Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr
Vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad ambasadoriui Eitvydui Bajarūnui mestuose kaltinimuose dėl mobingo ir piktnaudžiavimo padėtimi esama „politinio žaidimo elementų“.
„Šita istorija įdomi tuo, kad draugiškas teismas vyksta medijoje anksčiau, negu kažkur kitur sprendimai priimami, informacijos tekinimas nuo pat pirmų žingsnių leidžia manyti, kad iš tiesų yra tam tikrų politinio žaidimo elementų“, – trečiadienį LRT televizijai teigė F. Jansonas.
Anot patarėjo, šalies vadovas antradienį buvo susitikęs su kaltinimų susilaukusiu ambasadoriumi ir, išklausęs jo poziciją, paprašė tęsti diplomatinį darbą Londone. „Prezidentas paprašė tęsti darbą“, – teigė F. Jansonas, leisdamas suprasti, kad Prezidentūra abejoja, ar E. Bajarūnui tekę kaltinimai mobingu yra pagrįsti. „(…) kalbam apie ambasadorius, kalbam apie žmones, kurie dirba Lietuvos valstybei ir, tiesą sakant, jie nenusipelno, kad su jais būtų susidorojama tokiais būdais“, – teigė prezidento patarėjas.
Savo ruožtu į skandalą įsivėlęs diplomatas E. Bajarūnas trečiadienį neigė jam mestus kaltinimus. Jis tikino, kad iki šios savaitės neturėjo jokios oficialios informacijos dėl jo atžvilgiu pateiktų skundų.
ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Trečiadienį portalas paviešino ir URM inspektorių ataskaitos detales, kuriose kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad pasitiki E. Bajarūnu.
Gabrielius Landsbergis ir Vytautas Landsbergis. ELTA / Dainius Labutis
Antradienį Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti konservatorių partijos prezidiumo iniciatyva atsiradęs siūlymas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Tai, kad Seimo nariai jau antradienį turėtų spręsti dėl šios kontraversiškai vertinamos TS-LKD vadovybės iniciatyvos, užsiminė konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Nors anksčiau buvo aiškinta, kad balsavimas už pirmalaikius rinkimus Seimo konservatoriams bus privalomas, pirmadienį G. Landsbergis teigė, kad TS-LKD nariai galės balsuoti laisvai.
„Privalomumo jokio nėra. Mano pozicija išlieka tokia pati, kad tai yra kiekvieno Seimo nario apsisprendimo teisė, nuspręsti, kaip jis mato šitą situaciją“, – pirmadienį po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Vieningos nuomonės dėl siūlymo konservatorių gretose nėra. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią G. Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Kritikos pirmalaikių rinkimų iniciatyvai negaili ir TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, rinkėjų mandatą gavusi valdančioji dauguma privalo tęsti darbą, o „partijos ritualinis susideginimas“ tik pablogins padėtį.
Pirmalaikių rinkimų idėją Seimo frakcijos vertina skirtingai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) praėjusią savaitę įpareigojo Seimo „valstiečius“ palaikyti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tai, kad ketina palaikyti pirmalaikių rinkimų idėją yra užsiminę LSDP politikai. Tuo tarpu valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija apie šią idėją atsiliepia skeptiškai.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
„Noriu atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su šiuo nuaidėjusiu ir tebeaidinčiu skandalu – jiems vietos naujojoje Vyriausybėje aš nematau. Tiesiog būtų gerai, kad šios ministrų kandidatūros, pono Kairio ir ponios Skaistės kandidatūros tiesiog nebūtų siūlomos naujoje Vyriausybėje“, – pirmadienį LNK televizijai sakė šalies vadovas.
Prezidentas patikino, kad būsimam Ministrų kabineto lyderiui teikiant šių politikų kandidatūras, jos nebus tvirtinamos.
„Negali būti to, kas dabar kažkur tarp eilučių jau mėginama paskleisti – kad gali būti taip, kad ir niekas nepasikeis, visą šitą ratą apsukę, mes grįšime prie naujos senosios Vyriausybės“, – pabrėžė G. Nausėda.
Tikina, kad dėl kilusio skandalo „Lietuva yra destabilizuota lygioje vietoje“
Vertindamas jau ne pirmą savaitę besitęsiantį skandalą dėl piktnaudžiavo kanceliarinėmis lėšomis, prezidentas apgailestavo, kad Vyriausybė nesiėmė akivaizdžių situaciją sprendžiančių sprendimų, kurių pavyzdį, anot G. Nausėdos, pademonstravo pati Prezidentūra.
„Labai apmaudu, kad mes susikūrėme krizę lygioje vietoje – tą tenka pripažinti. Kuomet mes priimame sprendimą, kad su čekiukų istorija vienaip ar kitaip susijęs mano vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis turėtų palikti tarnybą – ir jis tai padarė, demonstruodamas, mano nuomone, vakarietišką politinę kultūrą – mes tikėjomės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir Vyriausybė“, – aiškino valstybės vadovas.
