Rusijos Prezidento rinkimai

Politinės intrigos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.

Arūnas Spraunius

Lietuviška viešoji erdvė raportavo apie Vladimiro Putino „perrinkimą“ Rusijos prezidentu kovo 18-ąją gal net stropiau nei pačioje Rusijoje. Tarkime, mūsų viešosios erdvės formuotojai taip elgėsi užhipnotizuoti „supermeno“ V. Putino asmenybės arba tiesiog „iš nuobodulio“ (sic…). Vis dėlto – kiek iš tiesų jis herojus šiuolaikiniame pasaulyje?

Pradėti tenka rūškanoku ekskursu į praeitį. Atidarant 1936 metų Berlyno olimpines žaidynes visas pasaulis žvelgė į Adolfą Hitlerį, o žurnalas „Time“ 1938-aisiais išrinko jį Metų žmogumi. Kuo viskas baigėsi – žinoma, 55 milijonais lavonų bei sugriautais miestais po vieno kraupiausių karų žmonijos istorijoje. Eksukrsas čia prie to, kad kai kuriose planetos vietose Rusijos prezidentas – sąmoningai ar ne – demonizuojamas, ypač po tokių akcijų kaip kovo 1-ąją jo kreipimesi į Federalinį susirinkimą anonsuotos rusiškos „begalybę“ galinčios pasiekti branduolinį užtaisą nešančios balistinės raketos, nežmonišku greičiu plaukiojantys povandeniniai aparatai ir t.t. Siekis „pastiprinti“ rinkimų kampaniją, tada klausimas – prieš ką „pastiprinti”?

Bet rinkimai – jau praeitis. Autoritarai, kaip ir pridera, V.Putiną sveikino dar nebaigus skaičiuoti balsų, demokratiniame pasaulyje trumpa diskusija dėl to kilo, ir patarėjų nepaklausęs ir telefonu Rusijos prezidentą pasveikinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo „nedidelių“ nemalonumų. Tuo pat metu Europoje tebesvarstoma dėl pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikoto, apie ką kalba ne tik britai (po Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo labai logiška), ukrainiečiai (irgi būtų keista, jei nesvarstytų), bet ir lenkai, net nuosaikūs danai, švedai bei islandai. Neatmestina, kad tema ilgainiui plėsis. Kaip ir dar viena – 23 rusų diplomatus dėl apnuodijimo Solsberyje išsiuntusių britų pasiūlymas Europos Sąjungos (ES) valstybėms pasekti jų pavyzdžiu. ES savo diplomatinės misijos vadovą Markusą Edererą jau atšaukė.

Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Giumri mieste. 2013 metai

Pačioje Rusijoje demokratiškai nusiteikę vieši asmenys po rinkimų tekonstatavo eilinę aklavietę. Kaip nurodė politikas Leonidas Gozmanas, gavęs naują mandatą valdyti V.Putinas negalės atsitraukti nuo agresyvios užsienio politikos, nes agresyvi laikysena yra jo legitimumo pagrindas. Taip pat – kad ir vidaus politikoje Rusijos prezidentas gavo mandatą stiprinti represijas. Tiesa, įvykiai vakarų Pamaskvės Volokalamske beveik iškart po rinkimų, kai po dujų nuotėkio iš greta esančio „Jadrovo“ sąvartyno apsinuodijo virš pusšimčio vaikų, o ir šiaip neapsikęsdami smarvės įnirtę vietos gyventojai užpuolė rajono savivaldos vadovą Jevgenijų Gavrilovą, rodo, kad „gelžbetoninėje“ autoritarinėje valstybėje „neprotokoliniai“ atvejai galimi.

Vis dėlto, filosofo ir sociologo Igorio Čubaiso vertinimu, Rusija serga nepasitikėjimu, skundikų dominuojamoje visuomenėje neįmanomi normalūs žmogiški santykiai, ir ši bėda šalį kamuos dar ilgai. Rusijos dūmos pirmininkas Viačesalvas Volodinas teiginiu, jog Rusija – tai V.Putinas ir be jo Rusijos tiesiog nėra, nevalingai pripažįsta, jog pilietiniai, socialiniai, ekonominiai institutai šalyje sunaikinti.

Pasak publicisto Iljos Milšteino, V.Putino pergalę be problemų buvo galima  konstatuoti bent prieš 6-erius metus. Šiokią tokią intrigą prieš pat rinkimus buvo sukūręs pats Rusijos prezidentas, kai kreipimesi į Federalinį susirinkimą savo piliečiams pasiūlė konfrontaciją su Vakarais iki pat Trečiojo pasaulinio karo imtinai. Buvo radusis iliuzija, kad rusai bent jau sutriks, vedini asmeninės savisaugos, rūpesčio dėl artimųjų likimo. Deja, visuomenė konfrontacinę retoriką „prarijo“ (beje, kone su pasitenkinimu) ir vieningai V.Putiną perrinko.

Bet yra ir kita V.Putino eilinio „žengimo į sostą“ pusė. Rusijos prezidento rinkimų dieną prie jos generalinio konsulato Charkove aktyvistai atgabeno karstą su jame paguldyta V.Putino „lėle“ ir plakatu „Rusija=karas. Kruvini rinkimai“. Prie konsulato Lvove sudegintas Kremliaus maketas, o Odesoje irgi prie konsulato rinkimų būdelės funkciją aktyvistai „patikėjo“ nešiojamam lauko tualetui. Prie Rusijos ambasados Kijeve surengtos protesto akcijos „Liaudis nutraukia diplomatinius santykius su egresoriumi“ organizatorius Michailas Kochanovskis savo puslapyje „Facebooke“ nurodė, jog nepriimtina, kad 5-eris metus vykstant karui agresorius ciniškai rengia rinkimus onkupuotame Kryme ir Ukrainoje turi keturis balsavimo taškus (Kijeve, Lvove, Odesoje, Charkove). Protesto akcijoje Londone parodytos fotografijos rusų nusikaltimų, pradedant Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu ir baigiant „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo su 295 keleiviais numušimu virš rytų Ukrainos. Akcijos moto buvo „Kai kris paskutinis Ukrainos karys, V. Putinas imsis jūsų“. Prieš Rusijos rinkimus protestuota daugelyje Europos sostinių. Jei čia apie „herojų“ skaitome – ką gi…

Stivenas Sygalas ir Vladimiras Putinas

Dar viena pusė. Kovo 19-ąją Briuselyje ieškodamas paramos po žinomų įvykių britų užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas net kiek apstulbo sulaukęs vieningo palaikymo, pasak ministro, pasirodo, Maskva piktybiniais ar griaunančiais veiksmais yra bandžiusi kenkti kone visoms ES valstybėms. Praėjus 12 metų nuo A. Litvinenkos nunuodijimo Londone rusais jau nebetiki niekas. Supratimas, aišku, keliavo ilgokai, vis dėlto geriau vėliau negu niekada. Rusų valdančiosios klasės retoriniais manevrais S. Skripalio nuodijimo tema netiki niekas, kaip nurodė britų užsienio reikalų ministras, Maskvos teisinimaisi vis labiau absurdiški – iš pradžių rusai teigė visai negaminę nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“, paskui „pasitaisė“, kad vis dėlto gamino, bet atsargas sunaikino, bet jos „paslaptingai“ atsidūrė Švedijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JK. Klasikinė Rusijos strategija paslėpti tiesos „adatą“ melo kaugėje nebeveikia (de facto tikriausiai Maskva niekas netiki seniai, bet dabar tą rodo labai akivaizdžiai).

Kovo 15-ąją paskelbusi eilines sankcijas Rusijos piliečiams bei organizacijoms, JAV finansų ministerija laišku perspėjo svarbiausius infrastruktūros objektus valdančias kompanijas apie vidaus reikalų ministerijos ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) išaiškintus įsilaužimus arba mėginimus įsilaužti į vandens tiekimo, atominės energetikos, oro susisiekimo, pirmo būtinumo prekių gamybos struktūrų kompiuterines sistemas ir paragino imtis apsaugos priemonių prieš kibernetinius nusikaltėlius. Dviejų dalių sankcijinio sąrašo ištakos siekia prezidento Baracko Obamos 2016 metų gruodžio 28-ąją pasirašytą įsaką po to, kai specialiosios tarnybos informavo tuometinį bebaigiantį prezidentauti Amerikos lyderį apie interneto įsilaužėlių įsibrovimą į JAV kibernetinę erdvę per prezidento rinkimų kampaniją, siekiant griauti demokratiją bei klastoti duomenis JAV ir už jos ribų. Kitaip tariant, informacija apie neteisėtą veiklą detalizuota bei sankcijų istorija prieš tokia veikla užsiimančius prasidėjo prieš beveik pusantrų metų.

Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.

Kad ir kaip atsilieptų apie savo pirmtaką, dabartinis prezidentas D. Trumpas renčia sankcijų politiką ant B. Obamos padėtų pamatų. Toks tad dalykiškas ir nebūtinai triukšmingas tęstinumas, kai į sankcijų sąrašą metodiškai įtraukiami, pavyzdžiui, Sankt Pterburgo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdomos „Interneto tyrimų agentūros“ (labiau žinoma kaip „interneto trolių fabrikas“), kuri faktiškai užsiima „Fake News“ sklaida bei manipuliacijomis virtualioje erdvėje, 13 darbuotojų su jos šefu imtinai. Po įtraukimo į sąrašą J. Prigožinas nei jo kuratoriai Kremliuje beveik neprotestavo.

Rusų specialiosioms tarnyboms dirbančius interneto įsilaužėlius kai kada linkstama demonizuoti (o kaip kitaip, juk ir Rusijos prezidentas – išeivis iš ten pat), bet demaskuotieji nėra tokie jau „nesugaunami“. Kanada praėjusių metų kovą suėmė Rusijos bei Kazachstano pilietybes turintį Karimą Baratovą dėl kaltinimų 2014 metais įsilaužus į „Yahoo“ bei pavogus pusę milijardo šios interneto paieškos sistemos vartotojų asmeninių duomenų. Ottava perdavė įsilaužėlį Amerikai, kur jis jau pripažino kaltę bei laukia teismo kovo 27-ąją.

FTB paskelbė interneto įsilaužėlių Aleksejaus Belano (irgi įtariamas įsilaužimu į „Yahoo“, turi Rusijos bei Latvijos pilietybes) bei Jevgenijaus Bogačiovo (Rusijos pilietis) detalius aprašymus su rezidavimo adresais bei visais naudojamais slaptažodžiais. 2013-ųjų lapkritį FTB įtraukė A. Belaną į labiausi ieškomų interneto įsilaužėlių sąrašą ir pažadėjo už pagalbą jį sulaikant 100 tūkstančių dolerių premiją. Beje, tų pačių metų birželį jis buvo suimtas vienoje Europos valstybių, tačiau sugebėjo pasprukti. Vis dėlto, panašu, tik laiko klausimas, kada papuls ar bus priverstas pasiduoti, arba tas dar jaunas žmogus gyvenimą nugyvens baimingai dairydamasis per petį.

Beje, kai Amerika paskelbė paiešką kito atakos prieš „Yahoo“ įtariamojo, Rusijos federalinio tyrimų komiteto karininko Dmitrijaus Dokčajevo, šis tėvynėje jau buvo suimtas už tėvynės išdavystę. Nevalingai ateina į galvą rusus dėl S. Skripalio ir jo dukters nuodijimo kaltinantiems britams adresuotas V.Putino atsainus išsireiškimas: „Jūs ten pas save išsiaiškinkit.“ Būtent, tai paties valstybėje „bardakas“, o demokratinis pasaulis išmoko veikti sistemiškai ir turi kantrybės.

Londonas dėl žmonių nuodijimo JK teritorijoje, panašu, spaus toliau, ima aiškėti, kad žmogžudystės Europos valstybėje nelinkusios atleisti daugelis ES šalių narių, „The Times“ paskelbė (03 24), kad paskui Bendrijos sprendimą konsultacijoms atšaukti ES pasiuntinį Maskvoje asmeninės iniciatyvos tvarka gali pasekti Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Airija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Bulgarija, Čekija ir Danija, irgi išsiųsdamos rusų diplomatus, tikėtina, kad pagaliau paklausęs patarėjų žingsnių šia kryptimi imsis prezidentas D. Trumpas. Anksčiau įžūlus Maskvos, konkrečiai, V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo tonas ima keistis, jame ima rastis, pavadinkime, liūdesio gaidelių. Grįžtina prie pragmatiškojo pono B. Johnsono, Briuselyje pareiškusio, kad duoti atkirtį tokiam banditui kaip Rusija rizikinga, užtat teisinga .Jei ir čia apie tarptautinio masto herojų V.Putiną – tada atleiskit…

Buvęs sovietinis diplomatas, dabar rašytojas Prancūzijoje Vladimiras Fedorovskis interviu šveicarų „Le Temps“ (03 16) pastebi, jog demonizuoti V.Putiną yra diplomatinis (pridėkime, ir geopolitinis) idiotizmas. Jis nieko nepadarė, kad neutralizuotų tokias Rusijos bėdas kaip valdžios perėmimo tęstinumo nebuvimas, kas lemia „prakeiksmą“, kai į valdžią gali patekti palyginti sėkmingas (Rusijai ir žmonijai) „atvejis“ Michailas Gorbačiovas, bet gali prasimušti ir visiškas niekšas Josifas Stalinas. Kaip ir nieko nenuveikė, vaduodamas savo valdomos šalies ekonomiką nuo narkotinės energetinių išteklių priklausomybės. Kad valstybė ekonomiškai vystytųsi, reikia investicijų, o iš kur jų bus, kai Kremlius nuosekliai vykdo izoliacionizmo politiką. Rusijos prezidento foto ant žurnalo „Time“ paskutinio numerio viršelio su parašais „Kylantis caras“ ir „Skęstanti Rusija“ galima laikyti simptomiškais. Panašu, V.Putinas iš tiesų gyvena alternatyvioje tikrovėje, apie ką Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo po Krymo aneksijos 2014-aisias, kai Rusiją metė iš G-8.

Iš tiesų dar klausimas, ar Rusijos prezidentas yra „pasaulinis herojus“, kaip kai kada gali atrodyti žvelgiant iš Lietuvos viešosios erdvės perspektyvos. Praėjusių metų vasarį-gegužę visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Pew Research Center“ visame pasaulyje 40 951 žmogaus paklausė, ar jie laiko V. Putino vykdomą tarptautinę politiką teisinga. Teigiamai atsakė 26 proc. apklaustųjų (mažiausiai Europoje – 19 proc., daugiausiai Afrikoje – 35 proc.). Amerikoje Rusijos prezidentu pasitikėjo 23 proc. žmonių. Rusiją (ne jos prezidentą) palankiai vertino kiek daugiau, vidutiniškai 34 proc. apklaustųjų (27 proc. europiečių bei 29 proc. amerikiečių). Vos 14 proc. vakariečių manė, kad Rusijos valdžia paiso žmogaus teisių bei laisvių (Kanadoje virš 80 proc., Švedijoje 91 proc. žmonių Kremliaus režimą laiko represiniu). Kad Rusija kelia rimtą grėsmę, manė 47 proc. amerikiečių ir 41 proc. europiečių (vidutiniškai pasaulyje – 31 proc.). Lenkijoje V. Putiną palankiai vertino 4 proc. apklaustųjų. Rusijos prezidento tarptautinė veikla palankiai įvertinta tik Vietname, Filipinuose, Graikijoje bei Tanzanijoje.

Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

V. Putinas mėgina „siūbuoti“ Europą, kiršindamas naujas ir senas ES nares, irgi tikslas – organizuoti kuo masyvesnį „trolingą“, siekiant sumenkinti Amerikos įvaizdį pasaulyje. Tas įžūlumas ilgai toleruotas, ir štai – kompanija „Google“ finansuoja dirbtinio intelekto panaudojimo kuriant žinias projektą RADAR, jo pagrindu paleis naujienų interneto puslapį su daug švaresne naujienų ekosistema, taip pat keičia savo paieškų algoritmą taip, kad nuorodų į „Fake News“ ir ekstremistinius pasisakymus išvis nerodys. Veikiant sistemiškai, galima pažaboti bet kokį įžūlumą.

Apibedrinti tikriausiai prasminga tuo, nuo ko pradėta. Gyvename šalyje, kur kone visos iš viešosios erdvės pinigus „semiančios“ struktūros ypač mitriai reaguoja į geopolitinius judesius rytuose kažkodėl pagal ten pat atidirbtą algoritmą. Arba tiražuoja meninius-propagandinius rusų produktus, tarkime, filmus, kaip tą daro kone visos komercinės televizijos. Kaip nedidelis pavyzdys, tiesiog „žudanti“ antrašė apie „superherojų“: „Kitas V. Putino taikinys: jie jau laukia Kremliaus samdinių keršto” („delfi.lt“ 2018 03 21). Oi, drebėkit dabar, Rusijos prezidento nekentėjai…

Deja, lietuviški elitai yra pigūs.

