Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, liepos 14 d. (ELTA). Kitą savaitę būtinąją karinę tarnybą Estijos gynybos pajėgose pradės per 2200 žmonių.
Savo noru eiti į kariuomenę, nelaukdami šaukimo iš karinių institucijų, nusprendė 71 proc. būsimų eilinių, o tai yra naujas rekordas, pranešė penktadienį Gynybos išteklių departamento spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas ERR.
Norą stoti į karo tarnybą pareiškė ir 36 savanorės.
Vasaros šaukimas į 11 mėnesių karinį rengimą yra masiškiausias, per jį daugiausia šaukiami gimnazijas ar aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai.
Dauguma šauktinių tarnaus 1-ojoje ir 2-ojoje pėstininkų brigadose.
Dauguma į būtinąją karinę tarnybą stojančių jaunuolių turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Trečiasis ir paskutinis 2023 metais šaukimo etapas numatytas spalio 16–22 dienomis.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė vėl skelbia šūkį „Mes tai Jūs“ ir kviečia susitikti didžiausiame renginyje visuomenei – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos šventėje Utenoje.
Šeštadienį renginys prasidės padėkos mišiomis už partizanus ir Laisvės gynėjus, prisimenant jų pasiaukojimą ir tikėjimą laisva Lietuva. Laisvės atgavimo ir išsaugojimo idėja bus įprasminta tylos minute ir pagarbos salvėmis prie paminklo partizanams Utenio aikštėje bei naujų Lietuvos šaulių sąjungos narių priesaika.
Šventei persikėlus į miesto centre esančią Utenos kultūros centro aikštę, pirmiausia visus susirinkusius pasveikins NATO naikintuvų skrydis, bus iškilmingai pakeltos Lietuvos valstybės, istorinės, Ukrainos, ES ir NATO vėliavos. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos minėjime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Garbės sargybos kuopos kariai bei Lietuvos kariuomenės orkestras pademonstruos savo sukurtas programas, lankytojai karinių palapinių miestelyje galės susipažinti su Lietuvos kariuomenės ir mūsų sąjungininkų ginkluote, ekipuote bei technika. Šventės svečiai galės apžiūrėti pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę lauko artilerijos haubicą „PzH 2000“, šarvuotį „M-113“, šarvuotąjį kovinės paramos visureigį JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), prieštankinį raketų kompleksą „Javelin“, amerikiečių tanką „Abrams“ ir savaeigę haubicą „Paladin“, visureigius HMMWV, Karinių oro pajėgų sraigtasparnį „Dauphin“ ir šiuo metu Lietuvoje dislokuotų Jungtinių ekspedicinių pajėgų sraigtasparnį „Wildcat“ bei daugybę kitos technikos. Istorijos mylėtojams Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas pristatys atkurtą XIV a. šarvų ir ginklų komplektą. Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventės atidarymą skelbia šūviai iš senoviškos patrankos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmos dienos renginius Utenoje užbaigs koncertinė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo programa su solistais Egle Jakštyte ir Jurgiu Brūzga bei Utenos regiono jaunimo grupių pasirodymai.
Sekmadienį visų besidominčių partizanine Lietuvos praeitimi laukia 11 kilometrų maršrutas Algimanto apygardos partizanų takais Anykščių rajone. Žygio pabaigoje Niūronyse Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai atliks pagarbos salves Aukštaitijos partizanams atminti, padės gėles ant pirmojo Anykščių krašto partizanų vado Jono Biliūno-Žolyno ir jo būrio partizanų kapų. Finišo vietoje muzikinę programą atliks Karinių oro pajėgų orkestras ir ansamblis „Vilnelė“, bus eksponuojama karinė ginkluotė, taip pat kilnojamoji paroda apie Lietuvos partizanus.
Karių savanorių priesaika Lietuvai – prie partizanų memorialo Kryžkalnyje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai savanoriai iškilmingai prisieks Lietuvai. Daugiau nei 60 karių savanorių priesaiką duos istorinėje vietoje – prie Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Kario priesaika – išskirtinis aktas, įtvirtinantis asmenines moralines vertybes ir santykį su Valstybe, šalimi, kurią laikai savo Tėvyne, įsipareigojimus jai, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
„Šiais metais tai jau trečioji karių savanorių priesaika, dar šešios bazinių įgūdžių kurso laidos yra suplanuotos, visas jas tradiciškai vainikuos priesaika, kurios metu naujieji savanoriai įsipareigos ginti mūsų šalį“, – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, prieš duodami priesaiką kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse (BKSĮK) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Kursų metu kariai susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktika. Kiekviename BKSĮK lankosi KASP vadas kartu su vyriausiuoju puskarininkiu, kurie susitinka su kariais, pasveikina juos pasirinkus kario kelią, pasikalba apie jų tarnybos perspektyvas.
Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas vyko netgi COVID-19 pandemijos metu – praėjusiais metais 7 kartus buvo organizuotas BKSĮK, po kurio Lietuvai iškilmingai prisiekė nauji kariai savanoriai. Šiais metais Baziniai kario savanorio įgūdžių kursai numatomi: gegužės 30 d. – birželio 17d., birželio 27 d. – liepos 15 d., rugpjūčio 1 d. – rugpjūčio 19 d., rugsėjo 26 d. – spalio 16 d., lapkričio 21 d. – gruodžio 9 d. Karių savanorių priesaika Lietuvai – prie partizanų memorialo Kryžkalnyje. Lietuvos kariuomenės nuotrauka
Iškilmingos karių savanorių priesaikų ceremonijos vyksta Lietuvai istorinėse vietose – gruodį kariai prisiekė Jiezne prie paminklo trims karių savanorių kartoms atminti, vasarį – prie Vyčio paminklo šalia Kauno pilies, kovą – prie memorialo Lietuvos partizanams atminti. Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę.
Į tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose gali būti priimami nuo 18 iki 60 metų amžiaus pagrindinį išsilavinimą (pageidautinas – vidurinis) turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai. Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašius sutartį, po kurios jis dalyvauja trijų savaičių trukmės Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse. Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai, karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Seimo narys Arvydas Pocius antradienį ketina pateikti Seimui Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlys numatyti galimybę suteikti Lietuvos kariuomenės veterano vardą kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atliekantiems krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
Projekte apibrėžta Lietuvos kariuomenės veterano sąvoka, numatyti atvejai ir nustatyti reikalavimai, kada suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinės karo tarnybos karys, atliekantis nuolatinę karo tarnybą kariuomenėje, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ( SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės veterano vardas būtų suteikiamas pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus.
„Kariuomenės veterano vardo suteikimas sustiprintų ne tik kariuomenės potencialą, bet ir paskatintų jaunąją kartą eiti senelių, tėvų pramintais takais, nes pasiaukojimas ir ryžtas ginti Tėvynę ir pagarba tokiam asmeniui yra geriausios pilietiškumo ir patriotizmo pamokos. Kartu bus įgyvendintas 1990 m. Vyriausybės sprendimas dėl Lietuvos kariuomenės veteranų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame primenama, kad Vyriausybė, 1990 m. gegužės 17 d. nutarimu, patvirtindama Krašto apsaugos departamento prie Vyriausybės veiklos uždavinius, pavedė rūpintis kariuomenės veteranais, karių ir jų šeimų socialinio aprūpinimo reikalais.
Projekto iniciatoriaus A. Pociaus teigimu, kariuomenės veterano vardo suteikimas išreikš pagarbą Lietuvos valstybės gynėjui ir suteiks Lietuvos kariams galimybę dalyvauti NATO šalių karių veteranų organizacijose ir jų renginiuose.
Klaipėdoje Lietuvos kariai išlydėti į misiją Malyje. Ltn. Aurimo Mockaus nuotr.
Klaipėdos miestui istoriškai svarbioje vietoje – Klaipėdos Piliavietėje – į tarptautinę operaciją Malyje (Afrika) iškilmingai išlydėta daugiau kaip 40 Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės karių savanorių.
Tai 10-oji Pajėgų apsaugos vieneto (PAV-10) karių rotacija Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA, Gao provincijoje, rytinėje Malio dalyje, praneša Lietuvos kariuomenė.
Ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas plk. Linas Kubilius, Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Klaipėdos įgulos dalinių vadai, KASP rinktinių vadai, 3-iosios rinktinės pėstininkų kuopų valdymo grupės, Klaipėdos rajono savivaldos atstovai.
KASP vadas plk. L. Kubilius išvykstančios pamainos būrio vadui kpt. Kęstučiui Denbinskui įteikė Lietuvos Respublikos vėliavą, visiems kariams palinkėjo ištvermės tarnyboje toli nuo artimųjų, sėkmės vykdant užduotį ir saugiai sugrįžti į namus.
Išvykstantiems kariams atminimui įteikti suvenyrai – Vyčio ženkliukai, kurie simbolizuoja vienybę, ištikimybę, drąsą, išmintį ir gyvybę.
Planuojama, kad PAV-10 kariai į Malį kartu su Vokietijos karių kontingentu išvyks spalio mėnesį. Operacijos rajone jie pakeis pusės metų tarnybą baigiančius KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) karius. Lietuvos kariai šioje operacijoje atsakingi už Pajėgų apsaugos užtikrinimą Gao provincijoje esančioje karinės bazės teritorijoje.
Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos karių būrys (PAV-1) tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Nuo 2003 m. Savanorių pajėgų kariai dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane kaip pėstininkai ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.
KASP reprezentacinė vėliava suplevėsavo prie Seimo. KASP nuotr.
Sekmadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms minint 30-ąsias įkūrimo metines, pirmą kartą prie Seimo suplevėsavo reprezentacinė Savanorių pajėgų vėliava.
Vėliavos centre įkomponuota savanorių simbolika – KASP tarnybos ženklas vyšninės spalvos lauke.
Simboliška, kad Savanorių pajėgų vėliava suplevėsavo prie Seimo rūmų – vietos, kur gimė Savanorių pajėgos ir 1991 metų sausio 17-ąją buvo priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.
1991 m. sausį priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šie įvykiai subūrė tūkstančius žmonių. Grėsmės atveju kario priesaiką davė ir savanoriais tapo pasiryžę ginti savo tėvynę žmonės.
Lietuvos savanoriai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje šiemet dėl karantino ribojimų bus virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose.
Taip pat sekmadienį bus pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje, sakoma pranešime.
Virtualios visų pajėgų rikiuotės metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų.
„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.
Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvės kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai, dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.
Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius, į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.
Iškilmingos rikiuotės ceremonija bus transliuojama sekmadienį 12 val. socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ – „Krašto apsaugos savanorių pajėgos“.
Taikos meto užduotis atliekančių karių skaičius padidintas iki 180-ties. KASP nuotr.
Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduotis atliekančių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių skaičius padidintas iki beveik 180-ties. Tai padaryta siekiant sustiprinti medicininės-karantininės kontrolės vykdymą Lietuvos pasienio užkardose.
Aktyvavus papildomus pajėgumus, apie 180 KASP karių, keisdamiesi pamainomis budės oro uostuose Kaune ir Vilniuje, Jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose Klaipėdoje, taip pat Kalvarijos, Lazdijų, Būtingės, Saločių, Smėlynės, Medininkų, Šalčininkų Raigardo, Kybartų ir Panemunės pasienio kontrolės punktuose ir sanitariniuose informaciniuose postuose.
Užduotims su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais (VSAT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NSVC) specialistais papildomai aktyvuoti kariai iš KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus), Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės (Klaipėda) ir Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius).
Kariai atlieka vykstančiųjų per valstybės sieną informavimą, profiliavimą ir registravimą. Postuose, kur uždarytas judėjimas, kariai padeda VSAT pareigūnams užtikrinti sienos saugumą, kontroliuoja pasienio perėjimo punktus bei uždarytus kelius, informuoja gyventojus apie pasikeitusią tvarką.
TMU užduotyse budintys kariai taip pat teikia pagalbą NVSC specialistams, vykdant iš užsienio parvykusių gyventojų konsultavimą, jų kontaktinės informacijos surinkimą bei izoliavimo priemonių organizavimą.
2018-iesiems baigiantis dera prisiminti ir pagerbti Punsko ir Seinų krašto savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jie per 100 metų buvo savo tėvynainių beveik užmiršti.
Kryžius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1918-ųjų lapkričio 15 d. Punsko parapijos gyventojų mitingo metu buvo įkurtas lietuviškas valsčius. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei žmonės aukodavo maistą, pinigus, jaunimas stojo į savanorių ir šaulių gretas. Juos surašinėjo pirmas Punsko valsčiaus viršaitis Petras Pacenka. Pasak chorvedžio Kosto Cibulsko, per trumpą laiką į savanorius užsirašė per 150 jaunuolių; daugiausia iš Vaitakiemio, Kampuočių, Trakiškių, Vaičiuliškių ir kitų kaimų.
Savanoriai turėjo pasirašyti tokio turinio pareiškimą: „Aš čia pasirašęs … kilęs iš … apskričio … valsčiaus … kaimo, gimęs … mėnesio … d. … metų, kaip pilnateisis Lietuvos pilietis, su žinia savo tėvų, niekieno neverčiamas, stoju į Krašto Apsaugos … pulką ir pasižadu, nesigailėdamas savo sveikatos, nė gyvasties, ginti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Pasižadu šventai pildyti visas piliečio kareivio priedermes, dedamas ant manęs, laikinųjų valstybės įsakymų, ginant per šiuos pasižadėtus metus laisvę ir Tėvynę.“
1918 m. gruodžio 29 d. buvo paskelbtas atsišaukimas į tautą, kviečiantis ginti Lietuvos laisvę. Savanoriams buvo pažadėtas išlaikymas, 100 markių algos per mėnesį (savanorių išlaikytiniams – po 50 markių), žemės nuosavybė.
