Televizija – vis dar įtakingiausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
Belgradas, lapkričio 14 d. (ELTA). Serbijoje pradeda darbą Rusijos propagandinio kanalo „Russia Today“ (RT), kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, filialas, praneša portalas „N1“.
RT filialui Serbijoje vadovaus Jelena Milinčič, kuri yra Ljubinkės Milinčič, vadovaujančios propagandinės agentūros „Sputnik Srbija“ redakcijai, duktė.
Nepatikslinama, kada konkrečiai bus pradėtos transliuoti RT laidos serbų kalba.
ES atstovas Peteris Stano, atsakydamas į portalo „N1“ klausimą, priminė, kad Briuselis paskelbė sankcijas RT, prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą. Anot jo, Serbija, pretenduojanti į narystę Europos Sąjungoje, turėtų laipsniškai harmonizuoti savo politiką tarptautinių santykių ir saugumo srityje su ES politika.
„Russia Today“ yra dalis Rusijos propagandos ir dezinformacijos rinkinio, kuriuo Kremlius papildo savo agresiją prieš Ukrainą ir ukrainiečių žudymą“, – pabrėžė jis.
Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kremlius ketvirtadienį pažėrė kritikos Vokietijos reguliuotojams dėl šių priimto sprendimo uždrausti rusiško kanalo RT transliacijas vokiečių kalba.
„Ši situacija visiškai akivaizdi. Vokietijoje uždraustos vienos Rusijos žiniasklaidos priemonės, ar veikiau tarptautinės žiniasklaidos priemonės transliacijos, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Tai ne kas kita, kaip žodžio laisvės pažeidimas.“
Jis tokius komentarus išsakė po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad ketvirtadienį imsis atsakomųjų priemonių prieš Rusijoje veikiančias Vokietijos žiniasklaidos priemones ir kanalą ištrynusias interneto platformas.
Vokietijos reguliuotojai trečiadienį paskelbė uždraudę RT DE transliacijas, nes šis kanalas esą neturi tam reikalingo leidimo. Vokietijos pareigūnų prašymu šio kanalo transliacijas gruodžio 22 dieną taip pat uždraudė Europos palydovų operatoriai, tačiau kanalas toliau buvo prieinamas internete ir mobiliojoje programėlėje. Vaizdo įrašų dalijimosi platforma „YouTube“ gruodį taip pat užblokavo naują RT kanalą, kai kiek anksčiau jau buvo ištrynusi vokišką šio kanalo versiją.
Rusijos valstybinis kanalas RT Vakaruose kaltinamas prokremliškos propagandos sklaida. Jo transliacijos jau draudžiamos kai kuriose šalyse, įskaitant Latviją ir Lietuvą.
Rusijos propagandistai. Montažas
JAV vaizdo įrašų dalijimosi platformai „YouTube“ užblokavus Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba už dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimus, Maskva pagrasino atsakomaisiais veiksmais.
„YouTube“ Vokietijos žiniasklaidai antradienį teigė, kad pateikė RT įspėjimą dėl dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimų ir užblokavo du transliuotojo kanalus.
Apie tai skelbiama aštrėjant ginčui tarp užsienio technologijų kompanijų ir Kremliaus, kuris kaltina bendroves kišantis į Rusijos politiką, be kita ko, talpinant turinį, kuriame palaikomas įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „precedento neturinčiu žiniasklaidos agresijos aktu“, kurį, anot jos, padėjo įvykdyti Vokietijos valdžios institucijos.
„Veidrodinių atsakomųjų priemonių Vokietijos žiniasklaidai Rusijoje paskelbimas… atrodo ne tik tinkamas, o ir būtinas, – sakoma ministerijos pranešime. – Manome, kad šios priemonės yra vienintelis būdas paskatinti mūsų partnerių susidomėjimą konstruktyviu ir reikšmingu dialogu dėl šios nepriimtinos situacijos.“
Rusija pastaruoju metu didina spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama geriau kontroliuoti šalyje rodomą turinį.
