Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Per savaitę matomas žymus nusižengimų sumažėjimas – drastiškiausiai krito pažeidimų, nustatytų viešajame transporte, skaičius, pastebi kassavaitinę ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tyrimus atitinkamose srityse atlikti yra pavesta savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).
Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui apie ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę praėjusią savaitę pateikė 59 savivaldybės. Praėjusio penktadienio duomenimis, patikrinus 34 laisvalaikio ir pramogų sektorius, 12 kino teatrų ir meno įstaigų, 143 būriavimosi vietas bei 38 renginius, jokių pažeidimų nerasta.
Trečiąją rugsėjo savaitę smarkiai sumažėjo viešojo transporto pažeidimų. Atlikus 1904 viešojo transporto patikrinimus, nustatyti 72 pažeidimai (antrąją rugsėjo savaitę buvo nustatyti 139 pažeidimai). Taip pat sumažėjo viešųjų paslaugų sektoriaus pažeidimai. Iš 178 patikrintų subjektų tik viename nustatytas pažeidimas. Patikrinus 434 turgavietes ir lauko prekybos vietas, 2 nesilaikė šiuo metu taikomų ribojimų.
58 savivaldybės tikrino, kaip asmenys laikosi izoliacijos. Iš viso patikrinti 1131 iš užsienio atvykęs asmuo, 351 iš jų lankėsi šalyse, paveiktose mutavusio COVID-19 viruso. Nustatyti 6 nusižengimai dėl izoliacijos taisyklių nesilaikymo.
Taikomų apribojimų kontrolę vykdė ir Policijos departamentas. Per savaitę buvo nustatyta 12 kaukių dėvėjimo pažeidimų. Policijos pareigūnai tikrino izoliacijoje esančius asmenis – iš viso atlikti 1110 patikrinimų ir nustatyta 17 pažeidimų. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių pažeidimų protokolai.
VMVT specialistai, vykdydami atitinkamų įstaigų kontrolę, 136-iose viešojo maitinimo įstaigose nustatė 3 pažeidimus. Patikrinus 83 prekybos maisto produktais vietas, 11 prekybos veterinarinėmis priemonėmis vietų ir 4 veterinarijos praktikos veiklos vietas, jokių nusižengimų nerasta.
Per praėjusią savaitę NVSC patikrino 206 ūkio subjektus. Iš jų tik 1 veiklą vykdė nesilaikant ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų. Pažeidimas rastas, patikrinus 82 švietimo įstaigas, teikiančias formalaus ir neformalaus ugdymo paslaugas. Patikrinus 113 grožio paslaugas teikiančių įmonių, 2 apgyvendinimo paslaugas teikiančias įstaigas, 3 sporto klubus, 5 sveikatos priežiūros įstaigas bei 1 stacionarias socialines paslaugas teikiančią įstaigą, jokių pažeidimų nenustatyta.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
„Vyksta policijos operacijos aktyvioji bazė ir šiandien visą dieną mūsų policijos pareigūnai dirbo renginyje, kuris pagal išduotą leidimą turėjo baigtis 17 valandą. Bet, kaip matome, prieš 17 valandą dalis žmonių iš mitingo neišsiskirstė, o patraukė prie tam tikrų Seimo pastato vietų, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami užblokuoti judėjimą tiek transporto priemonių, tiek asmenų“, – žurnalistams antradienio vakarą teigė R. Požėla.
Policijos generalinio komisaro teigimu, matant, kad situacija ir toliau eskaluojasi buvo priimtas sprendimas parengti policijos operaciją.
„Tai šiek tiek užtruko, nes reikėjo mobilizuoti mūsų pareigūnus, surinkti į vieną vietą. (…) Tai užtruko, nes reikėjo ir instruktažą pravesti atitinkamą, sudėlioti aiškiai, taktiškai mūsų veiksmus“, – paaiškino jis.
Jo teigimu, minimalus tikslas šiuo metu yra užtikrinti 25 metrų atstumą nuo Seimo. R. Požėlos teigimu, tolesni pareigūnų veiksmai priklausys nuo situacijos. Policijos generalinio komisaro teigimu, protesto organizatoriams gresia atsakomybė. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pirminis tikslas yra užtikrinti Susirinkimų įstatymo reikalavimą, nors pats renginys jau yra vykdomas pažeidžiant Susirinkimų įstatymą, tai tie dalykai yra dokumentuojami ir, be abejo, kad atsakomybė vienokia ar kitokia renginio organizatoriams kils. Beje, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo“, – sakę jis.
R. Požėlos teigimu, operacijos metu pareigūnams teko imtis fizinės prievartos veiksmų ir specialiųjų priemonių.
„Deja, operacijos metu, mano žiniomis, vienas pareigūnas yra sužalotas. Mano žiniomis, sužalota jo akis“, – informavo generalinis policijos komisaras.
RTR Planeta televizija – kompiuterio ekrane. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRKT) trečiadienį pranešė TV programos rusų kalba „RTR Planeta“ laidose antrą kartą per pusę metų nustačiusi pažeidimą ir tęsianti procedūrą dėl jos retransliavimo laikino sustabdymo.
LRTK apsvarstė rusų kalba Lietuvoje retransliuojamos televizijos programos „Planeta RTR“ laidoje „Žinios“ („Vesti“), transliuotoje 2021 m. sausio 13 d., paskelbtą viešąją informaciją ir padarė išvadą, kad skleidžiama informacija pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, t. y. buvo kurstoma neapykanta bei platinama dezinformacija. Reportaže buvo pasisakoma apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje.
LRTK nusprendė pradėti nustatytą procedūrą dėl laikino retransliavimo sustabdymo dar 2020 m. spalio 28 d., kai nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. retransliuotoje televizijos programos „RTR Planeta“ laidoje „60 minučių“ buvo kurstomas karas, nesantaika ir tautinė neapykanta.
Neleistina skelbti informacija šioje programoje per pusę metų nustatyta jau antrą kartą. Jei per 12 mėnesių yra nustatomi trys tokio pobūdžio pažeidimai, atlikusi visas nustatytas procedūras, LRTK gali laikinai sustabdyti šios televizijos programos laisvą priėmimą Lietuvoje, kaip tai jau yra ne kartą padariusi 2018 m., 2016 m., 2015 m. ir 2014 m.
