Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį planuojama paleisti Pakistano parlamentą ir sudaryti technokratų vadovaujamą laikinąją vyriausybę – o ši prižiūrės rinkimus, kuriuose nedalyvaus populiariausias šalies politikas Imranas Khanas.
Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio šalyje tvyro politinė sumaištis, kai buvusi tarptautinio kriketo žvaigždė buvo pašalinta iš valdžios, o praėjusį savaitgalį jis buvo įkalintas už papirkinėjimą po kelis mėnesius trukusio susidorojimo su jo partija.
Pagal įstatymus rinkimai turėtų būti surengti per 90 dienų nuo parlamento paleidimo, tačiau nueinanti vyriausybė jau įspėjo, kad jie greičiausiai bus atidėti.
Netikėta koalicija, sudaryta iš paprastai nesutariančių dinastinių šalies partijų, kurios susivienijo, kad išvarytų I. Khaną, per 18 mėnesių valdymo nesulaukė didelio visuomenės palaikymo penktoje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje.
Nepaisant naujos Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, šalies ekonomika vis dar patiria nuosmukį, užsienio skola yra milžiniška, infliacija sparčiai auga, be to, plačiai paplitęs nedarbas – gamyklos nedirba, nes joms trūksta užsienio valiutos žaliavoms pirkti.
Susidorojimas su I. Khanu
Už bet kokių rinkimų Pakistane slepiasi kariuomenė, kuri nuo 1946 metų, kai šalis buvo sukurta po Indijos padalijimo, surengė mažiausiai tris sėkmingus perversmus.
2018 metais atėjęs į valdžią I. Khanas sulaukė nuoširdaus visuotinio palaikymo, tačiau analitikai teigia, kad tai įvyko tik su galingų šalies generolų palaiminimu – su kuriais, kaip pranešama, jis susipyko likus keliems mėnesiams iki nušalinimo. Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA – ELTA nuotr.
Vėliau jis surengė rizikingą pasipriešinimo kariškiams kampaniją, kaltindamas juos kišimusi į politiką ir net įvardydamas žvalgybos pareigūną, kaip atsakingą už pasikėsinimą nužudyti, per kurį lapkričio mėnesį jam buvo šauta į koją.
Jis darė spaudimą vyriausybei, kad ši surengtų pirmalaikius rinkimus, organizuodamas masinius mitingus ir atšaukdamas savo parlamento narius, tačiau galiausiai jo planas žlugo.
I. Khanas, kuriam pastaraisiais mėnesiais iškelta daugiau kaip 200 bylų, teigė, kad jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir skirti tam, kad užkirstų kelią jam dalyvauti rinkimuose.
Pirmasis jo trumpas sulaikymas gegužės mėnesį sukėlė kelias dienas trukusius ir kartais smurtinius protestus, kurių metu kilo beprecedentis pasipiktinimas kariuomene.
Į tai buvo atsakyta griežtu susidorojimu, kuris užgniaužė jo įtaką minioms. Tūkstančiai jo šalininkų buvo suimti (kai kurie iš jų vis dar kalėjime ir stos prieš karo teismą), o dauguma partijos lyderių areštuoti arba priversti slapstytis.
Sprogimas. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gegužės 6 d. (ELTA). Rusijos pareigūnai Žemutiniame Naugarde sulaikė Ukrainos pilietį, įtariamą pasikėsinimu į propagandistą Zacharą Prilepiną.
Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kuriuo remiasi UNIAN.
Šaltinių duomenimis, sulaikytas 30 metų amžiaus vyras, kuris išsinuomojo butą Žemutinio Naugardo pakraštyje likus dienai iki pasikėsinimo. Pareigūnams įtarimų sukėlė tas faktas, kad jis kilęs iš Charkivo srities.
Taip pat žinoma, kad sulaikytasis anksčiau buvo teistas. Kur konkrečiai – Ukrainoje ar Rusijoje – nepatikslinama. Jokių tiesioginių sąsajų tarp jo ir Z. Prilepino automobilio susprogdinimo kol kas nenustatyta.
„Yra žinoma, kad vyras kilęs iš Ukrainos ir neseniai gavo Rusijos pilietybę. Jį Pionerskojės kaimo gyventojai matė dvi dienas, jis tiesiog vaikštinėjo po mišką“, – rašo „Telegram“ kanalas „112“.
„Mash“ teigia, kad ukrainietis buvo sulaikytas miške, bet nepatikslina, ar tai įvyko prie sprogimo vietos ir ar jis buvo būtent tas žmogus, kurį matė minėto kaimo gyventojai. FSB stebi tave dieną naktį
Taip pat pranešama, kad daugiau įtariamųjų ieškoma Maskvos srityje.
Šeštadienį Žemutinio Naugardo srityje buvo pasikėsinta į rusų rašytojo, propagandisto, žinomo Z-aktyvisto Z. Prilepino gyvybę. Sprogo jo automobilyje padėta bomba. Z. Prilepino vairuotojas žuvo, o jis pats buvo sunkiai sužeistas.
Kaip rašo UNIAN, atsakomybę už pasikėsinimą prisiėmė partizanų grupė „ATEŠ“, kuri daugiausia veikia okupuotose Ukrainos teritorijose, bet teigia turinti filialų ir Rusijoje.
Kovo 28-oji – svarbi Azerbaidžanui. Tos dienos vakarą Azerbaidžano Didžiojo Medžliso (Azerbaidžano Parlamentas) narys Fazilis Mustafa grįžo į namus Baku miesto Zabrato rajone. Jam atidarius garažo vartus pasigirdo šūviai. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa buvo sužeistas į petį ir koją. Šūviai paleisti apie 21 valandą vakaro vietos laiku. Šaudyta iš už akmeninės tvoros.
