Karin Kneissl šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, rugpjūčio 8 d. (PAP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, vadovavusi savo šalies diplomatijos žinybai nuo 2017 metų gruodžio iki 2019 metų birželio, apsigyveno Rusijoje.
 
Į jos ir finansininko Wolfgango Meilingerio vestuves 2018 metų rugpjūčio 18 d. Štirijoje buvo pakviesta apie 100 svečių, tarp jų – tuometis Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliaus šeimininkas per vestuves pašokdino jaunąją, kuri vėliau pavadino V. Putiną geru šokėju ir pareiškė norą dar kartą pašokti su juo.
 
K. Kneissl, be kita ko, žinoma dėl bendradarbiavimo su propagandiniu Rusijos televizijos kanalu „Russia Today“.
 
2021 metais ji buvo paskirta į Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybą.
 
Šių metų rugpjūčio 5 d. K. Kneissl dalyvavo Petrušovo gyvenvietės kasmetinėje šventėje, į kurią susirinko aplinkinių kaimų gyventojai, ir viešai kalbėjo rusiškai, teisindamasi, kad ji vis dar silpnai moka šią kalbą.
 
„Man patinka, kaip čia žaidžia vaikai. Čia tvyro fantastiška atmosfera, ne tik dabar, bet ir kiekvieną dieną. Matau gatvėje vištas, antis ir ožkas, tai irgi mano pasaulis, nes gyvenau mažame Austrijos kaimelyje“, – atviravo buvusi ministrė.
 
Pasak Rusijos žiniasklaidos, K. Kneissl per šventę ypač patiko berniuko vardu Kostia pasirodymas – jis atliko dainą „Pirmyn, Rusija!“. Po iškilmių austrė priėjo prie jo ir paspaudė jam ranką.
 
K. Kneissl žurnalistams skundėsi, kad buvo priversta palikti Europą, nes niekur jos nenorėjo priimti. Esą jai nebuvo leista dirbti Prancūzijoje ir net buvo atsisakyta atidaryti banko sąskaitą. Kol kas jį nuomojasi būstą Petrušove ir apie savo ateitį nieko konkretaus negali pasakyti. Paklausta, kokioje srityje ketina dirbti Rusijoje, ji atsakė gavusi Sankt Peterburgo universiteto kvietimą dėstyti teisę.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.09; 00:33

Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto

Viena, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Buvusiai Austrijos ministrei antradienį pareikšti kaltinimai „rimtu sukčiavimu“, pranešė prokurorai, vykdantys tyrimą dėl kyšininkavimo skandalo, nuvertusio buvusį kanclerį Sebastianą Kurzą.
 
S. Kurzas atsistatydino pernai, kilus plataus masto skandalui, dėl kurio žlugo Europos konservatorių „vunderkindu“ vadinto politiko karjera.
 
Aferą tiriantys prokurorai apkaltino Sophie Karmasin, 2013–2017 m. buvusią šeimos reikalų ministrę, dar prieš S. Kurzui ateinant į valdžią 2017-aisiais.
 
S. Karmasin kaltinama apgaule pasisavinusi 78 500 eurų valstybės lėšų, kai nuo 2017 iki 2018 m. gavo mokėjimus, nors jau turėjo naujus pajamų šaltinius, sakoma prokurorų pranešime. Ji taip pat kaltinama susitarusi su kitais, kad nuo 2019 m. balandžio iki 2021 m. birželio užsitikrintų savo įmonei vyriausybės užsakymus atlikti tyrimus, pridūrė prokurorai.
 
Jei bus pripažinta kalta, jai gresia iki trejų metų nelaisvės, sakoma pareiškime.
 
Skandalas, nuvertęs S. Kurzą, kilo praėjusių metų spalį, kai prokurorai įsakė surengti reidus kanceliarijoje ir finansų ministerijoje, tirdami kaltinimus, kad žmonės iš jam artimos aplinkos naudojo viešąsias lėšas sumokėti už S. Kurzui palankias apklausas.
 
Prokurorai taip pat įtaria, kad mainais už apklausas ir S. Kurzui palankų nušvietimą bulvarinis leidinys „Oesterreich“ gavo pelningų viešųjų reklamų.
 
Viljama Sudikienė (AFP)

Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Austrijos parlamentas ketvirtadienį panaikino konservatoriaus Sebastiano Kurzo imunitetą, atverdamas kelią korupcijos tyrimui, anksčiau šiemet privertusiam kanclerį trauktis iš pareigų.
 
