Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
Nuo buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus galimai nukentėję vaikai yra berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtiniai, skelbia portalas DELFI, remdamasis savo šaltiniais.
DELFI šaltiniai, dirbantys teisėsaugos institucijose, atskleidė, kad galimi seksualiniai nusikaltimai galėjo būti padaryti prieš berniukus Panevėžyje.
Anot portalo, būtent Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Seimo nario veiksmų, tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra.
K. Bartoševičius yra dainavęs chore „Ąžuoliukas“, 2012–2020 m. buvo šio choro direktoriumi.
DELFI, remdamiesi šaltiniais, taip pat skelbia, kad buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui byloje atstovauja buvęs prokuroras, advokatas Olegas Šibkovas. Teisininkas šį faktą patvirtino.
„Taip, aš galiu pasakyti, kad esu jo advokatas, šiuo metu vyksta tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuose mes dalyvaujame“, – DELFI sakė jis.
ELTA primena, kad sausio 23 d. tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius pranešė atsisakantis Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Vasario 1 d. pranešta, ad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinei prokuratūrai nusprendus nesiimti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pati buvusį politiką delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turėjo siekti išsiaiškinti visas skandalo detales.
Šalies vadovas prokuratūros sprendimą vadina „Pyro pergale“.
„Kas jau kas, bet partija, kuri delegavo K. Bartoševičių į politiką, tikrai turėtų būti pati suinteresuota, kad į visus klausimus būtų atsakyta. Kad neliktų jokių nutylėjimų, nes, akivaizdu, kad tuos nutylėjimus visuomenė pasistengs išsiaiškinti. Savais būdais ir savais keliais“, – antradienį LNK žinioms teigė prezidentas.
„Manau, kad tai yra Pyro pergalė“, – konstatavo G. Nausėda.
Jis svarstė, kad jei TS-LKD būtų iškart atsakiusi į iškeltus klausimus, skandalo partija galėjo išvengti. Pasak šalies vadovo, K. Bartosevičiaus istorija turės neigiamą įtaką priimant kitus sprendimus, valstybei svarbius klausimus.
„Jei nėra ką slėpti, tai buvo galima sąžiningai nuo pat pradžių į viską atsakyti ir, ko gero, ta krizė nebūtų besirutuliojusi toliau. O dabar tai visą laiką kabės ir trukdys spręsti kitus klausimus, kurie valstybei tikrai yra ne mažesnės svarbos. Ypatingai nacionalinio saugumo klausimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra nusprendė nesiaiškinti kas galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui, kadangi, prokurorų manymu, nusikalstama veika nebuvo padaryta.
Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė antradienį žurnalistams aiškino, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti K. Bartoševičiui, organizuojantis prokuroras, inicijuodamas kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo, įvertino, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos taps vieša. Anot E. Martinonienės, dėl to nematoma pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo.
Į prokuratūra su prašymu imtis tyrimo kreipėsi opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę. Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gerbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos vykdomą tyrimą.
Apie tai V. Landsbergis kalbėjo portalui tv3.lt duotame interviu. Jame TS-LKD patriarchas tvirtino manantis, kad K. Bartoševičiui buvo perduota informacija apie jo atžvilgiu vykdomą prokuratūros tyrimą, dėl to buvęs parlamentaras, V. Landsbergio manymu, ir nutarė pasitraukti iš Seimo.
„Tai man suprantama. Jam tai šovė į galvą, nes jis ne šiaip sau būgštavo, kad jo pėdsakais eina tyrimas, o dabar jau tikrai gavo žinią: „Kristijonai, tau šakės“. Man tai visiškai suprantama situacija. Jis pradėjo pats blaškytis ir pasiuntė žinutę R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. Na, kažką padaryti norėjo. Pasakyti, kad pasitraukia iš Seimo“, – interviu portalui tv3.lt sakė jis.
V. Landsbergis svarstė, kad informacija K. Bartoševičiui apie jam norimus pareikšti įtarimus dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, galėjo pakliūti per prokuratūrą, per nukentėjusiųjų artimuosius, draugus, pažįstamus. Jis tikino abejojantis, kad K. Bartoševičiui šią informaciją galėjo pateikti TS-LKD nariai, tačiau visiškai tokios galimybės neatmetė.
