Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentūra toliau kelia klausimą, ar valdančiųjų užimama laikysena dėl apribojimų Baltarusijos piliečiams taikymo deri su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad konservatoriams vadovaujantis Gabrielius Landsbergis veikiausiai yra labai drąsus, jei mano, kad bus lengva identifikuoti į Lietuvą patekti norinčius ir, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietybę gavusius „Wagner“ samdinius.
„Kaip atskirti žmogų su baltarusišku pasu: tą, kuris yra „Wagner“ (samdinys – ELTA) ir kuris yra tiesiog fūros vairuotojas“, – antradienį, kalbėdamas „Žinių radijui“, retoriškai klausė prezidento patarėjas.
Anot jo, nereikėtų atmesti, kad daliai į Baltarusiją persikėlusių „Wagner“ samdinių bus suteikta Baltarusijos pilietybė. Todėl, jo nuomone, įvertinus per mėnesį į Lietuvą atvykstančius Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautus, užtikrinti, kad tarp jų nepasitaikys „Wagner“ samdinių – būtų be galo sunku.
„Be abejo, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek VSD, tiek kitos institucijos dirba savo darbą, bet, kad kažkas galėtų garantuoti, jog 150 tūkst. žmonių per mėnesį šiaudų kūgyje mes pamatysime visas adatas… Aš nežinau. Jeigu ponas Landsbergis gali prisiimti tokią atsakomybę, tai jis tikrai drąsus“, – referuodamas į antradienį išsakytą užsienio reikalų ministro poziciją sakė F. Jansonas.
Diskusijas šiuo klausimu pirmadienį inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pirmadienį pažymėjo, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį režimą šitiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir iš Baltarusijos. Sakyčiau, valdančioji dauguma piktdžiugiškai šį veto atmetė – na, dabar stovi prie suskilusios geldos“, – LNK televizijai pirmadienį duotame interviu sakė G. Nausėda.
Šią kritiką antradienį atmetė tiek G. Landsbergis, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jų, vertinant šį klausimą, reikia žiūrėti kompleksiškiau. Pirmiausiai, atskirti Rusijos ir Baltarusijos visuomenes. Tiek vieno, tiek kito nuomone, Baltarusijos visuomenėje yra didesnis demokratijos siekinys bei nepritarimas Kremliaus sukeltam karui Ukrainoje.
Tačiau F. Jansonas abejoja tokia politikų logika. Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
„Jei kalbame apie režimus, tai jokio skirtumo nėra. Kalbame apie agresorę Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją. Kalbame apie šalis, kurios dabar jau abi dislokuoja savo teritorijoje branduolinį ginklą. Kalbame apie Baltarusija, kuri savo teritorijoje įrenginėja stovyklą 6 tūkstančiams „Wagner“ kareivių. Kalbame apie Lietuvai tikrai priešiškai nusiteikusias valstybes“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento komunikacijos grupės vadovas.
Jo neįtikino nei G. Landsbergio, nei Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen argumentai, kad, taikant skirtingas sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, reikia atsižvelgti į šių valstybių visuomenių specifiką.
„Jeigu kalbame apie visuomenes, reikėtų sociologinių tyrimų, kad parodytume, kaip visuomenė nusiteikusi ir kaip mes jas čia perskaitome“, – sakė F. Jansonas.
Jis, referuojant į valdančiųjų lyderių argumentus, pripažino, kad 2021 m. įvykiai Baltarusijoje parodė, kad demokratijos intencijos šioje šalyje buvo didesnės. Visgi, tęsė patarėjas, šiandien situacija yra pasikeitusi.
„Dabar yra 2023 metai ir daugybė tūkstančių baltarusių, kurie dalyvavo 2021 m. įvykiuose, jau yra seniai išvažiavę iš Baltarusijos, jie yra Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse“, – sakė F. Jansonas.
„Šiai akimirkai kalbame apie visuomenę, kuri susitaikė su esama padėtimi, kalbame apie žmones, kurie į Lietuvą važiuoja apsipirkti (…) ir dėl kitų ekonominių interesų“, – pridūrė patarėjas.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį neįsiklausė į prezidento G. Nausėdos siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams tuomet kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Veto antspaudas
Prezidentui Gitanui Nausėdai nepasirašius įstatymo dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji šalies vadovo veto bei pateiktus siūlymus turėtų aptarti jau kitą savaitę. Visgi, ar parlamentas atmes G. Nausėdos veto, Seimo vadovė nesiėmė spėlioti.
„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – nurodoma Eltai raštu perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, vasario 22 d. (ELTA). Trečiadienį Estijos parlamentas – Riigikogu – galutinai nusprendė uždrausti šalyje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų, praneša leidinys „Postimees“. Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentarai priėmė Ginklų įstatymo pataisas, pagal kurias ES ir NATO nepriklausančių šalių piliečiams išduoti leidimai turėti ginklą pripažįstami negaliojančiais.
Riigikogu sprendimu naujų leidimų išdavimas šiems piliečiams nutraukiamas.
Leidinio duomenimis, įstatymo pakeitimas palies maždaug 1300 žmonių, o pats įstatymas įsigalios jau 2023 metų kovo 15 d.
Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.
Įsigaliojus tvarkai, kad leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams privaloma pildyti specialų klausimyną, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė neslepia nuostabos – kasdien nuo dešimties iki dvidešimties apklaustųjų nurodo, kad pritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje. E. Gudzinskaitė pažymi, kad pateikta informacija turi lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl pasilikimo šalyje – palaikantys karą privalo išvykti iš Lietuvos.
„Dabar visiems Rusijos, Baltarusijos piliečiams, taip pat ir kitų pilietybių asmenims galime duoti apklausą. Ten prašome išsamiai papasakoti apie savo praeitį, apie ryšį su karinėmis žvalgybos struktūromis, išreikšti savo požiūrį į karą Ukrainoje. Ir išties mane labai nustebino tai, kad santykinai daug gauname pasakymų – kiekvieną nuo 10 iki 20 – kad pritaria karui, palaiko tai, kas vyksta Ukrainoje“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė pabrėžia, kad tokiems asmenims leidimai gyventi Lietuvoje nėra išduodami. Taip pat, nurodo E. Gudzinskaitės, dažnu atveju asmens prašymai nėra patenkinami ir dėl kitų priežasčių.
„Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl nustatytų ryšių. Tada konsultuojamės su trimis tarnybomis – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu. Išsamiai vertiname pateiktą informaciją ir, jei konstatuoja, kad žmogus kelia grėsmę ar valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, priimamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi ir jį išsiųsti“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė nurodė, kad vykdomose apklausose yra užduodami aštuoni asmeniniai klausimai ir dar du apie požiūrį į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Klausiama, kam priklauso Krymas ir kaip vertina Rusijos pradėtą karą. Ir kai kurie sako, kad yra apolitiški, kad jų nedomina tie reikalai. Bet, kai esi tokioje situacijoje ir vyksta karas, tu negali sėdėti ant dviejų kėdžių. Tai iš tiesų stebina, kiek daug žmonių yra Rusijos pusėje“, – sakė E. Gudzinskaitė.
E. Gudzinskaitė svarsto, kad kai kurių asmenų nevienareikšmiškas kalbėjimas apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje gali būti paveiktas dėl vis dar turimų ryšių su Kremliumi. Pavyzdžiui, pasak jos, rusai, palaikantys Ukrainą, gali prarasti iš Rusijos gaunamas pensijas.
Pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, lapkričio 3 d. (ELTA). Estija nori uždrausti trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems Estijoje, turėti ginklą. Vyriausybė Taline trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms Ginklų įstatymo pataisoms, kurias dabar svarstys parlamentas. Tai, vyriausybės duomenimis, paveiktų 1 325 asmenis, turinčius 3 080 ginklų.
Daugelis šių asmenų, anot žiniasklaidos, yra Estijoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. „Mes šiandien negalime rizikuoti, kad žmonės, kurie yra priešiškos svetimos šalies piliečiai, turėtų leidimą ginklui ir turėtų čia ginklų“, – sakė vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas.
„Dėl ideologijos ar pilietinio lojalumo tam tikrose situacijoje jie gali imti manyti, jog turi griebtis ginklo, kad apgintų savo kilmės šalies interesus. Šis įstatymas leis išvengti tokių rizikų“, – pabrėžė ministras.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka
Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad į Lietuvą ir toliau nebus įleidžiami Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys asmenys, išskyrus lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės pažymėjimą turintys asmenys bei nelydimi nepilnamečiai.
Ministerijos išplatintame pranešime skelbiama, kad išimtys bus taikomos tais atvejais, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos bus gauta išankstinė informacija, kad yra poreikis įleisti Rusijos piliečius humanitariniais pagrindais.
Kaip teigiama VRM rašte, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas apsvarstė galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas ir nusprendė patikslinti valstybės sienos kirtimo tvarką.
Nuo rugsėjo 19 d. kai Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija priėmus regioninį sprendimą sugriežtinti individualią Rusijos piliečių patikrą bendras vykstančiųjų Rusijos piliečių srautas sumažėjo apie 45%.
Per 10 dienų į Lietuvą neįleisti 273 asmenys. Nuo rugsėjo 30 d. Suomija taip pat taikys atvykimo ribojimus Rusijos Federacijos piliečiams.
Lietuva laikosi nuostatos, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija nėra automatinis pagrindas įleisti šios šalies pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, įvertinant visą informaciją ir galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Nors grėsmės lygis Lietuvai dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos nepakito, atsižvelgus į neprognozuojamus Kremliaus veiksmus Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas taip pat aptarė strateginių objektų bei infrastruktūros apsaugos stiprinimo priemones.
Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitete dalyvauja VRM, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, saugumo ir teisėsaugos tarnybų atstovai.
Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, pasieniečiai pradėjo riboti šalies piliečių išvykimą iš šalies.
Tai „Telegram“ kanale pranešė žmogaus teisių gynimo grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas, kuriuo remiasi UNIAN.
Aktyvistas sekmadienį paskelbė dviejų dokumentų, Rusijos pasieniečių išduotų pasienyje su Kazachstanu, nuotraukas. Abiejuose dokumentuose sakoma, kad piliečiams, kuriems jie buvo įteikti, neleidžiama išvykti iš Rusijos remiantis karinių komisariatų sprendimais.
Portalas „Meduza“ informuoja, kad išvykti į Kazachstaną nebuvo leista dar mažiausiai penkiems Rusijos piliečiams.
Remdamasis savo šaltiniais, šis portalas taip pat pranešė, kad nuo rugsėjo 28 d. mobilizacinio amžiaus vyrams tikriausiai bus uždrausta išvykti iš Rusijos.
Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.
Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Lietuvos valstybės sienos apsauga. VSAT nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prognozuoja, kad nuo rugsėjo 19 d. įsigaliojus sugriežtintai Rusijos Federacijos piliečių įleidimo į Lietuvos teritoriją tvarkai, bandančių į šalį patekti Rusijos piliečių srautai sumažės.
„Gal ir iššūkiu galima tai pavadinti. Vis tiek nauja tvarka, nauji patikros aspektai atsiranda, bet VSAT ruošiasi tam. Laiko šiek tiek yra, tas pasiruošimas vyksta ir dabar. Yra numatytos išimtys tiems, kas gali patekti, o visi kiti Rusijos piliečiai bus vertinami, ar jie gali įvažiuoti į Lietuvą“, – Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Visgi VSAT atstovo teigimu, prognozuojama, jog į Lietuvą bandančių patekti Rusijos piliečių srautas sumažės.
„Pareigūnų užteks, kiek jų yra dabar. Esant reikalui jų bus skirta tiek, kiek prireiktų. Tai nėra kažkas tokio, kad reikėtų dvigubinti pajėgas. Prognozuojama yra, kad bandančių patekti į Lietuvą Rusijos piliečių srautas gali apskritai sumažėti, nes yra ženklų, kad naujos tvarkos taikymo pradžioje gali būti laukiama, bandoma žiūrėti, kas čia vyks“, – akcentavo jis.
VSAT atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet į Lietuvą atvyko 395 tūkst. Rusijos piliečių, 181 tūkst. iš jų per šalies teritoriją vyko Kaliningrado tranzitu. VSAT ženklas
„Kalbant apie Rusijos piliečius, per Rugsėjį į Lietuvą atvyko beveik 34 tūkst. Rusijos piliečių, įskaitant tuos, kurie vyko Kaliningrado tranzitu traukiniais. Rugpjūtį tokių buvo 83 tūkst., liepą – beveik 65 tūkst.“, – informavo VSAT atstovas.
G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad tranzitu per Lietuvą iš Kaliningrado arba į jį vykstantys asmenys nepatenka į papildomus, sustiprintus tikrinimus.
Šiais metais į Lietuvą neįleistas 861 Rusijos Federacijos pilietis
VSAT atstovas taip pat informuoja, kad per šiuos metus į Lietuvą neleista atvykti 861 Rusijos piliečiui.
„Tai ir be vizų bandę vykti asmenys, ir neatitinkantys įleidimo į Šengeno zoną reikalavimų“, – teigė jis.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki šių metų gruodžio 16 d. vidurnakčio ir pritarė siūlymui nuo rugsėjo 19 d. apriboti Rusijos Federacijos piliečių įleidimą į valstybės teritoriją. Už tokį projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 5 , susilaikė 26 parlamentarai.
„Esminis pokytis lyginant su dabar galiojančia tvarka yra tai, kad yra apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis“, – antradienį Seimo posėdžio metu pristatydama projektą teigė I. Šimonytė.
Nepaprastoji padėtis įsigalios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.
Nutarimo projekte, kuriam pritarė Seimas, rašoma, kad „sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“.
Vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu bus ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrins, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Protestas prieš prekyba su Rusija ir Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
VRM nurodo, kad nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje. Taip pat ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo laikotarpiu bus pasitelkiamas valstybės rezervas siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Visgi opozicija siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį turėjo nemažai kritikos.
„Ši nepaprastoji padėtis jau pratęsinėjama kelintą kartą, jau trunka turbūt ilgiau nei metai. Ir, man atrodo, kad nepaprastoji padėtis, kai trunka taip ilgai, ji jau tampa paprastąja padėtimi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Gerbiamoji premjere, tai ar sutinkate, kad nepaprastosios padėties pratęsimas iš principo reikalingas tik dėl vieno punkto, tai rezervo panaudojimo?“, – kėlė klausimą Darbo partijos pirmininkas.
Politikas akcentavo, kad suintensyvėję bandymai kirsti Lietuvos valstybės sieną yra nauja realybė, su kuria teks gyventi, o ne nepaprastosios padėties pratęsimo priežastis.
Kritikos siūlymui pratęsti nepaprastą padėtį negailėjo ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Niekaip nesuprantu, kam reikalinga nepaprastoji padėtis, kai šiuo metu galioja 7 kiti teisės aktai, kuriais remiantis ji gali reguliuoti šią krizę. Man yra vienas aiškus atsakymas – tai yra tikslas pasisavinti pinigus“, – savo nuomonę reiškė R. Žemaitaitis.
Tačiau „valstiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys laikėsi kiek kitokios pozicijos.
„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sureaguota į verslo bendruomenės nuogąstavimus – dėl nepaprastosios padėties sukeltą Lietuvos įvaizdžio problemą pasaulyje ir apribojant, taikant tik pasienio ruožui, manau, kad yra geras sprendimas“, – sakė jis.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį pritaria ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Visgi teikiamam projektui politikas turėjo pastabų.
„Lieka neaišku, kam yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. (…) Aš suprantu, kad ji įvedama yra tam, kad riboti Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą. Ir iš esmės tokiai idėjai reiktų pritarti, nes to prašo Ukraina. Bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie (Rusijos ir Baltarusijos – ELTA) piliečiai bus neįleidžiami“, – sakė V. Bakas.
Politikas akcentavo, kad ribojant asmenų patekimą į Lietuvą būtina aiškiai identifikuoti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl asmens patekimo į Lietuvą.
VRM pažymi, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels.
Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Dauguma Rusijos piliečių, turinčių nekilnojamojo turto Estijoje, yra gavę leidimą nuolat gyventi šalyje, bet beveik 4 500 jų, arba maždaug 12 proc., vykstant į Estiją reikalinga viza, todėl gali susiklostyti situacija, kai dėl draudimo išduoti vizas nebus kam rūpintis jų nekilnojamuoju turtu, rašo pirmadienį portalas ERR.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos piliečiams Estijoje priklauso 41 351 nekilnojamojo turto objektas, o Baltarusijos piliečiams – 919. Dauguma jų turi po vieną butą, bet vienam RF piliečiui priklauso 24 objektai.
Estijos VRM vicekancleris Veikas Kommusaaras portalui pareiškė, jog jei nekilnojamojo turto savininkui, Rusijos piliečiui, dėl sankcijų atsiras skolų Estijoje, jis galiausiai gali prarasti nekilnojamąjį turtą.
„To priežastis yra Rusijos valdžios sprendimas įsiveržti į Ukrainą. Suprantama, Rusijos gyventojai dėl to nukenčia. Klausimas pirmiausia pačiai Rusijai: kodėl jos gyventojai turi kentėti dėl to, ko griebiasi jų režimas. Iš tikrųjų, jeigu žmogus neįstengs rasti būdų savo nekilnojamajam turtui išlaikyti, galimas ir šis kraštutinis padarinys. Šiuo metu nemanome, kad čia Estija turėtų imtis kažkokių švelninančiųjų priemonių“, – sakė pareigūnas.
Anot vicekanclerio, didelis Rusijos piliečiams priklausančio nekilnojamojo turto kiekis kelia grėsmę Estijos saugumui. Jo nuomone, reikėtų papildomai apriboti galimybę turėti nekilnojamojo turto Estijoje šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, piliečiams.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, praktiškai visuose Europos Sąjungos (ES) parlamentuose šiuo metu vyksta diskusijos dėl turistinių vizų Rusijos piliečiams išdavimo ribojimo. V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad kitą savaitę šis klausimas turėtų būti svarstomas ir Europos Sąjungos lyderių lygmeniu.
„Šis klausimas praktiškai visuose parlamentuose yra diskutuojamas“, – po susitikimo su Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkais Rukloje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen kvietimu rugpjūčio 22-24 dienomis vyksta Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimas, kurio metu, anot jos, šis klausimas taip pat diskutuojamas.
„Apie turistinių vizų išdavimo ribojimo klausimą diskutavome ir vakar vakare, ir šiandieną. (…) Akivaizdu, kad prioritetinis sprendimas būtų sprendimas Europos Sąjungos lygiu, kuomet visos valstybės sutartų dėl bendros politikos. Ir šioje vietoje aš tikrai matyčiau prasmę Europos Sąjungai nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams, kadangi tai yra mūsų principinio požiūrio klausimas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Tačiau artimiausiu laiku neradus tokio bendro sutarimo, reikėtų svarstyti regioninius sprendimus ir individualius šalių sprendimus. Apie tai šiandien kalbėjome ir neabejotinai apie tai bus kalbama kitą savaitę, kai Europos Sąjungos lyderių lygmenyje bus svarstomas šis klausimas“, – teigė ji. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas ES šalis uždrausti turistines vizas rusams.
Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Šiuo metu į Lietuvos teritoriją Rusijos piliečiai gali patekti gavę humanitarinę vizą, iš kitos Šengeno erdvės valstybės arba jei kitokios rūšies vizą gavo prieš vasario 24 d. – pirmąją karo Ukrainoje dieną.
Prokuratūra
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai teismui pateikė ieškinį dėl penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sandorių panaikinimo. Surinktais duomenimis, žemę galimai neteisėtai įgijo Rusijos piliečiai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tiek pagal šiuo metu galiojančią, tiek pagal nagrinėtų sandorių metu galiojusią įstatymo redakcijas, Rusijos Federacijos piliečiai į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka, pabrėžiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai, gindami viešąjį interesą, ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiomis sutartis, kuriomis Rusijos piliečiai įgijo penkis žemės sklypus Druskininkų savivaldybėje. Nors oficialus žemės sklypų pirkėjas buvo Lietuvoje įsteigta žemės ūkio bendrovė, tačiau prokurorų surinkti duomenys leidžia įtarti, jog ši bendrovė buvo sukurta išimtinai tam, kad jos steigėjai, kurie yra Rusijos piliečiai, turėtų galimybę Lietuvoje įsigyti šiuos žemės sklypus.
Generalinė prokuratūra pranešime atkreipia dėmesį, kad nors bendrovė oficialiai nurodo, jog pagrindinis jos veiklos objektas yra bitynas, bičių auginimas, bičių produktų gavyba bei realizavimas, surinkti duomenys rodo, kad bendrovė deklaruojamos veiklos nevykdo, o pajamų nėra gavusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo metu taip pat nenustatyta, kad ši bendrovė vykdytų deklaruojamą ar kitą veiklą, kuriai reikalingi nuosavybės teise įsigyti žemės sklypai.
Visi tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorų surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad galimai nuosavybės teisės į žemę faktiniai savininkai yra Rusijos piliečiai, kurie negali turėti žemės Lietuvoje. Prokurorų įsitikinimu, minėti asmenys, sudarydami žemės pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai, nes žinodami apie jiems galiojančius draudimus įsigyti žemės sklypus, juos įsigijo Lietuvoje registruoto juridinio asmens vardu.
Kauno apygardos teismas, pradėjęs nagrinėti šią bylą, patenkino prokuratūros prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimu visiems penkiems sklypams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Vladimiro Putino fizionomija Politologai atsargiai vertina Europos Sąjungoje (ES) prasidėjusias diskusijas dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams ribojimo. Nors Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė nurodo, kad vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto, anot jos, siūlymo įgyvendinimas praktiškai yra sunkiai įsivaizduojamas. Politologė atkreipia dėmesį, kad sprendimą turėtų priimti visos Šengeno zonos valstybės, o konsensuso šiuo klausimu kol kas nėra.
Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius svarsto, kad tokiu sprendimu galėtų pasinaudoti pats Kremlius. Anot jo, sankcija veikiausiai sudarytų sąlygas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tik dar labiau skleisti propagandą, esą Vakarai siekia izoliuoti visą Rusiją.
M. Šešelgytė: tai labiau vertybinis praktiškai sunkiai įgyvendinamas klausimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Reaguodama į tai Čekija praėjusią savaitę nurodė, kad draudimas išduoti vizas rusams galėtų papildyti paskelbtas sankcijas Maskvai. M. Šešelgytės nuomone, nors vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto toks veiksmas sudarytų sąlygas didesniam propagandos srautui.
„Viena vertus, gali būti poveikis toks, kad Rusija yra ir taip valstybė tvirtovė, kuri visą išorinį pasaulį vaizduoja kaip puolantį ir mobilizuoja gyventojus, siekdama gintis. Tai toks veiksmas gali lemti tikrai didesnę propagandą ir išnaudojimą jos vidiniais tikslais“, – komentavo politologė.
„Bet iš kitos pusės, yra ir vertybiniai klausimai. Tuo metu, kai Ukrainoje žūsta žmonės, rusai gali laisvai keliauti po įvairias Europos valstybes ir netrukdomai džiaugtis gyvenimu“, – svarstė ji.
Visgi, nors klausimas vertybiškai svarbus, M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad sankcijos pritaikymui būtinas visų šalių pritarimas.
„Nes jei nors viena Šengeno zonos valstybė išduoda vizas, tai leidžia keliautojams keliauti ir po kitas valstybes. Todėl tai būtų daugiau moralinis valstybių, kurios nori uždrausti, ėjimas, o ne praktinis, nes praktiškai sunku tokį dalyką įgyvendinti“, – kalbėjo politologė.
Dar praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs prieš draudimą, mat, įsitikinęs jis, sankcijų veiksmingumas susilpnėtų, „jei jos būtų nukreiptos prieš visus, įskaitant nekaltus žmones. O tokių valstybių kaip Vokietija, pažymi M. Šešelgytė, gali būti ir daugiau.
Svarbus klausimas
„Vokietija nėra pats radikaliausias pavyzdys. Vengrija, Kipras taip pat gali turėti kitą nuomonę, tai kol kas konsensuso šiuo klausimu nėra“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Be to, pasirodžius raginimams sankcijas pritaikyti tik tiems Rusijos piliečiams, kurie aiškiai nepalaiko Kremliaus agresijos, M. Šešelgytė vertina taip pat atsargiai.
„Sudėtinga ir daugiau resursų reikalaujanti nei naudos atnešanti idėja. O kas bus tie kriterijai, pagal kuriuos skirstysime? Tai gali atnešti dar daugiau sąmyšio. Reikėtų papildomų patikros priemonių, tai, man atrodo, tai būtų daugiau žaidimas“, – pridūrė politologė.
K. Girnius: V. Putinas galėtų aiškinti, esą Vakarai mėgina izoliuoti visus rusus
Tuo tarpu politologas K. Girnius prasidėjusias diskusijas vertina kiek kritiškiau. Anot jo, sprendimas pritaikyti kolektyvinę bausmę visiems Rusijos gyventojams sudarytų sąlygas tik dar labiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtvirtinti savo režimą. K. Girnius pažymi, kad ši sankcija veikiausiai Kremliuje būtų traktuojama kaip Vakarų siekis sunaikinti Rusiją.
„Aš manau, kad tokia priemonė nėra tikslinga, nes tai būtų kolektyvinė bausmė ir nukentėtų rusai, kurie nepalaiko ir nepritaria karui. Reikia nepamiršti, kad Rusija yra autoritarinė valstybė. Autoritarinės valstybės piliečiai turi mažiau teisių, jie valdžios negali išrinkti, su jais nėra kalbama ir varoma propaganda. Čia yra toks akivaizdus palyginimas su Amerika. Kai buvo Irako karas, nemaža dalis inteligentijos, įtakingi laikraščiai, priėmė kaip tikrą pinigą tą propagandą ir palaikė invaziją. Tai negalime tikėtis iš rusų, kurie vis dėlto negauna informacijos ir kuriems gresia 15 metų bauda, jei tu pasisakai prieš karą. Tai, mano nuomone, nutarimas neišduoti vizų būtų perteklinis žingsnis“, – komentavo K. Grinius.
Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Rusijos oligarchams sankcijos jau yra taikomos.
„Oligarchams jau dabar yra uždrausta, o žmonės keliauja ir gydytis, ir aplankyti šeimas, ir įvairiais kitais sumetimais, kurie nėra piktybiniai. Tai čia būtų nauja geležinė siena, kadaise sovietai neišleido savo piliečių į Vakarus, o dabar Vakarai neįsileistų rusų. Manau, kad tai nebūtų naudinga mums, o tai būtų naudinga Putinui, kuris galės aiškinti, kad ES siekia izoliuoti rusus“, – sakė politologas.
Be to, K. Grinius siūlymus vizas išduoti Rusijos piliečiams, nepalaikantiems karo, taip pat vertina kritiškai, mat nustatyti šiuos asmenis, jo teigimu, beveik neįmanoma. Taip pat, anot politologo, sunku įsivaizduoti, kad visos ES šalys galėtų sprendimą palaikyti.
„Baltijos šalyse į karą žiūrima šiek tiek skirtingai. Nustebčiau, jei palaikytų Vokietija, Prancūzija, Ispanija ar Italija. O šios šalys sudaro didžiąją daugumą ES piliečių. Ir kai kurie rusai turistai keliauja ne paplūdimiuose maudytis, o kultūriniais sumetimais. Nematau, kas būtų laimėta šiuo sprendimu, ir tai tik padėtų Putinui. O nepalaikantys karo jaustųsi diskriminuojami Vakarų. Tai nebūtų naudinga ir dar reikia klausti, kiek tai tęstųsi. Jei karas baigtųsi po metų, tai ar po metų jie galėtų keliauti?“, – kėlė klausimus politologas.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Gordijaus mazgas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas Europos Sąjungos šalis uždrausti turistines vizas rusams.
Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Talinas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Savaitgalį prie įvažiavimo į Estijos Narva Joensuu miestą, esantį pasienyje su Rusija, netoli Narvos, keli stendai buvo išteplioti Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliu – raide Z, praneša laikraštis „Postimees“.