Ne dėl privilegijų ar asmeninės naudos į savanorių gretas stojo šio krašto jaunimas. Tik nedaugelis jų, tie, kurie vėliau pasiliko gyventi Lietuvoje, galėjo gauti savanorio statusą, žinoma, jeigu tenkino keletą reikalavimų: įstojo į kariuomenę iki privalomo šaukimo, tarnavo ne mažiau negu 6 mėn., nepadarė nusikaltimų, nedezertyravo ir pan.
Daugelis mūsų krašto savanorių sugrįžo į savo gimtinę. Jie, kaip asmenys, gyvenantys ne Lietuvos teritorijoje, nebuvo Lietuvos pripažinti savanoriais ir negalėjo gauti savanorio statuso. Vietoj orderių už nuopelnus ar žemės nuosavybės jų laukė mirtis, persekiojimai ir kalėjimas, o galiausiai užmarštis.
Nagrinėjant mūsų krašto savanorius ir jų likimus, galima juos suskirstyti į kelias grupes:
1. ŽUVO KOVOSE
2. BUVO SUŠAUDYTI
3. BUVO PERSEKIOJAMI
4. PASILIKO GYVENTI LIETUVOJE
1. Vienas iš tų, kurie žuvo kovose už Tėvynę, buvo Motiejus Aleksa iš Žvikelių. 1919 m. rudenį jis traukėsi su daliniu į Lazdijus. Seinų miesto pakraštyje Motiejų pakirto priešo kulka. Palaidotas slapta naktį Seinų kapinėse. Artimiausia šeima dėl baimės laidotuvėse nedalyvavo.
2. Vienas iš sušaudytųjų buvo Jonas Murauskas iš Vaitakiemio. Jis, kaip ir kiti jaunuoliai, stojo į savanorių gretas 1918-ųjų pabaigoje. Nežinoma, kokiame dalinyje tarnavo, kur kovojo. Pasak Suvalkuose gyvenančio Juozo Vaznelio, Murauskas, ištarnavęs 2 metus Lietuvos savanorių gretose, grįžo į savo gimtinę. Čia buvo lenkų areštuotas. Byloje prieš jį liudijo dvi pagyvenusios šio krašto lenkės. Murauskui karo teismas skyrė mirties bausmę. Punsko klebonas Motiejus Simonaitis bandė užtarti jaunuolį, bet veltui. Kunigui leista išklausyti pasmerktojo išpažinties. Tą pačią dieną, dalyvaujant miestelio gyventojams (jie buvo prievarta į šią vietą suvaryti), Murauskas sušaudytas. Kitą dieną buvo palaidotas Punsko parapijos senosiose kapinėse.
Taip pasakojo prie kapinių tuomet gyvenusi Petronėlė Durtonaitė-Jakimavičienė. Šią istoriją jai buvo papasakoję tėvai. Nors neišliko kapo žymių, savanorio palaidojimo vietą nesunku buvo rasti. Iš archyvinių šaltinių žinome, kad savanoris Jonas Murauskas gimė apie 1897 metus Vaitakiemyje, Adomo ir Rožės (Gelažiūtės) Murauskų šeimoje. Vedė Rožę Rudžiūtę (santuokos aktas nėra išlikęs). Vaikų turbūt neturėjo. Į savanorius stojo 1918 m. Namo sugrįžo 1920 m. rudenį. Buvo suimtas ir nuteistas mirčiai. Sušaudytas 1920 m. lapkričio 20 d.
Punsko bažnyčios mirimų knygoje įrašyta: 1. Eilinis įrašo numeris – 156. 2. Vardas ir pavardė – Jonas Murauskas. 3. Socialinis luomas, gyvenamoji vieta – darbininkas, Punskas. 4. Gimimo vieta, data arba amžius – Vaitakiemis, 25 metų. 5. Tėvų vardai – Adomas ir Rožė Gelažiūtė. 6. Mirties vieta – Punskas. 7, 8, 9. Mirties data – 20 lapkričio 1920. 10. Mirties priežastis – užšovė priešų kareiviai. 11. Palaidojimo data ir vieta – 21 lapkričio, Trakiškiai. 12. Įregistravimo data – 21 lapkričio. 13. Pranešė – Aleksandras Baliūnas, 30 metų. 14. Įrašo autorius – kun. M. Simonaitis. 15. Pastabos – liko pati Rožė Rudžiūtė.
Tikėtina, kad kun. Motiejus Simonaitis knygoje klaidingai įrašė savanorio palaidojimo vietą. Tuo metu jau nebebuvo laidojama Punsko senosiose kapinėse, tik Trakiškių kapinėse (dabar naujosios Punsko kapinės).
