Izraelio teismas sekmadienį pripažino šalies premjero Benjamino Netanyahu žmoną Sarą kalta dėl apgaulingo valstybės lėšų panaudojimo. Ji pripažino kaltę pagal susitarimą dėl proceso baigties, dėl to jai buvo pateikta mažiau kaltinimų, praneša AFP.
Jeruzalės magistratų teismo teisėjas Avitalis Chenas pripažino Sarą Netanyahu kalta ir nurodė jai sumokėti 10 000 šekelių (apie 2 500 eurų) baudą ir kompensuoti 45 000 šekelių (apie 11 000 eurų) žalą.
„Susitarimas tarp abiejų pusių dėl kaltės pripažinimo yra tinkamas ir deramai atspindi padarytą veiką ir nusikaltimo sunkumą“, – sakė teisėjas.
B. Netanyahu žmonai kaltinimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu buvo pateikti dar 2018 m. birželį. Ji užsisakydavo maistą, nepaisydama to, kad premjero rezidencijoje dirbo virėjas.
Pagal sekmadienį patvirtintą patikslintą kaltinamąjį aktą, S. Netanyahu nebebuvo pateikti įtarimai kyšininkavimu.
S. Netanyahu advokatas Yossi Cohenas, kreipdamasis į teismą, sakė, kad žiniasklaida ir taip pakankamai bei nežmoniškai nubaudė jo ginamąją, kuriai teko iškęsti ketverius metus trukusį šmeižtą ir informacijos nutekinimą.
Premjero žmona buvo įtariama sukčiavimu ir piktnaudžiavimu netinkamai panaudojant valstybės lėšas, maždaug 100 000 JAV dolerių (apie 90 000 eurų), kuriuos išleido maitinimuisi, melagingai nurodžiusi, kad premjero rezidencijoje nėra virėjų.
Anksčiau ji kaltinta ir blogu elgesiu su personalu. 2016 m. teismas ją įpareigojo sumokėti 47 000 JAV dolerių (apie 42 000 eurų) kompensaciją kambarinei, kuri porą kaltino psichologiniu smurtu darbe.
Be to, artimiausiais mėnesiais Benjaminui Netanyahu gali būti pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo. Izraelio premjeras siekia įstatymo pataisų, kurios suteiktų jam imunitetą.
B. Netanyahu sieks pergalės rugsėjo 17 d. rinkimuose, antruosiuose šiais metais po to, kai nesugebėjo suformuoti koalicijos po balandį įvykusių rinkimų.
Jungtiniam štabui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“, kurių metu per incidentą galimai psichologiškai nukentėjo nepilnametis asmuo, organizavimo.
Pratybose priešiškų pajėgų vaidmenį atlikę Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų (Švenčionių) kuopos kariai sulaikė pratybose dalyvavusius asociacijos „Žaibo kumštis“ narius ir juos apklausinėjo. Pirminiais duomenimis, imituojamos apklausos metu kariai, taikydami psichologinio poveikio priemones, nesilaikė nustatytų apklausos procedūrų, teigiama pranešime spaudai.
Gavęs informaciją apie incidentą ir nepilnamečių asmenų įtraukimą į taktines karines pratybas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas pavedė kariuomenės Jungtiniam štabui atlikti tarnybinį patikrinimą ir detaliai išsiaiškinti pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo aplinkybes.
„Tai yra išskirtinis įvykis (kai karinėse pratybose dalyvavo nepilnamečiai – ELTA) ir būtent dėl to taip rimtai į tai sureaguota. Jų dalyvavimą karinėse pratybose riboja ir draudžia pirmiausia Vaikų teisių apsaugos konvencija, kuri riboja asmenų iki 18 metų rengimą kariniams veiksmams, todėl sužinojęs tokią informaciją Kariuomenės vadas ir sureagavo taip“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas.
Pasak jo, tarnybinio patikrinimo metu bus siekiama nustatyti detales, kaip nepilnamečiai pateko į pratybas, kokias užduotis turėjo, ką jie ten veikė.
Be to, visa informacija apie minėtą incidentą buvo perduota Karo policijai, kuri, ją įvertinusi, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ketvirtadienį Karo policija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kur bus priimtas sprendimas dėl institucijos, kuriai bus pavesta tęsti šį tyrimą.
