puolimas

Trumposios naujienos

Slava Ukraini. Slaptai.lt foto

Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.
 
„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.
„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.
 
„Kai pradėjome kontrpuolimą (…) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.
 
Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.
 
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.

Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.
 
Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (…) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
 
2023.09.03; 00:30
Trumposios naujienos

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos padarė „didelę pažangą“, pietuose puldamos Rusijos kariuomenę, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
 
„Kiekvienas objektyvus šio kontrpuolimo stebėtojas negali paneigti (…) kad dabar jie padarė pažangą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs anoniminių pareigūnų kritiką dėl Ukrainos pastangų „nenaudinga“.
 
Paklaustas apie kritiką, kad Kyjivo kampanija prieš okupacines Rusijos pajėgas pietų kryptimi per tris mėnesius nelabai pažengė į priekį, J. Kirby pripažino, jog kova vyksta lėčiau, nei tikėjosi pati Ukraina, bet pridūrė, kad „per pastarąsias maždaug 72 valandas“ Ukrainos ginkluotosios pajėgos šioje fronto linijoje padarė „reikšmingą pažangą“.
 
„Jie pasiekė tam tikros sėkmės prieš antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė jis. Pastarosiomis dienomis Vakarų mūšio lauko analizės parodė, kad Ukrainos pajėgos keletą kilometrų prasiskverbė į Rusijos linijas tarp Robotynės ir Verbovės Zaporižios srityje.
 
Kyjivo tikslas – prasiveržti tiesiai į pietus iki Azovo jūros ir atkirsti Rusijos sausumos prieigą prie okupuoto Krymo. Tačiau Rusijos pajėgos ten pastatė ilgas ir giliai nusidriekiančias gynybos užtvaras, įskaitant spąstus tankams, minų laukus ir kitus gynybinius įtvirtinimus, kad sulėtintų Ukrainos veržimąsi į priekį.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.09.02; 00:30
Trumposios naujienos

Ukrainos žvalgyba: Putinas turi mažiausiai tris antrininkus. EPA-ELTA nuotrauka

Vašingtonas, gruodžio 24 d. (dpa-ELTA). JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) mano, kad yra ženklų, jog Rusija planuoja naują Ukrainos puolimą iš Baltarusijos teritorijos.
 
Nors ISW ekspertai naujausioje ataskaitoje tikina, kad tokios atakos tikimybė yra nedidelė, jie pažymi, jog galimą pavojų reikėtų vertinti rimtai.
 
Ekspertai nurodo, kad atakos planus liudija Baltarusijoje iškilusi lauko ligoninė. „Lauko ligoninės pratyboms nereikalingos, tad tai galimai rodo pasirengimą kovinėms operacijoms“, – tvirtinama ekspertų ataskaitoje.
 
Šiuos teiginius patvirtina šeštadienį Ukrainos kariuomenės paskelbta informacija, kad Rusija į Baltarusiją perkėlė kelis savo batalionus.
 
Nepaisant to, ISW mano, kad Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje gali būti Maskvos bandymas nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį nuo jų gynybinių operacijų Donbase.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.12.25; 00:30
Gordijo mazgas

Vladimiro Putino fizionomija

Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje ir privers Baltarusiją pulti kaimynines šalis, o konfliktas iš viso gali trukti 10 metų.
 
Kaip praneša sekmadienį UNIAN, tai pareiškė ukrainiečių ekonomistas ir politologas Olehas Soskinas.
 
„2014 metais aš sakiau, kad karas truks 10 metų. Ir štai, pirmasis karo etapas truko 8 metus. Dabar prasidėjo antrasis to karo etapas“, – teigė ekspertas.
 
Jis prognozuoja, kad į karą dar įsijungs Baltarusija. O tai atsitiks tada, kai Putinas galutinai „prispaus“ Lukašenką, pavyzdžiui, Rusijos armijai patyrus pralaimėjimą Chersono srityje.
 
„Bet klausimas – kur pasuks (Baltarusijoje formuojama bendra Rusijos ir Baltarusijos) grupuotė? Į Lenkiją, Lietuvą, Latviją?“ – spėliojo politologas. Anot jo, dabar Putinas svarsto, kaip pakelti eskalacijos lygį.
 
O. Soskinas patikslino, kad 10 karo metų reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 2022-ųjų. Ir invazija nesibaigs Ukrainoje, teigė jis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali atsikovoti  savo teritoriją ir anksčiau, bet karas išplis.
 
