Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
PVM sumažinimas maistui leistų restoranams išlaikyti darbuotojus, mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.
 
„17 šalių yra sumažintas PVM maistui, tokiose kaip Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jis sumažintas ne dėl to, kad nukristų patiekalų kainos restoranuose, bet kad būtų akumuliuotos lėšos žmonėms išlaikyti, atlyginimams mokėti. Atlyginimai vis tiek auga, o Lietuvoje auga drastiškai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė E. Šiškauskienė.
 
„Pažiūrėkite, kiek restoranų atsidaro ir užsidaro. Jeigu dirba „švariai“, „baltai“, moka visus mokesčius – neišsilaiko“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, daug įtakos nesėkmingam verslui daro darbuotojų trūkumas, kurie dažniausiai emigruoja į užsienį.
 
„Mokesčius susitvarkykime, pasižiūrėkime, ką daro kitos šalys ir kodėl. Tada susigrąžinsime tuos darbuotojus, o ne vėliavėlėmis mosuodami ir lietuviškas patriotines ambicijas žadindami. (…) Verslas stabdosi vien dėl to, kad nėra darbuotojų“, – teigė LVRA prezidentė.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė vasarį nepritarė Seimo narių grupės įregistruotam siūlymui maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM.
Vyriausybės nutarimo pažymoje argumentuojama, kad, priėmus Seimo narių Gedimino Kirkilo, Petro Čimbaro, Andriaus Palionio ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlomą įstatymo projektą, valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. eurų pajamų iš PVM.
 
„Tai lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą, apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą, būtų pažeidžiamos nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės – kiltų grėsmė vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui”, – argumentuoja Vyriausybė.
 
Be to, kaip teigiama pažymoje, tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau yra sakęs, kad svarstymai dėl PVM mažinimo būtiniausių prekių krepšeliui nenutrūksta jau daug metų, tačiau tokia idėja Lietuvai netiktų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.22; 00:01
 

Po daugiau nei trejus metus trukusio sudėtingo nagrinėjimo, Vilniaus apygardos teismas kaltais pripažino 9-ių asmenų grupuotę, kuri vos per vienerius metus sugebėjo nuslėpti tarptautinių ir vietinių gėlių prekybos sandorių už daugiau kaip 6 milijonus litų (beveik 2 milijonus eurų). 

Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gėlių žiedai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai buvo pripažinti kaltais dėl sunkių finansinių nusikaltimų prieš valstybę, t. y. didelės vertės sukčiavimo (LR BK 182 str.), apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (LR BK 222 str.) ir dokumentų klastojimo (LR BK 300 str.).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų surinkti duomenys padėjo įrodyti, kad kaltinamieji buvo sukūrę itin sudėtingą apgaulės tarptautinėje prekyboje mechanizmą.

Pirkdami gėles iš Nyderlandų Karalystės aukcionų su PVM sąskaitomis faktūromis, dalį gėlių didmeninėje Lietuvos rinkoje jie parduodavo neišrašydami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, nefiksuodami visų gautų pajamų.

Tokiu būdu kaltinamieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM.

Nusikalstamame voratinklyje aštuoni įmonės vadybininkai dalyvavo vadovaujant įmonės direktoriui – jis pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi, o vadybininkai pripažinti bendrininkais – vykdytojais. Nė vienas jų neišvengė baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimui vadovavusio ir valstybinio kaltinimą palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šis teismo sprendimas yra ypatingai reikšmingas valstybės atžvilgiu sukčiaujantiems verslininkams bei įmonių darbuotojams. Teismas nusprendė, kad visi įmonės darbuotojai yra nusikaltimo dalyviai, nes laisva valia bei suprasdami ką daro, vykdė neteisėtus vadovo nurodymus ir tokiais savo veiksmais (imituodami sąskaitų – faktūrų judėjimą, slėpdami pinigines lėšas, jas naudodami tarptautiniams pirkimams) prisidėjo prie organizuotos grupės veiklos. 

Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sodo gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per 9-ių įmonės darbuotojų rankas vos per vienerius metus perėjo didelės grynųjų pinigų sumos – viso 6 mln. 216 tūkst. litų (apie 1 mln. 800 tūkst. eurų).