Laimė, F. Mustafos artimieji, išgirdę šūvius, suspėjo uždaryti visas duris bei vartus, o pats F. Mustafa sugebėjo, nors ir paplūdęs krauju, iš garažo nušliaužti į namus. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija suskubo atlėkti kaip įmanoma greičiau. Tačiau paleidusiam šūvių papliūvą iš „Kalašnikov“ vyrui (arba keliems užpuolikams) pavyko pasprukti.
1965-ųjų metų gimimo Azerbaidžano politikas F. Mustafa – vedęs, turi du vaikus. Šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra. Abi operacijos atliktos sėkmingai.
Prabėgus kelioms dienoms po užpuolimo jau galima brėžti preliminarias išvadas. Manoma, kad šaudyta būtent iš automato „Kalašnikov“. Parlamentaras F. Mustafa nematė užpuoliko, todėl apie jį nužudyti siekusį asmenį negali pasakyti nieko konkretaus. Vis dar nežinoma, kiek iš viso buvo užpuolikų.
Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys
Užtat agresijos motyvai – tarsi ant delno. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa pastaruoju metu kritikavo Irano valdžią. Kritikavo piktai, bet pagrįstai. Oficialusis Teheranas kritikuotas už tai, kad į Azerbaidžaną siunčia savo šnipų ir provokatorių. Kritikuotas už tai, kad palaiko agresyviąją Armėniją, vis dar nenorinčią sutikti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano teritorija. Teherano režimas kritikuotas dar ir dėl to, kad pasienyje su Azerbaidžanu ginkluotosios iraniečių pajėgos nuolat rengia agresyvias karines pratybas, kad Irano karo lėktuvai dažnai skrenda pavojingai arti Azerbaidžano oro erdvės, kad Armėnijai slapta siunčia ginklų, minų, kad Irano sostinėje sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (žuvo Azerbaidžano atstovybės apsaugos viršininkas, dar vienas azerbaidžaniečių diplomatas buvo sužeistas; dėl šio incidento Azerbaidžanas uždarė savo diplomatinę atstovybę Irane).
F. Mustafa kritikuodavo ir armėnų separatistus, įvairiausiomis provokacijomis siekiančius sužlugdyti taikų Karabacho sugrįžimą Azerbaidžano pavaldumui, viešai reikalavo, jog armėnai, jei nori gyventi Karabache, privalo laikytis Azerbaidžano įstatymų ir tvarkos.
Tad parlamentaras F. Mustafa turėjo priešų. Tai – Irano režimas ir armėnų separatistai. Socialiniuose tinkluose jis jau seniai sulaukdavo grasinimų iš Irano ir Armėnijos.
Oficialusis Baku mano, jog pasikėsinimas į parlamentaro F. Mustafos gyvybę – tai teroro aktas, kurį organizavo Irano slaptosios tarnybos. Azerbaidžane esama manančiųjų, jog Iranas nuolat įžūlėja. Įžūlėja todėl, kad taip ir nebuvo nubaustas už karinę paramą agresyviai besielgiančiai Rusijai, už nuolatinius mėginimus susikurti atominį ginklą, už žiaurias represijas prieš savo piliečius (prieš kelis šimtus metų Iranas okupavo visą pietinę Azerbaidžano sritį, todėl šiandien Irane dabar gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, daugiau nei pačiame Azerbaidžane).
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Svarbu pabrėžti dar ir tai, kokį ambasadorių Iranas neseniai paskyrė į Armėniją. Ogi tūlą Machdi Sobhani. Šis Irano diplomatas anksčiau rezidavo Sirijoje. Ten jis rūpinosi ne tik kariniais reikalais, bet ir kūrė savo šnipų tinklą. Žodžiu, tai – patyręs diplomatas. Įsimintina ir tai, kad anksčiau į Vakarų Zangezurą buvo paskirtas Irano ambasadorius Abedinas Varaminas, kuris patirties rengti provokacijas ir kurti šnipų tinklus įgijo ambasadoriaudamas Jemene (Iranas ten palaikė husitus, kovojančius prieš Saudo Arabiją).
Žodžiu, Iranas plečia savo įtaką regione pasirinkdamas Armėniją kaip atsparos tašką, kaip trampliną. Armėnija, anksčiau priklausiusi nuo Rusijos malonės, šiandien vis labiau bičiuliaujasi su Teheranu. Iranas regione tampa vis agresyvesnis ir piktesnis. Jis kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai (nes tiekia ginklų Rusijai), bet ir Izraeliui bei Azerbaidžanui. Irano demonstruojama draugystė su Saudo Arabija – tik imitacija, tik vaidyba.
Salmanas Rushdie. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 14 d. (AFP-ELTA). Po brutalaus pasikėsinimo į Salmaną Rushdie‘į pastebimai išaugo susidomėjimas jo knygomis.
Šeštadienį į viršų šovė pirmiausiai romano „Šėtoniškos eilės“, už kurį rašytojui nuo 1989-ųjų yra grasinama mirtimi, pardavimai. Trys šio romano leidimai popietę užėmė aukščiausią poziciją „Amazon“ pardavimų sąraše. Po jų rikiavosi pirmasis S. Rushdie‘io bestseleris „Vidurnakčio vaikai“.
Apie aktyvų susidomėjimą Indijoje gimusio autoriaus knygomis pranešė ir knygynai. Tviteryje vartotojai ragino solidarumo su S. Rushdie‘iu vardan pirkti jo knygas.
S. Rushdie‘is peiliu ginkluoto užpuoliko buvo sunkiai sužeistas penktadienio vakarą per renginį scenoje JAV Niujorko valstijoje.
