povandeniniai laivai

Žurnalisto užrašai

Herberto Wernerio knyga „Geležiniai karstai“

Leidykla „Briedis“ pristato povandeninio laivo kapitono, per stebuklą išlikusio gyvo per karą, Herberto Wernerio knygą „Geležiniai karstai“. Triumfas, nuosmukis, galiausiai – žmogaus išlikimas ir pergalė prieš visas negandas.

Herbertas Werneris – vienas iš nedaugelio povandeninių laivų vadų, kurių įgūdžiai, drąsa ir neįtikėtina sėkmė padėjo išgyventi iki pat karo pabaigos. Įspūdingai ir šiurpiai aprašomi tie baisūs sunaikinimai, kuriuos sugebėjo surengti vienas nedidelis povandeninis laivas, susidūręs su laivų konvojais Atlante. Vis dėlto kai Sąjungininkai ėmė taikyti vis tobulesnius aptikimo ir puolimo metodus, lengvos pergalės liovėsi. Medžiotojai patys virto grobiu ir kovodami ėmė patirti vis daugiau bauginančių nuostolių. Iš į vandenį nuleistų 842 povandeninių laivų 779 buvo nuskandinti. Jie tapo geležiniais karstais, kuriuose žuvo 28 000 jūreivių.

Povandeninis laivynas išgyveno tikrą tragediją ne tik todėl, kad žuvo daugybė šaunių vyrų, bet ir dėl to, jog daugumos tų gyvybių auka buvo beprasmiška: nebuvo tinkamos įrangos, o povandeninio laivyno vadovybės štabas duodavo protu nesuvokiamus įsakymus. Povandeninis laivynas kovoje naudojo tai, ką turėjo, o paskutiniais karo metais nepasiekė nieko, tik susinaikinimą. Viena po kitos įgulos paklusniai ir netgi kupinos optimizmo išplaukdavo į absurdiškas misijas, kur jų laukdavo mirtis. Ir taip negausūs patyrę kapitonai vis dar dalyvavo kovose, bet buvo žymiai praretinti, nepaisant jų patirties vengti sunaikinimo. Nauji paruošti kapitonai, net vadovaudami patyrusioms įguloms, iš tikrųjų neturėjo jokių galimybių sugrįžti iš savo pirmojo patruliavimo.

Knygoje aprašyti pribloškiami, bet tikri įvykiai, mažai kam žinomi arba ilgą laiką drausti viešinti. Koks pustuzinis Amerikos karinių jūrų pajėgų karininkų gali patvirtinti, kad JAV karo laivai, įskaitant eskadrinius minininkus „Greer“, „Reuben James“ ir „Kearny“, atakavo vokiečių povandeninius laivus jau 1941 m. vasarą. Taigi, jie kovojo prieš Vokietiją nepaskelbę karo. Povandeninio laivyno vadovybės štabas kaip tik prieš Sąjungininkams išsilaipinant Normandijoje išleido įsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog penkiolikos povandeninių laivų vadai turi pulti didžiulį priešų laivyną ir po torpedavimo taranuoti jų laivus, o tai reiškė savižudybę.

Šis vaizdingas pasakojimas apie kovas jūrų gelmėse, siaubą ir negailestingą mirtį pačioje jaunystėje skiriamas pagerbti visų tautų jūreivius, kurie žuvo Mūšyje už Atlantą.

Karo pradžioje, 1939 m., Herbertas A. Werneris buvo devyniolikmetis jūreivystės mokyklos kadetas, o 1941 m. balandį tapo diplomuotu specialistu, baigusiu Vokietijos karinių jūrų pajėgų akademiją Flensburge. Paskirtas vykdyti tarnybą povandeniniame laive kaip stažuotojas, vėliau tapo laivo vado pavaduotoju ir galiausiai – kapitonu. Plaukiojo Atlanto vandenyne, Lamanše, Šiaurės, Baltijos, Norvegijos, Viduržemio jūrose, netgi atliko minavimo operaciją Česapiko įlankoje priešais JAV karinių jūrų pajėgų bazę Norfolke 1943 m. vasarą. Išgyvenęs viso karo metu, pabuvęs anglų, amerikiečių, prancūzų nelaisvėje, pabėgęs iš jos, 1957 m. jis atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir šiuo metu yra JAV pilietis.