2018.03.26; 09:00

Gordijo mazgas

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Klausimas ne toks jau paprastas. Pagal diplomatinį etiketą, esant normaliems santykiams tarp valstybių, toks pasveikinimas visiškai suprantamas. Mandagumo principas vyrauja ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Jeigu tie santykiai pašliję, šalys pačios sprendžia, kaip gali būti suprastas ir vertinamas toks sveikinimo laiškas: ar kaip signalas geresniems santykiams, ar kaip silpnesniojo nuolaidžiavimas, ar kaip paprasčiausias formalumas.

Dažnai valstybės rizikuoja peržengti pablogėjusių santykių ar nepasitikėjimo rubikoną ir nugalėtojui nusiunčia nieko neįpareigojantį sveikinimą, kuris gali būti suprantamas vien tik kaip pasaulinio diplomatinio etiketo ženklas.

Nenuostabu, kad V. Putiną pasveikino NVS šalių lyderiai, daugelio Azijos valstybių vadovai, tarp jų, žinoma, ir Šiaurės Korėjos, taip pat Europos Komisijos pirmininkas, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Izraelio, Vengrijos, Čekijos, Bulgarijos prezidentai. Didžioji Britanija, Lenkija, Latvija nuo sveikinimų susilaikė.

Pagaliau, išlaukęs penkias dienas, Kremliaus šeimininką pasveikino ir JAV prezidentas D. Trumpas, paskambinęs V. Putinui. Dingstis šiam kontaktui nebuvo vien V. Putino pergalė rinkimuose, o daugiausiai buvo kalbėta apie situaciją Šiaurės Korėjoje ir apie galimą Rusijos bei JAV aukščiausiojo lygio susitikimą „kaip įmanoma greičiau“.

Už šį skambutį JAV prezidentas gavo pylos. Senatorius respublikonas McCainas sukritikavo D. Trumpą, teigdamas, kad skambutis „įžeidė Rusijos piliečius, kuriems buvo atimta teisė laisvai pareikšti savo valią sąžininguose rinkimuose ir galimybė nulemti savo šalies ateitį. Jungtinių Valstijų prezidentas negali būti laisvojo pasaulio lyderis, jeigu jis sveikina diktatorių su pergale suklastotuose rinkimuose“.

Įdomu, kad šis sveikinimas nuskambėjo po to, kai Vašingtonas įvedė papildomas sankcijas Maskvai, tačiau, kaip rašo „The New York Times“, D. Trumpas nutarė nerodyti priešiškumo V. Putinui, nes mano, kad „geri kontaktai tarp lyderių yra vienintelis būdas pagerinti santykius tarp valstybių“. Beje, pasveikinimus V. Putinui nusiuntė ir buvę JAV prezidentai B. Obama bei Georgas Bushas jaunesnysis.

Laikraštis „The Washington Post“ primena, kad D. Trumpas yra pasveikinęs Turkijos lyderį R. Erdoganą su pergale referendume, kai po jo jam buvo suteikti autokratiniai įgaliojimai, taip pat Kinijos vadovą, kai jam buvo pašalinti visi apribojimai likti valstybės vadovu iki gyvos galvos.

Mūsų kaimynystėje dėmesį atkreipė tai, kad V. Putinas sulaukė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid sveikinimo laiško, kuriame pabrėžiama viltis „vystyti gerus draugiškus santykius tarp mūsų šalių“. Ar tai reiškia, kad Talinas tapo „balta varna“ tarp Baltijos šalių? Estai dažnai santūriau elgiasi Rusijos režimo atžvilgiu, nors taip pat, kaip ir visa ES ir demokratinis Vakarų pasaulis, nepripažino Krymo aneksijos ir kaltina Maskvą karo eskalavimu Rytų Ukrainoje.

Racionalios politikos braižo nesilaiko Lietuvos vadovai. Rusijoje akibrokštu nuskambėjo pranešimas, kad D. Grybauskaitė atsisakė pasveikinti V. Putiną su pergale. Kaip naujienų agentūroms paaiškino Lietuvos Prezidentės aparate, „kol Rusija nerodo pagarbos tarptautinės teisės principams ir pažeidžia kitų šalių teises bei interesus, mes nuo sveikinimų susilaikome“.

Vilnius jau ne pirmą kartą išryškina savo negatyvią poziciją Rusijos režimo atžvilgiu. Prieš keletą metų D. Grybauskaitė ją išvadino teroristine valstybe, o įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose pabrėžia agresyvią V. Putino politiką ir pasisako už sankcijų griežtinimą. Daugelis apžvalgininkų tokį Prezidentės elgesį vadina „pertekliniu“, t.y. bereikalingu ir tik didinančiu įtampą su didžiąja kaimyne. Potenciali „pafrontės“ valstybė, teigia jie, neturėtų taip drastiškai „tampyti liūto už ūsų“ ir galėtų pasimokyti iš santūriųjų estų arba iš real politik propaguojančių vokiečių.

Laikraščio „Lietuvos rytas“ vedamasis trečiadienį taip ir baigiamas: „Lietuvai ir į ją panašioms valstybėms, ko gero, tektų elgtis, kaip turėjo būti elgiamasi po didžiojo Maskvos ir Vakarų konflikto dėl Ukrainos pradžios: daugiau situacijos pačioje Rusijoje ir jos galimos raidos blaivaus vertinimo, ramaus pasirengimo galimiems pavojams, mažiau tuščio parodomojo šūkavimo, orientuoto pirmiausia į savo pačių vidaus politinę rinką. Juk pastaroji veikla nieko nepakeis – nei pačioje Rusijoje, nei aplink ją“.

Kitas klausimas: ar stručio taktika – kišti galvą į smėlį – ir yra ta pozicija, kuri, kylant realioms grėsmėms, palankiausia Lietuvai? Istorija jau yra įrodžiusi, kad neutralumo ar pasyvumo politika toli gražu neužtikrina valstybės saugumo. Žinoma, V. Putino perrinkimas naujai kadencijai kol kas nevertintinas kaip tos grėsmės išaugimas. Tačiau Rusija nenuspėjama. Todėl prieš kelias dienas posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba, patvirtinusi prioritetinius šalies gynybos poreikius, pagrįstai numatė per 12 metų gynybai skiriamą BVP dalį padidinti iki 2,5 proc…

Galima sakyti, kad sveikinimo laiškelis V. Putinui neprieštarautų šiai perspektyvai. Galbūt, tačiau palikime klausimą: ar po metų išrinktas naujas Lietuvos vadovas pasielgs taip pat?

2018.03.22; 04:50

Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas Rusijos prezidentu sekmadienį išrinktas ketvirtai kadencijai – ilgametis šalies lyderis parodomojo pobūdžio rinkimuose surinko 73,9 proc. visų balsų, skelbia valstybinis apklausų institutas „VTsIOM“.

Pagal pirmines apklausas, antrąją vietą rinkėjai atidavė komunistų kandidatui Pavelui Grudininui, kuris surinko 11,2 proc. Tuo tarpu likę kandidatai, pasak apklausų, surinko mažiau nei 10 proc. balsų. „VTsIOM“ teigia, kad beveik 37 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių atsisakė paviešinti, už ką balsavo.

Balsavimo apylinkės tolimuosiuose Rusijos rytuose atsidarė dar šeštadienį prieš vidurnaktį Lietuvos laiku, o Maskvoje – 7 val. ryto mūsų laiku. Paskutinės apylinkės 20 valandą užsidarė Kaliningrado srityje.

Skelbiama, kad rinkimuose pastebėta galybė pažeidimų – internete buvo paviešinti klipai, kuriuose buvo galima matyti, kaip kai kurie rinkėjai ar vietiniai rinkimų komisijų nariai į balsadėžes iškart prigrūda kelis ar net keliolika biuletenių.

V. Putinas formaliai kovojo prieš septynis oponentus, bet jo pagrindiniam kritikui Aleksejui Navalnui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose dėl „teisinių priežasčių“. Kadangi Kremlius oficialius V. Putino oponentus pasirenka pats, dėl V. Putino pergalės abejonių nebuvo dar gerokai prieš rinkimus. Pats V. Putinas prieš rinkimus nesivargino dalyvauti televizijos debatuose ar rengti rimtesnę kampaniją, o likusių kandidatų debatai dažniausiai virsdavo farsu.

Rinkimų teisę turėjo apie 107 mln. rusų, o centrinė rinkimų komisija teigia, kad rinkimų aktyvumas siekė 60 proc.

Prieš rinkimus Rusijos valdžia, siekdama įteisinti V. Putino valdžią bei pademonstruoti, kad juo pasitiki dauguma rusų, pasitelkė visą eilę aktyvumo skatinimo priemonių, pavyzdžiui, dalino prizus, rinkėjams siūlė pigiau nusipirkti maisto ar į apylinkes kvietė linksmintojus vaikams.