Dėl 1988 m. išleisto S. Rushdie‘io kūrinio „Šėtoniškos eilės“ kai kurie musulmonai įsižeidė, o Irano islamo revoliucijos vadas ajatola Ruhollah Khomeini paskelbė fatvą, ragindamas rašytoją nužudyti. Padėtis aprimo tik pačioje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau raginimas nužudyti rašytoją niekada nebuvo atšauktas.
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos nacionalinė policija užkirto kelią teroro aktui prieš šalies vadovus. Tai trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.
Pasak jo, pareigūnai kasdien gauna informacijos apie įvairius įtartinus asmenis, kurią teikia gyventojai. Tai padeda imtis antidiversinių priemonių.
„Ir kaip tik mūsų operatyvinių šaltinių informacija leido išvengti teroro akto prieš mūsų valstybės vadovus. Po pergalės apie tai bus galima papasakoti kur kas daugiau“, – sakė viceministras.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro pirmininko patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams pareiškė, kad į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio gyvybę buvo mėginta pasikėsinti jau daugiau kaip dešimt kartų.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Kyjivas, balandžio 21 d. (ELTA). Planuojant įsiveržimą į Ukrainą, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas žadėjo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Tai ketvirtadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.
„Dėl mūsų aukščiausios vadovybės likvidavimo. Planą R. Kadyrovas gavo vasario 3 d., kai lankėsi pas V. Putiną. Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys“, – sakė O. Danilovas. Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Anot NSGT sekretoriaus, „Ukrainos žvalgyba sekė šiuos procesus“.
Ramzanas Kadyrovas
„Buvo trys grupės, kurios vasario 26 d. įžengė į mūsų šalies teritoriją. Ne vasario 24 d., nes jos laukė dvi dienas, kol joms bus atvertas žalias koridorius į centrinį sostinės rajoną. Mes stebėjome visas tris grupes. Vieną iš jų sunaikino mūsų kariai. Dvi kitos po to išsinešdino iš mūsų šalies. Šiandien viena yra Donecko srities teritorijoje, kita – Mariupolio teritorijoje, bet jos ne pirmose gretose, o trečiame ketvirtame ešelone, kur visiškai saugu“, – sakė O. Danilovas.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams papasakojo, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau kaip 10 pasikėsinimų į jo gyvybę.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Kyjivas, kovo 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kontržvalgyba, jos pačios teigimu, užkirto kelią galimam išpuoliui prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Užhorodo mieste sulaikyta rusų diversantų grupė, vadovaujama vieno žvalgybininko, naktį į antradienį pranešė agentūra „Unian“.
25 vyrų uždavinys esą buvo ne tik Kyjive pasikėsinti į V. Zelenskį, bet ir surengti virtinę sabotažo aktų vyriausybiniame kvartale bei kitose Ukrainos dalyse. Jie esą norėję apsimesti Ukrainos teritorinės gynybos dalinio nariais ir taip patekti į Kyjivą.
Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Ukrainos duomenimis, Rusijos diversantai nuo karo pradžios jau keliskart mėgino įsiveržti į Kyjivą ir likviduoti prezidentą.
Irako premjeras Mustafa al Kadhemis. EPA – ELTA nuotr.
Bagdadas, lapkričio 7 d. (AFP-ELTA). Irake, vyriausybės duomenimis, ginkluota bepilote skraidykle užpulta ministro pirmininko Mustafos al Kadhemio rezidencija. Vyriausybės vadovas per „nepavykusį išpuolį“ Bagdado Žaliojoje zonoje nenukentėjo, sekmadienį pranešė jo biuras. M. al Kadhemis tviteryje pareiškė, kad jaučiasi gerai. Jis „dėl Irako gerovės“ paragino laikytis „ramybės ir santūrumo“.
Kol kas niekas neprisėmė atsakomybės dėl atakos. Apie galimas aukas ar žalą premjero biuras duomenų nepateikė. „Dronas su sprogmenimis mėgino smogti rezidencijai“, – sakoma pranešime. Saugumo šaltiniai patvirtino ataką prieš M. al Kadgemio namą.
Po incidento į smarkiai saugumą Žaliąją zoną Irako sostinėje, kurioje yra ir JAV ambasada bei vyriausybiniai pastatai, saugumo šaltinių duomenimis, buvo nusiųstos gausios saugumo pajėgos. Pačioje zonoje ir aplink ją ne kartą būta išpuolių. Spalio pabaigoje besiribojančiame kvartale nukrito trys raketos, žmonės nenukentėjo.
Irake šiuo metu tvyro didelė politinė įtampa. Šeštadienį šimtai proiranietiškų grupuočių šalininkų Bagdade vėl protestavo prieš parlamento rinkimų rezultatus. Buvo sudegintas premjero portretas, o jis pavadintas „nusikaltėliu“.
Per rinkimus spalį, preliminariais duomenimis, proiranietiškų kovotojų tinklo „Hashd al-Shaabi“ politinis sparnas prarado daug mandatų. Tinklo vadovai užginčijo rezultatus. Per protestus penktadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir daugiau kaip šimtas buvo sužeista.
Ukrainos policija trečiadienį teigė matanti politinių motyvų atakoje prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiąjį padėjėją Sergejų Šefirą.
Į padėjėją galimai nusitaikyta dėl jo darbo, siekiant daryti spaudimą aukščiausiai Ukrainos vadovybei ar destabilizuoti „politinę situaciją mūsų šalyje“, reporteriams sakė policijos vadas Igoris Klimenka.