Iš anglų kalbos vertė Algis Malickas.

Informacijos šaltinis – leidykla BRIEDIS

2023.05.22; 05:00

SkaitomiausiosŽvalgyba

Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto

Berlynas, kovo 25 d. (ELTA). Rusijos karinės pratybos Baltijos jūroje, kuriose dalyvavo specialus padalinys, apmokytas vykdyti povandeninių laivų sabotažo operacijas, galėjo būti priedanga vamzdynų sprogdinimo operacijai, pranešė Vokietijos portalas „t-online“.
 
Rusija tampa pagrindine įtariamąja dėl dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynų Baltijos jūroje sprogdinimo. Jos karo laivai su įranga, skirta povandeniniams darbams, buvo pastebėti įvykio vietoje likus kelioms dienoms iki incidento.
 
Apie tai „t-online“ pranešė remdamasis šaltiniais saugumo tarnybose ir viešai prieinamais duomenimis. Rusijos laivų grupė turėjo sprogstamiesiems įtaisams pritvirtinti reikalingą įrangą.
 
Sprogimai, per kuriuos buvo pažeistos trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių atšakų, įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, mažiausiai trys įtartini laivai iš Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės Kaliningrade išplaukė rugsėjo 21-osios naktį.
 
Tai buvo paieškos ir gelbėjimo laivas SS-750, kuriame buvo įrengtas mini povandeninis laivas su griebtuvais, ir vilkikai SB-123 bei „Aleksandras Frolovas“, turintys krovos kranus. Keliaudami į vakarus, abu vilkikai rugsėjo 21 dienos popietę vieną kartą išsiuntė duomenis apie savo buvimo vietą.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas. EPA-ELTA nuotr.
 
Dar trys Rusijos karinio jūrų laivyno laivai juos galėjo lydėti tam, kad pridengtų operaciją. Tai buvo žvalgybos laivas „Syzran“, korvetė „Soobrazitelnyj“ ir patrulinis laivas „Jaroslav Mudryj“.
 
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad korvetė ir patrulinis laivas lydėjo laivus, nes tai buvo karinių pratybų dalis.
 
Rusijos Baltijos laivynas rugsėjo 19 dieną pradėjo didelius mokomuosius manevrus, kurie galėjo būti priedanga vamzdynų sprogdinimo operacijai. Be to, pažymi „t-online“, iš Kaliningrado buvo permesti specialūs daliniai, apmokyti vykdyti povandeninių laivų diversines operacijas.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2023.03.26; 00:30
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį po pokalbio su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu nurodė savo šalies ambasadoriui kitą savaitę sugrįžti į JAV, sakoma bendrame lyderių pranešime.
 
Tai buvo pirmasis abiejų šalių prezidentų pokalbis nuo tada, kai, paskelbus apie naują Australijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV trišalį karinį aljansą, Sidnėjus nutraukė povandeninių laivų pirkimo sutartį su Prancūzija. Paryžius tuomet atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Australijoje ir JAV.
 
„E. Macronas nusprendė, kad Prancūzijos ambasadorius kitą savaitę sugrįš į Vašingtoną. Tada jis pradės intensyvų darbą su aukštais JAV pareigūnais“, – sakoma bendrame prezidentų pranešime.
 
Jame E. Macronas ir J. Bidenas taip pat įsipareigojo inicijuoti „išsamias konsultacijas“, siekiant atkurti pasitikėjimą, ir spalio pabaigoje susitikti Europoje.
 
Pranešime taip pat nurodoma, kad „abu lyderiai sutiko, jog šioje situacijoje būtų naudingos atviros sąjungininkių konsultacijos Prancūzijai ir mūsų Europos partnerėms strategiškai aktualiais klausimais“.
 
Negana to, J. Bidenas sutiko, kad reikalinga stipresnė Europos gynyba, kuri papildytų NATO. Tokią idėją anksčiau keliskart yra išreiškęs E. Macronas.
 
„JAV taip pat pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie transatlantinio ir pasaulinio saugumo bei papildo NATO, svarbą“, – priduriama prezidentų pranešime.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.09.23; 00:29
Trumposios naujienos

Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį pareiškė solidarumą Prancūzijai dėl žlugusios povandeninių laivų pardavimo sutarties su Australija.
 