Narvos senovės paminklų apsaugos draugijos valdybos narys Sergejus Cvetkovas vandalų veiklos pėdsakus pastebėjo sekmadienį.
„Prie stendų jau stovėjo policijos automobilis, pareigūnai fiksavo pažeidimus. Bet jokių veiksmų nebuvo imtasi, agitacijos už „rusų pasaulį“ ženklai išliko iki vėlaus vakaro, galimas dalykas, kad šios raidės – Rusijos agresijos simbolis – „tebepuošia“ įvažiavimą į miestą, pabrėždamos, kad esą, daugelio vietos gyventojų nuomone, Narva ir Narva Joensuu nėra Estija“, – sakė žurnalistams S. Cvetkovas.
Narva Joensuu meras Maksimas Iljinas informavo, kad sekmadienį raidė Z taip pat atsirado autobusų stotelėse.
„Vakar jos buvo pašalintos. Likusias valome“, – pridūrė miesto vadovas.
Žiniasklaida primena, jog Estijos vyriausybė nusprendė nebeįsileisti į šalį Rusijos piliečių su Estijos išduotomis Šengeno vizomis, išskyrus kelias išimtis.
Edgaras Rinkevičius. Latvijhos užsienio reikalų ministras. EPA – ELTA nuotr.
Ryga, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad rudenį parlamentarai gali apsvarstyti galimybę suteikti Rusijos pilietybę rusams Baltijos šalyse, turintiems nepiliečio statusą.
Kaip praneša UNIAN, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje papasakojo, kaip bus reaguojama į tokį žingsnį.
Pasak jo, žmonės, gavę Rusijos pasą supaprastinta tvarka, bus deportuojami iš Latvijos.
„Šiuo atveju naujai iškepti Rusijos piliečiai negalės gauti leidimo gyventi šalyje ir turės palikti Latviją, todėl reikės įtraukti atitinkamus paaiškinimus į nacionalinius įstatymus“, – pažymėjo E. Rinkevičius.
Nepiliečio statusą turi gana daug Latvijos ir Estijos gyventojų, daugiausia – rusų kilmės. Jis buvo suteikiamas buvusiems SSRS piliečiams ir jų vaikams, gimusiems iki 1992 metų. Nepiliečių skaičius Latvijoje ir Estijoje laipsniškai mažėja vykstant natūralizacijos procesui.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos ambasada Baltarusijoje neturi oficialios informacijos iš kompetentingų Baltarusijos institucijų apie RF piliečių sulaikymą. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Dmitrijus Mezencevas. Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
„Ambasada neturi oficialios informacijos apie RF piliečių sulaikymą Baltarusijoje, – sakė diplomatas. – Ambasada jos prašys kompetentingas Baltarusijos institucijas“.
Kiek vėliau Rusijos diplomatinė misija tviteryje pranešė, kad jau kreipėsi į Baltarusijos žinybas, prašydama informacijos apie Rusijos piliečių sulaikymą.
Valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos teisėsaugos institucijomis, trečiadienį pranešė, jog šalyje sulaikyti RF piliečiai, kurie yra „privačios karinės Vagnerio kompanijos“ darbuotojai ir atvyko į šalį, kad destabilizuotų padėtį Baltarusijoje prezidento rinkimų laikotarpiu. Sanatorijoje prie Minsko buvo sulaikyti 32 žmonės, kuriuos „BelTA“ vadina privačios karinės kompanijos darbuotojais, dar vienas žmogus buvo sulaikytas Baltarusijos pietuose.
Iš viso, Baltarusijos teisėsaugos institucijų duomenimis, į šalį galėjo būti atsiųsta daugiau kaip 200 tokių agentų.
Maskva jau ne kartą pareiškė, kad nesikiša į rinkimų procesus Baltarusijoje.
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d.
Europos Sąjunga į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar aštuonis Rusijos piliečius – žvalgybininkus, kariškius ir pasieniečius, kurie kaltinami prisidėjęs prie pastarosios Ukrainos konflikto eskalacijos, penktadienį pranešė ES. Jie esą „be jokio pateisinimo naudojo karinį smurtą“.
Per konfrontaciją Juodojoje jūroje Rusijos pakrančių apsauga lapkričio pabaigoje jėga sutrukdė trims Ukrainos kariniams laivams plaukti Kerčės sąsiauriu į Azovo jūrą. Laivų įgulos buvo sulaikytos, jūreiviai iki šiol yra nelaisvėje. ES valstybės jau gruodį pareikalavo juos paleisti.
Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktiems rusams uždrausta atvykti į ES, įšaldomas čia esanti jų turtas.
Kartu su naujomis baudžiamosiomis priemonėmis ES šalys dar šešiems mėnesiams – iki 2019 metų rugsėjo 15 dienos – pratęsė jau esamas sankcijas Kremliaus vadovo Vladimiro Putino patikėtiniams ir prorusiškiems separatistams. Anot duomenų, dabar sankcijos taikomos iš viso 170 asmenų ir 44 organizacijoms, kurios vienaip ar kitaip kurstė Ukrainos konfliktą.
Ukrainos konfliktas trunka jau penkerius metus. Jį 2014-aisiais sukėlė Rusijos parama separatistams Rytų Ukrainoje ir Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija.
Po Suomijos žvalgybos pranešimų apie esą Rusijos piliečių įsigyjamos žemės keliamą pavojų saugumui, Suomijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo sugriežtinamas užsieniečių žemės įsigijimas, pranešė Suomijos vyriausybės spaudos tarnyba.
„Parlamentas pritarė naujam reguliavimui, susijusiam su žemės valdymu ir nekilnojamojo turto įsigijimu. Sugriežtintos šios procedūros: leidimo įsigyti žemę išdavimo asmenims iš ne ES šalių, žemės įsigijimo šalia strategiškai svarbių objektų ir šalies saugumui svarbios žemės išpirkimo“, – sakoma Suomijos vyriausybės pranešime.
Kaip skelbė Suomijos laikraštis „Iltalehti“, Suomijos žvalgybos tarnyba (Supo) yra sunerimusi dėl užsienio valstybių piliečių, įskaitant ir rusų, įsigyjamos Suomijos žemės. Pasak Supo, kai žemės įsigijimas nėra logiškai susijęs su gamybine ar kitokia verslo veikla, o žemę įsigijęs asmuo toje vietoje gali pastatyti objektus, kurie galėtų pakenkti nacionaliniam Suomijos saugumui, žemė neturi būti parduota.
Leidinio teigimu, Supo parlamentui pateiktoje ataskaitoje teigiama, esą daugiausia nerimo Suomijai kelia Rusijos piliečių įsigyjama žemė. Klausimas dėl rusų įsigyjamos žemės Suomijoje netoli sienos su Rusija ar šalia karinių bazių buvo ne kartą aptartas tiek Suomijos valdžios institucijose, tiek ir žiniasklaidoje.
2014 m. tuometinis Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas, dabar – gynybos ministras Jussi Niinisto, siūlė uždrausti žemės ir kitokios nekilnojamojo turto pardavimą rusams, arba išsireikalauti iš Rusijos laisvo žemės įsigijimo suomiams. Šiuo metu Rusija riboja suomių teisę įsigyti žemės šalyje.
Kaip 2014-aisiais tikino J. Niinisto, užsieniečiams priklausanti Suomijos žemė gali kelti problemų, jei tokios pat teisės įsigyti žemę kitoje valstybėje neturi suomiai. J. Niinisto ragino Suomijos valdžią svarstyti galimybę uždrausti žemę įsigyti ne tik rusams, bet ir visiems ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiams.
Naujasis įstatymas, aiškinama vyriausybės pranešime, padės efektyviau spręsti situacijas, kai tam tikros žemės priklausymas tam tikriems asmenims gali kelti pavojų Suomijos saugumui. Šį įstatymo projektą dar turės patvirtinti prezidentas Saulis Niinisto.
„Gynybos ministerija plačiau aptars įstatymus po to, kai jie bus patvirtinti prezidento“, – teigiama pranešime.
Anksčiau Gynybos ministerijos darbo grupė paskelbė ataskaitą, kurioje siūloma įvertinti galimybę suteikti Suomijos valstybei pirmumo teisę įsigyjant žemę netoli strateginės reikšmės objektų, kaip karinės bazės, svarbūs transporto ir jūrų koridoriai, uostai. Be to, ataskaitoje siūloma svarstyti sistemą, pagal kurią ne ES šalių piliečiai turėtų gauti vyriausybės leidimą prieš įsigyjant žemės Suomijoje.
Didžiosios Britanijos vyriausybė prašys Maskvos išduoti du rusus, įtariamus pasikėsinimu į Skripalius. Apie tai pirmadienį rašo „Guardian“, remdamasis vyriausybės ir saugumo šaltiniais. Abu Rusijos piliečiai įtariami įvykdę išpuolį prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją.
Britų vyriausybės atstovai ir generalinė prokuratūra Londone kol kas šios informacijos komentuoti nenorėjo. Jei Kremlius prašymą išduoti įtariamuosius atmes, o tai yra tikėtina, tada, pasak „Guardian“, bus naujas abipusio diplomatų išsiuntimo ratas.
Tėvas ir dukra kovo pradžioje buvo rasti be sąmonės ant suolelio Solsberyje. Jie buvo apnuodyti „Novičiok“ kovine medžiaga ir tik per plauką nemirė. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą. Kremlius kaltinimus neigia; šis atvejis sukėlė didelę diplomatinę krizę.
