Prancūzijos prezidentas E. Macronas lankosi Bangladeše. EPA-ELTA nuotr.
Daka, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyko į Daką trumpam vizitui į Bangladešą aptarti dvišalių ir regioninių klausimų su Bangladešo vadovais. Savaitgalį jis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Indijoje.
Sekmadienio vakare E. Macronas iš Naujojo Delio atskrido į Daką. „Hazrat Shahjalal“ tarptautiniame oro uoste jį pasveikino Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina.
Prekyba ir investicijos, reguliuojama migracija, saugumas, tvari plėtra ir klimato kaitos poveikis – tai vieni iš klausimų, kurie greičiausiai bus aptarti pirmadienį numatytose oficialiose E. Macrono ir Sh. Hasina‘os derybose, teigė Bangladešo pareigūnai.
Manoma, kad E. Macrono vizito metu abi šalys pasirašys keletą sandorių, nors oficialios informacijos apie tai nepateikta.
Bangladešo užsienio reikalų sekretorius Masudas bin Momenas anksčiau sakė, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių suplanuotas Prancūzijos vadovo vizitas į Bangladešą yra labai svarbus abiem šalims.
1990 metais Bangladeše lankėsi buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand‘as.
„Tai taip pat bus galimybė sustiprinti mūsų dvišalius santykius su šalimi, kuri, Prancūzijai remiant, sparčiai ekonomiškai vystosi“, – teigiama Prancūzijos ambasados Dakoje pranešime apie E. Macrono vizitą.
Bangladešas ir Prancūzija taip pat laikosi bendro požiūrio į pasaulinius iššūkius, ypač į „Paris Agenda for People and the Planet“ (Paryžiaus darbotvarkę žmonėms ir planetai), kurią Bangladešas aktyviai remia.
Kadangi Bangladešas yra ypač pažeidžiamas klimato kaitos poveikio, E. Macronas taip pat pakartos Prancūzijos pasiryžimą palaikyti Bangladešą humanitarinėje srityje, ypač atsižvelgiant į nuolatinius potvynius, su kuriais šalis susiduria, priduriama pareiškime.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino tėvus neleisti vaikų į gatves kelti riaušių ir pridūrė, kad maždaug trečdalis iš 875 naktį suimtų asmenų buvo „jauni arba labai jauni“.
„Tėvų pareiga laikyti juos namuose“, – žurnalistams sakė krizių saugumo posėdžiui pirmininkavęs prezidentas. Jis pridūrė, jog ne valstybės pareiga veikti vietoj tėvų, ir paragino socialinių tinklų įmones pašalinti „jautriausią“ su riaušėmis susijusį turinį.
E. Macronas taip pat pranešė, kad siekiant suvaldyti neramumus visoje šalyje, kilusius policijai nušovus paauglį, bus dislokuotos papildomos saugumo pajėgos. Per ministrų krizių posėdį E. Macronas sakė, kad Vidaus reikalų ministerija mobilizuos „papildomas priemones“ smurtiniams protestams malšinti, jis pasmerkė „nepriimtiną naudojimąsi paauglio mirtimi“.
Taip pat pranešta, kad kiekvieną vakarą nuo 21 val. bus stabdomas autobusų ir tramvajų eismas Paryžiaus regione, ši priemonė galios iki kito pranešimo. IDFM regioninės transporto tarnybos teigimu, tai daroma „dėl mūsų darbuotojų ir keleivių saugumo“, nes per tris naktis iš eilės vykusias smurtines riaušes buvo užpultas viešasis transportas ir jo infrastruktūra.
Nuo ketvirtadienio per riaušes Prancūzijoje sudegė apie 1 900 automobilių, taip pat kilo gaisrai maždaug 500 viešųjų pastatų, įskaitant policijos nuovadas ir rotušes, pranešė pareigūnai. Buvo dislokuota beveik 10 tūkst. ugniagesių, penktadienį pranešė BFMTV transliuotojas.
Vien tik platesniame Paryžiaus regione padegti 934 automobiliai, gaisrai kilo 212 pastatų, laikraščiui „Le Parisien“ sakė pareigūnai. Pranešta, kad Strasbūre sudeginti 74 automobiliai.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Reikjavikas/Paryžius, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „nepriimtinu“ ir „baisiu“ pavadino protestuotojų išpuolį prieš jo žmonos Brigitte Macron giminaitį.
„Jis buvo užpultas, nes yra mūsų tolimesnis sūnėnas“, – sakė E. Macronas apie 30 metų Jeaną Baptiste’ą Trogneux, kurį vėlai pirmadienį prie jo vadovaujamos šokolado parduotuvės šiaurės Prancūzijoje sumušė prieš vyriausybę nusiteikę protestuotojai.