S. Kurzas, 2017 metais tapęs jauniausiu pasaulyje išrinktu lyderiu – jis patraukė rinkėjus savo antiimigracine programa, – atsistatydino spalį, kai buvo įtrauktas į platų korupcijos tyrimą. Nuo tada jis buvo apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo dėl to, kad yra savo Liaudies partijos (OeVP) frakcijos lyderis ir parlamento narys. Pats S. Kurzas anksčiau yra sakęs norintis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta ir būtų galima tęsti tyrimą. Jis tikino norįs atremti „melagingus“ teiginius, kurie jam kainavo kanclerio darbą.
 
Skandalas pratrūko spalį, kai prokurorai surengė kratas keliose vietose, įskaitant kanceliariją ir finansų ministeriją. Jie tiria kaltinimus, kad S. Kurzui artimas ratas valstybės pinigais sumokėjo už apklausas, iškreiptas siekiant pagerinti jo įvaizdį. Prokurorai taip pat įtaria, kad mainais už apklausų paskelbimą ir kitą S. Kurzui palankų nušvietimą didžiausias bulvarinis leidinys gavo pelningos reklamos.
 
Prokurorai teigia dėl šios aferos tiriantys S. Kurzo ir dar devynių asmenų, taip pat trijų organizacijų veiksmus. 35 metų Kurzas visus kaltinimus atmeta.
 
Daugelis politikos analitikų mano, kad S. Kurzas mėgins grįžti į politiką, o jį pakeitusį kolegą konservatorių Alexanderą Schallenbergą vadina „šešėliniu kancleriu“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.19; 00:01

Aleksandras Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, spalio 10 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Schallenbergas turi tapti kitu šalies kancleriu po Sebastiano Kurzo atsistatydinimo, koalicijos partnerėms sekmadienį pareiškus, kad jį palaikys.
 
Tai bus „nepaprastai sudėtinga užduotis“, sakė 52 metų A. Schallenbergas, aukščiausias Austrijos diplomatas nuo 2019-ųjų. Jis susitinka su prezidentu Aleksandru van der Bellenu ir, tikimasi, prisieks artimiausiomis dienomis.
 
S. Kurzo sprendimas pasitraukti dėl įtarimų korupcija reiškia, kad valdančioji jo konservatyvios Austrijos liaudies partijos (OeVP) ir kairiųjų Žaliųjų koalicija toliau gyvuos.
 
Žaliųjų parlamento frakcijos vadovė Sigrid Maurer sakė, kad A. Schallenbergas nėra susijęs su korupcijos skandalu, tad gali vadovauti vyriausybei. Tačiau transliuotojui ORF S. Maurer sakė, kad S. Kurzas negali grįžti į valdančiąją koaliciją. Žalieji leido suprasti, kad nuvers 35 metų kanclerį per antradienį parlamente planuojamą balsavimą dėl nepasitikėjimo, jei jis nepasitrauks.
 
Septynių minučių kalboje S. Kurzas dar kartą pabrėžė savo nekaltumą, bet teigė atsisakąs pareigų, nes jaučia atsakomybę šaliai.
 
S. Kurzas nori likti savo partijos lyderiu ir pereiti į parlamentą kaip parlamentinės frakcijos vadovas. Opozicija kritikavo šį žingsnį sakydama, kad jis išliks nepaprastai įtakingas politinis veikėjas, nepaisant baudžiamojo tyrimo. „Kurzo sistema“ bus išsaugota, sakė socialdemokratų (SPOe) lyderė Pamela Rendi-Wagner.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2021.10.11; 10:50

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį teigė nematąs priežasties atsistatydinti iš koalicinės vyriausybės vadovo pareigų, nepaisant prieš jį ir jo partiją inicijuoto tyrimo dėl korupcijos.
 
S. Kurzas ir jo vadovaujama Liaudies partija (OeVP) yra „pajėgūs ir pasirengę veikti“, teigė jis ir pridūrė, kad padarys viską, jog užtikrintų politinį stabiliumą šalyje.
 
Tokius komentarus kancleris pateikė užvirus diskusijoms, ar valdančioji OeVP ir žaliųjų koalicija gali tęsti darbą, tyrėjams trečiadienį apieškojus S. Kurzo, OeVP ir finansų ministerijos biurus.
 
