Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Briuselyje susitiko su Lotynų Amerikos bei Karibų šalių vadovų, dalyvaujančių trečiajame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių viršūnių susitikime, sutuoktinėmis ir partnerėmis.
Susitikimą inicijavo Europos Tarybos Pirmininko Charles‘io Michelio sutuoktinė Amélie Derbaudrenghien. Jame kalbėta apie šalių pirmųjų ponių veiklas, jų vaidmenį ir indėlį, siekiant glaudesnio valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo, apie minkštosios galios reikšmę ir jos poveikį.
„Ką tik pasibaigęs Vilniaus viršūnių susitikimas dar kartą parodė: šalių lyderių sutuoktinių bei partnerių indėlis globalių iššūkių kontekste, siekiant puoselėti žmogiškąsias vertybes ir humaniškumo principus, yra išties svarbus ir reikšmingas. Norėčiau paraginti pasinaudoti šia patirtimi, turime visas galimybes drauge imtis aktyvių veiksmų, kurie atneštų naudą mūsų visuomenėms ir valstybėms“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Pagrindinės Briuselyje vykstančio susitikimo, kuriame dalyvauja Prezidentas Gitanas Nausėda, temos – ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių bendradarbiavimo stiprinimas, globalūs saugumo iššūkiai, Rusijos sukelto karo Ukrainoje globalūs padariniai.
Renginio metu. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį pasveikino Ukrainos centre surengtos jaunimo diskusijos dalyvius.
„Džiugu pasveikinti Jus, susirinkusius šioje unikalioje institucijoje. Kurdamos ją kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska, siekėme saugios humanitarinės erdvės ukrainiečiams, kurioje jie turėtų galimybę ne tik užgydyti žiauraus karo traumas, atstatyti psichologinę pusiausvyrą, bet ir toliau puoselėti bendruomeniškumą, nacionalinę kultūrą, identitetą“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia priminė, kad Ukrainos centras – atvira edukacinė, kultūrinė ir mokslinė erdvė, kuri leidžia kiekvienam ukrainiečiui integruotis į Lietuvos visuomenę, taip pat suteikia galimybes pasiruošti Ukrainos atstatymui po karo.
„Lietuvai labai svarbu, kad jaunoji ukrainiečių karta neprarastų galimybių mokytis, augtų kartu su pažanga, taptų ateities lyderiais, savarankiškai kuriančiais savo ir laisvos Ukrainos ateitį. Aktyviai klojame tarptautinio bendradarbiavimo tiltus, remdamiesi į valstybines institucijas ir diplomatus, užsienio šalių ambasadorius, savanorius, rėmėjus bei pilietinę bendruomenę, nes laiko faktorius – kaip niekada svarbus“, – teigė pirmoji ponia.
D. Nausėdienės žodžiais, Lietuva neabejoja Ukrainos pergale, tiki abiejų šalių bendruomenių bendradarbiavimo prasmingumu bei galia, visuomeninės minties potencialu, jaunuomenės kuriamąja jėga. Pirmoji ponia palinkėjo susirinkusiems produktyvios diskusijos ir sparnų šviesiai laisvos Ukrainos vizijai.
Diskusijoje dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir įvairaus amžiaus jaunuoliai iš Lietuvos bei Ukrainos.
Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame centre ukrainiečiai gauna neformalųjį švietimą, kultūrines, psichosocialines ir kitas reikiamas paslaugas. Centras prisideda prie ukrainiečių integracijos Lietuvoje palengvinimo, taip pat sudarydamas jiems palankias sąlygas nepamiršti savo kultūros ir kalbos, puoselėti identitetą.
Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra vienas iš jo steigėjų, Ukrainos centras siekia plėsti savo veiklą: burti akademinę bendruomenę, kuri savo žiniomis, tyrimais ir bendra patirtimi prisidėtų prie europinės Ukrainos perspektyvos.
Per 12 veiklos mėnesių Ukrainos centre jau apsilankė beveik 23 tūkst. žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano Prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje susitiko su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu.
Šalių vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimus aplinkosaugos, jaunimo ir teisėsaugos srityse. Taip pat buvo atidarytas antrą kartą vykstantis Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, po susitikimo pažymėjo G. Nausėda.
„Tai stiprus, teigiamas impulsas mūsų dvišaliams ryšiams“, – komentuodamas susitikimą pabrėžė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai palaikanti partnerystės tarp ES ir Azerbaidžano plėtrą.
„Turime išnaudoti rytų partnerystės teikiamas galimybes bendradarbiauti ir ieškoti būdų gilinti strateginę partnerystę. ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo išplėtimas energetikos srityje padarė teigiamą įtaką ES energetikos rinkai ir padėjo ES žiemos metu apsirūpinti energijos ištekliais“, – žurnalistams prezidentūroje sakė G. Nausėda. Oficialus susitikimas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Jis taip pažymėjo, kad Lietuva remia taikų ir tvarų Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis ir tvirtai palaiko ES ir transatlantinių sąjungininkų pastangas tai pasiekti.
„Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą. Turime dirbti kartu, užkertant kelius apeiti sankcijas ir remti Ukrainą iki pergalės“, – pažymėjo G. Nausėda.
Šalių vadovų susitikimo metu, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 22 dieną susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančiu Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu.
Lietuvos ir Azerbaidžano vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, inovacijų ir aplinkosaugos srityse, saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regionui. Prezidentai taip pat atidarys Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiks su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Arif gizi Alijeva, lankysis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
09.40 Oficiali nuotrauka ir pasirašymas svečių knygoje (Baltoji salė)
10.05 Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Azerbaidžano dokumentų pasirašymo ceremonija (Baltoji salė)
10.15 Lietuvos ir Azerbaidžano delegacijų susitikimas (Derybų salė)
11.10 Pasisakymai žiniasklaidai (Baltoji salė)
14.00 Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumo atidarymas (Grand Hotel Kempinski Vilnius)
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
XXX
Slaptai.lt redakcijos prierašas
Ką derėtų prisiminti apie Lietuvos ir Azerbaidžano ryšius
Azerbaidžano vėliava
Lietuva ir Azerbaidžanas tarpvalstybinius santykius pirmą sykį užmezgė 1918 liepos 23 dieną, kai Lietuvos Taryba savo atstovu Kaukazo valstybėse paskyrė Tbilisyje rezidavusį P. Dailidę. Jis ėjo Lietuvos Respublikos atstovo Užkaukazės respublikose pareigas. 1919–1920-aisiais Baku mieste dirbo Lietuvos konsulatas (konsulas – Vincas Krėvė Mickevičius).
1920-aisiais Sovietų Rusijai okupavus Azerbaidžaną, lietuvių ir azerbaidžaniečių bendradarbiavimas buvo sužlugdytas iki pat SSRS subyrėjimo 1990-ųjų.
Azerbaidžanas pripažino Lietuvos nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos griūties 1991 metų rugsėjo 10 dieną. 1991-ųjų gruodžio 20-ąją Lietuva pripažino Azerbaidžaną esant nepriklausoma valstybe. Nuo 1992 iki 1995-ųjų trejetą metų Vilniuje pirmiausia veikė Azerbaidžano atstovybė. O 1995-ųjų pabaigoje jau užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. 2001–2006-aisiais Lietuvai Azerbaidžane pirmoji atstovavo Halina Kobeckaitė (jos rezidencija buvo Turkijoje). 2007–2011-aisiais pirmoji Azerbaidžano ambasadorė Lietuvoje buvo Naira Shakhtahtinskaya (2007 – 2011-ieji metai). 2013 – 2019-aisiais metais Lietuvoje rezidavo nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius Hasan Mammadzada. Nuo 2019-ųjų Azerbaidžano ambasadai Vilniuje vadovauja ambasadorius Tamerlanas Garajevas.
Azerbaidžano lyderio Ilhamo Alijevo šių metų gegužės 22-osios vizitas į Lietuvą – ne pirmasis. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas jau yra lankęs Lietuvą su trimis oficialiais vizitais. Tai nutiko 2007 ir 2013 metais. Į Azerbaidžaną oficialių vizitų buvo atvykę ir Lietuvos prezidentai. Tai – prezidentas Valdas Adamkus (2005, 2006, 2007, 2008), prezidentė Dalia Grybauyskaitė – 2011-aisiais, o prezidentas Gitanas Nausėda – 2022 metais.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda skaudžios netekties valandą, mirus buvusiai pirmajai Lietuvos poniai Almai Adamkienei, reiškia nuoširdžią užuojautą Prezidentui Valdui Adamkui ir ją mylėjusiems žmonėms.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
„Alma Adamkienė buvo nuostabi Lietuvos pirmoji ponia, ne tik puikiai reprezentavusi Lietuvą, mezgusi šiltus asmeninius ryšius su užsienio šalių vadovų antrosiomis pusėmis, bet ir buvusi tikra atrama Prezidentui Valdui Adamkui, lydėjusi jį išvykose Lietuvoje ir vizituose užsienyje, buvusi kartu ir gyvenimo kulminacijose, ir sunkiomis akimirkomis. Savo žmogiškumu ir nuoširdumu pirmoji ponia Alma Adamkienė pelnė visos tautos simpatiją ir meilę, daugeliui ji ir liko nepranoktu išminties ir elegancijos pavyzdžiu. Lietuva niekada nepamirš ir ponios Almos indėlio keičiant požiūrį į vaikų teises Lietuvoje, jos ypatingo rūpesčio, parodyto Lietuvos regionų vaikams, asmeniškai lankant mokyklas, ligonines, globos namus. Lietuvos atmintyje amžiais liks ponios Almos ištikima parama savo vyrui Valdui, kartais net pasiaukojimas vardan jo gyvenimo misijos, vardan Lietuvos, o jųdviejų pora visada bus kilnių ir šviesių, vienas kitam ir savo šaliai iki galo atsidavusių asmenybių pavyzdys.
