Atsargiai – slaptieji Kremliaus agentai


Print

2014 metų rugpjūčio pradžioje Strasbūre buvo užpultas Saidas Emin Ibrahimovas, 1990 metais buvęs nepripažintos Ičkerijos respublikos ryšių ministras.

Po dešimties dienų kalbėdamas su Time korespondentu Saimonu Šusteriu, jis tą atsitikimą siejo su savo kritika RF prezidentui Vladimirui Putinui ir darė prielaidą, kad jį atakavę žmonės buvo „Rusijos vyriausybės agentai“.

Pagrindinis straipsnio herojus 2001 metais emigravo į Prancūziją ir dabar gyvena Strasbūro priemiestyje, pasakoja Šusteris. Rugpjūčo pradžioje jis patraukė meškerioti prie vietinės Ilio upės ir kažkokią akimirką „išgirdo šnaresį proskynoje už nugaros. Nesuspėjęs atsigręžti, jis pajuto stiprų smūgį į pakaušį irprarado sąmonę. Atsipeikėjoužrištomis akimis, jausdamasis mažiausiai trijų rusiškai kalbančių vyrų draugijoje.

Jie liepė jam „liautis šmeižti jų prezidentą“. Iš pradžių ramiu tonu, bet kai Ibrahimovas jiems atsakė, kad „banditų įsakymų jis nevykdo“, vyrai, pasak jo, pradėjo jį mušti ir kankinti. Liudydamas prisiekus Strasbūro policijoje (…) Ibrahimovas nurodė, jog vienas iš pagrobėjų reikalavo, kad jis nutrauktų aktyvią veiklą, kitaip atsidursiąs Lubiankoje…

Pabandžius pasipriešinti, jį laikę žmonės užsegė jam antrankius ir pradėjo kankinti, versdami pasirašyti dokumentą, kurio jis nematė. Sprendžiant iš visko, pagrobėjai neketino jo nužudyti. Jis prisiminė, kad vienas iš užpuolikų pasakė kitam: „Iš kairės jo nelieskite, jo silpna širdis“.

Tyčiojosi beveik dvi dienas… Rugpjūčio 10-ąją, pasakoja Ibrahimovas, jis atsipeikėjo giraitėje Strasbūro pakraštyje ir šiaip taip pasiekė artimiausia kelią, jo drabužiai buvo kruvini.

Kai susitiko su žurnalistu, ant Ibrahimovo krūtinės ir kojų dar buvo išlikę to užpuolimo pėdsakų. Jis pats paaiškino, jog tai buvo žaizdos nuo deginimų cigaretėmis ir badymų aštriais daiktais. Ibrahimovas pažymėjo, kad kankintojai kalbėjo beakcento, „kaip maskviečiai“. Ir skundėsi, kad Prancūzijos valdžia nesuteikė jam apsaugos.

Žurnalisto Šusterio pašnekovas mano, kad užpuolikus jam pasiuntė Rusijos valdžia. Dingstis, jo nuomone, galėjo būti 98-ių puslapių ieškinys prezidentui Putinui, kurį jis padavė Tarptautiniam baudžiamajam teismui 2014 metų liepą. Jame Ibrahimovas kaltino valstybės vadovą „nusikaltimais žmonijai ir genocidu“, vykdytus per antrąjį Čečėnijos karą. Įrodymams surinkti ir skundui parengti jis užtruko penkerius metus, patikslino Ibrahimovas.

Publikacijos autorius pabrėžia, kad Ibrahimovo ieškinys „nepavojingas“ dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, Tarptautinio baudžiamojo teismo nuosprendžiai neturi teisinės galios Rusijos teritorijoje, nes ji nėra ratifikavusi tos organizacijos steigiamosios sutarties – vadinamojo Romos statuto. Antra, tas teismas nesiima bylų, priklausančių laikotarpiui iki 2002 metų, kai jis buvo įsteigtas, o karas Čečėnijoje baigėsi dviem metais anksčiau.

Ir vis dėlto, padavus ieškinį Ibrahimovui prasidėjo skambučiai su grasinimais, sakoma straipsnyje. Pavyzdžiui, jam siūlė „baigti krėsti kvailystes“, nes „gali atsitikti kažkas blogo“.

Anksčiau prieš jįjau buvo įvykdyta keletas pasikėsinimų – pavyzdžiui, 1996 metais jam keletą kartų buvo rėžta peiliu Stambule. Kitas pasikėsinimas į Ibrahimovo gyvybę galėjo būti įvykdytas 2009 metais, tačiau pavyko jį sutrukdyti, ir jis atsispindėjo Prancūzijos prokuratūros dokumentacijoje, kurią Ibrahimovui parodė advokatas, turėjęs ryšių toje žinyboje.

Iš užklausimo, adresuoto Turkijos valdžiai, matyti, kad Prancūzijos valdžia atskleidė pasikėsinimo į Ibrahimovą ir kai kuriuos kitus „politinius pabėgėlius iš Čečėnijos“ planą. Buvo pranešama, kad „grupė samdomų žudikų galėjo atvykti į Europos Sąjungos teritoriją iš Rusijos per Baltarusiją“.

Nužudymas buvo planuojamas Prancūzijos teritorijoje. Dokumente minėtas valdininkas patvirtino laikraščiui Time jo autentiškumą. Ibrahimovas tvirtina, kad neįvykdytas pasikėsinimas pagal laiką sutampa su tuo laikotarpiu, kai jis pradėjo rengti ieškinį.

Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas Time žurnalisto Šusterio surinktą medžiagą komentavo taip: „Mūsų požiūriu, Ibrahimovo žodžiai, kad jį pagrobė ir kankino, kaip jis sakė,„Rusijos valstybės agentai“, verčia abejoti jo dvasine sveikata“.

Andersas Fog Rasmusenas, neseniai palikęs NATO generalinio sekretoriaus postą, pareiškė: „Kai kalbama apie Rusijos operacijas kitosešalyse, jokių variantųnegalima atmesti“.

Buvęs JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis leido suprasti, kad jis ir pats neapdraustas nuo tokių incidentų: „Man tenka su tuo gyventi… Jeigu Putinas nuspręs mane pašalinti fiziškai, man bus nelengva išgyventi net Europoje. O Putinoartimųjų aplinkoje yra žmonių, kurie vis labiau linksta į smurto panaudojimą, ir mes matome, kad jie tokias operacijas vykdo“.

Pasak Europos parlamento Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, buvusio Prancūzijos karinės žvalgybos karininko Arno Danžano, „Rusijos jėgos struktūros dabar labai labai aktyvios Vakaruose“. „Kai valstybei vadovauja buvęs KGB (agentas), nenuostabu, kad dedasi tokie dalykai“, – pridūrė jis.

Šaltinis: Time

2014.11.08; 10:35


Prisijunkite prie diskusijos