Anot šalies prokurorų, esama ženklų, kad nuo 2016 m. balandžio ministerijos lėšos buvo naudojamos skelbti „politiškai motyvuotas, kartais suklastotas vienos tyrimų bendrovės apklausas“ S. Kurzo, kuris tuo metu ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, naudai.
 
Tolesnis koalicijos su OeVP gyvavimas būtų įmanomas tik be S. Kurzo, atsižvelgiant į jam pareikštus rimtus kaltinimus korupcija, penktadienį teigė žaliųjų frakcijos lyderė Sigrid Maurer.
 
„Akivaizdu, kad toks žmogus nebetinkamas eiti pareigas“, – pridūrė ji.
 
S. Maurer paragino konservatyvių pažiūrų vyriausybę nominuoti į S. Kurzo pareigas žmogų su nesutepta reputacija, kuris galėtų vadovauti dabartinei vyriausybei.
 
Tačiau OeVP iki šiol reiškė palaikymą S. Kurzui.
 
Žalieji penktadienį surengė derybas su kitomis partijomis dėl sprendimo vyriausybę apėmusiai krizei.
 
Antradienį numatoma speciali Nacionalinės Tarybos sesija, kurios metu opozicija nori pareikšti nepasitikėjimą S. Kurzu.
 
Kraštutinių dešiniųjų partijos FPOe lyderis Herbertas Kicklas penktadienį teigė esąs pasirengęs derėtis su kitomis partijomis dėl tolesnių veiksmų. Ši partija turi 30 iš 183 Nacionalinės Tarybos mandatų, tad ji bus reikalinga daugumai be OeVP suformuoti.
 
Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat atvira galimybei surengti naujus rinkimus, teigė H. Kicklas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.10; 10:00

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį sulaukė vis didesnių raginimų atsistatydinti, taip pat ir iš savo paties sąjungininkų vyriausybėje, praėjus dviem dienoms, kai buvo įveltas į korupcijos skandalą.
 
Trečiadienį prokurorai surengė reidus į kelias vietas, susijusias su S. Kurzo dešiniąja Liaudies partija (OeVP), ir paskelbė, kad 35 metų kancleris ir dar devyni asmenys tiriami dėl kaltinimų, kad vyriausybės pinigai buvo panaudoti korupciniam sandoriui, siekiant užtikrinti teigiamą žiniasklaidos vertinimą.
 
Opozicija paskelbė, kad kitą antradienį teiks siūlymą pareikšti nepasitikėjimą S. Kurzu, tačiau sėkmė priklausys nuo OeVP jaunesnės koalicijos partnerės – žaliųjų, kurie dar nepasakė, kaip balsuos. Tačiau žaliųjų lyderis ir vicekancleris Werneris Kogleris sakė, kad „rimti ir baisūs kaltinimai sukėlė abejonių dėl kanclerio gebėjimo efektyviai veikti ir eiti savo pareigas“.
 
„Tampa nepaprastai sunku“ tęsti darbą su S. Kurzu, sakė jis žurnalistams prieš susitikdamas su opozicinėmis partijomis aptarti, kaip galėtų užtikrinti „stabilumą“.
 
Jei antradienio balsavimas parlamente sulauks reikiamos daugumos, tai būtų antras kartas, kai S. Kurzas, 2017 metais tapęs jauniausiu pasaulyje demokratiškai išrinktu lyderiu, būtų nušalintas.
 
2019 metais jo koalicija su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe) žlugo, sąjungininkei įsivėlus į korupcijos skandalą, bet nauji rinkimai dar kartą buvo sėkmingi S. Kurzo OeVP.
 
Kilus šiam skandalui S. Kurzas neigė padaręs ką nors neteisėta, kaltinimus jo atžvilgiu vadino „nepagrįstais“ ir kol kas atmetė galimybę atsistatydinti.
 
Tūkstančiai žmonių ketvirtadienio vakarą prie OeVP būstinės Vienos centre dalyvavo demonstracijoje ragindami S. Kurzą atsistatydinti ir modami plakatais, kurie skelbė: „Prieš korupciją“ ir „Gėda tau“.
 