Drauge su Diana praleidome su ponia Alma ir Prezidentu Valdu Adamkumi daug nuostabių akimirkų namų aplinkoje, prie arbatos puodelio, kurių mums labai trūks.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs, kad visi jo gyvenimo pasiekimai priklauso ir žmonai Almai. Šią skaudžią netekties valandą mes su Diana kartu su visa Lietuva jungiame savo liūdesio kupinas širdis su Prezidentu Valdu Adamkumi. Tylioje maldoje prašome šį pasaulį palikusiai poniai Almai amžinosios šviesos ir trokštame dar kartą išreikšti jai padėką už nuostabų ir įkvepiantį gyvenimą“, – sakė Prezidentas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Diana Nausėdienė lankėsi tarptautiniame meno simpoziume „Malonny“ Marijampolėje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolėje vykstančiame tarptautiniame kūrybiniame meno simpoziume „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“, susipažino su naujai kuriamais sieninės tapybos darbais.
Devintąjį kartą Marijampolėje organizuojamas simpoziumas prisideda puoselėjant miesto savitumą, kviečia diskutuoti vietos bendruomenę ir Lietuvos bei užsienio menininkus, buria meninei raiškai ir estetikai neabejingus savanorius.
„Lietuvai nepaprastai svarbus ir vertingas išeivijos lietuvių menininkų potencialas, kuris ne tik praturtina Lietuvos meno pasaulį, pritraukia į mūsų šalį aukšto profesionalumo kūrėjus iš užsienio, bet ir tiesia tiltus tarp skirtingų kultūrinių patirčių. Tokiu būdu šiuolaikinėmis meno formomis Lietuvoje pristatoma pasaulio kultūra ir Lietuva pristatoma pasaulyje. Tradiciniu tapęs simpoziumas ir jo metu gimstantys kūriniai Marijampolėje didina meno prieinamumą plačiajai visuomenei, o per savanorystę ir stiprina vietos bendruomenę“, – teigė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia vizito metu susitiko su simpoziumo organizatoriumi, JAV gyvenančiu ir kuriančiu lietuvių menininku Ray Bartkumi. D. Nausėdienė kartu miesto meru Povilu Isoda ir R. Bartkumi leidosi į pasivaikščiojimą po Marijampolę, apžiūrėjo ankstesnių „Malonny“ meno ir architektūros simpoziumų metu sukurtus sieninės tapybos darbus.
D. Nausėdienė taip pat bendravo su jaunaisiais savanoriais, šiuo metu talkinančiais menininkui kuriant naujus meno kūrinius mieste, taip pat stebėjo, kaip gimsta vienas iš šių kūrinių. Savanoriai su pirmąja ponia dalijosi savo įspūdžiais, patirtimi gražinant miestą bei puoselėjant bendruomeniškumo ir pilietinės atsakomybės jausmą.
Šiųmečio simpoziumo metu menininko R. Bartkaus ir savanorių pastangomis tapyti piešiniai papuoš net tris Marijampolės miesto tiltus, pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Diana Nausėdienė apsilankė Ukrainos centre. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį apsilankė savo ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos globojamame Ukrainos centre, kur susitiko su ukrainiečių bendruomene ir susipažino su centre organizuojamomis veiklomis.
Susitikime su ukrainiečiais D. Nausėdienė kalbėjosi apie jų įspūdžius ir patirtis dalyvaujant centro organizuojamose įvairiausio pobūdžio užimtumo veiklose, domėjosi tolesniais bendruomenės poreikiais, pažymima Prezidentūros pranešime.
„Šiuo metu Ukrainos centre jau visu pajėgumu organizuojamos įvairiausios kūrybinės, kultūrinės, sporto ir terapinės veiklos tiek moterims, tiek vaikams. Centre kasdien apsilanko vis daugiau nuo karo baisumų savo šalyje pabėgusių ukrainiečių, o tai rodo šio projekto svarbą ir būtinybę šiuo nelengvu jiems laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad ukrainiečių bendruomenė čia buriasi, atranda vieni kitus“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė apsilankė vaikams organizuojamose emocinių užsiėmimų ir terapinių žaidimų grupėse su psichologais, moterų dailės terapijos užsiėmime, taip pat anglų kalbos klasėje.
Pasak pirmosios ponios, auga prie Ukrainos centro veiklų norinčių prisidėti savanorių skaičius, planuojama, kad ukrainiečių bendruomenei skirtų veiklų tinklelis taip pat plėsis.
„Kiekvieno pagalba ir iniciatyva yra laukiama. Jeigu tik galite ir norite prisidėti, nedvejokite. Jūsų geri darbai ir emocinė parama nenustoja būti reikalingi“, – sakė D. Nausėdienė.