Lukašenkos fizionomija. Ši karikatūra nufotografuota Lukiškių aikštėje surengtoje piešinių parodoje. Slaptai.lt foto
Šeštadienį Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Ivanas Tertelis televizijos kanalui ONT pareiškė, kad buvo užkirstas kelias pasikėsinimui į Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos gyvybę, praneša TASS.
Anot KGB vadovo, „operacijos metu buvo užkardyta teroristinių požymių turinčios organizuotos grupės veikla“.
„Grupės nariai nuodugniai planavo ir ėmėsi praktiškai įgyvendinti sąmokslą pašalinti Baltarusijos prezidentą ir jo šeimos narius bei organizuoti ginkluotą maištą, siekiant prievarta užgrobti valdžią“, – sakė jis.
Pasak I. Tertelio, šioje grupėje buvo tiek Baltarusijos piliečiai, tiek užsieniečiai.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
Laidos metu buvo parodytas vaizdo įrašas iš neva įtariamųjų susitikimo, kuriame aptartas pasikėsinimas į A. Lukašenką, planai užimti radiją ir televiziją Minske bei blokuoti Baltarusijos sostinę, kad į ją negalėtų patekti kariuomenė.
TV laidoje pagrindiniu „perversmo organizatoriumi“ įvardintas Maskvoje sulaikytas baltarusis advokatas Jurijus Ziankovičius, nuo 2007 m. gyvenantis JAV ir turintis šios šalies pilietybę.
Reportaže aiškinta, kad jėgos panaudojimą užgrobiant valdžią neva palaikė partijos Baltarusijos liaudies frontas (BNF) lyderis Ryhoras Kastusiovas, užsienyje gyvenantis opozicionierius Igoris Makaras ir kiti asmenys. Vienas iš žmonių, dalyvavusių šiuose susitikimuose, neva buvo politologas Aliaksandras Feduta.
Ukrainos gynybos ministerija paskelbė dviejų buvusių Ukrainos slaptųjų tarnybų karininkų, kurie po Krymo okupacijos perbėgo Rusijos pusėn, pokalbių išklotines. Išklausius įrašą tampa aišku, kad Rusijos slaptosios tarnybos intensyviai ieško medžiagos, kuri kompromituotų naująjį Ukrainos žvalgybos vadovą Kirilą Budanovą.
Kad būtina bet kokia kaina rasti Kirilą Budanovą kompromituojančių žinių, tarpusavyje šnekasi Aleksandras Sklianko ir Nikolajus Černych. Pokalbio metu jie buvo Donecke ir Simferopolyje. Šie du vyrai iki išdavystės tarnavo Ukrainos žvalgybos (SBU) Krymo skyriuje.
Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis paskyrė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovu Kirilą Budanovą visai neseniai – 2020 metų rugpjūčio 5 dieną.
Taip pat žinoma, kad Rusijos FSB agentai organizavo pasikėsinimą į K.Budanovą dar 2019-ųjų balandžio 4 dieną. Tąsyk bandyta susprogdinti karininką vežusį automobilį Kijeve.
Kuo Rusijos žvalgybai toks neparankus K.Budanovas?
Mohsenas Fakhrizadeh buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą. EPA – ELTA nuotr.
Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh’ė buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą, žudikų nusikaltimo vietoje nebuvo. Tai pirmadienį pareiškė šalies Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani.
„Operacija buvo labai sudėtinga ir vyko naudojant elektroninę įrangą. Incidento vietoje žudikų nebuvo“, – cituoja jį naujienų agentūra „Tasnim“. Pasak A. Shamkhani, su šiuo nusikaltimu susiję Izraelis ir jo specialiosios tarnybos.
Pareigūnas teigė, kad Irano valdžia turi informacijos apie nužudymo organizatorius. „Mes žinome, kas suplanavo operaciją“, – pabrėžė Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius.
Sekmadienį naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad į išlipusį iš savo mašinos M. Fakhrizadeh’ę buvo paleista ugnis iš automobilio „Nissan“, kuris buvo už maždaug 150 metrų. Buvo šaudoma iš nuotolinio valdymo automatinio ginklo. Paskui „Nissan“ buvo susprogdintas. Pačių pasikėsinimo vykdytojų nusikaltimo vietoje nebuvo.
Penktadienį „Fars“ pranešė apie pasikėsinimą į mokslininką fiziką Teherano provincijos Damovendo miesto rajone. Vėliau šalies Gynybos ministerija patvirtino, kad M. Fakhrizadeh`ė buvo sužeistas ir mirė ligoninėje. Iranas iškart pareiškė, kad prie jo nužudymo prisidėjo JAV ir Izraelis.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Armėnijoje areštuotas opozicijos lyderis ir apkaltintas sąmokslu nužudyti šalies premjerą Nikolą Pašinianą, teigė jo advokatai.
Buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas, opozicinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Artūras Vanecianas areštuotas šeštadienį, kai buvo iškviestas į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, teigia jo advokatai Lusine Sahakian ir Ervandas Varosianas.
Advokatai opozicijos politiko sulaikymą pavadino „persekiojimu“ ir paneigė jų klientui pareikštus kaltinimus, esą jis ketino perimti valdžią po premjero nužudymo.
N. Pašinianias šios savaitės antradienį paskelbė apie Maskvos tarpininkaujamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu, kuriuo užbaigtos šešias savaites trukusios kovos Kalnų Karabache.
Azerbaidžane susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo žmonių ir politinės opozicijos pasipiktinimas. Pagal susitarimą Armėnija oficialiai prarado kai kurias ginčijamo Kalnų Karabacho regiono sritis.
Armėnijoje kilo protestai. Demonstrantai reikalauja N. Pašiniano atsistatydinimo ir vadina jį išdaviku.