LRTK artimiausiu metu pradės tokiems atvejams nustatytą procedūrą: kreipsis į programos transliuotoją – Rusijos Federacijos kompaniją VGTRK, televizijos programai „RTR Planeta“ licenciją išdavusią reguliuojančią instituciją Prancūzijoje, pranešant apie pažeidimus bei priemones, kurių LRTK ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos. Apie nustatytus pažeidimus LRTK taip pat informuos Europos Komisiją.
Ši procedūra taip pat numato, kad, jei per 1 mėnesį nuo pranešimo pateikimo Europos Komisijai apie padarytą pažeidimą nepavyksta pasiekti abipusio draugiško susitarimo ir padarytų pažeidimų pripažinimo ir jei minėtoje televizijos programoje pažeidimai yra daromi toliau, LRTK turi teisę sustabdyti visos televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą 12-ai mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą policijos pareigūnai, budintys patikros postuose, nepraleido kone trijų tūkstančių automobilių. Policijos departamento duomenimis, už karantino reikalavimų pažeidimus surašytas 91 protokolas, iš jų postuose – 7, tai yra tiems, kurie piktybiškai važiavo ir nevykdė pareigūnų reikalavimų.
Pažeidėjų būta daugiausia didžiosiose apskrityse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.
Kauno apskrities policija pranešė, kad nuo trečiadienio 13.00 val. iki ketvirtadienio 9.00 val. ryto Kauno apskrityje sustabdyta apie 46 tūkst. transporto priemonių, beveik 900 teko apsisukti.
Išaiškintas ne ir vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tarp kurių keletas vairuotojų, neturėjusių teisės vairuoti, keletas neblaivių vairuotojų, o vienas iš jų, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybė, atvykęs į patikros postą Jonavoje, aiškino, kad vyksta pirkti alkoholio. Policijos patikros punkte. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės nutarimu nuo gruodžio 15 dienos iki sausio 3 d. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos, primena ELTA. Judėjimo ribojimas taip pat nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Policija organizavo stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. Dalis įvažiavimų užtverta techninėmis priemonėmis, įrengtos stebėjimo kameros ar pastatyti draudžiamieji ženklai.
Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė sako, kad per keturias išankstinio balsavimo dienas buvo gauta daugiau nei 170 pranešimų apie galimus pažeidimus. Dominuoja trys grupės pažeidimų – politinės reklamos pažeidimai, balsavimo pažeidimai, susiję su rinkimų komisijų darbu, ir galimas rinkėjų papirkimas.
Jos teigimu, pranešimų apie galimą papirkimą buvo gauta per 20.
„Didžioji dauguma susijusių pranešimų yra su viena – Vilniaus rajono – savivaldybe. Kiti atvejai yra pavieniai, (susiję – ELTA) su kitomis savivaldybėmis. Iš visų tų atvejų penki atvejai yra ganėtinai pagrįsti, pakankamai daug informacijos nuotraukų, ar vaizdo medžiagos formatu. Tai perduota policijai“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Šaraitė. Pasak jos, už vieną balsą rinkėjams buvo siūloma 5, 6 ar 10 eurų.
„Baltųjų pirštinių“ vadovės teigimu, nemažai nepažymėtos politinės reklamos buvo fiksuota socialiniuose tinkluose.
„Yra ir tokių įdomesnių atvejų, kur mūsų teisininkai padiskutuoja. Pavyzdžiui, dėl trečiųjų asmenų politinės reklamos – ar yra sąsaja, ar yra skleidžiama politinė reklama, ar labiau kalbama apie tiesioginius darbus, kas susiję su asmenimis, kurie kandidatuoja ir tuo pačiu metu kokias nors pareigas eina institucijose“, – aiškino M. Šaraitė.
Kalbėdama apie pranešimus, susijusius su rinkimų komisijų darbu, M. Šaraitė sakė, kad rinkimų stebėtojai fiksavo tokius atvejus, kaip ėjimas į balsavimo kabiną dviese, bandymas fotografuoti biuletenius.
„Šiek tiek liūdnesnis dalykas – tiek balsavime savivaldybėse, tiek specialiuosiuose punktuose (…) komisijos ne visada pasako visą instrukciją išankstinio balsavimo vokais. Būna rinkėjų, kurie balsuoja pirmą kartą, vyresnio amžiaus rinkėjams šiaip yra sunkiau įsiminti ir žinoti, kaip čia ir ką sudėti. Yra rinkėjų, kurie tada kreipiasi ir klausia, ar čia viskas buvo gerai ir pasirodo, kad jų balsas sudėtas neteisingai. Vadinasi, sekmadienį, skaičiuojant balsus, jis gali būti neįskaitytas, kas yra grubu, o atrodo toks paprastas dalykas“, – kalbėjo „Baltųjų pirštinių“ vadovė.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ilgasis savaitgalis šalyje praėjo gana ramiai, žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi, informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Visgi, jo teigimu, karantino pažeidimų nebuvo išvengta – per savaitgalį išrašyta daugiau nei šimtas protokolų.
„Policijos pareigūnų (savaitgalį – ELTA) dirbo maždaug trečdaliu daugiau nei įprastą dieną, pajėgos buvo sutelktos daugiausiai į parkus, skverus, kurortinius miestus, pajūrį, kitas žmonių masines susibūrimo vietas“, – LRT radijui kalbėjo R. Matonis.
„Išties pranešimų apie pažeidimus pareigūnai tikrai gavo, tačiau bendrąja prasme vertiname pakankamai neblogai, nes nors žmonių masės nemažos buvo, bet žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, dėvėjo apsaugos kaukes, laikėsi atstumo“, – pridūrė jis.
Vis dėlto Policijos departamento atstovas informuoja, kad karantino draudimus pažeidusieji asmenys buvo nubausti.
„Daugiau negu šimtas protokolų yra surašyta. Vakar dienos (sekmadienio – ELTA) dar neturime tikslių skaičių, šiek tiek vėliau turėsime, bet iš esmės tokios tendencijos, kad penktadienį, šeštadienį po 50 protokolų yra surašyta, turbūt panašios tendencijos bus ir sekmadienį“, – sakė jis.
Policijos atstovo teigimu, dažniausi užfiksuoti pažeidimai buvo susiję su būriavimusi didelėmis grupėmis, atstumų nesilaikymu ir apsaugos kaukių nedėvėjimu. Pasak R. Matonio, Nacionalinio sveikatos cento specialistai per savaitgalį nustatė kai kurių pažeidimų tam tikrose įstaigose: grožio salonuose bei kirpyklose, kuriose nebuvo vykdomi saugos reikalavimai.