Šalies teismai valdžios institucijų nurodymų nesilaikančioms platformoms, įskaitant „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“ jau skyrė daugybę baudų, o kovą netgi sulėtino „Twitter“ veikimo spartą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
„Facebook“ blokavo populiarų puslapį, valdomą Rusijos valstybinės televizijos kanalo RT, pranešė kanalo vyriausioji redaktorė Margarita Simonian, vadindama šį „Facebook“ žingsnį žiniasklaidos laisvės pažeidimu.
„Turėjome antrinį anglišką projektą „In The Now“. Projektas buvo neįtikėtinai populiarus – 2,5 mlrd. peržiūrų ir 4 mln. sekėjų vien feisbuke!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė M. Simonian.
Pasak jos, CNN televizijoje pasirodęs pranešimas, neva projektą finansuoja Rusijos valstybė, lėmė „mūsų blokavimą feisbuke nedelsiant! Visai nepareiškus jokių kaltinimų“.
„Mes nepažeidėme jokių „Facebook“ taisyklių“, – gynėsi M. Simonian.
Paprašytas pakomentuoti situaciją, Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, jog RT „turi sulaukti paaiškinimo iš „Facebook“ dėl tikslios blokavimo priežasties“.
„In The Now“ kanalas „Youtube“ platformoje projektą aprašo kaip siekiantį suburti „dėmesingų žiniasklaidos vartotojų bendruomenę, paremtą svarbiu, įdomiu ir į tikslą orientuotu turiniu“. „Youtube“ kanalas, savo veiklą pradėjęs 2014 m. kovą, neatskleidžia jokių ryšių su RT ar Rusija. Kanale paskutiniuose vaizdo įrašuose aptariamos vandenynų valymo, „geltonųjų liemenių“ protestų Prancūzijoje, ateizmo pakilimo ir Rusijos futbolo chuliganų temos.
ES finansuojama kampanija „EU vs Disinfo“, skirta „atsakyti Kremliui palankiai dezinformacijai“, pranešė, kad „In The Now“ projektu siekiama pritraukti jaunesnes auditorijas, kurios nežiūri politinių RT reportažų.
„EU vs Disinfo“ teigimu, RT projektas pritraukia jaunus žiūrovus „rengdamas vaizdo įrašus su daug emocinio ir pramoginio turinio“, kuriuo siekiama užmaskuoti projekto ryšius su Rusijos valdžia.
Sausį „Facebook“ pašalino per 500 puslapių ir paskyrų iš Rusijos, kuriuose buvo vykdomi koordinuoti melagingi veiksmai. Daugelis pašalintų paskyrų buvo susijusios su valstybinės naujienų agentūros „Sputnik“ darbuotojais. Beje, „Sputnik“ taip pat yra valdoma M. Simonian. Sausį „Facebook“ tikino, kad blokuoti puslapiai buvo sukurti, „siekiant klaidinti kitus“.
Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Ofcom“ pranešė pradėjusi septynis tyrimus dėl Rusijos televizijos kanalo RT pranešimų apie buvusio dvigubo Rusijos agento apnuodijimą Anglijoje ir įvykius Sirijoje objektyvumo, informuoja „Reuters“.
„Ofcom“ teigia atliekanti tyrimą dėl septynių RT laidų, susijusių su nešališkumo principo pažeidimu, skelbiant pranešimus apie agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą bei įvykius Sirijoje.
Skripaliai be sąmonės Anglijos Solsberio mieste rasti kovo 4-ąją. Teigiama, kad prieš juos buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga. Didžioji Britanija dėl išpuolio prieš Skripalius apkaltino Rusiją, tačiau ji tvirtai neigia sąsajas su incidentu, lėmusiu masinį diplomatų išsiuntimą.
Tyrimas koncentruojasi į laidas, transliuotas laikotarpiu tarp kovo 17 ir balandžio 16 dienos.
„Ofcom“ turi įgaliojimus skirti finansines nuobaudas arba net atšaukti transliavimo licencijas.
Rusijos parlamento vyresnieji nariai ketvirtadienį pasiūlė atsakyti tuo pačiu į JAV atsisakymą leisti Rusijos finansuojamai žiniasklaidos priemonei RT patekti į JAV Kongresą.
