Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Čikaga, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Per Nepriklausomybės dienai skirtą paradą Čikagos priemiestyje JAV Ilinojaus valstijoje aidėjo šūviai. Tai tviteryje pranešė Leiko apygardos šerifo biuras.
„Nesiartinkite prie teritorijos, leiskite policijai ir pirmosios pagalbos medikams dirbti savo darbą“, – teigiama pranešime.
Kas paleido šūvius Hailand Parke, kol kas nežinoma. Filmuotuose vaizduose buvo matyti bėgantys žmonės.
Vėliau policija pranešė, kad žuvo penki asmenys, 19 sužeistųjų nugabenti į ligoninę.
Hailand Parko merė paragino žmones neiti į miesto centrą. Vienas liudininkas stočiai CNN pasakojo apie vieną šaulį, kuris šaudė.
Danijos sostinėje – į teroro aktą panašus incidentas. EPA – ELTA foto
Kopenhaga, liepos 3 d. (dpa-AFP-ELTA). Per šaudynes prekybos centre Kopenhagoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai spaudos konferencijoje Danijos sostinėje pareiškė policijos vadas Sørenas Thomassenas. Policija sekmadienio vakarą tviteryje pranešė, kad prekybos centre aidėjo šūviai.
Netrukus po šaudynių pranešta, kas suimtas įtariamasis. Tai 22 metų danas, sakė S. Thomassenas. Detalių jis nepateikė.
Policija pranešimo apie šaudynes sulaukė 17.30 val. Policijos vadas neatmetė teroro akto tikimybės.
Kopenhagos merė Sophie H. Andersen tviteryje rašė, kad tai „siaubinga“. „Mes kol kas tiksliai nežinome, kiek žmonių sužeista arba žuvo, tačiau situacija labai rimta“, – teigė ji.
Vienas liudininkas stočiai DR pasakojo girdėjęs tris ar keturis garsius trenksmus, kai su šeima buvo vienoje parduotuvėje. Tada kiti žmonės įbėgo į parduotuvę ir pranešė apie šūvius.
Ir laikraščiui „Jyllands-Posten“ liudininkės pasakojo apie girdėtus šūvius. „Nebuvo aišku, kas atsitiko. Staiga visur kilo chaosas“, – sakė 20-metė Emilie Jeppesen.
Šaudynės vyko prekybos centre „Field’s”. Jis yra Amagero rajone tarp centrinės miesto dalies ir oro uosto. Netoliese yra ir arena „Royal Arena“. Čia sekmadienį planuotas britų atlikėjo Harry‘io Styleso koncertas. Jis nėra atšauktas.
Norvegijos policija. EPA – ELTA foto
Oslas, birželio 25 d. (ELTA). Norvegijos sostinėje per šaudynes naktiniame klube ir prie jo žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi Oslo policija.
Įtariamasis, kuris, kaip manoma, veikė vienas, buvo sulaikytas.
„Nusikaltimo vieta tapo baras „London Pub“, kaimyninis klubas ir netoliese esanti gatvė, kur įtariamasis buvo sulaikytas praėjus kelioms minutėms nuo šaudynių pradžios“, – laikraščiui „Aftenposten“ sakė policijos atstovas Tore Barstadas.
Iš 14 sužeistųjų keli yra sunkios būklės.
„London Pub“ yra populiarus gėjų baras ir naktinis klubas Oslo centre.
„Pamačiau, kaip atvyko žmogus su krepšiu, jis išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti“, – pasakojo Norvegijos visuomeninio transliuotojo NRK žurnalistas Olavas Roennebergas.
Išpuolio motyvas kol kas nežinomas. Vėliau šeštadienį Osle turėtų įvyks kasmetinis „Pride“ paradas.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) oficialūs duomenys rodo, kad 2020 metais nuo šaunamųjų ginklų žuvo 4 368 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus. Beveik du trečdaliai šių mirčių buvo nužudymai. Autoavarijose tais metais žuvo 4 036 vaikai. Žūtys keliuose iki tol buvo dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.
Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.
Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai.
Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Minskas (AFP-ELTA). Baltarusija sulaikė dešimtis asmenų už diskusijas socialiniuose tinkluose apie šaudynes Minske, kurių metu žuvo IT darbuotojas ir KGB pareigūnas, penktadienį teigė teisių gynimo organizacija „Viasna“.