R. Matonis taip pat akcentavo, kad džiugina statistika, jog per ilgąjį savaitgalį buvo užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi.
„Nebuvo nužudytas nei vienas žmogus, nebuvo nei kažkokių sveikatos sutrikdymų, nebuvo sužalojimų peiliais, aštriais daiktais, kirviais, kas būdavo būdinga ilgesniems savaitgaliams“, – kalbėjo R. Matonis.
„Dėl eismo įvykių pakankamai ramu buvo, nors daug automobilių važiavo, didelis eismas buvo. Vienas tik skaudus eismo įvykis gegužės 2 dieną, kai neblaivus vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir žuvo su juo važiavę du asmenys, o bendrai vertinant turėjome ramų ir gražų savaitgalį“, – teigė jis.
Trečiadienį policija sulaukė 104 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis ketvirtadienį Eltai teigė, kad dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
„Tendencijos tokios, kad šią savaitę pranešimų gauta dvigubai mažiau. Praeitą savaitę vidurkis buvo maždaug 300 pranešimų (per dieną – ELTA), o šią savaitę apie 100-120”, – informavo R. Matonis.
Policijos atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 4,5 tūkstančio pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemo
nes.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per trečiadienį policija sulaukė 321 pranešimo dėl galimo karantino pažeidimo. Iš viso policija jau sulaukė 2 899 pranešimų dėl karantino draudimų nesilaikymo. R. Matonio teigimu, pranešimų skaičius per parą svyruoja.
Policijos departamento atstovo teigimu, pranešimų pobūdis nesikeičia, informuoja apie asmenis, kurie nesilaiko karantino ir saviizoliacijos. Pasak R. Matonio, pranešimų apie galimai karantino metu neleistinai dirbančias įstaigas ir paslaugas – mažoji dalis.
„Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet tai nedidelė dalis“, – Eltai teigė R. Matonis.
Pirmadienį, pasak R. Matonio, buvo sulaukta 339 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo, antradienį – 312.
Policijos departamento atstovas taip pat patikino, kad dėl kriminogeninės situacijos šalyje kažkokias tendencijas dar anksti daryti, tačiau atkreipė dėmesį, kad pranešimų apie šalyje nusikaltimus registruojama šiek tiek mažiau.
„Dar sunku pasakyti. Mėnesinius rezultatus, kai turėsime, tai tada turbūt bus aiškiau. Dabar matome, kad galbūt šiek tiek mažiau registruojama pranešimų, bet kažkokias tendencijas dar anksti daryti“, – kalbėjo jis.
Visgi R. Matonis taip pat informavo, kad Policijos departamentas karantino laikotarpiu prognozuoja, jog nusikaltimų skaičius viešose vietose turėtų sumažėti, o artimoje aplinkoje – padidėti.
„Mes taip pat prognozavome, kad galbūt viešose vietose turėtų mažėti, o artimoje aplinkoje daugėti. Bet dar kol kas nėra tokio pokyčio aiškaus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius, arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Nuo šiol įpareigojama asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, laikytis saugaus kontakto, vengti fizinio kontakto, laikytis higienos, taip pat prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Praėjusių metų gruodį pareigas eiti pradėjęs naujasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sukurti itin pažangią sienos apsaugos sistemą. Pasieniečių vado teigimu, net kaimyninės šalys pripažįsta, kad Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lydere.
Kartu VSAT vadovas neslepia, kad srityje yra ir problemų: pavyzdžiui, dalis visuomenės palankiai žiūri į kontrabandinių prekių vartojimą, taip pat pasienio tarnyboje vis dar pasitaiko korupcijos apraiškų. Vis dėlto šiuo klausimu R. Liubajevas griežtas – jo tvirtinimu, VSAT taiko nulinę toleranciją korupcijai ir dės visas pastangas kovai su šiuo reiškiniu.
Generolas taip pat tikina, kad tarnybai būtina gerinti pasiruošimą krašto gynybos funkcijoms – karo atveju pasienio pareigūnai tampa kariuomenės dalimi. Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu R. Liubajevas taip pat įvertino kalbas apie Europai gręsiančią naują migrantų krizę, pakomentavo nelegalios migracijos aktualumą Lietuvai bei apžvelgė VSAT pareigūnų indelį į koronaviruso plitimo pažabojimą.
– Pradėkime nuo europinio masto klausimo. Jūs beveik vienuolika metų dirbote Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“ Varšuvoje. Šiuo metu, atsižvelgiant į įtampą tarp Sirijos ir Turkijos, pradėta kalbėti apie potencialią dar vieną pabėgėlių krizę. Kiek tai aktualu Lietuvai?
– Betarpiškai tai nėra aktualu. Kol kas situacija prie mūsų išorės ES sienų yra kontroliuojama, tačiau, kadangi mes visi esame ES ir užtikriname mūsų visų išorės sienų apsaugą, tai čia yra ir mūsų rūpestis. Galima sakyti, kad, kalbant apie nelegalią migraciją, Lietuva pasirenkama kaip tranzitinė valstybė. Kadangi per beveik 30 metų pavyko sukurti sistemą – tai ir techninės sistemos prie mūsų išorės sienų, ir mūsų profesionali tarnyba, tai tas nelegalių migrantų patekimas į ES yra pakankamai apsunkintas. Dėl to pasirenkami kiti maršrutai.
Vis dėlto, kadangi esame ES, esame atsakingi už mūsų tą bendrą išorės sieną, tad negalime likti abejingi ir turime kolegoms padėti. Jeigu kalbame apie situaciją prie Turkijos ir Graikijos sienos, kur paskutiniu metu nemažai problemų ir atvyksta labai daug nelegalių migrantų, tai mes planuojame prisidėti ir padėti Graikijos pareigūnams. Šiuo metu aktyviai ruošiamės dalyvauti „Frontex“ organizuojamoje greito reagavimo operacijoje, kur dalyvaus mūsų pareigūnai su techninėmis priemonėmis. Šiuo metu mes jau turime patvirtinimą, kurį gavome iš „Frontex“ agentūros, kad keturi mūsų pareigūnai galės dalyvauti toje bendroje operacijoje. Ji planuojama kol kas dviem mėnesiams, po to bus vertinama situacija. Jeigu bus to greito reagavimo poreikis, tai operacija bus vėl pratęsta.