Rusijos politikas Aleksejus Puškovas pasiūlė, kad JAV žiniasklaidos priemonėms būtų draudžiama patekti į abejus Rusijos parlamento rūmus. Rusijos aukštųjų parlamento rūmų Valstybės suverenumo gynimo komiteto pirmininkas Andrejus Klimovas taip pat reikalavo tokio paties atsako. Tačiau, kaip pranešama, draudimas būtų taikomas ne visiems žurnalistams, o tam tikrai masinės žiniasklaidos žurnalistų kategorijai, susijusiai su JAV vyriausybės propagandos skleidimu.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pasirašė įstatymą, nukreiptą prieš Rusijoje veikiančias, tačiau užsienyje įregistruotas ir finansavimą iš užsienio gaunančias žiniasklaidos priemones. Įstatymas leidžia reikalauti užsienio žiniasklaidos priemonių užsiregistruoti Rusijoje „užsienio agentais“.
Tokio žingsnio Rusija ėmėsi po to, kai RT buvo nurodyta užsiregistruoti JAV „užsienio agentu“.
Rusijos valstybės kontroliuojamas transliuotojas „Russia Today“ (RT) pranešė Jungtinėse Valstijose užsiregistruosiąs užsienio agentu, tačiau šį JAV teisingumo departamento reikalavimą apskųsiąs teismui.
Kremliaus ruporu vadinamas televizijos kanalas ketvirtadienį informavo, kad Teisingumo departamentas nurodė jam užsiregistruoti užsienio agentu, – kitu atveju, bus sulaikyta jo vadovė, o banko sąskaitos – įšaldytos. Laiko užsiregistruoti kanalui suteikta iki pirmadienio.
RT vadovė Margarita Simonian savo vadovaujamam kanalui duotą terminą pavadino „kanibališku“, ir pareiškė, kad RT laikysis gauto nurodymo, tačiau apskųs jį teismui.
„Manome, kad toks reikalavimas ne tik neteisėtas – tai mes įrodysime teisme, – toks reikalavimas diskriminuojamas, prieštaraujantis tiek demokratijos, tiek žodžio laisvės principams“, – RT citavo M. Simonian.
Vašingtonas RT laiko Maskvos propagandos skleidimo įnagiu, todėl pareikalavo jo veiklą Jungtinėse Valstijose užregistruoti pagal šalyje galiojantį Užsienio agentų registracijos aktą. Jis reglamentuoja užsienio šalių politinius interesus ginančių lobistų ir teisininkų veiklą.
Transliuotojas, kurio būstinė – Maskvoje, yra atsidūręs tyrimų dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus dėmesio centre.
RT ypač didelio dėmesio sulaukė dėl sąsajų su diskredituotu buvusiu prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėju saugumo klausimais Maiklu Flinu (Michael Flynn).
Buvęs vienos JAV žvalgybos agentūrų vadovas M. Flinas 2015 metų gruodį gavo dešimtis tūkstančių dolerių už dalyvavimą iškilmingame RT sukakčiai skirtame renginyje, kurio metu sėdėjo šalia Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Rusijos propagandinių pranešimų internetinėje erdvėje – gausu. Slaptai.lt nuotr.
Pseudo diskusijos apie rusiškų televizijos kanalų „šėlsmą“ Lietuvoje bei poreikį jų prieinamumą riboti vis dėlto negarbingos, nes už susirūpinimo imitavimo slypi banalus vietinių siekis uždirbti bet kuria kaina. O kaip reikalai atrodo ne mūsų tėvynėje?
Rusijos federacijos tarybos valstybės suverenumo gynimo komitetas neseniai pasiūlė apriboti penkių JAV informacijos priemonių veiklą Rusijoje, tarp kurių – radijo stotys „Amerikos balsas“, „Svoboda“ bei naujienų agentūra CNN. Pasak Komisijos, šiai užsienio finansuojamai žiniasklaidai taikytinos tos pačios ribojimo priemonės, kokios Amerikoje gresia Kremliaus finansuojamai televizijai „Russia Today“ (RT).