Daugiau detalių apie šaudynes nežinoma, tačiau incidentas kvestionuojamas Baltarusijoje, kur valdžios institucijos po beprecedenčių praėjusių metų protestų prieš ilgametį šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką susidoroja su opozicija.
Valdžia visais įmanomais būdais siekia užkirsti kelią diskusijoms apie šaudynes. Anot „Viasna“, dėl to per pastarąsias dvi dienas jau sulaikyti 84 žmonės, daugiausiai „dėl komentarų po įrašais socialiniuose tinkluose“. Organizacija teigė, kad jiems gresia kaltinimai „pareigūno įžeidimu“ ir „socialinės neapykantos kurstymu“.
Antradienį Baltarusijos saugumo agentūra KGB pranešė, kad „per atsakomąją ugnį“ žuvo žmogus, mirtinai pašovęs vieną pareigūnų. KGB nenurodė šio asmens tapatybės ir įvardijo jį tik kaip „labai pavojingą nusikaltėlį“.
Valstybinės televizijos parodytoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip į butą įsiveržia civiliais drabužiais apsirengę pareigūnai, o jo viduje buvęs vyras pradeda šaudyti į juos ginklu. Neaišku, kaip buvo gauta filmuota medžiaga iš buto vidaus. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelius nusikaltimus, vėliau identifikavo šį vyrą kaip 31-erių Minsko gyventoją Andrejų Zeltserį. Komitetas pridūrė, kad buvo sulaikyta įvykio vietoje buvusi 40-metė jo žmona.
Vyresnysis Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas teigė, kad A. Zeltseris dirbo su viena didžiausių Baltarusijos IT kompanijų „EPAM Systems“.
Trečiadienį Baltarusija užblokavo populiaraus dienraščio „Komsomolskaya Pravda“ internetinę svetainę, kai šis publikavo interviu su A. Zeltserio klasioku.
Kalbėdamas penktadienį, KGB pareigūno laidotuvių dieną, A. Lukašenka teigė: „Mes neatleisime šio jauno vyro mirties.“
Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.
Valdžios institucijos Minske siekia visiškai susidoroti su opozicija ir taikosi į A. Lukašenkos priešininkus, teisių aktyvistus, nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą. Penktadienį Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas likvidavo vieną seniausių šalies žmogaus teisių grupių – Baltarusijos Helsinkio komitetą.
A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams taikoma daugybė Vakarų šalių sankcijų, tačiau jų poveikis, regis, yra ribotas, nes Baltarusija nepraranda savo svarbiausios sąjungininkės ir kreditorės Rusijos palaikymo.
Antradienį prasidėjus šaudymui autobusų ir metro stotyje šalia Pentagono, itin saugoma JAV gynybos departamento būstinė buvo uždaryta.
JAV gynybos departamento biurų komplekso, esančio Arlingtono priemiestyje Vašingtone, darbuotojams buvo liepta ilgiau nei valandą praleisti slėptuvėse, kai stotyje, įėjimas į kurią yra vos už kelių dešimčių metrų nuo pagrindinių pastato durų, pasigirdo šūviai.
Pasak greitosios pagalbos darbuotojų, buvo sužeista „nemažai“ žmonių, nors išsamesnės informacijos apie sužalojimus nebuvo.
Metro darbas buvo laikinai sustabdytas, o į stotį važiavę autobusai buvo nukreipti į kitas stoteles, pranešė Vašingtono metropoliteno zonos tranzito tarnyba.
Maždaug po 40 minučių buvo pranešta, kad įvykio vietoje saugu, apie incidentą nebuvo pateikta jokios informacijos.
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad gynybos sekretoriaus Lloydo Austino tuo metu pastate nebuvo.
Pasak Pentagono šaltinio, L. Austinas buvo įprastiniame susitikime su prezidentu Joe Bidenu.
Šautuvas. Slaptai.lt fotografija
Rusijos teismas trečiadienį nurodė, kad šaudynes Kazanės miesto mokykloje surengusiam ir devynis žmones pražudžiusiam jaunam vyrui būtų skirtas kardomasis kalinimas.