Taigi, kol kas mes kalbame apie dviejų mėnesių laikotarpį, o į operaciją vyktų keturi mūsų pareigūnai. Pagal nustatytą tvarką planuojama, kad pareigūnai pradės darbą jau kovo 11 d. – t. y. tada jau bus prie sienos ir vykdys „Frontex“ užduotis, padės Graikijos pareigūnams užtikrinti kontrolę.
Noriu pasakyti, kad nežiūrint į tai, jog situacija prie mūsų sienų stabili, visą laiką turime būti pasiruošę, nes tie srautai gali keistis. (…). Gali būti, kad tie migrantų srautai atsiras prie mūsų sienų, tačiau kol kas neturime indikacijų, kad artimiausiu metu nelegalūs migrantai bandys patekti į ES per mūsų išorės sienas.
– Ar kritikuojančių pabėgėlių įleidimą asmenų nepasitikėjimas žmonėmis, bėgančiais nuo karo, yra pagrįstas? Visuomenėje vyrauja įvairiausių stereotipų.
– Aš, kaip teisėsaugos pareigūnas, karininkas, manau, kad mes turėtume kovoti ne prieš migrantus, o būtent prieš tuos, kurie tą nelegalią migraciją organizuoja ir gauna pelnus. Kalbu apie nusikaltėlius, nusikaltėlių grupuotes. Manau, kad tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas. Teko asmeniškai pačiam žiūrėti ir matyti, kokiomis sąlygomis žmonės atvyksta prie išorės ES sienų. Žinome, kad nemažai tų žmonių žūsta.
Vėlgi, jeigu mes kalbame apie Viduržiemio jūros regioną, tai tikrai kol kas neturime tikslių duomenų, kiek žmonių, bandydami patekti į Vakarų Europą arba ES, tiesiog tame kelyje žūsta. Tai tikrai yra žmonių tragedija ir aš manau, kad būdami teisėsaugos pareigūnais, pasieniečiais, mes turime vis dėlto išlikti žmonėmis. Jeigu žmonėms tokia pagalba yra reikalinga, tai turime tą pagalbą jiems suteikti ir gerbti tas principines laisves bei užtikrinti tų žmonių saugumą ir laisvę.
Mūsų pagrindinis darbo objektas turi būti vis dėlto tie nusikaltėliai. Turime kovoti ne prieš žmones, o būtent prieš nusikaltėlius.
– Pasukime kalbą kontrabandos link. Ar kontrabandos mastai Lietuvoje keičiasi? Kokias prekes bandoma pervežti dažniausiai?
– Bendra situacija valstybėje gerėja – kontrabandos mastai nuolat mažėja, nes čia mūsų pagrindinis susirūpinimas ir problema.
Vis dėlto mus šiek tiek neramina kontrabandos tabako gaminiais augimo tendencija, kurią mes pastebėjome praeitais metais – ji padidėjo. Ši situacija mus šiek tiek neramina.
Tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvoje pavyko sukurti pakankamai efektyvią sistemą prie mūsų išorės sienų ir situacija iš esmės keičiasi. Jeigu prieš 8-10 metų tikrai turėjome nemažai problemų su kontrabanda prie Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos – Kaliningrado srities, tai dabar pagrindinis mūsų rūpestis yra siena su Baltarusija, kur turime nemažai tokių atvejų.
Beje, ne tik su išorės sienomis turime problemų, bet ir su vidaus. Konkrečiai kalbu apie mūsų sieną su Latvija. Turime nemažai duomenų ir informacijos, kad didelė dalis kontrabandinių cigarečių pas mus patenka ir per Lietuvos-Latvijos sieną. Šiuo atveju mes aktyviai dirbame su mūsų Latvijos kolegomis, bandome dalintis savo patirtimi, kuriant stebėjimo sistemas, nes šių sistemų dėka, aš manau, mums pavyko iš esmės situaciją suvaldyti.
Aišku, dar lieka tam tikrų sienos ruožų, kur sistemų nėra – ten tokių (tabako gaminių kontrabandos – ELTA) atvejų daugėja, tad vertinant situaciją, rizikas, turėtume dar daugiau pasistengti ir galbūt daugiau priemonių taikyti. VSAT atsakinga už taip vadinamą „žaliosios“ sienos (Lietuvos pasienis miškuose, laukuose, vandens telkiniuose – ELTA) kontrolę, o kontrolės punktuose už kovą su kontrabanda atsakinga Muitinė, tačiau mes turime bendradarbiauti. Praeitą savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Muitinės departamentu ir planuojame aktyvuoti tą bendradarbiavimo schemą bei organizuoti daugiau bendrų operacijų. Turime kartu keistis informacija, organizuoti bendras operacijas, turime gerų kontaktų ir su mūsų kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis, taigi galime galvoti ir apie informacijos apsikeitimą, gaunant ją iš mūsų partnerių, tarkime, Baltarusijoje.
Taigi, situacija yra kontroliuojama, tačiau tikrai manome, kad dar padirbėti šioje srityje reikės.
– Ar VSAT, vykdydama pasienio stebėseną kartu su Muitine, yra pastebėjusi, kad tam tikroms prekėms atsiradę draudimai ar apribojimai indikuoja didesnius kontrabandos pasienyje mastus?
– Sakyčiau, kad kontrabanda – tas reiškinys, kuris egzistavo ko gero dar nuo Romos imperijos laikų ir matyt tas reiškinys išliks kol bus ekonomikos ir kainų skirtumai. Mūsų – ir VSAT, ir Muitinės pagrindinis uždavinys būtų padaryti taip, kad tas verslas nebūtų tiek pelningas.
Kol išliks labai didelis kainų skirtumas, tai matyt tų atvejų bus. Mes turime padaryti kiek įmanoma daugiau, kad tas verslas būtų nebe toks pelningas. Jeigu žiūrėsime į situaciją, kuri yra prie Lietuvos-Rusijos valstybių sienos, tai papildomų priemonių dėka ta kontrabanda tapo ne tokia pelninga ir dėl to ten tie kontrabandos mastai mažėja. Kuo labiau mūsų visuomenė toleruos kontrabandinių prekių naudojimą, vartojimą, tai tikrai mes tų problemų turėsime.
