Rizika
Briuselis, sausio 19 d. (dpa-ELTA). NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas mano, kad galima eskalacijos rizika dėl vakarietiškų kovinių tankų tiekimo Ukrainai yra suvaldoma.
„Ar galime suvaldyti riziką? Taip, visiškai“, – ketvirtadienį po NATO Karinio komiteto posėdžio Briuselyje spaudos konferencijoje sakė JAV generolas Christopheris Cavolis.
Taip jis leido suprasti, jog nemato didelio pavojaus, kad Rusija į vakarietiškų kovinių tankų tiekimą Ukrainai reaguotų kariniais smūgiais NATO valstybėms.
Paklaustas, kiek svarbus yra vakarietiškų tankų, pavyzdžiui, „Leopard 2“, perdavimas Ukrainai, komiteto pirmininkas Robas Baueris pabrėžė, jog tankai yra svarbi ginklų sistema, kad būtų galima įveikti rusus ir išvyti juos iš okupuotų teritorijų. „Rusai kovoja su tankais, todėl ir ukrainiečiams reikia tankų“, – teigė jis. Viena vertus, tankai esą reikalingi, kad Ukrainos pajėgos neatsiliktų nuo priešo. Antra vertus, jų reikia Rusijos užimtoms teritorijoms atsikovoti.
Dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai penktadienį JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine tarsis dešimčių šalių gynybos ministrai. Labiausiai rūpimas klausimas – ar bus paskelbta apie tankų „Leopard 2“ perdavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslepia – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakyti raginimai neleisti žeminti Rusijos, siekiant palengvinti tolesnes derybas, jam yra nevisiškai suprantami.
„Tikrai nevisiškai suprantama. Manau, kad ta diskusija, tiek, kiek ji yra dvišalė ir susijusi su Prancūzijos ir Rusijos santykiais, tai čia nesiimčiau komentuoti Prancūzijos lyderių pasisakymų. Tegu jie kalba apie Rusijos vadovų veidus, kaip jie mato genocidinius nusikaltimus… Tegu tai būna jų uždavinys“, – Eltai telefonu iš Japonijos sakė G. Landsbergis.
Visgi, pažymėjo politikas, tokias nuostatas reikėtų vertinti atsargiai, nes, jo teigimu, kalbos apie putinistinės Rusijos „reintegraciją į Europos saugumo architektūrą“ kelia nemažas rizikas Europos saugumui ir vienybei.
„Aš matau vieną riziką, kad kalba apie putinistinės Rusijos reintegraciją į Europos saugumo architektūrą, apie tai, kad mes kalbėsimės (su Rusija – ELTA), kad taiką sudarysime… Tai grasina dideliais iššūkiais ir Europai, ir Europos vienybei. Tiesa sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip tokiems pasiūlymams galėtų pritarti didžioji dalis Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Tiesą sakant, tai mane gąsdina, jog tai griaus ES vienybę. To nereikia pamesti iš akių“, – pažymėjo G. Landsbergis. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
E. Macronas praėjusią savaitę dar kartą perspėjo nežeminti Maskvos, kad būtų išsaugotos durys diplomatiniam sprendimui, kai kariniai veiksmai Ukrainoje bus nutraukti.
Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padarė „istorinę klaidą“ įsiverždamas į Ukrainą ir dabar yra „izoliuotas“. Kartu E. Macronas pakartojo, kad darant spaudimą Maskvai užbaigti pradėtą karą, Rusija neturėtų būti „pažeminta“. Jo teigimu, tą pačią dieną, kai kautynės liausis, reikėtų atverti „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.
Rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Valstybės, taikydamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reguliavimus finansų institucijoms, šioms užkrauna prievoles, kurias iš tiesų turėtų vykdyti teisėsauga, mano rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Verslininkas pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje valstybių taikomus reguliavimus vadina prievarta prieš finansines institucijas.
„Valstybės yra pasirinkusios kelią, kurį aš vadinu atviru finansinių institucijų reketu. Bankams, draudimo kompanijoms, fondams, finansų institucijoms yra sakoma: arba jūs užtikrinkite, kad nebūtų teroristų pinigų plovimo ir t.t., arba mes jus bausime ir atimsime visas licencijas“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė I. Laursas.
Verslininkas pabrėžia, kad įmonių finansavimas ar sąskaitos atidarymas banke yra visiškai skirtingas procesas nei kliento įgyto turto teisėtumo tikrinimas.
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra bandymas paversti tradicinius, didžiuosius fundamentinius finansinius žaidėjus policininku, atliekančiu valstybės darbą. Tikrinti, ar pinigai sąskaitoje yra teisėtai ar neteisėtai uždirbti, neturėtų būti banko prievolė. Čia yra kitas procesas. Tai yra teisėtvarkos, o ne finansinio žaidėjo klausimas, bet valstybėms patogiau reikalauti to iš finansinio žaidėjo“, – mano jis.
Kontrolė
Pasak „Nexture Ventures“ vadovo, valstybės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, pasirinko eiti lengviausiu keliu, tiesiog sugriežtinant finansinių institucijų reguliavimą. Dėl pradėtų taikyti reikalavimų, I. Laurso teigimu, bankai ir kitos įstaigos neretai atsisako pradėti bendradarbiavimą su tam tikrais netipiniais verslais, kadangi dėl biurokratinių reikalavimų kylantys kaštai yra tiesiog per dideli.
„Priežiūros institucijos labai griežtai žiūri į amerikietiškų kompanijų finansų kontrolę. Jeigu kalbame apie kokį nors Lietuvos banką, tai atitikti visus biurokratų reikalavimus, keliamus pinigų pervedimui iš Amerikos į Lietuvą, yra misija neįmanoma arba kaštai yra tiesiog per brangūs. Bankui paprasčiau atsisakyti aptarnauti“, – aiškino verslininkas, kartu pridurdamas, kad dėl keliamų biurokratinių reikalavimų vienai įmonei, norint pradėti veiklą Lietuvoje, būtų reikėję finansų įstaigai pateikti buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo asmens tapatybės dokumento kopiją.
