Vladimiro Putino fizionomija
Maskva, gruodžio 6 d. (ELTA). Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dėl spėjamų Ukrainos dronų atakų prieš aerodromus Rusijoje sušaukė savo šalies Saugumo Tarybos posėdį. Aukšti saugumo institucijų atstovai su V. Putinu tarėsi, kaip garantuoti šalies „vidaus saugumą“ po to, kai Maskva atakas įvertino kaip grėsmę, pranešė Kremlius.
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, be to, sakė, jog institucijos imsis „būtinų“ priemonių, kad apsaugotų šalį nuo ukrainiečių atakų. „Žinoma, kad Ukrainos režimo atvirai skelbiamas kursas tęsti tokius teroristinius veiksmus kelia pavojų“, – pažymėjo D. Peskovas.
Prieš tai dronas, rusų duomenimis, atakavo aerodromą su Ukraina besiribojančiame Kursko regione.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gruodžio 4 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV vertinimu, šiuo metu nėra rimtai suinteresuotas taikos derybomis.
„Žinoma, kad diplomatija yra visų mūsų tikslas, tačiau reikia to norinčio partnerio“, – Kyjive po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša agentūra „Reuters“.
Tačiau V. Putinas nėra tam pasirengęs, pabrėžė pareigūnė. Tai esą rodo rusų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir Kremliaus retorika.
JAV prezidentas Joe Biden neseniai pareiškė esąs pasirengęs pokalbiui su V. Putinu, jei jis suinteresuotas nutraukti karą. Rusija į tai atsakė, kad Vakarai turi pripažinti Maskvos paskelbtą keturių Ukrainos sričių aneksiją. Ši reakcija, anot V. Nuland, parodo, kaip nerimtai Rusija žiūri į derybas.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, rugsėjo 23 d. (dpa-ELTA). Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas vėl pasiųstas į karcerį už tai, kad kritikavo prezidento Vladimiro Putino dalinę rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje.
Tai jau penktas kartas, kai A. Navalnas pasiunčiamas į kalėjimo izoliatorių, šiuokart – 12-ai dienų. Visai neseniai jis ten buvo uždarytas 15 dienų. „Tai, ką sakiau apie mobilizaciją, nepatiko – taigi tu, Navalnai, gausi 12 dienų!“, – sakė A. Navalnas per teismo posėdį penktadienį, pranešė nepriklausomas leidinys „Mediazona“.
Trečiadienį vykusiame posėdyje 46 metų A. Navalnas apkaltino V. Putiną siunčiat daugybę žmonių į „mėsmalę“, kad galėtų tęsti savo „neteisėtą karą“ Ukrainoje.
Šiuo metu A. Navalnas laikomas 6-ojoje pataisos darbų kolonijoje Melechove, maždaug už 260 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, ypač atšiauriomis kalėjimo sąlygomis. Jis kalinamas nuo 2021 metų. A. Navalnas laikomas politiniu kaliniu, Rusijos teismui anksčiau šiais metais palikus galioti jam paskirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už tariamą sukčiavimą. Laikoma, kad Rusijos teismai yra kontroliuojami Kremliaus, o žmogaus teisių aktyvistai smerkia nepagrįstus jų sprendimus.
2020 m. rugpjūtį A. Navalnas vos išgyveno mėginimą nunuodyti jį chemine medžiaga „Novičiok“, dėl to jis kaltina V. Putiną.
Lietuvos informacinė agentūra ELTA prieš keletą dienų paskelbė, esą JAV prezidentas Joe Bidenas priekaištauja Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jog šis karo išvakarėse „nenorėjo girdėti Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę“. ELTA taip pat publikuoja štai tokią J. Bideno pastabą: „Amerika dar gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nei V. Zelenskis, nei kiti Ukrainos vadovai“.
Šie JAV prezidento kaltinimai – neteisingi, nepagrįsti. Pirmiausia žvelkime plačiai. Jei esame sąžiningi, turime pripažinti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – Vakarų augintinis, Vakarų kūdikis. V. Putiną išaugino būtent JAV ir Europa, pataikaudamos Kremliaus diktatoriui keletą dešimtmečių „visur ir visada“. V. Putiną kvietė į aukščiausiojo lygio susitikimus, su juo mezgė prekybinius ryšius, jam atleisdavo išpuolius prieš kaimynines šalis. Net ir Popiežius Pranciškus kadaise sutiko būti pažemintas drauge su visa savo tikinčiųjų bendruomene, kai net du sykius kantriai laukė beveik valandą vėluojančio Rusijos vadovo. Šventasis Tėvas pasielgė neapgalvotai ir tuomet, kai V. Putinui avansu įteikė Taikos angelo medalioną.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Taip, kai kurie Vakarų lyderiai manė, jog darydami politinių ir ekonominių nuolaidų galų gale pasotins V. Putino imperiškas ambicijas. Girdi, šis diktatorius vieną sykį pats sustos, tereikia jam padovanoti dar gabaliuką gruziniškų ar ukrainietiškų žemių. Kitiems vakariečiams, pripažinkime, tiesiog buvo nusispjaut į Kremliaus siautėjimus tarptautinėje arenoje: jei mūsų nepuola, tai ir užtenka. O į sakartvelų, ukrainiečių skausmus – nusišvilpt. Svarbiausia, kad benzinas būtų pigus ir pigi nafta lietųsi į vamzdžius.
