Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Vakarai nesiekia nuversti Rusijos vyriausybės, tačiau žada remti Ukrainą ginant jos suverenitetą. Tai ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė „Ukrinform“.
O. Scholzo teigimu, praėjusį savaitgalį aptarus situaciją Rusijoje su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Lenkijos vadovybe, „aišku viena: mes nesusiję su tuo, kas įvyko Rusijoje. Tai paties (Vladimiro) Putino sukurta problema, mes galime tik stebėti. Mūsų tikslas nėra režimo pasikeitimas Rusijoje. Mūsų siekiamybė – paremti Ukrainos nepriklausomybę“.
O. Scholzas pabrėžė, kad įvykiai Rusijoje yra tik jos vidaus reikalai, jie parodė, kad Kremliaus remiama grupuotė „Wagner“ tapo grėsme pačios Rusijos stabilumui.
Per ES viršūni susitikimą bus aptariami ąvykiai, susiję su nesėkmingu mėginimu įvykdyti perversmą, nestabili padėtis Baltarusijoje, grėsmės gretimoms valstybėms. Pasak O. Scholzo, svarbiausia tema – tolesnė visapusė parama Ukrainai.
Kancleris pabrėžė, kad ES reikia strategijos toliau bendrai remti Ukrainos gynybą. Tokios paramos gali reikėti ilgalaikėje perspektyvoje, todėl partnerės „pasirengusios teikti ilgalaikę“ finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą, pridūrė kancleris.
O. Scholzas priminė, kad Vokietija yra antra pagal dydį šalis po JAV pagal Ukrainai teikiamą karinę pagalbą. Vokietija suteikė labai veiksmingas artilerijos ir oro gynybos sistemas, sakė jis.
ES viršūnių susitikimas vyks birželio 29–30 dienomis.
Garis Kasparovas sako, jog Vakaruose visuomet atsiras pakankamai žmonių, pasirengusių už pinigus pažeisti bet kokius draudimus.
Buvusio pasaulio šachmatų čempino rusų opozicinio politiko Gario Kasparovo nuomone, Vakarai labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad eiti į tokį konfliktą – tai mažesnė blogybė. Bet kol kas nesudėta ir 50 proc. tų pastangų, kurios gali realiai sutramdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, – taip mano Kasparovas. Apie tai jis rašė ukrainiečių internetiniame leidinyje „Obozrevatel“ („Apžvalgininkas“).
Aleksejus Navalnas (Navalnyj), erzinęs asmeniškai Vladimirą Putiną tuo, kad apšaukė „Vieningąją Rusiją“ kaip „sukčių ir vagių partiją“, pripažintas kaltu „Kirovles“-o pinigų grobstymu ir nuteistas penkerius metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje.
Kaip elgsis Vakarai? Kokius spaudimo momentus Kremliui bandys taikyti Londonas, Vašingtonas, Berlynas ar Briuselis?
Vakarai tikriausiai tik beviltiškai pakraipys galvą, iš anksto apgailestauja "The Times", patardamas suprasti dabartinio Rusijos režimo esmę: „Ši sistema skelbia nusikaltėliais tuos, kas prieš V.Putiną“.
Vienas iš reikšmingiausių šių laikų rusų rašytojų Michailas Šiškinas atsisakė atstovauti Rusijai dideliame renginyje, nes nenori būti balsas „šalies, kur valdžią užgrobė korumpuotas nusikalstamas režimas, o valstybė yra vagių piramidė“, rašo "The Guardian".
Michailas Šiškinas, gavęs tris pagrindinius Rusijos literatūrinius apdovanojimus, taip pat ir "Russkij Buker", 2012 metais buvo nuvykęs su Federacine spaudos ir masinių komunikacijų agentūra į tarptautinę knygų mugę "Book Expo America", vieną iš reikšmingiausių renginių leidybos pasaulyje. „Grįžimas į knygų mugę 2013 metais sutvirtintų santykius su Amerikos leidėjais, skaitytojais ir knygų prekeiviais“, – pažymi straipsnio autorė Elison Flad.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas ragina Lietuvos institucijas labai rimtai svarstyti Rusijos visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio. Planuojamai atominei elektrinei Karaliaučiaus srityje besipriešinančios grupės lyderis Michailas Kostiajevas, neatlaikęs persekiojimo, į Lietuvą pabėgo praėjusią savaitę.
„Ponas Kostiajevas vadovauja iniciatyvinei grupei, siekiančiai Karaliaučiaus srityje surengti referendumą dėl „Baltijos“ atominės statybos. Daug kartų dėl visokių biurokratinių priekabių atmetusi grupės iniciatyvą, gniuždžiusi grupės protestus, srities valdžia galų gale iškėlė Kostiajevui baudžiamąją bylą dėl valstybės turto grobstymo“, – pasakoja R. Žilinskas ir priduria: „pažymėtina, kad tariami turtiniai ar mokestiniai nusikaltimai Rusijoje yra dažniausias būdas susidoroti su disidentais. Prisiminkime garsiąją naftos magnato Michailo Chodorkovskio bylą: jis neišeina iš kalėjimo nuo tada, kai pareiškė ketinimus dalyvauti didžiojoje politikoje ir buvo iš karto apkaltintas mokesčių slėpimu“.