„Manau, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini ir (…) baisūs“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, jog tikisi, kad teisingumo sistema imsis reikiamų veiksmų. E. Macronas kalbėjo atvykęs į Europos Tarybos viršūnių susitikimą Islandijoje.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron antradienį taip pat pasmerkė išpuolį prieš savo giminaitį, sumuštą prie jos šeimos šokolado parduotuvės per akivaizdžiai politiškai motyvuotą užpuolimą.
Protestuotojai prieš vyriausybę užklupo J. B. Trogneux pirmadienio vakarą, kai jis grįžo į savo butą virš garsiosios Trogneux šeimos šokolado parduotuvės, kuriai jis vadovauja Amjene, šiaurės Prancūzijoje. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Agresoriai smogė 30 metų B. Macron giminaičiui į galvą, rankas ir kojas, prieš pabėgdami įžeidinėjo „prezidentą, jo žmoną ir mūsų šeimą“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukos tėvas Jeanas Alexandre’as Trogneux. „Jie peržengė visas ribas. Esu nustėręs“, – pridūrė J. A. Trogneux. Jis sakė, kad sūnų apžiūrėjo gydytojas ir jis laukia skenavimo rezultatų.
B. Macron paskelbė retą pareiškimą, smerkiantį išpuolį kaip „bailumą, kvailumą ir smurtą“. Ji pareiškė solidarumą su savo šeima ir sakė nuolat su ja bendraujanti „nuo vakar 23 valandos“.
Vietos policija pranešė sulaikiusi aštuonis žmones po išpuolio, įvykusio netrukus, kai prezidentas E. Macronas pirmadienio vakarą 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku) pasirodė pagrindinėje šalies televizijos naujienų programoje.
Jau šešios B. Macron šeimos kartos valdo Jeano Trogneux šokolado parduotuvę jos gimtojo Amjeno miesto centre, parduotuvė specializuojasi saldumynų iš apylinkėse užaugintų migdolų, skanėstai žinomi kaip „Amiens Macaron“, gamyboje.
Trogneux šeimos verslas, išplitęs visoje šiaurinėje Prancūzijoje, per šešerius E. Macrono valdymo metus ne kartą buvo protestuotojų taikinys, sklandant gandams, nors jie ne kartą buvo paneigti, kad prezidento šeima turi finansinių interesų įmonėje.
„Parduotuvė nesusijusi su politika“, – antradienį vietos laikraščiui „Courrier Picard“ sakė J. A. Trogneux. „E. Macronas neturi nieko bendra su mūsų verslu. Nesuprantu visų tų žmonių, kurie ir toliau neduoda mums ramybės. Kai kurie iš jų netgi ragina boikotuoti mūsų parduotuves ir gaminius. Jie viską suplakė į vieną krūvą“, – sakė jis
Šiais metais Prancūzijoje prieš E. Macroną kilo didžiausios per daugelį dešimtmečių demonstracijos dėl pensijų sistemos reformų, padidinusių pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Nesiliaujantys susirėmimai per protestus, taip pat išpuoliai prieš vietos ir šalies išrinktus asmenis, sukėlė diskusijas, ar šalis tampa vis nepakantesnė ir linkusi į smurtą.
Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį per protestus buvo padegtas vienas E. Macrono mėgstamiausių restoranų Paryžiuje – prabangi užkandinė „La Rotonde“, liepsnas greitai užgesino atvykę ugniagesiai.
Praėjusią savaitę vieno Vakarų Prancūzijos kaimo meras paskelbė atsistatydinantis po įtariamo jo namų padegimo, sukėlusio politikų pasipiktinimą. Yannickas Morezas iš Sen Breveno kaimo ne kartą buvo kraštutinių dešiniųjų aktyvistų užpultas dėl jo paramos vietos pabėgėlių centrui.
B. Macron liko sukrėsta, kai 2020 m. jai su vyru vaikštinėjant Tiuilri soduose prie prezidento rūmų, juos apsupo ir įžeidinėjo vadinamųjų „Geltonųjų liemenių“ protestuotojai.
Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad 2022 m., kai šalyje vyko parlamento ir prezidento rinkimai, fizinio ar žodinio smurto prieš įstatymų leidėjus atvejų padaugėjo 32 procentais.
„Tik blogyn ir blogyn. O dabar jau ir prezidento šeima“, – tviteryje parašė valdančiosios partijos įstatymų leidėjas Karlas Olive’as.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.
Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.
Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.
Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.
E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Rusijos ir Ukrainos karą galima užbaigti tik derybomis, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Noriu, kad Rusija pralaimėtų Ukrainoje, ir noriu, kad Ukraina sugebėtų apginti savo pozicijas, tačiau esu įsitikinęs, kad galiausiai [konflikto] pabaigos karinėmis priemonėmis pasiekti nepavyks“, – interviu transliuotojui „France Inter“ ir laikraščiams „Le Figaro“ bei „Le Journal du Dimanche“ sakė E. Macronas.