Ir vieni, ir kiti – labai kalti. Vieni – dėl savo primityvumo, neišmanymo, kiti – dėl cinizmo, kurį šlykščiai pridengia lozungais apie demokratiją. Noriu pabrėžti: jų rankos taip pat suteptos žuvusiųjų per Rusijos agresijas žmonių krauju.
Kad būtų dar aiškiau, palyginkime Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų elgesį. Šiaurės Korėjos banditas – daug sykių padoresnis už V. Putiną. Mat korėjietis kol kas skriaudžia tik savus, kai V. Putinas žudo ir savus, ir kaimynines tautas. Todėl su V. Putinu turėjome bendrauti kur kas griežčiau nei su Šiaurės Korėjos išsigimėliu. Bet – viskas atvirkščiai.
Tad J. Bidenas, žvelgiant plačiai, negali būti teisus. Dar 2014-aisiais metais Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“, pabrėžė, jog Rusijai, jei ji nebus sustabdyta, neužteks Ukrainos. Vaizdžiai tariant, 2014-aisiais metais ponas J. Bidenas galėjo atskubėti į Vilnių – paprašyti D. Grybauskaitės konsultacijų. Tačiau neatskrido, nepaprašė patarimų.
Beje, J. Bidenas neteisus ir siaurąja prasme.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Peržvelkite Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidento administracijos kariniu patarėjumi Oleksiejumi Arestovičiumi, kuriame pasakojama istorija, kaip „išprievartauta mergina buvo apkaltinta esanti pati kalta, nes ryšėjo per daug trumpą sijoną“. Taigi O. Arestovičius teigia, jog 2021-ųjų metų spalio mėnesį Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė: karas su Rusija neišvengiamas, Rusija tikrai puls Ukrainą, veršis į Ukrainą iš visų pusių. K. Budanovas tai pareiškė viešai, atvirai. Neslėpė šios informacijos.
Tų pačių 2021-ųjų metų gruodžio 3 dieną Ukrainos gynybos ministras Oleksiejus Reznikovas viešai, atvirai pasakė: Rusija tikrai puls, todėl mums verkiant reikia vakarietiškų ginklų, taip pat būtina, kad Vakarai įvestų Rusijai perspėjančias ekonomines sankcijas.
Pasak O. Arestovičiaus, tokių viešų pareiškimų 2021-ųjų pabaigoje yra paskelbęs ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kiti aukšto rango Ukrainos politikai. Bet 2021-ųjų spalio – 2022-ųjų sausio mėnesiais Ukraina iš Vakarų nesulaukė nė menkiausio ginklo. 2021-ųjų lapkritį Ukraina maldaute maldavo „Stingerių“, „Jawelin“, o Vakarai, įskaitant Vašingtoną, nesileido net į derybas dėl ginkluotės ir nė nemanė taikyti Rusijai jokių sankcijų. Karinės žvalgybos specialisto O. Arestovičiaus teigimu, karo išvakarėse „iš JAV ukrainiečiai sulaukė tik 10 proc. to, ko prašė“. Daug tai ar mažai?
O. Arestovičius neneigia, kad Vakarai šiandien padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, dabar mūšiai griaudėtų tikriausiai ne tik Donecke, bet ir dėl Kijevo, Lvovo. Bet JAV padarė tris grubias klaidas. O. Arestovičius įvardino jas: pervertino Afganistano kariuomenę, esą ši sugebės keletą metų sėkmingai priešintis talibams; neįvertino ukrainiečių karių, esą Rusijos armada juos palauž per keletą parų; pervertino Rusijos kariuomenę, girdi, rusų kariškiai – vos ne antroji jėga Pasaulyje. Vadovaudamiesi šiomis savo klaidingomis įžvalgomis Vakarai klaidingai konstravo savąją „užsienio politiką“ – vis tiek teks šnekėtis su V. Putinu.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Minėtoje laidoje O. Arestovičius dar teigė: jei atėjo metas atviriems ir sąžiningiems klausimams, tai ir kalbėkime „avirai bei sąžiningai“. Pavyzdžiui, kodėl JAV tiekia ginklus Ukrainai vangiai net dabar, kai akivaizdu, jog V. Putino karinės gaujos nėra tokios stiprios, kaip dedasi? Jei Ukraina šiandien gautų tai, ko prašo, karą būtų galima užbaigti labai greitai. O kiekviena uždelsta diena – tai maždaug 100 žuvusių ukrainiečių karių. Nejaugi Vašingtonas nenori, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas? Kodėl Estija sugebėjo atiduoti Ukrainai net 30 proc. savosios ginkluotės, o kitos valstybės – nesukrapšto nė procento? Kodėl Ispanijai panorus padovanoti Ukrainai net 40 modernių vokiškų tankų, Berlynas, remiantis vokiškais leidiniais, tokio leidimo nedavė? Kodėl Vokietija, prasidėjus karui, įliejo į Rusijos ekonomiką net 6 milijarus eurų? Kodėl Italija perša Kijevui kažin kokius į Ukrainos kapituliaciją panašius taikos pasiūlymus? Kodėl Prancūzijos prezidentas šaukia, jog turės prabėgti dešimtmečiai, kol Ukraina bus priimta į Europos Sąjungą?