„Suprantu mūsų draugų iš Prancūzijos pyktį“, – žurnalistams Jungtinėse Tautose (JT) sakė H. Maasas.
 
„Tai, kas buvo nuspręsta, ir kaip dėl to buvo nuspręsta, suerzino ir nuvylė ne tik Prancūziją“, – pridūrė ministras.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.09.22; 05:17
Trumposios naujienos

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drianas. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drianas Australiją ir Jungtines Valstijas apkaltino melu dėl povandeninių laivų pardavimo sutarties. Dėl to Prancūzija šeštadienį atšaukė savo ambasadorius šiose valstybėse, primena BBC.
 
Kalbėdamas Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“, ministras abi šalis taip pat apkaltino dviveidiškumu, paniekos demonstravimu ir pasitikėjimo sulaužymu.
 
Remiantis „Aukus“ pavadinta sutartimi, Australijai bus suteikta technologija statyti branduolinius povandeninius laivus. Dėl to Prancūzija neteks daugybės milijardų dolerių, mat šalis su Australija anksčiau buvo pasirašiusi sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų pardavimo.
 
Šis paktas, kuriam priklauso ir Jungtinė Karalystė, vertinamas kaip skirtas kovai su Kinijos galios augimu ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. Prancūzija apie paktą buvo informuota likus vis kelioms valandoms iki planų paviešinimo šios savaitės viduryje.
 
Kalbėdamas su žurnalistais Prancūzijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad tarp sąjungininkų įsiplieskusi „rimta krizė“ neslopsta.
 
„Tai, kad pirmą sykį JAV ir Prancūzijos santykių istorijoje teko atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms, yra rimtas politinis įvykis, kuris atskleidžia tarp mūsų valstybių kilusios krizės mastą“, – sakė ministras.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2021.09.19; 00:30
Trumposios naujienos

Paryžius. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį Prancūzija pareiškė, kad negali pasitikėti Australija vykstančiose derybose dėl prekybos susitarimo su ES, kai Kanbera atsisakė susitarimo pirkti prancūziškus povandeninius laivus ir vietoj jų pasirinko amerikietiškus.
 
Paryžius, Australijos sprendimą pavadinęs „dūriu į nugarą“, pagrasino, kad tai gali paveikti toli siekiančias derybas dėl prekybos.
 
„Vedame derybas dėl prekybos su Australija, – naujienų kanalui „France 24“ sakė Europos reikalų ministras Clement Beaune. – Neįsivaizduoju, kaip galime pasitikėti savo partneriais iš Australijos“.
 
Europos Komisija, kuri savo narių vyriausybių vardu derasi dėl prekybos susitarimų, ir Australija šį pavasarį užbaigė 11-ąjį derybų, prasidėjusių 2018 metais, raundą.
 
Kitą derybų raundą, kuris apims tokias sritis kaip prekyba, paslaugos, investicijos ir intelektinės nuosavybės teisės, planuojama surengti šių metų rudenį.
 
ES yra trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė: 2020 metų parduotų prekių vertė siekia 36 mlrd. eurų, o paslaugų – 26 mlrd. eurų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.18; 07:32
Žvalgyba

Rusijos povandeninis laivas

Su Kinijos valstybės institucijomis susijusi programišių grupuotė surengė ataką prieš Sankt Peterburge įsikūrusį svarbiausią Rusijos povandeninių laivų konstruktorių biurą Rubin. Ataką užfiksavo ir paviešino JAV kibernetinio saugumo bendrovė Cybereason.

Kaip nustatė saugumo ekspertai, įsilaužėliai surengė vadinamojo personalizuoto fišingo (angl. spear phishing) ataką, kurios taikiniu tapo Rubin generalinis direktorius Igoris Vilnitas. Į jo elektroninio pašto dėžutę patekęs laiškas atrodė išsiųstas iš kito Sankt Peterburgo koncerno Gidropribor, kuris gamina torpedas, jūrines minas bei karinės ir civilinės paskirties savaeigius povandeninius prietaisus. Būtent tokio prietaiso eskizas buvo pavaizduotas prie I.Vilnitui adresuoto elektroninio laiško prisegtame dokumente. Vartotojui atidarius dokumentą turėjo būti aktyvuojama itin piktybiška kenkėjiška programinė įranga.