Rugsėjį Amerikos teisingumo ministerija pareikalavo RT užsiregistruoti užsienio valstybės agentu, tiesa, apie reikalavimą kol kas žinoma tik iš rusiško kanalo atstovų.
Informacija apie šiuos tikrus ar tariamus ketinimus turi priešistorę. Iki šių metų pradžios RT be ypatingų problemų užėmė kuklią nišą JAV informaciniame lauke, tačiau sausį, likus dviems savaitėms iki prezidento Donaldo Trumpo įsikraustymo į Baltuosius Rūmus, Amerikos žvalgybos pateiktoje ataskaitoje RT skirta reikšminga vieta kaip Kremliaus propagandiniam instrumentui. Spalio pradžioje akylesni vašingtoniečiai kai kuriose autobusų stotelėse galėjo skaityti reklamos skelbimus „Centrinė žvalgybos vasldyba“ (CŽV) vadina mus propagandos mašina, sužinok, kaip mes vadiname CŽV“, „Įstrigai automobilių kamštyje, pralaimėjai rinkimus? Versk kaltę ant mūsų!“ ir taip toliau. Tokia išsityčiojančia reklama RT atsakė į JAV žvalgybos, kai kurių įstatymų leidėjų, politikos komentatorių kritiką savo atžvilgiu.
„Aktą dėl registracijos užsienio valstybės agentais“ JAV kongresas priėmė 1938 metais, siekdamas paviešinti nacistinės Vokietijos naudai už jos pinigus Amerikoje dirbusius propagandistus. Iškart po nacių atėjimo į valdžą Vokietijoje amerikiečiai ėmė pastebėti pronaciškų nuotaikų augimą, Adolfo Hitlerio režimui simpatizuojančios organizacijos JAV dygo kaip grybai po lietaus, spaudoje 1933-ųjų vasarą ėmė rodytis straipsniai apie pronacišką propagandinį tinklą, valdomą iš Vokietijos generalinio konsulato Niujorke ir finansuojamą Vokietijos kompanijų amerikietiškų filialų. Žiniasklaida nurodė vieną sėkmingiausių „pijaro“ kompanijų „Carl Byoirand Associates“, kuri su Vokietijos valstybiniu turizmo biuru sudarė 72 tūkstančių dolerių vertės sutartį šios šalies įvaizdžiui gerinti Amerikoje.
1934 metais plačiai nuskambėjo vadinamojo „kokteilių pučo“ skandalas, kai jūrų pėstininkų atsargos generolas Smedley Butleris paskelbė, jog jam buvo pasiūlyta vadovauti kariniam perversmui, kad JAV būtų įvestas pronacistinis režimas. Nors ilgainiui paaiškėjo, kad generolas tapo kokteilių vakarėlio „išdaigos“ auka, Kongreso tam reikalui aiškintis sukurtas specialus komitetas nutarė užsiimti nacistine propaganda.
Kongresas negalėjo jos uždrausti, nes JAV konstitucijos Pirmoji pataisa garantuoja žodžio laisvę visiems, tačiau galėjo padaryti, kad publika nepainiotų propagandos su objektyvia žurnalistika. Taip 1938 metų rugsėjį įsigaliojo „Aktas dėl registracijos užsienio valstybės agentais“ (FARA), per Antrąjį pasaulinį karą dėl jo pažeidimų JAV iškeltos 23 baudžiamosios bylos. 1966 metais „Aktas“ papildytas pataisomis, atsakomybę nuo propagandos perkeliančioms lobistinei veiklai, nuo tada su FARA sietinus baudžiamjo persekiojimo atvejus galima suskaičiuoti ant pirštų. Ir štai dabar RT.