„Putinas turi pereiti prie naujo eskalacijos etapo, jis turi įtraukti į šį karo verpetą kitus subjektus. Pirmiausia turi būti įtraukta Baltarusija. Ir jam reikalingas Baltijos frontas“, – mano ukrainiečių ekonomistas.
 
Spalio 10 d. Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Putinu dislokuoti bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.16; 18:12
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Ukrainos rytuose.
 
„Galime patvirtinti, kad rusų daliniai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam seniai rengėsi, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą kalboje, paskelbtoje „Telegram“ kanale. – Šiam puolimui dabar bus panaudota labai didelė visos Rusijos kariuomenės dalis“.
 
„Tai pragaras. Puolimas, apie kurį kalbame kelias savaites, prasidėjo“, – feisbuke rašė ir Luhansko srities gubernatorius Sergijus Haidajus.
 
Anot jo, mūšiai vyksta Rubižnėje ir Popasnoje, taip pat „nesiliaujantys mūšiai kituose taikiuose miestuose“.
 
Ukraina pranešė apie sprogimus palei rytinį frontą ir atakas kitose šalies dalyse. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, serija sprogimų nugriaudėjo Donecko regione. Vietos institucijos taip pat skelbia apie sprogimus Charkive, Mykolajive ir Zaporižėje.
 
Rusijos atakos, pasak mero Vitalijaus Klyčko, toliau gresia ir Ukrainos sostinei Kyjivui. „Kyjivas buvo ir lieka agresoriaus taikinys“, – sakė jis pirmadienio vakare „Telegram“ kanale. Jis primygtinai paragino iš miesto pabėgusius gyventojus geriau pasilikti saugesnėje vietoje.
 
„Remdamiesi kariniais duomenimis ir atsižvelgdami į dabartinę situaciją, negalime atmesti tikimybės, kad Kyjivui ir toliau grės raketų raketos“, – pabrėžė V. Klyčko.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.19; 08:37
Trumposios naujienos

Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį sakė tikįs, kad NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau primygtinai prašė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.
 
„Arba jūs mums padėsite dabar, ir aš kalbu apie dienas, ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sunaikinta. Būtent dėl to, kad ši pagalba atėjo pavėluotai“, – sakė D. Kuleba, susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.08; 08:19
Gordijo mazgas

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Kijevas, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos armija ir pridūrė, kad tuoj prasidėjo susirėmimai.
 
„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive (…) ir užpuolė vietos ligoninę“, – sakoma kariuomenės pranešime per susirašinėjimo programėlę „Telegram“. „Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių“.
 
Charkivas, daugiausia rusakalbis miestas netoli Rusijos sienos, turi apie 1,4 mln. gyventojų. Miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo ketvirtadienio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
 
Chersone prie Juodosios jūros, kur pareigūnai antradienį pranešė apie miestą juosiančius Rusijos kontrolės punktus, Rusijos pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida citavo miesto merą Igorį Kolychajevą.
 
Mariupolyje, Azovo jūros uoste, per Rusijos atakos antradienį sukeltą gaisrą sužeista daugiau nei šimtas žmonių, Ukrainos žiniasklaida citavo miesto merą Vadymą Boičenką.
 
Borodjankoje, esančioje už 50 kilometrų nuo Kijevo, Rusijos oro antskrydžiai antradienį sugriovė du gyvenamuosius namus, pranešė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džaparova, pasidalijusi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti iš dalies griuvėsiais virtę pilki pastatai ir juose liepsnojantys butai.
 
Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad gali prasidėti puolimas iš Baltarusijos. „Baltarusijos kariuomenėje paskelbtas aukštas parengties režimas ir ji telkiama arčiausiai Ukrainos sienos esančiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime feisbuke.
 
Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo „didelį orlaivių aktyvumą“ pasienio zonoje, ten buvo stebimos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime. Atsižvelgiant į šį judėjimą, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare“, perspėjo ministerija.
 
„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius“ Ukrainoje „sistemingai“ rengiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., pridūrė ministerija.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.02; 07:00
Trumposios naujienos

Ukrainos kariai pasaloje

Naujausios fotografijos iš „Maxar Technologies“ palydovų rodo, kad kovo 1-osios rytą Kijevo link iš Šiaurės pusės juda beveik 60 kilometrų ilgio rusų karinės technikos kolona. Kelios dešimtys šarvuotosios technikos iš šios kolonos jau įžengė į Antonovo oro uostą Gostomelio mieste (25 km nuo Kijevo).