Anksčiau šią savaitę A. Vanecianas taip pat buvo trumpam sulaikytas kartu su kitais keliais opozicijos veikėjais dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Seną, prieš pusšimtį metų, nutikusį įvykį tuometinėje Sovietų Sąjungoje priminė nesenas straipsnis britų „Financial Times“, kuriame palyginami du Rusijos valdovai – anuometinis „didysis stagnatorius“ Leonidas Brežnevas ir dabartinis imperatorius Vladimiras Putinas, tik ką pratęsęs savo valdymą dar keletai kadencijų – iki savo 80-mečio, t.y. iki tokio pat amžiaus, kai savo gyvenimą baigė L. Brežnevas. Londono dienraštyje yra ir daugiau įdomių paralelių.
Bet nori nenori peršasi ir kita: prieš 51-rius buvo surengtas gana įžūlus pasikėsinimas į amžinąjį „genseką“, o dabartinis lyderis irgi rusams gerokai įgrįso.
Apie tai rašiau prieš septynerius metus. Tad šiandien primenu šią šiek tiek pakoreguotą publikaciją.
Iškamša likęs valdovas
Nuo seniausių laikų carinėje Rusijoje, bolševikų viešpatavimo laikais, komunistinėje SSRS, o ir šiandieninėje šioje Rytų valstybėje pasikėsinimai į vadovus, aukštus pareigūnus bei politikus yra įprastas dalykas. Vieni įvykiai įgauna platų rezonansą tuojau pat, kiti – praėjus tam tikram laikui, o kai kurie lieka beveik nežinomi plačiajai visuomenei. Vienas iš tokių – pasikėsinimas į Leonidą Brežnevą 1969 m. sausio 22 d.
Jis ilgai buvo apgaubtas paslapties skraiste, o nusikaltimo tyrimo rezultatai nugulė į gilius „kagėbė“ stalčius. Dar ir dabar tvirtinama, kad tai buvo ne politinis aktas, o psichiškai nesveiko karininko išpuolis. Stagnacijos lyderio kritikai pašiepia, kad, žinoma, tik silpnaprotis galėjo kėsintis į generalinį sekretorių, kuris jau pats tebuvo galingos branduolinės valstybės vadovo iškamša…
Leonid Brezhnev
L. Brežnevas po Josifo Stalino buvo antras ilgiausiai valdęs SSRS. Iš esmės neturintis realaus aukštojo išsilavinimo (1937 m. jis baigė Kursko matininkų ir melioracijos mokyklą; tik vėliau partiečių priverstas studijavo metalurgijos institute), jau 1938-aisiais tapo SSKP Kursko srities komiteto sekretoriumi. Karo metais, būdamas 36-rių, jis gauna generolo majoro laipsnį, o po karo dirba partinį darbą Ukrainoje ir Moldovoje. Po J. Stalino mirties 1953 m. L. Brežnevas savo karjeros troškulį sutelkia į vidaus politinę kovą. Tarsi keršydamas Nikitai Chruščiovui, kad šis jį išsiuntė partiniam darbui į Kazachstano stepes, 1964 m. dalyvauja suokalbyje prieš jį ir pagaliau ima vadovauti komunistų partijai, kuri tapatinama su valstybe. Tai buvo neregėtos stagnacijos ir partinės nomenklatūros įsigalėjimo dešimtmečiai.
1972 m. jis patiria insultą, o po ketverių metų ištinka klinikinė mirtis. Bet L. Brežnevas miršta tik 1982 m. lapkričio 10 d., 18 metų išbuvęs partijos ir SSRS vadovu. Paskutiniai jo lyderystės metai tebuvo vegetavimas, pagimdęs aibę gandų ir anekdotų. Sakoma, kad jų apie L. Brežnevą yra sukurta daugiausiai iš visų buvusių ir esamų kaimyninės šalies lyderių ir aukštų politikų…
Vienintelis lankęsis Vilniuje
Bet reikia priminti vieną įdomią detalę. Iš nedaugelio sovietinių lyderių ir ypač šiandieninės Rusijos vadovų L. Brežnevas 1958 m. kaip SSKP politbiuro narys, atsakingas už gynybinę ir karinę pramonę, N. Chruščiovo buvo atsiųstas į Vilnių ir net buvo užkopęs į Gedimino kalną. Kalbama, kad tais ekonominio atšilimo laikais, patapšnojęs Antanui Sniečkui per petį (po Lavrentijaus Berijos bandymų pašalinti jį iš respublikos partinių vadovų posto A. Sniečkui taip pat atėjo geresnis metas; beje, A. Sniečkus vienintelis lyderis iš visų sovietinių respublikų, išsilaikęs politikoje tiek J. Stalino, tiek ir N. Chruščiovo bei L. Brežnevo laikais), aukštas partinis svečias šią pilį pavadino „lietuvių pasididžiavimu“… Net dabar vargu ar koks atvykęs įtakingas Rusijos politikas drįstų taip pasakyti.
Bepročio sumanymas?
Taigi, tą 1969 m. sausio 22-ąją 21-rių sovietinės armijos jaunesnysis leitenantas Viktoras Iljinas, pabėgęs iš dalinio su dviem Makarovo pistoletais ir keturiom šovinių apkabomis, per Leningradą išskrido į Maskvą. Jis apsistojo pas dėdę, buvusį milicininką. Savo atvykimą jis paaiškino ketinimu stebėti kitą dieną rengiamą keturių kosmonautų, skridusių „Sojuz-4“ ir „Sojuz-5“, pagerbimo ceremoniją Kremliuje. Joje turėjo dalyvauti ir L. Brežnevas.