Ukrainos centras Vilniuje esančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje oficialiai duris atvėrė birželį. Ukrainos centro steigimą inicijavo Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios, siekdamos sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę.
Diana Nausėdienė susitiko su programos „Jungtis Lietuvai“ dalyviais. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Valstybės pažinimo centre (VPC) susitiko su lietuvių diasporos jaunimo atstovais, dalyvaujančiais programoje „Jungtis Lietuvai“ (angl. „Bring Together Lithuania“) ir atliekančiais vasaros stažuotes mūsų šalyje.
Pirmoji ponia, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, su užsienio lietuvių jaunimu iš skirtingų pasaulio valstybių aptarė galimas jų karjeros perspektyvas Lietuvoje bei aktualius gimtosios kalbos ir lietuvybės išsaugojimo klausimus. Pasak D. Nausėdienės, siekiant išsaugoti šalies stiprybę, būtina kurti ir išsaugoti jungtis tarp skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių.
„Nesvarbu, kur gyvenate, esate labai svarbi Lietuvos dalis – galite grįžti ir prisidėti prie valstybės potencialo ir gerovės kūrimo. Tikiu, kad globali Lietuva egzistuoja ne tik žodžiuose, bet ir darbuose. Jūsų visų veiklos sritys yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbus yra ir puoselėjamas žmogiškasis ryšys. Kurdami modernią valstybę, sugebėjome kartu išsaugoti ir savo tapatybę bei vieną seniausių pasaulyje lietuvių kalbą, o tai tik patvirtina šio ryšio svarbą“, – sakė D. Nausėdienė.
D. Nausėdienė su programos dalyviais aptarė bendravimo su gimtinėje likusiais artimaisiais džiaugsmą, įsitraukimo į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklą ir lituanistinėse mokyklose įgautų žinių svarbą išlaikant ryšį su Lietuva ir puoselėjant gimtąją kalbą.
Programa „Jungtis Lietuvai“ suteikia lietuvių diasporos jaunimui galimybę pažinti modernią Lietuvą, įgyti profesionalių įgūdžių tėvų ir senelių gimtinėje, susipažinti su tautiečiais iš viso pasaulio ir geriau suvokti savo lietuvišką identitetą.
Jau penktus metus iš eilės vykstančią šešių savaičių programą remia ir globoja Kazickų šeimos fondas. Šią vasarą programoje dalyvauja 16 lietuvių kilmės jaunuolių iš JAV, Kanados, Argentinos, Vokietijos, Nyderlandų ir Rusijos.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Filadelfijos lietuvių namuose susitiko su lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Filadelfija, liepos 3 d. (ELTA). Pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Jungtinėse Valstijose metu apsilankė Filadelfijos lietuvių namuose ir susitiko su JAV lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais.
D. Nausėdienė su lituanistinių mokyklų atstovais aptarė lituanistinio švietimo integraciją į bendrą Lietuvos švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo poreikius.
„Siekdami lietuvių diasporoje išlaikyti gyvą gimtąją kalbą, turime skatinti užsienio lietuvius mokyti vaikus ne tik lietuvių kalbos, bet ir savo valstybės istorijos, kultūros. Labai svarbu į švietimo veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, nes būtent jų rankose mūsų kalbos ir kultūros ateitis. Todėl turime sudaryti sąlygas lietuviškosios tautinės tapatybės puoselėjimui ir saviraiškai gimtąja lietuvių kalba“, – sakė pirmoji ponia.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Filadelfijos lietuvių namuose susitiko su lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais. Prezidento kanceliarijos nuotrauka
Pasak D. Nausėdienės, svarbus ne tik lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų indėlis, bet ir bendruomenių, tėvelių bei artimųjų įsitraukimas ir dalyvavimas įvairiose bendrose veiklose, pavyzdžiui, sporto renginiuose, šokių ir dainų šventėse, svarbių Lietuvai datų minėjimuose.
Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad JAV lituanistinėse mokyklose kartu su kalbos mokymu vyksta ir kitos svarbios pamokos – vaikai supažindinami su Lietuvos istorija, geografija, lietuvių literatūra, etnokultūra.
Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, dalyvavo 37 lituanistinių neformaliojo švietimo mokyklų, veikiančių JAV, atstovai.
Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniuje atidarė Ukrainos centrą, įsikūrusį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje.
Šventiniame renginyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.
„Kiekvienas Lietuvoje stengiamės Jums padėti – kiek tik galime, todėl šiandien esame kartu. Tesėdami abipusį įsipareigojimą, duotą istorinio civilizacinio lūžio akivaizdoje, susitinkame Ukrainos dainiaus Taraso Ševčenkos vardu pavadintoje Vilniaus gatvėje ir kartu, taikos vardan, atidarome integracinę erdvę – Ukrainos centrą“, – kreipdamasi į O. Zelenską sakė D. Nausėdienė.
Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Ukrainos ambasadai Lietuvoje ir VDU.
„Kartu su partneriais pažadėjome vieni kitiems aktyviai bendradarbiauti ir daryti viską, kad Lietuvoje Ukrainos gyventojai rastų saugų prieglobstį, medicininę ir socialinę pagalbą, švietimo paslaugas, o svarbiausia, kad galėtų puoselėti savo kultūrą ir išsaugotų tautos gyvybingumą“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia. VDU Švietimo akademijoje duris atvėrė Ukrainos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak D. Nausėdienės, turime siekti, kad karui pasibaigus Ukrainos vaikai grįžtų namo stiprūs ir išsilavinę, pasirengę kurti savo Tėvynę tokią, kokią ją nori matyti patys.
Lietuvos pirmosios ponios teigimu, Ukrainos centras Lietuvoje gali daug nuveikti telkdamas intelektualinį potencialą, plėtodamas kultūrinę diplomatiją – ilgainiui visa tai galėtų prisidėti prie instituto, skirto remti Ukrainos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, įkūrimo ir kitų svarbių bendrų tikslų įgyvendinimo.
VDU Švietimo akademijoje duris atveria Ukrainos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia O. Zelenska taip pat sveikino į renginį susirinkusius ukrainiečius, padėkojo Lietuvos prezidentui, pirmajai poniai ir šalies žmonėms už tai, kad jos tautiečiai Lietuvoje jaučiasi saugiai. O. Zelenska pasidžiaugė, kad pirmasis toks Europoje Ukrainos centras taip pat taps saugiu prieglobsčiu ukrainiečiams, ypač moterims ir vaikams. Jos teigimu, ukrainiečiai čia galės sulaukti visokeriopos pagalbos bei turės erdvę savo susibūrimams ir kultūros sklaidai.
Atidarant Ukrainos centrą taip pat dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Ukrainos centro vadovas, Nepriklausomybės Akto signataras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, užsienio šalių diplomatai Lietuvoje.
Renginyje, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, skambėjo garsių Lietuvos ir Ukrainos menininkų atliekama ukrainietiška muzika. VDU Švietimo akademijos erdvėje vyko centre savanoriaujančių nevyriausybinių organizacijų mugė.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją.
Pirmoji ponia Lietuvos rašytojo, diplomato V. Krėvės-Mickevičiaus vardo auditorijos atidarymo ceremonijoje dalyvavo vizito Azerbaidžano sostinėje Baku metu.
Iškilmingame renginyje dalyvavo universiteto rektorius Adalatas Jalalas Muradovas, Lietuvos ir Azerbaidžano akademinės bendruomenės atstovai.
Sveikinimo kalboje D. Nausėdienė pabrėžė, kad kultūra ir mokslas yra visuomenės katalizatoriai, valstybių bei jų žmonių gerovės prielaida, o kultūra – dar ir vienas iš Lietuvos bei Azerbaidžano draugystės simbolių.
„Simboliška, kad rašytojas V. Krėvė-Mickevičius, nors ir gimė Lietuvoje, Azerbaidžanui jautė stiprią trauką. Susidomėjimas šio krašto kultūra jam tapo dideliu įkvėpimo šaltiniu, vėliau atsispindėjusiu kūryboje. Pradėjęs gilintis į rytietišką kultūrą ir filosofiją, jis tapo savotišku šių regionų ambasadoriumi Lietuvai“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotrauka
D. Nausėdienės teigimu, V. Krėvė-Mickevičius garsėjo ne tik kaip rašytojas ir mokytojas, bet ir kaip žmogiškųjų vertybių puoselėtojas, nė vienam neatsisakydavęs pagelbėti.
„Įsitraukęs į politinį gyvenimą ir vėliau Baku vykdęs diplomatinę misiją, rašytojas savo unikalią padėtį panaudojo kilniems tikslams. Jis išgelbėjo šimtus lietuvių ir kitų tautybių žmonių gyvybių, padėdamas jiems pabėgti nuo sovietinio teroro“, – sakė šalies pirmoji ponia.
V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba, pasak D. Nausėdienės, yra puikus vaisingo abiejų tautų bendradarbiavimo pavyzdys, sudaręs prielaidas jų kultūrinių ryšių klestėjimui.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Diana Nausėdienė Lietuvos mažųjų žaidynių festivalyje Panevėžyje apdovanojo jo dalyvius. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pasveikino ir apdovanojo Lietuvos mažųjų žaidynių festivalio Panevėžyje dalyvius.
„Džiaugiuosi, kad šis projektas ne tik nuo mažumės ugdo vaikų norą judėti, sportuoti, būti fiziškai aktyviems, bet tuo pačiu skatina draugystę, bendrabūvį, pagarbą vieni kitiems“, – sakė D. Nausėdienė.
