Atsimenate lietuviškąjį žaidimą „Surask dešimt skirtumų“? Mums, vaikams, būdavo pateikiami keli panašūs piešinėliai. Žvelgiant į juos tekdavo surasti, pavyzdžiui, dešimt skirtumų.

Žinoma, galvosukį įveikdavome ne iš karto. Reikėdavo laiko ir susikaupimo skirtumams aptikti. Bet juk aptikdavome. Atidžiau įsižiūrėjus į piešinius paaiškėdavo: tai akys žvelgia į skirtingas puses, tai šalikai plaikstosi priešingomis kryptimis…

Kodėl prisiminiau šį vaikystės žaidimą? Lietuvškoji Temidė nūnai prokurorų valia priversta žaisti panašų žaidimą – ieškoti skirtumų ir gaišti laiką nepagrįstai kalinamojo sąskaita. Beje, Lietuvos teisėsaugai nedera imtis jokių žaidimų. Lietuviškoji teisėsauga privalėtų ieškoti tik tiesos ir teisingumo. Niekam iš Temidės tarnų nederėtų veltis į jokius žaidimus: nei į politinius, nei į patriotinius, nei į ekvilibristinius.

Continue reading „Politizuota Medininkų tragedijos teisinių vertinimų kaita”

g.visockas-portretas

Šią vasarą sukanka ketveri metai, kai visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pradėjo intensyviai domėtis Medininkų žudynių byla.

Per paskutiniuosius kelerius metus sukaupti duomenys jau leidžia daryti išsamius, plačius apibendrinimus.

Deja, nuomonė, kurią susidariau kantriai vaikščiodamas į visus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, nėra palanki nei mūsų teisėsaugai, nei mūsų politikams. Jei Lietuva vadovautųsi savo pačios priimtais įstatymais, Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas šiandien džiaugtųsi laisve.

Lietuva buvusio Latvijos omonininko neturėjo pagrindo net suimti. Juolab – teisti pačia griežčiausia bausme. Mat Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovai teismui nepateikė nė menkiausio K.Michailovo – Nikulino kaltę patvirtinančio įrodymo. O kalbos apie neva negaliojančius senaties terminus ar pritaikytus kaltinimus dėl karo nusikaltimų tėra pigi kelių politinių jėgų intriga, kurios pagalba begėdiškai siekiama paslėpti rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos nagrinėjimo klaidas.

Continue reading „Politiniai Medininkų žudynių bylos aspektai”

g.visockas-portretas

Tikriausiai daugelis visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojų bus matę šių metų gegužės 6-ąją per LNK televiziją rodytą laidą “Alfa savaitė”. Juk tąsyk gvildenta aktuali tema – ar Lietuva tapusi pereinamuoju kiemu Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Sakykit, kas gali būti įdomiau už slaptųjų tarnybų intrigas, ypač kai kalbama ne apie penkiasdešimties ar šimto metų senumo istorijas, bet gilinamasi į nūdienos operacijas?

Be to, juk daugeliui iš mūsų knieti žinoti, kokios taktikos ir pozicijos laikysis naujosios laidos vedėjas – neseniai iš LRT į LNK perėjęs žurnalistas Tomas Dapkus. Internetiniame portale Alfa.lt apie šį žurnalistą ir jo naująją laidą pažerta daug pagririamųjų žodžių. Vien straipsnio pavadinimas ko vertas – “Dapkus žada tiriamosios žurnalistikos proveržį”. Ar tikrai laida taps “naujuoju proveržiu”?

Continue reading „Kaip Tomas Dapkus ieškojo Rygos omonininkų…”

g.visockas-portretas

Taip, kaip Garliavoje buvo “išvaduota” mažoji Kedytė, be abejo, galima elgtis. Bet tokiais būdais ir priemonėmis, kuriuos pasirinko antstolė Sonata Vaicekauskienė, vaikus galima vaduoti tik iš teroristų, galvažudžių ir seksualinių iškrypėlių.

Jei gegužės 17-ąją mažoji mergaitė būtų išplėšta iš, sakykim, įkaitus paėmusių ir politinius ar ekonominius reikalavimus iškėlusių banditų rankų, – sveikinčiau ir Lietuvos policiją, ir Lietuvos antstolius.

Puiki kovinė operacija. Vaikas išvaduotas, grėsmės pašalintos, o aukų – nė vienos. Nepaisant išlaužtų durų, išsukinėtų rankų ir vargšo policininko, patyrusio, kas yra moteriškas antausis. Tačiau mergaitės globėja Neringa Venckienė nėra teroristė. Ir niekada tokia nebuvo. Jokie Lietuvos teismai ir jokie Lietuvos teisėjai informacijos, jog N.Venckienė – teroristė, neturi.

Continue reading „Ką apie Garliavos tragediją mano “statistinis skaitytojas ir rinkėjas””

advokatas_a.marcinkevicius

Pretenduojančio į profesionaliai nešališko žurnalisto vardą pono Tomo Dapkaus ir jo įkvėpėjų aplinkos reakcija dienraščio „Lietuvos žinios“, Alfa.lt puslapiuose ir LNK „Alfa savaitė“ laidoje į neatskleistas žudynes Medininkų poste bei šios, per du dešimtmečius neištirtos, bylos procesą itin iškalbinga.

Nuo šių metų vasario vidurio tebesitęsianti ne faktais, o emocijomis ir pramanomis persunkta intensyvi agitacinė kampanija atskiroje žiniasklaidos grupėje viešai patvirtina keletą svarbių faktinių aplinkybių, turėsiančių neabejotiną reikšmę būsimiems procesams ir žmonių likimams ateityje.

Pirmiausia, šitokiu, neadekvačiai jausmingu, reagavimu atvirai pripažįstama, jog vienintelio, nepagrįstai apkaltintojo ir beatodairiškai skubiai nuteiso griežčiausia bausme buvusio eilinio Rygos OMON (Ypatingosios paskirties milicijos būrio) milicininko Konstantino Michailovo (Nikulino), atžvilgiu nėra surinkta jokių, civilizuotame teisiname procese privalomai būtinų, kaltės įrodymų.

Continue reading „Kai teisingumas tampa politinių ambicijų įkaitu”

nikulin_3

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė šių metų lapkričio 26-ąją atmetė buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino bei jo advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės skundus dėl griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimas) panaikinimo.

Taigi Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvęs OMON milicininkas K.Michailovas praleis dar mažiausiai trejetą mėnesių. Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti teisėjos V.Ražinskaitės poziciją, čia labai tiktų šis sakinys iš oficialaus Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio: “Suėmimą pratęsęs teismas nepažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas”.

Continue reading „Ką nutylėjo Lietuvos Apeliacinio teismo teisėja Violeta Ražinskaitė?”