Kai kurie Rusijos prezidento rinkimų ypatumai


Print

Sek­ma­die­nį, kovo 4 d., Ru­si­jo­je vy­ko pre­zi­den­to rin­ki­mai. Dėl Ru­si­jos šio pos­to run­gė­si pen­ki kan­di­da­tai: Vla­di­mi­ras Ži­ri­nov­skis (Ru­si­jos li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­ja, RLDP), Ge­na­di­jus Ziu­ga­no­vas (Ru­si­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja, RKP), Ser­ge­jus Mi­ro­no­vas („Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“), pats sa­vo kan­di­da­tū­rą iš­kė­lęs Mi­chai­las Pro­cho­ro­vas ir Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas („Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“). Pre­li­mi­na­riais rin­ki­mų ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, už V. Pu­ti­ną bal­sa­vo 63,75 proc. rin­kė­jų, ir ant­ro­jo rin­ki­mų ra­to ne­be­rei­kės. G. Ziu­ga­no­vas ga­vo 17,19 proc. rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, M. Pro­cho­ro­vas – 7,84 proc., V. Ži­ri­nov­skis – 6,23 proc., S. Mi­ro­no­vas – 3,85 proc.

Sos­ti­nė­je Mask­vo­je, tu­rin­čio­je per 11 mln. gy­ven­to­jų, V. Pu­ti­nas te­su­rin­ko 47,06 proc. bal­sų, ro­do pre­li­mi­na­rūs re­zul­ta­tai. Jei­gu to­kie re­zul­ta­tai bū­tų bu­vę vi­so­je ša­ly­je, jam bū­tų te­kę ko­vo­ti ant­ra­ja­me rin­ki­mų ra­te. Bal­sa­vi­mą Mask­vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge ati­džiai ste­bė­jo tarp­tau­ti­niai ste­bė­to­jai. Už M. Pro­cho­ro­vą Mask­vo­je bal­sa­vo 20,36 proc. žmo­nių.

Sa­vo gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge V. Pu­ti­nas ga­vo 58,78 rin­ki­mų da­ly­vių pa­lai­ky­mą, nors 2004 me­tais šia­me mies­te už jį bal­sa­vo 75 proc. rin­kė­jų. M. Pro­cho­ro­vas čia su­rin­ko 15,52 proc. bal­sų. Ato­kiuo­se re­gio­nuo­se V. Pu­ti­nui se­kė­si ge­riau, kai kur re­zul­ta­tai bu­vo ypač jam pa­lan­kūs. Si­bi­ro piet­ry­ti­nia­me Tu­vos re­gio­ne už jį bal­sa­vo ly­giai 90 proc. rin­kė­jų. Cen­tri­nia­me Mor­do­vi­jos re­gio­ne, gar­sė­jan­čia­me lais­vės at­ėmi­mo ko­lo­ni­jo­mis, V. Pu­ti­ną pa­lai­kė 87,06 proc. rin­kė­jų.

Ta­čiau la­biau­siai jį pa­lai­kė ma­žy­tės Šiau­rės Kau­ka­zo res­pub­li­kos, ku­rio­se itin di­de­lis rin­kė­jų ak­ty­vu­mas ir pa­lan­ku­mas val­dan­čia­jam re­ži­mui dau­ge­liui ke­lia abe­jo­nių, ar šie rin­ki­mai iš­ties bu­vo lais­vi ir slap­ti. Če­čė­ni­jo­je, į ku­rią V. Pu­ti­nas pa­siun­tė ka­rius 1999 me­tais, už jį, kaip ro­do pre­li­mi­na­rūs duo­me­nys, bal­sa­vo 99,76 proc. rin­kė­jų, ku­rių ak­ty­vu­mas bu­vo 99,61 pro­cen­to. Tai pri­me­na oku­puo­tos Lie­tu­vos lai­kus, ka­da taip pat ko­mu­nis­tų par­ti­jos kan­di­da­tai „su­rink­da­vo“ 99,99 proc. bal­sų.