Tuo metu, prezidento manymu, valdančiųjų konservatorių reakcija buvo „visiškai nesuprantama ir nesuvokiama“, o įsisiūbavęs skandalas lėmė tai, jog „Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“.
„Tačiau reakcija buvo visiškai nesuprantama, nesuvokiama. Ir vietoje to, kad padėkotų už darbą trims ministrams, buvo pradėta kurti tokia, sakyčiau, melodrama ar drama su daugybe veikėjų, veikiančių personažų, kurios galutiniai tikslai net patiems konservatorių partijos atstovams nėra aiškūs ir kuri dabar tikrai išjudino mūsų politinės sistemos pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Vietoje to, kad padaryti sprendimus, kurie buvo pribrendę, buvo nueita kitu keliu. Ir šiandien Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“, – apgailestavo jis.
Nesupranta, kodėl premjerė siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą
G. Nausėda pakartojo, kad į skandalo epicentre atsidūrę trys ministrai – G. Skaistė, S. Kairys ir Jurgita Šiugždinienė – turėjo pasekti jo buvusio patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Tą padarė tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prezidentas mano, kad pakeitus šiuos tris ministrus visą valstybę drebinančios krizės būtų išvengta.
„Aš tikėjausi, kad mūsų pavyzdys įkvėps Vyriausybę priimti reikalingus sprendimus ir, ko gero, šiandien Vyriausybė būtų dirbusi taip, kaip dirba“, – sakė jis, pažymėdamas, kad konservatoriams būtų pavykę rasti naujus politikus, galinčius pakeisti postus paliekančius ministrus.
Todėl šalies vadovas mano, kad Vyriausybės lyderė Ingrida Šimonytė besąlygiškai siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą. Negana to, anot G. Nausėdos, tai tapo visos Vyriausybės „veiklos ašimi“.
„Man nesuvokiama, kad kartais principas „išsaugosiu ministrą bet kokia kaina“ tapo šitos Vyriausybės veiklos ašimi“, – stebėjosi G. Nausėda.
„Mes esame politikoje ir suprantame, kad žmonės gali atsidurti interesų konflikte, žmonės gali turėti vienokių ir kitokių problemų, kartais nesusijusių su tiesioginėmis jų pareigomis. Išsikelti sau sportinį principą apginti bet kokį ministrą – nesvarbu, ką jis yra pridirbęs – yra tiesiog šiuolaikiniu politikos požiūriu nesuvokiama. Tenka tik tai tikėtis, kad pagaliau tas požiūris ir supratimas, kas yra politika, po truputį keisis ir mes rasime bendrą kalbą“, – vylėsi šalies vadovas.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Padidinimo stiklas. Slaptai.lt foto
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nusprendė kurti darbo grupę, kuri nagrinėtų galimus konservatorių atstovų savivaldybių tarybose piktnaudžiavimo jiems priklausančiomis išmokomis atvejus.
Tą po antradienį vakare vykusio posėdžio sakė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
„Priėmėme sprendimą iš trijų Priežiūros komiteto narių įkurti darbo grupę, kuriai vadovaus Aistė Gedvilienė, o nariais bus Arvydas Pocius ir Alfonsas Andriuškevičius. Jie nagrinės tuos konkrečius atvejus konkrečiose savivaldybėse, susijusius su mūsų partijos nariais“, – Eltą informavo V. Benkunskas.
Pasak jo, partija turi žinių apie keletą tokių TS-LKD politikų, apie kurių piktnaudžiavimą savivaldos lėšomis buvo pranešta žiniasklaidoje – Kauno miesto, Mažeikių, Druskininkų savivaldybėse.
„Bet kiekvieną dieną gali pasipilti naujų. Tad šita darbo grupė operatyviai tuos visus atvejus išnagrinės ir pateiks savo išvadas“, – kalbėjo V. Benkuskas.
„Sąrašas gali pildytis, priklausomai nuo to, kas bus publikuojama tyrimuose“, – pažymėjo jis.
Kartu V. Benkunskas pabrėžė, kad TS-LKD nagrinėdama galimus piktnaudžiavimo atvejus „kels ir išlaikys aukštus atsakomybės standartus“, o esant pagrindui, „tikrai bus taikomos griežčiausios partinės atsakomybės priemonės“.
Anot jo, partija taip pat ragina stabdyti narystę partijoje tuos savivaldos politikus, kurie negalės pagrįsti savo išlaidų.
„Siunčiame žinią, kad visi partijos nariai, kurie buvo ar yra tarybų nariai, jie gali sulaukti klausimų, į kuriuos atsakymų neturės, ar jie gali būti nelogiški, nieko nelaukiant siūlome susispenduoti savo narystę partijoje“, – dėstė konservatorius.