„Viena iš biurokratinių prievolių yra atsekti galutinį naudos gavėją. Realybėje tai reiškia, kad jeigu į tave investuoja koks nors amerikietiškas fondas ar kompanija, tai reikia fiziškai pristatyti notaro patvirtintus pasus visų piliečių, kurie stovi už to fondo. Kuo didesni fondai, tuo svarbesni žmonės stovi už to fondo. Vienas startuolis turėjo pristatyti notaro patvirtintą Trumpo paso kopiją, nes jis stovėjo už fondų, kurie norėjo į Lietuvą investuoti didelius pinigus“, – sakė I. Laursas. Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Finansinė sistema netinkama investicijoms
Anot I. Laurso, dėl itin griežtų finansinės priežiūros taisyklių, bankai suvaržo net ir smulkius verslo atsiskaitymus.
„Šiandien pervesti pinigą iš kažkur į kažkur yra loterija. Ir nesvarbu suma, ir mikrosumos dingsta, nepasirodo, užšaldomos. Nes kai bankus verčia ir grasina nubausti ar kitaip paveikti, bankai atsisako dirbti – tiesiog neaptarnauja smulkių, netipinių verslų ar investuotojų“, – sakė I. Laursas.
„Neduok Dieve, turi amerikietišką pasą, nesvarbu, kad Lietuvoje gyveni, (…) esi vienas iš tūkstančio, dėl tavęs bankui reikia vykdyti priežiūrą, susijusią su Amerika, ir viskas. Pasekmės labai baisos“, – sako jis.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Verslininko teigimu, smulkus verslas ir mažesnio kapitalo investuotojai dėl to neturi galimybių užsitikrinti finansavimą, esą aptarnauti smulkesnius rinkos žaidėjus investiciniams fondams dėl galiojančių griežtų procedūrų tiesiog finansiškai neapsimoka. Anot jo, Lietuvoje retai aptarnaujamos mažesnės nei 100 tūkst. eurų investicijos.
„Tai yra nuostolinga, nes kai reikalaujama tiek biurokratijos, patikrinimų ir priežiūros, išlaikyti atskirus etatus, vykdyti atskirą kontrolę pasirodo, kad smulkūs klientai yra labai nuostolingi, atsisakoma juos aptarnauti ir viskas“, – sako I. Laursas.
Pasak jo, pinigų pervedimai iš užsienio į Lietuvą yra itin apsunkinti. Kai kurios šalys yra diskriminuojamos, pavyzdžiui, Lietuva atmetė 300 mln. eurų vertės investicijas iš Indijos dėl neva abejotinos indiškų lėšų kilmės.
„Finansinė sistema ne tik kad netinkama investicijoms, bet dar priešinasi joms. Tad ir negalima stebėtis, kad jos nevyksta“, – apibendrino verslininkas.
Kurį laiką nepatogumus dėl savo išvaizdos jaučiantys žmonės turėtų atidžiau pasidomėti ką siūlo grožio klinikos. Jose siūlomos ne tik plastinės operacijos, bet ir tokios procedūros, kurios kainuoja mažiau ir suteikia trumpalaikį rezultatą. Į tokias klinikas siūloma kreiptis tiek norintiems paprastesnių procedūrų, tiek ir norintiems ilgam pakeisti išvaizdą. Tiesa, operacijų ir smulkesnių procedūrų kainos ir trukmė skiriasi kaip diena nuo nakties.
Gultis ant operacini stalo galima esant tam tikroms aplinkybėms
Plastikos chirurgai įspėja, kad ne visi besikreipiantys žmonės gali tikėtis, jog jiems bus atlikta norima operacija. Specialistai bet kokiu atveju turi įvertinti visą galimą riziką. Tai reiškia, kad norint operacijos, teks atitikti visas sąlygas, kurios praktiškai susijusios su paciento sveikata. Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet į plastikos chirurgus kreipiasi žmonės, sunkiai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokios ligos tik sukelia papildomą riziką operacijos metu.
Prieš kiekvieną operaciją plastikos chirurgai atlieka pacientų apklausas ir tam tikrus tyrimus tam, kad būtų išsiaiškinta kokia rizika kils naudojant bendrą ar vietinę nejautrą. Apklausų metu dažniausiai užduodami bendro pobūdžio klausimai, kurie susiję su sveikatos būklės apibendrinimu. Klausiama ar pacientas neturi kažkokių sveikatos nusiskundimų, dėl kurių dar nebuvo atlikti tyrimai. Taip pat bandoma išaiškinti ar pacientas nėra kažkam alergiškas. Žinoma, klausiama apie lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, astma ir t.t. Tik po paciento sveikatos būklės įvertinimo paaiškėja ar jam bus atliekama plastinė operacija ar ne.
Profesionalūs plastikos chirurgai dirba Ficlinica grožio ir estetikos klinikoje Kaune.
Grožio klinikose ne tik keičiama išvaizda, bet ir gerinama gyvenimo kokybė
Plastikos chirurgai dabar gali pasiūlyti įvairiausias operacijas, kurios ženkliai pagerina gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, tokiose klinikose neretai atliekamos skrandžio mažinimo operacijos, kurių dėka pacientas lengviau numeta nereikalingą svorį. Taip pat siūlomos riebalų nusiurbimo operacijos, kuomet didžiulis svoris jau trukdo laisvai judėti. Tiesa, nutukimo atvejais riebalų šalinimo operacijos atliekamos tik gerai išanalizavus paciento sveikatos būklę. Ne visais atvejai tokių operacijų metu pašalinamas visas riebalų perteklius.
Plastikos chirurgai taip pat informuoja pacientus, kurie tikisi, jog tam tikros operacijos duos ilgalaikius rezultatus. Teigiama, kad rezultatų ilgalaikiškumą garantuoja paties paciento elgesys. Pavyzdžiui, riebalų šalinimo operacija bus neveiksminga žmogui, kuris po operacijos neketina keisti mitybos įpročių. Taip ir toliau maitinantis, riebalai grįš, o tokių operacijų skaičius yra ribotas.