Rytą jis paėmė dėdės milicininko uniformą, be kliūčių pateko į vidinį Kremliaus kiemą, stojo į milicijos grandinę prie Borovickio vartų priešais Ginklų rūmus. Kai kortežas įvažiavo pro pagrindinius vartus, V. Iljinas praleido pirmą mašiną, nes paprastai L. Brežnevas važiuodavo antroje. Pastebėjęs antrąją, jis žengė priešais, iš lietpalčio rankovių ištraukė abu pistoletus ir per 6 sekundes sugebėjo paleisti 11 šūvių, paskui dar 5 buvo rastos apkabose. V. Iljinas bemat buvo sulaikytas.
Tačiau ZIL automobilyje buvo ne L. Brežnevas, o keturi į iškilmes vykę kosmonautai. Vienas iš jų – Georgijus Beregovojus buvo kiek panašus į L. Brežnevą, ir tai, matyt, suklaidino šaulį. Atakos metu nuo žaizdų mirė vairuotojas Ilja Žarkovas, nukentėjo vienas motociklininkas, kuris užstojo automobilį. Visi kosmonautai liko sveiki, tik G. Beregovojus buvo sužeistas stiklo skeveldromis.
Kosmonautų pagerbimo televizijos transliacija iš Kremliaus buvo nutraukta, nieko nepaaiškinant. Vietoj to per Maskvą ėmė sklisti gandai, kad į Kremlių esą prasiskverbė CŽV smogikų būrys, ketinęs pašalinti L. Brežnevą ir visą partijos politinį biurą, kad šaudžiusių buvo du ar trys, kad į vieną kortežo automobilį buvo padėta bomba…
Kaip paprastai, sovietinė spauda tylėjo. Tik po dviejų dienų laikraštis „Pravda“ vos matomoje vietoje paskelbė trumpą žinutę, kurios esmė – psichiškai nesveikas asmuo kėsinosi į keturis kosmonautus, tarp kurių buvo ir Valentina Tereškova. Tai turėjo pagimdyti dar daugiau spėlionių, tačiau kartu ir atitraukti dėmesį nuo tikrojo šio pasikėsinimo tikslo – L.Brežnevo. Kita vertus, kilo logiškas klausimas: o koks beprotis galėjo kėsintis iš karto į keturis niekuo dėtus kosmonautus?
Paslaptimi liko ir tai, kaip generalinis sekretorius išvengė šio tragiško įvykio. Portalas Diletant.ru rašė, kad V.Iljino dėdė dar tą patį rytą įtarė negera ir, būdamas uolus sovietinis pilietis, pranešė „kagėbė“ apie savo giminaičio vagystę. Ar pasiekė šis pranešimas asmenis, atsakingus už L.Brežnevo saugumą? Vieni teigia, kad būtent todėl L.Brežnevo automobilis Kremlių pasiekė anksčiau ir kitu keliu, kiti tvirtina, kad apie galimą pasikėsinimą buvo informuotas KGB šefas Jurijus Andropovas, tačiau šis jokių priemonių nesiėmė, nes esą taip tikėjosi atsikratyti generalinio…
Michailas Gorbačiovas lietuviams asocijuojasi su 1991-ųjų sausio 13-osios žudynėmis.
Suimtas V. Iljinas, nors ir pripažintas nepakaltinamu, buvo išsiųstas į Kazanės specialiąją psichiatrinę ligoninę, kur sėdėjo mažytėje vos 4,2 kv. m ploto vienutėje. Vis tiek jis buvo nuteistas 20 metų kalėti ir tik 1988 m. mamos rūpesčiu buvo pervestas į Leningrado psichiatrinę ligoninę Nr.3. Dar po poros metų SSRS Aukščiausiojo teismo karinės kolegijos sprendimu jis buvo paleistas ir iki šiol gyvena vieno kambario bute. Kadangi jis formaliai nebuvo demobilizuotas iš armijos, tai jo advokatas išrūpino teismo sprendimą mokėti jam atlyginimą už 20 nelaisvės metų, be to jis gavo invalidumo pašalpą.
V.Iljinas ir po to sakęs nesigailįs savo poelgio, išskyrus dėl vairuotojo mirties ir nemalonumų, kuriuos patyrė jo draugai. Savo 50 metų senumo išpuolį jis pagrindė dar 1977 m. išsiųstame laiške SSRS Aukščiausiajai Tarybai, kuriame siūlė vadinamą „Brežnevo Konstituciją“ papildyti teiginiu: „Kiekvienas visuomenės narys turi teisę įvykdyti teroro aktą, jeigu partija ir vyriausybė vykdo neatitinkančią Konstitucijos politiką“.
Apžvalgininkai iki šiol mano, kad V. Iljino veiksmus sukėlė susipynę asmeniniai ir politiniai motyvai. Jis kritiškai vertino partinę SSRS sistemą, teigė, jog komjaunimas yra atgyvena, smerkė sovietinę invaziją į Čekoslovakiją, bet teigiamai atsiliepė apie karinius perversmus Trečiojo pasaulio šalyse, žavėjosi Lee Harvey Oswaldu, kuris taip pat dezertyravo iš JAV karinio jūrų laivyno, slapstėsi Sovietų Sąjungoje, o grįžęs į Dalasą 1963 m. lapkričio 22 d. nušovė prezidentą Johną Kennedy. „Iš viso vienas šūvis – ir jau žinomas visame pasaulyje“, – žavėjosi V. Iljinas.