Daug dešimtmečių apie šį įvykį nebuvo galima prabilti, nebent tik tarp artimųjų, todėl Jonas Murauskas buvo net saviškių užmirštas. Šiais laikais pirmas apie Joną Murauską prabilo Juozas Vaznelis. Jis pasirūpino, kad Punsko senosiose kapinėse būtų pastatytas atminimo kryžius. Kryžių 2015 m. lapkričio 21 d. pašventino kun. Marius Talutis.
3. Tarp persekiojamųjų buvo Dominykas Kuosa iš Vaitakiemio. Jis kartu su Petru Jurkiūnu ir kitais savo kaimo jaunuoliais stojo į Lietuvos savanorius. Tris mėnesius tarnavo Suvalkų lietuvių dalinyje, kurio kareivinės buvo dabartinėje Hameršmito gatvėje. Lietuvių daliniui vadovavo karininkas Giedrys. Vėliau šis dalinys pasitraukė į Seinus. 1919 m. Dominykas dalyvavo kovose dėl Seinų. Tų pačių metų rugpjūtį pasitraukė į Vieštartų kaimą netoli dabartinės valstybinės sienos. Po metų, gavęs kapralo laipsnį, jis grįžo į Vaitakiemį, kur agitavo jaunimą stoti į šaulių organizaciją. Į ją užsirašė daug Trakiškių, Valinčių, Kampuočių ir Vaitakiemio kaimų jaunimo.
Dominyko vadovaujama šaulių kuopa dalyvavo susirėmimuose su lenkais. Už savo veiklą buvo lenkų areštuotas. Aštuonis mėnesius kalėjo Suvalkų kalėjime. 1926 m. vėl atsidūrė kalėjime, nes jį įskundė gimtojo kaimo gyventojas.
4. Vienas iš tų, kurie pasiliko gyventi Lietuvoje, buvo Petras Jurkiūnas iš Vaitakiemio kaimo. Į Lietuvos savanorių gretas stojo 1919 m. sausio 9 d. Tarnavo 1-ojo pėstininkų Gedimino pulko 2-ojoje kulkosvaidžių kuopoje. Vėliau buvo šio pulko 5-osios kuopos vadas. Pasižymėjo kovose su bolševikais ties Zarasais. Už narsą buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už tėvynę“. Pristatymo apdovanojimui dokumente aprašomas Petro Jurkiūno žygdarbis: „1919 metų gegužės 31 dieną mūšiuose ties Kaniūkų kaimu, priešui apsupus visą pulką ir visiems panikoje bebėgant, iš mūšio lauko atnešė keturis kulkosvaidžių kaspinus, ten paliktus kulkosvaidininkų. Be to, žygio metu su kitais kareiviais drąsiai atliko žvalgybą.“
Baigęs tarnybą savanorių gretose, Petras Jurkiūnas apsigyveno Zovadoje netoli valstybinės sienos (Lietuvos pusėje). Čia jis įstojo į Lietuvos policiją. Kaip savanoris, Mockų kaime gavo 8 ha žemės. 1930 metais už nuopelnus kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės Petrui buvo suteiktas savanorio statusas bei įteiktas Savanorio medalis.
Sausio 12 d., ketvirtadienis 12 val. Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*
13.30–16.20 val. Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*
17–22 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas
17.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto
18 val. Poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“ Vilniaus televizijos bokšte 18 val. Sausio 13-osios memorialo iškilmingas atidarymas ir atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato
19–19.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
19.30 val. Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje
20 val. Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje
20.30 val. Tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
Sausio 13 d., penktadienis 8 val. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės
9 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje 10 val. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*
12 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12.30–14.30 val. Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas
13.30 val. Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse
15 val. Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje* (dalyvauja asmenys, gavę kvietimus į 2017 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimą)
17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Sausio 14 d., šeštadienis 12–13.30 val. XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės-Televizijos bokštas)
12 val. Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte * – su kvietimais PARODOS IR EKSPOZICIJOS
2017 m. sausio 9–31 d. Fotografijų parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai atminti, eksponavimas Seimo Vitražo galerijoje
Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Fotografijų parodos, skirtos Laisvės premijų laureatams, eksponavimas Vitražo galerijoje
Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.
Fotografijų parodos „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje“ eksponavimas Seimo II rūmų galerijoje
Parodos lankymas: iki sausio 30 d. kasdien 8–17 val. Fotografijų parodos „Laisvės gynimas 1990–1991 metais“ eksponavimas Seimo III rūmų parodų galerijoje* * – su kvietimais Sausio 10–31 d. Kilnojamosios parodos „Kalbančios barikados“ eksponavimas ir lankymas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume (3 a.).
Paroda lankoma nuo 8 val. iki 21 val. – pirmadieniais-penktadie-niais; nuo 10 val. iki 18 val. – šeštadieniais-sekmadieniais.