Konservatoriaus teigimu, trijų asmenų darbo grupė kuriama tam, kad galėtų susirinkti greitai bei konkretiems neskaidraus lėšų atvejams nagrinėti nereiktų sušaukti viso 9 narių Priežiūros komiteto.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų narių lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę – konservatorių partijos prezidiumas penktadienį nusprendė siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Tokį žingsnį TS-LKD žengė viešojoje erdvėje kilus abejonėms, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis.
Partija taip pat nutarė, kad jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
TS-LKD priklausanti J. Šiugždinienė iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų jau pasitraukė – antradienį dekretą dėl jos atsistatydinimo pasirašė prezidentas. Tuo tarpu taip pat konservatorių deleguota finansų ministrė G. Skaistė pirmadienį paskelbė, jog Kauno miesto savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų – būnant miesto tarybos nare patirtų sumą, kurių politikė negali pagrįsti.
Savo ruožtu kitas TS-LKD atstovas Kauno miesto taryboje, Paulius Lukševičius, antradienį pranešė į savivaldybės biudžetą grąžinęs 21 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse, tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį skelbs sprendimą Seimo nario Petro Gražulio piktnaudžiavimo byloje.
Parlamentaras LAT apskundė praėjusių metų birželio 30 d. Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis. Juo P. Gražulis prapažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Kasaciniu skundu politikas prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Dėl teismo sprendimo P. Gražulis galėtų netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui.
Visgi, opozicijos atstovui jau inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Raguotasis. Slaptai.lt nuotr.
Roma, lapkričio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos katalikų bažnyčia per pastaruosius du dešimtmečius surinko 613 bylų apie piktnaudžiavimo atvejus, ketvirtadienį Romoje pranešė Italijos Vyskupų konferencijos (CEI) generalinis sekretorius.
Bylos buvo perduotos Vatikano Tikėjimo doktrinos katedrai, paaiškino Giuseppe Baturi. Tai buvo aukų pranešimai arba bylos apie įtariamus nusikaltėlius, nuo kurių nukentėjo daug aukų, todėl 613 bylų neatspindi prievartą patyrusių žmonių skaičiaus, paaiškino G. Baturi. Jo teigimu, įtrauktos ir bylos, kurios jau pateko į archyvą.
Visa tai G. Baturi paskelbė per spaudos konferenciją, per kurią CEI pristatė pranešimą apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje. Šis tyrimas, apimantis 2020 ir 2021 m., rodo, kad tais metais 89 įtariamos aukos pranešė apie seksualinį priekabiavimą, lytinius santykius ar netinkamą elgesį bažnyčioje. Dauguma aukų nusikaltimo metu buvo 10–18 metų amžiaus.
Be to, pranešta apie 68 įtariamus nusikaltėlius, priduriama pranešime. Kiek mažiau nei pusė jų buvo dvasininkai (30), kiti – pasauliečiai (23) ir parapijiečiai (15), rašoma pranešime. Rengdama ataskaitą CEI kartu su ekspertais apklausė 226 vyskupijas. Atsakė 166, arba maždaug 73 procentai.
„Tai labai rimtas poelgis ir nuodėmė“, – sakė Italijos bažnyčios nacionalinės vaikų apsaugos tarnybos vadovas Lorenzo Ghizzoni.
Pagrindinė nukentėjusiųjų paramos grupė „l’Abuso“ kritikavo, kad nekalbama apie kompensacijas, bažnyčia per menkai teikia paramą aukoms.
Senoviška troba. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti Seimui Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apriboti galimybę statyti sodybas saugomose teritorijose.
Siūloma neleisti statyti ūkininko sodybas arba pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus žemės sklype, jei daugiau negu pusė sklypo patenka į šalies saugomas ar Europos bendrijos svarbos buveines.
Seimo nario L. Jonausko teigimu, įstatymo pataisos užkirstų kelią piktnaudžiavimui, kai, prisidengiant ūkininko vardu, apeinant įprastas teritorijų planavimo procedūras, saugomose teritorijose statomi gyvenamieji namai.
Pasak jo, matome daug pavyzdžių, kai saugomose teritorijose įsigijusieji sklypą pasitelkia net „juoduosius archeologus“, kurie ieško niekada čia neegzistavusių sodybų pėdsakų, kad sklypo savininkas turėtų pagrindą ūkininko sodybos priedangoje pasistatyti prabangų namą.
„Tokių „sofos ūkininkų“, kurie naudojasi ūkininko vardu, jiems taikomomis įstatymų išlygomis ir, apeidami įprastas teritorijų planavimo procedūras, statosi prabangias vilas saugomose teritorijoje – vis daugėja. Saugomos teritorijos turi būti saugomos ir statybos ar ūkinė veikla čia negali būti leidžiama“, – sako L. Jonauskas.