Incidente tiesiogiai dalyvavęs KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas ir keturi kuopos kariai savanoriai laikinai nušalinti nuo tarnybos pareigų vykdymo, o pačią kuopą nuspręsta pertvarkyti. Kuopos kariai galės tęsti tarnybą toliau, tačiau bus priskirti prie kitų rinktinės kuopų. Ištyrus visas incidento aplinkybes, dėl karo tarnybos 808-oje lengvojoje pėstininkų kuopoje organizavimo bus sprendžiama atskirai, teigiama pranešime.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko, įstatymų pažeidimai Lietuvos kariuomenėje netoleruojami, o neprofesionalus karių elgesys yra nesuderinamas su kariuomenei ir kariams keliamais reikalavimais ruoštis ginkluotai šalies gynybai bei Konstitucijos garantuojamomis demokratinėmis vertybėmis. Todėl kariuomenės vadas imsis visų priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų: incidento aplinkybės bus nuodugniai ištirtos, dalyviai ir pratybų organizatoriai bus atitinkamai įvertinti, o šis atvejis bus aptartas visose kariuomenės pajėgose.
Kol bus atliekami su incidentu susiję tyrimai ir ypatingai atsižvelgiant į tai, kad galimai nukentėjo nepilnametis, Lietuvos kariuomenė papildomos informacijos neteiks. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, informacija apie jo rezultatus visuomenei bus pateikta atskirai.
„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose treniruojasi Lietuvos ir kitų NATO šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariai, remiantys Lietuvos kariuomenės ir už šalies vidaus saugumą atsakingų struktūrų padaliniai. Skatinant kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą bei stiprinant pilietinio pasipriešinimo pajėgumus, į pratybas įtraukti ir kai kurių miestų bei rajonų savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovai. Pratybos vyksta beveik visą gegužę įvairiose Lietuvos vietovėse.
Teigiamos informacijos lietuviškojoje žiniasklaidoje dar teks palūkėti. Rimvydas Valatka trinktelėjo kumščiu į stalą – ir du parlamentarai, viena parlamentarė pakėlė rankas. Ne ne, mes tik pajuokavome, mes nenorime būti blogesni už Pūką ir Bastį. Mes tik gero norėjome.
Kvailiau nesugalvosi laikais, kai Lietuvoje viešpatauja Laisvė: ką noriu, tą darau, ką noriu, tą rašau, kur noriu, ten važiuoju. Na, daryti ir važiuoti ką noriu ir kur noriu gal ir galima, bet tik ne rašyti. Rašyti reikia taip, kaip nori didžiosios žiniasklaidos bosai, plačiajai visuomenei nematomi, nežinomi.
Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Gerais norais ir pragaras grįstas. Nejaugi jūs, neišmanėliai seimūnai, nesuprantate, kad žiniasklaida tik atspindi jūsų darbus ir darbelius, jūsų neišmanymą, kartais – tiesiog kvailumą, godumą ir viso to pasekmes? Tik atspindi. Liaukitės elgtis kaip Pūkas, kaip Bastys, kaip Kėvišas, kaip kai kurie Aukščiausiojo teismo teisėjai, prokurorai (nedrąsu minėti pavardes – dar nuteis už garbės ir orumo įžeidimą); liaukitės neteisėtai statytis vilas draustiniuose, kurortuose – ir teigiamos informacijos žiniasklaidoje bus daugiau kaip 50 procentų. Nužmogėję jaunuoliai liausis žudyti brangius automobilius vairuojančias merginas, o merginos ir jaunos moterys – savo kūdikius. Niekas nebėgs iš Lietuvos, net karo pabėgėliai – ir bulvarinės žiniasklaidos bosai bus priversti suokti kaip lakštingalos arba bankrutuoti.
Ar iš tiesų žiniasklaida, ypač televizija, dėl slogaus Lietuvos psichologinio, moralinio klimato visai niekuo dėta? Ar ji tik atspindi gyvenimo negeroves, tačiau jokiu būdu jų nedaugina? Anaiptol!
Kovo 16 d. „Savaitėje“ paskelbtas Rasos Derenčienės straipsnis „Televizoriui mūsų namuose būti ar ne?“, kuriame kalbamasi su psichologe psichoterapeute Giedre Žalyte. Labai aktualus pokalbis. Pasirodo, Lietuvos miestuose plinta nauja mada – žmonės atsisako televizorių. Dažniausias to argumentas – noras negirdėti neigiamos informacijos ir nebūti jos veikiamiems.