Sausio 12 d., ketvirtadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N) Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“ Edukacinių užduočių atlikimas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
Sausio 13 d. skirtų maketų bei kitų darbų paroda** (Sausio 13-osios g. 10)
Sausio 13 d., penktadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N)
Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)
Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“
15 val. – rež. Vytauto Damaševičiaus dokumentinio filmo „Barikadų vaikai“ (1991 m., 10 min.) rodymas
15.10 val. – rež. Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m., 58 min.) rodymas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.
Krašto apsaugos ministerija parengė ir spalio 28 d. visuomenei pristatė jau trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą.
Pirmieji du leidiniai šia tema buvo skirti nesmurtinės gynybos tematikai ir praktinėms rekomendacijoms bei patarimams dėl veiksmų ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
Naujajame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pabrėžiama ankstesniuose leidiniuose neaprėpta itin svarbi tema – aktyvus piliečių, atsidūrusių agresoriaus okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimas.
„Matydami didelį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, esame įsipareigoję tęsti tolesnį visuomenės supažindinimą su galimybėmis aktyviai priešintis potencialiam agresoriui bei būdais, kaip išgyventi karo sąlygomis. Naujasis leidinys atspindi šį mūsų įsipareigojimą, kurį davėme mūsų visuomenei dar pristatydami pirmuosius leidinius pilietinio pasipriešinimo tema“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Knygelę Krašto apsaugos ministerijoje pristatė ministras J. Olekas drauge su leidinio atsakinguoju redaktoriumi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriumi dr. Karoliu Aleksa ir vienu iš jos rengėjų Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininku majoru Linu Idzeliu.
Naujajame leidinyje aptariami galimi potencialaus agresoriaus veikimo būdai, pateikiami argumentai, kokiems potencialaus agresoriaus veiksmams reikia būti pasiruošus.
Skaitytojai čia taip pat galės susipažinti su dalyvavimo šalies ginkluotoje gynyboje principais renkantis tiesioginę ginkluotą kovą, o taip pat ir kitais pasipriešinimo būdais, kai kovojama ne tiesiogiai ginklu, kt. Ypač daug dėmesio knygelėje skirta išgyvenimo temai.
Knygelės autoriai pabrėžia, kad joje pateikti patarimai, pvz., dėl išgyvenimo, yra naudingi visiems šalies gyventojams net ir taikos metu.
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujoji knygelė išleista 30 000 egz. tiražu. Kaip ir ankstesnių leidinių didžiausia naujojo leidinio tiražo dalis bus perduota platinimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės komplektavimo skyriams ir poskyriams, po keletą jos vienetų gaus visų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos, viešosios ir aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos, savivaldybės. Taip pat parengta ir elektroninė leidinio versija.
Knygelės „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pristatymas surengtas Krašto apsaugos ministerijos Juodojoje salėje penktadienį, spalio 28 d., 13.00 val.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus, kurie užtikrins pastovų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtins mišrios kariuomenės modelį.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karo prievolės įstatymų pataisos Prezidentės iniciatyva parengtos pritarus Valstybės gynimo tarybai (VGT).
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės vadovaujama VGT yra nutarusi, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kiekvienais metais būtina pašaukti po 3500–4000 karių. Praėjusiais metais atnaujinus privalomąją karo tarnybą visi pirmieji 3 tūkstančiai pirmųjų šauktinių buvo savanoriai.
Tarnybą atlikę kariai jau išleidžiami į atsargą, o į jų vietą stoja nauji šauktiniai. Šiuo metu ryžtą tarnauti Tėvynei yra išreiškę daugiau kaip 3800 jaunuolių.
Įstatymų pataisos leis greičiau užpildyti reguliarias karines pajėgas ir suformuoti reikalingą parengtąjį karių rezervą.
Privalomas šaukimas į pradinę karo tarnybą, mišrus kariuomenės modelis, kai kariuomenę sudaro profesionalai ir šauktiniai, sukuria glaudesnį visuomenės ir kariuomenės ryšį. Jis padeda geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą.
Visuomenės apklausos rodo, kad nuolatinį privalomą šaukimą į kariuomenę palaiko 68 proc. apklaustųjų, o 75 proc. pritaria artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą.
Įstatymų pataisos įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuva turi naują kariuomenės vadą. Juo tapo generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Valstybės pasirinkimas – teisingas. Tikiu šio karininko patriotiškumu, profesionalumu, darbštumu. Neabejoju, jog šis karininkas ne tik stengsis sukurti stiprią kariuomenę, bet ir puikiai žino, kaip kuriamos stiprios kariuomenės.
Teisingas pasirinkimas
Šių eilučių autorius penkerius metus, nuo 1998 iki 2003-ųjų, leido specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“. Taigi savo akimis ne sykį matė, kaip tuometinis pulkininkas J.V.Žukas profesionaliai vadovaudavo motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratyboms. O kiek būta pokalbių, kurie gulė į karinį priedą kaip išskirtiniai J.V.Žuko interviu?!