Pasak parlamentaro, ūkininko sodybos ir pagalbinių ar kitų pastatų įrengimas, eksploatavimas saugomose teritorijose gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ ir kitoms saugomoms teritorijoms, buveinėms bei jose esančioms saugomoms rūšims.
Pagal siūlomą projektą, „ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai daugiau negu pusė sklypo patenka į šalies saugomas ar Europos bendrijos svarbos teritorijas.“
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgyba, išaiškinusi, kad piktnaudžiauti galėjo viena iš Vilniaus pataisos namų pareigūnių, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai gavo duomenų, kad Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistė galimai palaiko netarnybinius santykius su Vilniaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju ir ėmėsi tikrinti šią informaciją.
Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistės gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir išimti tyrimui reikšmingi daiktai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 9 d. Resocializacijos skyriaus specialistei pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo. Kalėjimų departamentas praneša, kad pareigūnė nušalinta nuo tarnybos.
Migrantų gelbėjimo laivas „Open Arms“. EPA – ELTA nuotr.
Roma, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis šeštadienį stos prieš teismą Palermo mieste už tai, kad 2019 metais neleido migrantų gelbėjimo laivui „Open Arms“ prisišvartuoti Italijos uoste, informuoja naujienų agentūra dpa.
Prokurorai kaltina M. Salvinį laisvės atėmimu ir piktnaudžiavimu valdžia, kai būdamas ministru 2019 m. rugpjūtį jis draudė Ispanijos pagalbos organizacijos laivui įplaukti į Italijos uostą.
Dešiniųjų pažiūrų partijos „Lega Nord“ pirmininkui gresia 15 metų kalėjimo, jeigu jis bus pripažintas kaltu.
M. Salvinis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 2018 m. birželį – 2019 m. rugsėjį, pirmajame buvusio premjero Giuseppes Contes ministrų kabinete.
Teismas taip pat norėtų apklausti buvusią vyriausybės patarėją Lucianą Lamorgesę, dabartinę vidaus reikalų ministrę, ir užsienio reikalų ministrą Luigį Di Maio, kuris tuo metu buvo darbo ir socialinių reikalų ministras.
2019 m. rugpjūtį laivas „Open Arms“ Viduržemio jūroje išgelbėjo daugiau nei 160 migrantų, remiantis pagalbos organizacijos duomenimis apie laivo 65-ąją misiją.
Po devynių dienų JAV aktorius Richardas Gere‘as ir kiti pagalbininkai į laivą nugabeno reikalingų produktų, o dėl sveikatos problemų iš jo vis buvo evakuojami žmonės.
„Open Arms“ laivas buvo nuleidęs inkarą prie Lampedūzos salos, tačiau jam neleista prisišvartuoti uoste. Blogėjant sanitarinei situacijai ir augant įtampai, migrantai šokdavo už borto į vandenį ir mėgindavo plaukti iki kranto.
Galų gale prokurorai nusprendė, kad laivas turėtų būti apieškotas ir areštuotas, tai reiškė, kad jis galėjo prisišvartuoti uoste su jame buvusiais migrantais.
M. Salvinis nuolat pabrėžė, kad jis gynė Italijos ir vyriausybės interesus. Teismas oficialiai prasidėjo rugsėjo 15 d., bet iš karto buvo atidėtas iki spalio 23 d.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį sulaukė vis didesnių raginimų atsistatydinti, taip pat ir iš savo paties sąjungininkų vyriausybėje, praėjus dviem dienoms, kai buvo įveltas į korupcijos skandalą.
Trečiadienį prokurorai surengė reidus į kelias vietas, susijusias su S. Kurzo dešiniąja Liaudies partija (OeVP), ir paskelbė, kad 35 metų kancleris ir dar devyni asmenys tiriami dėl kaltinimų, kad vyriausybės pinigai buvo panaudoti korupciniam sandoriui, siekiant užtikrinti teigiamą žiniasklaidos vertinimą.
Opozicija paskelbė, kad kitą antradienį teiks siūlymą pareikšti nepasitikėjimą S. Kurzu, tačiau sėkmė priklausys nuo OeVP jaunesnės koalicijos partnerės – žaliųjų, kurie dar nepasakė, kaip balsuos. Tačiau žaliųjų lyderis ir vicekancleris Werneris Kogleris sakė, kad „rimti ir baisūs kaltinimai sukėlė abejonių dėl kanclerio gebėjimo efektyviai veikti ir eiti savo pareigas“.
„Tampa nepaprastai sunku“ tęsti darbą su S. Kurzu, sakė jis žurnalistams prieš susitikdamas su opozicinėmis partijomis aptarti, kaip galėtų užtikrinti „stabilumą“.
Jei antradienio balsavimas parlamente sulauks reikiamos daugumos, tai būtų antras kartas, kai S. Kurzas, 2017 metais tapęs jauniausiu pasaulyje demokratiškai išrinktu lyderiu, būtų nušalintas.
