad prezidento Emmanuelio Macrono žmona izoliuosis septynias dienas. Jai esą jokie simptomai nepasireiškia. Buvusi mokytoja praėjusį ketvirtadienį buvo susitikusi su žmogumi, kuriam pirmadienį patvirtintas virusas.
S. Paty‘is buvo nužudytas penktadienį viename Paryžiaus priemiestyje. Jam buvo nupjauta galva. Trečiadienį Sorbonos universitete numatytos gedulo iškilmės, kuriose dalyvaus ir E. Macronas.
Paryžiuje prie buvusios „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu subadyti du žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Paryžiuje penktadienį prie buvusios satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijos surengtas, kaip įtariama, teroristinis išpuolis – jo metu peiliu sunkiai sužaloti du žmonės.
Išpuolis surengtas tuo metu, kai mieste buvo teisiami asmenys, bendrininkavę surengus 2015 metų išpuolį žurnalo redakcijoje. Žurnalas sukėlė pasaulio musulmonų įniršį, teismo pradžią pažymėdamas naujų karikatūrų, kuriose vaizduojamas pranašas Mahometas, paskelbimu.
2015 metų sausio 7 dieną surengto išpuolio metu žuvo dvylika žmonių, įskaitant kelis žymius Prancūzijos karikatūristus.
Paryžiaus policija pranešė, kad penktadienio išpuolio metu buvo „kritiškai sužeisti“ du žmonės, o incidentą tiria specialieji antiteroristiniai prokurorai. Anksčiau buvo skelbiama informacija, kad išpuolyje subadyti keturi žmonės, dviejų aukų būklė – kritinė.
Netrukus po išpuolio netoli Bastilijos aikštės buvo suimtas vienas įtariamasis. Jam gresia kaltinimai „su terorizmu susijusiu pasikėsinimu nužudyti“ ir „bendrininkavimu su teroristais“, sakė policija ir prokurorai.
Netoli aikštės taip pat buvo suimtas ir antras įtariamasis, naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis. Anksčiau buvo skelbiama, kad būta dviejų užpuolikų, tačiau policija vėliau pabrėžė, kad veikė tik vienas žmogus.
„Sužeisti du kolegos“
Naujienų agentūros „Premieres Lignes“ darbuotojas sakė, kad išpuolio metu buvo sužeisti du jo kolegos. Prie buvusios „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu subadyti du žmonės. EPA-ELTA nuotr.
„Du kolegos gatvėje rūkė cigaretes. Išgirdau riksmus. Priėjau prie lango ir pamačiau vieną kruviną kolegą, kurį vaikėsi mačete apsiginklavęs vyras, – sakė darbuotojas. – Žinome, kad buvo sužeisti du mūsų kolegos, tačiau šiuo metu daugiau informacijos neturime.“
Pranešama, kad buvo uždarytos penkios vietovėje esančios mokyklos. Iš vietovės niekam neleidžiama nei išeiti, nei į ją patekti.
„Paryžiuje įvyko rimtas įvykis“, – sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castexas, turėjęs netrukus kreiptis į žurnalistus vizito šiaurės Paryžiuje metu, tačiau vizitą nutraukė ir išvyko į Vidaus reikalų ministerijos krizių centrą.
Jis pridūrė, kad išpuolis surengtas „priešais“ buvusią žurnalo redakciją Paryžiuje. Saugumo sumetimais paslaptimi laikomas dabartinis redakcijos adresas.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje stovintis Eifelio bokštas trečiadienį dėl sprogmens grėsmės buvo evakuotas dviem valandoms, pranešė monumento operatorius.
Policija naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie sprogmenį ir toje vietoje buvo vykdoma išminavimo operacija.
Eifelio bokšto operatorius sakė, kad 312 metrų aukščio monumentas buvo evakuotas 12 val. 15 min. vietos laiku (13 val. 15 min. Lietuvos laiku) ir jį pagal įprastas procedūras tuomet apieškojo policija.
Jis visuomenei vėl atvertas 14 val. 15 min. vietos laiku (15 val. 15 min. Lietuvos laiku).
Bokštas dėl koronaviruso kovą buvo uždarytas, tačiau birželį vėl atsivėrė lankytojams. Jame įprastai gausu turistų, tačiau jų šiuo metu Paryžiuje nedaug, visuomenei laikantis atsargumo ir tebegaliojant kelionių apribojimams.
Prancūzijos sostinė yra viena šalies teritorijų, kuriose pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs koronaviruso atvejų skaičius. Infekcijų skaičius po griežto 55 dienų karantino, galiojusio nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio, buvo smarkiai sumažėjęs.
Azerbaidžano vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Prancūzijos ambasadorius Azerbaidžane buvo iškviestas į šalies URM, kur jam buvo pareikštas protestas dėl vandalizmo akto prieš Azerbaidžano diplomatinę atstovybę Paryžiuje. Tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
„Liepos 14 d. buvo įvykdytas vandalizmo aktas prieš mūsų šalies ambasadą Prancūzijoje. Šis aktas, kurį, kaip spėjama, įvykdė grupė radikaliai nusiteikusių armėnų tautybės jaunuolių ir kuriam būdingi terorizmo elementai, šiurkščiai pažeidžia 1961 metų Vienos diplomatinių santykių konvenciją. Dėl šio incidento Prancūzijos ambasadorius Azerbaidžane buvo iškviesAzerbaidžano ambasadatas į URM, kur jam pareikštas protestas“, – sakoma pranešime.
Jame taip pat pažymima, jog Azerbaidžano ambasados ir konsulatai užsienio šalyse gavo instrukcijas, kad būtų atsargūs „turint omenyje radikalių armėnų organizacijų grasinimus“. Be to, URM paprašė atitinkamas užsienio šalių institucijas sustiprinti Azerbaidžano diplomatinių atstovybių apsaugą vadovaujantis Vienos konvencija.
Prancūzija tapo penktąja pasaulio šalimi, kurioje koronaviruso pandemijos aukų skaičius perkopė 1 000. Mirčių pastarąją parą čia padaugėjo 240 ik 1 100, antradienį pranešė sveikatos tarnybos vadovas Jerome‘as Salomonas. Tai yra 28 proc. padidėjimas.
Prancūzija kartu su Italija, Kinija, Iranu ir Ispanija yra šalys, kur fiksuota daugiausiai mirčių nuo Covid-19. Infekuotųjų skaičius, J. Salomono duomenimis, per 24 valandas padidėjo 12 proc. iki 22 300. Vyriausybei patarinėjantys ekspertai siūlo praėjusią savaitę 15-ai dienų paskelbtus judėjimo ribojimus pratęsti mažiausiai šešioms savaitėms. Tai reikštų, kad viešasis gyvenimas Prancūzijoje būtų paralyžiuotas iki balandžio 28-osios.
Pandemija, pasak J. Salomono, toliau sparčiai plinta.