Reikia taip pat įvertinti ir socialinę situaciją, kuri regionuose yra skirtinga. Kaip ir minėjau, visuomenė dar pakankamai daug toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Aišku, situacija keičiasi, bet iš tikrųjų kol tie aspektai išliks, tol mes kovosime su kontrabanda.
– Pakalbėkime apie pastarųjų savaičių aktualijas. Plintant koronavirusui ne tik paskelbta ekstremali situacija, tačiau imamasi įvairiausių papildomų saugumo priemonių. Eltai esate sakęs, kad pareigūnai budi Lietuvos-Lenkijos pasienio keliuose, o prie ES išorės sienų budi ir visuomenės sveikatos specialistai. ES lyderiai sako, kad Šengeno erdvėje judėjimas toliau liks laisvas. Visgi, jeigu epidemijos mastai plėstųsi, ar situacijos valdymą palengvintų vėl įrengti, kad ir laikini, kontrolės punktai Šengeno erdvėje?
– Jeigu mes kalbame apie pasienio kontrolės procedūrų atstatymą prie vidaus sienų, tai mes vis dėlto kalbame apie dokumentų patikrinimą, asmenų, kurie vyksta per valstybės sieną bei transporto priemonių patikrinimą. Šiuo atveju, jeigu mes norėtume apsisaugoti nuo koronaviruso, tai matyt tos priemonės nelabai padėtų. Mes kalbame daugiau apie prevencinių priemonių taikymą ir pirmiausia kalbu apie informavimą bei žmonių stebėseną.
Kaip ir minėjau, mūsų pareigūnai visuose kontrolės punktuose – ten, kur nėra Visuomenės sveikatos centro atstovų arba kariškių, padeda vykdyti stebėseną, registruoja tuos žmonės, kurie atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų ir teikia informaciją. Ta kontrolė vykdoma ir prie išorės sienų, ir prie vidaus. Prie vidaus sienų tos priemonės taikomos pasirinktinai, nes ten mes negalime taikyti sisteminių patikrinimo procedūrų. Taigi, mūsų pareigūnai pasirinktinai stabdo transporto priemones, bando sužinoti, iš kokių regionų vyksta žmonės. Kaip ir minėjau, jeigu asmenys atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų, jie yra registruojami, fiksuojami, jiems yra teikiama informacija.
– Ar jau kreipėtės į valstybės rezervą dėl papildomų apsaugos priemonių pareigūnams?
– Kreipėmės. Šiuo metu ta informacija iš įvairių institucijų renkama, mes prašymą teikėme operacijų centrui, nes tų poreikių iš tikrųjų yra. Vis dėl to mes manome, kad mūsų pareigūnai nėra toje rizikos grupėje, kadangi prie vidaus Šengeno valstybių reisų mes kontrolės neatliekame, tai, jeigu tokie reisai, kaip iš Šiaurės Italijos egzistuoja, ten mūsų pareigūnai patikrinimo procedūrų nevykdo.
Kalbant apie išorės sienas, mes kalbame apie Baltarusijos, Rusijos Federacijos piliečius arba ES piliečius. Nėra taip, kad mūsų pareigūnai būtų tos rizikos grupėje, juolab, kad jie dažniausiai bendrauja pakankamai dideliu atstumu su keleiviais.
Taigi, operacijų centras turi įvertinti visus aspektus. Galbūt daugiau tų priemonių reikia skirti medicinos įstaigoms, bet mūsų visa informacija pateikta ir laukiame, koks bus sprendimas. Neabejotinai, mes šiek tiek tų apsaugos priemonių gausime, bet šiam momentui esame aprūpinti.
– Pakalbėkime apie pačius VSAT pareigūnus. Vasario mėnesio pradžioje buvo sulaikyti Šalčininkų policijos pareigūnas ir Purvėnų užkardos pasienietis, kurie įtariami neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis. Kaip pranešė VSAT, šie iš traukinio išmestas nelegalias cigaretes krovę pareigūnai nušalinti nuo tarnybos. Kokias priemones ir pastangas deda VSAT, siekdama užtikrinti maksimalų pareigūnų sąžiningumą?
– Ši tema yra labai jautri ir man asmeniškai – kaip žmogui, piliečiui, karininkui tokia su korupcija susijusi situacija yra netoleruotina. Kiekvienas toks atvejis man, kaip karininkui, yra tarsi pažeminimas. Aš manau, kad mes tikrai turime su tuo kovoti.
Turiu pripažinti, kad tokių apraiškų mes vis dar turime. Aišku, tie korupcijos mastai mažėja. Jeigu mes lyginsime situaciją prie mūsų sienų prieš 15-20 metų ir dabar, tai dabar kalbame apie visiškai kitokią situaciją, tačiau tai yra viena iš mano prioritetinių veiklos sričių. Mes pasitvirtinome kovos su korupcija veiksmų planą, kuriame yra numatyta nemažai įvairių priemonių: ir mokymai mūsų pareigūnams, ir patikrinimai. Tų priemonių tikrai planuojama nemažai, žinoma, bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis, kriminalinės žvalgybos subjektais, taigi planų dirbti su mūsų pareigūnais turime nemažai.
Tikrai neslėpsime tų atvejų, kiekvieną iš jų bandysime išsiaiškinti ir to tikrai netoleruosime – taikysime nulinę toleranciją korupcijai. Beje, gyvename demokratinėje valstybėje, kartais labai sudėtinga yra įrodyti mūsų pareigūnų kaltę. (…) Mes turime ir kitokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, prevenciniai pokalbiai. Pas mus taip pat egzistuoja Imuniteto valdyba, kuri atsakinga už kovą su korupcija, tad mes tikrai stiprinsime šios valdybos pajėgumus bei bandysime su korupcija tarnyboje kovoti.
– Jūs VSAT vadovu dirbate mažiau nei pusę metų. Kaip sekasi bendrauti su profsąjungomis? Kokius matote didžiausius iššūkius?
– Dialogas tikrai vyksta pakankamai aktyviai. Noriu pasakyti, kad tuo dialogu esu tikrai patenkintas bei vertinu profsąjungas ir apskritai socialinius partnerius. Jie tikrai daug padeda, nes mūsų interesai iš esmės sutampa. Mano, kaip vadovo, ir profsąjungų uždavinys yra rūpintis mūsų pareigūnais. Manau, kad mes turime daug daugiau bendro, nei priešiškų dalykų. Tikrai manau, kad mes tą kontaktą turime ir tas bendradarbiavimas su partneriais vyksta pakankamai gerai.