„Nė viena pusė negali visiškai nugalėti, – sakė E. Macronas. – Nes mobilizacijos poveikis nėra toks didelis, kaip tikėtasi, ir turi pajėgumų ribas.“
E. Macronas pakartojo, kad dabar Ukrainai būtinas karinis puolimas, idant Rusija grįžtų prie derybų stalo. Tačiau jis nemano, kad Rusiją reikėtų pulti jos pačios žemėje, kaip kai kas siūlo. „Pirmiausia šie stebėtojai nori sutriuškinti Rusiją. Tokios pozicijos Prancūzija niekada nesilaikė ir niekada nesilaikys.“
Prancūzijos prezidentas išsakė abejonių dėl galimybės, jog Rusijos viduje bus daromas didelis spaudimas siekiant nutraukti konfliktą.
„Ar mes nuoširdžiai manome, kad Rusijos pilietinė visuomenė po daugelio sąstingio bei konfliktų metų ras demokratinį sprendimą? Tikrai to norėčiau, bet nelabai tuo netikiu“, – teigė E. Macronas.
Prancūzijos lyderis taip pat pažymėjo, kad bet kokia alternatyva Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dabartinėje situacijoje jam atrodo blogesnė.
Prancūzai vėl dalyvavo protestuose prieš pensijų reformą. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje ketvirtadienį dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą pensijų reformą. Didesni mitingai vyko Marselyje, Reno ir Bordo miestuose. Be to, darbą nutraukė oro uostų, energetikos sektoriaus ir geležinkelio darbuotojai. Prancūzijos vyriausybė nori pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Profsąjungos šį planą vadina brutaliu ir neteisingu.
Šiuo metu pensinio amžiaus pradžia Prancūzijoje yra 62 metai. Tačiau iš tikrųjų žmonės vidutiniškai į pensiją išeina vėliau: kas nepakankamai ilgai mokėjo įmokas, kad gautų visą pensiją, tas dirba ilgiau. Sulaukus 67 metų, nepriklausomai nuo stažo, pensija mokama be išskaitų – vyriausybė nori tai išlaikyti, nors metų, kuriuos reikės įmokėti įmokas norint gauti visą pensiją, skaičius didės sparčiau. Vyriausybė nori minimalią mėnesinę pensiją padidinti iki maždaug 1 200 eurų.
Pensijų reforma yra vienas pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono rinkimų kampanijos pažadų. Kol kas reikalingos daugumos parlamente reformai priimti nėra.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Ukrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.
„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.
Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.
NATO naikintuvai
G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.
„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (…) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.
ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.
Prezervatyvai
Paryžius, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). 18-25 metų amžiaus Prancūzijos jaunimas ateityje vaistinėse galės nemokamai gauti prezervatyvų. „Tai maža revoliucija prevencijos srityje“, – ketvirtadienį sveikatos ir jaunimo klausimams skirtoje konferencijoje Fontene le Konte šalies vakaruose sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. Ši tvarka turėtų įsigalioti sausio 1-ąją. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Nuo šių metų pradžios Prancūzijoje visos jaunos moterys iki 25 metų amžiaus gali nemokamai gauti kontraceptinių piliulių ar kitokių apsaugos priemonių. Anksčiau tai buvo taikoma tik merginoms iki 18 metų. Vyriausybė skaičiuoja, kad tai per metus atsieis 21 mln. eurų.
Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 5 d. (dpa-ELTA). Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nuo pirmadienio vėl varsto teismų duris dėl kyšininkavimo ir neteisėto įtakos darymo. Jis apskundė praėjusių metų kovą šioje byloje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
N. Sarkozy tada buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, dveji metai iš jų skirti lygtinai.
Apeliacinio proceso pradžioje N. Sarkozy neigė savo kaltę. „Kur įrodymai? Nėra įrodymų. Aš čia ginu savo garbę“, – teigė jis. N. Sarkozy nuo 2007 metų iki 2012-ųjų buvo Prancūzijos prezidentas.
N. Sarkozy procese buvo pareikšti kaltinimai, kad jis 2014 metais per savo ilgametį advokatą Thierry‘į Herzogą mėgino iš teisininko Gilbert‘o Aziberto gauti tyrimo rezultatus kitoje aferoje, su kuria jis buvo susijęs. Taip jis sukėlė pavojų teisėsaugos nepriklausomumui, argumentavo prokurorai. Pirmosios instancijos teisme buvo nuteisti ir Th. Herzogas bei G. Azibertas.
Kaltinimai paremti pasiklausytais N. Sarkozy pokalbiais telefonu su jo advokatu. Dėl šios pasiklausymo akcijos būta ginčo. Tyrėjai nustatė, kad N. Sarkozy ir Th. Herzogas konfidencialiems pokalbiams naudojo mobiliuosius telefonus, kuriuos buvęs prezidentas įsigijo netikra pavarde. Pirmadienį N. Sarkozy pabrėžė, kad komunikacija tarp advokato ir kliento yra konfidenciali ir kad pasiklausymas buvo nelegalus. Iš viso buvo pasiklausyta 3 500 jo pokalbių telefonu.