Rusijos patriotai juos vadina savanoriais, liberalai – samdiniais. Šie smogikų padaliniai niekuo nesiskiria nuo reguliariosios kariuomenės. Išskyrus tai, kad uždirba gerokai daugiau, o kritę laidojami slaptai. Visuomenei nereikia žinoti, kiek iš tikrųjų šalies piliečių žūva su ginklu rankose svetimose žemėse. Ypač prieš šalies prezidento rinkimus.
Gal Sirijoje, o gal Marse…
Kovo 7 d. Amūro naujienų tarnyba АСН24 pranešė: šiandien Blagoveščenske atsisveikinama su Aleksandru Nikulinu, prieš mėnesį žuvusiu Sirijoje (Blagoveščenskas – miestas Tolimuosiuose Rytuose, prie Amūro upės, pasienyje su Kinija). Korespondentas priminė, kad vasario 7 d. Sirijoje aviacijos antpuolio metu metu žuvo keletas „Vagnerio grupės“ narių, tarp jų ir 25 metų Blagoveščensko gyventojas. Velionio sesuo pasakė, kad Sirijoje jis praleido trejus metus. Du kartus buvo Donbase, ten gavo du medalius už drąsą – jie saugojo oro uostą. Dabar davė tris medalius… Motinai apie sūnaus žūtį pranešė jo draugai, tarnavę kartu su juo, bet nepapuolę į ugnį. Kūną atskraidino kovo 6 d. lėktuvu iš Rostovo prie Dono. Laidojo artimieji savo lėšomis…
TV kanalas „Nastojaščeje vremia“ prie šio pranešimo pridūrė: vasario 7 d. Sirijos Deir ez Zoro provincijoje „Vagnerio privačios karinės kompanijos“ samdiniams smogė Sirijos sukilėliai, kuriems padėjo JAV aviacija. Tikras žuvusiųjų skaičius iki šiol nežinomas, skirtingi šaltiniai teigė žuvusiųjų galint būti nuo 11 iki dviejų šimtų. Radijas „Echo Moskvy“: tai, kad Sirijoje galėjo žūti dešimtys ir net šimtai Rusijos piliečių, Kremliuje nepatvirtino ir nepaneigė.
…Pradžioje iš Maskvos pasigirdo, kaip visada būna, grėsmingas riaumojimas. Vasario 8 d. Rusijos gynybos ministerija savo komentare paaiškino, kokio tikslo vedama amerikiečių aviacija praėjusią naktį smogė Sirijos vyriausybę ginančioms savanorių pajėgoms. Įvykęs incidentas dar kartą parodė, kad Vašingtono tolesnio neteisėto buvimo Sirijos teritorijoje tikrasis tikslas yra jau ne kovoti su tarptautine teroristine grupuote IS, o užgrobti ir kontroliuoti ekonominius aktyvus, priklausančius išimtinai Sirijos Arabų Respublikai. O pats incidentas atsitiko Sirijos savanorių (ополченцев) vykdomų žvalgybos-paieškų veiksmų nesuderinus su Rusijos operatyvinės grupės vadovybe. Ministerija patikslino, kad apšaudymo metu sužeisti 25 Sirijos savanoriai. Rusijos karių (военнослужащих) šiame Deir ez Zoro provincijos rajone nėra.
Praėjus savaitei, baubimo ir maurojimo neliko – išgirdome neaiškų mykimą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialioji atstovė Marija Zacharova žurnalistams pranešė preliminarius duomenis: ginkluotame susirėmime, kurio priežastys dabar tiriamos, galėjo žūti penki žmonės – Rusijos piliečiai. Yra nukentėjusių, tačiau visa tai reikalinga dar aiškintis, pirmiausia jų pilietybę. Dar kartą sakau, kad kalbama ne apie Rusijos karius (российских военнослужащих). Pranešimai apie tai, kad tarptautinei koalicijai smogus Sirijos vyriausybinėms pajėgoms žuvo dešimtys ir šimtai Rusijos piliečių yra klasikinė dezinformacija (prieš kelias dienas naujienų tarnyba „Bloomberg“ pranešė, kad žuvo apie 200 asmenų, kariavusių Sirijos vyriausybės pusėje, dauguma jų – samdiniai iš Rusijos). Dar Zacharova pašmaikštavo dėl internete paskelbtų vaizdinių liudijimų: paėmė Marso paviršiaus nuotrauką ir ant jos uždėjo sunaikintos karinės technikos vaizdus.
Vasario 12 d. nepriklausomos grupės „Conflict Intelligence Team” (CIT) tyrėjai pranešė nustatę keturis „Vagnerio PKK“ samdinius – Rusijos piliečius, žuvusius nuo tarptautinės koalicijos aviacijos smūgio; partija „Kita Rusija“ (neįregistruota, 2010-aisiais susikūrė vietoj uždraustos nacionalbolševikų partijos) pranešė prie Eufrato upės žuvus savo narį, kadaise jis buvo „Donecko liaudies respublikos savanoris“, išsitarnavo iki minosvaidžių būrio vado. Marija Zacharova, kaip matėme, skaičių pripažino, tačiau dėl pilietybės sakė dar reikalinga aiškintis…
CNN korespondentė Barbara Star bene pirmoji paskleidė spėjimą, jog Sirijos vyriausybinių pajėgų puolime prieš amerikiečių palaikomus karo patarėjus ir jų partnerius Deir ez Zoro rajone naktį į vasario 8-ąją galėjo dalyvauti ir rusų. Pačios Rusijos socialiniuose tinkluose visus ant kojų sukėlė ne kas kitas, o Igoris Strelkovas (tikr. Girkinas) – Rusijos federalinės saugumo tarnybos atsargos pulkininkas, „Rusijos savanoris buvusioje Jugoslavijoje“, „Donecko liaudies respublikos gynybos ministras“, „Rusijos karinis pensininkas“. Girkinas pyksta ant Rusijos prezidento Vladimiro Putino (kam nutraukė karą Ukrainos rytuose) ir nepraleidžia progos jam įgelti. Dabar parašė iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad į JAV aviacijos ugnį pateko siriečiais dėjęsi du „Vagner“ padaliniai, iš kurių vieną visiškai sunaikino, o kita sudaužė į šipulius; žuvo 100 žmonių. Girkino skaitytojams nereikia aiškinti, kas per paukštis yra „Vagner“, žiniasklaidoje vadinama „privačia karine kompanija „Vagner“, „Vagnerio PKK“ arba „Vagnerio grupe“.
Vasario 20-ąją Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamentas paskelbė komentarądėl medicininės pagalbos suteikimo Sirijoje nukentėjusiems Rusijos piliečiams (об оказании медицинской помощи пострадавшим в Сирии россиянам). Jame sakoma, kad Sirijoje yra Rusijos piliečių, nuvykusių ten savo valia, įvairiais tikslais, ir ne Užsienio reikalų ministerijos reikalas vertinti tokių jų sprendimų teisėtumą. Tačiau ministerija, turėdama omenyje Rusijos piliečius, sakoma komentare, norėtų kai ką paaiškinti. Neseniai įvykusiame kariniame susirėmime, kuriame jokiu būdu nedalyvavo Rusijos Federacijos kariai ir nebuvo naudojamos etatinės techninės priemonės, žuvo, kaip jau buvo skelbta, Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečių, yra sužeistųjų – kelios dešimtys. Padėta sugrąžinti juos į Rusiją, kur jie, kiek mums žinoma, gydomi įvairiose medicinos įstaigose.
Girkinas viską meluoja! Visi meluoja!
Vienas autorius pavaizdavo, kaip šiuo atveju keisis klišių pasjansą dėliojančių Kremliaus valdininkų ir jų kišeninės žiniasklaidos kalbėjimas:
Nieko nebuvo, Girkinas viską išsigalvojo! – Tai siriečius nušlavė, mūsiškiai nenukentėjo! Keletas mūsiškių nukentėjo. Tačiau jie ne mūsiškiai, nes mūsiškių ten nėra, taigi! – Nukentėjo maždaug vienas skyrius, keletas žuvusių… Atrodo, be leidimo išėjo iš dalinio… – Žuvo 10-20 samdinių. Atrodo. Ir iš viso – ar jūs turite įrodymų? Oficialių. Kokie jūsų šaltiniai? Išvardykite visus pavardžiui! – Nieko nebuvo, jūsų Girkinas viską meluoja (фсё врёт)! Jis sako, kad 600 žuvusių, o jų buvo viso labo 150! Ir iš viso niekas nežuvo, tik siriečiai. – Samdiniai be leidimo išėjo. Negaila. Beje, lėktuvas nukrito, geriau apie jį pakalbėkime. – Ten vieni čečėnai, nusispjauti. O Girkinas viską meluoja, ir iš viso jis išdavikas – atidavė ukrainiečiams Lvovą! – PKK nusprendė pasigriebti keletą verslovių, savavališkai, niekam nieko nepasakę! Todėl amerikiečiai ir sudirbo juos į skutus. Tačiau aukų nėra, Girkinas viską meluoja! – Pamaskvėje – tai tikra tragedija, lėktuvas nukrito, o jūs Girkino melo burbulus pučiate. Gėda. – Patys kalti! Nesuderinti veiksmai! Todėl keletas žuvusių. Beje, o kokie jūsų šaltiniai?