Vieni iš pirmųjų pasirašėme šakos sutartį su socialiniais partneriais, problemų tame nematome ir tikrai tą bendravimą su jais stiprinsime.
Nuo mano paskyrimo laikotarpio vienas iš mano pirmųjų susitikimų ir buvo su profsąjungų atstovais. Aišku, galbūt dėl užimtumo dar ne su visais pavyko susitikti, bet beveik su visais profsąjungų vadovais jau teko pabendrauti, pasikalbėti, aptarti, ką toliau galime kartu nuveikti. Turime darbų, deriname veiksmus, tikrai labai teigiamai vertinu tą mūsų bendradarbiavimą.
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia visos VSAT? Ką būtina padaryti čia ir dabar?
– Toks pagrindinis dalykas – reikėtų dabar didinti pareigūnų motyvaciją ir kai kalbu apie motyvaciją, turiu omenyje ne tik atlyginimą. Kalbu ir apie darbo sąlygų gerinimą, ir aprūpinimą šiuolaikinėmis priemonėmis, taip pat pareigūnams reikia suteikti galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais, dalyvauti tarptautinėse operacijose. Taigi, yra didelis spektras priemonių. Praėjusiais metais klausimas dėl atlyginimų buvo pradėtas spręsti – galbūt jie auga ne tokiais tempais, kaip mes norėtume, tačiau tikrai po truputį auga, nemažai buvo padaryta gerinant žmonių sąlygas. Mes turime motyvuoti savo žmones, kad jie žinotų, jog jų poreikiai yra užtikrinti, jie gali ramiai dirbti, tarnauti Tėvynei. (…)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Manau, kad reikėtų ir toliau vystyti projektus dėl sienos stebėjimo sistemų – tai būtų toks bendras mūsų uždavinys. Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek valstybė galės skirti finansavimo. Mes galime pasinaudoti ir ES finansiniais instrumentais, bet dabar kalbama apie tai, kad tas finansavimas sumažės, nes matome, kaip vyksta derybos dėl ateinančios finansinės perspektyvos. Galbūt vis daugiau ir daugiau reikės skirti mums finansavimo iš nacionalinio biudžeto, tačiau tuos projektus reikia ir toliau vykdyti.
Dar vienas aspektas – mums reikėtų galvoti ir apie mūsų gynybinės funkcijos vykdymą. Pagal Lietuvos įstatymus mes turime ir tokią funkciją, karo atveju mes tampame kariškiais – karinių pajėgų dalimi. Taigi, tam reikia taip pat ruoštis ir tai yra apsektas, kuris pareikalautų nemažai organizacinio darbo: mums reikia užtikrinti mūsų pareigūnų mokymą, aprūpinimą ginkluote ir technika.
– Paminėjote, kad VSAT esant poreikiui prisidėtų prie krašto gynybos. Ar dabar VSAT pareigūnai dalyvauja kokiose nors kariuomenės pratybose?
– Mes dabar pasirašėme bendradarbiavimo planą su Lietuvos kariuomene. Tie planai yra rengiami ir pasirašomi kiekvienais metais, ten numatyta nemažai visokių priemonių – ir bendri mokymai, ir pratybos. Nuo praeitų metų mes pradėjome organizuoti ir mūsų pareigūnų rengimo programą, kuri bus įgyvendinama. Tie darbai vyksta, kartu su gynybos štabu jau deriname mūsų gynybos planą, pagal kurį VSAT taptų kariuomenės dalimi, esant tam tikromis situacijomis. Taigi, tas bendradarbiavimas yra ir mes toliau jį stiprinsime.
– Lapkričio viduryje Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga išsirinko naują vadovą – Jevgenijų Ameliną. Jis po tapimo profsąjungos vadovu sakė, kad šiuo metu bene aktualiausia problema yra išmaniųjų įrenginių ribojimas tarnyboje. Ar pavyko pradėti kažkokius veiksmus, siekiant išspręsti šią problemą?
– Dabar man tenka lankytis mūsų padaliniuose, kalbėtis su žmonėmis ir jau matyt ta problema nebėra tokia aktuali. Galbūt iš dalies žmonės priprato. Mes norime įvertinti, koks buvo efektas. Aš suprantu, dėl kokių priežasčių buvo toks sprendimas priimtas, tačiau mes dabar turime po kažkurio laiko įvertinti ir bandyti priimti sprendimą.
Kol kas atšaukti neplanuojame, nes norime įvertinti, koks to sprendimo teigiamas ar neigiamas efektas. Tuo labiau, kad visiems tiems pareigūnams, kuriems yra ribojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas, suteikiamos galimybės susisiekti su savo šeimos nariais, jeigu yra toks poreikis. Pamatysime, kaip buvo pasinaudota, vertinsime statistiką, bandysime kalbėti ir su pačiais pareigūnais, ir su profsąjungomis. Kai turėsime daugiau informacijos ir duomenų, bandysime priimti sprendimą, ar toliau tokią praktiką tęsime, ar nutrauksime.
– Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą steigti atskirą Viešojo saugumo kolegiją, kurioje būtų ruošiami įvairių tarnybų pareigūnai ir jiems suteikiamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas?
– Daug kalbama apie šios kolegijos steigimą. Mūsų tokia principinė pozicija buvo, kad vis dėlto tas profesionalus mokymas išliktų tose institucijose. Pas mus pavyko sukurti pakankamai gerą bazę. Iš tikrųjų mūsų mokykla – Pasieniečių mokykla, kuri ir organizuoja tokį mokymą profesinį, yra pakankamai gerai aprūpinta. Tuo labiau, kad mes aktyviai bendradarbiaujame su „Frontex“ agentūra, mūsų mokykla yra ir taip vadinama partnerystės akademija, ten organizuojama nemažai europinių renginių, mokymų.
Mūsų pozicija buvo kiek įmanoma išlaikyti tą sistemą, kad tas profesinis rengimas liktų institucijose, o kalbant apie aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tai šiuo atveju būtų galima galvoti ir apie tokios kolegijos steigimą. Žiūrėsime, koks bus sprendimas, kokiu keliu nueita. Mes girdime, kad buvo pasirinktas konsolidavimo modelis, kiekvienas toks sprendimas turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Mūsų pagrindinis rūpestis būtų, kad nenutrūktų tas profesinis rengimas – tų pasieniečių, kurie po to vykdo savo funkcijas prie sienos.