Šią informaciją skelbia tiek ukrainietiškas Gordonua.com, tiek „The New York Times“ žurnalistas Kristofas Ketlas.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad Rusijos atakos per penketą karo dienų susilpnėjo, išsikvėpė. Rusija nepasiekė persvaros nė viename fronte. Tačiau įtampa, žinoma, didžiulė. Nepaisant aplinkybės, jog Rusijos armijos, skirtos okupuoti Ukrainą, vis mažiau tebeturi rezervų, – pavojus išlieka milžiniškas. Rusija neabejotinai dar daug sykių bandys užimti Kijevą. Nuo Polesės rajono Ukrainos sostinė šiuo metu tebepuolama ten įsitvirtinusių rusų karinių dalinių.

Ukrainos prezidento atstovas karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius vakar duotuose videointerviu Feigin Live televizijai pabrėžė, jog Rusijos kariuomenė visur patiria milžiniškų nuostolių. Nuostoliai tokie dideli, kad net sunku įsivaizduoti. Kai kurie rusų kariškiai pasiduoda į nelaisvę. Rusų karinėms gaujoms jau trūksta patyrusių vadų.

Oficialusis Kijevas taip pat praneša, kad šią naktį buvo apšaudomi visi pagrindiniai Ukrainos miestai.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2022.03.01; 08:00

Trumposios naujienos

Putinas senatvėje. Foto montažas

Šeštadienį Maskva įsakė Rusijos kariuomenei pulti Ukrainą „visomis kryptimis“ po to, kai ukrainiečiai atrėmė puolimą sostinėje Kijeve, kuriame paskelbė komendanto valandą, praneša AFP.
 
Ukraina skelbia, kad nuo tada, kai ketvirtadienį Rusija pradėjo šalies puolimą, žuvo 198 civiliai ukrainiečiai, tarp jų 3 vaikai. Perspėjama, kad Kijeve veikia rusų diversantai, o mieste girdimi sprogimai, dėl kurių gyventojai slepiasi rūsiuose ir metro.
 
Rusų pajėgos toliau šaudė sparnuotąsias raketas ir paskelbė „puolimą vyks visomis kryptimis“ po to, kai Ukraina neva atsisakė derėtis.
Tačiau trečią karo dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prižadėjo, kad Ukraina niekada nenusileis Kremliui.
 
Vaizdo įraše jis sakė, kad ukrainiečiai kovos, kol išlaisvins savo šalį. Anksčiau prezidentas teigė, kad Maskvos planas jį nuversti nepavyko ir ragino rusus spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti karą.
 
Ukrainiečių karinės pajėgos sako atlaikiusios puolimą Kijeve, bet kovoja su į miestą patekusiomis diversantų grupėmis.
 
Pentagono, JAV Gynybos departamento, duomenimis į Ukrainą įvesta apie pusę Rusijos pajėgų.
 
Reaguodami į Rusijos karą Ukrainoje, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sekmadienį rinksis aptarti sankcijų išplėtimą Rusijai, kurių Kremlius iki šiol nesureikšmina, sakydamas, kad tai Vakarų „impotencijos“ ženklas.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.02.27; 05:00
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV Gynybos departamentas sako, kad Rusija į Ukrainą jau įvedė dešimtis tūkstančių savo karių, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Pentagono atstovas paskelbė, kad Ukrainos teritorijoje jau yra „daugiau nei 50 procentų“ rusų karių, kurie buvo sutelkti prie šalies sienų Rusijoje ir Baltarusijoje.
 
„Tikrai galima teigti, kad mes kalbame apie dešimtis tūkstančių [karių], bet tikslių skaičių neįvardinsiu“, – sakė jis.
 
Pentagono duomenimis Rusija prie Ukrainos buvo sutelkusi 150 000 kareivių. Be karinių vienetų, į šį skaičių įtraukti logistikos ir kitų užduočių vienetai.
 
Penktadienį Pentagonas skelbė, kad į Ukrainos teritoriją tuo metu buvo įvesta trečdalis Rusijos pajėgų, kurios buvo sutelktos prie sienų.
 