2005 metais įsteigta, Rusijos įvaizdį Amerikoje iš pradžių pašaukta gerinti „Russia Today“ po trejų metų suprato, jog žinios iš Rusijos neveikia JAV informacijos rinkoje, todėl nutarė iš esmės pakeisti kryptį ir koncentruotis ties siužetais, kuriuos pagrindinė Amerikos žiniasklaida ignoruoja ar nušviečia prabėgomis. Kanalas pavadinimą „Russia Today“ sutraukė iki abreviatūros RT ir veiklos devizu pasirinko šūkį „Question more“, kurį galima versti kaip „Užduok daugiau klausimų“. Vašingtono kompanijos „RT TV America“ ir „RT TV Studios“ gamino RT turinį ir buvo oficialios jos darbuotojų darbdavėmis, bet sąskaitas apmokėti siųsdavo į Maskvą. Tiesa, po kelių metų sėkmingo darbo RT savininką prodiuserį Aleksejų Jazlovskį Amerikos mokesčių prievaizdai pagavo vengiant mokėti mokesčius, ir rusams teko kompaniją „performatuoti“.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone
„Susitvarkiusi“ RT Išplėtė etatų skaičių, priėmė į darbą ką tik studijas baigusius jaunus žurnalistus, šie rengė siužetus, kurie vargu ar galėjo pasirodyti kituose JAV televizijos kanaluose – pavyzdžiui, pateikdami alternatyvias konspirologines versijas apie Rugsėjo 11-osios teroro aktus arba „al Qaedos“ lyderio Osamos ben Ladeno likvidavimą.
RT suteikdavo tribūną marginaliniams veikėjams, pavyzdžiui, sąmokslo teorija grįstą Rugsėjo 11-osios aiškinimą propaguojančiam Teksaso radijo vedėjui Alexui Jonesui, kuris iškart po Rusijos įsiveržimo į Gruziją 2008 metais invaziją teisino tuo, kad ją esą išprovokavo NATO ir Izraelio veiksmai Kaukaze.
Daugybėje siužetų piršta versija, jog Malaizijos keleivinį lainerį su daugiau kaip 200 keleivių numušė ukrainiečių nakintuvas, taikęsis į V.Putino lėktuvą, nors Nyderlandų valdžios ataskaitoje įrodyta, kad lėktuvas numuštas iš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose.
Pastoviai akcentuodama skurdo, rasinės neteisybės, kitas panašias temas, RT randa amerikiečių, kurie pasirengę kaltinti tėvynę visomis įmanomomis nuodėmėmis, ir taip bando nukreipti vietos publikos dėmesį nuo tikrų Kremliaus intencijų tarptautinėje politikoje – kurstyti konfliktus Vakaruose ir pagal galimybes palaikyti visuomeninę įtampą JAV. Amerika rodoma kaip nuolatinėje krizėje esanti valstybė. Iš pradžių niekas į tai nekreipė ypatingo dėmesio, nors, pasak konservatyvaus aktyvisto Cliffo Kinsideo, jis ir jo bendražygiai dar 2011 metais oficialiu kreipimusi mėgino atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį į propagandinį RT veiklos pobūdį. Kol pernkyščiuose prezidento rinkimuose kanalo veikla ėmė įgyti Maskvos koordinuotos visaapimančios operacijos mastus.
Pasak RT klausimui skirto Vašingtono fondo „Atlantic Council“ pranešimą redagavusios Brookingo instituto bendradarbės Alinos Poliakovos, RT nėra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė vakarietiška to žodžio prasme, tyrėja primena Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pastebėjusį, kad jei esi finansuojamas vyriausybės, negali neatsipindėti jos oficialios pozicijos. RT niekada nekritikuoja Kremliaus, nors daugelis Rusijos valdžios sprendimų užsienio ir vidaus politikoje, kalbant nuosaikiai, kelia abejonių, ir tai principinga. Tarkime, irgi valstybės remiama BBC yra labai kritiška britų vyriausybės atžvilgiu. Protestuodami prieš prokremlišką, antivakarietišką politiką, keli JAV žurnalistai nutraukė ryšius su rusų kanalu, pavyzdžiui, laidų vedėja Liza Wahl pareiškė atsistatydinanti tiesioginiame eteryje.
Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas (kairėje) – viešnagės Vilniuje metu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmo ir kol kas vienintelio iš V.Putino Rusijos išprašyto Amerikos žurnalisto Davido Sattero vertinimu, kad tenka knebinėtis su RT klausimu, kaltas JAV žiniasklaidos paviršutiniškumas – jei amerikiečiai daugiau žinotų apie Rusiją iš savo sspaudos, nebūtų pagundos ir reikalo žiūrėti rusų kanalo. CNN prezidento D.Trumpo sūnaus susitikimą su rusų advokate aptaria 35 minutes, o rusų opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymo priežastims nagrinėti teranda minutę. Amerikos žiniasklaidai nerūpi Rusijos visuomenės bei politikos analizė. Pasak publicisto, RT yra pakankamai profesionalus dezinformacijos skleidimo šaltinis žmonėms, kurie linkę tikėti neįtikėtiniausiais dalykais. Tai pavojinga, nes socialinė įtampa Amerikoje dabar gana aukšta.
Tiesa, nemažai komentatorių nelinkę pervertinti RT vaidmens Amerikos viešajame gyvenime. Kiek šis kanalas populiarus ir įtakingas, labai priklauso nuo to, kieno užsakymu formuluojamas klausimas. Pasak RT užsakymu kompanijos IPSOS 2015-aisiais atliktos apklausos, savaitinę kanalo auditoriją Amerikoje sudaro apie 8 milijonus žmonių. „Nielsen“ reitinguose, kurių pagrindu kanalai formuoja savo reklamos įkainius, RT nėra visai. Kanalo nėra ir 94 populiariausių televizijų sąraše, nors žemiausią vietą užėmęs kanalas disponuoja mažiau nei proc. JAV auditorijos. RT gana plačiai pasiekiamas amerikiečių namuose kabeliniais tinklais, tačiau televizija moka už šią teisę, kai JAV kabelinės kompanijos pačios susimoka televizijoms už galimybę rodyti jų produkciją.
RT kritikai populiarumo klausimo nelaiko svarbiausiu ir akcentuoja principą. Jų teigimu, „Aktą dėl registracijos užsienio valstybės agentais“ priėmę įstatymų leidėjai jo netaikė nepriklausomai užsienio žiniasklaidai. Nors veikia kaip Amerikos korporacija, RT valdymo struktūra neskelbiama, nežinoma, kas formuoja kanalo redakcinę politiką, užtat kritikai dažnai cituoja „Rusia Today“ šefą Dmitrijų Kiseliovą, kuris susitikime su savo personalu yra pareiškęs, jog žiniasklaidos objektyvmas esąs mitas, žurnalistai turi tarnauti tėvynei.
Ketinimas priversti RT registruotis užsienio agentu sukėlė nervingą Maskvos reakciją, ir tai yra kiek keista – registracija nereiškia profesijos draudimo, tik nurodo statusą. Vieninteliai nepatogumai – įpareigojimas Teisingumo ministerijai pateikti informacinių siužetų kopijas bei finansines ataskaitas kas pusmetį. Žiūrovams vienintelis pasikeitimas – rodomuose siužetuose yra nuoroda, kad juos transliuoja užsienio valstybės agentas. Keletas Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos žiniasklaidos priemonių Amerikoje dirba kaip užsienio agentai.
Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Klausimas apie grąžą Kremliui už investuotus milijonus vis tiek yra atviras. Šia prasme įdomi paralelė su „Al Jazeera“, kuri irgi užsiregistravo amerikietišku televizijos kanalu. Kataras investavo didelius pinigus ir planavo konkuruoti su CNN. Disponuodama gana rimta profesine reputacija, „Al Jazeera“ populiarumu pranoko RT, vis dėlto po trejų metų veiklos Kataras paskelbė uždarąs projektą dėl nedėkingos ekonominės situacijos. Oficialiais duomenimis, Rusijos finansuojamo RТ transliacijos per metus atsieina virš 300 milijonų dolerių, nesunku apskaičiuoti, kiek maždaug milijardų per daugiau nei dešimtmetį veikimo Kremlius išleido šiam projektui.