OeVP ir žaliųjų koalicija, pirma tokia nacionaliniu lygmeniu, pradėjo dirbti 2020 m. sausį ir jau kelis kartus patyrė įtampą dėl kitų korupcijos skandalų bei nesutarimų tokiais klausimais kaip pabėgėlių politika.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.09; 08:34

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį per derybas Briuselyje išryškėjo nesutarimai tarp ES lyderių dėl to, kaip elgtis su Rusija.
 
Įtempti santykiai su bloko rytine kaimyne yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių iššūkių, kuriuos 27 šalių lyderiai turi išspręsti per dviejų dienų susitikimą.
 
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę perspėjo, kad santykiai ir toliau blogėja. Tačiau blokas nesutaria, kaip elgtis su Maskva.
 
Nors Prancūzija ir Vokietija nori pastūmėti santykius su Maskva pozityvesne linkme, jų siūlymas surengti ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą yra nepopuliarus tarp kitų valstybių narių.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad ES turėtų rasti būdų, kaip užmegzti tiesioginį dialogą su Rusija, teigdama, kad „konfliktus geriausiai galima išspręsti… kalbantis vienam su kitu“.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Vladimiru Putinu, nors jie yra geografiškai toliau vienas nuo kito nei Rusija ir ES.
 
Tačiau kitos šalys tokį požiūrį vertina skeptiškai ir ragina būti atsargius.
 
„Mes nematome radikalių pokyčių Rusijos elgesio modelyje, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Jei be jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje mes pradėsime su ja bendrauti, tai mūsų partneriai, pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalys, suvoks tai kaip labai neaiškius ir blogus signalus”.
 
„Man atrodo, kad mes bandome įtraukti lokį į medaus saugojimo procesą“, – pridūrė jis.
 
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte teigė, kad, nors jis iš principo neprieštarauja tiesiogiai bendrauti su Rusija, jis nedalyvautų tokiame susitikime.
 
Tarp garsiausių tiesioginio dialogo su V. Putinu rėmėjų buvo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris teigė, kad dabar yra pats geriausias laikas tokiam susitikimui.
 
Pašiepiama ponia Angela Merkel ir ponas Barakas Obama

Aukščiausio lygio susitikime ES partneriai turės bandyti pasiekti pusiausvyrą.
 
Pagal dpa matytą pareiškimo projektą, kurį ES lyderiai gali patvirtinti ketvirtadienį, 27 valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų paraginti Europos Komisiją ir J. Borrellį „pateikti papildomų ribojančių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, variantus“.
 
Grasindami ekonominėmis sankcijomis, ES lyderiai taip pat primintų apie „Europos Sąjungos atvirumą selektyviam bendradarbiavimui su Rusija ES interesų srityse“, jei jiems pavyktų sutarti dėl pareiškimo projekto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.25; 05:50

Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Austrija antradienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl reikėtų persvarstyti tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant likusioje Europoje juntamų abejonių po Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
 
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas žurnalistams sakė, kad nemato „jokio ryšio tarp A. Navalno atvejo ir „Nord Stream 2“.
 
Kalbėdamas šalia Austrijoje viešinčio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šalies vadovas sakė, kad dujotiekis turėtų būti laikomas atskiru „komerciniu projektu“.
 
Austrijos OMV yra viena Europos bendrovių, priklausančių konsorciumui, dalyvavusiam finansuojant beveik užbaigtą 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį, per Baltijos jūrą sujungsiantį Rusiją ir Europą.
 
Vėliau ketvirtadienį, taip pat kalbėdamas V. Zelenskio pašonėje, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas teigė sutinkantis su A. van der Belleno nuomone.
Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Nord Stream“ mums Austrijoje yra teigiamas projektas, – sakė S. Kurzas. – Manome, kad yra gerai, kai esama diversifikacijos ir kai energijos gamybai ir transportavimui į Europą galime naudoti kelis skirtingus kelius.“
 
Tačiau jis pridūrė: „Pripažįstu, kad šiuo klausimu skiriasi mano ir Ukrainos prezidento nuomonės.“
 
V. Zelenskis teigė suprantantis, kad Austrija projektą vertina kaip svarbų valstybės ekonomikai ir verslui, tačiau pridūrė, jog norėtų, kad dujotiekį šalis pamatytų „iš mūsų perspektyvos“.
 
Ukraina šiuo metu gauna dideles pajamas iš rusiškų dujų transportavimo ir baiminasi, kad „Nord Stream 2“ projektas šalį paliks nuošalyje.
 