Be to, Rusijos propaganda kampanijos metu ypač pabrėžė jaunimo dalyvavimą rinkimuose. Pavyzdžiui, už geriausią asmenukę prie balsadėžių buvo galima gauti prizus, taip pat buvo vykdoma kampanija, kurioje rinkimai buvo vadinami „suaugusių žmonių reikalu“.

Tačiau liberalus laikraštis „Novaya Gazeta“ teigė, kad studentai kai kuriuose miestuose buvo perspėti, jog jie gali susidurti su „problemomis egzaminuose“ ar net būti pašalinti iš savo mokymosi įstaigos, jei sekmadienį neateis prie balsadėžių. Taip pat teigiama, kad panašaus pobūdžio grasinimu iš savo darboviečių susilaukė ir kiti rusai.

V. Putinas Rusijos vadovu tapo 2000 m. ir aukščiausias pareigas užims mažiausiai iki 2024 m. Laimėjęs sekmadienio rinkimus, V. Putinas taps ilgiausiai šalį valdančiu Rusijos politiku nuo SSRS diktatoriaus Josifo Stalino laikų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.19; 06:51

SkaitomiausiosŽvalgyba

Istorikas Andrejus Piontkovskis

Leonas Jurša

Praėjusių metų liepą JAV kongresas beveik vienbalsiai pritarė įstatymui dėl sankcijų taikymo priešininkams (CAATSA). Donaldas Trampas rugpjūčio 2 d. pasirašė šį įstatymą, kuris, be kita, neleidžia prezidentui atšaukti sankcijų, taikomų Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą, kišimosi į rinkimus ir kitų priešiškų veiksmų.

Įstatymas taip pat įpareigojo finansų ministrą, bendradarbiaujant su Nacionalinės žvalgybos agentūros direktoriumi (prezidento žvalgybos patarėju) ir valstybės sekretoriumi, per 180 dienų parengti išsamų pranešimą apie pagrindinius Rusijos užsienio politikos vykdytojus ir Kremliaus režimui artimus oligarchus.

Sausio 29-oji buvo paskutinė šio termino diena, ir visi laukė „Kremlin report“. Tačiau dokumentą paskelbė tik po vidurnakčio. Visi tikėjosi bombos, o sulaukė Kremliaus administracijos ir Rusijos vyriausybės telefonų knygos su „Forbes“ rusų milijardierių sąrašu… Daugelio nuomone, tą dieną jis buvo sulaikytas aukštame administraciniame lygyje ir sulaukė esminių pataisų.

Kasparov.ru („Laisvosios Rusijos internetinis laikraštis“) neseniai išspausdino pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu, pavadintą „Aistros dėl rusų trilijono“ (Страсти по русскому триллиону). Piontkovskis – Rusijos mokslininkas, politologas, buvo vienas iš 2010 metais Kremliaus režimo priešininkų platinamo laiško laiško „Putinas privalo pasitraukti“ (Путин должен уйти) autorių.

Kaip pasakė Piontkovskis, autoritetingiausias Amerikos ekonomikos institutas (National Bureau economic research) nustatė privačių Rusijos asmenų aktyvų Jungtinėse Valstijose mastą – 1,2 trilijono dolerių. Šis astronominis skaičius netelpa galvoje. Net patys negailestingiausi režimo kritikai neįsivaizdavo tokio vogimo masto. Ir minėtas įstatymas reikalavo išaiškinti, kam ir kiek priklauso. Daugelio apžvalgininkų nuomone, tai – žudoma informacija. Pirma, nežinia, kaip tai priims rusų visuomenė. Rusijoje žinoma, kad vagiama, ir daugelis su tuo susigyveno. Tačiau sužinojus, kas pasidalijo tą trilijoną… Antra, paskelbus šiuos duomenis, neapsidžiaugs ir daugelis Amerikos bankininkų, nes tokių pinigų Rusijos vadovai teisėtai įgyti negalėjo ir su jais bendrininkavo vietiniai, padėję juos įteisinti.

Kaip tik pavardžių paskelbimo labiausiai bijojo Rusijos valdantieji. Todėl, pasak Piontkovskio, sausio 28 d. Rusijos politinių diskusijų laidose buvo daug panikos ir isterijos. Antai vienoje iš tokių laidų žinomas politikas šaukė: Trampas mus išdavė! Mes privalome paskelbti visus jį kompromituojančius duomenis! Į laidos vedėjo klausimą, ar tokių duomenų yra, tas atsakė: Žinoma, yra! O štai sausio 30-ąją vyravo jau visiškai kitokios nuotaikos ir  Putinas įtikinėjo, jog reikia toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis…

FSB emblema

Turi Piontkovskis savo versiją ir dėl Rusijos specialiųjų tarnybų vadovų apsilankymo Vašingtone. Kodėl tie trys kariniai nusikaltėliai (Ukraina, Sirija) staiga atsidūrė JAV, nors du iš jų buvo ankstesnių sankcijų sąraše? Jie ten susitiko su kolegomis, pirmiausia su CIA direktoriumi Maiku Pompeo. Jie atvyko įspėti amerikiečius apie jiems gresiantį baisų pavojų: šimtai ar tūkstančiai teroristų iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS respublikų po mūšių Irake ir Sirijoje vyksta į kitas šalis ir ketina vykti į Jungtines Valstijas. Piontkovskis ironizuoja: kaip nebendradarbiauti su šalimi, kuri perpsėja, jog Amerikos miestus tuoj sprogdins teroristai?  Todėl nematykime, kas dedasi Ukrainoje, kitur – kitaip rusai su mumis nebendradarbiaus… Kremlius dešimtis kartų šitaip darė, ir ne tik Jungtinėse Valstijose. Politologo nuomone, Amerikoje ir toliau nesuvokiama who is Mr. Putin.

Putinas vis ir vis primena sprogdinimus Bostone 2013 metais: mes įspėjome mūsų partnerius Amerikoje… Tik jis kai ką nutyli. Iš tikrųjų – rusai du kartus siuntė pranešimus: broliai Carnajevai yra itin pavojingi ekstremistai ir potencialūs teroristai. Tačiau įrodymų nepateikė. Amerikiečiai pasiuntė FSB prašymą dėl papildomų duomenų, tačiau atsakymo nesulaukė. Todėl vyresnįjį brolį CIA po apklausos paleido. 2012 metais jis nesislapstydamas atskrido į Maskvą ir praleido Rusijoje apie aštuonis mėnesius. Keliavo po Kaukazą, kur bendravo su įtartiniausio plauko veikėjais. Galiausiai grįžo į Maskvą ir išskrido į JAV. Kaip paskiau brolių ryšių Rusijoje tirti atvykę JAV senatoriai pakliuvo į FSB suregztas pinkles ir kaip apverktinai viskas baigėsi – kita istorija… Piontkovskio tvirtinimu, yra daugybė tiesioginių ir netiesioginių, psichologinių įrodymų: vyresnysis brolis rengėsi savo kruvinai misijai aštuonis mėnesius Rusijoje…

Kol amerikiečiai neatras savyje drąsos pažvelgti tiesai į akis, o jie šitą tiesą žino, sako Piontkovskis, tol jiems vėl ir vėl dums akis pagal tą pačią bendros kovos su terorizmu schemą.

Daugelis apžvalgininkų neabejoja, jog ir slaptoji „Kremlen report“ dalis bus anksčiau ar vėliau paskelbta. Juk minėtas įstatymas Kongrese buvo priimtas, galima sakyti, vienbalsiai (Senate – 98 balsais prieš 3, Atstovų rūmuose – 419 prieš 3). Kai kas tada juokavo: Putinui pavyko Jungtines Valstijas paversti vienpartinės sistemos valstybe… Kiek anksčiau TV kanalas „112 Ukraina“ parodė Dmitrijaus Gordono pokalbį su tuo pačiu Andrejumi Piontkovskiu. Šis atsakė į daugybę klausimų, kurių paskutinis buvo toks: taigi artimiausiu metu mūsų laukia didelį atgarsį sukelsiantys įvykiai (резонансные события)?  Piontkovskis: Taip. Jokių abejonių!

Kas „Gordon“ pašnekovui nekelia jokių abejonių? Tik paklausykite. Rusijos prezidento rinkimai kovo 18-ąją neįvyks – jie vyksta dabar. Uždarose rezidencijose, kur įvairių pajėgų žinybų atstovai (силовики) sprendžia likimą – ir savo, ir Putino. Jie Putino nekentė, o dabar – juo labiau! Paskelbė tik aktyvus Amerikoje. Tai dar ne visi nusikaltėlių bendrijos „Rusijos valdžia“ turtai. Apie pusė milijardo padėta Didžiojoje Britanijoje, jie turi sąskaitų Šveicarijos ir Prancūzijos bankuose. Iš viso – apie $2 000 000 000 000! Spėjama Rusijos prezidento dalis – $243 milijardai. Putinas 17 metų pats lobo ir buvo Rusijos vagių elito turtų saugumo garantas. O dabar jis ne tik ne garantas, tačiau ir grėsmė. Bendrininkai klausia: kam mums reikia žmogaus, kuris iki to atvedė? 