Pasak teisėjo, gavus tyrėjų prašymą, 19-mečiui įtariamajam Ilnazui Galiavijevui paskirtas kardomasis kalinimas dviem mėnesiams.
Kaltinamasis teismo salėje atrodė ramus. Vienas bylos tyrėjas sakė, kad I. Galiavijevui oficialiai pareikšti kaltinimai nužudymu, ir įtariamasis pats pripažino kaltę.
Antradienį I. Galiavijevas surengė šaudynes 175-ojoje vidurinėje mokykloje Kazanėje, jis buvo ginkluotas šautuvu ir mažiausiai vienu savadarbiu sprogstamuoju užtaisu.
Rusijoje šaudynės mokyklose nėra dažnas reiškinys, ir ši tragedija sukrėtė visą šalį.
Kanados ginkluotosios pajėgos
Per sekmadienį Vankuverio tarptautiniame oro uoste įvykusias šaudynes žuvo vyras, pranešė policija. Pro automobilio langą į policiją šaudę įtariamieji pabėgo ir vis dar yra laisvėje.
Šaudynės įvyko prie išvykimo terminalo, maždaug 15 val., tviterio paskyroje pranešė Ričmondo policija ir patikslino, kad žuvo vienas vyras.
Policija aptiko įtariamųjų automobilį, kuriuo jie mėgino pabėgti iš įvykio vietos, tačiau juo važiavę žmonės ėmė šaudyti į pareigūnus. Policijos pareigūnai nebuvo sužeisti, toliau rašoma tviterio paskyroje.
Vietos policija tiria šį „nerimą keliantį“ incidentą, teigė visuomenės saugumo ministras Billas Blairas. Jis vis dėlto teigė, kad šaudynės greičiausiai yra susijusios su ginkluotomis gaujomis.
„Reiškiu užuojautą bendruomenėms, kurios yra gerokai per dažnai veikiamos ginklų ir gaujų smurto“, – teigė jis.
Policija pranešė, kad oro uostas po incidento vėl veikia normaliai.
Trečiadienį vienas žmogus žuvo, o dar du, tarp jų – policijos pareigūnas, buvo sužeisti, kai, artėjant Albanijos parlamento rinkimams, Elbasano mieste dėl politinių priežasčių kilo šaudynės.
Tai pranešė Šiaurės Makedonijos portalas „kurir.mk“.
Portalo duomenimis, susišaudymą tikriausiai išprovokavo mėginimas papirkti rinkėjus viename iš Elbasano rajonų. Per incidentą žuvo valdančiosios Socialistų partijos aktyvistas Pjerinas Xhuvani. Apie sužeistuosius išsamesnės informacijos kol kas negauta.
Portalas atkreipia dėmesį į tai, kad, artėjant balsavimo dienai, balandžio 25-ajai, politinė kova Albanijoje įgauna vis agresyvesnes formas.
Antradienį nežinomi asmenys apšaudė opozicinės Demokratų partijos štabą Kavajės mieste centrinėje Albanijos dalyje.
Automatai. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį per Baltuosiuose rūmuose vykusią ceremoniją, skirtą pristatyti naujas ginklų kontrolės priemones, įvardijo su ginklais susijusį smurtą JAV „epidemija“ ir „tarptautine gėda“.
„Dėl Dievo meilės, tai yra epidemija, ir ji turi liautis“, – teigė jis, pavadindamas šaudynes „visuomenės sveikatos krize“.
„Tai – tarptautinė gėda“, – Baltųjų rūmų rožių sode Kongreso nariams ir ginklų kontrolės aktyvistams sakė demokratų prezidentas, kurio pašonėje stovėjo viceprezidentė Kamala Harris ir generalinis prokuroras Merrickas Garlandas.
„Pakaks maldų, – teigė J. Bidenas. – Laikas imtis veiksmų.“
Kongresui nepavykus susitarti dėl naujų plataus masto priemonių, kaip griežtesnių ginklų pirkėjų patikrų, J. Bidenas paskelbė apie šešias priemones, kurios, pasak jo, padės sušvelninti krizę.