Kremlius
Jis taip pat šypteli prisiminęs vieną tų laikų anekdotą. Jo klausia: „Kaip gi tu galėjai nepataikyti į Brežnevą?“. „O kaip galėjau pataikyti, jei visi šaukia „Duok man! Duok man pabandyti!“
Ar tai buvo protestas?
Tačiau Paryžiuje leidžiamas laikraštis „Russkaja myslj“ nemano, kad tai buvo psichiškai nesveiko žmogaus poelgis. „Šūviai Maskvoje 1969 metais tapo tragišku protestu prieš nežmonišką valstybinę sistemą, 50 metų įtvirtinusią vergiją, – rašė jis 1972 m. – Nežinomasis žinojo, kad jam teks atiduoti gyvybę už šį poelgį. Juk teigiama, kad jo drabužiuose rado dvi kalio cianido kapsules, kurių nespėjo nuryti.“
Kiti gi V. Iljiną apskritai vaizduoja didvyriu, ketinusiu sunaikinti komunistinės L.Brežnevo bandos vedlį. Jis prilyginamas Jerofejui Dmitrijevui, kuris 1942 m. lapkričio 6 d. norėjo pašalinti J. Staliną, Aleksandrui Šmonovui, per šventinę demonstraciją 1990 m. lapkričio 7 d. pasikėsinusiam į Michailą Gorbačiovą ir taip pat pripažintam nepakaltinamu, bet išbuvusiam 4 metus psichiatrinėje ligoninėje, ir daugeliui kitų.
Ar kas pasikeitė Rusijoje šiais laikais? Pagyvensim – pamatysim.
Ginklas
Austrijos policija sekmadienį sulaikė Rusijos pilietį iš Čečėnijos, kuris nušovė čečėną disidentą, praneša AFP.
43 metų vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis šeštadienį buvo rastas netoli Austrijos sostinės Vienos.
47 metų įtariamasis buvo suimtas kitą dieną Linco mieste, 200 km nuo Vienos, o nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs.
AFP sužinojo iš Ukrainos vidaus reikalų ministerijos, kad šeštadienį nušautas žmogus 2017 m. liudijo nužudymo byloje Ukrainoje. Prieš kelis metus vienas vyras planavo pasikėsinimą į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet buvo sužeistas per apšaudymą Kijeve, o jo žmona žuvo.
Austrijos policija paskelbė, kad nužudytasis čečėnas buvo prieglobsčio prašytojas, tačiau išsamiau situacijos nekomentavo.
Prokuratūros atstovas spaudai atskleidė, kad auka buvo Čečėnijos valdžios kritikas Martin‘as B.
Prokurorai kreipėsi į teismą dėl arešto orderio įtariamajam – Austrijoje gyvenančiam čečėnui.
Nužudymas įvyko Austrijoje augant nerimui dėl čečėnų išeivių saugumo.
Vasarį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą kritikuojančiam tinklaraštininkui pavyko apsiginti nuo plaktuku ginkluoto užpuoliko.
Kovą Čečėnijos opozicijos lyderis Imranas Alijevas buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje Prancūzijos Lilio mieste. Jo kūne aptikta 135 durtinės žaizdos.
Po dviejų karų su Rusija XX a. 10-ąjį dešimtmetį Čečėnijoje kilo migracijos banga, o daugelis čečėnų emigrantų patraukė į Vakarų Europą.
Pastaraisiais metais į užsienį vėl ėmė trauktis čečėnai, kurie nepritaria Kremliui palankiam Čečėnijos Respublikos vadovui R. Kadyrovui. Pastarąjį žmogaus teisių aktyvistai kaltina dėl pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.
Vokietijos policija penktadienį sulaikė rusą, įtariamą nužudžius vyrą Berlyno Moabito rajone, teismas leido jį suimti. Tai šeštadienį tviteryje pranešė Vokietijos sostinės prokuratūra.
Nužudytasis – 40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis. „Buvo rastas nužudymo įrankis ir dviratis, kuriuo mėgino pasprukti įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis“, – informavo prokuratūros atstovai.
Pasak nevyriausybinės organizacijos EMC, žudiko auka tapo Zelimchanas Changošvilis. Nusikaltėlis šovė į jį, kai vyras ėjo į pamaldas mečetėje.
Pasak kai kurių šaltinių, Z. Changošvilis buvo lauko vadas per Čečėnijos karą. EMC duomenimis, 2015 metais į jo gyvybę buvo pasikėsinta Tbilisyje.
Nežinomi asmenys aštuonis kartus šovė į jį, kai jis važiavo automobiliu. Po to Z. Changošvilis su šeima paliko Sakartvelą.
Užkirstas kelias pasikėsinimui į Ispanijos premjerą P. Sanchezą. EPA-ELTA nuotr.
Katalonijos policija „Mossos d’Esquadra“ skelbia užkirtusi kelią pasikėsinimui į ministrą pirmininką Pedro Sanchezą.
Prieš tris savaites suimtas vyras, planavęs nužudyti socialistų politiką, ketvirtadienį Barselonoje pranešė žinybos.
Agentūros AFP informacija, vyras sulaikytas jau rugsėjį. Ligšioliniais duomenimis, įtariamasis norėjo atkeršyti už socialistų vyriausybės planus perlaidoti buvusio diktatoriaus Francisco Franco (1892-1975) palaikus.
63-ejų įtariamasis yra iš Katalonijos Terasos miesto. Jis patyręs šaulys, turi leidimą ginklui ir yra dirbęs privačioje saugos tarnyboje. Vyro namuose rasta 16 šaunamųjų ginklų. Anot žiniasklaidos, vyras apie savo planus, be kita ko, paskelbė socialiniuose tinkluose.
Arkadijus Babčenka, kurį siekė nužudyti Rusijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.