Rusijos visuomeninis politinis žurnalas nesunkiai išverčiamu pavadinimu – „Politinė ekspertizė“ (Politexpert.net) buvo sukurtas, kaip skelbiasi, svarbiausiems įvykiams Rusijoje ir pasaulyje nušviesti. Vasario 20 d. šis autoritetingas politologų, ekonomistų, karinių ekspertų nuomones spausdinantis leidinys parašė, kas atsitiko kalbamą naktį, tai yra prieš dvi savaites: kovose už Sirijos Deir ez Zoro provinciją savo galvas padėjo Rusijos piliečiai. Kovodami kaip savanoriai su paskutiniais teroristais respublikos teritorijoje jie žuvo nuo JAV aviacijos smūgių. Pasak „Karinių konfliktų veteranų lygos“ vadovo Andrejaus Trošino, kurį laiko vienu „Vagnerio privačios karinės kompanijos“ vadų, iš Rusijos savanorių, atvykusių į SAR ginti Rusijos nacionalinių interesų ir naikinti smogikų-islamistų grupuočių, žuvo keturiolika žmonių. Tekstas pavadintas „Didvyriai ir teisingumo gynėjai: ką daro Rusijos savanoriai Sirijoje“ (Герои и защитники справедливости: что делают российские добровольцы в Сирии). Svarbiausia tekste: Savanoriai iš Rusijos, dalyvaujantys pasaulinėje kovoje su terorizmu, gina Tėvynės ramybę (покой Отечества).
Po kelių dienų šis leidinys apie tą patį parašė šitaip: tarptautinė koalicija su JAV priešakyje smogė Sirijos vyriausybinių pajėgų būriui (отряд), kuriame buvo ir Rusijos savanoriai iš „Vagnerio PKK“ (dabar nurodė pavadinimą). Toliau: Vakarų žiniasklaida tuoj pat paskelbė iš piršto laužtus duomenis (фейковую информацию), kad aviacijos ugnyje žuvo 200 Rusijos piliečių. Tačiau jų nurodyti duomenys pasirodė gerokai perdėti. Pasak to „Karinių konfliktų veteranų lygos“ vadovo… iš Rusijos savanorių, atvykusių į Siriją kovoti su tarptautiniu terorizmu, žuvo keturiolika žmonių (taigi neliko kovojusių su paskutiniais teroristais, neliko ir ginti Rusijos nacionalinių interesų, tik – atvykusių kovoti…). Antraštėje kalbama jau ne apie Rusijos savanorius, didvyrius ir teisingumo gynėjus, o apie amerikiečius: „Jie žinojo ten esant Rusijos piliečių“ (Они знали, что там есть граждане России)…
Galima būtų pridurti prie Girkinas viską meluoja:
Jie žinojo, kad mūsiškiai ten yra, o mes nežinojome! – Tik 14. „Krovinys 200“ , o ne žuvo 200. – Neklausykite kurdų generolo, negi jis kalbės prieš Ameriką, kuri už juos kariauja!
Vis dėlto paklausykime „Sirijos demokratinių jėgų“ (SDF) generolo Hasano, kuris žurnalistams pasakė daugiau nei „taip“ ar „ne“. Gavęs žvalgybos pranešimą apie Sirijos režimą ginančių pajėgų telkimąsi prieš kurdų pozicijas, paskambino rusų karininkui, su kuriuo palaiko pastovų ryšį, ir šis atsakė, kad nieko tokio nevyksta. Netrukus užvirusių kruvinų skerdynių įkarštyje jam paskambino tas pats rusų karininkas ir paprašė kuriam laikui nutraukti ugnį – tam, kad jie galėtų paimti nukautuosius ir sužeistuosius. Kurdai čia įžvelgė klastą – juk neseniai sakė, kad nieko nebus. Daugiau mes rusais nepasitikime. Vienam žurnalistų pasirodė keista, kad rusų karininkas iš pradžių neigia būsiant puolimą, o paskui prašo nešaudyti. Generolas irgi nusistebėjo: didžioji valstybė nežino, ką daro jos pajėgos…
Vasario 22 d. Rusijos leidinys „Daily Storm” pranešė, ką sužinojęs iš savo šaltinių Federacijos taryboje (Rusijos parlamento aukštieji rūmai): žinomiems Rusijos politikams uždrausta komentuoti Sirijos konfliktą. Net senatoriui, kartu TV propagandistui Aleksejui Puškovui, kuriam visada kaltos JAV ir Europos šalys, o Putinas niekada neklysta. Esą būtent dėl savo triukšmingų pareiškimų Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų senate neteko Francas Klincevičius. Akivaizdu, rašo „Daily Storm”, kad Rusijos koviniai nuostoliai Sirijoje kenkia valdžios įvaizdžiui, ypač prezidento rinkimų kampanijos metu.
Sirijoje aviacijos antpuolio metu žuvę PKK kovotojai mūšio vietoje atsidūrė atsitiktinai – tai jau ne koks pašmaikštavimas, o leidinyje „Obščaja gazeta“ kovo 2 d. paskelbto teksto antraštė („Погибшие в результате авиаудара в Сирии бойцы ЧВК оказались на месте боя случайно“); daugelis Rusijos leidinių pakartojo tai, ką parašė vokiečių žurnalas „Der Spiegel”: žuvo ne daugiau kaip 20 Rusijos piliečių, kurie atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku.
Nieko nebuvo, Girkinas viską išsigalvojo! Juk Vadimiras Vladimirovičius negali būti kaltas. Jis seniai nugalėjo Sirijoje ir beveik visą kariuomenę išvedė. Tai tas – Obama ar kas ten dabar Baltuosiuose rūmuose sėdi!
Niekas neprašė vykdyti neteisėtų veiksmų…
Dar 2015 metų rudens pabaigoje Sankt Peterburgo leidinys «Fontanka“ paskelbė Sirijoje žuvus apie dešimt Bašaro Asado režimo pusėje kariaujančių „Vagnerio PPK“ narių („За Башара Асада – без флага, без Родины“). Šio internetinio leidinio laikraščio korespondentas Denisas Korotkovas bene pirmasis atskleidė, kur ir kaip telkia samdinius „Kompanija“ ir kokius popierius pakiša priimtiems į landsknechtus pasirašyti „Direkcija“. Leidinys pažodžiui atkartojo dokumentą, kurį turi pasirašyti kiekvienas siunčiamasis į „komandiruotę“. Jį reikia perskaityti visą:
Aš savanoriškai išvykstu už Rusijos Federacijos ribų sutinkamai su nustatytomis išvykimo taisyklėmis tam, kad gaučiau objektyvios informacijos apie įvykius Rusijos Federacijos pasienyje esančiose teritorijose. — Aš nesu samdinys, nes nesirengiu dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ar kariniuose veiksmuose. Aš esu pasirengęs gerbti buvimo šalies įstatymus ir taisykles. — Aš nebuvau verbuojamas, nedalyvavau mokymuose ir negavau materialinio atlygio už dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose ar kariniuose veiksmuose už Rusijos Federacijos ribų. — Vienintelis mano tikslas yra ir bus objektyvios informacijos apie vykstančius įvykius gavimas ir jos fiksavimas materialiose formose. — Mano apsisprendimui niekas nedarė įtakos, niekas manęs neprašė vykdyti neteisėtus veiksmus ir niekas neatsako ir negali atsakyti už mano veiksmus, kuriuos įvykdysiu ateityje, nes mano veiksmai visada bus ginamojo arba tramdomojo pobūdžio— Kad ir kokios pavardės ir organizacijos būtų minimos dėl mano būsimųjų veiksmų buvimo šalyje, tai visais atvejais neatitiks tikrovės, nes viskas, ką aš darau, aš darau vien iš savo vidinio įsitikinimo ir savo inciatyva.
Iš viso teksto galima pamanyti kokį pamišusį reporterį išvykstant fotografuoti įvykių už Rusijos sienų, tačiau ne per toliausiai nuo jų. Ten būdamas jis kažin kodėl gali būti palaikytas kariniuose veiksmuose dalyvaujančiu samdiniu, nors niekas neprašė jo vykdyti neteisėtų veiksmų… Pakliūti į tokią situaciją įmanoma – gerai kauštelėjus arba apsirūkius… Tačiau tai daryti „komandiruotėje“ – irgi draudžiama.
Vienas kandidatų į ne-samdinius anketos skiltyje apie žalingus įpročius parašė: Išgeriu retai, bet smarkiai ir dar prisipažino prieš pusę metų rūkęs žolę. Teisininkas, kariuomenėje netarnavo. Jį patikrino melo detektoriumi ir priėmė. 2014-ųjų vasarą pasiuntė į „Luhansko liaudies respubliką“, vėliau – į „Donecko liaudies respubliką“. Galiausiai jis išvyko į Siriją (tolokai nuo Rusijos sienų), vedamas, kaip ir jo bendrakeleiviai, užduoties rinkti ir apdoroti informaciją bei pargabenti kūrinių tekstų, fotografijų,vaizdo įrašų pavidalais. Sirijoje ir žuvo 2016 m. kovo 19 d. Dar tada, būdamas kandidatas, į anketos klausimą, kas paskatino imtis naujos veiklos, atsakė: Pinigai. Tačiau keliavo ir žuvo ne dėl pinigų, o dėl vienintelio tikslo. Tiesa, prieš tai pasirašė ir dar vieną dokumentą – kontraktą, kur sakoma, kad niekas negarantuoja jį liksiant gyvą.