„Na, aš labai mažai įsivaizduočiau, kodėl iš Tėvynės sąjungos. Nes Tėvynės sąjungoje labai daug žmonių yra tiesiog padorūs žmonės. Kodėl jie turi kokiam nors pedofilui pranešinėti perspėjimus? Gal jie patys slapti pedofilai, nu ką aš galiu pasakyti. Juk to būna, to būna… Aš žinau, ir kaimyninėse šalyse vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas? Tai nu yra tų žmonių…“ – interviu svarstė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Vėliau, tą pačią dieną, pranešta apie minėto politiko atžvilgiu teisėsaugos pradėtą tyrimą dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai, prašydamas panaikinti jo mandatą. Jis teigė, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję. Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu apsisprendė dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius nepilnamečius. Tiesa, laikinoji tyrimo komisija sudaryta nebuvo.
Vasario 1 d. prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Lietuvos advokatūra
Seimas pavasario sesijoje svarstys įstatymo pataisas, numatančias, kad seksualinį smurtą patyrusiems vaikams pagalbą teiktų tik specialiai parengti advokatai.
Ketvirtadienį už tai numatančias Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose projektas pavasarį sugrįš į plenarinę Seimo salę.
Tai viena iš įstatyminių iniciatyvų, kurias paskatino „Bartoševičiaus“ skandalas. „Šitas skandalas išryškino tik ledkalnio viršūnę. Jeigu būtų atliktas tyrimas, mastai galėtų šokiruoti dar labiau”,- iš Seimo tribūnos sakė projektą pateikęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Vytautas Bakas.
Jo teigimu, seksualinį smurtą patyrusiems vaikams labai yra svarbi kokybiška teisinė ir psichologinė pagalba.
Įstatymų pataisomis siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, būtų skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Išimtis būtų taikoma tik tada, kai vaiko tėvai yra sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu.
Tokie specialiai parengti advokatai bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą.
Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems būtų teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Jos teikimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma du kartus didinti advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, įkainius.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, 2022 m. galimai nuo seksualinio smurto nukentėjo 300 vaikų, 70–85 proc. atvejų užfiksuota jų artimoje aplinkoje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad kontaktavo su buvusiu bendražygiu Kristijonu Bartoševičiumi, jam dar būnant komandiruotėje Čilėje. Apie tai antradienio vakarą pranešė portalas lrytas.lt.
Pasak konservatorių seniūnės, sausio 20 d. – tą pačią dieną, kai K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl jo mandato panaikinimo – ji skambino užsienyje buvusiam frakcijos kolegai, „sulaukusi tam tikrų indikacijų“.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nedetalizavo, ar tokio prašymo sulaukė iš paties K. Bartoševičiaus – tikino gavusi žinutę „Messenger“ programėlėje.
Visgi, politikė pažymėjo, kad su frakcijos bendražygiu kontaktavo dienos metu – dar iki jo kreipimosi į VRK, o apie kokius nors prokuratūros įtarimus ar ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja komandiruotėje buvęs parlamentaras, nežinojusi.
K. Bartoševičius sausio 20 d. pateikė prašymą VRK panaikinti jo Seimo nario mandatą apie 20 val. vakaro. Portalo teigimu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė negalėjo paaiškinti, kodėl apie K. Bartoševičiaus pasitraukimą iš politikos ji kitiems kolegoms pranešė ne tą patį penktadienį, kai kontaktavo su politiku, bet vėliau. Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.
Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.
Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.
K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.
Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Advokato Gintaro Černiausko teigimu, Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl galimo mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų nei keturi.
Anot jo, ikiteisminis tyrimas užruks dėl numatytų procesinių veiksmų ir greitai ši byla teismo nepasieks.
„Iš principo gali būti taip, kad asmenys, kurie yra nukentėję, tačiau dar iki šiol nėra kreipęsi į ikiteisminį tyrimą dėl jiems padarytos žalos, gali išdrįsti kreiptis į teisėsaugą, pranešti apie galimai padarytas, jų atžvilgiu, nusikalstamas veikas, ir tų kaltinimų gali daugėti, ir nukentėjusiųjų taip pat gali daugėti. Bet čia jau tyrimas parodys, kuria kryptimi jis pasuks ir kiek nukentėjusiųjų gali išaiškėti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė advokatas G. Černiauskas.
