Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad Lietuvoje yra žemas politinės kultūros lygis. Anot jo, tokia šalies politinė kultūra kitose valstybėse tikrai nebūtų toleruotina.
„Politinės kultūros Lietuvoje trūksta, bet tai aiškiai siejasi su pačiomis asmenybėmis. Pas mus nėra asmeninės kultūros, ir tai matyti visuomeninėse institucijose. Tai matyti bendraujant, sprendžiant bendrus reikalus. Seime, kaip aš girdėjau kai kurias kalbas, tai bet kurioje pasaulio valstybėje tokie reikalai nebūtų toleruotini. Tai parodo mūsų politinės kultūros žemą lygį. Reikia tikėtis, kad keldami savo asmeninę kultūrą, pakelsime ir politinę kultūrą tuo pačiu. Trūks turbūt laiko, tenka su tuo taip pat sutikti“, – antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus.
Prezidentas teigia, kad Lietuvoje žemą politinę kultūrą lemia buvusios sovietinės santvarkos palikimas.
„Priežastys (politinės kultūros – ELTA) yra palikimas buvusios santvarkos, kai buvo sugriauti visi moraliniai principai ir buvo diktatas,kaip tvarkytis pagal vieno diktatoriaus ar vienos partijos sprendimus. Tai tas atsiliepė ir bendrai mūsų auklėjimo sistemaim ir mūsų jaunos visuomenės išsilavinimui ir kultūros prisiėmimui. Reikia tikėtis, kad to daugiau nebus“, – sakė jis.
Antradienį prezidentas V. Adamkus mini 94-ąjį gimtadienį, primena ELTA.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas savo pirmuosius vadovavimo šaliai metus, sako, kad į politiką ėjo norėdamas siekti kitokios politikos ir politinės kultūros. G. Nausėdos teigimu, kai kuriems žmonėms pasikeitęs prezidentavimo stilius yra neįprastas, o pagrindinis jo, kaip šalies vadovo, tikslas bus pasiektas tada, kai visuomenė supras, ką daro Prezidentūra.
„Įdomi darbovietė. Mes atėjome į šią pozicija ir, būsiu atviras bei pasakysiu, koks buvo mano pagrindinis tikslas einant į politiką – aš norėjau kitokio politinio stiliaus, kitokios politinės kultūros Lietuvoje, kuomet problemos sprendžiamos kartu, su pagarba vienas kitam ir bendradarbiavimo dvasia“, – ketvirtadienį, žurnalistų paprašytas įvertinti pirmuosius metus prezidento kėdėje, sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad pasikeitęs prezidentavimo stilius kai kuriems žmonės yra neįprastas.
„Man nepriimtinas primestinis, agresyvus stilius, kuomet aplinkiniai yra kvailinami, kuomet stengiamasi spręsti klausimus kumščiu į stalą. Matau, kad kai kuriems žmonėms, apžvalgininkams galbūt sunkoka priprasti prie tokio stiliaus, jie norėtų jį pateikti kaip tam tikrą prezidento silpnumą. Bet jei aš per savo kadencijos metus pasieksiu, kad didžioji žmonių dalis supras, ką mes darome kartu su savo komanda, aš būsiu savo didįjį uždavinį atlikęs ir galėsiu ramiai užsiimti ta veikla, kuri man labai patinka“, – pridūrė G. Nausėda.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje
Politologai sako, kad ne tik streikai ar visuomenės grupių protestai, bet ir kalbos apie juos yra retas ir neįprastas reiškinys Lietuvoje. Galbūt dėl to užuominos apie demokratinėms valstybėms savaime suprantamas pilietines akcijas, turint omenyje galimus medikų streikus, Premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė kaip grėsmingas politinis drebėjimas.
Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad gydytojų kalbos apie galimą streiką yra ne kas kita kaip šantažo forma. Tokie medikų reikalavimai, anot S. Skvernelio, yra neperspektyvūs ir Vyriausybei įtakos neturės.
Šią ganėtinai griežtą retoriką išprovokavo pastaruoju metu vis garsiau kalbantys ir reikalavimus keliantys sveikatos sistemos darbuotojai. Neseniai susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė reikalauja ženkliai kelti atlyginimus sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms.