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, – tikrai daug…
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, birželio 1 d. (dpa-ELTA). ES viršūnių susitikime Briuselyje, pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, vyko intensyvios diskusijos dėl Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Vyko labai karštos diskusijos dėl skambučių V. Putinui“, – sakė K. Kallas Estijos televizijai. Ji teigė išsakiusi savo nuomonę apie „vadinamąją tokių skambučių naudą“. K. Kallas ne kartą kritiškai atsiliepė apie pokalbius telefonu su V. Putinu.
Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, O. Scholzas ir E. Macronas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu. Kovo pabaigoje paaiškėjus apie Bučos žudynes, pokalbiai kelias savaites nevyko. Pastarąjį kartą O. Scholzas ir E. Macronas su Rusijos prezidentu kalbėjo šeštadienį ir paragino jį nutraukti karą.
K. Kallas negailėjo gerų žodžių Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kuris kelias savaites blokavo rusiškų dujų boikotą, tačiau derybose elgėsi konstruktyviai. „Vienoks jo įvaizdis yra žiniasklaidoje ir kitoks šiose diskusijose. Mes ieškojome sprendimo jam rūpimais klausimais. Jis šiuos klausimus išsakė ir galiausiai sprendimas buvo rastas“, – kalbėjo K. Kallas.
ES šalys savaitės pradžioje po ilgų diskusijų susitarė dėl plataus rusiškos naftos boikoto. K. Kallas teigė, kad tai ją maloniai nustebino. Su Rusija besiribojančios Estijos premjerė mano, kad reikia uždrausti ir dujų tiekimą.
Oleksiejus Arestovyčius
Kyjivas, gegužės 10 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.
O. Arestovyčius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas“. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas – visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.”
Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.
Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovyčius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
CŽV mano, kad V. Putinas gali netekti prezidento krėslo dėl nesėkmingo karo Ukrainoje. CŽV neatmeta, kad perversmas Rusijoje – vienas iš galimų variantų karui užbaigti. Tai praneša CNN.
CŽV operacijų buvusioje Sovietų Sąjungoje vadovas Stephenas Hallas žurnalistams teigė, kad „Putino kėdė greitai susvyruos“.
Jis neįvardijo galimo perversmo laiko, tačiau teigė, kad dėl didelio masto karinio puolimo Ukrainoje, dėl kurio Rusijai buvo pritaikytos
niokojančios sankcijos, Vladimiras Putinas gali netekti prezidento posto.
Ar jis bus tik nušalintas, ar nužudytas, – komentarų nebuvo.
Vladimiro Putino fizionomija
Vašingtonas, kovo 22 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino kaltinimus, kad Rusija svarsto Ukrainoje panaudoti cheminį ginklą. Rusija laikosi pramanyto kaltinimo, esą Ukraina turi biologinį ir cheminį ginklą. Tai yra aiškus ženklas, rodantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats galvoja panaudoti tokį ginklą, sakė jis pirmadienio vakarą Vašingtone.
J. Bidenas įspėjo Rusiją dėl „stiprios“ NATO reakcijos.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tai, kad Rusija kare naudoja greitąsias „Kinžal“ raketas, anot J. Bideno, rodo Rusijos silpnumą.
„Jie paleido viršgarsinę raketą, nes tai vienintelis dalykas, ką jie užtikrintai gali padaryti“, – sakė JAV prezidentas.
Šios raketos neįmanoma sustabdyti. Ukrainiečiai padarė didelės žalos Rusijos tankams, sraigtasparniams ir lėktuvams – panaudojant ir Vakarų sąjungininkių ginklus.
„Ir dabar B. Putinas priremtas prie sienos“, – kalbėjo J. Bidenas.
Ir kuo labiau jis priremtas prie sienos, tuo griežtesnės taktikos jis esą imsis.
Nūnai madinga viešojoje erdvėje skelbti argumentus, kodėl NATO negali virš Ukrainos skelbti neskraidymo zonos, kodėl nei JAV, nei Didžioji Britanija nesiųs savo karių ginti Kijevo ir Charkovo, kodėl prieš vasario 24-ąją Vakarų ambasadoriai pabėgo iš Kijevo.
Vakarų argumentai, žinoma, plieniniai. Jų nepaneigsi, neužginčysi: Ukraina nėra NATO narė, todėl Aljansas nėra įsipareigojęs ginti Ukrainos. Be to, atviras karinis įsikišimas galįs sukelti dar didesnį pavojų Europai. Šiuos pasiteisinimus tarsi maldą kartoja NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV prezidentas Joe Bidenas. Štai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvirai paaiškino: Vašingtonas nenori karo su Rusija.
Tačiau kodėl Vakarai nė akimirkai atvirai neprabyla apie argumentus, kodėl NATO kariai nūnai privalo Ukrainą ginti visomis įmanomomis priemonėmis? Nejaugi tokių argumentų nėra?
