Lietuva ir NATO
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-ELTA). Buvusių sovietinių Baltijos respublikų įstojimas į NATO pavertė taikų regioną karinės konkurencijos arena, ir niekas iš to nelaimėjo.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją po Rusijos ir NATO tarybos posėdžio pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“
„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.
Australietiški bumerangai
Rusijos Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi JAV ambasadorių Johną Sullivaną dėl kišimosi į rinkimus, šalyje artėjant vėliau šį mėnesį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Rusija pastaruoju metu griežtina internetinės erdvės kontrolę ir imasi teisinių veiksmų prieš užsienio technologijų kompanijas, kaltindama šias negebėjimu pašalinti valdžios institucijų draudžiamo turinio.
„Yra viena priežastis – kišimasis į Rusijos rinkimus. Tikimės, kad būtent taip amerikiečių diplomatai apie tai informuos Vašingtoną“, – programėlėje „Telegram“ teigė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Atskirame pranešime ministerija nurodė, kad ambasadorius J. Sullivanas penktadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Riabkovu.
Pranešime priduriama, kad J. Sullivanui susitikimo metu buvo pateikti „nenuginčijami įrodymai“ apie JAV technologijų milžinių įstatymų pažeidimus artėjančių parlamento rinkimų kontekste.
Ministerija taip pat teigė išreiškusi „kategorišką nepritarimą kišimuisi į mūsų šalių vidaus reikalus“.
Tarp Maskvos ir Vašingtono tvyro įtampa, kurią sukėlė daugybė klausimų, įskaitant kaltinimus kišimusi į JAV rinkimus ir žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
Gegužę Rusija oficialiai pripažino JAV „nedraugiška valstybe“ ir uždraudė šalies ambasadai įdarbinti Rusijos piliečius.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pavadino Rusijos užsienio reikalų ministeriją (URM) melagiais dėl įrašo jų tviterio paskyroje anglų kalba, kuriame teigiama, neva Baltijos šalims nepavyko tapti demokratinėmis ir teisinėmis valstybėmis, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
„90-ųjų pradžioje Baltijos šalys gavo nacionalinę nepriklausomybę. Šis įvykis leido viltis, kad Baltijos Sovietinės Respublikos taps šiuolaikiškomis, demokratinėmis ir teisinėmis valstybėmis, šios viltys, deja, taip ir neišsipildė“, – sakoma oficialioje Rusijos URM tviterio paskyroje anglų kalba.
E. Rinkevičius į tokius Rusijos URM pareiškimus sureagavo itin griežtai.
„Jokių Baltijos Sovietinių Respublikų niekada nebuvo. Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos pagal Hitlerio ir Stalino paktą. Latvija, Lietuva ir Estija atkūrė nepriklausomybę ir dabar yra šiuolaikiškos, demokratinės ir teisinės valstybės. Yra melas, didelis melas ir Rusijos URM tvytai“, – atsakė E. Rinkevičius.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
E. Rinkevičius rugpjūčio pradžioje jau buvo įsivėlęs į žodžių karą su Rusijos ambasada Latvijoje. Tuo metu Latvijos ministras pareiškė, kad Latvija, kitaip nei Rusija, „diplomatiniu chamiškumu nepasižymi“, taip pat netrukdo vykti taikioms demonstracijoms ir demokratiniams rinkimams.
„Latvijoje netrukdoma rengti demokratinius rinkimus ir taikias demonstracijas, nebandoma atimti vaikų iš jų tėvų dėl dalyvavimo protestuoti, rusai nėra mušami, žmogaus teisių aktyvistai nėra žudomi, diplomatiniu chamiškumu mes nepasižymime, kitaip nei Rusija“, – sakė E. Rinkevičius.