Pasak advokato, iš pateiktos prokuratūros informacijos galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas gali užtrukti.
„Iš viešosios erdvės, kiek dabar galima suprasti, kad ikiteisminis tyrimas užruks, kadangi yra numatyta visa eilė procesinių veiksmų, kuriuos turės atlikti. Ir greitai byla, ko gero, nepasieks teismo“, – pažymėjo G. Černiauskas.
„Bet aš manau, kad tai gali būti susiję ir su nukentėjusiųjų skaičiumi, ir prokuratūra gali visiškai pagrįstai tikėtis, kad nukentėjusiųjų gali būti ir daugiau. Tuo labiau, kad nusikaltimų padarymo apimtis, ne tik apimtis, bet ir laikas gali būti žymiai ilgesnis, ir ne tik Seimo nariu būnant galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos, bet ir prieš tai. Iš tikrųjų, tyrimas tik įsibėgėjo ir tų klausimų tik daugės, ko gero“, – teigė advokatas.
G. Černiausko teigimu, šios bylos ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ir dėl to, kad jis bus pakankamai sudėtingas.
„Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusieji dažnai būna arba nepilnamečiai, arba netgi vaikai, mažamečiai. Tai jų parodymai yra komplikuoti dėl to, kad dažnai būna persipynę su tam tikromis fantazijomis ir, norint įsitikinti, kad iš tikrųjų vaikas kalba tiesą, yra visa eilė metodikų, kaip galima būtų nustatyti, kad tai nėra išgalvotos istorijos, bet jos tikros, realios, ir kad jų atžvilgiu buvo padarytos nusikalstomos veikos“, – aiškino advokatas.
„Tokie tyrimai, be jokios abejonės, užtrunka, dėl to, kad dalyvauja ir kitų sričių specialistai, pirmiausia psichologai, pedagogai. Taip pat, aš manau, kad įsijungia ir ekspertai, kurie turėtų nustatyti tų parodymų tikrumą, galbūt ir fizinius išliekamuosius požymius galima būtų nustatyti. Taip kad, iš tikrųjų, toks tyrimas gali būti ilgas ir pakankamai sudėtingas“, – pažymėjo G. Černiauskas.
Pasak jo, jei įtariamasis ginsis ir nepripažins savo kaltės, ikiteisminis tyrimas dar labiau sudėtingės.
„Juolab, jeigu pats kaltinamasis, šiuo atveju, įtariamasis, gintųsi ir nepripažintų savo kaltės, tada, vėlgi, viskas kliausis tik surinktais įrodymais, kuriuos gali pateikti nukentėjusieji“, – pabrėžė advokatas G. Černiauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, jis buvo apklaustas.
Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Prokuroro nutarimu įtariamajam K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas. Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį įvykusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo metu buvo suderinta bendra partijos pozicija dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame figūruoja Seimo nario mandato atsisakęs Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos vardu solidarizavosi su visomis, bet kokios formos smurto, aukomis ir atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos.
Be to, konservatorių vadovybė atmetė viešojoje erdvėje pasklidusius kaltinimus, neva K. Bartoševičius buvo informuotas apie prokuratūros vykdomą tyrimą.
„Esame sukrėsti dėl 2023 m. sausio 23 d. Generalinės Prokuratūros paviešintų pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybių. Užjaučiame ir solidarizuojamės su visomis bet kokios formos smurto aukomis, kurių pusėje besąlygiškai turi stovėti valstybė ir jos institucijos“, – teigiama TS-LKD prezidiumo pozicijoje.
„Gerbiame visus teisinės valstybės principus ir pasitikime teisėsaugos institucijomis, kurios dėl situacijos jautrumo bei didelio visuomenės rezonanso, tikimės, kaip įmanoma greičiau objektyviai, principingai ir sąžiningai pateiks atsakymus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo rezultatų“, – akcentuoja konservatoriai.
Prezidiumo nutarime pabrėžiama, kad TS-LKD visada skyrė didelį dėmesį aukštos moralės, etikos ir skaidrumo reikalavimams savo bendruomenės nariams.