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Pirma, Ukraina jau senų seniausiai beldžiasi į NATO duris, o NATO niekad nėra pasakiusi ukrainiečiams – niekad jums nepraversime šių durų. Tad NATO norom nenorom įsipareigojusi rūpintis kandidatės bėdomis. Antra, Ukraina – čia pat, Europoje. Trečia, Ukrainos teritorinį vientisumą 1994-aisiais Vašingtonas, Londonas ir Maskva įsipareigojo saugoti kaip savo akies vyzdį, pasirašydami Budapešto memorandumą (padorūs žaidėjai trečiąjį už taisyklių pažeidimus skaudžiai nubaustų). Ketvirta, Kuveitas, Vietnamas, Afganistanas, Irakas net nenorėjo būti priimti į NATO, tačiau amerikiečiai šiais atvejais savo karių gyvybių negailėjo. Penkta, visi pripažįsta, kad tokio plataus pobūdžio karas, kurį V. Putinas užvirė Ukrainoje, kelia grėsmę visai Europai. Tad Europos saugumu šiandien mūšio lauke turėtų rūpintis ne vien ukrainiečių kariai. Šešta, puldama Ukrainoje esančias atomines elektrines rusų kariuomenė grasina sukelti atominę katastrofą Europoje.
Tad kurių argumentų daugiau, kurie iš jų svaresni, – spręskite patys.
Politiniai oponentai, žinoma, prieštaraus: nejaugi Vakarai nepadeda Ukrainai? Taip, padeda. Tiekia humanitarines pagalbas, negaili pinigų, siunčia net pačių tikriausių ginklų. Nuoširdžiausia padėka už tai. Bet juk Vakarai nežengė svarbiausiojo žingsnio: 2021-ųjų pabaigoje į Ukrainą nepermetė savo kariuomenių. Galėjo savo karius dislokuoti, kaip dabar matome, bent jau aplink ukrainietiškas atomines elektrines. Ar tuomet V. Putinas būtų ryžęsis atakuoti Ukrainoje įsitvirtinusius amerikiečių ir britų karius?
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Todėl, vadovaudamas man suteikta spaudos laisve, turiu teisę bent klausti: kas tai – patalogiškas Vakarų bailumas ar tarp Joe Bideno ir Vladimiro Putino išties egzistuoja kažin kokie slapti susitarimai? O gal čia esama buitinio egoizmo: tegul Rusijos pajėgos nusilpsta Ukrainos fronte, tegul nukraujuoja Ukraina, tuomet ateisime mes, amerikiečiai, tuomet išdidžiai ištiesime pagalbos ranką?
Įsiminė keli Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio interviu, įrašyti prieš keletą dienų kažkur apšaudomame Kijeve. Negirdėjote? V. Zelenskis apgailestavo, kad pagalba Ukrainai ateina, bet ji nuolat vėluoja ir ne visuomet tokia, kokios jis prašęs. O kare – kiekviena minutė lemiama. Kiekvienas ne itin modernus šovinys vietoj modernaus šovinio galįs nulemti žūtį.
Be kita ko, V. Zelenskis perspėjo: jei kris Ukraina, tuomet V. Putinas ims terioti Baltijos valstybes. Tai – ne triukšmingas lozungas. Aš tikiu V. Zelenskiu, kuris sako, jog, deja, dabar atėjo mirtinas pavojus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. O štai JAV prezidentu, NATO generaliniu sekretoriumi, kurie net užkimę šaukia, esą Aljansas gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą, – jau nebetikiu.
Kaip ir Ukraina, taip ir mes būsime paaukoti. Vardan to, kad nekiltų trečiasis pasaulinis karas, juolab – atominis karas.
Štai kaip viskas klostysis. Jei po bjaurios karinės avantiūros Ukrainoje ponas V. Putinas vis dar bus gyvas, jei vis dar turės energijos ir noro, jei rusų kariuomenė dar turės bent keletą sveikų divizijų, jis paskelbs Vakarams ultimatumą: arba man atiduodate Baltijos šalis, arba po 48 valandų rusiškos atominės bombos sproginės Paryžiuje, Berlyne, Madride, Briuselyje.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip tuomet pasielgs NATO? Taip pat, kaip šiandien elgiasi dėl Ukrainos. Rinksis neva mažesniąją blogybę.
Ar prisimenate, ką yra pasakiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: karą sustabdyti gali tik karas. Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjo: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“…
Man šiandien taip pat labai gėda: jau prabėgo beveik du dešimtmečiai, kai NATO drebina kinkas prieš agresyviai besielgiančią, kaimynines šalis puldinėjančią Rusiją išduodama svarbiausius moralės, padorumo ir demokratijos principus.
Jei šiandien kas nors vertas narystės NATO aljanse, tai tik Ukraina.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ teigia, kad jos vadovaujama Vyriausybė nusprendė kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, nes esama įrodymų dėl Maskvos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje.