Armėniškas leidinys armenianreport.com praneša keletą ištraukų iš interviu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu. Paklaustas žurnalistų, ar Rusija nepralaimi Ukrainoje, Gruzijoje ir Armėnijoje, leisdama aplink save kurtis „Rusijos priešams“ iš buvusių „broliškų“ respublikų, S.Lavrovas atsakė, jog Kremliui, be abejo, labai svarbu, kas šiuo metu dedasi tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje, tiek Armėnijoje.
Rusijos diplomatijos vadovas mano, kad su šiomis valstybėmis Rusiją sieja labai svarbūs ir reikšmingi aspektai – bendra istorija gyvenant „vieningoje draugiškoje valstybėje“. Deja, sužlugus SSRS, pasak S.Lavrovo, Vakarai pamanė, kad jie gali be ceremonijų kištis į šių valstybių gyvenimą. Ypač ryškus pavyzdys – Ukraina.
Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Armėnijos mieste Giumri. 2013 metai
Tačiau jei Rusija dėl Ukrainos ir Gruzijos orientacijos turi bėdų, tai dėl Armėnijos – visai kita šneka. Armėnija yra svarbiausias, ištikimiausias Rusijos partneris Užkaukazėje. Su Armėnija kuriami strateginiai, draugiški, ištikimiems partneriams būdingi tarpusavio santykiai. Rusijos ir Armėnijos bendradarbiavimas intensyvus visose srityse. Tiek vidaus, tiek užsienio reikaluose. Dinamiškai vystosi ir bendradarbiavimas švietimo, kultūros, investicijų ir kariniuose reikaluose. Rusija – pagrindinis, svarbiausias, nuoširdžiausias Armėnijos partneris ekonominėse sferose.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau Rusijos diplomatijos vadovas neatmetė galimybės, jog padėtis keisis ir kitose dviejose valstybėse – Ukrainoje ir Gruzijoje. S.Lavrovas pabrėžė, esą dauguma gruzinų nelaiko Rusijos savo priešu, esą antirusišką retoriką pasigavo tik keli Gruzijos politikai, siekiantys asmeninių, savanaudiškų tikslų. Ukrainoje – kur kas sudėtingiau. Tačiau, S.Lavrovo teigimu, būtų labai teisinga, kad nei Vašingtonas, nei Briuselis nenurodinėtų šiai valstybei, kokią užsienio politikos kryptį pasirinkti.
S.Lavrovas mano, kad Kremlius siekia labai gražių tikslų – kad visose SSRS respublikoe vyrautų draugystės, bendradarbiavimo, jungimosi tendencijos.
Belieka paklausti kai kurių Lietuvos politikų, ypač atkakliai propagavusių Armėnijos integracijos į Europos Sąjungą politiką: kaip jūs siekiate Armėniją suvilioti „Rytų partnerystės programomis, jei ji – svarbiausias Rusijos partneris? Jūs norite į Europą atitempti Trojos arklį, kurio pagalba Kremliui būtų dar lengviau skaldyti tiek NATO, tiek ES?
Šnipinėjimu JAV naudai įtariamo Paulo Whelano veikla bus tiriama griežtai pagal Rusijos įstatymus, todėl nėra priežasties kalbėti apie situaciją „keitimosi kontekste“, šeštadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Whelanas. EPA-ELTA nuotr.
„Svarbu pabrėžti, kad JAV ir kitų šalių piliečio Paulo Whelano situacija vystosi griežtai pagal Rusijos teisėtvarką. Taip pat svarbu, kad tyrimas atliekamas atsižvelgiant į mūsų ir JAV dvišalius įsipareigojimus, susijusius su konsulinės prieigos galimybe sulaikytajam“, – sakė S. Riabkovas.
Viceministras pažymėjo: „Jokių sąsajų tarp P. Whelano ir kai kurių kitų JAV piliečių sulaikymo bei rusų sulaikymo Jungtinėse Valstijose nėra ir negali būti.”
„Mūsų duomenimis, P. Whelanui artimiausiu metu bus pateikti kaltinimai, – tęsė S. Riabkovas. – Šis klausimas yra labai rimtas, jis susijęs su šnipinėjimu, grubiai pažeidžiant Rusijos įstatymus.”