Šiandien, kai, regis, Azerbaidžanui pavyksta susigrąžinti visas jam priklausančias Karabacho teritorijas, kai iki taikos Pietų Kaukaze – taip netoli, deja, Armėnija griebiasi naujų klastų.
Pirmiausia priminsiu, ką šių metų spalio 13-ąją rašė armėniškas leidinys lragir.am, cituodamas Reuters agentūrą. Ogi citavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris šaukė, esą „Prancūzija nepaliks Armėnijos likimo valiai, neleis skriausti armėnų“.
Taip pat krenta į akis leidinyje „Jewish Press“ paskelbta informacija, kad šių metų lapkričio 15 dieną Prancūzijos Senate buvo aptariama rezoliucija, kuri įpareigotų oficialųjį Paryžių įvesti ekonomines sankcijas Azerbaidžanui dėl neva „nepagrįstos agresijos prieš Armėniją“. Šio pareiškimo iniciatoriai ragino ir kitas Europos Sąjungos šalis boikotuoti azerbaidžanietišką naftą bei dujas, nes azerbaidžaniečiai neva skriaudžia armėnus.
Oficialiojo Paryžiaus elgesys – visiškai nesuprantamas. Taip, puikiai žinome, jog Prancūzijoje įsikūrusi įtakinga armėnų diaspora. Ne sykį rašyta, kaip Prancūzijoje gyvenantys turtingi armėnai daro spaudimą Prancūzijos prezidentui: „jei per rinkimus norite sulaukti mūsų balsų, elkitės taip, kaip mes pasakysime“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Bet taip elgtis, kaip elgiasi ponas E. Macronas, – vis tik negalima. Prancūzijos vadovo elgesys – apgailėtinas. Prancūzijos prezidentas atvirai pataikauja armėnų diasporai nusispjaudamas į visus padorumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Principingas prezidentas pirmiausia žiūrėtų, kas teisus, o kas – kaltas. Ir tik tuomet pultų brėžti išvadas. Tuo tarpu Prancūzijos prezidentui nė motais, kad būtent Armėnija buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą, o ne atvirkščiai. Prancūzijos prezidentas nenori prisiminti, kiek dešimtmečių oficialusis Baku kantriai prašė tarptautinės paramos grąžinant jam Karabachą taikiomis priemonėmis.
Galų gale Prancūzijos prezidentas nemato, kokia Armėnija panaši į Rusiją. Lyg du vandens lašai. Skirtumas tik toks, kad agresyvioji Rusija puldinėja daug kaimyninių šalių (omenyje turiu Čečėniją, Moldovą, Gruziją, Ukrainą). O Armėnija kardus sukryžiavusi šiuo metu tik su Azerbaidžanu. Bet jei žvelgsime giliau, puikiai matysime: tiek Rusija, tiek Armėnija – abi agresorės, kurios nevengia net pačių bjauriausių puldinėjimų ir intrigų.
Armėnai prie Rusijos ambasados Jerevane surengė prorusišką mitingą
Ypač Rusijos ir Armėnijos panašumus išryškina Kremliaus agresija prieš Ukrainą. Štai tik keletas palyginimų.
2014 – 2022 metais Rusija okupavo apie 20 proc. Ukrainos teritorijos (Donbasas ir Krymas).
1991-1993 metais armėnų karinės pajėgos, padedamos Rusijos 366-ojo pulko ir Rusijos 622-ojo atskirojo bataliono, okupavo apie 20 proc. Azerbaidžano teritorijos (Karabachas ir septynetas gretimų rajonų). Kad Armėnija anuomet okupavo dalį Azerbaidžano, byloja Europos komisijos 1995.05.31 metais paskelbta rezoliucija: Armėnija – agresorė, Armėnija – okupantė.
Kaip Rusija dabar iš okupuotų Ukrainos teritorijų prievarta išveža į savo teritoriją gyventojus (arba juos išžudo, arba priverčia bėgti), taip Armėnija elgėsi su Karabache ir gretimuose 7-iuose rajonuose gyvenusiais azerbaidžaniečiais. Dėl Armėnijos agresijos pabėgėliais tapo apie milijonas Azerbaidžaniečių. Tai – oficiali Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucija, pasirašyta 1994 metų kovo 23 dieną.
1991 – 1993 metais (pirmasis karas dėl Karabacho) nužudyta 17 tūkst. civilių azerbaidžaniečių. Antrojos Karabacho karo metu (2020-ieji) – žuvo 93 civiliai azerbaidžaniečiai.
Nuo armėnų paliktų minų sužaloti 3345 civiliai azerbaidžaniečiai (omenyje turimas 30-ies metų laikotarpis). Per tuos tris dešimtmečius Armėnija, kaip dabar Rusija apšaudo Ukrainą, apšaudė per 80 azerbaidžanietiškų miestų ir gyvenviečių. Kaip rusų kariai Bučoje, taip 1992-aisiais metais armėnai žiauriai žudė Hodžaly miesto gyventojus (nužudyta, nukankinta, dingo be žinios apie 500 azerbaidžaniečių civilių).