„Nors K. Bartoševičius nebuvo TS-LKD partijos narys, tačiau jaučiame atsakomybę už kiekvieną su TS–LKD sąrašu išrinktą žmogų, todėl apgailestaujame ir atsiprašome dėl situacijos, kurioje buvęs Seimo ir mūsų frakcijos narys yra minimas sunkių įtarimų kontekste“, – pabrėžia TS-LKD ir ragina netrukdyti ikiteisminio tyrimo eigai bei nesudaryti sąlygų ikiteisminio tyrimo politizavimui.
Atmeta įtarimus dėl K. Bartoševičiaus informavimo
Konservatorių prezidiumo pozicijoje atmetami bet kokie įtarimai, neva partija ar frakcija iš anksto turėjo kokią nors informaciją apie įtarimus K. Bartoševičiui. Tokius klausimus ketvirtadienį kėlė opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis. Ekspremjeras svarstė, jog tikėtina, kad teisėsaugos institucijų atstovai netiesiogiai informavo K. Bartoševičiaus buvusius bendražygius, o pastarieji perdavė signalą ir mandato atsisakyti nusprendusiam parlamentarui. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos apie galimus įtarimus ir ją kam nors galėjo perduoti“, – pabrėžiama TS-LKD dokumente.
Klausiamas, ar dėl tokių oponentų skleidžiamų spekuliacijų bus kreipiamasi į Seimo etikos sargus, G. Landsbergis teigė, kad partija nežada to daryti.
Po beveik dvi valandas trukusio prezidiumo posėdžio jis kelissyk pakartojo, jog nė jis, nei premjerė Ingrida Šimonytė ar kiti konservatoriai jokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus neturėjo.
Ragina pradėti diskusiją dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo
TS-LKD vadovybė nutarime kalba ir apie iniciatyvą diskutuoti dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo.
„Primename, kad Seimo nario galimybės atsisakyti Seimo nario mandato nėra ribojamos Konstitucijos, o toks sprendimas leis tyrėjams bendrauti su buvusiu Seimo nariu be procedūrinių trukdžių. Tuo pačiu, siūlome TS-LKD frakcijai Seime inicijuoti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo“, – akcentuoja konservatoriai.
Partijos pirmininkas pastebėjo, kad šį klausimą yra kėlęs ir anksčiau, tačiau, pasak jo, tada pokalbiai apie teisinės neliečiamybės panaikinimą nesulaukė didelio dėmesio.
„Esame tą klausimą kėlę ir anksčiau, ir būdamas opozicijoje esu tą klausimą kėlęs. Manau, kad bet kokie veiksmai, kurie, ypatingai dėl vidutinio sunkumo arba sunkių nusikaltimų, persikelia į Seimą – bet kokia forma jie diskusiją politizuoja. Manau, kad tai nėra būtina, juo labiau, nėra tikslinga. Reiktų sumažinti prokuratūrai bet kokius barjerus atlikti tyrimą tokiu būdu, kokie jie yra reikalingi“, – teigė TS-LKD lyderis.
„Manau, kad aplinkybės yra pasikeitusios, juoba, kad mes dabar turime ir didesnę frakciją. Tikiu, kad ir koalicijos partneriai galbūt palankiai žiūrėtų“, – apie galimą diskusiją svarstė G. Landsbergis bei pridūrė, kad valdančiųjų gretose kol kas pozicijos šiuo klausimu nėra derintos.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD, ELTA nuotr.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
K. Bartoševičius 2020 m. į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.
—————————————————————————
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.
Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES, buvo „būtinas“.
Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.
Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.
Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.
Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.
Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.
Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.
Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Lina Linkevičiūtė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.
Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.
Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.
Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.
T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.
Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.
Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.
Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.
Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.
Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.
Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.
Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.
JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.
Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija
Jeffrey Epsteinas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, vasario 19 d. (ELTA). Paryžiaus prokuratūra paskelbė, kad su finansininku Jeffrey Epsteinu susijęs modelių agentas iš Prancūzijos penktadienio naktį buvo rastas negyvas savo kameroje, praneša „The Independent“.
Jeanas-Lucas Brunelis, kuriam buvo 76 metai, buvo suimtas anksčiau ir laukė teismo dėl įtarimų nepilnametės išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu.