Kaip dar prieš rin­ki­mus ra­šė kai ku­rie Mask­vos laik­raš­čiai, ko­vo 3–9 die­no­mis Mask­vo­je tu­rė­jo bu­dė­ti 6 tūks­tan­čiai omo­ni­nin­kų, per­mes­tų į sos­ti­nę iš Ru­si­jos re­gio­nų. Bū­riai esą at­vyk­ti tu­rė­jo iš Če­lia­bins­ko, Ros­to­vo, Je­ka­te­rin­bur­go ir Sa­ra­to­vo. Ru­si­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vi­so­je Ru­si­jo­je tvar­ką per pre­zi­den­to rin­ki­mus pa­lai­ky­ti ren­gė­si dau­giau kaip 440 tūks­tan­čių žmo­nių: 380 tūks­tan­čių VRM dar­buo­to­jų, 30 tūks­tan­čių liau­dies drau­go­vi­nin­kų ir tiek pat pri­va­čių ap­sau­gos įmo­nių dar­buo­to­jų.

Rim­tes­nis in­ci­den­tas įvy­ko Da­ges­ta­ne, kur trys kau­kė­ti ir gin­kluo­ti žmo­nės už­puo­lė rin­ki­mų apy­gar­dą – su­si­šau­dy­mo me­tu žu­vo trys po­li­ci­nin­kai. Vie­nas iš už­puo­li­kų bu­vo nu­žu­dy­tas. In­ci­den­tas įvy­ko va­lan­dą po to, kai bu­vo už­da­ry­ta apy­lin­kė. Rin­ki­mų re­zul­ta­tai jo­je anu­liuo­ti. Ki­to­je Da­ges­ta­no apy­lin­kė­je in­ter­ne­to ka­me­ros už­fik­sa­vo, kaip ke­li žmo­nės įžū­liai vie­ną po ki­to įme­tė šūs­nis biu­le­te­nių.

Mask­vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge, kur pas­ta­ruo­ju lai­ku vy­ko ma­siš­kiau­sios pro­tes­to ak­ci­jos prieš klas­to­ji­mus rin­ki­muo­se, pa­va­ka­ry gat­vė­se pa­dau­gė­jo po­li­ci­jos. Kai kur nuo ry­to sto­vė­jo po­li­ci­jos sunk­ve­ži­miai „Ural“. Ne­pri­klau­so­mi rin­ki­mų ste­bė­to­jai už­re­gist­ra­vo dau­giau kaip tūks­tan­tį skun­dų. Bu­vo pra­neš­ta apie abe­jo­nių ke­lian­čius rin­kė­jų są­ra­šus, ne­vei­kian­čias in­ter­ne­to ka­me­ras bei au­to­bu­sus, ve­žio­jan­čius rin­kė­jus iš vie­no rin­ki­mų punk­to į ki­tą. Bu­vo rin­kė­jų, ku­rie Mask­vo­je sa­vo bal­są ati­da­vė dvie­juo­se rin­ki­mų punk­tuo­se. Vla­di­vos­to­ke bal­suo­ti at­ėję pi­lie­čiai su­ži­no­jo, kad jų biu­le­te­niai jau už­pil­dy­ti ir su­mes­ti į bal­sa­dė­žes.

V. Pu­ti­ną re­mian­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja „Na­ši“ sek­ma­die­nį va­ka­re, po rin­ki­mų, su­ren­gė ma­si­nį mi­tin­gą prie Krem­liaus sie­nų, į ku­rį su­si­rin­ko apie 10 tūkst. žmo­nių. Mi­tin­ge da­ly­va­vęs V. Pu­ti­nas ne­pra­lei­do ga­li­my­bės pa­gra­sin­ti kri­ti­kams, trum­po­je kal­bo­je ap­kal­tin­da­mas juos „po­li­ti­nė­mis pro­vo­ka­ci­jo­mis, ku­rių tik vie­nas tiks­las – su­griau­ti Ru­si­jos vals­ty­bin­gu­mą ir uzur­puo­ti val­džią“. Mi­nia at­sa­kė mi­nist­rui pir­mi­nin­kui ne­gar­siais plo­ji­mais, o pas­ku­ti­nis „ačiū“ li­ko be­veik ne­pa­ste­bė­tas.