Užčiuopti apgaulės mechanizmą sugebėjo itin profesionalų tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Laiku pradėję sekti tarptautinius atsiskaitymus, dalyvavimą aukcionuose, FNTT pareigūnai aptiko sudėtingas dvigubos buhalterijos kompiuterines programas, paslėptus serverius, sekė įtariamuosius, stebėjo jų bendravimą, grynųjų pinigų operacijas, apgaulingą deklaravimo sistemą.

Įvertinęs įvykdytas nusikalstamas veikas teismas ir įmonės direktoriui, ir visiems vadybininkams be išimties skyrė laisvės atėmimo bausmes. Veikos organizatorius nuteistas 3 metams laisvės atėmimo, veikos vykdytojai iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis su bausmės vykdymo atidėjimu iki 3 metų. Valstybės naudai iš visų asmenų solidariai priteistas valstybei mokėtinas PVM – 634 448 litų (183 748,84 EUR), o įmonė likviduota.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos aukščiausiajam teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.11.11; 04:36

fntt-fntt

Kauno apygardos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybos pareigūnai išaiškino organizuotą 17 asmenų grupę, kuri galimai iš šešėlinės prekybos cukrumi apgaule gavo ir pasisavino bevei 10 milijonų litų.

Pareigūnai išsiaiškino, kad Lietuvos bendrovės per fiktyvias įmones slėpė pridetinės vertės mokestį (PVM). Dešimt į teisėsaugos akiratį patekusių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą. Visi veikėjai tarpusavyje susiję, pažįstami.

Continue reading „Kaune atskleista milijoninė PVM grobstymo afera”

valatka_3

Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir net galbūt madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie.

Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškimo, patriotiškumo jausmus.

Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šaua mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida ir negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?

Į visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako žurnalistas Rimvydas VALATKA. Su žurnalistu Rimvydu VALATKA kalbasi Slaptai.lt korespondentas Gintaras Visockas.

Continue reading „Rimvydas Valatka: “Grasinimai yra skystablauzdžių ginklas kitiems skystablauzdžiams gąsdinti””

ekonomir

2011 metai prognozuojami kaip pasaulinės ekonomikos atsigavimo metai. Dar 2010 metų pabaigoje pastebėta daug ekonomikos atsigavimo tendencijų – įvairiose šalyse pradėjo kilti atlyginimai, mažėjo bedarbystė, išaugo prekybos apyvarta.

Labai sparčiai augo kelių Azijos valstybių (Kinijos, Indijos, Taivanio, Singapūro, Pietų Korėjos) ekonomika. Ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika  sparčiai atsigauna.

Tiesa, čia pasitaiko įvairių netikėtumų. Štai nuo kovo pradžios staiga pakilo maisto produktų kainos. Kainų augimas siekia 4 procentus, o atskirų prekių kainų augimas kur kas ryškesnis. JAV labai populiarios „Tropicana“ firmos sultys pabrango 8-9 procentais. 6-7 procentais brangsta ir mėsa, brangsta ir kruopos, makaronai bei kiti maisto produktai. Toks staigus kainų šuolis aiškinamas tuo, kad kyla vaisių, grūdų kainos, savo produkcijos kainas kelia ir stambesnieji mėsos tiekėjai.

Continue reading „Pasaulio ekonomikos mozaika – keičiasi”

vyriausybe_foto

Reikalaudama dar didinti mokesčius ir pritarti kitų metų valstybės biudžeto projektui, Vyriausybės vadovai vėl klaidina mokesčių mokėtojus apie savo pastangas mažinti biudžeto deficitą ar išaugusį skolinimąsi valstybėse, kurios eina kitu nei Lietuva rinkos gaivinimo keliu.

Deja, grėsmingiausiai valdžios sektoriaus skola auga kaip tik Lietuvoje. Šiais ir kitais metais valstybės biudžeto ir socialinių fondų deficitas viršys kritinę 10 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. Pridėjus smarkiai padidėjusius biudžetinių įstaigų kreditorinius įsiskolinimus, per metus valdžia realiai įsiskolins 12 procentų BVP. Tačiau ir tokioje situacijoje Vyriausybė mieliau už keturgubas palūkanas skolinasi iš komercinių bankų, nei už simbolinę kainą iš tarptautinių finansinių donorų ir taip kas metus didina biudžeto nuostolius po pusę milijardo litų.

Continue reading „Vyriausybė sistemingai naikina mokesčių mokėtojus”