Nors programišių tapatybė nėra tiksliai patvirtinta, atsižvelgdami į atakai pasirinktą programinę įrangą Cybereason ekspertai daro prielaidą, kad ją surengę įsilaužėliai yra susiję su Kinijos valstybės institucijomis. Tokią pat programinę įrangą dažnai naudoja su Kinija siejamos grupuotės Tonto Team ir TA428, kurios ir anksčiau yra pastebėtos vykdančios atakas prieš Rusijos gynybos ir mokslo tyrimų organizacijas.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.05.27; 09:00

Žurnalisto užrašai

Karlas Dönitzas ir jo prisiminimai

Atsiminimus „Dešimt metų ir dvidešimt dienų“ parašė legendinė asmenybė – Trečiojo reicho grosadmirolas, povandeninio, o paskui ir viso karinio jūrų laivyno vadas Karlas Dönitzas (1891–1980), kurį A. Hitleris savo priešmirtiniame testamente paskyrė Vokietijos reichsprezidentu.

Tačiau Dönitzo prezidentavimas karo suniokotoje, 1945 m. gegužės 8 d. besąlygiškai kapituliavusioje šalyje tetruko 20 dienų. Niurnbergo tribunolo sprendimu grosadmirolas buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nuteistas dešimčiai metų nelaisvės.

Dar ir mūsų dienomis Dönitzas – gana kontroversiška asmenybė, pasiekęs įspūdingą kariškio karjerą. Pirmojo pasaulinio karo veteranas ir britų karo belaisvis, tarpukariu – karinio jūrų laivyno inspekcijos karininkas ir kelių karo laivų kapitonas, nuo 1939 m. – Trečiojo reicho povandeninio laivyno vadas.

Eidamas naujas pareigas Dönitzas sukūrė ir įdiegė ypatingą povandeninių laisvų puolimo ir sąveikos taktiką, vienu metu faktiškai paralyžiavusią britų karinių, prekybos ir transporto laivų judėjimą Atlanto vandenyne. Jūrų karaliene vadinamai Britanijai, o vėliau ir jos sąjungininkei JAV teko labai pasistengti, kad sumažintų patiriamus milžiniškus nuostolius ir apsaugotų savo konvojus nuo „vilkų gaujų“ atakų. „Vilko gaujomis“ vadintas grupinis vokiečių povandeninių laivų veikimas.

Vieni Dönitzą smerkia kaip fanatišką nacį ir karo nusikaltėlį, kiti tvirtina, kad grosadmirolas buvo vienas gabiausių Vokietijos kariuomenės vadų, povandeninio karo genijus, menkai su totalitarinio režimo politika susijusi figūra, iš esmės nuteistas tik už tai, kad atsidūrė pralaimėtojų gretose. Nepaisant visko, Dönitzo pavardę priešai tardavo ne tik su įniršiu, bet ir su pagarba. Kalėjime grosadmirolas praleido lygiai dešimt metų, kiek ir buvo skirta.  

Atgavęs laisvę Dönitzas įsikūrė netoli Hamburgo. Jam buvo skiriama karinio jūrų laivyno leitenanto pensija, nes Trečiajame reiche užsitarnauti rangai ir laipsniai pripažinti kaip neverti pagerbimo. Grosadmirolas mirė 1980 m. gruodžio 24 d. Į jo laidotuves susirinko daugybė Vakarų Vokietijos ir užsienio šalių karinių jūrų laivynų atstovų, nors reglamentas jiems draudė vilkėti kariškas uniformas.

Šioje knygoje Dönitzas pasakoja apie save, priimtus sprendimus, kai ėjo vadovaujamas pareigas, ir jų motyvus. Vokietijoje buvusio Trečiojo reicho grosadmirolo atsiminimai pirmą kartą pasirodė 1958 m., kai jis jau buvo atlikęs skirtą bausmę.

2020.12.18; 05:04

SkaitomiausiosŽvalgyba

Airija, žemėlapis

„Rusija išsiuntė žvalgybos agentus į jūras aplink Airiją, kad nustatytų tikslią šviesolaidinių kabelių, vingiuojančių vandenyno dugnu ir jungiančių Europą su Amerika, vietą“, įtaria Airijos policija. Ši žinia sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos agentai tikrino kabelius, ar nėra ten silpnų vietų, leidžiančių prisijungti ar net juos sugadinti“, – praneša „ The Sunday Times “ .