2019 metais jo koalicija su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe) žlugo, sąjungininkei įsivėlus į korupcijos skandalą, bet nauji rinkimai dar kartą buvo sėkmingi S. Kurzo OeVP.
Kilus šiam skandalui S. Kurzas neigė padaręs ką nors neteisėta, kaltinimus jo atžvilgiu vadino „nepagrįstais“ ir kol kas atmetė galimybę atsistatydinti.
Tūkstančiai žmonių ketvirtadienio vakarą prie OeVP būstinės Vienos centre dalyvavo demonstracijoje ragindami S. Kurzą atsistatydinti ir modami plakatais, kurie skelbė: „Prieš korupciją“ ir „Gėda tau“.
OeVP ir žaliųjų koalicija, pirma tokia nacionaliniu lygmeniu, pradėjo dirbti 2020 m. sausį ir jau kelis kartus patyrė įtampą dėl kitų korupcijos skandalų bei nesutarimų tokiais klausimais kaip pabėgėlių politika.
Benjaminas Netanyahu. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Jeruzalės teismas prasidėjo nagrinėti bylą, kurioje Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kaltinamas korupcija.
Teismui vyriausioji prokurorė teigė, kad šalies premjeras „neteisėtai naudojosi“ savo galia, siekdamas žiniasklaidos magnatų paslaugų ir žadėdamas savo pagalbą.
Anot prokurorės Liat Ben Ari, B. Netanyahu piktnaudžiavo „jam patikėta didžiule valdžia ir, be kita ko, reikalavo bei gavo nederamų privilegijų iš pagrindinių Izraelio žiniasklaidos priemonių savininkų, siekdamas pasirūpinti savo asmeniniais reikalais, tarp kurių buvo ir sprendimas siekti perrinkimo“.
B. Netanyahu, kuriam šiuo metu yra 71-eri, yra pirmasis Izraelio istorijoje premjeras, kuriam teko stoti prieš teismą.
Trijose atskirose bylose jis kaltinamas kyšininkavimu, sukčiavimu ir pateisinamų lūkesčių pažeidimu. Prokurorų teigimu, B. Netanyahu sistemingai priimdavo jam skirtas brangias dovanas ir mainais į savo paslaugas stengėsi pagerinti įvaizdį šalies žiniasklaidoje.
Žuvinto takas. Vytauto Visocko nuotr.
Aplinkos ministerija dėl galimo piktnaudžiavimo Žuvinto biosferos rezervate kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius, atlikdamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ilgalaikio turto valdymo vidaus auditą, nustatė, kad šio rezervato direkcija, galimai pažeisdama teisės aktus, sudarė panaudos sutartis su fiziniais asmenimis ir perdavė jiems neatlygintinai naudotis patikėjimo teise valdomus 12 ir 15 ha valstybinės žemės plotus“, – pranešė Aplinkos ministerija. Žuvinto pelkės. Vytauto Visocko nuotr.
Ministerijos teigimu, audito metu surinkta informacija parodė, kad direkcijos vadovai žinojo, jog žemės panaudos sutartys su rezervato darbuotojais sudaromos galimai neteisėtai. Jos buvo pagrindas gauti ES išmokas, skirtas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonėms.
Be to, nustatytos galimos piktnaudžiavimo rizikos galimai naudojant rezervato direkcijai priklausančią žemės ūkio techniką ir kurą fizinių asmenų sklypams apdirbti ir tvarkyti.
Remiantis šiuo auditu ir atliktu tarnybiniu patikrinimu, praėjusią savaitę buvo atleistas rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
FNTT
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pats turėtų inicijuoti tyrimą dėl parlamentaro Vytauto Bako atskleistos informacijos, neva galimo institucijos neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėtą duomenų rinkimą.
Pasak profesoriaus, visuomenė nori gauti atsakymus, o jei paaiškės, kad VSD nevykdė šios veikos, tuomet institucija susigrąžins savo gerą vardą.
K. Girnius teigia, kad šioje situacijoje tiek Seimo valdyba, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsisakydami inicijuoti laikinąją tyrimų komisiją tikrai paskubėjo.
„Aš įžvelgiu šiokių tokių problemų, bet, manau, kad tyrimas yra būtinas. Žmonių smalsumas yra sukeltas. Tai, kad Seimo valdyba ir visi kiti labai greitai nutarė toliau netirti, tai jų nepuošia. Geras pavyzdys yra Dainius Gaižauskas, jo komitetas nutarė, kad nieko blogo nėra. O dabar pripažįsta, kad tik šiandien pamatė ir perskaitė V. Bako tekstą. Kitaip sakyčiau, buvo padarytas skubus ir nenuoseklus sprendimas“ , – Eltai sakė politologas.