Pabrėžiama, kad medicinoje visada yra ribos, o jos labiausiai turi būti jaučiamos grožio sektoriuje
Kalbant apie tokias operacijas kaip riebalų nusiurbimas, svarbu priminti, kad jų metu dažnai atliekamos ir odos pertekliaus pašalinimo procedūros. Jeigu kreipiatės į plastikos chirurgus dėl riebalų ir odos pertekliaus pašalinimo operacijų, tuomet turėkite galvoje, kad tokių operacijų negalėsite atlikti kada tik panorėję. Pašalinus odos ir riebalų perteklių, tie riebalai su laiku grįš, jeigu nekoreguosite gyvenimo būdo. Tačiau, blogiausia tai, kad oda neatauga. Vadinasi tokių procedūrų skaičius yra ribotas.
Plastikos chirurgų teigimu, riebalų nusiurbimo operacija turėtų būti kombinuojama su kitomis paslaugomis. Tai reiškia, kad pacientas po operacijos turės keisti mitybos įpročius, o jeigu tie įpročiai yra žalingi iš psichologinės pusės, tuomet dėl jų atsikratymo teks kreiptis į psichologus.
Tokios plastinės operacijos turi būti atliekamos su sąlyga, kad pacientas laikysis visų nurodymų. Blogiausia kas gali nutikti – po operacijos gali būti jaučiamas didesnis skausmas ir diskomfortas. Ką jau kalbėti apie į balą išmestu pinigus. Tad, gerai viską apgalvokite prieš rinkdamiesi plastikos chirurgų paslaugas.
Teisinga – klaidinga
Buvusi Prancūzijos sveikatos ministrė Agnes Buzyn penktadienį buvo apkaltinta dėl to, kaip pernai tvarkėsi su COVID pandemija, kai Paryžiaus specialiojo teismo tyrėjai nusprendė, kad yra pagrindas patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.
A. Buzyn pareikšti kaltinimai „kėlus pavojų kitų gyvybėms“, sakė respublikos Teisingumo teismo prokuroras, bet antrasis galimas kaltinimas dėl „nesugebėjimo stabdyti nelaimę“ nepateiktas.
Buvusi gydytoja, galėsiantis apskųsti kaltinimą, penktadienį dalyvavo teismo posėdyje ir sakė, kad džiaugiasi „puikia proga pasiaiškinti ir nustatyti tiesą“. Ji sakė, kad „neleis diskredituoti vyriausybės ar savo, kaip ministrės, veiksmų, kai mes tiek daug padarėme, kad parengtume savo šalį pasaulinei sveikatos krizei, kuri vis dar tęsiasi“.
Šie kaltinimai yra smūgis prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio sprendimai dėl sveikatos krizės bus kruopščiai išnarstyti per rinkimų kampaniją kitais metais, tačiau teismas irgi gali sulaukti įtarimų dėl perdėto teisminio persekiojimo.
A. Buzyn, pasitraukusi iš pareigų pernai vasarį, po kelių savaičių, kai Prancūzijoje buvo patvirtinti pirmieji COVID atvejai, sulaukė kritikos ir pašaipų dėl savo pirminių pareiškimų apie pandemiją. Iš pradžių 2020 m. sausį ji sakė, kad „praktiškai nėra jokios rizikos“ importuoti „Covid-19“ iš Kinijos miesto Vuhano, kur pasireiškė pirmiasis protrūkis, o paskui sakė, kad „koronaviruso plitimo tarp gyventojų rizika yra labai maža“. Po mėnesio, kai paliko ministeriją ir nesėkmingai siekė tapti Paryžiaus mere, ji tvirtino, jog „cunamis dar ateis“, o tai akivaizdžiai prieštaravo jos ankstesniems pareiškimams.
Vėžio ir transplantacijos specialistė A. Buzyn vėliau sakė parlamento tyrėjams, kad dar sausį įspėjo prezidentą ir tuometinį ministrą pirmininką Edouard‘ą Philippe’ą apie galimus COVID pavojus.
Respublikos Teisingumo Teismas buvo įkurtas 1993 m., kad ministrus būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn siekiant pagerinti jų atskaitomybę, nes buvo manoma, kad ministrų kabineto nariai gali išvengti teisinio pasmerkimo už savo veiksmus einant pareigas. Kai kurie kritikai kaltina teismą esant pernelyg lėtą ir atlaidų, o A. Buzyn gynėjai laiko tyrimą nesąžiningu bei galinčiu atgrasyti kitus nuo įsitraukimo į politiką.
Tiriama ir buvusio ministro pirmininko E. Philippe’o bei dabartinio sveikatos apsaugos ministro Olivier Verano veikla.
A. Buzyn pasitraukė iš politikos ir sausį ėmė dirbti Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, taip pat kritikuoto dėl reagavimo į pandemiją, kabinete.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tiek nuogąstavimus dėl migrantų sąlygų Vyriausybei išsakančios organizacijos, tiek visi šalies gyventojai turėtų stengtis informuoti kuo daugiau žmonių, ketinančių nelegaliai patekti į Lietuvą, apie realią atvykėlių padėtį šalyje.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos ir visi mes turėtumėme padaryti daugiau, jog žmonės, kurie pasirenka čia vykti, įsigyti lėktuvo bilietą ir atvykti į Baltarusiją neva turistiniais tikslais, jie turi žinoti, kuo rizikuoja. Jie rizikuoja tuo, kad Lietuva niekada nebuvo susidūrusi su tokiu nelegalios migracijos srautu, todėl natūralu, kad logistinių iššūkių yra daug. Kuo daugiau žmonių susigundys šia neegzistuojančia galimybe, tuo šių iššūkių, deja, bus tik daugiau“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Rizika
Pasak premjerės, Lietuvai iš esmės nekiltų didelių iššūkių suteikti tinkamas sąlygas atvykėliams, kadangi tai, jos vertinimu, jau yra pavykę padaryti ir anksčiau.
„Reikia suprasti, kad keli tūkstančiai žmonių Lietuvai nėra logistinė problema. Mes priėmėme daugiau nei 2 tūkst. žmonių pagal humanitarines vizas iš Baltarusijos ir, kaip matote, Lietuva nesugriuvo ir tikrai veikia, funkcionuoja“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Visgi ji pažymi, kad Lietuvai sunkumų šiuo metu kyla būtent dėl to, kad didelis migrantų srautas šalį staiga užplūdo vienu metu.
„Problema yra dėl labai didelio srauto per labai trumpą laiką, nes iš esmės visi šie žmonės kirto valstybės sieną per kelias pastarąsias savaites, ir natūralu, kad logistinių iššūkių yra nemažai“, – aiškino I. Šimonytė.