„Taip, prašymą pateikėme pirmadienį, nes manome, kad turime pakankamai įrodymų. Po to teismas taip pat pradėjo tyrimą“, – interviu vokiečių leidiniui kalbėdama apie Kremliaus agresiją Ukrainoje sakė Lietuvos premjerė.
Žurnalisto paklausta, ar ji nori pamatyti Rusijos prezidentą kaltinamą Hagoje, I. Šimonytė pusiau juokais pažymėjo: „Manau, kad jis nusipelnė sėdėti ten, o ne savo bunkeryje“, – teigė premjerė. Vladimirą Putiną demaskuojantys leidiniai
Interviu I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad V. Putinas ne pirmą kartą pasaulį gąsdina branduoliniais ginklais. Rusijos prezidentas pastarąją savaitę pareiškė nusprendęs padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį.
„Nepamirškime, kad tai ne pirmas kartas, kai jis taip elgiasi. Šia korta jis žaidė dar 2014 m., po Krymo ir Rytų Ukrainos okupacijos. Jis lošia, kad žmonės sustings iš šoko. Tačiau tai neturėtų mūsų stebinti“, – sakė I. Šimonytė. Putinui – ne. Mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą „Dėl kreipimosi į tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos respublikos padarytų ir daromų nusikaltimų Ukrainos respublikoje tyrimo“.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį yra „neatsakingas“, sekmadienį pareiškė NATO vadovas.
„Tokia retorika yra pavojinga. Toks elgesys yra neatsakingas“, – televizijos kanalui CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo šalies gynybos vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį ir apkaltino Vakarus, esą šie Maskvos atžvilgiu imasi „nedraugiškų“ veiksmų.
„Įsakau gynybos ministrui ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos kariuomenės atgrasymo pajėgų specialų kovinės parengties režimą“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.
„Vakarų šalys yra nedraugiškos mūsų šaliai ne tik ekonomikos srityje – čia omenyje turiu neteisėtas sankcijas, – pridūrė V. Putinas. – NATO šalių aukšto rango pareigūnai leidžia, kad mūsų šalies adresu būtų skelbiami agresyvūs pareiškimai.“
Rusijos prezidentas ketvirtadienį įsakė pradėti Ukrainos puolimą ir taip sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Jo šalies antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu ukrainiečių karių priešinimusi, kuris, Vakarų šaltinių teigimu, veikiausiai nustebino Maskvą.
Ukrainos vadovybė apibūdina kai kuriuos rusų karius kaip praradusius motyvaciją ir pavargusius ir teigia, kad dešimtys jų jau pasidavė.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Šeštadienį Maskva įsakė Rusijos kariuomenei pulti Ukrainą „visomis kryptimis“ po to, kai ukrainiečiai atrėmė puolimą sostinėje Kijeve, kuriame paskelbė komendanto valandą, praneša AFP.
Ukraina skelbia, kad nuo tada, kai ketvirtadienį Rusija pradėjo šalies puolimą, žuvo 198 civiliai ukrainiečiai, tarp jų 3 vaikai. Perspėjama, kad Kijeve veikia rusų diversantai, o mieste girdimi sprogimai, dėl kurių gyventojai slepiasi rūsiuose ir metro.
Rusų pajėgos toliau šaudė sparnuotąsias raketas ir paskelbė „puolimą vyks visomis kryptimis“ po to, kai Ukraina neva atsisakė derėtis.
Tačiau trečią karo dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prižadėjo, kad Ukraina niekada nenusileis Kremliui.
Vaizdo įraše jis sakė, kad ukrainiečiai kovos, kol išlaisvins savo šalį. Anksčiau prezidentas teigė, kad Maskvos planas jį nuversti nepavyko ir ragino rusus spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sustabdyti karą.
Ukrainiečių karinės pajėgos sako atlaikiusios puolimą Kijeve, bet kovoja su į miestą patekusiomis diversantų grupėmis.
Pentagono, JAV Gynybos departamento, duomenimis į Ukrainą įvesta apie pusę Rusijos pajėgų.
Reaguodami į Rusijos karą Ukrainoje, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sekmadienį rinksis aptarti sankcijų išplėtimą Rusijai, kurių Kremlius iki šiol nesureikšmina, sakydamas, kad tai Vakarų „impotencijos“ ženklas.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis neabejoja, kad Rusijos režimas nepakeis agresija paremtos politikos, kol jos prezidentas Vladimiras Putinas ir visi kiti kariniuose veiksmuose dalyvaujantys asmenys neatsidurs teisiamųjų sąraše. Profesorius itin kritiškai įvertino, pasak jo, cinišką Vakarų valstybių poziciją, kadangi Lietuvos iškeltos iniciatyvos dėl V. Putino veiksmų prieš Ukrainą pradėti bylą Hagos teisme, demokratinis pasaulis kol kas aktyviai neremia.