Daugelis vieninteliam tikslui vykdyti gavo Kalašnikovo automatą ir visa kita, o turintys atitinkamą kvalifikaciją pasinaudojo net tankų stebėjimo ir taikymo prietaisais – informacijai rinkti. Turint tanką, užduotis būtų gal ir nesudėtinga, jeigu ne viena papildoma sąlyga: įvykių vietose šiukštu negalima naudotis telefonais ir iš viso nė kokia fiksavimo įranga…
Penki milijonai rublių ir slaptos laidotuvės
BBC rusiškoji redakcija parašė, kad dešimčių Rusijos piliečių žūtis Sirijoje – ne pirma tokia tragedija. Žurnalistai papasakojo apie vieno „Vagnerio grupės“ nario žūtį praėjusių metų vasaros pabaigoje ir apie tai, kas vyko po to. Archangelsko srityje gyvenančiai pensininkei tik vardu prisistatęs vyras pranešė, kad Sirijoje žuvo jos sūnus Jevgenijus; kūnas atgabentas į Rostovą prie Dono, prašom atsiimti. Moteriai aimanuojant, kad viena neišgalėsianti ten nukakti, žmogus atsakė pats atvežiąs (Mes savųjų nepaliekame). Sutartą dieną vidutinio amžiaus vyras automobiliu atvežė karstą su mano sūneliu, visus jo dokumentus ir pinigus, sukoręs 2 tūkstančių kilometrų kelią.
Draudimo išmoką – penkis milijonus rublių ($80 tūkstančių su viršum) – jis sukrovė tiesiog ant virtuvės stalo 50-tūkstantinėmis kupiūromis. Motinai atvežė ir du sūnaus pelnytus medalius su su jo asmens numeriu (3601). Jevgenijus kelerius metus praleido „Luhansko liaudies respublikoje“ veikusios brigados „Prizrak“ (šmėkla) gretose, o Sirijoje teišbuvo du su viršum mėnesius (atsiuntė SMS žinutę: Mama, važiuoju į priešakinę). Anatomų patologų nustatyta mirties priežastis: kiaurinė šautinė žaizda pilvo ertmėje.
BBC korespondentams tenykštėje administracijoje pasakė, kad Jevgenijų palaidojo slaptai, tačiau kaip tai vyko – nesužinome. Aišku, neatplėšdami dar Sirijoje užlituoto konteinerio, bet gal ne nakties priedangoje? Palaidojusi, motina tikėjosi valstybę padėsiant įamžinti sūnaus atminimą, bent padengsiant išlaidas. Nežinau, bet kažkoks pagerbimas mano sūneliui turėtų būti, – parašyta jos laiške prie Rusijos prezidento veikiančios Žmogaus teisių tarybos nariui. – Ir man bus ramiau, nes mano sūnelis gynė mūsų Tėvynės interesus už jos ribų, kaip mes žinome, sutikus SAR (Sirijos Arabų Respublikai). Mūsų specialistai ir kariai padėjo. Per televizorių rodė ir mūsų žuvusius karius, kurie susilaukė Rusijos gyvenamosiose vietovėse viso būtino tokiose tragiškose situacijose pagerbimo.
Pensininkė taip aukštai kreipėsi po to (matyti, geri žmonės patarė ir padėjo parašyti), kai gavo atsakymą iš Plesecko rajono karinio komisariato (Pleseckas – kur karinis kosmodromas): Nustatyti Jūsų sūnaus statuso norint toliau spręsti klausimą dėl teisinės ir socialinės apsaugos priemonių įgyvendinimo šiuo metu neturima galimybės. Karinis komisaras atsakė panašiai: Kas išdavė žetoną su asmeniniu numeriu, kaip pilietis (pavardė, vardas, tėvavardis) atsidūrė Sirijos Arabų Respublikoje ir gavo kiaurinę žaizdą, nuo kurios mirė, nustatyti neturima galimybės. Dėl to jo statusas nenustatytas.
BBC korespondentams žuvusiojo motina kalbėjo: Aš noriu paklausti: kuo gi skiriasi vaikai, kuriuos siunčia karinis komisariatas, ir mano, kuris nuėjo savanoriu? Severoonežskojė gyvenvietėje, kurios žemė priglaudė Jevgenijaus palaikus, dar 2003 metais pastatyta paminklinis akmuo „Kariams žemiečiams, žuvusiems už Tėvynę“. 2016 metais prie akmens pritvirtinta atminimo plokštė su iškaltomis miesto gyventojų, žuvusių kariniuose veiksmuose ir teroristiniuose aktuose, pavardėmis. Šeši žuvo Čečėnijoje, vienas – Afganistane; viena moteris žuvo teroristams užgrobus teatrą Dubrovkoje, kita – sprogus Rusijos oro linijų orlaiviui „Airbus A321“ viršum Sinajaus pusiasalio; dar vieno žemiečio, vyresniojo seržanto, mirties data ir vieta: „20.08.2014 Ukraina“. Jevgenijaus Alikovo ten nėra ne todėl, kad jau vietos nelikę – kokiu pagrindu teikti tokią garbę žmogui, kurio statusas nenustatytas? Jo nuotrauką pakabino administracijos pastate esančio muziejaus stende, greta to vyresniojo seržanto, 2014 metų rugpjūtyje su dešimtimis kitų 76-os Pskovo divizijos karių žuvusio Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenėsnėra (Putinas), tačiau, kaip pasakė vietos administracije, pakabino ne iš karto – nes palaidojo slaptai.
Kuriame Eufrato krante žuvo rusų generolas?
Deir ez Zoro miesto išlaisvinimas – esminis įvykis kovoje su teroristais, – pasakė praėjusių metų rugpjūčio viduryje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per televiziją. – Dabar galima kalbėti apie kovos su „Islamo valstybe“ pabaigą. Nepraėjo ir dvi savaitės, kai Rusijos karinių oro pajėgų grupuotės Sirijoje vadas pranešė: Deir ez Zoro apsiaustis pralaužta, teroristų pajėgos baigiamos sutriuškinti. Miestą išlaisvino rugsėjo pradžioje ir iš karto pradėjo tiesti rusų kariuomenės duotą pontoninį tiltą į Eufrato kairįjį krantą – ISIS kontoliuojamų verslovių link. Prasidėjo tai, ką žurnalistai pavadino lenktynėmis dėl naftos verslovių tarp Sirijos vyriausybinių pajėgų (SAA) ir „Sirijos demokratinių pajėgų“ (SDF); rugsėjo 13 d. pranešta kai kuriuos SAA dalinius sėkmingai persikėlus per upę, o iš priešingos pusės Deir ez Zoro smarkiai stumiantis ir užimant versloves SDF; kurdai perspėjo šaudysią į vyriausybinius karius, jeigu į jų pusę bus paleista bent viena kulka. Rugsėjo 19 d. pranešta, kad SAA daliniai sėkmingai persikėlė per Eufratą ir įsitvirtino rytiniame krante.
Sirijos vyriausybinė naujienų tarnyba „Anna News” parodė video: persikėlimui per Eufratą vadovauja pats Rusijos karinių patarėjų Sirijos armijoje vyriausiasis – generolas leitenantas Asapovas. O rugsėjo 23-iąją tą generolą mirtinai sužeidė į vadavietę paleistos minos skeveldra; kitą dieną Rusijos gynybos ministerija patvirtino: žuvo Sirijos miesto Deir ez Zoro vadavimo operacijos metu. Tomis dienomis SAA kariai aktyviausiai veikė Eufrato kairiajame krante plytinčiame slėnyje, tolokai į rytus nuo Deir ez Zoro, užėmė svarbią Hašamo gyvenvietę; kurdai šia kryptimi užvaldė „Conico“ dujų perdirbimo įmonės apylinkes. Rugsėjo 25 d. SDF vyriausioji vadovybė paskelbė pareiškimą, kuriame apkaltino Rusiją atakuojant jų pozicijas. Rusija ir jos palaikomas režimas pradėjo puolimą prieš mūsų pajėgas „Conico“ rajone (tame pačiame, kur įvyko incidentas naktį į vasario 8-ąją!). Mes ryžtingai smerkiame Rusijos kariuomenės ir jų sąjungininkų priešiškas atakas, kurios tarnauja terorizmui ir daro žalą kovai su terorizmu. Rusijos gynybos ministerijos atstovas paneigė pranešimą, kad Rusijos aviacija bombarduoja SDF pozicijas dujų radimvietėse Deir ez Zoro rajone.
Generolą Valerijų Asapovą palaidojo rugsėjo 27 d. prie Maskvos esančiose federalinėse karių kapinėse su visa karine pagarba. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjo apie velionio neįkainuojamą pagalbą Sirijos armijai kovoje su terorizmu. Generolą pristatė pomirtiniam valstybiniam apdovanojimui… Tomis dienomis iškilo aikštėn ir kiti velionio žygiai. Donbase jis buvo žinomas kaip „generolas Primakovas“ ir vadovavo vietinių separatistų pajėgoms; amerikiečiai jį įtraukė į asmenų, kurioms taikomos sancijos dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje, sąrašą. Netrukus žurnalistai pranešė ant jo kapo atsiradus separatistų vėliavėlę…
Prašom nekelti triukšmo
O rugsėjo 28 d. „Islamo valstybės“ naujienų tarnyba „Amaq” paskelbė apie išvakarėse Deir ez Zoro provincijoje žuvusį rusų karį ir dar du karius, paimtus į nelaisvę. Rusijos karinės bazės Sirijoje atstovas tuoj pat šitai paneigė: Visi Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, esantys Sirijos Arabų Respublikoje, yra gyvi, sveiki ir vykdo jiems priklausomas užduotis. Spalio 3 d. parodė video su dviem vyrais, kalbėjęs vienas jų prisipažino, kas jie tokie (1979 ir 1978 metų gimimo), tačiau apie priklausymą Rusijos reguliariosios kariuomenei nepasakė. Jau kitą dieną „Laisvės“ radijos žurnalistai kalbėjosi su vieno iš jų broliu – šis patvirtino Grigorijų kariavus Artimuosiuose Rytuose vadinamoje „Vagnerio PKK“; Grigorijus taip pat dalyvavo ir kare Rytų Ukrainoje, buvo apdovanotas medaliais.