Pirmą kartą Turgelių vidurinėje mokykloje lankiausi jau senokai – švenčiant Vasario 16-osios 90-metį. Tada parsivežiau gerų įspūdžių. Buvo daug dainų, šokių ir kalbų. Džiaugėmės, kad labai gražioje, neseniai pastatytoje mokykloje galėjome kalbėti lietuviškai, švęsti visiems lietuviams brangią Nepriklausomybės šventę. Juk Turgeliai 1920-1939 m. buvo lenkų valdžioje, ir šio krašto lietuviai laisvi tapo tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-ųjų Kovo 11-ąją.
Antrą kartą šioje mokykloje buvau vakar, birželio 28 dieną. Atvažiavau su keliais Tautininkų sąjungos aktyvistais į jaunųjų šaulių stovyklos atidarymą.
Visi mes turime auklėti savo vaikus taip, kad jie mylėtų savo Tėvynę, stropiai rengtūsi ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, laikytūsi Lietuvos Respublikos įstatymų, rūpintūsi valstybės gerove ir dirbtų jos labui, visur ir visada elgtūsi taip, kaip dera doram Lietuvos piliečiui. Šiuos iškilmingus žodžius parašiau neatsitiktinai: juos girdėjau mokyklos salėje, kai prisiekė jaunieji šauliai , kai juos sveikino pedagogai, kariškiai, profesoriai, politikai, net Seimo narys (visus juos matote nuotraukose).
Tokie renginiai, tokios stovyklos – gera neretai niekinamo, pašiepiamo patriotizmo, Tėvynės meilės mokykla. Reikia tikėtis, kad šie jaunieji šauliai ateityje laimės ieškos pirmiausia savo Tėvynėje, bus pirmiausia Lietuvos, ne pasaulio piliečiai.
Kalbėjausi su Eimantu Tamulynu, Šalčininkų 11-os šaulių kuopos vadovu, kuris yra ir šios jaunųjų šaulių stovyklos vadovas.
Į Turgelių mokyklą susirinko šimtas vaikinų ir merginų (norinčių buvo žymiai daugiau, bet galimybės ribotos). Jauniausiam – aštuoneri, daugeliui – penkiolika šešiolika metų, yra ir buvusių moksleivių, kurie dabar jau rikiuotės šauliai, tarnauja kariuomenėje, policijoje. Jie geri pagalbininkai auklėjant, mokant pačius jaunuosius. Iš kokių mokyklų šie vaikai? Iš Kalesninkų, Eišiškių, Poškonių, Dieveniškių, Turgelių, Šalčininkų. 11-ai šaulių kuopai priklauso Vilniaus rajono Marijampolio būrys. Marijampolio mokykloje irgi yra šaulių. Yra vaikų ir iš Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos.
E.Tamulynas sakė, kad jaunųjų šaulių stovyklos Šalčininkų rajone kasmet rengiamos vis kitose vietovėse. Jau buvo Poškonyse, Dieveniškėse, Eišiškėse, Kalesninkuose. Šįmet – Turgeliuose, „tarp siūruojančių pušų, tarp žaliuojančių miškų, prie skaidriosios Merkio upės” (citata iš Turgelių vidurinės mokyklos himno).
Visa šimtinė moksleivių jau suskirstyta į būrius – pagal jėgas, pagal pomėgius ir polinkius. Stovyklos atidarymo diena pasitaikė lietinga, todėl teko keisti darbotvarkę, kai ką atidėti kitai dienai. Ketinta iškilmingai, su vėliavomis (kurias padovanojo Ryto draugija) eiti į Turgelių bažnyčią, paskui – ant Turgelių piliakalnio. Ten turėjo vykti stovyklos atidarymo renginiai.
Ne bėda. Kai oras bus palankesnis, jaunieji šauliai įvykdys užsibrėžtus tikslus: sportuos, dainuos, mokysis kariškų dalykų, susipažins su gražiomis Šalčios žemės apylinkėmis.
Klonio gatvės drama baigėsi tragedija. Joje, gindami mažąją Deimantę nuo prievartos, dalyvavo daugybė padorių žmonių, tikrų Lietuvos piliečių.
Tačiau šituose įvykiuose beveik nesigirdėjo visuomeninių organizacijų balso, nesijautė jų konkrečios veiklos.
Kaip numiręs atrodė Kauno sąjūdis, nesigirdėjo politinių kalinių ir tremtinių organizacijų protestų, nors būtent jos turėjo jautriausiai reaguoti į neteisingumą, pridengtą įstatymo marška. Neatsiliepė į kvietimą prisidėti konkrečia veikla ir jaunimo organizacijos.