„Manau yra pakankamai rimtas pagrindas manyti, kad VSD piktnaudžiauja. Tai, manau, negalima apsieiti be tyrimo ir faktiškai to tyrimo turėtų norėti ir VSD, nes jei jis nieko blogo nedarė, tai jo geras vardas bus sugrąžintas“, – sakė jis. Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
K. Girnius pažymi, kad VSD paneigimo šioje situacijoje taip pat nepakanka.
„Aiškiai neužtenka. Čia bet kas gali sakyti, kad mes nieko blogo nedarėme. VSD yra anksčiau turėjęs problemų, pastaruoju metu taip pat stengiasi savo galias praplėsti. Tai iki tol, kol VSD nepaaiškino, kodėl galėjo būti kalbama apie tokį raštą, tai netinka sakyti, kad nieko čia nėra. Tai faktiškai turėtų ne VSD sakyti, o kita organizacija, kaip STT, prokuratūra, kurie ištirtų šitą klausimą ir pasakytų. Čia neklausiama kaltinamo žmogaus, ar jis kaltas, ar nekaltas, o jei jis ir teigia, kad nekaltas, tai ar tuo ir baigia reikalą?“, – sako K. Girnius.
Politikos apžvalgininkas teigia, jei vis dėlto paaiškėtų, kad VSD informaciją rinko selektyviai, tai institucijos vadovybė turėtų kardinaliai pasikeisti.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Tokiu atveju reikėtų aiškiai atleisti vadovybę, ne tik Darių Jauniškį bet ir pavaduotojus bei apskritai tuos, kas turėjo ką nors bendrą su tuo reikalu. Tuomet taip pat labai rimtai reikėtų pertvarkyti organizaciją. Tuomet kurti taip pat kokį priežiūros komitetą. Dabartiniai įstatymai yra pakankamai geri. Problema yra tai, kad VSD jų nepaiso, tai reikėtų kokį generalinį inspektorių ar kažką kitą skirti, kad stebėtų, kaip elgiasi VSD, laikytųsi tų įstatymų“, – sakė K. Girnius.
K. Girnius taip pat pažymi, kad žvalgybos institucijos gali pradėti rinkti duomenis apie asmenis tik turėdamos labai rimtą pagrindą.
„Negali būti, kad žmogus susirašinėja su žmogumi Maskvoje ar kuo nors kitu, ir tuomet jau jis VSD pradedamas tirti. Turi būti rimtas pagrindas. Įtarimas, kad žmogus ne tik turi ryšių su žmogumi Maskvoje, bet tie ryšiai yra ne tokie, kokie turėtų būti. Tie ryšiai yra su žvalgyba bei Rusijos interesais susiję. Tai yra bendrovių, kurios bendrauja su Rusijos kompanijomis, pardavinėja savo prekes, arba iš jų perka, bet tai nėra pagrindas pradėti tyrimo“, – sakė K. Girnius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį buvo išteisintas Senate – taip pasibaigė istorinis apkaltos procesas, atskleidęs politinės bendruomenės pasidalijimą ir Kongreso narių ištikimybę savo grupei.
D. Trumpas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
Senatoriams išteisinus, D. Trumpas nedelsdamas paskelbė „pergalę“, o Baltieji rūmai teigė, kad tai visiška „reabilitacija“. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu.
Tačiau balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai buvusį nekilnojamojo turto magnatą remia respublikonai, – likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D. Trumpas sieks antros prezidento kadencijos.
Nors kai kurie respublikonai pripažino, kad D. Trumpo elgesys buvo netinkamas, balsavimo metu visi jam liko ištikimi. Prezidentui demokratai pareiškė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, prieš pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D. Trumpui būtų paskelbtas nuosprendis, palankiai jam mestus kaltinimus turėjo įvertinti dviejų trečdalių dauguma.
„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Johną Trumpą nuspręsta išteisinti“, – teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitt Romney, ilgametis D. Trumpo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M. Romney teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.
JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m. Nors nuo pat apkaltos proceso pradžios prognozuota, kad respublikonų kontroliuojamame Senate demokratų kaltinimams nebus pritarta, D. Trumpo apkaltos dėmė vis dėlto išliks žmonių atmintyje – kaip ir kitų dviejų apkaltintų prezidentų atveju.
Kontrolė
Kitą savaitę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketina pateikti Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių. Jis vykdytų žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
„Nauju teisiniu reguliavimu siekiama sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmą ir taip sustiprinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę bei teisėtumą, taip pat užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės atliekant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją“, – sako projektą parengę konservatoriai Seimo nariai G. Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jų, įsteigus Žvalgybos kontrolieriaus instituciją, bus panaikintos prielaidos galimam žvalgybos institucijų manipuliavimui turimomis galiomis, nes „žvalgybos institucijose sutelkta gana didelė galia kelia pagrįstą pavojų, jog tokios institucijos gali tapti tam tikro politinio susidorojimo su jomis ar politikams neįtikusiais asmenimis ar jų grupėmis įrankiu, bus sustiprintas visuomenės pasitikėjimas žvalgybos institucijų veikla“. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti naujos nepriklausomos priežiūros institucijos – Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Projektas parengtas, siekiant įgyvendinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadas. Jos patvirtintos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu.