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Kovo mėnesį rinkimų nebus, nes įvyks rūmų perversmas, tvirtina Andrejus Piontkovskis. Dabar vykstančių rinkimų baigtis mums kol kas nežinoma. Tačiau renka ne 140 milijonų Rusijos piliečių, o 140 aukšto rango džentelmenų, kurių sąskaitos Amerikoje pakibo ore... Internetiniame leidinyje „Gordon“ šio pokalbio tekstas pavadintas anksčiau Piontkovskio pasakytais žodžiais: „Iš Kremliaus Putiną išneš šiais metais – jo paties artimiausi patikėtiniai“ (Из Кремля Путина вынесут в этом году его же приближенные). 

2018.02.13; 04:30

Trumposios naujienos

Aštuoni asmenys buvo oficialiai patvirtinti kandidatais 2018 metų kovo 18 dieną vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, informuoja BBC.

Ketvirtosios kadencijos siekiantis dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas laikomas aiškiu rinkimų favoritu. Tuo tarpu aktyviausiam V. Putino kritikui Aleksejui Navalnui jau anksčiau buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose dėl teistumo.

Remiantis BBC pranešimais, su V. Putinu rinkimuose varžysis Rusijos komunistų partijos (CPRF) remiamas 57 metų amžiaus inžinierius ir ūkininkas Pavelas Grudininas, 71 metų amžiaus nacionalistas Vladimiras Žirinovskis, 36-erių metų televizijos žvaigždė Ksenija Sobčiak, 65 metų amžiaus liberalas Grigorijus Javlinskis, 57-erių Borisas Titovas, 59-erių nacionalistas Sergejus Baburinas ir 39-erių Maksimas Suraikinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 00:02

Politinės intrigosSkaitomiausios

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Tai pradžia posakio, kurį vaikystėje dažnai girdėjau iš vyresnių, daugiau flirto ir meilės reikaluose patyrusių draugių. O visas jis skambėjo taip: „Ne tas gražus, kas raudons, o kas kam patink“.

Dabar jį prisiminiau, stebėdama Rusijos visuomenės priešrinkiminius traukulius bei virsmus. Nors niekas neabejoja, kad ir šį kartą vadinamuosius rinkimus laimės žavusis, „raudonas” (rusų kalboje žodžiai „gražus“ ir „raudonas“ yra bendrašakniai: kras-ivyj ir kras-nyj) Vladimiras Putinas, bet visgi tam tikrų rinkėjų grupių pasirinkimai stebina ir yra verti, kad apie juos būtų žinoma platesnei auditorijai.

Kaip neseniai rašė Rusijos savaitraštis „Novaja gazeta“, Išimo mieste esančio Bogojavlenskio soboro klebonas (nastojatel), vyskupas Jevtichijus (Kuročkinas) pakvietė stačiatikius „jokiu būdu nebalsuoti už Putiną“, nes jis esąs „tamsa“. Maža to, vyskupas atsargiai pasidalijo įtarimu, kad vadinamasis „nacionalinis lyderis“ galįs būti tiesiog Antikristas.

Iki šiol panašiais neigiamais epitetais Rusijos prezidentą „apdovanodavo“ tik vienas kitas Maskvos patriarchato nepripažintas vyskupas – „atskalūnas“, o šį kartą pratrūko net ir „pašventintasis“. Papiktino jį prezidento samprotavimai, išsakyti ką tik į ekranus išėjusiame dokumentiniame Andrejaus Kondrašovo filme „Valaamas“.

Valaamas laikomas seniausiu Šiaurės Rusijos vienuolynu, įsikūrusiu Ladogos ežero saloje. Tapęs prezidentu, Vladimiras Putinas reguliariai lankosi tame vienuolyne, ir todėl, matyt, filme prezidentas kalbinamas du kartus. Jis su įkvėpimu dalijosi savo žiniomis apie vienuolyno istoriją, ypač iškeldamas pastarųjų metų valdžios (taigi – savo) nuopelnus, atstatant visą vienuolyno kompleksą, kuris sovietmečiu buvo betampąs griuvena. Jo nuomone, Valaamo istorija – tai „savotiškas visos mūsų valstybės istorijos veidrodis, valstybės pakilimų ir nuosmukių, dramatiškų vingių ir atgimimo veidrodis“, ir netgi įžvelgė tiesiogines Valaamo sąsajas su Rusijos valstybės susikūrimu.

Visa tai būtų buvę priimta vienareikšmiškai teigiamai, bet prezidentas, vyskupo Jevtichijaus akimis, „paslydo” ant širdžiai brangaus, nepamirštamo komunizmo: Putinas komunizmą pavadino tam tikros rūšies religija, nelabai nutolusia nuo krikščionybės. „Laisvė, brolybė, lygybė, teisingumas – juk visa tai randame Šventajame rašte, visa tai ten yra. O komunizmo statytojų Kodeksas? Tai sublimacija, tai primityvi Biblijos santrauka, nieko naujo nebuvo išgalvota. Leniną paguldė į mauzoliejų – kuo tai stačiatikiams, pagaliau, visiems krikščionims, skiriasi nuo šventųjų palaikų relikvijų? Juk iš esmės tuometinė valdžia neišgalvojo nieko naujo, ji tiesiog pritaikė savo ideologijai tai, ką žmonija seniai buvo išradusi“, – apreiškė naujosios Rusijos lyderis, ir tai perpildė kai kurių stačiatikių dvasininkų kantrybės bei ištikimybės valdžiai taurę.

Vladimirą Putiną smerkiantis plakatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iki šiol, nepaisant kai kurių Putino samprotavimų apie stačiatikybę, dažnai niekaip nesuderinamų su ortodoksiškąja krikščionybe, oficialioji RPC (Rusijos pravoslavų cerkvė), prisiėmusi ideologinio departamento vaidmenį valdžios ir patriarcho verslo projekte, atvirai skatina kryžiaus ir penkiakampės žvaigždės sintezę. O tie dvasininkai, kurie, kaip vyskupas Jevtichijus ar į nemalonę jau anksčiau patekęs Andrejus Kurajevas, pernelyg stropiai gilinasi į teologiją ir kanonų teisę, RPC viršūnėlę stačiai erzina.

O kol Rusijoje eiliniai piliečiai, praregėjusių dvasininkų skatinami, vis kritiškiau vertina savo „amžinąjį“ prezidentą, toli toli nuo Rusijos būriuojasi kiti Putinui ir jo Rusijai ištikimi rinkėjai. Tai – izraeliečiai, savo laiku nešę kudašių iš Rusijos.

Kaip praneša portalas https://politexpert.net/87856, Izraelyje kas penktas gyventojas kalba rusiškai, o tų, kurie turi teisę dalyvauti Rusijos prezidentų rinkimuose – virš 154 tūkstančius žmonių. Ir štai dauguma jų pasirašė palaikantys Putino kandidatūrą. Chaifos mieste netgi susikūrė parašus renkanti iniciatyvinė grupė pavadinimu „Putin NAŠ“, kuriame akis bado analogija su liūdnai pragarsėjusiu šūkiu „Krym NAŠ“.

Dienraščio „Izvestija“ politologas Bočiarovas pastebi, jog kuo Izraelio miestas yra arčiau sienos su Sirija, tuo aktyviau jo gyventojai rusakalbiai pasirašo už Putiną, nes jiems, gal būt, patinka Putino politika Artimuosiuose Rytuose. Be to, jiems galimai imponuoja visa Putino vykdoma „kietos rankos“ politika, kurios dėka galima įveikti ir vidaus, ir išorės priešus. Pikantiška detalė: rinkimuose į vietines savivaldybes net patys  Izraelio politikai nevengia reklamuotis su Putino įvaizdžiu, skelbdamiesi, jog jis, kandidatas, būsiąs „kietas, kaip Putinas“. Ir nei istorijos žinios (kurias jie, matyt, pamiršo), nei Stalino antisemitinės politikos pasėkoje sušaudytų ar lageriuose nukankintų tūkstančių žydų atminimas netrikdo jų sąžinės bei pasirinktos pilietinės pozicijos, nors Putinas ne kartą viešai demonstravo savo simpatijas Stalinui ir jo vykdytai „kietos rankos“ politikai. 