Pir­ma­die­nį va­ka­re Puš­ki­no aikš­tė­je opo­zi­ci­ja su­ren­gė de­monst­ra­ci­ją „Ru­si­ja be Pu­ti­no“, į kurią su­si­rin­ko apie 20 tūkst. da­ly­vių. Opo­zi­ci­jos mi­tin­ge da­ly­va­vo ir kai­rie­ji, ir de­ši­nie­ji. Jie pa­kvie­tė vėl su­si­rink­ti į mi­tin­gą ko­vo 10 die­ną. Bai­gian­tis mi­tin­gui, kai li­ko tik ke­le­tas tūks­tan­čių ak­ty­vis­tų „pa­si­kal­bė­ti“, po­li­ci­ja pra­dė­jo su­imi­nė­ti žmo­nes, ypač mi­tin­go or­ga­ni­za­to­rius. Maskvoje, Sankt Peterburge ir kitur su­im­ta virš 600 žmonių. Tai ne­duo­da po­pu­lia­ru­mo Pu­ti­no re­ži­mui.

Iš­ki­liau­sias Ru­si­jos opo­zi­ci­ją vie­ni­jan­čių vei­kė­jų, ko­rup­ci­ją smer­kian­tis tin­kla­raš­ti­nin­kas Alek­se­jus Na­val­nas (irgi trumpam suimtas), val­dan­či­ą­ją V. Pu­ti­no par­ti­ją va­di­na suk­čių ir va­gių par­ti­ja. Jis ra­gi­na kur­ti Mask­vos cen­tre nuo­la­ti­nę pro­tes­tuo­to­jų sto­vyk­lą, pa­na­šią į vei­ku­sią per 2004 me­tų Oran­ži­nę re­vo­liu­ci­ją Uk­rai­no­je, kol V. Pu­ti­nas at­si­sta­ty­dins. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­de­ris Ge­na­di­jus Ziu­ga­no­vas pir­ma­die­nį pa­reiš­kė, kad iš ša­lies bu­vo pa­grob­ti pre­zi­den­to rin­ki­mai. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jo­je su­kur­ta „mil­ži­niš­ka rin­ki­mų fal­si­fi­ka­vi­mo sis­te­ma, į ku­rią įtrauk­ti šim­tai tūks­tan­čių rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­rių“.

Nie­kam ne­ki­lo abe­jo­nių, kad rin­ki­mų nu­ga­lė­to­ju jau pir­ma­me tu­re taps V. Pu­ti­nas. Ne­ma­žą da­lį jo sėk­mės lė­mė Ru­si­jos opo­zi­ci­jos su­si­skal­dy­mas ir ne­su­ge­bė­ji­mas tar­tis dėl ben­drų veiks­mų net ir svar­biau­sio­mis aki­mir­ko­mis. Opo­zi­ci­ja ne­pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be iš­kel­ti vie­ną kan­di­da­tą, ku­ris ga­lė­tų kon­so­li­duo­ti apie sa­ve vi­są ne­pa­ten­kin­tų da­bar­ti­ne val­džia po­li­ti­nį spek­trą.

59 me­tų Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas jau du kar­tus iš ei­lės pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re bu­vo iš­rink­tas Ru­si­jos pre­zi­den­tu: 2000 me­tais (su­rin­ko 50,94 proc. bal­sų) ir 2004 me­tais (ga­vo 71,31 proc. bal­sų). Sa­vo vil­tis da­bar­ti­nio re­ži­mo ša­li­nin­kai sie­ja su juo, nes jiems ga­ran­tuo­ja „kie­tos ran­kos“ val­dy­mo ide­a­lą.