Aštuntus metus skaičiuojančios Lietuvos mažosios žaidynės kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių. Šiais metais jos apsilankė 426 ikimokyklinėse įstaigose ir darželiuose bei suteikė judėjimo džiaugsmą beveik 44 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.
Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė padėkojo organizatoriams, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, už strateginį požiūrį į fizinio vaikų raštingumo ugdymą, rūpinimąsi augančių Lietuvos piliečių sveikata, bendruomeniškumo įgūdžių vystymą, pažymima Prezidentūros pranešime. Diana Nausėdienė Lietuvos mažųjų žaidynių festivalyje Panevėžyje apdovanojo jo dalyvius. Prezidento kanceliarijos nuotr.
„Taip pat dėkoju visiems treneriams, auklėtojams ir pedagogams, kurie nuo pirmųjų vaiko aktyvaus socialinio gyvenimo žingsnių formuoja jo fizinio aktyvumo įpročius ir diegia meilę sportui. Jūsų rankos, kantrybė ir entuziazmas dabar, kai vaikus tampa sunku atitraukti nuo kompiuterių ir telefonų ekranų, ypač reikalingos Lietuvai“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Panevėžys – pirmasis Lietuvos miestas, kuriame šiais metais surengtas Lietuvos mažųjų žaidynių finalinis etapas – didysis festivalis.
Iki birželio 5 dienos įvyks net 10 festivalių, kuriuose dalyvaus 331 komanda iš visos Lietuvos. Kiekvieną komandą sudaro 3 mergaitės, 3 berniukai ir 2 pedagogai. Festivalio metu įvairiose sporto rungtyse jėgas išbando skirtingų įstaigų komandos.
Lietuvos ir Latvijos pirmosios ponios aptarė humanitarinę situaciją Ukrainoje. Prezidentūros nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį susitikime su Latvijos pirmąja ponia Andra Levite aptarė dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje susiklosčiusią humanitarinę situaciją.
Susitikime aptartos pagalbos teikimo priemonės ukrainiečiams, iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems į Lietuvą ir Latviją.
Pasak D. Nausėdienės, Lietuva ir Latvija puoselėja glaudžius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Mūsų šalis vienija ir bendros žmogiškosios vertybės, kartu išgyvename ukrainiečių tautos skausmą, todėl šiuo metu itin svarbu pasidalinti gerąja patirtimi padedant nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvavo Atvelykio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvavo Atvelykio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotrauka
Šeštadienį Prezidento rūmų vidiniame kieme ir istoriniame parke vyko prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės inicijuota Atvelykio šventė, kuri taip pat pažymėjo šiltajam sezonui lankytojams atveriamą Prezidento rūmų vidinį kiemą ir parką.
Velykų savaitės pabaigą žyminčios šventės metu daugiausia dėmesio yra skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis. Atvelykis Prezidentūroje – tradicija tapęs renginys, į kurį šiais metais susirinko kolektyvai ir šeimos iš visos Lietuvos.
„Lietus taip pat yra sugrįžtančio pavasario, sugrįžtančios gyvybės ženklas. Atvelykio proga visiems linkiu šviesios vilties, atgimimo ir bendrystės jausmo, kurį kurti padės ir nuo šiandienos savo gražųjį kiemą ir jaukų parką vėl atverianti Prezidentūra”, – kreipdamasis į renginio dalyvius ir žiūrovus sakė šalies vadovas.
Šventėje lankytojų laukė muzikinė programa, kurią dovanojo Utenos Aukštakalnio progimnazijos vokaliniai ansambliai „Žiburiukai” ir „Šaltinėlis”, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vokalinė grupė „Kivi” ir Kybartų jaunimo pučiamųjų orkestras „Kybartai”. Taip pat lankytojus džiugino žaidimai, interaktyvios Valstybės pažinimo centro veiklos bei karšta arbata ir šventiniai saldumynai.
Norintys apsilankyti Prezidento rūmų vidiniame kieme ir istoriniame parke šiltojo sezono metu tai gali padaryti darbo dienomis nuo 18.00 iki 21.00 val., savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuo 11.00 iki 22.00 val., skelbia Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas ir pirmoji ponia Kauno pabėgėlių registracijos centre bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos ir paskirstymo centre, kur susitiko su centre dirbančiomis organizacijomis, bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Centre apsilankę šalies vadovas ir pirmoji ponia padėkojo čia dirbančioms organizacijoms ir centro savanoriams už jų nepailstamą darbą, džiaugėsi, kad Lietuva yra susitelkusi ir deda daug pastangų, kad Ukrainos žmonės gautų visokeriopą paramą ir pagalbą.