Izraelio vėliavos

Izraelyje įsikūrusių Putino mylėtojų pavyzdys – dar vienas argumentas į pagalbą tiems, kurie nepritaria kai kurių mūsų naivių politikų svajonėms suteikti Lietuvos emigrantams teisę į dvi pilietybes ir tuo pačiu pagausinti skaičių piliečių, galinčių „iš tolo“ dalyvauti Lietuvos Seimo ar prezidento rinkimuose.

Jei jau net kur kas daugiau, nei „lietuvaičiai” politika besidomintys izraeliečiai demonstruoja tokį nesusigaudymą kilmės šalies politinėse aktualijose ir istorinėse realijose, kokio protingo pasirinkimo galima tikėtis iš mūsų emigrantų? Geriausiu atveju vėl rinktųsi kokį šustausko tipo kandidatą: nes ne tas gražus, kas raudonas ar kas protingas, bet kas kam patink…

2018.02.01; 03:40

Trumposios naujienos

Numatoma JAV ataskaita, kurioje, manoma, gali būti paskelbta naujų sankcijų su Kremliumi siejamiems oligarchams, yra mėginimas kištis į kovą vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, pareiškė Maskva. Apie tai praneša BBC.

Spėjama, kad JAV iždo departamento ataskaitoje turėtų būti išsamiai aprašyti artimi aukštų Rusijos pareigūnų ir oligarchų ryšiai su perrinkimo siekiančiu prezidentu Vladimiru Putinu.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kaltina Rusiją kišimusi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Kremlius, savo ruožtu, tokius įtarimus neigia.

V. Putino atstovas žadėjo, kad naujoji JAV ataskaita bus atidžiai išnagrinėta.

Pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino naujas sankcijas Rusijai, tačiau tuo pat metu apkaltino Kongresą persistengiant ir užkertant jam kelią ateityje sušvelninti Rusijai taikomas nuobaudas.

JAV prezidentas griežtai atmeta įtarimus, kad jo rinkimų komanda bendrininkavo su Rusija, siekdama padėti jam laimėti 2016-ųjų prezidento rinkimus, kuriuose jo varžovė buvo Hillary Clinton.

JAV žvalgybų pareikštus įtarimus šiuo metu tiria Kongresas ir specialusis prokuroras Robertas Muelleris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.30; 00:01

Trumposios naujienos

Nesankcionuotas mitingas sušauktas raginant protestuoti prieš būsimus Rusijos prezidento rinkimus, kuriuose, remiantis viešosios nuomonės apklausomis, bus perrinktas dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

Prieš sulaikymą šalinininkų apsuptas 41 metų amžiaus A. Navalnas skandavo „apgavikai ir vagys“.

„Aš buvau sulaikytas. Tai nieko nereiškia. Ateikite į Tverės gatvę. Jūs mitinguojate ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo ateities“, – tviteryje rašė A. Navalnas.

Atsižvelgdami į aktyviausio Rusijos prezidento kritiko A. Navalno raginimus, daugelyje Rusijos miestų tūkstančiai žmonių mitingavo prieš būsimus „pseudorinkimus“. Daugelis skandavo ir mosavo plakatais su užrašais „Rinkėjų streikas“.

Į mitingą Maskvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Remiantis „OVD-Info“ pranešimais, visoje šalyje sulaikyta apie 90 žmonių.

„Tai nėra rinkimai, nes mes jau žinome rezultatus. Neisiu balsuoti“, – naujienų agentūrai AFP centrinėje Maskvoje sakė pagyvenusi moteris.

„Nebijau protestuoti“, – sakė buvęs Kultūros ministerijos darbuotojas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.29; 00:01

Trumposios naujienos

Daugiau nei 15 tūkst. rusų išreiškė paramą Aleksejaus Navalno kandidatūrai prezidento rinkimuose, matydami jį kaip vienintelį Rusijos opozicijos lyderį, galintį mesti iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui kovo mėnesio rinkimuose, praneša AFP.

„Rinkimai be mūsų – ne rinkimai“, – pareiškė A. Navalnas Maskvoje prieš pateikdamas savo kandidatūrą Centrinei rinkimų komisijai, kuri nuspręs, ar jam bus leista varžytis.

Valdžios institucijų teigimu 41-erių metų opozicionierius negali dalyvauti rinkimuose dėl teistumo. Anot jų, politikas kandidatu gali būti registruotas tik per stebuklą. Tuo metu A. Navalnas teigia, kad jo nuteisimas buvo politiškai motyvuotas.

Tūkstančiai rusų išėjo į gatves 20-yje miestų – nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo, kad pasisakytų už charizmatiškojo teisininko A. Navalno kandidatūrą 2018 m. kovo 18 d. įvyksiančiuose rinkimuose.

Pasak politiko atstovų, daugiau nei 15 tūkst. žmonių parėmė jį visoje Rusijoje. Pagal Rusijos įstatymus nepriklausomas kandidatas privalo surinkti 1500 parašų, kad būtų registruotas rinkimuose. Maskvoje pasisakyti už A. Navalno kandidatūrą susirinko 1700 žmonių.

„Aš be galo džiaugiuosi. Man garbė pasakyti jums, kad esu čia kaip visos Rusijos kandidatas. Mes pasirengę nugalėti ir mes laimėsime šiuos rinkimus“, – sakė A. Navalnas, kreipdamasis į savo rėmėjus.

A. Navalnas ragino žmones boikotuoti rinkimus, jei jie vyks nesąžiningai. Jis tikisi, kad žmonių parama padarys spaudimą valdžiai ir ši leis jam dalyvauti rinkimuose. Jis teigė esąs vienintelis Rusijos politikas, kuris vykdo tikrai vakarietišką rinkimų kampaniją ir siekia balsų tolimuose regionuose.

Anksčiau gruodį dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė ketvirtą kartą sieksiąs tapti prezidentu. Jei juos laimėtų, V. Putino kadencija truktų iki 2024 m., o jis taptų ilgiausiai Rusijai vadovavusiu žmogumi nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.26; 04:21

Trumposios naujienos

Rusijos televizijos laidų vedėja Jekaterina Gordon pareiškė ketinanti dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, praneša „Interfax“.

37 metų J. Gordon rinkimų kampanijos tinklalapyje „gordonzabab.ru“ rašoma, kad „pagrindinė jos programos idėja – ginti moterų ir vaikų teises, kurios yra Rusijos tikrovės veidrodis“.

Vaizdo įraše J. Gordon teigia, jog ji tikriausiai bus „vienintelė kandidatė, nesutinkanti su prezidento administracija“.

Anksčiau apie ketinimus balotiruotis į Rusijos prezidento postą per 2018 metais įvyksiančius rinkimus pranešė Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak. 35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiškai išrinkto Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako duktė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 00:01

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Ksenija Sobčiak. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak antradienį pareiškė laikanti Krymą Ukrainos teritorijos dalimi, praneša „RIA Novosti“.

„Ukraina neabejotinai yra labai svarbi Rusijos partnerė. Ir, mano manymu, svarbiausias Rusijos uždavinys – atkurti normalius dvišalius santykius“, – sakė ji per spaudos konferenciją, pirmąją po to, kai K. Sobčiak paskelbė ketinanti dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

„Tarptautinės teisės požiūriu Krymas yra Ukrainos teritorija“, – pabrėžė K. Sobčiak.

„Mes nesilaikėme duoto žodžio. Mes pažeidėme 1994 metų Budapešto memorandumą. Mes žadėjome ir neįvykdėme šio pažado. Tai didelė problema“, – pridūrė televizijos laidų vedėja.

35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiškai išrinkto Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako duktė.

Rusijos prezidento rinkimai įvyks 2018 metų kovo mėnesį. Rinkimų kampanija turėtų prasidėti jau gruodį.

Budapešto memorandumas – Ukrainos, JAV, Rusijos ir Didžiosios Britanijos sutartis dėl saugumo garantijų Ukrainai, jai prisijungus prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, – buvo pasirašytas 1994 metų gruodžio 5 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 05:10

Trumposios naujienos

Pripažinkime – netikėta žinia. Apie ketinimą dalyvauti kitais metais vysktančiuose Rusijos prezidento rinkimuose pareiškė Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak. 

Kas ji Vladimirui Putinui – priešė ar draugė? Kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad tikrasis K.Sobčiak vaidmuo – padėt laimėti prezidento rinkimus ponui V.Putinui. Tiesa, K. Sobčiak nepajėgi surinkti daug balsų. Ji nėra rimtas konkurentas dabartiniam Kremliaus vadovui. Tačiau ji pajėgi sukurti demokratinių rinkimų, kuriuose rungiasi keli kandidatai, įvaizdį. Nereikia pamiršti ir aplinkybės, jog kadaise V.Putinas dirbo A.Sobčiako komandoje. 