Projektui taip pat priešinasi dar keletas kitų ES valstybių narių ir Baltijos šalys, o JAV savo ruožtu projektui daro didžiulį spaudimą.
 
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.

Tačiau A. van der Bellenas sakė, kad „tokio pobūdžio su ekonomikos politika susiję klausimai tebėra nagrinėjami Europoje, o ne Vašingtone“.
 
Vokietija jau kurį laiką gina dujotiekio projektą, tačiau kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę teigė neatmesianti pasekmių projektui galimybės, jei Maskvos atsakas į A. Navalno apnuodijimą nebus patenkinamas.
 
Bene griežčiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas rugpjūčio 20 dieną prastai pasijuto skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu. Jis netrukus buvo perkeltas į vieną Berlyno ligoninę, kurios gydytojai teigė aptikę „vienareikšmiškų įrodymų“, kad opozicionierius buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga.
 
Rusija šias Vokietijos gydytojų išvadas atmeta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:30

Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas šeštadienį paskelbė, kad šalis kaip galima greičiau surengs pirmalaikius rinkimus, kai dėl korupcijos skandalo atsistatydino vicekancleris Heinzas-Christianas Strachė.

Vicekancleris, Laisvės partijos (FPOe) lyderis H. Ch. Strachė atsistatydino po to, kai pasirodė slapta filmuota medžiaga (jis slapta prašė finansinės Rusijos paramos mainais į austrišką paramą).

S. Kurzo Liaudies partija ir Laisvės partija sudarė koalicinę vyriausybę.

„Pasiūliau respublikos prezidentui, kad būtų surengti nauji rinkimai, kiek įmanoma anksčiau“, – sakė kancleris S. Kurzas.

„Gana“, – sakė S. Kurzas ir pridūrė, kad jam nesusidarė įspūdis, kad H. Ch. Strachės FPOe nori keistis, ir paminėjo kelis kitus skandalus, į kuriuos buvo įsitraukusi partija. 

Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas patvirtino, kad bus nauji rinkimai, bet data dar nustatyta. Prezidentas teigė, kad pirmalaikiai rinkimai būtini po to, kai atsistatydino H. Ch. Strachė. 

Prezidentas pridūrė, kad sekmadienį su S. Kurzu aptars tolesnius žingsnius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 20:55

V. Putinas – Austrijos užsienio reikalų ministrės vestuves. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gina savo dalyvavimą Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse. „Tai buvo visiškai privati kelionė“, – pareiškė jis trečiadienį Sočyje bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistu.

Austrijos opozicija aštriai kritikavo ministrės sprendimą į vestuves pasikviesti V. Putiną ir kaltino ją savo jungtuves pavertus politiniu instrumentu.

V. Putinas šeštadienį prieš savo susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel sudalyvavo K. Kneissl vestuvėse Gamlice netoli Graco. Per pusantros valandos trukusią savo viešnagę jis įteikė nuotakai gėlių puokštę, o jo iš Rusijos atsivežtas kazokų choras surengė pasirodymą. Be to, V. Putinas šoko su ministre. Austrijoje pasipiktinimą sukėlė tai, kad diplomatijos vadovė po šokio padarė gilų reveransą prieš Kremliaus vadovą.

V. Putinas trečiadienį pripažino, kad savo viešnagę Austrijoje išnaudojo ir politiniams pokalbiams. „Nepaisant šventės, mums pavyko pasikalbėti su užsienio reikalų ministre ir Austrijos kancleriu“, – sakė jis. Kancleris Sebastianas Kurzas po apsilankymo vestuvėse palydėjo V. Putiną automobiliu į Graco oro uostą. Austrija iki metų pabaigos pirmininkaus ES.

V. Putinas pabrėžė, kad Alpių šalis vaidina „didelį, labai pozityvų vaidmenį ne tik dvišaliuose santykiuose, tačiau ir kuriant dialogą tarp Rusijos ir ES“. Kai Suomija sausį perims iš Austrijos pirmininkavimą ES, esą „gali būti padaryta ir kažkas teigiamo atkuriant normalius rusų ir europiečių santykius“.

ES ir Maskvos santykiai yra įtempti ypač dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais ir jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje. Dėl to ES taiko sankcijas Rusijai.

V. Putinas vis kaltinamas siekiantis suskaldyti ES, ypač – per ryšius su populistinėmis partijomis šalyse narėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 09:00