„Nevyriausybinis sektorius yra pagrindinis humanitarinės pagalbos teikėjas. Lietuvoje veikiantys Pabėgėlių registracijos centrai, padedantys tiems, kuriuos karas atplėšė nuo artimųjų ir gimtųjų namų, yra puikus įrodymas, kad visų sektorių atstovai gali sklandžiai dirbti dėl to paties svarbaus tikslo. Tai mūsų visų stiprybė, jėga ir ilgo augimo kelio rezultatas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji pora džiaugėsi, kad pagalbą Ukrainos pabėgėliams teikia tūkstančiai savanorių. Nevyriausybinės organizacijos pagalbą jau suteikė apie 30 tūkst. žmonių, registracijos centruose išdalinta beveik 31 tūkst. humanitarinių ir daugiau kaip 34 tūkst. maisto paketų.
Kauno registracijos centre savanorių darbą koordinuoja Raudonasis Kryžius, jame dirba organizacijų „Gelbėkit vaikus“, „Maisto bankas“, „Caritas“, „Stiprūs kartu“ savanoriai. Naktinėje pamainoje budi Šaulių sąjungos atstovai.
Pirmoji ponia ketvirtadienį taip pat aplankys Kulautuvoje įsikūrusius Vinycios miesto ugdymo įstaigos auklėtinius, Vytauto Didžiojo universitete susitiks su Ukrainos studentais, vakare bendraus su birutietėmis ir karių šeimomis iš Ukrainos.
Diana Nausėdienė Trakuose susitiko su ukrainiečių vaikais ir jų artimaisiais. Viltės Domkutės (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Trakuose ir Lentvaryje, kur susitiko su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais, vaikais iš Ukrainos globos namų – domėjosi jų gyvenimo sąlygomis, emocine būsena, praneša Prezidentūra.
Pasak D. Nausėdienės, šiems žmonėms, kurių beveik pusė yra vaikai, būtina garantuoti saugią aplinką, švietimo ir kitas socialines paslaugas. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad jie atgautų fizines ir dvasines jėgas.
D. Nausėdienė lankėsi ir Lentvario „Versmės“ gimnazijoje, bendravo su pedagogais ir mokiniais, susitiko su čia mokslus jau pradėjusiais ukrainiečių vaikais ir jų šeimų nariais.
Pirmoji ponia padėkojo pedagogams už jų darbą ir linkėjo sėkmės auginant Lietuvos ateitį.
„Turime pasistengti, kad nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai kuo greičiau įveiktų psichologinę įtampą ir nerimą, ilgainiui integruotųsi į ugdymą, pradėtų naudotis ne tik švietimo, bet ir kultūros paslaugomis. Kultūra gali ir turi tapti tuo dvasiniu „receptu“, kuris prisidėtų prie ukrainiečių vaikų ir suaugusiųjų emocinės gerovės, jų socializacijos ir adaptacijos, geros jausenos Lietuvoje“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė kartu su vaikų globos namų „Perlinka“ auklėtiniais apsilankė Trakų istorijos muziejuje. Vaikams skirtoje teminėje ekskursijoje su edukacijos elementais buvo pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kurioje išryškinami Lietuvos ir Ukrainos bendri istoriniai bei kultūriniai ryšiai.
Kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, pirmoji ponia vaikų namų globotinius ketvirtadienį aplankys ir netoli Trakų esančioje jų laikinojoje gyvenimo vietoje, bendraus su jų globėju pastoriumi Sergejumi Droku, kalbėsis apie vaikų emocinę būseną, jų galimybes socialinei, edukacinei, kultūrinei veiklai.
Olena Zelenska. olenazelenska_official / Instagram
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sulaukė padėkos laiško iš Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos, kuriame dėkojama už visokeriopą Lietuvos paramą ukrainiečiams, kenčiantiems nuo karo.
„Vertinu jūsų vaizdo kreipimąsi į lietuvius visame pasaulyje, siekiant padėti Ukrainai ir Ukrainos žmonėms. Taip pat noriu padėkoti už jūsų bendrą atvirą laišką su pirmąja Lenkijos ponia, remiant Ukrainos vaikus. Esame dėkingi Lietuvos žmonėms už šiltą ukrainiečių šeimų priėmimą, pagalbą juos apgyvendinant, suteikiant saugias buvimo sąlygas ir rūpinimąsi jų sveikata”, – laiške rašė ponia O. Zelenska.
Pastarąjį laikotarpį Ukrainos pirmoji ponia įvardijo kaip siaubingas dienas. O. Zelenska laiške rašo, kad negalėjo net įsivaizduoti, jog pirmosios ponios derins žmonių gelbėjimo iš karo epicentro, sužeistųjų priežiūros ar humanitarinės pagalbos koridorių klausimus. Ponia Olena dėkojo Lietuvos medikams, pasiryžusiems rizikuoti savo gyvybėmis Ukrainoje, ir specialistams, suteikiantiems medicininę pagalbą Lietuvoje. Diana Nausėdienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Ukrainos pirmosios ponios, šiandien į Lietuvą atvyksta daug ukrainiečių mamų ir vaikų, o artimiausiomis savaitėmis jų gali būti dar daugiau. Ponia O. Zelenska išreiškė glaudaus valstybių bendradarbiavimo ir tolimesnio humanitarinės paramos koordinavimo bendromis pastangomis poreikį.
