DGSE – Direction Générale de la Sécurite Exterieure – Vyriausioji išorės saugumo valdyba. Prancūzijos specialioji žinyba, 1981 metais pakeitusi nešlovę pelniusią Išorės dokumentacijos ir kontržvalgybos valdybą – SDECE (Servise de Documentation Extérieure et de Contrespionage).

Tapęs Prancūzijos prezidentu, socialistas Fransua Miteranas paleido CDECE (bent jau panaikino šitą pavadinimą) ir vietoj jos įkūrė DGSE. Naujos organizacijos vadovu paskyrė Pjerą Marioną, buvusį kompanijos Air Frances direktorių.

Po pusantrų metų P.Marionas atsistatydino, o į jo vietą atėjo admirolas Pjeras Lakostas, pirmasis jūrų karininkas, stojęs vadovauti nacionalinei Prancūzijos specialiajai tarnybai.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Prancūzijos slaptųjų tarnybų veiklos specifika”

sarlis_dee-goolis

“Safyras” – tokiu kodu buvo pavadinta šnipų grupė, kuri, kai kuriais duomenimis, veikė Prancūzijos specialiosios tarnybos SDEC viduje. Pranešimas apie tai gautas 1961 metų gruodį iš KGB bendradarbio Anatolijaus Golycino, pabėgusio į Jungtines Amerikos Valstijas CŽV apsaugon.

Agentai iš „Safyro“, A.Golycino tvirtinimu, veikė Šarlio de Golio vyriausybėje, Šiaurės Atlanto Sąjungos Organizacijos (NATO) kariniame štabe Paryžiuje ir pačioje SDEC. CŽV kontržvalgybos valdybos viršininkui Džeimsui Dž. Engeltonui rekomendavus, JAV prezidentas Džonas Kenedis laiške Šarliui de Goliui pranešė apie šitą perbėgėlio pareiškimą. CŽV biuro Paryžiuje viršininkas perdavė prezidento laišką Šarliui de Goliui asmeniškai į rankas.

Continue reading „Šarlis de Golis nepatikėjo, kad Prancūzijoje knibždėte knibžda sovietų agentų”

sdece

Taigi “Lamia” – Filipo L. Tiro de Vožolio, Prancūzijos žvalgybos bendradarbio, su pertraukomis dirbusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, operatyvinis slapyvardis.

De Vožolis vartojo slapyvardį savo prisiminimų knygos pavadinimui „Lamia“ (1970). Apskritai jis taip ilgai naudojosi tuo slapyvardžiu, kad tarsi pavardės niekada ir neturėjo.

19-os metų, 1940-aisiais, jis įstojo į Prancūzijos pasipriešinimo gretas, sugebėjęs per neutralią Ispaniją pasiekti Alžyrą, kur veikė judėjimo „Laisvoji Prancūzija“ filialas. Lamia įsitaisė į tarnybą BSRA (Prancūzijos žvalgyba su būstine Londone, įsteigta generolo Šarlio de Golio). Vėliau jis dirbo Indijoje Prancūzijos karinėje misijoje.

Continue reading „„Lamia“ – Prancūzijos žvalgybos bendradarbio slapyvardis”

SDECE

Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo dar jaunuolis, bet aktyvus, drąsus, patriotiškai nusiteikęs. Įstojo į Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimą, veikusį prieš okupantus.

Sugebėjo prasibrauti į Ispaniją, o iš ten – į Šiaurės Afriką, kur tapo judėjimo “Laisvoji Prancūzija” armijos kariu.

Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas į Maroko kovinį dalinį, 1944 m. drauge su sąjungininkais kovojusį Italijoje. Buvo sužeistas.

Tai – grafas Aleksandras de Marenšas.

Pasveikęs jis atsidūrė prancūzų karinėje misijoje prie sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vado štabo. Ten jis susipažino su Šarliu de Goliu, judėjimo “Laisvoji Prancūzija” lyderiu, tapo jo asmeniniu vertėju.

Continue reading „Grafas, “sukultūrinęs” Prancūzijos slaptąsias tarnybas”

SDECE

SDECE – Service de Documentation Exterieure et de Contreespionage – Užsienio dokumentacijos ir kontržvalgybos tarnyba. Ši Prancūzijos specialioji žinyba turėjo didelių galių ir veikė pagal principą – viskas leistina. Operacijas vykdė Prancūzijoje ir už jos ribų. Iki 1970 metų, kai SDECE ėmė vadovauti grafas Aleksandras de Marešas, ši tarnyba turėjo blogą reputaciją.

Šiek tiek faktų. 1946 m.sausio mėnesį atsistatydino Šarlis de Golis, laikinasis Prancūzijos prezidentas. Būtent tada ir atsirado SDECE, pakeitusi generolo Šarlio de Golio sukurtą DGER – žvalgybos tarnybą. Naujajai tarnybai ėmė vadovauti socialistas, vidaus reikalų ministro patikėtinis Anri Ribjeras. Oficialiai SDECE buvo pavaldi Gynybos ministerijai, tačiau iš tiesų atsiskaitydavo tik prezidentui per specialųjį jo patarėją. SDECE sudėtyje veikė Kontržvalgybos padalinys, kurios uždavinys buvo – visos organizacijos ir kitų Prancūzijos specialiųjų tarnybų saugumas, apsauga nuo galimų kitų valstybių agentų įtakos.

Continue reading „Kai visos priemonės – leistinos…”