Nepaisant sveikatos ministro Aurelijaus Verygos ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) trečiadienį pasiekto preliminaraus susitarimo medikų algas nuo kitų metų gegužės didinti 20 proc., LMS iniciatorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad laikosi anksčiau iškeltų reikalavimų didinti atlyginimus 30 proc. nuo kitų metų sausio. Neįsiklausius į šio kol kas neformalaus medikų sambūrio reikalavimus, teigia V. Kasiulevičius, gydytojai gali kaip spaudimo priemonę naudoti įvairių formų protestą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas teigia, kad toks S. Skvernelio pareiškimas rodo politinės kultūros problemas ir socialinio kapitalo stygių valstybėje. Anot MRU docento, valstybinio lygio reformos, ir ypač tokių sričių kaip sveikatos ar švietimo sistemų, visada būna skausmingos ir sunkios. O esant susipriešinimui tarp valdžios ir tautos, – kalbėjo G. Kazėnas, – sunku tikėtis sėkmės.
„Kai tauta nepasitiki valdžia, o valdžia nesiklauso piliečių, sunku tikėtis, kad „stumiamos“ reformos būtų priimtos. Tad vienas esminių veiksnių, nuo kurio priklausys tai, ar reforma bus sėkminga ar ne, yra valdžios ir visuomenės komunikacija“, – apibendrino politologas.
Nesant sutarimo tarp valdžios ir visuomenės, – samprotavo G. Kazėnas, – rizikuojama, kad pati reforma pareikalaus labai didelių išteklių, o rezultatai bus pasiekti tik daliniai arba visai jokių.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politologas pabrėžė, kad protestai, mitingai bei tam tikrų visuomenės grupių mobilizacija, siekiant konkrečių tikslų, rodo pilietinės visuomenės brandą.
„Tad labai keista, kad demokratinės valstybės aukščiausi vadovai tokias akcijas įvardina „šantažu“ ar nepageidautina visuomenės interesų raiškos forma“, – S. Skvernelio komunikaciją apibendrino MRU docentas.
MRU dėstytoja Rima Urbonaitė S. Skvernelio pareiškimą apibendrino teigdama, kad Premjeras komunikacijoje tebesivadovauja „policininko“ stiliumi. „Bandomas rodyti kietas stuburas, pamirštant, kad politika yra derybų ir kompromisų menas.“ Anot R. Urbonaitės, tokiu būdu sprendžiamas konfliktas gali būti tiesiog dar labiau pagilintas.
MRU dėstytoja taip pat pabrėžė, kad R. Skvernelio retorika sveikatos sistemoje dirbančių žmonių atžvilgiu, primena „nulinės sumos“ žaidimą.
„Piliečiai Lietuvoje retai išeina į gatves, retai mobilizuojasi. Kitaip tariant, pilietinė visuomenė yra ganėtinai silpna. Tad kyla klausimas, ar valdžios interesas yra turėti stiprią pilietinę visuomenę, ar, priešingai, – fragmentuotą“, – samprotavo R. Urbonaitė.
Per atkurtos nepriklausomybės metus matėme visokių premjerų.
Vieni iš jų kaip valdyti šalį konsultavosi su Maskva, kiti – su Briuseliu ar Vašingtonu, vieni vadovavo vyriausybei vos kelis mėnesius, kiti ilgiau, o paskutinis ilgiausiai – visą kadenciją.
Buvo premjerų, kurie sutarė su Prezidentu, kiti – ne, ignoravo ar buvo ignoruojami, turėjo Seime palaikymą ir neturėjo. Buvo, kad bankams griūnant rūpinosi savo kišene, kad tvarkė savo biznio ar partinius reikalus pirmiau valstybinių, buvo dalies žmonių mėgstami, bet dažniausiai keiksnojami bene visi.
Tokia jau „real politik“ vykdytojų dalia. Niekas jų ten per prievartą nevarė – patys norėjo, kiti net labai. Nors turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad tai labiausiai kritikuoti politikos elito atstovai.
Kodėl visuomenės nemalonę užsitraukusios valdančiosios „Tėvynės sąjungos“ partijos atstovė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra tarp populiariausių šalies politikų? Kodėl ją vertina ne tik rinkėjai, bet ir paprastai užgaulūs bei pikti politiniai oponentai?
LTV laidoje „Įžvalgos“ Seimo Pirmininkė atvirai kalbėjo apie žmogiškąsias politikų savybes, prarastą privatumą, moterų atsvarą politikoje, kolegų pavydą dėl populiarumo, o ateinantiems jauniems politikams siūlė neskubėti ir skaityti gyvenimo knygą. Su Seimo pirmininke Irena Degutiene kalbasi “Įžvalgų” vedėjas žurnalistas Virginijus Savukynas.