Rusų atakos šiuo metu vyksta sostinės Kijevo kryptimi, šalies šiaurėje, Charkovo kryptimi, šalies rytuose, ir Mariupolio bei Chersono kryptimi, pietuose. Pranešama, kad kautynės šiuo metu nuožmiausios Charkove ir šio miesto apylinkėse.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.02.27; 05:45
Trumposios naujienos

Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai

Kijevas, vasario 26 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad atrėmė Rusijos puolimą viename iš pagrindinių sostinės Kijevo prospektų.
 
Rusija „atakavo vieną iš karinių dalinių Kijevo Pergalės prospekte. Puolimas buvo atremtas“, – savo patvirtintame „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, nenurodydama, kur tiksliai įvyko incidentas.
 
AFP žurnalistas sakė, kad anksti šeštadienį Kijevo centre buvo girdėti garsūs sprogimai.
 
Atskiru pranešimu kariuomenė informavo, kad Vasilkivo mieste į pietus nuo Kijevo vyksta „smarkūs mūšiai“, ir pridūrė, kad Rusija „bando išlaipinti desantininkus“.
 
Kariuomenė taip pat paskelbė, kad šeštadienį apie vidurnaktį numušė Rusijos sraigtasparnį ir lėktuvą SU-25 ir kad buvo sunaikintas karinis transporto lėktuvas IL-76. Pareiškime nenurodyta, kiek žmonių buvo lėktuve.
 
Rusijos gynybos ministerija nuostolių nepatvirtino.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.26; 08:00
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Rusija puola. EPA – ELTA nuotr.

Kijevas, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusijos lyderį prezidentą Vladimirą Putiną ketvirtadienį pradėjus „plataus masto invaziją“, šalies miestuose pasigirdus sprogimams.
 
„Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Taikūs Ukrainos miestai bombarduojami“, – „Twitter“ tinkle parašė D. Kuleba.
 
„Tai puolamasis karas. Ukraina apsigins ir laimės. Pasaulis gali ir turi sustabdyti Putiną. Dabar laikas veikti“, – sakė jis.
 
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją, ketvirtadienį prieš auštant nugriaudėjo sprogimai Ukrainos sostinėje Kijeve, keliuose miestuose prie fronto linijos, taip pat šalies pajūryje.
 
AFP žurnalistai taip pat girdėjo sprogimus Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, o policijos ir greitosios medicinos pagalbos sirenos buvo girdėti visoje Ukrainos sostinėje.
 
Sprogimai taip pat buvo girdėti Charkove – dideliame mieste, esančiame už 35 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.
 
Keturi garsūs sprogimai nugriaudėjo Kramatorske – pafrontės mieste, kuris veikia kaip Ukrainos vyriausybės sostinė rytinėje karo zonoje, o dar daugiau jų pasigirdo rytiniame Mariupolyje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
 
Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams lėktuvams, o užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ tinkle paskelbė, kad jo šalyje prasidėjo „plataus masto invazija“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.24; 07:30
Žvalgyba

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Talinas, vasario 15 d. (dpa-ELTA). Estijos žvalgybos duomenimis, Rusija nuo antrosios vasario pusės kariniu požiūriu bus pasirengusi pradėti plataus masto operaciją prieš Ukrainą. Iki tada Maskva bus sukūrusi tam reikalingas sąlygas ir pajėgimus, sakoma antradienį Taline paskelbtoje Estijos užsienio žvalgybos agentūros metinėje ataskaitoje. Tada esą reikės tik politinio sprendimo pradėti operaciją.
 
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija nuo rudens prie Ukrainos sienos mobilizavo 150 000 kareivių. Buvo perkelti daliniai iš visų karinių apygardų ir kariuomenės dalių. „Tai didžiausias Rusijos karinių pajėgų sutelkimas per pastaruosius 30 metų“, – rašo žvalgyba. Rusija, be to, apie 20 000 karių yra nusiuntusi į Baltarusiją.
 
Dalinių sutelkimas kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai ir yra ultimatumas Vakarams. Net jei Rusijos vadovybę pavyks įtikinti atsisakyti karinio Ukrainos puolimo, anot estų žvalgybininkų, reikia tikėtis vis aktyvesnio Maskvos karinio elgesio. „Karinis spaudimas ir grasinimai karu Rusijai tapo svarbiais užsienio politikos instrumentais“, – sakoma ataskaitoje.
 
