Rinkimai Latvijoje

Trumposios naujienos

Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.

Ryga, spalio 3 d. (dpa-ELTA). Latvijos parlamento rinkimus laimėjo premjero Krišjanio Karinio liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“.
 
Kaip sekmadienio vakarą pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija, suskaičiavus visus balsus, partija užsitikrino 26 iš 100 vietų parlamente. Antroje vietoje atsidūrė opozicinis Ūkininkų ir žaliųjų aljansas, kuris gavo 16 vietų. Kaip teigiama, iš trijų „Naujosios vienybės“ koalicijos partnerių į parlamentą pateko tik viena – dešinysis Nacionalinis aljansas, gavęs 13 vietų.
 
Tuo metu Konservatorių partija neįveikė 5 proc. barjero, paskutinę minutę jo taip pat neteko partija „Už plėtrą/Už!“. Parlamente nebus ir opocizinės socialdemokratų partijos „Harmonija“.
 
Skelbiamais duomenimis, į Saeimą iš viso pateko 7 partijos.
 
Atidavęs savo paties balsą, K. Karinis išreiškė ryžtą vadovauti būsimai vyriausybei. Tačiau manoma, kad laukia sunkios derybos dėl koalicijos.
 
Per rinkimų kampaniją dominavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai. Daugelis Latvijos gyventojų taip pat nerimauja dėl smarkiai išaugusių energijos kainų ir kylančios infliacijos.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.10.03; 08:00
Aktualijos

Prorusiška „Santarvės“ partija rinkimuose į Latvijos parlamentą surinko daugiausiai balsų, aplenkdama populistus, su kuriais gali sudaryti koaliciją. Šeštadienį įvykusius rinkimus sutepė į šalyje populiariausią socialinį tinklą įsilaužę programišiai, kurie paskelbė prorusišką žinutę.

„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos – „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai – atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.

„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, – žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.

Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.

Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas – penktas su 11,03 proc. balsų.

Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.

Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.07; 10:10

Ekonomika ir finansai

Europos Parlamento rinkimus Latvijoje triuškinančiu rezultatu laimėjo Valdis Dombrovskis. Jo centro dešinės partija „Vienybė“ surinko 46,19 proc. balsų ir gavo keturias iš aštuonių Latvijai skirtų vietų Europos parlamente.

Šis faktas turėtų būti labai rimtas signalas ne tik Andriui Kubiliui, kuris tuo pat metu, kai V.Dombrovskis gelbėjo Latviją, gelbėjo Lietuvą, bet ir dabartinei valdančiajai daugumai, ypač socialdemokratams. Nes rinkimus Latvijoje laimėjo politikas, kuris Lietuvoje minimas tik kaip sprendimo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo autorius.

Continue reading „Latvių pamoka Lietuvos visuomenei ir elitui” →

ruskije_nesdajutsa
Politinės intrigos

Po Latvijos parlamento rinkimų susidariusi paradoksali padėtis, kai daugiausia mandatų (31 vietą iš 100) laimėjęs rusiškasis “Santarvės blokas”, nors ir neužsitikrinęs daugumos, gali diktuoti sąlygas formuojant naują vyriausybę.

Latvijos valdžią spausti galimybę gavo ir rusakalbiai Latvijos piliečiai bei neturintys pilietybės – jie sudaro nemažą Latvijos gyventojų dalį. Tai ir atsitiko prieš pat turėjusį prasidėti vyriausybės formavimą, tačiau jau susitarus dėl valdančiosios koalicijos buvo pasukta skaldymo ir konfrontacijos keliu. Viena iš trijų Latvijos partijų, planuojančių suformuoti valdančiąją koaliciją, patyrė skaudų smūgį, kai ją paliko beveik ketvirtadalis išrinktųjų į parlamentą.

Continue reading „Latvijoje neramu” →

Berzinis-390x292
Politinės intrigos

Jau aiški data, kada Latvijos piliečiai balsuos dėl Seimo paleidimo. Referendumas šiuo svarbiu klausimu įvyks liepos 23 dieną. O birželio 2 dieną Seime vyko Latvijos prezidento rinkimai – naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas sovietmečio laikų nomenklatūros veikėjas, bankininkas Andris Berzinis.

Jis rinkimuose kelių balsų pervara nugalėjo iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą. Didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko V.Zatlerą, bet Seimas prezidentu išrinko nomenklatūrinės gvardijos atstovą. Kai kas Lietuvoje maišo naująjį prezidentą su tokią pat pavardę ir vardą turinčiu A.Bėrziniu, buvusiu Latvijos ministru ir premjeru. Pastarasis yra žinomas politikas. Tuo tarpu naujasis prezidentas yra šiek tiek dalyvavęs politinėje veikloje, bet daugiau žinomas kaip bankininkas ir artimas stambiausių Latvijos oligarchų bičiulis.

Continue reading „Ši vasara Latvijai taps lemtinga” →

juska_naujas
Aktualijos

Įvykę rinkimai į Latvijos Seimą neabejotinai pradžiugino Lietuvos Premjerą A. Kubilių, kuris pradėjo įsivaizduoti, esą per ateinančius rinkimus į Lietuvos Seimą jo vadovaujami konservatoriai nugalės.

Žinoma, šis klaidingas įvykių Latvijoje interpretavimas gali labai skaudžiai atsiliepti Lietuvai. Paskatintas įsivaizduojamo Latvijos visuomenės apsisprendimo A.Kubilius gali padaryti dar daugiau žingsnių, kurie turbūt tik jam vienam atrodo pragmatiški ir logiški.

Continue reading „Latviai balsavo ne “už“, jie balsavo “prieš“” →