Iškilmingas 1990-1991 m. Lietuvos valstybės gynėjų minėjimas “Atmintis gyva”, surengtas LR Seimo Kovo 11-osios salėje 2012 m. sausio 12 d.
Kunigo Roberto Grigo maldos invokacija, pradedant minėjimą.
Gerasis Dieve,
Kuris leidai tautas ir įkvėpei joms laisvės troškimą, dėkojame Tau už didžią dovaną, mūsų globai, meilei ir apsaugai pavestą: už Lietuvą ir už lietuvių tautą.
Dėkojame Tau, Viešpatie, už lietuvių pavaulio grožį: už girias ir lygumas, už Nemuną ir neriją, už dangaus debesis ir žemės grumstą, kuriuose įsispaudė rami, žmoniška ir narsi mūsų protėvių siela.
Vaikinas gatvėje, paupyje, bandė platinti kažkokius lapelisu. Žaibiškai jį apspito jaunuolių minia ir kaip šapelį ėmė nešti. Toje minioje buvo ir Gintaras. Niekas to vaikino nemušė, paleido, kad nebūtų preteksto atsakomiesiems veiksmams.
Mes buvome netoli senojo Žvėryno tilto, kai nuo ten, kur televizijos bokštas, pasigirdo patrankų šūviai ir kulkosvaidžių kalenimas. Horizontas nušvisdavo tarsi sužaibavus. Atkreipiau dėmesį, kad po blykstelėjimo garsas iki mūsų atsirisdavo po kelių sekundžių. Dabar negaliu prisiminti – po to šaudymo ant Žvėryno tilto pasirodė šarvuočiai, sunkvežimiai su kareiviais, ar prieš tai. Kai jie riaumodami energingai suko į dešinę, Televizijos ir radijo komiteto link, mes stovėjome prie pat tilto. Vaikinai su vėliavom išsiverždavo į priekį, vienas vėliavos kotu net sudavė šarvuočiui per šoną. Minia šaukė, piktinosi. Važiavo ir greitosios pagalbos automobilis “Latvija”…. Ir po keliolikos minučių užvirė pekla ten, kur Televizija. Tratėjimas, griausmas, šviesos blyksniai. Aukščiausiosios Tarybos pusėn aukštai danguje iš ten kartais skriedavo šviečiančios kulkos, dangų grabaliojo prožektoriai.
Birželio 5 d. Nemunaityje buvo daug svečių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus. Politikų, kunigų, karių, moksleivių (jie čia netrukus bus pristatyti). Prie dviaukščio medinio namo (deja, apleisto) buvo prisimintas įvykis, apie kurį partizanų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas savo knygoje “Daugel krito sūnų”, skirtoje “mažytei dukrelei Auksutei, kurios irgi ieško okupantas, kuri šiandien alksta, vargsta, žiaurios budelio rankos atplėšta nuo tėvelio ir mamytės”, rašo:
“Pamaldos baigėsi. Vyrai atliko išpažintį ir priėmė Švenčiausiąjį. Artinosi iškilmingos priesaikos priėmimas. Prieš altorių buvo pastatyta taburetė, užtiesta trispalve. Ant jos padėtas kryželis ir mano trumpasis ginklas. Kunigas pusbalsiu, bet aiškiai ir įspūdingai skaitė priesaikos tekstą.
Štai kad ir buvusio savanorio Rolando Banionio istorija. Kaip teigiama oficialiose išvadose, „jis1992-aisiais nusišovė savo namuose. Bet įtarimai, jog jam kažkas „padėjo“ atsisveikinti su šiuo pasauliu, neišsklaidyti iki šiol. Neoficiali versija tokia: R. Banionis aiškinosi, kokiomis sąlygomis mūsų kariuomenei iš Rusijos perkami ginklai – ne tik automatiniai ginklai, pistoletai, bet ir laivai, šarvuočiai. Buvę R. Banionio bendražygiai įsitikinę, jog šių sandorių dėka kai kurie tuometinės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai į kišenes susižėrė gražaus pinigėlio. Gal R. Banionis sužinojo, kas iš lietuvių šių sandorių dėka pasakiškai praturtėjo? Įtartina ir Remigijaus Kuršo mirtis.
Kauno rinktinės štabo viršininkas kapitonas Juras Abromavičius iš rusų desantininko rankų stengiasi išplėšti automatą. Kai kurių ekspertų teigimu, susistumdymas su rusų desantininkais labiau primena provokaciją, nei patriotinių jausmų protrūkį. Nuotraukoje: Kauno rinktinės štabo viršininkas J. Abromavičius ginklą mėgina atimti iš kolegos savanorio. Nuotr. iš asmeninio Gintaro VISOCKO archyvo.