JAV ir jų sąjungininkai baiminasi, kad rusų dalinių judėjimas gali reikšti pasirengimą karui. Rusija tai neigia ir kasdien pabrėžia neketinanti pulti Ukrainos. Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad pirmieji daliniai po manevrų grįžta į savo bazes.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.16; 08:00
Žvalgyba

Norvegijos ginkluotosios pajėgos

Oslas, vasario 11 d. (AFP-ELTA). Rusija yra operatyviai pasirengusi vykdyti plataus masto karines operacijas Ukrainoje, o Kremliui tereikia įsakyti, penktadienį sakė Norvegijos karinės žvalgybos tarnybos vadovas.
 
Rusai „turi viską, ko reikia, kad pradėtų – nuo nedidelės invazijos rytuose ir nedidelių puolimų įvairiose vietose Ukrainoje iki pilno įsiveržimo ir visos arba dalies Ukrainos okupacijos“, sakė viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas.
 
„Dabar prezidentas Putinas turi pasirinkti, ar jis nori pradėti, ar ne“, – sakė jis.
 
Savo pastabas N. A. Stensonas išsakė pristatydamas Norvegijos žvalgybos tarnybų metinę grėsmių vertinimo ataskaitą.
 
Anot jo, Rusija prie Ukrainos sienos turi „daugiau nei 150 tūkst. karių“ kartu su „pažangiausia šalies ginkluote“ ir visa reikalinga logistika.
 
„Labai sunku pasakyti, ar (puolimas) tikėtinas, ar mažai tikėtinas, nes tik Rusijos prezidentas gali priimti sprendimą“, – sakė jis.
 
Vakarų šalys mano, kad Rusija rengiasi neišvengiamai invazijai į Ukrainą, nors Maskva tai neigia.
 
Nuo 2014 m. Rytų Ukrainoje vyksta konfliktas tarp Rusijos remiamų separatistų ir Kijevo pajėgų. Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį dar kartą perspėjo dėl „realaus naujo ginkluoto konflikto Europoje pavojaus“, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Rusijos įsiveržimas gali įvykti „bet kada“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.02.12; 06:00
Trumposios naujienos

Provokacija

Vašingtonas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Pentagonas ketvirtadienį pareiškė turįs įrodymų apie Maskvos planą nufilmuoti netikrą ukrainiečių išpuolį prieš rusus, siekiant pateisinti tikrą Rusijos puolimą prieš kaimyninę valstybę.
 
„Turime informacijos, kad rusai greičiausiai norės sufabrikuoti pretekstą invazijai“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
 
„Manome, kad Rusija sukurs labai vaizdingą propagandinį vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti lavonai, gedėtojus vaidinantys aktoriai ir suniokotų vietovių vaizdai, kad pateisintų įsiveržimą į Ukrainą“, – sakė jis žurnalistams.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.04; 06:30
Trumposios naujienos

Kur važiuoja šie rusų tankai

Niujorkas, sausio 11 d. (ELTA). Rusija, JAV duomenimis, prie Ukrainos sienos nusiuntė ne tik per 100 000 kareivių, tačiau perkėlė ir kovinių lėktuvų bei transportinių sraigtasparnių. Apie tai rašo „The New York Times“.
 
Vis dėlto rusų pajėgų perdislokavimas esą sulėtėjo. Buvo manoma, kad gruodį ir sausio pradžioje prie Ukrainos sienos bus sutelkta iki 175 000 kareivių. Šis scenarijus kol kas nepasitvirtino. Pasienyje yra mažiausiai 100 000 rusų karių.
 
Vakarai sunerimę dėl rusų pajėgų telkimo ir būgštauja, kad Maskva po Krymo aneksijos vėl rengiasi invazijai į kaimyninę šalį. Rusija tai kategoriškai neigia. Kartu Kremlius reikalauja iš JAV ir NATO susitarimų, kuriais būtų sustabdyta NATO plėtra į rytus bei JAV karinių bazių steigimas buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse.
 
Vis dėlto, JAV žvalgybos duomenimis, laiko tarpas rusų dalinių invazijai į Ukrainą tikriausiai yra ribotas, jei prezidentas Vladimiras Putinas duotų atitinkamą įsakymą. Įšalusi žemė Ukrainoje palengvintų sunkiosios karinės technikos naudojimą. Tačiau atodrėkis pavasarį žemę gali paversti pelke.
 
