depardje

Žeraras Depardje laimingas. Jis pagaliau gali būti Rusijos pilietis, ir dabar jis gali visais atžvilgiais gyventi pagal savo prigimtį: pasigerti, šlapintis lėktuve, girtas kristi nuo motorolerio ir daryti ką tik nori.

 "Ir vien todėl, kad Rusijoje jis mylimas, kaip jis pareiškė, pagaliau laikydamas savo rankose Rusijos pasą", – rašo Jurnas Kruzė leidinyje "Tageszeitung". Beje, tęsia autorius, kad Depardje galėtų sau leisti ką tik panorės, jam tereikėjo vieno Rusijos piliečio – Vladimiro Putino – meilės.

Tiesiog atsiliepdamas į šį įvykį Prancūzijos – Vokietijos televizijos kanalas Arte demonstruoja filmą „Rasputinas“, kuriame Ž.Dapardje vaidina pagrindinį vaidmenį – „paslaptingą ir gąsdinantį gydytoją, nusipelniusį carienės pasitikėjimą, dalyvavusį visuose politiniuose sprendimuose ir laikui bėgant įstūmusį caro dvarą į gilią krizę. Šios pasakėčios moralė tokia: rusai, žiūrėkite, ką sveikinate!“

Continue reading „Žeraras Rūstusis”

vytautas_visockas_mmmm

Apsirikau. Maniau, kad Seimo pirmininkui, krepšinio treneriui, Viktoro Uspaskicho pavaldiniui Vydui Gedvilui pavyks, kaip sakoma, numuilinti balsavimą dėl imuniteto panaikinimo trims Seimo nariams – tyriems kaip krištolas. Nepavyko. Neapsirikau tik sakydamas, kad socialdemokratai balsuos vieningai: nesugraudino jų nei Vitalijos Vonžutaitės ašaros, nei V.Uspaskicho kaltinamoji kalba Seime.

Bet kokia kalba! Ištaisyk gramatines klaidas ir dėk į oratorinio meno chrestomatijas! Kokia laikysena, gerbiamieji ponai! Kokie gestai, kokia šypsena – nuo sarkastiškos iki kūdikiškai tyros! Kokios pauzės! Kokie retoriniai ir labai konkretūs klausimai Algirdui, Gediminui ir kitiems kunigaikščiams! Ne veltui Kęstutis Masiulis šitos kalbos išsižiojęs klausėsi trečią kartą. Mokykis ir dar kartą mokykis, gerbiamasis Kęstuti.

Continue reading „Akmuo į svetimą daržą”

harison_333

1893 m. ko­vo 23 d., ei­da­mas dvi­de­šim­tuo­sius me­tus, Er­nes­tas Jo­nas Ha­ri­so­nas iš­vy­ko iš An­gli­jos į Nau­ją­jį Vest­mins­te­rį Bri­tų Ko­lum­bi­jo­je ir ku­rį lai­ką ūki­nin­ka­vo Ka­na­do­je. Vė­liau čia jis pra­dė­jo dirb­ti Ka­na­dos spau­dos žur­na­lis­tu.

Yra iš­li­ku­si la­bai įdo­mi fo­to­gra­fi­ja, ku­rio­je už­fik­suo­tas prie  lo­vos Van­ku­ve­rio vieš­bu­ty­je sė­din­tis jau­nas „Van­cou­ver News-Ad­ver­ti­ser“ re­por­te­ris, ša­lia jo sto­vi dar du ko­le­gos, o lo­vo­je pa­si­šiau­šęs gu­li ir at­sa­ki­nė­ja į klau­si­mus pats Mar­kas Tve­nas.

Ši re­ta nuo­trau­ka da­ry­ta pas­ku­ti­nės gar­saus JAV ra­šy­to­jo ke­lio­nės po pa­sau­lį me­tu, 1896 me­tų rug­pjū­čio 18 die­ną. E. J. Ha­ri­so­nas žy­miai vė­liau sa­vo laiš­kuo­se drau­gui, Ry­tų ko­vų spe­cia­lis­tui Ro­ber­tui Smi­tui (Ro­bert W. Smith) pri­si­mi­nė, kad tuo­met slap­čia ste­nog­ra­fa­vo sir­gu­liuo­jan­čio M. Tve­no kal­bą,  ir vė­liau (rug­pjū­čio 20 d. – R. Č.) ją at­spaus­di­no ne tik „Van­cou­ver News-Ad­ver­ti­ser“, bet te­leg­ra­fo lai­dais ji bu­vo iš­pla­tin­ta vi­sose vals­ti­jo­se.

Continue reading „Didžiausias Lietuvos ir lietuvių draugas iš Anglijos ( 2 )”