Belaisvio brolis pažadėjo susitikti su „Laisvės“ korespondentu ir TV grupe tėvų namuose, pamaskvėje, tačiau iki galo susitarti nepavyko – neatsiliepė į skambučius. Tėvai, pensininkai, žurnalistui papasakojo, kad skambino nepažįstami žmonės, patikino sūnų būtinai išlaisvinsią ir patarė nekelti triukšmo; vėliau jie prisipažino, kad skambino iš FSB (Federalinės saugumo tarnybos). Tą pačią dieną čia atvažiavo leidinio „Dožd“ TV grupė, tačiau į vidų jų neleido prie namų budėję vyrai: Todėl, kad negalima. Kai bus galima, tada prašom.
Grigorijaus tėvai gyveno nežinioje, kol gruodžio pradžioje sulaukė pusamžio vyro, prisistačiusio organizacijos atstovu ir pranešusio apie sūnaus mirtį nuo žaizdų nelaisvėje; kitą belaisvį džihadistai nužudę. Pasiūlė piniginę kompensaciją, bet tėvai atsisakė: Jūs sakote, kad du su puse mėnesio ieškojote kažin kur kažin ko? Niekas jų neieškojo, jūs meluojate, jūs žiurkės ir išdavikai! Kliuvo nuo Grigorijaus motinos ir jų namuose įsikūrusiems apsauginiams. Jie pasakė, kad mus saugo, o ten ieško (Sirijoje sūnaus). Jie čia buvo tam, – supratusi motina, – kad mes niekur nesikreiptume. Mes patikėjome ir lygiai mėnesį niekur nesikreipėme. Aš jiems pasakiau: jūs viską meluojate, lauk iš čia.
Kai spalio 10 d. Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejaus Naryškino žurnalistai paklausė, ar vykdoma belaisvių paieška, atsakė: Vykdoma. Ir pridūrė, kad jokių duomenų apie šių žmonių likimą kol kas neturima. “ISIS Hunters”, kaip matyti iš jų internetinio puslapio, jau rugsėjo 29 d. kreipėsi „Islamo valstybės“ pusę: Mes pasirengė sumokėti po vieną milijoną dolerių už kiekvieną paleistą rusą brolį. Priešingu atveju mes užmušime po 100 žmonių, ISIS šalininkų (kas jiems galėtų duoti $ 2 000 000 – kita kalba). „Komsomolskaja pravda“ specialusis korespondentas Aleksandras Kocas parašė esąs sujaudintas šio „medžiotojų“ kreipimosi: man norėtųsi, kad taip būtų padariusi mano valstybė. Atsitiko juk ne šiaip kas: Rusijos piliečius ištiko nelaimė. Tai sužinojo visa mūsų didžioji šalis, todėl ir valstybė turi pasakyti: mes darome visa įmanoma ir neįmanoma, kad ištrauktume juos iš teroristų nagų. Tuo tarpu mes tarsi gėdijamės jų. Arba šalinamės, kaip raupsuotųjų…
Po to, kai “Laisvės“radijas paskelbė pokalbį su Grigorijaus broliu, į redakcija paskambinusi Rostovo srityje gyvenanti moteris pasakė pažinojusi jo nelaimės draugą – Romaną ir dar vieną Sirijoje žuvusįjį. Šio paskutinė žinutė atėjo rugsėjo 13-ąją: Aš dar gyvas, bet mes negalime prasiveržti. Viskas užminuota. Apie jo mirtį pranešė telefonu jo bičiuliui, kuris šį kartą į Siriją nevažiavo. Artimieji paskambino į Rostovo prie Dono oro uostą ir sužinojo, kad rugsėjo 28 d. atgabenta dvylika karstų. Jų pasiimti atvyko toks ir toks (vardas, pavardė) asmuo. Kas jis toks? Atsiprašome, tai konfidenciali informacija, – atsakė. Kur jo ieškoti? – Nė nenumanome. Apskambino lavonines, teismo medicijos tarnybas – nieko apie tokį žuvusįjį nežino…
Moteris įsišnekėjo. Kur iš Sirijos atgabenti žuvusiųjų kūnai, niekas nesako. Jos pačios galva, karstus veža į Krasnodaro kraštą (ten spėjama organizacijos, vadinamos „Vagnerio grupe“, buveinė). Žmonės žino, kad jų sūnus žuvo, tačiau kada laukti kūno ir ar iš viso sulauks – neaišku. Galėtų padėti atpažinti – tačiau karstą atidengti griežčiausiai draudžiama. Turėtų būti vadas, kuris praneštų artimiesiems apie žuvusį ar sužeistą kareivį, tai yra samdinį. Bet jie to nedaro, visiškai nusišalina nuo atsakomybės… Dar ji prisipažino visada balsuojanti ne už Putiną, o už Žirinovskį – nes jis teisingai pasakė: Rusija visiems padeda, ir tik pačioje Rusijos žmonės gyvena koridoriuose.
Ne valstybės linija…
„Laisvės“ radijui paskelbus moters pasakojimą apie 12 samdinių karstų, laikraštis “Novaja gazeta” kreipėsi į ekspertus ir vienas jų atsakė: Stebėtina ne žuvusiųjų skaičius, o tai, kad ši informacija prasismelkė į viešumą. Žinant, kokie įnirtingi mūšiai verda Sirijoje, galima spėti žuvusiųjų esant gerokai daugiau. Rusijos karinių oro pajėgų grupuotės Sirijoje vadas pranešė, kad nuo gegužės iki rugpjūčio žuvo daugiau kaip 8 tūkstančiai smogikų ir šis skaičius su kiekviena diena didėja – kiek tada turėjo žūti arba būti sužeista Sirijos armijoje ir „Vagnerio PKK“?
Dviem mėnesiais anksčiau „Reuters“ pranešė, kad Sirijoje nuo 2017-ųjų pradžios iki rugpjūčio mėnesio žuvo 40 Rusijos kariuomenės karių ir privačių karinių kompanijų samdinių. Rusijos gynybos ministerijos duomenys rodo nuo karinės operacijos Sirijoje pradžios (2015 m. rugsėjo 30 d.) žuvus 34 asmenis. Žurnalistų paprašytas pakomentuoti šį neatitikimą, Kremliaus spaudos sekretorius atsakė: reikia vadovautis Gynybos ministerijos linija pateikiamais oficialiais duomenimis. Jeigu esama kokių Rusijos piliečių, kurie savanoriai ir panašiai, jie – ne valstybės linija (skaičiuojami?) ir su Gynybos ministerija neturi nieko bendra (это не по линии государства и к Минобороны не имеет никакого отношения).
Archangelsko srityje pabuvoję BBC žurnalistai matė Rusijos pasiuntinybės Sirijoje parašytą Jevgenijaus mirties pažymą (справка) su eilės numeriu ir padarė išvadą: per 2017 metų aštuonis mėnesius ten mirė 77 Rusijos piliečiai. Tokiu pat būdu ta pati „Reuters“ pagal kitos mirties pažymos (kūno apanglėjimas) eilės numerį padarė išvadą, kad per 9 mėnesius Sirijoje mirė 131 pilietis (neskaičiuojant netekčių, apie kurias praneša Gynybos ministerija). Taigi – tik per rugsėjo mėnesį Sirijoje mirė 54 Rusijos piliečiai, žurnalistų nuomone – „Vagnerio grupės“ samdiniai (rugsėjo 19 d. kairiajame Eufrato krante žuvo žuvo 42 metų Gomelio miesto gyventojas – „Vagnerio PKK“ kariauja ir baltarusiai, ir ukrainiečiai). Tuo tarpu Gynybos ministerijos oficialiais duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės operacijos Sirijoje eigoje per trejus su puse metų netekta 44 karių; pastarasis žuvusysis – karo lakūnas gvardijos majoras Romanas Filipovas.
…Kaliningrado srities gyventoja Oksana Girčiūtė apie savo vyro 51 metų Vladimiro Loginovo žūtį sužinojo vasario 9 d., tačiau dvi savaites niekas to oficialiai nepatvirtino. Jis buvo minuotojas, kariavo Čečėnijoje ir Donbase. Šimtininkas Vladimiras žuvo nelygiame mūšyje Sirijos Deir ez Zoro rajone, – parašyta Baltijos kazokų apygardos internetiniame puslapyje. – Žuvo, didvyriškai gindamas mūsų Tėvynę tolimose prieigose (на дальних подступах) nuo pakvaišusių barbarų antplūdžio. Kada našlei grąžins vyro kūną – nežinoma. Linkstame manyti, kad kūnai bus atgabenti po rinkimų, – kalbėjo Kaliningrado kazokų atamanas Jevgenijus Labudinas. – Kad nebūtų audrinama visuomenė, nenukentėtų dabartinės aukščiausiosios valdžios, kandidato prezidento Putino įvaizdis. Tai – siaubinga situacija.