Šiuo metu žiema Ukrainoje yra santykinai švelni. Įprasto stipraus šalčio kol kas nebuvo. Todėl sausumos operaciją Rusija esą gali surengti tik vasarį.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.12; 06:17
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, lapkričio 12 d. (ELTA). Rusijos vyriausybė atmetė būgštavimus, kad Rusija gali pulti Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Rusija niekam nekelia grėsmės, – penktadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Ne kartą sakėme, kad mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimas mūsų teritorijoje neturėtų būti priežastis nerimauti“. Priešingi žiniasklaidos pranešimai esą bereikalingai pakurstė įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
 
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą Rusijos karinis aktyvumas netoli Ukrainos sienos. Anksčiau savo susirūpinimą dėl to išsakė ir Vašingtonas.
 
Anot D. Peskovo, priešingai, tai Rusija stebi provokacinį kitos pusės elgesį. Didėja NATO aktyvumas Juodojoje jūroje ir daugėja Vakarų žvalgybinių lėktuvų skrydžių – tam Rusija esą negali likti abejinga. „Jei reikės, imsimės priemonių savo saugumui garantuoti, jei mūsų priešininkai imsis veiksmų palei mūsų sieną“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
 
Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remia prorusiškus separatistus, kurie kontroliuoja Rytų Ukrainą. Paliaubos Rytų Ukrainoje vis sulaužomos.
 
Vokietija ir Prancūzija neseniai pareiškė, kad Rusija nesutinka dalyvauti naujuose pokalbiuose dėl konflikto ministrų lygiu. ES diplomatai nerimauja, kad politinių pokalbių nebuvimas vėl gali lemti karinę eskalaciją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.13; 06:00
Žvalgyba

Amerikos žvilgsnis

JAV tarnybos atskleidė galimus ekstremistų planus jau šį ketvirtadienį surengti naują Kapitolijaus šturmą.
 
„Gavome žvalgybinių duomenų apie galimus identifikuotos grupuotės planus įsiveržti į Kapitolijų ketvirtadienį, kovo 4 dieną“, – trečiadienį Vašingtone pareiškė Kapitolijaus policija. Pareigūnai esą pasirengę galimai grėsmei „prieš Kongreso narius ar Kapitolijaus kompleksą“.
 
Jau antradienį Kapitolijaus policija pareiškė sugriežtinusi saugumo priemones ir padidinusi pareigūnų skaičių. Tada teigta, kad tai padaryta gavus „nerimą keliančios informacijos ir žvalgybinių duomenų“.
 
Būgštavimų dėl smurto kovo 4-ąją yra jau kurį laiką, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokia konkrečiai grėsmė kyla.
 
Kovo 4-oji iki 1933 metų buvo naujo JAV prezidento inauguracijos diena. Po to ši data perkeltą į sausio 20-ąją.
 
Radikalūs rinkimus pralaimėjusio Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6 dieną šturmavo Kapitolijų. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
 
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 00:1
Trumposios naujienos

AV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Turkijos invazija į Šiaurės Siriją yra „bloga mintis“ ir kad jis šios karinės operacijos neremia. D. Trumpas taip pat sakė, jog atsakomybė už visus „Islamo valstybės“ kovotojus toje teritorijoje dabar krenta Ankarai. Apie tai pranešė DPA.
 
„JAV neremia šios atakos ir Turkijai aiškiai parodė, kad ši operacija – bloga mintis“, – Baltųjų rūmų pareiškime sakė D.Trumpas. Jis informavo, kad išpuolio metu teritorijoje nebuvo JAV karių.
 
„Turkija įsipareigojo saugoti civilius, religinių mažumų atstovus, tarp jų ir krikščionis, ir užtikrinti, kad neištiks humanitarinė krizė – ir mes padarysime, kad jie šio įsipareigojimo laikytųsi, – sakė D. Trumpas. – Turkija dabar atsakinga už tai, kad visi įkalinti ISIS kovotojai liktų kalėjimuose ir kad ISIS neatsikurų jokia forma“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 00:30
Trumposios naujienos

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba sušauks skubų susitikimą Turkijos puolimui prieš Sirijos kurdų karines pajėgas aptarti, trečiadienį paskelbė diplomatai.
 
Susitikimas už uždarų durų turėtų įvykti ketvirtadienio rytą, diplomatai nurodė, kad posėdžio pareikalavo Belgija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija.
 
Kiek anksčiau JT Saugumo tarybos pirmininkas ir Pietų Afrikos Respublikos atstovas Jerry’is Matthews’as Matjilas paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą laikytis „didžiausio galimo santūrumo“ ir „saugoti civilius“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 05:23