Taigi faktorių, kurie leidžia agresyviąją Rusiją lyginti su agresyviąja Armėnija, – kiek tik nori. Deja, Prancūzijos vadovas jų nemato.
Armėnijos karinė ataka prieš civilius Azerbaidžano miestus 2020-ųjų rudenį
Nenori matyti ir šiandieninės armėnų separatistų klastos – neva Karabachą būtina prijungti prie Rusijos. Šių metų balandžio 14 dieną leidiniui News.am buvęs Armėnijos premjeras Bagratianas pranešė, esą separatistinis anklavas siekia prisijungti prie Rusijos ir tapti pilnateise Rusijos dalimi. Kitą dieną atsargos pulkininkas Naapetianas pabrėžė kanale Live News, jog vienintelė išeitis šį anklavą išlaikyti savo rankose – prilipinti jį prie Rusijos. Gegužės 10 dieną buvęs Armėnijos Nacionalinio susirinkimo delegacijos vadovas Europos Parlamentinėje asamblėjoje ponas Geganianas kanale Hayeli AM (youtube.com) reikalavo, kad Karabacho armėnai oficialiai kreiptųsi į Rusiją prašydami oficialiai įtraukti į Rusijos Federacijos sudėtį.
Hodžaly tragediją primenantis plakatas
Armėnijos separatistai net neslepia, jog, mėgindami įgyvendinti šį klastingą planą, pavyzdį ima iš Rusijos, 2014-aisiais okupavusios Krymą. Taip, Karabacho (ir ne tik Karabacho) armėnams masiškai peršami Rusijos pasai. Lygiai taip pat, kaip kadaise – separatistams Donbase ir Kryme. Kad galėtų dalyvauti referendumuose (tegul ir neteisėtuose), kad formaliai turėtų teisę pasirašyti peticijas (tegul ir niekines).
Tikiuosi, ši paskutinioji Jerevano klasta žlugs kaip ir visi ankstesnieji Armėnijos gudravimai bei išsisukinėjimai. O primityviai Armėnijai pataikaujantis Prancūzijos prezidentas E.Macronas vieną sykį dėl amoralaus elgesio atsidurs kvailio vietoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Prancūzija pristatys Ukrainai „šešias papildomas“ tolimojo nuotolio savaeiges haubicas „Caesar“, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Be 12-os jau pristatytų „Caesar”, aš priėmiau sprendimą per ateinančias savaites (pristatyti) dar šešias „Caesar”, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi bei Rumunijos lyderiu Klausu Iohannisu.
„Europa yra jūsų pusėje. Ji tokia ir bus tol, kol reikės, iki pergalės”, – sakė Prancūzijos lyderis. Anksčiau, lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje – vietovėje arčiausiai sostinės, kurią invazijos pradžioje pasiekė Rusijos kariuomenė prieš atsitraukdama, jis sakė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.
„Caesar“ haubicos labai vertinamos dėl tikslumo, jas sukūrė iš dalies Prancūzijos valstybei priklausanti ginklų gamintoja „Nexter“. Ukraina anksčiau šią savaitę pademonstravo žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, kaip naudoja šį ginklą, o Kyjivas prašė daugiau Vakarų ginklų Maskvos pajėgoms atremti.
Buvęs prezidentas François‘as Hollande‘as. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, birželio 8 d. (AFP-ELTA). Viskas prasidėjo nuo rytinių kruasanų, kuriuos tuometinis Prancūzijos prezidentas slapta motoroleriu veždavo savo naujai mylimajai. Dabar François‘as Hollande‘as ir aktorė Julie Gayet atšoko vestuves. Jungtuvės „siaurame rate“ vyko Tiulio rotušėje, pranešė vietos laikraštis „La Montagne“. 67-erių F. Hollande‘ui tai pirmoji santuoka.
Jis turi keturis suaugusius vaikus su savo ilgamete partnere Ségolène Royal, kuri 2007-aisiais kandidatavo į prezidentus, o vėliau buvo ministrė. Su ja išsiskyręs, F. Hollande‘as artimai bendravo su žurnaliste Valérie Trierweiler, kuri jam laimėjus prezidento rinkimus kartu apsigyveno Eliziejaus rūmuose ir ėjo Prancūzijos pirmosios ponios pareigas.
Kai 2014 metais išaiškėjo slaptas F. Hollande‘o ryšys su J. Gayet, jo ryšys su V. Trierweiler nutrūko. Prezidento meilės romanas su aktore daug savaičių maitino šalies bulvarinę spaudą.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai pareigas einantis Prancūzijos prezidentas išsiskiria su savo partnere. Prieš tai taip pasielgė Nicolas‘as Sarkozy, vedęs atlikėją Carlą Bruni. François‘as Mitterrand‘as turėjo antrą šeimą, kuri buvo išlaikoma valstybės lėšomis, tačiau apie kurią oficialiai nebuvo kalbama.