Jis buvo įtariamas dalyvavimu tarptautiniame pedofilijos tinkle, kurį organizavo milijardierius J. Epsteinas. Šis 2019 m. buvo rastas nusižudęs kameroje JAV kalėjime, kur laukė teismo dėl seksualinių nusikaltimų.
JAV prokurorai įtarė, kad J. L. Brunelis rasdavo mergaičių savo ilgamečiam pažįstamam J. Epsteinui.
2020 m. gruodį J. L. Brunelis buvo suimtas Charles‘io de Gaulle‘io oro uoste, kai bandė patekti į Senegalą turėjusį skristi lėktuvą.
Jis buvo vienas iš modelių agentūros „MC2 Model Management“ įkūrėjų Jungtinėse Valstijose, kurią finansavo J. Epsteinas.
Kelios moterys apkaltino J. L. Brunelį dėl seksualinių išpuolių. Keliolika žmonių davė parodymus prieš jį Prancūzijoje vykusio tyrimo metu.
Virginia Giuffre, kuri kaltino J. Epsteiną išnaudojus ją paauglystėje, taip pat teigė, kad J. L. Brunelis, žadėdamas modelio karjerą, verbuodavo moteris bei nepilnametes seksui su J. Epsteinu ir kitais asmenimis.
Princas Andrew atsisako karinių ir labdaros pareigų. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Antrasis karalienės Elžbietos II sūnus princas Andrew, kuriam JAV iškelta civilinė byla dėl seksualinės prievartos, atsisakė savo garbingų karinių ir labdaros vaidmenų, ketvirtadienį pranešė Bakingamo rūmai.
„Karalienei pritarus ir sutikus, Jorko kunigaikštis ir toliau nesiims jokių viešųjų pareigų ir ginsis šioje byloje kaip privatus pilietis“, – sakoma pareiškime.
Pranešimas paskelbtas teisėjui Niujorke trečiadienį priėmus nepalankų sprendimą 61 metų princui, siekusiam, kad byla prieš jį būtų nutraukta.
Andrew, buvęs Karališkojo karinio jūrų laivyno sraigtasparnio pilotas, dalyvavęs 1982 m. Folklandų kare, kaltinamas seksualiai priekabiavęs prie Virginios Giuffre, kai jai buvo 17 metų. V. Giuffre tvirtina, kad velionis nešlovę užsitraukęs finansininkas Jeffrey Epsteinas skolino ją seksui savo turtingiems ir galingiems bendražygiams.
Devintas eilėje į sostą Andrew buvo priverstas atsisakyti karališkųjų pareigų 2019 metų pabaigoje po katastrofiško interviu televizijai, per kurį mėgino ginti savo ryšius su J. Epsteinu. Tuo metu kilęs visuomenės pasipiktinimas paskatino kelias labdaros organizacijas ir asociacijas nuo jo atsiriboti. Nuo tada jis ne kartą neigė V. Giuffre kaltinimus. Po šio interviu televizijai princas retai kada rodėsi viešai. Ketvirtadienį jis buvo pastebėtas išvažiuojantis iš savo namų netoli Vindzoro pilies, į vakarus nuo Londono, sakė naujienų agentūros AFP fotografas.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai daugiau nei 150 Karališkojo laivyno, Karališkųjų oro pajėgų ir Didžiosios Britanijos armijos veteranų parašė laišką karalienei, ragindami atimti iš Andrew jo laipsnius ir titulus ginkluotosiose pajėgose.
95 metų valstybės vadovė yra kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų vyriausioji vadė. „Jei tai būtų koks nors kitas aukšto rango karininkas, neįsivaizduojama, kad jis vis dar eitų pareigas“, – rašė veteranai bendrame laiške, kurį paviešino antimonarchinė grupė „Respublika“.
„Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų pareigūnai turi laikytis pačių aukščiausių sąžiningumo ir garbingo elgesio standartų. Tai standartai, kurių princas Andrew nesilaikė“, – rašė jie ir pridūrė, kad jis „sugadino tarnybų, su kuriomis yra susijęs, reputaciją“.
