Šeštadienį Maskvoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įteikė Pakistano, Lietuvos, Vengrijos ir Vietnamo piliečiams RF valstybinius apdovanojimus – Puškino medalius – „už nuopelnus stiprinant tautų draugystę ir bendradarbiavimą“.
Apdovanojimo ceremonija įvyko Rusijos URM centriniame pastate Smolensko aikštėje.
Tarp apdovanotųjų – laikraščio „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Valerijus Tretjakovas.
Puškino medalis buvo įsteigtas 1999 metais. Juo apdovanojami Rusijos piliečiai ir užsieniečiai „už nuopelnus kultūros, meno, švietimo ir humanitarinių mokslų srityje“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskvos atsakas į naujas JAV priemones bus griežtas. Taip Rusijos diplomatijos vadovas sureagavo į ketvirtadienį JAV duotą nurodymą uždaryti Rusijos konsulatą San Fransiske bei du pastatus Vašingtone ir Niujorke, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Kreipdamasis į rusų studentus, S. Lavrovas pasiskundė dėl to, kad reikalavimams įvykdyti Jungtinės Valstijos šaliai davė vos dvi paras. Be to, jis užsiminė, kad Rusija gali svarstyti galimybę dar sumažinti JAV ambasadų darbuotojų skaičių šalyje.
Rusijos užsienio reikalų ministras kalbėjo praėjus dienai po to, kai JAV nurodė Rusijai uždaryti savo konsulatą San Fransiske bei du pastatus Vašingtone ir Niujorke, kuriuose veikia prekybos misijos. Taip Vašingtonas sureagavo į kiek anksčiau Maskvos duotą įsakymą sumažinti savo ambasadų darbuotojų skaičių Rusijoje.
„Sureaguosime iškart, kai tik baigsime analizę“, – studentams sakė S. Lavrovas.
„Bet noriu pasakyti, kad ne mes pradėjome šitą istoriją, kur dvi šalys apsikeitinėja sankcijomis pagal principą „akis už akį, dantis už dantį“. Ją pradėjo Barako Obamos (Barack Obama) administracija, siekdama pabloginti JAV ir Rusijos santykius bei neleisti prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) pasistūmėti į priekį su konstruktyviomis idėjomis ar įgyvendinti rinkimų pažadų“, – tvirtino S. Lavrovas.
„Į tai, kas mums kenkia, atsakysime griežtai“, – pridūrė jis.
Sergejus Lavrovas verkšlena: būtų neteisinga, jei Didžiojo dvidešimtuko susitikime D. Trampas ir V. Putinas neturėtų progos pasikalbėti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „tikriausiai nebūtų teisinga“, jei kitą mėnesį Vokietijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu ar kitu formatu nepasikalbėtų su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša „Reuters“.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Krasnodaro mieste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje S. Lavrovas dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru, Rusijos diplomatijos vadovas teigė neturįs ką pridurti prie žiniasklaidos spėlionių apie planus artėjančio viršūnių susitikimo kontekste surengti ir oficialų dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą.
Jis sakė, kad tokiuose renginiuose įprasta, jog šalių vadovų keliai susikerta. Taip gali nutikti ir liepą, nes D. Trampas ir V. Putinas bus tame pačiame pastate. Jei prezidentų keliai išties susikirs, tai bus pirmasis jų susitikimas akis į akį.
S. Lavrovas tikino, kad ypač svarbu būtų tai, jog D. Trampas ir V. Putinas galėtų pasikalbėti apie konfliktą Sirijoje ir pastangas jį išspręsti taikiai.
Slaptai.lt portalas klausia: o gal kaip tik būtų labai šaunu, jei D.Trampas nesusitiktų su V.Putinu. Kam tie susitikimai? Pirmiausia Rusijos prezidentas išveda visus savo kariškius iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Štai tada D.Trampui būtų galima trumpai pasišnekėti su V.Putinu. Bet jokiu būdu – ne anksčiau. Pirma Rusija grąžina Ukrainai Krymą, išveda savo kariaunas ir samdinius iš Rytų Ukrainos, oficialiai atsiprašo Ukrainos, tada D.Trampas sutinka išklausyti V.Putiną. Bet ne atvirkščiai. Žodžiu, laukia rimta intriga. Jei D.Trampas veršis paspausti ranką V.Putiui, – būtų blogas ženklas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo teisus, kai pareiškė, kad „perkrovimo“ nepakanka.
Daugelis veiksnių byloja „Bendradarbiavimo 2:0“ naudai, bet nė vienas iš jų neįstengs pakeisti Rusijos ir JAV santykių saugumo srityje taip, kaip kooperavimasis priešraketinės gynybos sferoje.
Taip rašo buvusio JAV gynybos ministro padėjėjo pavaduotoja Celeste Wallander savo straipsnyje “Foreign Policy”. Praėjus trejiems metams po to, kai Barako Obamos administracija paskelbė, kad peržiūrės planus sukurti priešraketinės gynybos sistemą Europoje, du punktai atrodo nesuprantamai ir trukdo pažangai šiuo klausimu, pažymi publikacijos autorė.
“Tikrai ne”, – paprašyta įvardyti savo vadovaujamos teatro grupelės rėmėjus, atsakė Zoja Radzivilova.
Ji yra Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo teatro susivienijimo „Žaliasis žibintas” režisierė ir vadovė. Gerai lietuviškai kalbanti moteris, kuri, beje, per pastaruosius Seimo ir savivaldos rinkimus (atitinkamai 2011 ir 2008 metais) buvo Lietuvos rusų sąjungos kandidatė, neslėpė susierzinimo dėl prašymo paviešinti iš pirmo žvilgsnio paprastus dalykus. Z.Radzivilovos aiškinimu, mūsų šalyje veikiančios organizacijos gaunama parama iš užsienio – nebe “Lietuvos reikalas”.
Rusijos URM oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius pareiškė, kad Lietuvos siūlomas pasienio judėjimo susitarimo su Rusija projektas yra nepriimtinas.
Pasak jo, Rusijai būtų priimtinas toks susitarimas, kokį ji pasirašė su Lenkija. „Vilniuje įvairiais lygiais reikalaujama, kad tokio susitarimo veikimo zona neturėtų viršyti 30-50 km Lietuvos teritorijos, matuojant nuo sienos, net, jeigu Rusija tokį režimą taikytų visai Kaliningrado sričiai“, – sakė A. Lukaševičius. (ITAR-TASS).