Be gana kuklių priemonių suvaldyti politiškai itin jautrią problemą, J. Bidenas per rožių sode pasakytą kalbą taip pat paskelbė apie ginklų kontrolės šalininko ir buvusio teisėsaugos pareigūno Davido Chipmano kandidatūrą tapti Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų kontrolės biuro (ATF) vadovu.
Į šešias J. Bideno pristatytas priemones įskaitoma taisyklė, „skirta užkirsti kelią plisti ginklams vaiduokliams“ – taip vadinami ginklai, kuriuos galima sukonstruoti namų sąlygomis. Baltųjų rūmų teigimu, šie savadarbiai ginklai kelia itin daug nerimo, nes jie neturi serijinių numerių ir jų neįmanoma atsekti, po to kai šie panaudojami vykdant nusikaltimą.
Į kitas priemones, be kita ko, įskaitoma didesnė parama agentūroms, kurios yra įsitraukusios į kovą su smurtu bendruomenėse, ir sprendimas užsakyti pirmą išsamią ataskaitą apie šaunamųjų ginklų prekybą JAV nuo 2000 m.
Amerikoje per šaudynes kasmet žūsta beveik 40 tūkst. žmonių.
Nors tokios masinės šaudynės, kaip pastarosios Kolorade, Džordžijoje ir Kalifornijoje, pritraukia daugiausiai dėmesio, daugiau kaip pusę metinio aukų skaičiaus sudaro savižudybės.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino šalyje uždrausti pusiau automatinius ginklus, jis kreipėsi į Kongresą ir pareikalavo imtis veiksmų dėl ginklų kontrolės po masinių šaudynių Kolorade.
Pirmadienį Boulderio apygardoje įvykdytas išpuolis – tai jau antros šią savaitę JAV surengtos šaudynės.
Kreipdamasis į tautą, išvargintą šaudynių mokyklose, naktinuose klubuose, kino teatruose ir daugelyje kitų viešųjų vietų, J. Bidenas teigė: „Negaliu laukti nė minutės, jau nekalbant apie valandas, kad būtų priimti sveiko proto sprendimai, ateityje išsaugosiantys gyvybes, ir kad paraginčiau kolegas Atstovų rūmuose ir Senate veikti.“
„Kartu turėtume uždrausti pusiau automatinius ginklus“, – sakė J. Bidenas, primindamas, kad Kongresas įveikė nesutarimus ir 1994 m. dešimtmečiui uždraudė tokius ginklus.
„Tai – ne partijų klausimas. Tai – visos Amerikos klausimas. Sprendimas išgelbėtų gyvybes. Amerikiečių gyvybes. Mes turime veikti“, – teigė prezidentas.
Griežtesnei ginklų kontrolei pritaria didelė dalis amerikiečių, tačiau respublikonai ilgą laiką prieštaravo tam, ką mažuma laiko jų teisės turėti ginklų pažeidimu.
J. Bidenas kalbėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kolorado šaudynių įtariamajam buvo pareikšti kaltinimai 10 žmonių nužudymu.
Šaudynės Kolorade įvykdytos praėjus mažiau nei savaitei nuo šaudynių Atlantos mieste, Džordžijos valstijoje, – įvykdęs keletą išpuolių ginkluotas vyras nužudė iš viso aštuonis žmones.
Šios savaitės įvykiai lėmė politikų raginimus veikti, tačiau antradienį ir vėl iškilo partinių nesutarimų svarbiu klausimu.
JAV policija. EPA – ELTA nuotr.
JAV Džordžijos valstijoje antradienį per šaudynes trijuose skirtinguose SPA centruose žuvo aštuoni žmonės, daugiausiai jų – azijietės moterys.
Po išpuolių buvo suimtas 21-erių baltaodis vyras, įtariamas surengęs visus tris išpuolius, pranešė policija.
Išpuoliai surengti JAV smarkiai padaugėjus neapykantos nusikaltimų prieš azijiečius amerikiečius. Šaudynės sukėlė nerimą, kad taikytasi tiesiogiai į azijiečių verslus.
Keturios aukos žuvo „Young’s Asian Massage“ salone, esančiame netoli Džordžijos valstijos sostinės Atlantos priemiesčio Akverto, pranešė „Atlanta Journal-Constitution“.