Žymus Ukrainos žurnalistas Arkadijus Babčenka socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino Jungtinėje Karalystėje gyvenančio Rusijos disidento laišką, kuriame teigiama, kad pavasarį Vilniuje vykusio Laisvosios Rusijos forumo metu jis turėjo būti nužudytas.
Laiške teigiama, kad pasikėsinimas turėjo įvykti disidento vizito Vilniuje metu. Apie pasikėsinimą jam pranešė kitas Londone gyvenantis Rusijos disidentas, gavęs informaciją iš žmogaus, kuriam už žmogžudystės įvykdymą buvo pasiūlyta 3,5 tūkst. JAV dolerių.
„Susitikime D. pasakojo, kad jį rado tarpininkai iš Ukrainos ir pasiūlė 3,5 tūkst. dolerių už mano likvidavimą. D. sulaukė skambučio (..), jam taip pat pranešė, kad aš būsiu Vilniuje, o tuo metu apie tai galėjo žinoti tik labai ribotas asmenų skaičius“, – rašoma paviešintame laiške.
Pasak laiško autoriaus, Ukrainos pilietis, kuriam buvo pasiūlyti pinigai už žmogžudystę, nesutiko įvykdyti nusikaltimo, tačiau bijojo kreiptis į policiją ir siekė perduoti informaciją pačiam laiško autoriui. Šis galiausiai apie tai informavo JK specialiąsias tarnybas, kurios apie pasikėsinimą informavo Lietuvos specialiąsias tarnybas.
„Atskridus į Vilnių, mane iš prie lėktuvo išėjimo pasitiko Lietuvos pareigūnai, o aš jiems pateikiau visus būtinus nurodymus ir paaiškinimus. Vėliau jie apklausė pilietį D., paskui jį paleido. Nežinau, ką jis pasakė pareigūnams. Atrodo, kad tokiu būdu buvo užtikrinamas saugumas, bet po to įvyko incidentas (galimai užsakyta įvykdyti žmogžudystę. – ELTA) su mano kolega Arkadijumi Babčenka“, – teigiama laiške.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė Eltai sakė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos. „Nei teigiame, nei neigiame – nekomentuojame šitos temos. Tiek visos operacijos, tiek mūsų objektai, tiek tyrimas – slapti, tai nieko negalime komentuoti“, – sakė VSD atstovė.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Ukrainos tarnybos gegužės pabaigoje inscenizavo Kremliaus kritiko A. Babčenkos nužudymą Kijeve. Taip esą buvo užkirstas kelias Maskvos planuotam pasikėsinimui į žurnalistą. Rusija kaltinimus neigia. Dėl inscenizuotos žmogžudystės Kijevas sulaukė daug kritikos.
Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017 metų vasarį išvyko iš Rusijos ir tai argumentavo pakartotiniais grasinimais jį nužudyti. Jis pradžioje gyveno Čekijoje ir Izraelyje, o vėliau apsistojo Kijeve. Čia jis dirbo TV laidų vedėju.
Šeštadienį į Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro gyvybę buvo įvykdytas pasikėsinimas naudojant bepilotes skraidykles su sprogmenimis. Tai žurnalistams pareiškė šalies Ryšių ministerijos atstovai, kuriais remiasi BBC.
Per incidentą nei jis, nei kiti politikai nenukentėjo. Sužeisti septyni nacionalinės gvardijos kariškiai.
Dėl incidento N. Maduras apkaltino kaimyninės Kolumbijos vadovus, bet Bogota neigia turinti ką nors bendra su pasikėsinimu.
Venesuelos prezidento kalbos per karinį paradą tiesioginė transliacija buvo nutraukta. Paskutiniuose kadruose buvo matyti bėgantys kariškiai. Skraidyklės juose neužfiksuotos.
Venesuelos leidinys „El Nacional“ pranešė apie sprogimų garsą, remdamasis liudininkais. Apie sprogimą taip pat pranešė AFP.
Incidentas įvyko, kai N. Maduras kalbėjo per paradą, skirtą nacionalinės gvardijos 81-osioms metinėms.
Pasak Venesuelos ryšių ministro Jorgės Rodriguezo, du dronai su sprogmenimis buvo detonuoti netoli tos vietos, kur stovėjo prezidentas.
Nuotraukose socialiniuose tinkluose matyti, kaip N. Maduro apsauga uždengia jį neperšaunamais skydais.
„Dronas skriejo į mane, bet mane apsaugojo meilės skydas. Esu įsitikinęs, kad dar nugyvensiu daug metų“, – cituoja žiniasklaida N. Maduro žodžius.
2014 metų rugpjūčio pradžioje Strasbūre buvo užpultas Saidas Emin Ibrahimovas, 1990 metais buvęs nepripažintos Ičkerijos respublikos ryšių ministras.
Po dešimties dienų kalbėdamas su Time korespondentu Saimonu Šusteriu, jis tą atsitikimą siejo su savo kritika RF prezidentui Vladimirui Putinui ir darė prielaidą, kad jį atakavę žmonės buvo „Rusijos vyriausybės agentai“.
Pagrindinis straipsnio herojus 2001 metais emigravo į Prancūziją ir dabar gyvena Strasbūro priemiestyje, pasakoja Šusteris. Rugpjūčo pradžioje jis patraukė meškerioti prie vietinės Ilio upės ir kažkokią akimirką „išgirdo šnaresį proskynoje už nugaros. Nesuspėjęs atsigręžti, jis pajuto stiprų smūgį į pakaušį irprarado sąmonę. Atsipeikėjoužrištomis akimis, jausdamasis mažiausiai trijų rusiškai kalbančių vyrų draugijoje.
