Kyjivas, rugsėjo 1 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadas penktadienį pareiškė, kad dronų ataka prieš Rusijos oro uostą, per kurią buvo apgadinti keli transporto lėktuvai, buvo įvykdyta iš Rusijos teritorijos.
„Dronai, kuriais buvo atakuojama Pskovo oro bazė „Kresty“, buvo paleisti iš Rusijos“, – socialiniame tinkle parašė Kyrylas Budanovas, pridurdamas, kad „per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76“.
Pasak „Ukrinform“, K. Budanovas komentare „The War Zone“ sakė: „Mes dirbame iš Rusijos teritorijos“, tačiau nenurodė nei naudojamų kovinių dronų skaičiaus, nei tipo. Taip pat jis neatskleidė, kas konkrečiai įvykdė ataką – Ukrainos žvalgybos agentai ar Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovaujami partizanai.
Kartu K. Budanovas patvirtino, kad per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai Il-76. „Du buvo sunaikinti, o du – smarkiai apgadinti“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, į šiuos orlaivius buvo taikytasi specialiai, nes Rusija juos naudojo kariniams kroviniams ir desantiniam personalui gabenti.
K. Budanovas atskleidė keletą smūgio detalių: taikiniais tapo degalų bakai ir svarbi sparno lonžerono detalė, esanti IL-76 viršutinėje dalyje.
Kaip pranešta anksčiau, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo karinį aerodromą Pskovo srityje ir išvedė iš rikiuotės keturis Rusijos transporto lėktuvus Il-76.
Netrukus prasidėjo Maskvos kunigaikštystės kova su abiem nepriklausomais Šiaurės Rusios miestais.
Jau Sofijos Vytautaitės sūnus Vasilijus II surengė karo žygį prieš Naugardą, apdėjo miestą duoklėmis ir 1456 m. Naugardas turėjo pripažinti priklausomybę nuo Maskvos. Toliau Naugardo istoriją žymėjo beveik šimtmetis pastangų išsaugoti savo miesto–respublikos nepriklausomybę, kol viskas pasibaigė Ivano Rūsčiojo laikais, kai caras Ivanas Rūstusis (rus. Иоáнн Васúльевич; Иоáнн IV, 1530–1584) kraujyje paskandino Naugardo nepriklausomybę.
5. Lietuvos valstybės santykiai su Naugardu XIV–XVI amžiais
Pirmosios lietuvių emigracijos likimas nepaprastas tuo, kad lietuvius priglaudę Šiaurės Rusios miestai netrukus atsidūrė sustiprėjusios Lietuvos valstybės interesų akiratyje, o tarpais buvo ir tiesiogiai nuo jos priklausomi.
Kitaip tariant, lietuvių emigrantų palikuonys, ypačiai Pskove, kur jų buvo daugiausia, vėl atsidūrė Lietuvos valstybės valdomoje arba smarkiai veikiamoje teritorijoje.
Ir jie tam per daug nesipriešino. Priešingai, naudodamiesi večės teise, Pskovo gyventojai visą XIV a. kvietėsi kunigaikščiauti Pskovo žemėse Lietuvos valdovų atstovus.
Šiaurės Rusios[1] metraštyje, rašytame Naugarde (vadinamasis Naugardo pirmasis metraštis) pateikiama 1265 m. žinia, jog „tada į Pskovą pabėgo 300 lietuvių su žmonomis ir vaikais“ [2], papildo pirmosios lietuvių emigracijos vaizdą.
Viena vertus, matome, kad emigracija buvo įspūdingo masto. Be abejo, jos negalima matuoti vėlesnių masinių emigracijų matais, tarkim, XX a. ar XXI a. rodikliais, kai iš Lietuvos bėgo milijonai ir nūnai (1995–2012) išvyko šimtai tūkstančių lietuvių.
Tačiau metraštininko paminėti 300 pabėgėlių su žmonomis ir vaikais – labai įspūdingas skaičius anais laikais.
Antra vertus, klaidinga manyti, kad metraščių nurodyti skaičiai – galutiniai. Be to, jie įvairuoja.