Pripažinkime, jog vestuvės yra viena gražiausių švenčių, kurią yra tiesiog būtina įamžinti. Todėl yra svarbu pasirinkti patyrusį fotografą, kuris ras tinkamą apšvietimą ir turės idėjų, kaip sukurti unikalias vestuvių nuotraukas. Vestuvių fotografą renkasi net ir tie, kurie nemėgsta fotografuotis. Apie vestuves svajoja kiekviena moteris. Dažniausiai dar vaikystėje mergaitės pradeda galvoti apie tai, kokią suknelę pasirinks ir kitus dalykus. Jei norite, jog vestuvės būtų įamžintos, labai svarbu pasirinkti fotografą, kuris galės tai padaryti.
Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.
Pasirinkti fotografą yra nelengvas darbas. Geri fotografai turi daug užsakymų, todėl juos užsisakyti reikia prieš kelis mėnesius ar net anksčiau, taip pat jie kainuoja brangiai. Tačiau svarbu rinktis tik patyrusį fotografą, kuris jau padarė daug gerų nuotraukų. Pasirinkti fotografą bus lengviau, žinant kelis dalykus:
Geras fotografas nebūtinai turės atitinkamą išsilavinimą, tačiau turės ilgametę darbo patirtį ir daug pavyzdžių. Jei Jūsų pasirinktas fotografas turi atitinkamą išsilavinimą, tačiau neturi daug darbo patirties. Tuomet samdyti jį yra rizikinga. Žinios yra reikalingos, tačiau patirtis yra svarbiausia. Jei fotografas turi daug žinių, tačiau mažai patirties, jis dar nepatyręs fotografas. Rinkitės tą, kuris turi atlikęs daug darbų ir gali išpildyti visus Jūsų lūkesčius.
Samdyti mėgėją yra pigiau, tačiau jis nesuteiks to, ką gali profesionalas. Yra nemažai mėgėjų fotografų, kurie dirba kitoje srityje, tačiau laisvalaikiu fotografuoja, jog užsidirbtų. Tokie fotografai puikiai tinka tam, jog būtų įamžintos vakarėlių akimirkos, jie gali padaryti daug gražių nuotraukų, tačiau nereikėtų juos rinktis vestuvėms. Jie neturi tiek patirties, kiek profesionalai, todėl negalės suteikti Jums reikiamos kokybės. Be to, mėgėjai neturi įrangos, kurią turi profesionalai. Fotografo įrangos kaina gali siekti net 10 000 eurų ar daugiau. Jei žmogus fotografija užsiima tik laisvalaikiu, akivaizdu, jog jis neinvestuoja tokios sumos į įrangą.
Vestuvių fotografas ne tik fotografuoja, bet ir redaguoja nuotraukas. Nuotraukų redagavimas tai nebūtinai spuogų panaikinimas ar talijos ploninimas. Programų dėka, fotografai nuotraukas gali padaryti profesionalesnes, pakeisti apšvietimą. Nuotraukų redagavimas yra naudojamas praktiškai visuomet. Nesvarbu, ar tai asmeninė fotosesija, ar vakarėlis, ar šventė, greičiausiai fotografas pasiūlys redaguoti nuotraukas. Kai kurie už tai siūlo papildomą kainą, kiti jau įskaičiuoja į bendrą mokamą sumą. Pasitaiko, jog fotografai patys nuotraukų neredaguoja, o samdo žmogų, kuris tai padaro. Verta pasidomėti apie nuotraukų redagavimą prieš pasirenkant fotografą. Galbūt pasirinktas fotografas neredaguoja nuotraukų ir jas įteikia iš karto po fotosesijos. Profesionalūs fotografai dažniausiai redaguoja nuotraukas ir padaro jas dar gražesnėmis.
Skaudi Lietuvos pensininkų dalia. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Statistikos departamentui paskelbus, kad skurdo rizikos lygis pernai šalyje sumažėjo 2,3 proc. punkto, ekspertai kaip vieną didžiausių neigiamų veiksnių skurdo rodikliams nurodo mažą senatvės pensijų dydį. Vis dėlto, tikimasi, kad statistika ateityje turėtų gerėti.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė Eltai teigė, kad Lietuvoje didžiausias problemas dėl skurdo kelia mažos senatvės pensijos.
„Kadangi senatvės pensijų gavėjų daug, jų pajamos mažos, auga (pensijos – ELTA) lėčiau nei atlyginimai, todėl dalis pensininkų atsiduria tame klasikiniame skurde. Pastaruoju metu senatvės pensijos buvo didintos ir galbūt tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl skurdo rodiklis gerėjo“, – sakė I. Valeškaitė.
Kalbėdama apie priemones, kurias valdžia įgyvendina koronaviruso kontekste, ekspertė teigė, kad jos prie skurdo mažinimo ilguoju laikotarpiu neprisideda.
„Vaiko pinigai turi mažą poveikį skurdui, nes jie yra mokami visoms šeimoms, auginančioms vaikus – ir pasiturinčių asmenų, ir viduriniosios klasės, ir skurstančiųjų šeimoms“, – Eltai teigė ji.
„Galima būtų atsisakyti paramos tiems, kuriems ji nėra būtinai reikalinga, daugiau mokant nepasiturintiems asmenims. Dabar kažkiek diferencijuoti vaiko pinigai pagal šeimos pajamas, bet tai būtų galima plačiau taikyti. Kuo daugiau išleidžiame lėšų, remdami tuos, kuriems parama nėra reikalinga, tuo mažiau galime pagelbėti tiems, kurie tikrai yra atsidūrę skurde“, – tęsė I. Valeškaitė.
Jos nuomone, visą laiką bus žmonių, atsiduriančių žemiau skurdo rizikos ribos.
„Visą laiką bus tokių asmenų, kurie yra žemiau skurdo rizikos ribos ir kurių pajamos yra mažos, ypač skirtinguose gyvenimo etapuose. Jaunimas pradeda kažkokią savo darbinę karjerą, jų pajamos pradžioje yra dažnai nedidelės, todėl normalu, kad tam tikru gyvenimo etapu jų pajamos yra mažesnės nei nustatytas rizikos dydis“, – kalbėjo LLRI ekspertė.