„Žemas lygis ir liūdnas vaizdas kalbant apie Europą, kaip visumą, ir Europos Sąjungą. Galbūt Didžioji Britanija dabar ir nesigaili, kad ji nėra ES. Ji gali garbingiau elgtis, o tie visi, kurie ten sėdi ir skaičiuoja savo procentus iš Rusijos kompanijų – atrodo nykiai. Vyksta tokie tarptautiniai kariniai nusikaltimai ir niekas nereikalauja atsakomybės? Žinau, kad Lietuva pasiūlė (kreiptis į Hagos teismą-ELTA), bet niekas nepalaikė“, – „Delfi TV“ penktadienį sakė V. Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl, jo vertinimu, nepakankamai griežto atsako Kremliui, vadina cinizmu ir retoriškai klausia „gal dar per mažai kraujo pralieta?“. Pasak jo, globaliu lygmeniu teisingumo principams dabar yra skiriama kur kas mažiau dėmesio, negu tuomet, kai Lietuva, išsivadavusi iš Sovietų sąjungos priespaudos atgavo Nepriklausomybę.
„Pasaulis yra labai pablogėjęs nuo Sąjūdžio laikų. Tuomet tame išoriniame demokratiniame pasaulyje žiūrėjo su daug didesniu supratimu į žmogaus teises, į tautos teises. Į dorą arba nedorą elgesį. Kur dabar visa tai“, – įsitikinęs jis.
„Gal jie (Vakarai-ELTA) neverti būti nepriklausomomis valstybėmis, jeigu jie jau dabar priklausomi“, – svarstė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, Kremliaus režimui jau seniai turėjo būti pasiųstas aiškus signalas, kokia baigtis jų lauktų už bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Europos šalis.
„Galima buvo seniai paskelbti, kad jeigu Putinas pradės karą prieš Europą ir manys, kad jis laimi, tegul jis žino, kad po to karo jis kabės Raudonojoje aikštėje. Tą jam turėtų visi sakyti šiandien. Pradedant nuo Bideno ir baigiant visokiais Macronais“, – tvirtino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Kaip pabrėžia V. Landsbergis, tik pradėjus bylą Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme galima tikėtis, kad režimui artimi asmenys susimąstytų išsižadėti agresijos politikos.
„Kai visiems pakibs kilpa ir Niurnbergo procesas. Visiems. Ir tiems generolams, kurie duoda įsakymus griauti namus, šaudyti darželius, žudyti vaikus. Ukrainiečiai jau turi tų komandyrų pavardes. Tai ne tik didysis vadas Kremliuje. Visi turės eiti į teismą“, – tvirtino jis.
Profesorius neabejoja, kad į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sąrašus turėtų patekti visi karinę agresiją prieš Ukrainą vykdantys režimo kariai.
„Jeigu mes teisėme tankistą už Sausio 13-ąją, tankistą, kuris varė tanką ant neginkluotų žmonių, tai ten visi tankistai, visi generolai turėtų žinoti, kad jie yra karo nusikaltėlių sąraše ir Niurnbergo procesas jų laukia“, – tikino profesorius.
„Žinoma, pradedant nuo Vladimiro Vladimirovičiaus“, – pridūrė V. Landsbergis. Kartuvės
Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi Tarptautinio baudžiamojo teismo Prokurorui dėl Rusijos pradėtų karinių veiksmų prieš Ukrainą, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, siekiama Lietuvos vardu pagal Romos statuto 15 straipsnį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui pateikti informaciją Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, jos teritorijoje vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus.
Tuo metu ES lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.
Sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Sankcijos įsigalios, kai bus parengti ir oficialiai valstybių narių patvirtinti teisiniai dokumentai paskelbti oficialiame ES leidinyje. Tikimasi, kad tai įvyks jau penktadienį.
Tačiau naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergi taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga susitarė įšaldyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.
JAV ketvirtadienį Rusijai taip pat įvestos sankcijos apima platų spektrą ir nukreiptos sužlugdyti jos finansų ir technologijų sektorius, taip pat nubausti šalies elitą. Naujos sankcijos nukreiptos į du didžiausius Rusijos bankus, kurie bus atkirsti nuo sandorių JAV doleriais, o valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ ir kitos didžiosios bendrovės negalės pritraukti finansavimo Vakarų rinkose.
Be to, sąjungininkės įvedė aukštųjų technologijų prekių eksporto kontrolę, žlugdysiančią Rusijos gynybos ir kosmoso sektorių, Vašingtonas taip pat įtraukė daugiau pavardžių į Rusijos oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Maskva, vasario 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Vakarų tarpininkauti taikos susitarimai, kuriais siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, nebeegzistuoja, kai jis pripažino Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.
„Dabar Minsko susitarimų nėra, mes pripažinome DNR ir LNR“, – sakė V. Putinas, pavartojęs separatistinių Donecko ir Luhansko regionų santrumpas.
Jis kalbėjo po to, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė jam leidimą panaudoti Rusijos kariuomenę už Rusijos ribų, užsienyje.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasakė, kaip reaguos, jei nebus patenkinti jo reikalavimai dėl saugumo garantijų iš NATO dėl jos plėtros į rytus.
Atsakymas priklausytų „nuo pasiūlymų, kuriuos man pateiks mūsų kariniai ekspertai“, sekmadienį valstybinei televizijai sakė V. Putinas. Pasak jo, Rusija šiose derybose sieks teisiškai įpareigojančio rezultato.