Čerokių apygardos šerifo biuro kapitonas Jay Bakeris laikraščiui sakė, kad žuvo dvi azijietės moterys, viena baltaodė moteris ir vienas baltaodis vyras, dar vienas ispanakalbis vyras buvo sužeistas.
Atlantos policijos departamentas savo ruožtu patvirtino, kad keturių moterų kūnai rasti dviejuose atskiruose versluose Šiaurės rytų Atlantoje. Verslai įvardyti kaip „Gold Massage Spa“ ir „Aroma Therapy“ salonai.
Policija „Atlanta Journal-Constitution“ sakė, kad visos šios žuvusios moterys buvo azijietės.
Dėl trijų šaudynių teisėsauga įtaria Robertą Aaroną Longą.
Atlantos policijos atstovas seržantas Johnas Chafee’us teigė, kad, remiantis stebėjimų kamerų užfiksuotais šaudynių vaizdais, „atrodo labai tikėtina, kad mūsų įtariamasis yra tas pats, kaip ir Čerokių apygardos šerifo biuro įtariamasis, kuris yra suimtas“.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
„Islamo valstybės“ (IS) grupuotė antradienį prisiėmė atsakomybę dėl aukų pareikalavusių šaudynių Vienoje. Tai grupuotė paskelbė savo „Telegram“ paskyrose.
Pranešime skelbiama, kad už pirmadienį Austrijos sostinėje įvykdytą išpuolį yra atsakingas „kalifato kovotojas“. Per išpuolį žuvo keturi žmonės.
Atskirame pranešime, kuriame publikuota ir ginkluoto užpuoliko nuotrauka, IS propagandos padalinys teigė, kad „vakar išpuolį Vienos mieste įvykdė IS kovotojas“.
Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
Ketvirtadienį nežinomas vyras surengė šaudynes Jerevano centre esančiame viešbutyje „Erebuni“. Tai žurnalistams pranešė Armėnijos policijos spaudos tarnyba.
Portalas „Factor.am“, remdamasis savo šaltiniais, teigia, kad šaulys ginkluotas automatu ir paėmė įkaitais pirmame aukšte buvusius žmones.
Viešbutis apsuptas, prie jo sutelktos didelės teisėsaugos pajėgos.
Viešbutyje „Erebuni“, be kita ko, yra buvusio šalies prezidento Roberto Kočariano, suimto pagal kaltinimą dėl konstitucinės santvarkos nuvertimo 2008 metais, biuras.
Niujorke, Bruklino rajone nušauti mažiausiai keturi žmonės, dar trys buvo sužeisti, praneša Niujorko policija.
Kol kas niekas nebuvo sulaikytas dėl šaudynių, nusikaltimo motyvai ir tikslios aplinkybės nėra žinomos, naujienų agentūrai AFP sakė Niujorko policijos atstovai.
Šaudynės įvyko Bruklino rajono Jutikos alėjoje esančiame klube, „NBC News“ sakė Niujorko policijos atstovas.
Tuo tarpu „ABC News“ darbuotojas šaudynių vietą apibūdino kaip naktinį klubą.
Dienraščio „New York Post“ duomenimis, incidentas įvyko apie 7 val. ryto vietos laiku (14 val. Lietuvos laiku).
Šaudynėse žuvo keturi vyrai, dar dviejų sužeistų vyrų ir moters gyvybei pavojus negresia, jie gydomi ligoninėje.
Kanados Toronto mieste ketvirtadienį per šaudynes vienoje iš vaikų žaidimų aikštelių buvo sužeisti du vaikai. Tai pranešė televizijos kanalas CTV.
Policijos duomenimis, nukentėjo dvi 5 ir 9 metų amžiaus seserys. Jaunesnioji buvo nugabenta į ligoninę sunkios būklės, bet dabar mergaitės gyvybei pavojus nebegresia.
Pasak mačiusiųjų, prie šalia parko esančios vaikų žaidimų aikštelės, kur tuo metu buvo 11 vaikų, sustojo automobilis. Jame buvęs žmogus ėmė šaudyti iš pistoleto į kitą vyrą, tuo metu buvusį parke.
Policija ieško automobilio vairuotojo ir žmogaus, į kurį jis šaudė.