Kiek ši įtampos bei nepasitikėjimo sėjimo operacija savo tikslą pasiekė ir ar apskritai pasiekė, vienareikšmio atsakymo nėra. Gali būti, galų gale viskas baigsis kaip posakyje apie pelytę, kuri rausėsi rausėsi ir prisirausė iki katino. Deja, tai ne Lietuvos atvejis, nors mūsų tėvynėje veikiančių rusiškų televizijos kanalų „bukietas“ išties įspūdingas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nurodė šalyje užblokuoti didžiausius Rusijos socialinės žiniasklaidos tinklus ir tarp milijonų ukrainiečių populiarias interneto paslaugas, informuoja BBC.
Šiuo Ukrainos prezidento sprendimu žymiai sugriežtinamos sankcijos Ukrainos kaimynei Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje.
Draudimas galios tokiems socialiniams tinklams, kaip „VK.com“ ir „Odnoklassniki“, paieškos sistemai „Yandex“ ir elektroninio pašto paslaugai „Mail.ru“.
Ukrainos paslaugų tiekėjams nurodyta užblokuoti prieigą į šiuos tinklalapius. Taip pat bus įšaldytas šių kompanijų biurų Ukrainoje turtas ir grės kiti apribojimai. P. Porošenkos sprendimas gali būti prieštaringai vertinamas pačioje Ukrainoje, nes vien „VK.com“ (VKontakte) Ukrainoje turi apytikriai 15 mln. vartotojų, o socialinis tinklas „Odnoklassniki“ irgi populiarus tarp ukrainiečių.
Su sankcijomis susiduria ir kelios kitos Rusijos kompanijos, įskaitant kibernetinio saugumo bendrovę „Kaspersky Lab“, „Doctor Web“ ir „Aeroflot“ bei kelias televizijos kompanijas, pavyzdžiui, NTV, RT ir naujienų agentūrą „Ria Novosti“.
Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais. Konfliktas Rytų Ukrainoje kilo, kai prorusiški separatistai pradėjo puolimą prieš vyriausybę Kijeve. Nuo konflikto pradžios žuvo apie 10 tūkst. žmonių.
Nors regione galioja bandomosios paliaubos, registruojami pažeidimai, o praėjusį mėnesį žuvo net 13 žmonių.
Kaip žinoma, pasaulio vaizdą sukuria žiniasklaida. Ji skleidžia vertybes, daro įtaką žmonių nuotaikoms, cementuoja ir griauna ideologijas. Todėl kiekvieno diktatoriaus svajonė – ją kontroliuoti. Tačiau laisvoji spauda, kaip rašo Vokietijos "Tagesspiegel" vedantysis redaktorius Malte Lemingas, nepakenčia propagandos. Ir tie, kas tai užmiršta, paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl „Rusijos tarptautinės televizijos kompanijos RT (anksčiau – Russia Today) pasaulinė sėkmė yra nepaprastai svarbus politinis įvykis“. RT, pabrėžia žurnalistas, šiandien yra „veiksmingiausias Rusijos užsienio politikos instrumentas, tolygus energetikos gigantui Gazprom‘ui ir prekybai ginklais“.
Maskva, rašo M.Lemingas, norėjo „sukurti valstybinę atsvarą CNN ir BBC“. Ir jai tai pavyko, – pažymi autorius. – Šiuo metu RT auditorija – jos pačios duomenimis – 630 mln. žmonių daugiau nei šimte šalių“. Daugiau kaip 2000 korespondentų iš viso pasaulio ištisą parą transliuoja anglų, ispanų ir arabų kalbomis.
Vakarų leidiniai atsiliepė į Džiuliano Asandžo (Juliano Assange) debiutą interviuotojo vaidmenyje per “Russia Today” (RT) kanalą.
Assandžo laida vadinasi „Pasaulis rytoj“.
Pirmuoju svečiu tapo Hasanas Nasrala (Hassan Nasrallah), libanų judėjimo Hezbala (Hezbollah) lyderis. Pašnekesys surengtas per vaizdo įrašą, Assandžas – Britanijoje namų arešte, o Nasrala – nenurodytoje vietoje Libane. „Areštantas veda televizijos šou“ – praneša “The New York Times” antraštė, turint omenyje, kad Assandžas laikomas namų arešte.