Taip, 35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiniu būdu išrinkto Sankt Peterburgo mero, velionio Anatolijaus Sobčiako, kuriam talkino V.Putinas, duktė.

Kaip nepriklausoma kandidatė, K. Sobčiak turės surinkti 300 tūkst. parašų. Tuo tarpu dabartinis šalies prezidentas Vladimiras Putinas dar neva nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo rinkimuose.

Prezidento rinkimai Rusijoje vyks kitų metų kovo 18 dieną, rinkimų kampanija prasidės šių metų gruodžio viduryje.

EPA – ELTA nuotraukoje – Ksenija Sobčiak.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt ir ELTA

2017.10.19; 00:15

Politinės intrigos

Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak paskelbė apie ketinimus dalyvauti kitais metais vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose.

35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiniu būdu išrinkto Sankt Peterburgo mero, velionio Anatolijaus Sobčiako duktė.

Kaip nepriklausoma kandidatė, K. Sobčiak turės surinkti 300 tūkst. parašų. Tuo tarpu dabartinis šalies prezidentas V. Putinas dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo rinkimuose.

Prezidento rinkimai Rusijoje vyks kitų metų kovo 18 dieną, rinkimų kampanija prasidės gruodžio viduryje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.19; 00:15

Politinės intrigos

Vladimiras Putinas – gudrus kaip lapinas. Jis vis dar neatskleidžia visų kortų. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė dar neapsisprendęs, ar dalyvaus 2018 metų kovą vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose ir sieks būti perrinktas.

Tačiau plačiai tikimasi, kad V. Putinas teiks savo kandidatūrą, praneša CNBC.

Energetikos forume Maskvoje kalbėdamas Rusijos lyderis teigė, kad pretendentai į prezidento postą sprendimą dalyvauti rinkimuose turės paskelbti lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.

Jei V. Putinas nuspręs dalyvauti, manoma, kad jis jau pirmajame rinkimų ture iškovos triuškinančią pergalę. Tai būtų ketvirtoji politiko kadencija Rusijos prezidento poste.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 00:30

Politinės intrigos

Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirta 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, nes politikas pakartotinai nepaisė draudimo organizuoti viešus mitingus, informuoja transliuotojas BBC.

Politiko šalininkai teigia, kad jis buvo sulaikytas, siekiant sukliudyti jam dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose, kaip tikimasi, dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas sieks ketvirtosios kadencijos.

Rusijos rinkimų organizavimo institucijos teigia, kad A. Navalnas negali dalyvauti rinkimuose, nes yra nuteistas lygtine bausme kitoje byloje.

Opozicijos lyderiui šiais metais jau trečią kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė. Šį kartą jis sulaikytas praėjusį penktadienį, kai norėjo vykti į protesto akciją Žemutiniame Naugarde, esančiame už apytikriai 400 km į rytus nuo sostinės Maskvos. Institucijų teigimu, jis neturėjo leidimo organizuoti tokius renginius.

Remiantis pranešimais, sulaikytas ir artimas sąjungininkas Leonidas Volkovas, kuriam taip pat skirta 20 dienų laisvės atėmimo diena. L. Volkovas grasino skelbti bado streiką.

Vienas geriausiai žinomų kovos su korupcija kampanijos dalyvių A. Navalnas 2011-2012 metų žiemą vadovavo masiniams protestams prieš V. Putiną.

Pirmadienį teisme kalbėdamas opozicijos lyderis jam paskirtą bausmę pavadino gimtadienio dovana V. Putinui ir ragino savo šalininkus protestuoti Sankt Peterburge ir kitur.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.04; 00:01

Aktualijos

Artimiausiuose prezidento rinkimuose kitų metų kovą žmonėms gali nelikti nieko kito, tik į biuletenius patiems rašyti savo palaikomų asmenų pavardes, sakė fondo „Otkrytaja Rossija“ („Atvira Rusija“) įkūrėjas, buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, dalyvavęs Vilniaus Rusijos forume.

„Aš nesu įsitikinęs, kad Kremlius yra suinteresuotas tuo, jog reali opozicija bendrai dalyvautų 2018 m. rinkimuose, ir aš neatmetu, kad vienintelė galima strategija opozicijai šiuose rinkimuose bus siūlymas žmonėms balsuoti prieš visus kandidatus. Rašyti savo biuleteniuose tai, ką jie mano, kad reikia parašyti, o ne tai, ką jiems pasiūlys parašyti valdžia“, – sakė M. Chodorkovskis, vis dėlto konstatuodamas, kad šių rinkimų atsakymas dar nėra visiškai aiškus.

Nors, pasak jo, būtų daug geriau šaliai, jeigu tuose rinkimuose galėtų dalyvauti visi kandidatai, kurie atitiktų įstatymo reikalavimus, ir žmonės turėtų galimybę balsuoti už tuos, kurie iš tikrųjų atrodo perspektyvūs.

„Aš manau, kad šioje situacijoje didžioji dalis opozicijos rastų galimybę dalyvauti vienu frontu“, – sakė M. Chodorkovskis.

Fondo federalinis koordinatorius Vladimiras Kara-Murza atkreipė dėmesį, kad per prezidento rinkimus 2018 m. kovą pirmą kartą ateis balsuoti žmonės, kurie jau gimė esant valdžioje Vladimirui Putinui, kadangi jis jau yra valdžioje beveik 18 metų.

Jis taip pat oponavo minčiai, kad neva V. Putinui opozicija turėtų pateikti vieną kandidatą. 

„Mes nesutinkame su tokia klausimo formuluote. Mes nenorime vieno caro pakeisti kitu. Mes nenorime, kad iš viso koks nors caras būtų. (…) Mes norime pakeisti ne žmogų, o modelį, sistemą, kad Rusijoje, kaip ir praktiškai visose kitose europinėse šalyse, o Rusija yra europinė šalis, būtų tikras subalansuotas konstitucinis modelis“, – sakė V. Kara-Murza, pažymėdamas, kad judėjimas pasisako už tai, jog valdžios sistema po V. Putino būtų labiau subalansuota.

M. Chodorkovskis teigė save laikąs visuomeniniu veikėju ir patikino asmeniškai pats neketinąs niekur kandidatuoti, griežtai kritikuodamas dabartinį V. Putino režimą.

„Per pastaruosius 15 metų valdžia daro viską, kad pilietinė visuomenė Rusijoje būtų maksimaliai silpna. Tai yra labai įdomus fenomenas, nes aš su tuo susidūriau kalėjime – prižiūrėtojai labiausiai bijo, kai kaliniai vienijasi. Tai laikoma pasirengimu dideliems nemalonumams. Mūsų valdžia su mūsų visuomene bendrauja kaip su sulaikytaisiais, kuriems jokiu būdu negalima leisti susijungti prieš valdžią“, – sakė M. Chodorkovskis.

Tačiau jis teigė stebintis, kad, nepaisant to, pilietinė visuomenė jungiasi, kad žmonės galėtų padėti vienas kitam ir kitiems, nors dėl nesaugumo jausmo žmonės stengiasi savo visuomenines veiklas pozicionuoti kaip nepolitines.

Paklaustas apie „Zapad“ pratybas, kurios rengiamos šį rudenį, M. Chodorkovskis teigė neabejojąs, kad jos bus rengiamos kaip prezidentinės kampanijos dalis, tačiau sakė net nenorįs galvoti, jog prezidentas dėl to ryžtųsi realiai karinei avantiūrai.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, V. Kara-Murza teigė, kad santykių su Rusija kontekste pagrindinės temos yra susijusios su tarptautinės teisės klausimais. „Mes suprantame, kad tai yra pono Putino režimo paskutinieji metai, ir suprantame ryšį tarp to, kas vyksta šalies viduje, ir kaip Putinas elgiasi išorėje. Nes (…) kodėl valdžia, kuri negerbia savo piliečių ir įstatymų bei institucijų, turėtų gerbti tarptautinę teisę ir kaimynines valdžias“, – sakė V. Kara-Murza.

Jis teigė, kad tikisi, jog jų partneriai – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kontaktuodami su Rusijos valdžia, kels nepatogius klausimus, susijusius su pilietinėmis laisvėmis, žmogaus teisėmis, prisiimtų reikalavimų laikymųsi.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017-05-20; 02:03

Politinės intrigos

Nuotaikos Rusijoje yra pesimistinės, ekonominė situacija blogėja, opozicinės idėjos aptarinėjamos nebent slapta virtuvėse, kaip Sovietų Sąjungoje, o politinė opozicija kitąmet vyksiantiems šalies prezidento rinkimams yra nepasiruošusi. Tokį vaizdą piešė buvęs Rusijos finansų ministras ir premjeras, šiuo metu opozicionierius Vladimiro Putino valdžiai Michailas Kasjanovas, dalyvavęs Lietuvoje surengtame Vilniaus Rusijos forume.