„Apskritai norėtųsi, kad kuo daugiau asmenų galėtų dirbti, pragyventi ir tam reikia sudaryti galimybes. Tai tiek švietimas, tiek galimybės kurti savarankišką veiklą“, – pridūrė I. Valeškaitė.
Pensininkų vargai Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgė kelias priežastis, kodėl šių metų skurdo statistika galėjo pagerėti.
„Pagrindinė priežastis yra sparčiau kylančios pensijos. Kita priežastis – vaiko pinigai, kurie pasiekia didesnį ratą žmonių ir atitinkamai kai kurie žmonės išlipo iš skurdo rizikos ribų. Trečias dalykas – bendra ekonominė situacija, kuri leido sukurti daugiau darbo vietų, turint omeny, kad didžiausias skurdas yra tarp darbo neturinčių asmenų arba neaktyvių gyventojų. Užimtumo lygis auga, tai ir skurdo riba atitinkamai mažėja“, – Eltai sakė Ž. Mauricas, pridurdamas, kad situaciją gerina ir dirbančių vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas.
Kalbėdamas apie COVID-19 pandemijos įtaką skurdo rodikliams, Ž. Mauricas pabrėžė, kad galima tikėtis trumpalaikio poveikio, tačiau ne ilgalaikio.
„Trumpalaikis poveikis be jokios abejonės bus teigiamas, skurdo rizika ženkliai sumažės Lietuvoje. Pensijos ir, kitas dalykas, mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims buvo kompensuojama didesnė dalis darbo užmokesčio. Ilgesnėje perspektyvoje (skurdo rodikliai – ELTA) gali vėl sugrįžti į pirminę padėtį, nes ekonomika atsigauna, juolab paramos mechanizmai bus sumažinti“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, geresnių skurdo rodiklių išlaikymas priklausys ir nuo šalies ekonomikos augimo tempo.
„Tai kaip ir galima sakyti, kad dalinai turėjo nemažą įtaką sprendimai priimti (valdžios – ELTA), tik tvarume klausimas, kiek tai yra tvaru. Jei pavyks išlaikyti, tada bus gerai. Bet išlaikymas priklausys nuo tolesnio ekonomikos augimo, dirbančiųjų augimo, taip pat šešėlis išlieka klaustukas“, – Eltai sakė Ž. Mauricas, pridurdamas, kad kitų metų rezultatai turėtų būti dar geresni.
Statistikos departamentas kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 2,3 proc. punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 1,7 proc., o kaime – sumažėjo 3,4 proc. punkto.
Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 31,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 6,1 proc. punkto.
Šv. Velykos. Vytauto Visocko nuotr.
Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys ragina užsienyje dirbančius Lietuvos piliečius nevažiuoti į Lietuvą švęsti Velykų. Pasak jo, dėl pasaulyje siaučiančios epidemijos toks sprendimas yra pernelyg rizikingas.
„Noriu atkreipti dėmesį tų, kuriems grįžimas į Lietuvą nėra būtinas. Jeigu jūs esate susiplanavę velykines atostogas ir dirbate užsienyje, tikrai kviečiu atsisakyti tų planų. Jūs turėsite 14 dienų praleisti griežtame karantine, griežtoje izoliacijoje“, – teigė jis, pabrėždamas, kad, viena vertus, policija akylai stebės, ar laikomasi karantino sąlygų, kita vertus, jo teigimu, grįžę iš užsienio piliečiai rizikuos užkrėsti savo artimuosius.
„Supraskite, vietoje planuoto Velykų „zuikio“ savo artimiesiems galite parvežti koronavirusą, – net jei nejaučiate jokių simptomų“, – spaudos konferencijoje pabrėžė G. Surplys.
Jis taip pat priminė, kad nuo balandžio 4 d. yra stabdomi skrydžiai ir keltai į Lietuvą, išskyrus Kylio maršrutą. Išimtys, jo teigimu, bus taikomos tik tiems, kurie yra įsigiję bilietus iki balandžio 1 d.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nepaisant to, tęsė G. Surplys, Lietuva nėra uždaryta. Pasak jo, šiuo metu į Lietuvą patekti yra du galimi keliai.
„Tai sausumos kelias per Latviją, nes Talino–Helsinkio keltas dar kelia. Jis kels, mano žiniomis, iki balandžio 6 dienos. Taip pat vyksta repatriaciniai „Lufthansa“ skrydžiai du kartus per savaitę maršrutu Londonas–Frankfurtas–Talinas. Taigi, grįžus į Taliną, galima sausuma parvažiuoti į Lietuvą“, – sakė G. Surplys.
Tuo metu nuo balandžio 4 dienos grįžti į Lietuvą iš Latvijos bus galima tik per Saločių punktą. „Žinoma, su visa ten būsima grįžtančių asmenų patikra“, – pridūrė jis.
Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas buvęs Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovas Skirmantas Malinauskas teigia, kad šiuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra įsivėlęs į didelį konfliktą su medikais. Anot jo, jei ministras nekeis savo retorikos ir nepripažins savo klaidų, nieko gero kovoje su koronavirusu tikėtis nereikėtų.
S. Malinauskas pripažįsta, kad šiuo metu valstybei gauti svarbiausias priemones medikams yra iššūkis. Bet, pasak jo, padaryta didelė komunikacinė klaida, kai SAM nepripažino, kad medikams apskritai trūksta reagentų, reikalingų koronavirusui testuoti. S. Malinauskas pažymi, kad SAM, neigdama savo klaidas ir jų nepripažindama tik dar labiau padidino nepasitikėjimą tarp medikų, visuomenės bei valdžios atstovų.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Penktadienį ministras sako, mums nereikia sureikšminti testų dėl koronaviruso. Šeštadienį nacionaliniam transliuotojui jis jau sako, kad jam baisiausia, jog medikai eina su indikacijomis į darbą. Nesuprasdamas, kad medikai, turėdami indikacijų, net nesugeba, negali pasitikrinti, nes neatitinka SAM sukurto rizikos profilio. Čia esminis dalykas. Medikai sulaukia ministro kritikos, nors iš tikrųjų ministras Veryga turi prisiimti visą atsakomybę. Medikai, be abejo, pradeda pykti“, – Eltai sakė S. Malinauskas.