Gal būtų buvę geriau, jeigu žiniasklaidos žmonės, užuot tyčiojęsi iš naivių procentinių seimūnų, būtų pradėję labai aktualią diskusiją apie neigiamos informacijos padarinius žmonių savijautai, sveikatai? Vienas kitas, gal net šimtai televizijos atsisakyti gali, tačiau būtų geriau – visiems žiūrovams susitarti ir nežiūrėti tik bjaurių filmų, tik bjaurių laidų, kur smurtaujama, kur demonstruojamos banalybės, primityvumas. Bėda, kad to pasiekti neįmanoma, nes žmogui visada įdomesnės nelaimės. Ir smurto televizijose kūrėjai tą žmogaus silpnybę žino, ja sėkmingai naudojasi, iš jos pelnosi.
Deja, tokia žmogaus prigimtis. „Jeigu pamatysim penkias antraštes, veikiausiai pirmiausia skaitysime tekstą, kuris bylos apie didžiausią grėsmę“, – pasakoja psichologė Žalytė. Anot jos, tyrimai rodo, kad žmogus neigiamą informaciją linkęs laikyti svarbesne už teigiamą („Savaitė“).
Kam smurtas naudingas? Ne tik milijonieriams, valdantiems žiniasklaidą (ypač bulvarinę), bet ir valstybėms, pavyzdžiui, Rusijai, jos įtakos agentams Lietuvoje. Juo daugiau čia smurto, patyčių, nevilties, juo jai geriau.
Vakarų civilizacijoje yra visokių draudimų, bet nėra draudimo žiniasklaidoje smurtauti. Ir dėl to labiausiai nukenčia vaikai, paaugliai. „Savaitėje“ rašoma apie atliktus tyrimus. „Per pagrindinius Lietuvos TV kanalus „per vieną valandą buvo parodoma vidutiniškai net po 10,8 smurto įvykių… Taip pat tyrėjai nustatė, kad daugiausia fizinio ir psichologinio smurto buvo rodyta animacinių filmų metu (Kiguolytė R., Valickas G., 2008)“.
Smurtas smurtas smurtas… Seksas seksas seksas… O paskui stebimės, kas tuos jaunus žmones išmokė taip smurtauti ir prievartauti. Žinoma, priežasčių yra ir daugiau, tačiau bulvarinės žiniasklaidos vaidmuo čia anaiptol ne paskutinis.
Labai gerai, kad žiniasklaida žaibiškai informuoja apie didelius žiaurius nusikaltimus, bet, mano supratimu, nereikėtų jų savaičių savaitėmis vartalioti, rodyti tuos pačius vaizdus, kartoti tuos pačius faktus visose televizijose. O taip yra. Teroristinis aktas Londone bus eksploatuojamas kokį mėnesį, iki kito didelio nusikaltimo. Neigiamomis emocijomis nepagrįstai ilgai buvome maitinami nuolat: šulinį nustelbė prabangus Audi, o pastarąjį – tragedija Londone.
Ir draudimais čia nieko nepakeisi, tik dar labiau papiktinsi žurnalistą Rimvydą Valatką. Tiesiog prie vienos arba kitos žiniasklaidos vairo turėtų atsisėsti toks bosas, kuriam visuomenės nuotaika, jos gerovė būtų svarbiau už reitingus, pelną. Ar tai įmanoma? Stebuklų kartais pasitaiko. Tiesa, tokių televizijų, kurios pelnosi iš žmogiškų silpnybių, neribotais kiekiais tiražuoja smurtą, seksą, man regis, saulutė jau leidžiasi. Padėkime joms nusilpti ir pagaliau numirti: paremkime plintančią madą atsisakyti televizorių arba bent nežiūrėkime (svarbiausia – neleiskime žiūrėti vaikams) smurtą, seksualinę prievartą skatinančių laidų.
Lapkričio 11 d. portalas „Delfi“ paskelbė Seimo narės M.A.Pavilionienės straipsnį „Apie meilę žmonėms“[1]. Skaitytojai autorę žino kaip nenuilstamą moterų ir seksualinių mažumų teisių gynėją bei lyčių gausinimo šalininkę. Pastarasis straipsnis papildo temų foną, kai ko ne kasdien brukama į galvas žinia, kad Lietuvos visuomenė homofobiška, kad lietuviai nepakantūs kitoniškumui, konservatyvūs ir tikri tamsuoliai.