Tar­ny­bą KGB struk­tū­ro­je dau­gu­ma V. Pu­ti­no ša­li­nin­kų lai­ko tei­gia­mu da­ly­ku, sie­da­mi ją su ka­ri­ne dis­cip­li­na ir tvar­ka, o ne su šios nu­si­kals­ta­mos or­ga­ni­za­ci­jos vyk­dy­to­mis rep­re­si­jo­mis. V. Pu­ti­no pa­skelb­ta Eu­ra­zi­jos są­jun­gos idė­ja ir ku­pi­na pa­ža­dų so­cia­li­nė rin­ki­mų pro­gra­mos da­lis pri­trau­kia jo pu­sėn da­lį tra­di­ci­nio ko­mu­nis­tų elek­to­ra­to, jau­čian­čio nos­tal­gi­ją So­vie­tų Są­jun­gai, o ma­žes­nių Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos tau­tų at­sto­vams ga­li im­po­nuo­ti tai, kad jis pa­smer­kė na­cio­na­liz­mą ir tei­gė, kad Ru­si­jos iš­skir­ti­nu­mas – jos tau­ti­nės su­dė­ties įvai­ro­vė.

67 me­tų G. Ziu­ga­no­vas Ru­si­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jai va­do­vau­ja nuo 1995-ųjų, o dėl pre­zi­den­to pos­to var­žė­si jau ket­vir­tą kar­tą. Nuo 1996-ųjų, kai su­rin­kęs 40 proc. bal­sų pra­lai­mė­jo Ru­si­jos pre­zi­den­tui Bo­ri­sui Jel­ci­nui, pa­ra­ma jam nuo­lat ma­žė­jo, nes iš­ti­ki­miau­si jo ša­li­nin­kai sens­ta. 2000 me­tais už jį bal­sa­vo 29,2 proc., o 2008-ai­siais – 17,7 proc. rin­kė­jų. G. Ziu­ga­no­vas ža­vi­si J. Sta­li­nu ir so­vie­tų im­pe­ri­ja, ža­da na­cio­na­li­zuo­ti pa­grin­di­nį ener­ge­ti­kos sek­to­riaus tur­tą. Jis daž­nai kan­džiai kri­ti­kuo­ja da­bar­ti­nę po­li­ti­nę sis­te­mą, bet jo pa­ties kri­ti­kai kal­ti­na jį per­ne­lyg di­de­liu at­sar­gu­mu ir ne­no­ru at­si­sa­ky­ti ko­mu­nis­ti­nių sim­bo­lių, ku­rie jau­nes­niems ru­sams yra ne­pri­im­ti­ni.

59 me­tų S. Mi­ro­no­vas yra iš Sankt Pe­ter­bur­go. 2001 me­tais V. Pu­ti­nas pa­sky­rė jį va­do­vau­ti Ru­si­jos par­la­men­to aukš­tie­siems rū­mams – Fe­de­ra­ci­jos Ta­ry­bai. Tai pel­nė jam V. Pu­ti­no są­jun­gi­nin­ko re­pu­ta­ci­ją. Ta­čiau po to, kai per­nai bu­vo at­leis­tas, S. Mi­ro­no­vas už­ėmė ra­di­ka­les­nę po­zi­ci­ją, prieš­pas­ta­tė sa­vo so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ją V. Pu­ti­no re­ži­mui ir ėmė kal­bė­ti opo­zi­ci­jos mi­tin­guo­se.

2006 metais šis po­li­ti­kas at­li­ko svar­bų vaid­me­nį ku­riant nau­ją­jį Krem­liaus pro­jek­tą – par­ti­ją „Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“, ku­riai va­do­va­vo iki 2011 me­tų. To pro­jek­to Krem­liui pri­rei­kė sie­kiant suž­lug­dy­ti re­a­lią grės­mę Krem­liui kė­lu­sią po­pu­lia­rią kai­ri­ą­ją tau­ti­nės pa­krai­pos par­ti­ją „Ro­di­na“ („Tė­vy­nė“). Šiuo me­tu S. Mi­ro­no­vas va­do­vau­ja „Tei­sin­go­sios Ru­si­jos“ frak­ci­jai Dū­mo­je.