Anot S. Malinausko, ministrui reikia išmokti prisiimti atsakomybę, padarius klaidą ją pripažinti, o ne užsiiminėti neigimu.
„Jeigu kažkur valdžia klysta, reikia pasakyti „atsiprašome, mes suklydome“. Jeigu padaryti sprendimai, dėl kurių reikia prisiimti atsakomybę, tai ir reikia prisiimti atsakomybę. Bet nereikia pasakoti apie tai, kad visiems medikams respiratoriai nebūtini, o reikalingi tik tiems, kurie dirba tiesiogiai su koronavirusu. Arba kad didelio testavimo nereikia sureikšminti. Tai pykdo medikus ir rodo nekompetenciją“, – sakė S. Malinauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
S. Malinauskas taip pat kelia klausimą, kodėl neleidžiama komunikuoti Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovui Giedriui Surpliui. Buvęs premjero patarėjas stebisi, kad A. Veryga, eidamas tokias svarbias pareigas, apskritai turi kada komentuoti.
„Mano galva, koordinavimo centro vadovas iš tikrųjų yra labiausiai užimtas žmogus ir jis turėtų išeiti komentuoti tik ypatingais įvykiais. O VIG turėtų teikti komentarus ir valdyti komunikacinį lauką. Paradoksalu ir tai, kad A. Veryga buvo visose spaudos konferencijose, bet jis dingsta, kai atsirado pirma bloga naujiena apie tai, kad Ukmergės ligoninėje miršta moteris, o prieš tai moteris nediagnozuota ir paleista namo ir t.t Riekia atsakyti daug klausimų ir pranešti blogą žinią, o ministro nebėra. Jeigu į šį procesą žiūrėsime kaip į viešuosius ryšius, turėsime labai rimtą problemą. Tie augantys reitingai labai greitai virs krintančiais reitingais ir tas pasitikėjimas, kuris atsirado, nes atsirado ekstremali situacija – jis labai greitai ištirps. Problema yra tai, kad reikia žiūrėti ne kaip į viešuosius ryšius, o kaip į krizę bei visuomenės informavimą. Greitai, laiku pateikti objektyvią informaciją“, – teigė jis.
S. Malinauskas taip pat teigia, kad ministerija dar nesusitvarkė su biurokratiniu aparatu. Todėl, pasak jo, ministerija ir negali priimti sprendimų greitai.
„Pasiklysta visiškai prioritetuose. Tai, kas iš tikrųjų kalbama išorėje, visiškai nebeatitinka to, kas yra viduje. Tai jeigu kažkas ieško dabar kaltų asmenų ar pažeidimų, manau, geriausia būtų surasti tuos biurokratus, kurie labiausiai šiuo metu stabdo procesą ir juos eliminuoti. Tiesiog neleisti dalyvauti žmonėms, kurie bijo prisiimti atsakomybę, kai sprendimų reikia labai greitai. O tų sprendimų greitai negali priimti, nes visuomet girdi: „uždrausim, neleisim, sukursime įstatymą“. Deja, tai neduoda gerų rezultatų“, – sakė S. Malinauskas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kreipiasi į jaunus žmones, ragindama koronakrizės metu paisyti griežtų judėjimo ribojimų.
„Aš turiu žinią jauniems žmonėms, – Ženevoje sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Jūs nesate nenugalimi“.
Nors pagyvenę žmonės turi didžiausią riziką užsikrėsti koronavirusu Sars-CoV-2 ir susirgti Covid-19, tačiau liga neaplenkia jaunimo. „Šis virusas ir jums gali reikšti kelias savaites ligoninėje ar jus net pražudyti“, – pabrėžė T. A. Ghebreyesusas. Visi žmonės, anot jo, turi susitelkti, nepaisant šalių sienų ir kartų. „Solidarumas, solidarumas, solidarumas“, – reikalavo PSO vadovas.
Daugelis žmonių ignoruoja raginimus kiek įmanoma likti namuose.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patvirtino, kad perduos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją apie Seimo narę Iriną Rozovą, dėl kurios ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija.
„Gavau trijų konservatorių kreipimąsi, pagal jų kreipimąsi taip jiems ir atsakėme atiduodami jiems tą (VSD. – ELTA) laišką“, – teigė Seimo vadovas.
Pasak Seimo pirmininko, VSD informacija apie I. Rozovą nėra įslaptinta.
„Raštas yra be grifo, kurio NSGK prašo“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas teigė, kad I. Rozovai suteikti leidimo dirbti su slapta informacija apskritai nereikėjo.
„Leidimo išduoti dirbti su slapta informacija nebereikėjo, kadangi ji nebuvo pareigose. Tiesiog aktualumas prapuolė (…) Nebebuvo poreikio išduoti leidimo darbui su slapta informacija“, – teigė V. Pranckietis.
Paklaustas, kodėl I. Rozovai Seimo valdyba leido vykti į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, V. Pranckietis teigė, kad tai buvo techninis sprendimas.
„Tai yra asmeninė Seimo nario iniciatyva. Seimo nariai yra laisvi savo pasirinkimuose. Atrodo, Sveikatos reikalų komitetas pasirašė išvažiuojant ir pasirašė dar frakcija. Toliau yra Seimo valdybos tik techninė veikla patvirtinti“, – teigė parlamento vadovas.
Pasak Seimo pirmininko, Lietuva visuomet buvo tolerantiška visiems tikėjimams.
„Organizacija buvo organizuota Graikijoje, šiuo atveju, Asamblėja vyko į Sakartvelą. Mes nesame priešiški nei Sakartvelui, nei Graikijai, todėl nematėme tokių sprendimų. Bet, kuomet įvyko toks politinis veiksmas Sakartvele, tuomet visi sukruto, kas čia buvo tokio, o mes esame labai tolerantiški visoms tikyboms bei visiems tikėjimams Lietuvoje, tarp jų ir ortodoksų“, – teigė jis.
NSGK nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, reikalaudami pateikti Seimo nariams ir visuomenei Valstybės saugumo departamento jam pateiktą informaciją, kodėl Irinai Rozovai nebuvo suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija.
„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 d. Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš Valstybės saugumo departamento, kodėl I. Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau, skirtingai negu Mindaugo Basčio atveju, V. Pranckiečiui šįsyk, panašu, pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai“, – teigia L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Pasak L. Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją.