J. Gayet, kuriai prieš pat vestuves suėjo 50 metų, turi du sūnus iš pirmosios santuokos. Tarp vestuvių svečių buvo atlikėjas Benjaminas Biolay, kuris su J. Gayet vaidino viename filme.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Ištisus mėnesius Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakinėja į klausimus, kodėl jis dar neapsilankė Ukrainoje nuo tada, kai joje prasidėjo karas.
„Visada sakiau tą patį“, – antradienį žurnalistams Šiaurės Prancūzijoje sakė jis. „Keliausiu, kai laikas ir aplinkybės bus naudingos“.
Nuo vasario pabaigos stebėjęs, kaip Vakarų lyderiai vienas po kito vyksta į Kyjivą asmeniškai pasisveikinti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dabar E. Macronas patiria vis didesnį spaudimą pasekti jų pavyzdžiu, kad parodytų savo paramą Ukrainai. Kovo ir balandžio mėnesį per rinkimų kampaniją jis minėjo įtemptą savo tvarkaraštį ir atmetė galimybę ciniškai pasinaudoti subombarduotų gatvių Ukrainos sostinėje nuotraukomis. Tačiau jo nenoras pasekti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, Kanados premjero Justino Trudeau ar Europos Sąjungos vadovės Ursulos von der Leyen pėdomis, kai balandžio 24 d. užsitikrino antrąją kadenciją, kelia vis daugiau klausimų.
Keliones į Ukrainą, žinoma, apsunkina keleivių eismui uždaryta oro erdvė, tačiau tai nesutrukdė kitiems lyderiams atvykti į Ukrainą traukiniais iš Lenkijos. Kodėl neatlikus kelionės iš Paryžiaus? Ir kada 44-erių prezidentas, mėgstantis pasipuikuoti užsienio kelionėmis, nuspręs, kad jo buvimas „naudingas“?
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį aiškiai perdavė Kyjivo norą, sakydamas, kad „būtų gerai, jog E. Macronas atvyktų Prancūzijos pirmininkavimo ES metu”. Paryžius pirmininkauja Europos Sąjungai šešis mėnesius rotacijos tvarka iki birželio pabaigos. “Jis galėjo tai padaryti kitą dieną po išrinkimo. Atėjo laikas tai padaryti dabar”, – trečiadienį televizijos kanalui BFM sakė dažnas kritikas buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as.
Krenta į akis
Pasak prancūzų užsienio politikos eksperto Francois Heisbourgo, tai, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai iki šiol nebuvo Kyjive, krenta į akis. Teisingai ar ne, įtarinėjama, jog visi trys trokšta pasiekti susitarimą kuo greičiau nutraukti kovas, sakė F. Heisbourgas, nors E. Macronas visuomet tvirtino, kad bet kokio susitarimo sąlygos priklauso tik nuo Ukrainos. Prancūzams nepatinka Emanuelio Makrono pasipūtimas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos lyderis mėgina tiesti tiltą tarp Ukrainos ir Rusijos ir vasarį prieš karą apsilankė abiejose sostinėse bei valandų valandas telefonu bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu. Dėl to jis atrodo einantis kitu keliu nei kritiškesnės šalys, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, pasmerkusios V. Putiną ir įtariamus jo karo nusikaltimus.
E. Macronas pasisakė prieš „žodinį eskalavimą“ ir gegužę perspėjo „nežeminti“ Maskvos siekiant užbaigti konfliktą. „Nemanau, kad Prancūzija bando „įsiteikti Rusijai“ (…) bet tai, kad E. Macronas nerengia vizito, vis tiek labai keista“, neseniai tviteryje parašė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje Peteris Rickettsas.
V. Zelenskis kelis kartus kritikavo kolegą prancūzą, kartą pasakęs, jog E. Macronas bijo V. Putino, o jo pokalbius su Rusijos lyderiu pavadinęs „bergždžiais“. „Žinau, kad tarpininkaudamas Rusijai ir Ukrainai jis norėjo rezultatų, bet jokių rezultatų nėra“, – gegužės viduryje vienam Italijos kanalui sakė V. Zelenskis.
„Tai nėra abejingumas“
Bet kokią Prancūzijos kritiką E. Macronas laiko neteisinga ir atkreipia dėmesį į Prancūzijos gamybos sudėtingos artilerijos ir prieštankinės ginkluotės „Caesar“ pristatymus, o taip pat iškalbingą paramą sankcijoms Rusijai. Jis visuomet tikino, kad su V. Putinu kalbasi tik V. Zelenskio prašymu arba glaudžiai su juo derindamas ir kad komunikacijos kanalą su Kremliumi verta išsaugoti.
Kodėl V. Putinas per susitikimą Kremliuje pasodino E. Macroną kelių metrų atstumu nuo savęs. EPA-ELTA nuotr.
Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį buvo pasiųsta į Ukrainą, jos kelionė vertinama kaip paramos simbolis. „Prancūzija neturi ko gėdytis, kalbant apie įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė buvusi prancūzų diplomatė ir Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Marie Dumoulin. Tačiau ji sakė esanti „nustebusi“, kad savo pirmajai kelionei po rinkimų E. Macronas pasirinko ne Kyjivą.
Proga apsilankyti gali atsirasti vėliau šį mėnesį, artėjant birželio 23–24 d. vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, kai 27 narių blokas nagrinės Ukrainos narystės prašymą.
„Tai nėra abejingumas ar nuolaidžiavimas“, – apie E. Macrono sprendimą kol kas nevykti į Kyjivą AFP aiškino Prancūzijos prezidento patarėjas. „Jis ketina ten vykti ne tam, kad pasidarytų asmenukę, o dėl ko nors konkretaus“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl paliaubų ir kad taikos pastangoms nepasitarnaus Rusijos „pažeminimas“.
„Rytoj turėsime kurti taiką, niekada to nepamirškime, – sakė jis žurnalistams. – Turėsime tai padaryti kartu su Ukraina ir Rusija prie bendro stalo“.
„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus daroma… atstumiant ar net žeminant viena kitą“, – sakė E. Macronas.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Emmanuelis Macronas inauguruotas antrajai kadencijai Prancūzijos prezidento poste.
Per ceremoniją Eliziejaus rūmuose šalies Konstitucinės Tarybos pirmininkas Laurentas Fabius patvirtino E. Macrono pergalę balandžio 24 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose ir pasirašė oficialų pakartotinio įgaliojimų perdavimo dokumentą.
Antroji E. Macrono penkerių metų kadencija prasidės gegužės 13-osios vidurnaktį, kai oficialiai pasibaigs pirmoji.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 22 d. (ELTA). Prancūzija patieks Ukrainai prieštankinių raketų „Milan“ ir savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“. Tai penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Ouest-France“ pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Mes tiekiame Ukrainai daug įrangos, taip pat kelių rūšių ginkluotę. Manau, kad mes ir ateityje turime eiti šiuo keliu. Bet yra raudona linija, kurios esmė – neįsivelti į karą“, – sakė valstybės vadovas.
Iki šiol Prancūzija neatskleisdavo, kokią ginkluotę ji tiekia Ukrainai. Apie galimybę perduoti Ukrainai raketų „Milan“ anksčiau buvo užsiminę keli Prancūzijos politikai, o štai informacija apie savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“ tiekimą pasirodė pirmą kartą.
„Ouest-France“ duomenimis, Ukrainai bus perduota 12 tokių pabūklų, kurie gali šaudyti 155 mm sviediniais 40 km atstumu. Jų greitošauda – 6-8 šūviai per minutę.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.
„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.
ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Prancūzijoje išplito dezinformacija apie prezidento Emmanuelio Macrono žmoną – melagingai tvirtinama, kad ji gimė vyru. Tai didina būgštavimus dėl melagingų naujienų plitimo internete, likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki prezidento rinkimų.
68 metų Brigitte Macron ketina paduoti ieškinį dėl dezinformacijos. Tai patvirtino jos advokatas.
Melagingos transfobinio pobūdžio žinios, nukreiptos į iškilius politinius veikėjus, iki šiol buvo itin retos Prancūzijoje, bet dabar tai naujas reiškinys visame pasaulyje. Jau buvo nusitaikyta į tokias moteris kaip buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Išpuoliai prieš Brigitte Macron surengti jos vyrui antradienį atšventus 44-ąjį gimtadienį bei rengiantis įtemptai kovai dėl perrinkimo balandį. E. Macrono santykiai su 24 metais už jį vyresne žmona kaip visada sulaukia didelio žiniasklaidos susidomėjimo Prancūzijoje ir užsienyje.
Pirmą kartą jiedu susitiko, kai ji vedė dramos būrelį, o jis dar buvo paauglys moksleivis. Tai ne pirmas kartas, kai Macronų pora nukenčia nuo gandų, nukreiptų į lytį ar seksualinę orientaciją. Per 2017-ųjų rinkimų kampaniją E. Macronas gavo paneigti teiginius apie savo tariamą homoseksualumą.
Jau kelis mėnesius socialiniuose tinkluose daugėjo žinučių, kuriose teigiama, kad Brigitte Macron, gimusi Brigitte Trogneux, yra translytė moteris, kurios vardas gimus buvo Jeanas Michelis. Melagingi teiginiai sako, kad buvo suregztas didžiulis sąmokslas, siekiant nuslėpti pasikeitusį statusą. Sąmokslo teorija nuėjo dar toliau – teigiama, kad buvo nuslėpti kaltinimai pedofilija.
