Demokratija – kada dauguma sprendžia. Kaip poterius kala devintokėliams per pilietiškumo pagrindus. Taip parašyta ant visų tvorų.
Prasikrapštykit akeles. Pažvelkit į tą daugumą. Visi plaukeliai visur pasišiauš. Neduokdie, kad tokie spręstų. Būtų pasaulio ar bent šio jo lopinėlio pabaiga. Po poros mėnesių.
Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.
Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.
Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.
Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.
Jaunos rusės seka paskutinius dvelktelėjimus nuo podiumų, bet politinio elito atstovės tvirtai ištikimos purioms šukuosenoms, pakeltiems pečiams ir plaukų geliui, rašo „The Daily Beast” korespondentė Ana Nemcova.
Žurnalistė aprašo „vieną iš seniausių Maskvoje grožio salonų Sadovo-Triumfalnaja gatvėje, kuriame lankosi valdininkės ir deputatės. „Apkūnios, išsipusčiusios moterys, pasipuošusios masyviomis brangenybėmis, sėdi tarsi statulos, kol jų plaukus dažo, džiovina, sušukuoja aukštyn ir sutvirtina laku. Populiariausias pageidavimas: „Prašom man aukštą šukuoseną, purią“, – sakoma straipsnyje.
Continue reading „Rusijos politikės Kremliuje demonstruoja 1980-ųjų metų stilių”
Spaudos konferencijoje Seime Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis pareiškė atsiribojantis nuo valdžios pareigūnų veiksmų, taip pat atsisakąs hipotetiškų valstybinių pažymėjimų ar pagerbimų, įskaitant oficialų valstybinį palaidojimą.
Tai jis daro protestuodamas prieš Lietuvos politinio elito vykdomą politiką. Kovo 11-osios Akto signataras sakė: “Praktiškai atsisakius pasipriešinimo okupacijai dalyvių kovos idėjos, nesant teismų, prokuratūros ir VSD teisinio patikimumo, o Lietuvos valstybės ir tautos gynimą atliekant fantominiais judesiais, atsiriboju nuo elitinės valdžios pareigūnų veiksmų”.
Continue reading „Signataras protestuodamas atsisako valstybinių laidotuvių”
Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę.
Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tačiau kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domisi visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt, paženklintos keistu bruožu.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tvirtina, kad šiuo metu turtingesnės šalys tiesiog pervilioja Lietuvos darbo jėgą, palikdamos Lietuvai pačiai spręsti savo problemas.
Norėčiau pono R. J. Dagio paklausti. Dėl kieno kaltės Lietuva per krizę nukentėjo bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje? Ar tai – ne Valdytojų naktinių darbų vaisius? Kas ir kaip privertė darbingus žmones bėgti iš savo šalies, ar ne konservatorių ir jų rėmėjų politika, kuri galutinai sužlugdė smulkųjį ir vidutinį verslą, o tai nusmukdė šalį taip, kad žmonės, nebeįstengdami išgyventi masiškai emigruoja?