NSGK tyrimo išvadose siūloma sustiprinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir teisėtumą, taip pat kalbama apie būtinybę užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą. Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
Įstatyme nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolės institucija, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę.
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrimui svarbią informaciją, konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, ar Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje nebuvo piktnaudžiaujama bei galbūt daromos kitos nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Birželio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal nustatytą tvarką šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuotas šio skyriaus vyriausiojo prokuroro.
Suprantant, kad šiuo atveju sprendimas yra itin reikšmingas visuomenei ir susijęs su jos pasitikėjimu teisingumo sistema, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
Atliekant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pakartotinį patikrinimą, skundų iš Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) nebuvo gauta.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje, įtariant, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdami viešuosius pirkimus, sudarydami finansiškai nenaudingas sutartis, pažeisdami viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl ko galbūt didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Pravieniškių PN-AK ir valstybė. Tyrimas pradėtas gavus medžiagą iš Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus.
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo ištirta keliasdešimt įtarimų sukėlusių viešųjų pirkimų bei įvairių paslaugų teikimo, pirkimo, nuomos sutarčių sudarymo bei vykdymo atvejų. Įvertinęs ir išanalizavęs tyrimo metu gautus duomenis, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nurodė, kad Teisingumo ministerijos auditorių nustatyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti, tačiau juos padariusiems asmenims nėra teisinio pagrindo taikyti griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę. Jis pabrėžė, kad už padarytus pažeidimus po atlikto tarnybinio patikrinimo buvo nubausta daugybė Pravieniškių PN-AK darbuotojų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pagal sutartis visi darbai buvo padaryti ir paslaugos suteiktos, nors jų pirkimų bei sutarčių vykdymo metu ir nustatyti procedūriniai pažeidimai, tačiau dėl jų nebuvo padaryta didelė žala.
Tyrimo metu negauta duomenų apie galimą kai kurių bendrovių protegavimą, apie gaunamą tarp ūkio subjektų ir valstybės įstaigos atstovų nepagrįstą turtinę naudą, apie santykių tarp įmonių ir Pravieniškių PN-AK atstovų palaikymą korupciniais ar kitokiais neteisėtais būdais.
Auditorių išvadoje nurodytos kaip nesumokėtos už išnuomotą turtą ar delspinigių sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėtos, todėl prokuroro nutarime nurodyta ir tai, kad Pravieniškių PN-AK reali turtinė žala nebuvo padaryta.
Generalinės prokuratūros prokuroras, patikrinęs nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas pagrįstas išsamia ikiteisminio tyrimo duomenų analize ir tinkamu jų vertinimu.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad neteisingai apskaičiuojant šilumos gamybos kainą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo padaryta turtinė žala bei atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis šiuo metu minėta žala civilinio proceso tvarka nėra išieškota, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į teisingumo ministrą, prašydamas įvertinti tarnybinės atsakomybės aspektu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos Rasos Kazėnienės šių metų liepos 17 d. viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kurie menkina valstybės institucijos – Prokuratūros – autoritetą, pažeidžia jos nepriklausomumo principą, yra įžeidžiančio ir prokurorų orumą žeminančio pobūdžio.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.
„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.
Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.
Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.
„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.
Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.
Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.
„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.
Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.
Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.
„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.
Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.
Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.
Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.
B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.
„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.
„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.
„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.
B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.
„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.
Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.
Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Notarų mokami vadinamieji „otkatai“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojams ir agentams, kad būtent į juos kreiptų klientus – paplitusi praktika Lietuvoje. Notarų savivaldos institucija samdė slaptus pirkėjus ir aiškinosi, kas taip elgiasi, paskui kvietė pasiaiškinti piktnaudžiaujančius, tačiau nelegalūs susitarimai klesti.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, „otkatus“ mokančius notarus reikia vyti iš darbo.
„Notaro administracinė ar baudžiamoji atsakomybė – kaip valstybės tarnautojo. Tokiose veiklose galima įžvelgti korupcijos bruožų, todėl reikia sėsti kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis, padaryti aiškų planą ir vieną kartą apsivalyti nuo žmonių, kurie savo kolegas kvailiukais laiko ir, pažeisdami kodeksą, kurį patys priėmė, diskredituoja notaro vardą“, – Eltai sakė prof. V. Nekrošius.
Nepriekaištinga notaro reputacija ir atsakomybė akcentuojama dar teisininkų studijų metais, universitete. Tačiau, prof. V. Nekrošiaus žodžiais, daliai notarų koją pakiša labai didelis noras uždirbti papildomą eurą.