Ponios Olenos teigimu, karas Ukrainoje – tai karas Europoje, prie Europos Sąjungos sienų. Pasak jos, privalome dirbti kartu, kad kuo greičiau būtų užtikrinta taika.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 18 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron teisinėmis priemonėmis ginasi nuo melagingų teiginių apie jos seksualinę tapatybę. Prezidento Emmanuelio Macrono žmona padavė į teismą dvi moteris, kurios socialiniuose tinkuose skleidė melą, kad ji gimė vyru ir vadinosi Jeanu Micheliu.
Pirmasis teismo posėdis dėl kišimosi į privačią sferą numatytas birželio viduryje, penktadienį Paryžiuje pranešė teisėsaugos šaltiniai.
Prie ieškinio prisijungė trys B. Macron vaikai ir brolis. Kelis mėnesius socialiniuose tinkluose buvo platinama žinia, kad Brigitte yra translytė. Gruodžio pabaigoje gandas vėl pasirodė tviteryje, juo dažnai dalijosi prieš vyriausybę nusiteikę asmenys.
Panašių teiginių anksčiau būta apie buvusią JAV pirmąją ponią Michellę Obamą ir Nyderlandų premjerę Jacindą Ardern. Per 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją būta pasipylė gandai, kad E. Macronas yra homoseksualas.
Vilniaus rotušėje atidaryta kasmetinė Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje atidarė Tarptautinę kalėdinę labdaros mugę.
Tradicinę mugę, kuri vyksta jau 19 kartą, organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija kartu su 30 skirtingų ambasadų atstovų. D. Nausėdienė yra šios labdaringos iniciatyvos globėja.
Pasak pirmosios ponios, šiandieniniame pasaulyje svarbu tęsti ir puoselėti gilias socialinės atsakomybės tradicijas.
„Atjauta ir kryptingos pastangos atskirties mažinimui, dalijimasis yra pagrindinės vertybės, kurios mus vienija ir telkia, – sakė D. Nausėdienė, pakvietusi visus prisidėti prie labdaringos veiklos. – Tegul Jūsų įsigyta ir širdį šildanti dovana tampa kalėdiniu vilties žiburiu kitam.“
Mugėje veikiančiuose skirtingų šalių ambasadų paviljonuose parduodami rankomis paruošti rankdarbiai, suvenyrai ir šventiniai skanėstai, pasak pirmosios ponios, tampa bendru gėrio ir šilumos simboliu.
Labdaringos mugės metu surinktos lėšos bus paskirstytos Lietuvos labdaros organizacijoms, kurios padeda senjorams, priklausomybių turintiems žmonėms, sergantiems vaikams, neįgaliesiems bei šeimoms, globojančioms socialiai pažeidžiamus vaikus.
Diana Nausėdienė lankėsi lituanistinių mokyklų stovykloje „Virtualioji istorija. Žemaitija pašto ženkluose“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Šalies pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį aplankė lituanistinių mokyklų vaikus Paršežerio stovyklavietėje. Šiemet čia stovyklauja 79 lietuviškų šaknų turintys 7-15 metų amžiaus vaikai iš įvairių pasaulio šalių – Jungtinės Karalystės, Škotijos, Airijos, Ispanijos, Islandijos bei Lietuvos.
Ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja ir aktyviai domisi lituanistinio švietimo klausimais.
„Lituanistinės stovyklos ne tik suteikia galimybę pabendrauti vaikams iš įvairių šalių, pažinti Lietuvą iš arti, gyvai prisiliesti prie jos istorijos. Tokie susibūrimai suteikia galimybę nepamiršti lietuviškų šaknų ir puoselėti kalbą, kuri yra svarbi jų lietuviškosios tapatybės dalis“, – sako ponia Diana.
Stovyklautojai poniai Dianai noriai pasakojo apie aplankytus Plungės ir Rietavo dvarus, savo pomėgius ir augintinius, rodė ir didžiavosi stovykloje sukurtais molio lipdiniais ir piešiniais ant medžių.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ inicijuota stovykla – šešerius metus vykdomo projekto „Virtualioji istorija“ dalis. Vaikai iš užsienio lietuvių bendruomenių visus mokslo metus ruošiasi aplankyti vis kitą Lietuvos regioną, virtualiai pildo istorijos žinias, žodyną, ruošia namų darbus apie tas vietas, kur stovyklaus vasarą. Vaikai taip pat kuria lankstinukus, atvirlaiškius ar knygų skirtukus apie to krašto vietas bei žmones, kuriuos vėliau dovanoja muziejams ar kultūros įstaigoms.
Mažieji pasaulio lietuviai jau yra susipažinę su Vilniaus kraštu, Mažąja Lietuva, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, o šiemet keliaudami turi galimybę gyvai prisiliesti prie Žemaitijos istorijos, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