Prieš savaitę Maskva NATO ir JAV atstovams įteikė susitarimo projektą, kuriame reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į rytus, kuri vadinama grėsme Rusijos saugumui.
Maskva taip pat siekia besąlygiškos garantijos, kad Ukraina nebus priimta į NATO – tai reikalavimas, kurį Aljansas praeityje atmetė.
Maskvos teigimu, iš pradžių sausio mėnesį turėtų vykti derybos su JAV pareigūnais. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi greitų rezultatų.
Pranešimai apie galimą Rusijos pasirengimą invazijai į Ukrainą jau kelias savaites kelia tarptautinį susirūpinimą. Rusija tokius kaltinimus ne kartą paneigė.
Europos Sąjunga ir NATO pagrasino Maskvai skaudžiomis pasekmėmis, jei ši pradėtų karinį konfliktą, o Rusija atsakė reikalavimu, kad NATO pažadėtų nesiplėsti į rytus.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 23 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau kaip metams nuo rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pareikalavo nusikaltimo įrodymų. Vakarai esą iki šiol nepateikė jokių „tariamo apnuodijimo“ chemine kovine medžiaga „Novičiok“ įrodymų. „Nieko. Nulį“, – sakė V. Putinas savo didelėje metinėje spaudos konferencijoje.
Kelios laboratorijos, įskaitant Vokietijos Bundesvero, oficialiais duomenimis, nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas.
V. Putinas spaudos konferencijoje gynė ir ginčytinus veiksmus prieš kitaminčius ir „užsienio agentus“. Daugeliui „nenugalima“ Rusija yra per didelė. „Ją galima sugriauti tik iš vidaus“, – sakė jis. Tam esą būtina užkirsti kelią.
Daugelis nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių Rusijoje įvardijamos kaip „užsienio agentės“. V. Putinas pabrėžė, jog Rusija nori aiškumo, kas iš užsienio gauna pinigų ir dirba dėl kitos šalies interesų.
Kalinamo Kremliaus kritiko A. Navalno atstovė Kira Jarmyš tviteryje pavadino V. Putiną „bailiu“ ir, turėdama omenyje pasikėsinimus į opozicionierius, „žudiku“.
A. Navalnas nuo metų pradžios atlieka bausmę kolonijoje. Jo apnuodijimas ir galiausiai suėmimas papildomai aptemdė ir taip įtemptus santykius taro Rusijos ir Europos. Vakarai dėl nusikaltimo paskelbė sankcijas Rusijai.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė savo kolegai Suomijoje Sauli Niinisto, kad nori „nedelsiant“ pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, praneša Kremlius didėjant įtampai dėl Ukrainos.
V. Putinas „pakartojo būtinybę nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, – sakoma Kremliaus pranešime apie pokalbį telefonu. Jame teigiama, kad Rusija reikalauja stabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginklų dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą.
V. Putinas taip pat apkaltino Ukrainos vadovybę vis dažniau naudojant „sunkiąją ginkluotę ir atakuojančius bepiločius lėktuvus“ prieš prorusiškus sukilėlius separatistiniuose šalies rytuose. Jo komentarai skelbiami tuo metu, kai Vakarai jau kelias savaites kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą ir telkiant dešimtis tūkstančių karių prie kaimynės sienos.
V. Putinas neigia šiuos planus, kaltina NATO dėl padidėjusios įtampos regione ir siekia Vakarų pažado, kad aljansas nesiplės į rytus. Praėjusią savaitę per vaizdo pokalbį JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V. Putiną dėl „sankcijų, kokių jis niekada nematė“, jei Rusijos kariai pradėtų puolimą.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai susitiko derinti precedento neturinčių ekonominių sankcijų, kaip jie perspėjo, jei Rusija pultų Ukrainą. Susitikimas įvyko po savaitgalį Liverpulyje surengto Didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimo, kuriame JAV ir svarbiausios sąjungininkės taip pat perspėjo Kremlių apie „milžiniškus“ padarinius.
Suomija tradiciškai laikosi vidurio tarp Maskvos ir Vakarų. 2018 metais V. Putinas Suomijos sostinėje Helsinkyje susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Leidykla „Briedis“ pristato skandalingai pagarsėjusią Catherine Belton knygą „Putino žmonės. Kaip KGB susigrąžino Rusiją, o tada susirėmė su Vakarais“.
Prieš pusantrų metų originalo kalba pasirodęs kūrinys kaipmat sulaukė ne tik skaitytojų, bet ir nemalonaus knygoje aprašytų veikėjų dėmesio. Knygos autorei ir leidyklai „HarperCollins“ iškeltos bylos dėl šmeižto ir duomenų apsaugos. Londono teismuose ieškinius vieną po kito pateikė tokie Rusijos milijardieriai kaip Romanas Abramovičius, Michailas Fridmanas, Piotras Avenas, Šalva Čigirinskis ir Kremliaus kontroliuojama naftos bendrovė „Rosneft“. Susitarę su leidėju, kad ginčytinos knygos vietos bus pakoreguotos, M.Fridmanas ir P.Avenas savo ieškinius vėliau atsiėmė, o teismai su kitais ieškovais tebevyksta. Galutinio verdikto dar laukiama, tačiau leidykla pasiryžusi ginti savo kompetentingą autorę ir žodžio laisvę.