Regis, pirmą tokį pareiškimą feisbuke kovo mėnesį pateikė vartotojas, pasivadinęs „Natacha Rey“. Šios „žurnalistės“ puslapyje knibždėte knibžda konspiracinių teorijų ir liejasi kritika prieš vadinamąją „sveikatos diktatūrą“. Tai pasigavo kitas feisbuko vartotojas, sukūręs sąmokslo teoriją, kad Brigitte Macron yra „satanistė, pedofilijos nusikaltėlė, translytė“ – tai terminas, atkartojantis JAV kilusio „Qanon“ sąmokslo judėjimo teiginius, kad pasaulį slapta valdo pedofilų elitas. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Panašūs teiginiai pradėjo plisti spalio viduryje. Grotažymė #JeanMichelTrogneux pirmą kartą pasirodė tviteryje lapkričio 1 d., vėliau ją išplatino palyginti mažai sekama paskyra „Le Journal de la Macronie“. Beveik mėnesį grotažymė nebuvo itin matoma, tačiau nuo gruodžio pradžios patyrė įspūdingą populiarumo augimą – sugeneravo 68 300 pakartotinių pranešimų ir daugiau nei 174 tūkst. paspaudimų „patinka“.
Kaip ir daugelio sąmokslo teorijų atveju, pagrindiniai jos propaguotojai yra iš labai įvairių judėjimų – nuo COVID skeptikų iki prancūzų ultranacionalistų. Tviterio paskyrą, kurioje paskelbta daugiausia pranešimų apie šias suklastotas naujienas, valdo „Frexito“, Prancūzijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, šalininkas, o daugiausiai šių žinučių išplatinusiam tviterio vartotojui priklauso internetinė žiniasklaida, smerkianti „propagandą“ apie COVID omikron atmainą.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Nemalonėn patekęs buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono asmens sargybinis antradienį buvo policijos sulaikytas ir apklaustas dėl saugumo sutarties, kurią pasirašė su Rusijos oligarcho bendražygiu, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltiniai.
Alexandre’as Benalla, atleistas 2018 metais, kai buvo nufilmuotas užpuolęs protestuotojus, buvo sulaikytas specializuotos antikorupcijos policijos kartu su žmona, tiriant jo buvusio bendražygio Vincento Crase’o verslo sandorius, pranešė šaltiniai.
V. Crase’as, buvęs policininkas, kadaise dirbęs E. Macrono politinės partijos apsaugos srityje, 2019 metais tyrėjams sakė, kad susitarimas su Rusijos oligarchu Iskanderu Machmudovu apėmė jo ir jo vaikų saugumą Prancūzijoje ir Monake. 2018 m. parlamento komitetui A. Benalla neigė turįs ką nors bendra su sutartimi.
Politinė korupcija
30-metis buvęs naktinio klubo šokėjas kadaise buvo artimas E. Macronui, bet nuo to laiko pavirto gėda valstybės vadovui. Prancūzijos tyrėjai tiria galimą pinigų plovimą ir korupciją, susijusią su V. Crase’o įmonės ir I. Machmudovo, kuris, kaip teigiama, yra artimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, sandoriu. „Mediapart“ tiriamosios žurnalistikos svetainė 2019 m. gruodį pranešė, kad sandorio vertė – 294 tūkst. eurų.
Praėjusį mėnesį A. Benalla buvo nuteista už tai, kad 2018 metais per antikapitalistinę demonstraciją užpuolė du jaunus protestuotojus, taip pat už dokumentų padirbinėjimą ir neteisėtą šaunamojo ginklo nešiojimą.
Jamalis Khashoggis. EPA-ELTA nuotrauka
Dubajus, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį tvirtino nepamiršęs Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, kai gynė savo sprendimą per kelionę į Persijos įlankos šalis lankytis ir Saudo Arabijoje.
Šeštadienį E. Macronas taps vienu pirmųjų Vakarų lyderių, susitikusių su faktiniu karalystės valdovu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metais.
J. Khashoggi žmogžudystė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kuris ir toliau nemalšta. Tačiau E. Macronas teigė, kad neįmanoma bendrauti su regionu, ignoruojant galingą Saudo Arabiją. „Argi būtų galima manyti, kad galime padėti Libanui ir išsaugoti taiką bei stabilumą Artimuosiuose Rytuose, jei sakome: „Mes nekalbėsime su Saudo Arabija, daugiausia gyventojų turinčią ir galingiausia Persijos įlankos šalimi?“, – sakė jis Dubajuje, pirmoje savo kelionės sustojimo stotelėje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį E. Macronas skris į Saudo Arabijos Džidos miestą prie Raudonosios jūros po nakvynės Katare – dar vienoje išteklių turtingoje Persijos įlankos šalyje, kurioje Prancūzija kitais metais gins savo titulą per pasaulio futbolo čempionatą.
2018 m. spalio 2 d. J. Khashoggi atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule pateikti dokumentų, kad galėtų tuoktis su savo sužadėtine turke. Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, laukęs Saudo Arabijos smogikų būrys jį pasmaugė ir sukapojo kūną, kuris taip ir nebuvo rastas.