S. Riabkovas taip pat pakomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą P. Whelanas buvo sulaikytas, siekiant jį iškeisti į rusus, sulaikytus Jungtinėse Valstijose.
„Nematau jokių priežasčių kelti keitimosi klausimą. Turime baigti visas reikalingas procedūras“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) apskundė teismo sprendimą paleisti šnipinėjimu įtariamą Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotoją Michailą Bočkariovą. Kaip pranešė ketvirtadienį Norvegijos telegramų biuras (NTB), kol kas jis tebėra suimtas.
Anksčiau Oslo Apygardos teismas nusprendė paleisti Rusijos pilietį. Dabar, kaip patikslina NTB, jis liks suimtas iki apeliacijos svarstymo, kuris įvyks pirmadienį.
Kaip sakė laikraščiui „Verdens Gang“ ruso advokatė Hegė Aakrė, jos ginamasis tikisi, kad Apeliacinis teismas paliks galioti Apygardos teismo sprendimą. Anot jos, „jokių techninių įrodymų, patvirtinančių M. Bočkariovui pateiktus įtarimus, negauta“.
Rusijos pilietis laikomas suimtas nuo rugsėjo 22 d. Trečiadienį M. Bočkariovas vėl davė parodymus PST. Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu.
Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.
xxx
Rusijos URM rugsėjo 24 d. pareiškė protestą ir pareikalavo tučtuojau paleisti M. Bočkariovą.
Anksčiau Norvegijoje sulaikytas Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotojas M. Bočkariovas paleistas į laisvę. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadienį pranešė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.
Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu.
Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.
„Suprantama, jis neliks be adekvataus atsakymo. Estijos valdžios įvykdyta atvirai priešiška akcija neabejotinai dar labiau sukomplikuos dvišalius santykius, kuriuos Talinas jau ir be to iš esmės įstūmė į aklavietę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja „Interfax“.
Anksčiau penktadienį buvo sužinota, kad Estija nusprendė išsiųsti iš šalies du Rusijos diplomatus – generalinį konsulą Narvoje Dmitrijų Kazionovą ir konsulą-patarėją Andrejų Surgajevą.
Šią informaciją penktadienį portalui „err“ patvirtino Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Sandra Kamilova.
„Bet jokių papildomų komentarų URM negali pateikti“, – pridūrė ji.
Į klausimą, per kiek laiko Rusijos diplomatai turi kirsti sieną, taip pat nebuvo atsakyta.
Šio incidento nekomentuoja ir Saugumo policija (KaPo).
Buvęs KaPo generalinis direktorius Raivas Aegas (Raivo Aeg) laikraščiui „Postimees“ sakė, kad paprastai tokių veiksmų imamasi kilus įtarimams dėl šnipinėjimo.
„Jeigu diplomatas pradeda dirbti prieš šalį, kurioje jis akredituotas, nelieka nieko kito, kaip paskelbti jį nepageidaujamu asmeniu ir išsiųsti iš šalies“, – pareiškė R. Aegas.
Anot jo, Rusija gali atsakyti į šį žingsnį kurio nors Estijos diplomato išsiuntimu. D. Kazionovas buvo paskirtas Rusijos generaliniu konsulu Narvoje 2015 metų pabaigoje.
Rusijos URM oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius pareiškė, kad Lietuvos siūlomas pasienio judėjimo susitarimo su Rusija projektas yra nepriimtinas.
Pasak jo, Rusijai būtų priimtinas toks susitarimas, kokį ji pasirašė su Lenkija. „Vilniuje įvairiais lygiais reikalaujama, kad tokio susitarimo veikimo zona neturėtų viršyti 30-50 km Lietuvos teritorijos, matuojant nuo sienos, net, jeigu Rusija tokį režimą taikytų visai Kaliningrado sričiai“, – sakė A. Lukaševičius. (ITAR-TASS).