Autorė savo straipsnyje nešykšti menkinamų epitetų oponentams, išvadindama juos profesiniais ir politiniais neišprusėliais, religiniais fanatikais, suabsoliutinančiais tradicinių lyčių reikšmę. Anot politikės, žmonės Lietuvoje teberūšiuojami, dirbtinai žalojami ir laužomi jų gyvenimai. Tiesa, kas ir kaip juos rūšiuoja ir laužo, autorė nutyli, – toks politikės įprotis švaistytis menkinamaisiais epitetais idėjiniams priešams nepateikiant svarių argumentų.
Darbdavių savivalei kelią gali užkirsti tik pačių dirbančiųjų sąmoningumas ir pasipriešinimas. Ar įstatymų žinojimas ir nepriekaištingas pareigų vykdymas apsaugo darbuotojus, kaip silpnesnę darbo santykių šalį, nuo persekiojimo?
Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė Albina Kavaliauskaitė Aukščiausio teismo sprendimu grąžinta į buvusias pareigas. Tačiau administracija nesusitaiksto su teismo sprendimu ir ištisus metus taiko medikei priemones, prilygsiančias psichologiniam kankinimui, kurdama precedentus naujiems ginčams bei teismų byloms: iš medikės atimta Konstitucinė teisė į kasmetinį poilsį; kvestionuojant gydytojų išvadas dėl sveikatos, vadovybė kuria schemas, pagal kurias būtų atlikti priverstiniai sveikatos patikrinimai; administracija nesiima jokių veiksmų, užtikrinančių sveikatai saugių darbo sąlygų. Žiauriai taktikai pagrįsti kuriami vidiniai teisės aktai, kurie įteisins darbuotojų besąlygišką paklusnumą vadovybei.
2013 metų gegužės 29 dieną pastebėjau, kad masažo procedūrų grafike ištrintos prieš mėnesį užregistruotų masažo procedūroms pacientų pavardės 13.15 – A. T.; 13.45 – I. S.; 14.30 – V. K.; 14.50 – J. S.; 15.30 – G. P.; 16.30 – L. N. Paklausiau savo teisioginio viršininko vyr. slaugytojos V. Sinkevičienės, kodėl ištrintos pacientų pavardės. Ji man paaiškino, kad jai taip liepta, nes turi ateiti darbo inspekcija.
Tačiau 13.15 į mano kabinetą atėjo ne darbo inspekcija, bet darbų saugos organizatorius Vilma Vertelkaitė, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Tomas Sinevičius, 2013 m. balandžio 12 d. mano darbo vietoje 404 kab. atlikęs kažkokius matavimus vyriškis (pavardės nepasakė) ir dar viena moteris, kuri taip pat neprisistatė.
Darbų saugos organizatorius V. Vertelkaitė pareiškė, kad jie šiandien mano kabinete atliks profesinės rizikos vertinimą, kad su jais atėjusi moteris sutiko dalyvauti eksperimente, kurio metu aš turėsiu daryti tai moteriai masažą, o jie mano atliekamas procedūras šiai moteriai filmuos.
Liūdnai pagarsėjusios, sovietinių ekstremistų švenčiamos „Pergalės“ dienos išvakarėse, Vilniuje, dešimt patriotiškai nusiteikusių jaunuolių norėjo ant vieno iš Geležinio vilko gatvės viadukų pakabinti plakatą, kuriame buvo pavaizduoti penki siluetai, laikantys trispalvę ir trypiantys sovietinę vėliavą.
Mūsų žiniomis, dar nespėjus pradėti šios socialinės akcijos, jie buvo užpulti ir sulaikyti policijos pareigūnų, prieš sulaikymą vienas buvo stipriai sumuštas už tai, kad bandė viską fiksuoti filmavimo kamera. Policija juos visą naktį pralaikė areštinėje, galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą.
Kokie įstatymai šiandien Lietuvoje gina piliečius, kuriems paskirta kardomoji priemonė – laisvės atėmimas kalėjime, nuo pareigūnų (kalėjimo prižiūrėtojų, administracijos, tyrėjų, liaudiškai – tardytojų, ir pan.) fizinio, psichologinio ir kitokio smurto, siekiant išgauti „reikalingus“ parodymus?
Kaip nekeista, jokie, nors tarptautinės žmogaus teisių konvencijos įpareigoja.
Atvirkščiai, bandymas pasiskųsti tokiais tikslais naudotu smurtu gali atsisukti prieš patį nukentėjusį. Tai labai gerai išryškėjo Lietuvos Respublikos pilietės Eglės Kusaitės naujame baudžiamajame persekiojime, susijusiame su įvykiais jai būnant kalėjime.