„Airija yra atskaitos taškas povandeniniams kabeliams, kuriais perduodamas interneto srautas tarp Amerikos, Jungtinės Karalystės ir Europos. Šie kabeliai suteikia galimybę milijonams žmonių bendrauti internetu ir sudaro sąlygas sklandžiai atlikti finansines operacijas”, – aiškinama leidinyje.

Gerai informuoti šaltiniai Airijos policijoje ir Airijos ginkluotosiose pajėgose mano, kad povandeninius narus į jūrą prie Airijos krantų išsiuntė Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos padalinys GRU (…). Remiantis praėjusių metų Airijos saugumo tarnybų atliktu šios veiklos vertinimu, Rusija ketina naudoti technologijas, kurios leistų Maskvai viską žinoti apie Ameriką JK ir Europą jungiančius internetinius ryšius. Agentai taip pat buvo pastebėti apžiūrint Dublino jūrų uostą. Palei pakrantę buvo sustiprintos saugumo priemonės“, – rašoma laikraštyje.

„Rusijos susidomėjimas povandeniniais kabeliais, kertančiais Atlanto vandenyną, pirmą kartą buvo pastebėtas 2015 m., kai JAV kariuomenė užfiksavo Rusijos povandeninius laivus kabelių tiesimo vietose (…)“, – rašoma straipsnyje.

„Maskvoje tarnavęs į atsargą pasitraukęs JAV žvalgybos pareigūnas Johnas Cipheris mano, kad Rusijos veikla šioje srityje greičiausiai turi du ketinimus: rinkti informaciją apie ryšius ir turėti galimybę juos nutraukti kilus konfliktui.“ Galbūt jie taip pat nori Vakarams parodyti savo technines galimybes, kad šie išsigąstų. FTB sugavo rusus, bandančius prieiti prie povandeninių kabelių, įskaitant tas vietas, kur jie eina sausuma. Rusai taip pat siekia fizinės prieigos prie maršrutizatorių ir ryšių centrų “, – sakė A. Cypheris.

„Airijos gynybos pajėgos ir Airijos policija įtaria, kad GRU naudoja Airiją kaip operatyvinę bazę savo pareigūnams rinkti žvalgybos duomenis apie taikinius JK ir ES, taip pat šnipinėja Dubline įsikūrusias technologijų bendroves“, – praneša „The Sunday“.

„Marko Galeotti, Rusijos saugumo ir politikos ekspertas Londono Karališkajame gynybos studijų institute, mano, kad Rusija laiko Airiją silpnu ryšiu Europoje.“ Airija neturi kontržvalgybos galimybių. Tai gana lengvas taikinys. Airija yra pagrindinė pasaulinė interneto svetainė. Čia – didelė technologijų kompanijų koncentracija. Tai yra nauja ateities kovos erdvė “, – pabrėžė jis.

Šaltinis: „ The Sunday Times“

2020.02.19; 10:00

 

Žvalgyba

Rusijos teismas nuteisė norvegą F. Bergą 14 metų kalėti už šnipinėjimą. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Maskvos teismas pripažino 63 metų Norvegijos pilietį Frodę Bergą kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje, praneša BBC.

Norvegas savo kaltės nepripažino. Teismo procesas prasidėjo balandžio 2 d. Posėdžiai vyko už uždarų durų.

F. Bergo advokatas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad gynyba neskųs teismo sprendimo, nes jo klientas ketina prašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, ir apeliacijos procesas tik vilkintų laiką. 

Balandžio 9 d. per susitikimą su Norvegijos premjere Erna Solberg Sankt Peterburge vykusio Arkties forumo kuluaruose V. Putinas pasiūlė palaukti teismo sprendimo: „Vėliau pažiūrėsime, ką galima padaryti“.

Į Norvegijos žurnalistų klausimą, ar F. Bergui gali būti suteikta malonė, Rusijos prezidentas atsakė: „Klausykite, pasigailėti galima nuteisto žmogaus. Jis dar nenuteistas“.

F. Bergas gyveno Kirkeneso miestelyje, už 8 kilometrų nuo Norvegijos ir Rusijos sienos. Iki išėjimo į pensiją jis dirbo pasienio komisariate, atsakingame už pasienio konfliktų ir incidentų sureguliavimą. 