Praėjusią savaitę į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika patvirtino, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.
Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.
Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.
Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.
Didžioji Britanija pritarė dar vienam „Brexito“ atidėjimui iki spalio 31 dienos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas naktį į ketvirtadienį Briuselyje patvirtino, kad britų premjerė Theresa May sutiko su ES pasiūlymu dėl pakartotinio skyrybų nukėlimo.
Anot D. Tusko, dabar veiksmų imtis turi Didžioji Britanija. „Per tą laiką įvykių eiga bus visiškai Jungtinės Karalystės rankose“, – sakė jis po specialaus ES viršūnių susitikimo.
Didžioji Britanija gali pritarti esamam „Brexito“ susitarimui, permąstyti savo strategiją ar atsisakyti planuojamo išstojimo iš ES, pabrėžė D. Tuskas. Tačiau suteikti šeši mėnesiai laiko esą negali būtų paleisti vėjais.
Prieš tai likusios ES šalys susitarė dėl vėliausios „Brexito“ datos – spalio 31-osios. Tokiam ilgam termino atidėjimui pirmiausiai priešinosi Prancūzija. Jei parlamentas Londone pritars vyriausybės su ES išsiderėtai išstojimo sutarčiai, Didžioji Britanija iš ES galės išstoti ir anksčiau.
Birželį ES šalių lyderiai susitikime ketina kalbėti apie Didžiosios Britanijos pažangą „Brexito“ klausimu, tviteryje rašė Maltos premjeras Josephas Muscatas. Pradžioje „Brexitas“ buvo planuotas jau kovo 29-ąją, tačiau ES šį terminą pratęsė iki ateinančio penktadienio. Jei dabar nebūtų priimtas sprendimas dėl skyrybų nukėlimo, penktadienį greičiausiai būtų įvykęs chaotiškas „Brexitas“ su dramatiškais padariniais ekonomikai ir daugeliui gyvenimo sričių.
Datos atidėjimas, remiantis viršūnių susitikimo pareiškimo projektu, susietas su aiškiomis sąlygomis. Britai gegužę turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tai turi užtikrinti, kad nebus teisinių sunkumų, jei Didžioji Britanija vasarą dar bus ES narė, tačiau nebus rinkusi parlamentarų.
Vis dėlto britų premjerė Th. May mano, kad jos šalies pasitraukimas iš ES galimas ir iki Europos Parlamento rinkimų. Jei pavyktų iki gegužės 22-osios ratifikuoti išstojimo sutartį, šaliai nereikėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, po viršūnių susitikimo ketvirtadienio rytą Briuselyje sakė premjerė.
Dar viena „Brexito“ atidėjimo sąlyga yra ta, kad britų vyriausybė įsipareigoja nesikišti į ES sprendimų priėmimą ir jų neblokuoti. Tai, pavyzdžiui, gali būti svarbu skiriant kitą Europos Komisijos pirmininką ar derantis dėl 2021-2027 metų ES finansų.
Th. May prieš tai agitavo atidėti „Brexitą“ iki birželio 30 dienos. Tačiau D. Tuskas įspėjo, jog trumpas atidėjimas kelia vis naujų neeilinių viršūnių susitikimų ir terminų riziką. Tai esą ateinančiais mėnesiais gali aptemdyti ir paralyžiuoti likusį ES dabą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Revolut“, sako, kad jam tokia situacija yra keista, o visa informacija jau buvo žinoma.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Man keista tokia situacija. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas. Jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė grupė, todėl atitinkamai dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų. Mes tikrinome tą informaciją, kuri dabar yra aptarinėjama viešai, visoje eilėje užsienio institucijų. Nieko naujo, ko mes nežinojome, viešojoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes tikrai įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos centrinis bankas išdavė „Revolutui“ bankinę licenciją“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Lietuva turėtų būti bendros ES finansų rinkos dalimi.
„Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis bendros laisvos rinkos galimybėmis, nes finansų rinka šiai dienai Europoje nėra vieninga“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).
S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovais.
Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.
Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.
„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.
Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.
„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.
„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.
Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.
Kinijos ambasada Vašingtone įspėja dėl kelionių į JAV, praneša agentūra „Reuters“.
„Viešasis saugumas Jungtinėse Valstijose nėra geras. Čia dažnos šaudynės, užpuolimai ir vagystės , – sakoma ambasados interneto puslapyje paskelbtame pranešime. – Į JAV vykstantys asmenys turi budriai stebėti savo aplinką ir įtartinus asmenis“. Turistai, be to, turi būti pasiruošę didelėms gydymo sąskaitoms, apgaulėms telefonu, kratoms ir daiktų konfiskavimui muitinėje, taip pat gamtos katastrofoms.
Atsakydamas į klausimą, ar šio perspėjimo laikas yra politiškai motyvuotas, Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas antradienį pabrėžė, kad vasara yra pagrindinis kinų turistų lankymosi JAV laikas. Ambasados, anot jo, privalo įspėti dėl potencialių rizikų užsienyje.
Šis perspėjimas beveik visiškai atitinka jau sausį paskelbtą ambasados perspėjimą. Santykiai tarp Kinijos ir JAV šiuo metu yra labai įtempti, visų pirma – dėl prekybos ginčo tarp abiejų šalių.
Kinija neretai skelbia perspėjimus dėl kelionių, pirmiausiai – į tas šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Tačiau kai kurios vyriausybės kaltino Pekiną, kad jis tokiomis priemonėmis, kaip užsienio turizmo ribojimas, mėgina daryti įtaką politiniams ar ekonominiams ginčams. Kinija tai paprastai paneigia.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teikia pasiūlymus svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriais siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad investuotojui investuojant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, strategiškai svarbius ūkio sektorius ar planuojant vykdyti veiklą šalia strateginės reikšmės objektų būtų vertinami to investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
Pasak L. Kasčiūno, svarstomame įstatymo projekte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis „turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. O šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.
Vadinasi, yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. O naujajame įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis.
„Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai investuotojas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie, beje, gali būti susiję su tų pačių valstybių institucijomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojai, tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo ar pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, tai yra tam tikra teisinė spraga, kurią siekiama pašalinti. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius gali investuoti tik visiškai skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai.