– VSAT vadu tapote 2019 m. gruodį. Ką jau pavyko įgyvendinti ir kokių tikslų įgyvendinimo sieksite artimiausiu metu?
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
– Jeigu kalbėti bendrai apie mūsų sistemą, tai per beveik trisdešimt metų mums pavyko sukurti sistemą, kuri pilnai atitinka mūsų poreikius. Kalbu apie Lietuvos ir politinę, ir geografinę situaciją. Manau, kad šis modelis yra tikrai pasiteisinęs ir, mano manymu, tai – viena pažangiausių šiuo metu sienos apsaugos sistemų. Kaip ir minėjote, man teko beveik vienuolika metų dirbti Europoje, nemažai lankytis, organizuoti bendras operacijas su kitų valstybių sienos apsaugos institucijų atstovais ir tarnybomis, tai tikrai galiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų sistema yra viena pažangiausių, kalbant ir apie techninį aprūpinimą, ir organizavimą. Vienas iš mano tikslų ir ambicijų būtų, kad Lietuva taptų mūsų regiono lyderiais sienos apsaugos srityje.
Mes tam turime pagrindą, nes tokios sistemos neturi nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Net galiu teigti, kad lenkai neturi tokios sistemos. Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lyderiais sienos apsaugos srityje. Beje, mūsų kaimynai tai net pripažįsta. Jeigu dabar vertintume ir lygintume mūsų sistemą su Suomijos sienos apsaugos sistema, kuri buvo laikoma viena pažangiausių ir moderniausių Europoje, tai šiuo metu mes, ko gero, šiek tiek juos ir aplenkėme.
Esu patenkintas, kad sistemingai tokia sistema buvo kuriama. Yra kai kurie momentai, dėl kurių reikėtų padirbėti, bet iš principo tie sprendimai, kurie buvo priimti – kurti tokią sistemą, o ne kitokią – manau, kad pasiteisino.
Čekijos sostinėje Prahoje siautėja nežinomas asmuo, moterims nurėžiantis jų ilgus plaukus. Iki šiol policijai pranešta apie penkis tokius atvejus, antradienį informavo atstovas. Tyrėjai mano, kad yra daugiau nukentėjusiųjų ir paprašė jų atsiliepti. Chuligano motyvas nežinomas.
Viena moteris pasakojo ryte važiavusi tramvajumi, kai staiga pajuto, kad kažkas sugriebė ją už plaukų, pasakojo policijos atstovas Janas Danekas. Tada ji suprato, kad nebeturi kasos.
Policija paskelbė nuotrauką, darytą iš vaizdo kameros įrašo, kurioje matyti vyras, kuris kol kas ieškomas kaip liudininkas. Tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos trikdymo, už kurį gresia iki dviejų metų kalėjimo.
Policija gavo 46 pranešimus (18 iš jų – išankstinio balsavimo metu), ikiteisminių tyrimų nepradėta, surašyti du Administracinio nusižengimo kodekso (ANK) protokolai pagal 484 str. – dėl alkoholių gėrimų gėrimo viešoje vietoje arba girto pasirodymo viešose vietose.
Vienas protokolas surašytas dėl įvykio Pakruojo rajone, Sosdvario kaimo rinkimų apylinkėje, kur neblaivus vyras pranešė apie sprogmenį, kuris po valandos esą turi sprogti. Buvo apžiūrėta rinkimų apylinkė, planas „Skydas“ nebuvo įvestas, nes asmuo policijai žinomas. Tai jau septintas šio asmens melagingas pranešimas šiemet apie galimą sprogmenį. Asmuo (gimęs 1972 m.) sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą.
14.54 val. gautas pranešimas, kad Švenčionių rajono Naujo Strūnaičio kaime neblaivus vyras (gimęs 1956 m.), kuriam nustatytas 2,89 prom. girtumas, atvykęs į apylinkės komisiją elgėsi neadekvačiai, reiškė pretenzijas, sugadino jam išduotus biuletenius.
Dar vienas įvykis registruotas sostinės 1 policijos komisariate dėl to, kad vyras, atėjęs balsuoti, sužinojo, kad jo vardu jau buvo balsuota ir pasirašyta dalyvio sąraše. Aplinkybės tiriamos.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ne vieną kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija prakalbo apie galimą apkaltą R. Karbauskiui.
Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad pro pirštus R. Karbauskio pažeidimų negalima pražiūrėti, nes pažeidimai, pasak politiko, jau tampa sistema.
„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – kalbėjo J. Olekas.
Trečiadienį VTEK nusprendė, kad R. Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius. Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Tyrimo duomenimis, politikas numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš „Agrokoncerno“ – R. Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, tačiau deklaravo tik šiemet sausį.
Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.
Po trečiadienį paskelbtos išvados R. Karbauskis sakė neketinantis skųsti VTEK sprendimo, nes žino, kad pavėlavo deklaruoti ir dėl to atsiprašo.
„Tikrai neskųsiu, aš žinau, kad pavėlavau deklaruoti. (…) Mano interesai visi deklaruoti, šiuo atveju deklaruotos ir įmonės, ir mano vaikai. Yra tik klausimas, kad ne laiku. Tai atsiprašau (…)“, – trečiadienį komentuodamas VTEK sprendimą žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir nariai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl galimų Rusijai taikomų sankcijų pažeidimų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. ytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Kreipimesi Seimo nariai prašo peržiūrėti trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklą Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste po Europos Sąjungos sankcijų įvedimo ir įvertinti, ar šių įmonių veikla nepažeidžia dar 2014 m. Europos Tarybos priimtų apribojimų, taikytinų šių miestų kilmės prekių importui į Europos Sąjungą (ES). Kartu klausiama, ar nepažeidžiami ir Lietuvos teisės aktai.
„Mūsų įsitikinimu, ES sankcijų režimas bus efektyvus tik tada, kai valstybės narės tinkamai užtikrins jų įgyvendinimą. Šios sankcijos galios tol, kol Rusija nutrauks okupaciją ir sugrąžins Krymą ir Sevastopolį Ukrainai. Visą šį laikotarpį atsakingos Lietuvos institucijos privalo nuolat stebėti, kad nebūtų sankcijų pažeidimų. Todėl tikimės, kad žiniasklaidoje pateikta informacija bus nedelsiant deramai išnagrinėta“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo narys L. Kasčiūnas teigė, kad galimi ES reglamento pažeidimai turi būti atsakingai peržiūrėti ir įvertinti.