Vyresnieji Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai paprastai, karalienei pritarus, skiriami karinių dalinių garbės vadais. Andrew buvo Grenadierių gvardijos, kurios kariai saugo Bakingamo rūmus ir išsiskiria meškos kailio kepurėmis bei raudonomis tunikomis, garbės pulkininkas.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, lapkričio 18 d. (dpa-ELTA). Pakistano parlamentas patvirtino naują kovos su žaginimu įstatymą, leidžiantį teismams įpareigoti kai kuriems nusikaltėliams atlikti cheminę kastraciją ir numatantį įsteigti specialius tribunolus, kad teismai būtų paspartinti.
Įstatymas numato cheminę kastraciją pakartotinai nusikaltusiesiems, grupiniame žaginime dalyvavusiems nusikaltėliams ir pedofilams – tokią bausmę žmogaus teisių grupės ir advokatai vadina žiauria.
Pagal įstatymą vyriausybinės agentūros tvarkys pažeidėjų duomenų bazę, o teismai turės išnagrinėti bylas per keturis mėnesius.
Pirmą kartą Pakistanas pritaikė įstatymą praėjusių metų gruodį prezidento įsakymu. Parlamentas jį patvirtino trečiadienį, tai iššaukė teisių apsaugos organizacijos kritiką ir teisininkų raginimus pakeisti bausmę.
Įstatymas laikomas nacionalinio pasipiktinimo kulminacija reaguojant į grupinį motinos išžaginimą jos vaikų akivaizdoje viename pagrindinių šalies greitkelių. Išžaginimas ir po to sekę aukšto rango policijos pareigūno kaltinimai aukai pernai sukėlė protestus ir raginimus internete priimti griežtą įstatymą.
Rytiniame Lahoro mieste buvo suimti du su byla susiję įtariamieji, jiems skirta mirties bausmė. Islamabade gyvenantis advokatas Rizwanas Khanas naująjį įstatymą pavadino „pernelyg supaprastintu sudėtingos problemos, reikalaujančios visapusiškai peržiūrėti visą baudžiamojo teisingumo sistemą, sprendimu“.
Dėl prastai atliekamų tyrimų, ydingos teisingumo sistemos ir socialinių tabu, atgrasančių aukas siekti teisingumo, Pakistane nuteisiama mažiau nei 3 proc. išžaginimu apkaltintų nusikaltėlių.
Džulijanas Asandžas
Daugiau negu 70 Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų paragino savo vyriausybę teikti prioritetą bet kokiai ekstradicijai, kurią Švedija galėtų pasiūlyti „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kurio nori ir Jungtinės Valstijos.
J. Assange’as buvo areštuotas ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Ekvadore dėl kaltinimų pabėgus po paleidimo už užstatą, o Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašymas susijęs su didžiuliu oficialių dokumentų nutekinimu.
Jis buvo populiarus pabėgėlis ambasadoje 2012 metais, kai paleistas už užstatą laukė ekstradicijos į Švediją dėl kaltinimų seksualiniais nusikaltimais ir išprievartavimu, kuriuos jis visada neigė.
Jeigu Švedija nesikreips dėl ekstradicijos, spręsti dėl precedento turės Didžioji Britanija.
Jungtinė Karalystė turi nusiųsti stiprią žinutę dėl savo prioritetų ir dėl to, kaip ji tvarkosi su seksualiniu smurtu, kurio rimtumą parodo tokie kaltinimai.
Kaltinimai seksualiniais nusikaltimais 2015 metais nustojo galioti, o Švedijos prokurorai nutraukė preliminarų tyrimą dėl išprievartavimo 2017 metais, teigdami, kad nuo to laiko, kai J. Assange’as yra nepasiekiamas, jie negali veikti. Vis dėlto po jo arešto buvo sprendžiama, ar reikėtų atnaujinti bylą dėl išprievartavimo, nes laikotarpis pareikšti kaltinimams baigiasi 2020 metų rugpjūtį.
47-erių metų australas teigia, kad Švedijos bylos prieš jį buvo politiškai motyvuotos ir susijusios su didelio skaičiaus Jungtinių Valstijų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimu 2010 metais.
Jis siekė tapti pabėgėliu Ekvadore, teigdamas, kad jo ekstradicija į Švediją būtų pretekstas perduoti Junginėms Valstijoms.