Ar saugios šios spynos? Youtube.com nuotr.
Parlamentaras taip pat siūlo nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Pirmai kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų, antrai – ne mažiau kaip du trečdaliai.
Tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek svarstomoje naujojoje jo redakcijoje numatyta, kad asmenys, pretenduojantys į svarbias pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse, šalies specialiųjų tarnybų yra tikrinami, ar atitinka įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Naujajame įstatymo projekte numatytas patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.
Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal einamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, dinamiškos geopolitinės situacijos kontekste tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką strateginių įmonių darbuotojams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Todėl, anot jo, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į svarbias pareigas tose įmonėse. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka.
Vladimiras Putinas „daug pasiekė, naudodamas žiniasklaidą valdžiai Rusijoje konsoliduoti, o taip pat – dar daugiau – informaciniame kare prieš Vakarus“, – tvirtina savo straipsnyje laikraštyje The New York Times žurnalo The Economist Rusijos ir Rytų Europos skyriaus redaktorius Arkadijus Ostrovskis.
Spėjamas Rusijos specialiųjų tarnybų įsilaužimas į Demokratų partijos Nacionalinio komiteto elektroninį paštą – tai „tik šviežiausias pavyzdys to, kaip Putinas naudoja informaciją kaip ginklą. O ryšius su WikiLeaks Kremlius plėtoja daugelį metų“, sakoma straipsnyje.
„Per šaltąjį karą Kremlius ištisus dešimtmečius kišosi į Amerikos politinį gyvenimą“, – priduria autorius.
Amerikiečiai klausia: „Kodėl Rusija, kuri atmetė komunistinį mokymą, šiandien stengiasi susilpninti Vakarus?“
Autorius aiškina: jeigu dauguma amerikiečių įvertino šaltojo karo pabaigą kaip pergalę prieš SSSR, tai, daugumos Rusijos piliečių nuomone, buvo jų sveiko proto pergalė prieš išprotėjusį ir nekompetentingą režimą.
Paskui Amerika padarė klaidą: pradėjo triumfuoti, užuot sveikinusi rusų tautą su pergale ir suteikusi finansinę pagalbą, kurios pakaktų ekonominio kolapso pasekmėms sušvelninti. Tokia JAV pozicija vėliau Putinui padėjo SSSR suirimą vaizduoti kaip Amerikos intrigų rezultatą.
Logika tokia: jeigu Amerika laimėjo šaltąjį karą, tai SSSR subyrėjimas ir rusų nuskurdimas – Vašingtono kaltė. O jeigu Rusija pralaimėjo, tai vieną kartą ji pabandys atkeršyti.
„Antiamerikanizmas rusams – įprastas būdas išlieti nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą žvelgiant į savo korumpuotą ir slegiantį režimą“, – sakoma straipsnyje. Valstybinė žiniasklaida atkūrė Rusijos kaip apgultos tvirtovės vaizdą.
„Šiandien Putinas vaizduoja Rusijos veiksmus kaip atsakingą, o ne kaip agresyvų elgesį. Kaskart, kai Rusija atakuoja vieną iš buvusių sovietinių respublikų, konfrontacija vaizduojama kaip „karas svetimomis rankomis“, Amerikos pradėtas prieš Rusiją“, – rašo autorius.
Ostrovskio nuomone, „perkrovimas“ irgi buvo klaida. Vašingtonas ir Berlynas „nusprendė sustiprinti Dmitrijų Medvedevą, tikėdamiesi suskaldyti Rusijos elitą“. Bet nepasisekė. Užtat Rusija nepatyrė neigiamų padarinių dėl karo Gruzijoje ir vėliau nusprendė, kad jos išpuolis į Ukrainą baigsis sėkmingai, mano autorius.
Kai dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių protestavo prieš Putino grįžimą į prezidento postą, šis apkaltino Hilari Klinton imantis „aktyvių priemonių“ demonstrantams pakurstyti.
„Dabar Putinas, garsėjantis įpročiu pykti, atrodo, „aktyviomis priemonėmis“ žlugdo pačios Klinton prezidentinę kampaniją. Tai, kad demokratų Nacionalinio komiteto elektroninių laiškų paviešinimas gali pasitarnauti tik Donaldui Trampui, – tikriausiai, tik papildoma premija“, – rašo autorius. Jo nuomone, Trampas mielas Kremliui tuo, kad nelabai domisi Rusijos įtakos sferomis.
Autoriaus nuomone, Rusijos galimybės paveikti Amerikos žiniasklaidą ribotos. Ir vis dėlto „įpykusi ir silpstanti Rusija žymiai pavojingesnė, negu stiprėjanti ekonominė valstybė, tokia kaip Kinija“, perspėja jis.
Ostrovskio nuomone, Putino baimės turi šiokio tokio pagrindo: „Putino autoritarizmas negali rungtyniauti su atvirumu, konkurencija ir įstatymų viršenybe pagrįstos sistemos patrauklumu. Ir tada, ir dabar geriausias būdas, kuriuo Vakarai gali priešintis Rusijai, – tai ginti Vakarų vertybes“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklą aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse.
VMVT inspektoriai ne visada laikosi ūkio subjektų patikrinimų periodiškumo reikalavimų, kai kada patikrinimai atliekami nesilaikant nustatytų apimčių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atskiri ūkio subjektai diskriminuojami, priežiūros veiksmai neproporcingi.
Pastebėta atvejų, kai net ir nustatę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimų inspektoriai ne visada nurodė juos pašalinti bei pateikti atitinkamų trūkumų šalinimo planą, o turint pakankamai duomenų apie pažeidimus padariusius asmenims ne visada buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.
Be to, konstatavę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimus inspektoriai, ne visais atvejais priima vienodus sprendimus dėl šių pažeidimų mažareikšmiškumo.
STT manymu, būtina kuo skubiau stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius.
Svarbu patikrinimo aktuose aiškiau ir informatyviau įvardinti užfiksuotas aplinkybes, kad būtų aišku, ar veiklos patikrinimas buvo atliktas tinkamai.
Administracinių teisės pažeidimų protokolai, Maisto įstatymo pažeidimų protokolai turi būti surašomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nediskriminuojant atskirų ūkio subjektų.