Vyras ne kartą lankėsi Rusijoje ir skelbė socialiniuose tinkluose kelionių nuotraukas. Rusijos specialiosios tarnybos jį sulaikė 2017 metų gruodžio 5 d. prie „Metropolio“ viešbučio Maskvoje.

Kaip pareiškė prokurorė Milana Digajeva, F. Bergas „rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus, kurią gaudavo iš Rusijos karinės įmonės darbuotojo, kontroliuojamo specialiųjų tarnybų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 15:52
Žvalgyba

Maiklas Biornbomas / The Washington Post

Remiantis aukšto rango JAV kariškių pranešimais, rusų povandeniniai laivai vis dažniau priplaukia prie pat Šiaurės Atlante nutiestų ryšių kabelių. Toks rusų elgesys byloja, kad Rusijos povandeniniai karo laivai pradėjo veikti akivaizdžiai agresyviai, o NATO priversta atkurti Šaltojo karo laikais veikusias vadavietes. Šią nerimastingą žinią perduoda „The Washington Post“ žurnalistas Maiklas Biornbomas.

Kodėl toks rusų elgesys neramina NATO generolus? Ogi manoma, kad prie ryšių kabelių Šiaurės Atlante prisiartinę rusų atominiai povandeniniai laivai turi galimybių juos perkirsti arba prie jų prisijungti ir klausytis itin slaptų Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso vadovų pokalbių.

„Rusų povandeninių laivų aktyvumas prie gyvybiškai svarbių ryšio kabelių Atlanto dugne toks didelis, kad mes priversti konstatuoti – anksčiau to dar niekad nėra buvę“, – tvirtino JAV Karinio jūrų laivyno kontradmirolas Endriu Lenonas, vadovaujantis NATO povandeniniams laivams. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija akivaizdžiai domisi povandeniniais NATO objektais.

Leidinys „The Washington Post“ priduria, kad NATO, reaguodamas į rusų aktyvumą, bus priverstas atkurti Šaltojo karo laikais veikusį, bet po SSRS iširimo įšaldytą karinį objektą, skirtą Šiaurės Atlanto gynybos reikmėms.

Kontradmirolas Lenonas mano, kad Rusija turi labai didelių ir galingų povandeninių laivų, kuriuose įtaisyti mažesni povandeniniai laivai, galintys bet kada išplaukti ir atlikti karines ar žvalgybines užduotis. Taigi tie mažesni povandeniniai laivai, gabenami vadinamojo motininio povandeninio laivo, gali savarankiškai dirbti kaip moksliniai istitutai bei po vandeniu rinkti žvalgybinę informaciją. Jie tam turi visą reikiamą amuniciją.

Tačiau kontradmirolas neatsakė į klausimą, ar rusų povandeniniai laivai jau buvo prisilietę (prisijugę) prie NATO ryšių kabelių šiaurinėje Atlanto dalyje. Rusija tik patvirtino, kad jos kariniai povandeniniai laivai aktyviai plaukioja Šiaurės Atlante (jie dar neplaukiojo taip aktyviai nuo pat Šaltojo karo laikų).

Taigi dabar NATO priverstas prisiminti povandeninių laivų stebėjimo, žvalgymo ir jų medžioklės įgūdžius.

Jokia paslaptis, kad JAV kariniai lėktuvai ėmė dažniau skraidyti virš Šiaurės Atlanto – stebėti rusų povandeinius laivus. Pavyzdžiui, vienas NATO karo laivas buvo pakilęs iš karinės bazės Sicilijoje ir skraidžiojo virš rytinės Viduržiemio jūros dalies. Keliomis dienomis anksčiau tas pats karo lėktuvas buvo pakilęs dėl tų pačių priežasčių. Žodžiu, per pastarąjį gruodžio mėnesį buvo užfiksuota dešimt JAV karo lėktuvų skrydžių, kurių metu buvo stebimi rusų povadeniniai laivai. O 2017-ųjų lapkritis buvo dar labiau audringas – iš viso 17- specialių skrydžių.