65 me­tų V. Ži­ri­nov­skis į Ru­si­jos pre­zi­den­to pos­tą pre­ten­da­vo dau­giau­siai kar­tų (iš­sky­rus 2004 me­tų rin­ki­mus), bet nie­ka­da ne­gau­da­vo dau­giau nei 10 proc. bal­sų. Jo Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­ją ga­li­ma pa­va­din­ti vie­no žmo­gaus šou. Cir­ko ar­tis­to ver­ti V. Ži­ri­nov­skio iš­si­šo­ki­mai Ru­si­jos Dū­mo­je pel­nė jam bū­rį ger­bė­jų tarp jau­nų, val­džios ne­mėgs­tan­čių vy­rų. Pa­vyz­džiui, vie­na­me ko­men­ta­rų spau­dai V. Ži­ri­nov­skis pa­reiš­kė: „Sta­ty­bi­nin­kai vi­sa­da bu­vo pa­tys bu­kiau­si žmo­nės. Kai­me ir­gi tik bu­ki, o Ura­le gy­ve­na vi­siš­ki de­bi­lai“.

V. Ži­ri­nov­skis di­džiuo­ja­si sa­vo kil­me ne­va iš tur­tin­gų pra­mo­ni­nin­kų šei­mos ir tei­gia, kad žmo­gus, ki­lęs iš „pras­tuo­menės“, ne­ga­li tin­ka­mai val­dy­ti vals­ty­bės. Ta­čiau di­dži­ą­ją da­lį V. Ži­ri­nov­skio rin­kė­jų su­da­ro bū­tent skur­džiai gy­ve­nan­tys pro­vin­ci­jos rin­kė­jai ir ne­iš­si­la­vi­nę ar pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se be­si­mo­kan­tys jau­nuo­liai, ne­ma­tan­tys jo­kių tei­gia­mų pa­si­kei­ti­mų sa­vo mies­tuo­se ar kai­muo­se. V. Ži­ri­nov­skis yra iš­si­la­vi­nęs ling­vis­tas ir po­li­glo­tas, ku­riam pa­tin­ka pliek­ti re­ži­mą šiurkš­čiais žo­džiais. Jo par­ti­ja pa­pras­tai bal­suo­ja taip pat, kaip ir V. Pu­ti­no „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ blo­kas. Anks­tes­nė jo pa­var­dė bu­vo Ei­delš­tei­nas – jo tė­vas yra Len­ki­jos žy­das, keis­čiau­sia, jis daž­nai grie­bia­si kraš­tu­ti­nės na­cio­na­lis­ti­nės re­to­ri­kos.

46 me­tų M. Pro­cho­ro­vas, po­li­ti­kos nau­jo­kas, sa­vo kam­pa­ni­ją grin­dė tuo, kad prieš­pas­ta­tė sa­ve trims opo­zi­ci­jos gru­pėms, ku­rios esą nė­ra su­in­te­re­suo­tos įveik­ti V. Pu­ti­no. Šis mag­na­tas, ku­rio tur­tas ver­ti­na­mas 12 mlrd. do­le­rių ir ku­riam pri­klau­so Ru­si­jos di­džiau­sia auk­so ka­syk­la, ver­čia spė­lio­ti, ko­dėl jis vė­lė­si į var­žy­bas dėl pre­zi­den­to pos­to. Jį pa­rė­mė ke­lios įžy­my­bės, jis sie­kė įtik­ti pro­va­ka­rie­tiš­kai Ru­si­jos vi­du­ri­nei kla­sei.

Nuotraukoje: skandalingasis, nenuspėjamas Vladimiras Žirinovskis.

Laikraštis „XXI amžius“

2012.03.14


Prisijunkite prie diskusijos