Buvusi „Financial Times“ korespondentė Maskvoje ir tiriamosios žurnalistikos atstovė C. Belton bestseleriu tapusiame kūrinyje atskleidžia tai, kas iki šiol buvo nepasakyta apie Vladimiro Putino iškilimą ir jį supančius rinktinius asmenis iš KGB. Itin gerai į Kremliaus funkcionavimą įsigilinusi autorė aprašo svarbiausius slaptus žaidėjus ir parodo, kaip nerūpestingus Jelcino epochos magnatus Putinas pakeitė sau lojalių oligarchų karta ir kaip šie pasisavino šalies ekonomiką bei teisinę sistemą, o tada jų akiratyje atsidūrė Vakarai.
Knyga „Putino žmonės“ yra šiurpą keliantis KGB atgimimo demaskavimas. Tai istorija, prasidėjusi Sovietų Sąjungos žlugimo prieblandoje, kai slaptųjų agentų tinklai turėjo galimybę iš Sovietų Sąjungos į Vakarus perpumpuoti milijardus dolerių. Remdamasi ne vienerius metus trukusiais tyrimais, C. Belton pasakoja apie negailestingą privačių kompanijų užgrobimą, taip pat apie pelningiausių, aukščiausių postų dalijimą artimiausiems Putino žmonėms. Šių žmonių metodai siekiant valdžios buvo tokie nuožmūs, kad Kremliui iškilo naujų problemų. Galiausiai Putinas nusprendė imtis konstitucinių pataisų, kurios leistų jam valdyti Rusiją iki gyvos galvos.
Prezidentas, keičiantis įstatymus, kad išliktų valdžioje, kišimasis į Jungtinių Valstijų rinkimus, ekstremistinės politikos Europoje finansavimas, karas Ukrainoje – tai tik dalis Putino režimo „nuopelnų“. Putino kagėbistai save laikė naujaisiais imperialistiniais šalies valdovais, teisėtais jos išteklių šeimininkais. Jie manė, kad šalies turtus reikia išdalyti Kremliaus favoritams, kurie dirbs valstybės naudai ir, žinoma, mokės duokles savo šeimininkams. Kartu buvo siekiama sunaikinti nepriklausomą žiniasklaidą. Versdami magnatus atsisakyti savo žiniasklaidos priemonių, Putino žmonės teisėsaugos sistemą naudojo kaip atviro šantažo priemonę.
Kadaise padėjęs Putinui ateiti į valdžią, o dabar Kremliaus sukurtos mašinos persekiojamas Sergejus Pugačiovas knygoje teigia, kad daugybė Putino priimtų sprendimų remiasi patriotizmu: „Kai jis sako, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo tragedija, jis tuo tikrai tiki. <…> Tiesiog tokios yra jo vertybės. Tai, ką jis daro, daro nuoširdžiai. Ir klysta jis nuoširdžiai.“ Savo asmeninę situaciją bendraujant su Rusijos prezidentu S. Pugačiovas apibūdino taip: „Tu tarsi esi automobilyje užrakintomis durimis ir matai, jog vairuotojas yra pusiau išprotėjęs. Bet durys užrakintos, o automobilis jau lekia visu greičiu. Ir tau reikia nuspręsti, kas pavojingiau: pasilikti automobilyje ar šokti iš jo. Tas momentas, kai galėjai ramiai išlipti iš automobilio, jau praėjo.“
Apimtimi ir faktų gausa pribloškiantis kūrinys yra intriguojantis ir bauginantis pasakojimas apie tai, kaip buvo sužlugdytos su naująja Rusija siejamos viltys, ir Putino sukurtos sistemos padarinius, kuriuos vis labiau jaučia visas pasaulis.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą, ir pridūrė dar neturįs planų dėl savo ateities.
Per stočiai CNBC duotą interviu 69-erių V. Putinas atsisakė nurodyti, ar ketina pasilikti Kremliuje po 2024 m., pasibaigus jo dabartinei kadencijai prezidento poste.
„Kalbos apie tai destabilizuoja situaciją, – jis sakė interviu JAV stočiai. – Situacija turi būti stabili ir saugi, kad valdžios struktūros galėtų patikimai veikti ir būtų galima ramiai žvelgti į ateitį.“
Nors V. Putinas pažymėjo, kad galėtų vėl teisėtai pretenduoti į prezidento postą, jis pridūrė dar nepriėmęs jokių sprendimų.
„Aš pageidauju neatsakyti į tokius klausimus, – teigė jis. – Iki kitų rinkimų dar likę daug laiko.“
Rusijos valdžios institucijos pernai priėmė Konstitucijos pataisas, kurios leido V. Putinui likti valdžioje iki 2036 m. Anot opozicijos, V. Putinas taip siekia tapti „amžinu prezidentu“.
Tačiau kai kurie politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad V. Putinas galimai rengiasi atsistatydinimui, ir atkreipia dėmesį į vis dažniau pastebimus nesutarimų tarp aukšto rango pareigūnų ženklus.