Minėtas leidinys pastebi tiek NATO, tiek JAV nenaudingą finansinį aspektą. Pasirodo, NATO pajėgoms reikalingi milžiniški resursai, kad būtų įmanoma profesionaliai stebėti povandeninius rusų laivus. Ši veikla labai brangiai kaštuoja. Povandeninių laivų plaukiojimas Rusijai kainuoja kur kas mažiau, nei NATO lėktuvams stebėti rusų povandeninius laivus. Vadinasi, akivaizdžiai silpnesnė Rusija sugeba labai rimtai kenkti NATO – sekinti finansiškai.

Informacijos šaltinis – „The Washington Post“

2017.12.27; 05:00

Aktualijos

Naujas Japonijos nacionalinės gynybos planas rizikuoja sustiprinti įtampą Azijoje, rašo Guidas Santevekis laikraštyje Corriere della Sera.

„Japonijos vyriausybė priėmė naują nacionalinės gynybos planą. 2014–2019 metais Tokijas užpirks Jungtinėse Amerikos Valstijose tris bepiločius, 28 naikintuvus F–35A, 17 vertikalaus pakilimo ir nusileidimo lėktuvų Osprey, bus pastatyti 5 eskadriniai minininkai karinėms jūrų pajėgoms, kartu ir dvi sistemos Aegis kovai prieš balistines raketas, ir 6 povandeniniai laivai. Kai tie koviniai vienetai bus perimti apsiginklavimui, Japonijos KJP turės 54 eskadrinius minininkus ir 22 povandeninius laivus, o KOP – 280 kovinių lėktuvų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Intensyvios Japonijos perginklavimo varžybos” →

italy_army
Aktualijos

Kariuomenių reikalams skirtas leidinys „Defense News“ skelbia, kad Italija 2012-aisiais metais ženkliai sumažino karinio biudžeto išlaidas, atsisakydama net kelių didelės apimties karinės technikos pirkimo programų.

Iš viso Italija gynybos išlaidas 2012-aisiais mažina 13,61 mlrd. eurų, arba 5,2 procentais, lyginant su 2011-aisiais metais.

2012 metais Italijos karinis biudžetas sudarys 0,84 procentus nuo BVP. Nuspręsta atsisakyti JAV naikintuvų F‑35 „Lightning II“ įsigijimo. 

O 249-ių šarvuotų mašinų VBM „Freccia“ ir dviejų povandeninių laivų pirkimas atidedamas. Atidedamas neribotam laikui.

Be to, tarnaujančiųjų  kariuomenėje skaičius 2012 metais Italijoje sumažės apie 31 tūkstančiu karių.

Continue reading „Italija mažina karines išlaidas, o Korsikoje pradėjo veikti naujas ginkluotas nacionalistinis judėjimas” →

kinija_puola
Aktualijos

Vakarų spaudoje pastaruoju metu pasirodė užtektinai daug analitinių straipsnių, analizuojančių šiandieninę padėtį Kinijoje.

Publikacijų autoriai vienu balsu tvirtina, jog Kinija sparčiai ginkluojasi ir netrukus kariniu požiūriu taps galingesne valstybe nei JAV. Pavyzdžiui, leidinyje “The Washington Times” paskelbti net keli rašiniai, perspėjantys oficialųjį Vašingtoną, jog “kiniečiai ginkluojasi jau ne dienomis, bet valandomis”. Oficialusis Pekinas pagrindinį dėmesį sukoncentravęs į masinio naikinimo ginklus, įskaitant ir atominę bombą.

Continue reading „Atsargiai – ginkluojasi Kinijos liaudies armija” →

cepelinas_dega
Žvalgyba

1915 m. balandžio 22 d. Flandrijoje vokiečių kariuomenė pirmą kartą panaudojo nuodingąsias medžiagas. Vokiečiai paleido dujas iš balionų, kai palankus vėjas turėjo lemtingą debesį nunešti į priešo apkasus. Iš pradžių dujų panaudojimas atnešė didelę sėkmę.

Tačiau vėjas staiga pakreipė kryptį, ir dujomis buvo apnuodyti vokiečių kareiviai. Vokiečiai karštligiškai ėmė ieškoti kitų dujų panaudojimo formų. Prancūzų agentas Šarlis Luzitas tuo įsitikino, kai nustatė, kad Badeno anilino fabrikas Manheime, gaminantis dujas, tebedirbo visu pajėgumu. Tačiau kaip sužinoti priešo ketinimus?

Continue reading „Garsiausios Pirmojo pasaulinio karo žvalgų diversijos” →