Tačiau Ekvadoras panaikino jo prieglobsčio statusą ir įleido Didžiosios Britanijos policiją į ambasadą ketvirtadienį, kad J. Assange’as būtų areštuotas.
Po kelių valandų jis pasirodė teisme ir buvo pripažintas kaltu dėl užstato sąlygų pažeidimo 2012 metais. Jis gali būti įkalintas iki metų, o tuomet bus nuteistas ilgesniam laikui.
Atskira ekstradicijos byla Jungtinėse Valstijose gegužės 2 dieną numatyta dėl kaltinimų kibernetiniais nusikaltimais, nors JAV turi iki birželio 12 dienos pateikti visus ekstradicijos dokumentus.
Dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu vienam Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų nariui gresia trejų metų suspendavimas. Lordų Rūmų komitetas pirmadienį rekomendavo 82-ejų liberaldemokratą Anthony’į Lesterį iki 2022 metų nušalinti nuo pareigų, nes jis seksualiai priekabiavo prie vienos aktyvistės ir spaudė ją už pažadus pasimylėti.
Lordų Rūmai dėl komiteto, tiriančio nederamą narių elgesį, rekomendacijos spręs ketvirtadienį. Jei rekomendacijai bus pritarta, tai būtų ilgiausias parlamento nario suspendavimas nuo Antrojo pasaulinio karo, pareiškė komitetas.
Laikraštis „The Sun“ paskelbė, kad A. Lesteris aktyvistei pasiūlė paramą, jei ji su juo permiegos. „Times“ informacija, incidentas įvyko jau prieš kelerius metus. Žmogaus teisių advokatas kaltinimus neigia.
Lordų Rūmų narius paprastai, rekomendavus ministrui pirmininkui, iki gyvos galvos skiria karalienė. Kai kurie titulą paveldi.
Britų parlamento darbą jau daug mėnesių temdo debatai dėl seksualinių nusikaltimų. Remiantis žemųjų rūmų užsakyta ataskaita, tarp deputatų vyrauja tikra „patyčių ir netinkamo seksualinio elgesio kultūra“.
Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 48 metų vyras kaltinamas išžaginęs ir seksualiai prievartavęs mažametę.
Tuo metu bute buvusi motina dešimtmetės dukters nuo prievartautojo neapgynė, nes girta miegojo kitame kambaryje.
Esminiais pokyčiais po šios kraupios, žodžiais nenusakomos tragedijos derėtų laikyti ne "Delfi" antraštes, kaip antai "Lietuva apmovė Briuselį informuodama apie BPC sistemą". Ne politines batalijas, kurių analizė leidžia teigti, kad vyksta "karštos bulvės mėtymas", – juk nuo gresiančio Damoklo kardo pirmiausia norisi išgelbėti nuosavą kailį.
Netgi ne atsakomybės klausimas yra pagrindinė problema. Svarbiausia, ko turėtume savęs klausti, – ar esame pasirengę esminiams pokyčiams valstybėje?
Tragedija Dembavoje verčia ieškoti atsakymų į kelis skaudžius klausimus: tai lietuvių požiūris į seksualinio apsisprendimo laisvę, į mirties bausmę ir valdžios institucijų pozicija rezonansinių nelaimių akivaizdoje.
Ekvadoras paskelbė, kad suteikia WikiLeaks įkūrėjui politinį prieglobstį. Didžioji Britanija nepaprastai nepatenkinta tokiu sprendimu. Didžiosios Britanijos valdžia net pagrasino įsiveržimu į Ekvadoro ambasadą Londone, kur slepiasi Džulijanas Asandžas (Julian Assange). Vakarų spauda aktyviai komentuoja situaciją, pranešdama įdomias įvykių smulkmenas.
„Politinio prieglobsčio uzurpavimas“, – taip apibūdina Ekvadoro veiksmus “The Times” redakcinio straipsnio pavadinimas. Ekvadoro prezidentas Korrea (Correa) – netikėtas draugas kovoje už informacijos laisvę, mano leidinys: „…jam esant valdžioje televizijos kanalai uždarinėjami, žurnalistai ir redaktoriai sodinami į kalėjimus“.