„Pasakysiu tiesiai , nuotaikos yra labai pesimistinės, nėra žmonių, kurie šiandien su entuziazmu žiūrėtų į savo šeimų ir mūsų šalies ateitį. Deja, situacija yra labai nemaloni. Toks jausmas, kad – be prošvaisčių. Žmonės supranta, kad režimo pokytis yra neįmanomas. Todėl perėjo į tokį išgyvenimo laikotarpį“, – žurnalistams sakė M. Kasjanovas.

Pasak jo, pesimizmą skatina prastėjanti šalies ekonominė padėtis. „Žmonės nebegali sau leisti to, ką leido prieš metus, mažina savo poreikius, mažiau perka, atsisako poilsinių išvykų į Turkiją ar dar kur nors, dėl to situacija blogėja. Nuotaikos yra blogos“, – sakė M. Kasjanovas.

Jis teigė nematąs galimybių pokyčiui, kadangi dabartinė Rusijos valdžia, jo žodžiais tariant, pavogė iš demokratiškai nusiteikusių žmonių galimybę į laisvus ir sąžiningus rinkimus.

„Per pastaruosius rinkimus praėjusių metų rugsėjį buvo demonstratyviai parodyta, kad „jūs visi esate niekas“. Kai mums visiems parašė nulį. Faktiškai Putino administracija pareiškė, kad prezidento rinkimai 2018 metų kovą bus referendumas dėl pasitikėjimo Putinu. Visiems pasakė, kad jei kas nors per stipriai kokiu nors būdu šiaušis, turės žinoti, kur bus jo vieta, mes neleisime kokios nors destabilizacijos, visi kontaktai su Vakarais yra bandymas destabilizuoti situaciją Rusijoje. Mus visus išvadino priešais, penktąja kolona ir taip toliau“, – kalbėjo M. Kasjanovas.

Pasak jo, opozicijai kasmet veikti vis sunkiau, ji patiria ne tik moralinį, bet ir fizinį spaudimą.

„Žmonės bijo, todėl nematome didėjančio žmonių skaičiaus per demonstracijas. Žmonių galvose opozicinės nuotaikos auga, bet žmonės kol kas net sau nenori to pripažinti, ir nori virtuvėje su savo draugais, šeimoje aptarinėti šitas problemas, lygiai taip kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Putinas to siekia. Jis, žinodamas ir prisimindamas, kas buvo Sovietų Sąjungoje, kaip tvarkėsi visuomenė, tuos pačius mechanizmus naudoja ir šiandien. Mechanizmai kurie anksčiau vadinosi – per KGB, dabar – per FSB ir kitas specialiąsias tarnybas, kurios įperša žmonėms į galvas tai, kad jei jūs prieš valdžią, tai reiškia esate prieš šalį, prieš tautą“, – sakė M. Kasjanovas.

Opozicionierius teigė nesijaučiąs saugus, nes niekas šiuo metu Rusijoje taip negali jaustis.

„Rusijoje šiandien niekas negali jaustis saugus. Mes visi normalūs, gyvi žmonės, ir kai esi normalus, supranti, kad esi pavojuje“, – sakė politikas.

Jis nemano, kad per tarptautines pratybas „Zapad“ šį rudenį V. Putinas išdrįstų peržengti NATO sieną, tačiau teigė, kad tarptautinėje arenoje jis žaidžia pavojingą žaidimą.

„Žaidžia ne Rusija, o žaidžia Putino režimas ir asmeniškai Putinas. Žinoma, tai yra labai pavojinga politika, kenkianti mūsų santykiams su mūsų draugais ir partneriais. Ji kenkia ilgamečiams nacionaliniams Rusijos Federacijos interesams. Tai, kas dedasi Europoje – bandymai sugriauti europinę saugumo sistemą, yra nepriimtina“, – sakė M. Kasjanovas.

Jis demokratinės opozicijos vardu pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje.

„ES ir Ukraina yra mūsų kaimynai ir mūsų draugai, ir pagrindiniai strateginiai Rusijos Federacijos partneriai. Todėl politika turi būti iš principo kitokia“, – sakė M. Kasjanovas.

Žvelgdamas į artimiausią ateitį jis nebuvo labai optimistiškas.

„Nėra jokių sprendimų, ir nėra kandidatų, kurie galėtų sutelkti opoziciją. Kol kas dar turime stipriai dirbti, laiko nebėra, o mes tai nepasiruošę, nėra kandidatų“, – sakė M. Kasjanovas.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.20; 02:00

Trumposios naujienos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatskleidžia, ar dalyvaus kituose prezidento rinkimuose, praneša agentūra „Reuters“.

Pirmadienį Pekine atsakydamas į atitinkamą reporterio klausimą, jis pareiškė, kad laikas tokiam sprendimui dar neatėjo. Kiti prezidento rinkimai Rusijoje vyks 2018 metais.

Remiantis Rusijos konstitucija, asmuo prezidentu gali būti renkamas tik du kartus iš eilės, nuo 2012-ųjų Kremliaus vadovo kadencija trunka šešerius metus. Iki tol ji buvo ketveri metai.

V.Putinas pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 2000 metais, o 2004-aisiais perrinktas. Po to šaliai vadovavo Dmitrijus Medvedevas. Kai 2012-aisiais baigėsi šio kadencija, V. Putinas prie Rusijos vairo stojo vėl. Vadinasi, 2018 metais jis vėl galėtų dalyvauti rinkimuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.16; 00:05

 

Politinės intrigos

Esant dabartinei ekonominei situacijai valdžia negalės pratempti dar dvejų metų. Kremliuje mąstoma paskirti pirmalaikius prezidento rinkimus, kad būtų galima išvesti Vladimirą Putiną į naują kadenciją, mano rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

Tokią nuomonę rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis išdėstė interviu Sotnik-TV.

Rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.
Rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

„Visa tai smunka labai sparčiais tempais. Tai rodo bet kuri statistika. Putinomika neveikia. Ji neveikia seniai, ir ją palaikė du dirbtinio kvėpavimo aparatai: tai beprotiškos naftos kainos ir pigūs Vakarų kreditai. Nei vieno, nei kito nebėra, ir artimiausiu metu nenumatoma“, – pabrėžė jis.

Ryšium su tuo istorikas spėja, kad Rusijoje galimi pirmalaikiai rinkimai, kuriuose bus „karūnuotas“ RF prezidentas Vladimiras Putinas.

„Dar dvejų metų su raginimais „jūs ten laikykitės“ nepavyks pratempti. Bręsta tokia idėja – peršokti dabar, performinti Putiną po parlamento rinkimų, o toliau jau – nebesvarbu. Ten jau žmogus bus palaimintas viešpatavimui iki gyvos galvos ir jį bus galima palaikyti visokiausiais metodais“, – pareiškė Piontkovskis.

Jis pabrėžė, kad objektyvūs ekonominiai faktoriai byloja apie pirmalaikius prezidento rinkimus Rusijoje. Kaip antrą išeities variantą valdžiai Piontkovskis įvardijo žymų paaštrėjimą išoriniame fronte, kuris „užtemdys rinkimų tematiką“.

Eiliniai Rusijos prezidento rinkimai turi įvykti 2018 metais. Pagal RF Konstituciją, valstybės vadovas bus išrinktas šešių metų kadencijai.

Informacijos šaltinis: www.Gordonua.com

2016.08.23; 10:49

zirinovskis_vladimiras
Aktualijos

Sek­ma­die­nį, kovo 4 d., Ru­si­jo­je vy­ko pre­zi­den­to rin­ki­mai. Dėl Ru­si­jos šio pos­to run­gė­si pen­ki kan­di­da­tai: Vla­di­mi­ras Ži­ri­nov­skis (Ru­si­jos li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­ja, RLDP), Ge­na­di­jus Ziu­ga­no­vas (Ru­si­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja, RKP), Ser­ge­jus Mi­ro­no­vas („Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“), pats sa­vo kan­di­da­tū­rą iš­kė­lęs Mi­chai­las Pro­cho­ro­vas ir Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas („Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“). Pre­li­mi­na­riais rin­ki­mų ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, už V. Pu­ti­ną bal­sa­vo 63,75 proc. rin­kė­jų, ir ant­ro­jo rin­ki­mų ra­to ne­be­rei­kės. G. Ziu­ga­no­vas ga­vo 17,19 proc. rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, M. Pro­cho­ro­vas – 7,84 proc., V. Ži­ri­nov­skis – 6,23 proc., S. Mi­ro­no­vas – 3,85 proc.

Continue reading „Kai kurie Rusijos prezidento rinkimų ypatumai” →