„Tokiu atveju mano išvada labai paprasta – tokie žmonės negali būti notarai“, – kategoriškas teisėtyrininkas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso rengėjas bei tobulintojas.
Eltos žiniomis, metų metais veikia ta pati paprasta schema: dalis notarų susitaria su nekilnojamojo turto vystytojais ir brokeriais už tam tikrą procentą (paprastai 10-20 proc. nuo notarinio mokesčio dydžio) vesti klientus atsiskaitantiems už paslaugą „juodais pinigais“.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murausko, neapskaityti mokėjimai grynaisiais už paslaugas nėra teisėta veikla.
VU TF profesorius Vytautas Nekrošius. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
„Teisės aktai notarams kelia nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningumo reikalavimus. Akivaizdu, kad neapskaityti mokėjimai nėra su jais suderinami“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis pabrėžė, kad Lietuvos notarų rūmai ir Notarų garbės teismas negaili pastangų kovoti su vadinamųjų „otkatų“ praktika, kai nekilnojamojo turto agentams notarai sumoka pinigų mainais už klientus nekilnojamojo turto sandoriams tvirtinti.
„Notariato įstatymas ir Notarų etikos kodeksas kelia išskirtinai aukštus reikalavimus notarams, tuo tarpu mokėjimai nekilnojamojo turto agentams gali būti vertinami vienareikšmiškai – tik kaip piktnaudžiavimas“, – Eltai teigė M. Stračkaitis, mokėjimus NT agentams vadindamas visiškai nederamais ir netoleruotinais.
Lietuvos notarų rūmai kelerius metus vykdė slapto pirkėjo programą, kurios metu, M. Stračkaičio žodžiais, išaiškėjo keli atvejai, kai notarai parodė polinkį elgtis nederamai ir tartis su klientais dėl mokesčio už notarines paslaugas sumažinimo ar dalies jo grąžinimo.
Pasak Notarų rūmų prezidento, notaras neturi teisės be teisėto pagrindo nei atleisti asmenis nuo rinkliavos sumokėjimo, nei grąžinti dalies sumokėtos rinkliavos, nes tai traktuotina kaip nesąžininga tarpusavio konkurencija, šiurkštus notaro etikos pažeidimas, sudarantis pagrindą jam taikyti drausminę atsakomybę.
Slapto pirkėjo surinkti duomenys buvo perduoti Notarų rūmų prezidiumui.
„Deja, tam, kad slapto pirkėjo surinkti duomenys galėtų tapti pagrindu drausminei atsakomybei, būtinos Notariato įstatymo pataisos ir platesni įgaliojimai Notarų rūmams tikrinti notarus. Todėl visi įtarimų šešėlin patekę notarai buvo iškviesti individualių griežtų pokalbių ir įspėti, kad būtina laikytis etikos ir drausmės reikalavimų“, – sakė M. Stračkaitis.
Pasak Eltos kalbintų NT agentų ir notarų, pabarimas rezultatų nedavė, dalis notarų toliau nesąžiningai konkuruoja mokėdami „otkatus“, ir tai – vieša paslaptis.
„Pirma problema, kad proceso dalyviai patenkinti – ir tas, kuris duoda, ir tas, kuris gauna. Antra problema, kad slapto pirkėjo nusiuntimas nieko savaime neįrodo. Remiantis tokio asmens parodymu atleidus piktnaudžiaujantį notarą iš pareigų, jį teismas grąžintų atgal. Kita vertus, reikėtų galvoti, žiūrėti, kaip tokioje situacijoje turėti aiškių įrodymų – vaizdo, garso įrašų. Visa tai padaryti nėra paprasta, bet, aišku, įmanoma bendradarbiaujant su atitinkamomis tarnybomis“, – situaciją komentavo VU Teisės fakulteto profesorius V. Nekrošius.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis prašo asmenų, turinčių patikimos informacijos ir liudijimų apie neteisėtus notarų mokėjimus, informuoti Lietuvos notarų rūmus.
Pagal LR notariato įstatymą, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius neturi duomenų, kiek plačiai yra paplitusi vadinamoji notarų „otkatų“ praktika tarp notarų.
„Visų pirma būtina suprasti, ar Lietuvos notarai ir nekilnojamojo turto brokeriai suvokia tai kaip problemą, ydingą įprotį, kurį būtina keisti. Jei taip nėra, pakeisti jų veikimą tampa daug didesniu iššūkiu, nes vien teisėsaugos dėmesys ar bausmės nepadės. Žodžiu, itin svarbu įtraukti į pokalbį notarų ir nekilnojamojo turto brokerių atstovus, suprasti, kokius sprendimus jie jau yra taikę ir kokių dar tikėtųsi“, – situaciją komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas P. Murauskas.
Pasak jo, visų pirma derėtų ieškoti šios praktikos priežasčių ir jas panaikinti, o ne vien kovoti su pasekmėmis.
ELTA primena, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymams.