„Mūsų šalies pozicija dėl Rusijos agresijos veiksmų prieš Ukrainą ir palaikymas jos teritorijos vientisumui yra ilgalaikis ir nuoseklus. Todėl bet kokia informacija apie galimus Europos Sąjungos reglamento pažeidimus turi būti atidžiai ir atsakingai įvertinta“, – komentavo L. Kasčiūnas.
„Verslo žinių“ informacijoje „Įstrigę Kryme: sankcijų pažeidimo šešėlis“ keliami klausimai dėl trijų lietuviškos kilmės įmonių veiklos Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste. 2014 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, ES piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.
Krašto apsaugos ministras patvirtino atnaujintą tvarką, kuria siekiama apsaugoti pranešėjo asmens duomenis bei pateiktą informaciją
Krašto apsaugos ministras 2016 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtino atnaujintą Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje tvarkos aprašą.
Juo yra nustatoma informacijos apie krašto apsaugos sistemos karių ir darbuotojų galimai padarytus pažeidimus pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir pranešėjo asmens duomenų ir pateiktos informacijos apsaugą.
„Siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą, joje tarnaujančių karių teises, būtina skatinti karius ir visuomenę informuoti mus apie atvejus, kurie galimai pažeidžia sistemoje tarnaujančiųjų teises. Todėl ir nusprendėme parengti tokią tvarką, kuri paskatintų krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius pranešti apie padarytus pažeidimus ir taip siekti dar didesnio veiklos krašto apsaugos sistemoje skaidrumo,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Šis dokumentas praplečia anksčiau galiojančią informacijos apie galimus pažeidimus pateikimo tvarką ir aiškiau aprašo asmenų, pranešančių apie korupcinio pobūdžio ir kitus pažeidimus, apsaugą,“ – atkreipia dėmesį Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas, krašto apsaugos sistemos institucijos, atsakingos ir už korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prevenciją, vadovas.
Šis dokumentas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
2016 m. Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija gavo ir išnagrinėjo 21 kario skundą dėl karo tarnybos ginčų. 12 skundų buvo pateikta dėl kariams paskirtų drausminių nuobaudų, 7 skundai – dėl priedų nemokėjimo, po vieną – dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir kario tarnybos vertinimo. Pagal Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai pateiktus duomenis 2016 m. kariai dėl karo tarnybos ginčų vadams (viršininkams) pateikė 2 skundus.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje išnagrinėjus karių skundus, apie 30 proc. karių prašymų buvo patenkinta. Dauguma besikreipusiųjų į krašto apsaugos generalinį inspektorių dėl savo teisių gynimo profesinės karo tarnybos kariai ir tik 10 proc. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Pranešėjai informaciją apie pastebėtus pažeidimus ar galimą korupciją visą parą gali pateikti Generalinės inspekcijos „Karštąja linija“ telefonu (8-5) 261 24 29 (informacija automatiškai įrašoma į telefono atsakiklį), elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt, darbo metu atvykę į KAM Generalinę inspekciją (Totorių g. 25, Vilnius) arba paštu nurodytu adresu. Visa informacija apie pranešimų teikimo tvarką yra skelbiama ir internete. Pranešimus asmenys gali teikti ir anonimiškai.
Pranešėjų apsaugos tvarkos aprašą Generalinė inspekcija parengė atsižvelgdama į 2015 m. „Transparency International UK“ pateiktą 2015 m. pasaulinio gynybos antikorupcinio indekso tyrimo medžiagą ir šiame tyrime nurodytas rekomendacijas Lietuvai.
Siekiant aptarti tyrimo rezultatus ir rekomendacijos ir rasti galimus problemų sprendimo būdus šių metų pradžioje buvo surengti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus darbuotojų, krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus susitikimai.
Jų metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams buvo pateikta informacija apie tyrimo medžiagoje pastebėtus neatitikimus ir klaidas, dėl kurių vertinimo rezultatai tapo blogesni nei yra iš tikro.
2015 m. „Transparency International UK“ atliko 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerės korupcijos gynybos srityje tyrimą. Jame buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę C.
Vertinime teigiama, kad nepakankamas vidinių procedūrų viešumas ir nepakankama informacija visuomenei apie gynybos sistemos veiklą yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.
Visi pastaruosiuose rinkimuose išrinktieji į Seimą, jiems pritariantys komentatoriai, politologai, žurnalistai ir, deja, padoriais laikytini piliečiai tvirtina, kad rinkimuose piliečiai išreiškė savo valią ir jokių abejonių dėl to negali būti.
Ar iš tikrųjų taip yra ir ar nėra kitaip?
Valia yra psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veikimu.
Ji gali būti tvirta, silpna, gera, bloga ir jos gali visai nebūti arba rastis liguistas valios netekimas, ką psichiatrai ir psichologai vadina abulija. Demokratijos mechanizmas rinkimų ar referendumų metu valios kokybės nevertina, tam mechanizmui svarbu, kad būtų išreikšta daugumos valia. Kokiu būdu, emocijų paveikta, administraciniu būdu primesta, pinigais ar alaus buteliu nupirkta, piliečio valia formavosi, balsavimo buhalterijai nesvarbu.
2012 m. spalio 19 d. Seime surengta konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“. Konferencija buvo skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.
Kalbą apie valstybės atkūrimo darbus ir istorijos reikšmę jaunajai kartai pateikė “Dešiniosios minties centro” narys Vytautas Keršanskas. Čia skelbiamas visas tekstas.
Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos įvykęs piketas direktorės Jelenos Kutkauskienės persekiojamai profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei palaikyti ne tik neprivertė darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės) atstovės bent jau sudaryti sveikatai tinkamas darbo sąlygas, bet ir „įkvėpė” poliklinikos direktorę naujam puolimui.
Liepos 30 d., 14.20 val., A. Kavaliauskaitė poliklinikos direktorei įteikė raštą „Dėl darbo drabužių“, kuriame prašoma „nedelsiant išduoti darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus atitinkančius medvilninius darbo drabužius ir sudaryti nekenksmingas sveikatai sąlygas“.
