Lisabonoje prasideda Pasaulio jaunimo dienos. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Lisabonoje antradienį prasideda Pasaulio jaunimo dienos. Į šešias dienas truksiančią tikėjimo šventę laukiama atvykstant šimtų tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio. Nuo trečiadienio iki sekmadienio Portugalijos sostinėje viešės ir popiežius Pranciškus.
Organizatorių duomenimis, nuolatiniais katalikiško renginio dalyviais užsiregistravo apie 600 000 jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų iš 184 pasaulio šalių. Dauguma jų yra iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, JAV ir renginio šeimininkės Portugalijos. Pagrindiniuose renginiuose – vakaro maldoje su popiežiumi šeštadienį ir baigiamosiose mišiose parko teritorijoje ant Tacho upės kranto sekmadienį, manoma, dalyvių bus gerokai daugiau. Pasaulio jaunimo dienose dirbs 20 000 savanorių iš 150 šalių.
Vis dėlto didžiulis renginys Portugalijoje kelia ne tik susižavėjimą. Šaliai tai, vyriausybės duomenimis, yra didžiausias kada nors organizuotas įvykis. Rengėjai mano, kad dalyvių bus mažiausiai 1,2 mln. Ministras pirmininkas António Costa pabrėžė, kad renginys atneš „neįsivaizduojamą“ naudą.
Vasarį paskelbtas tyrimas, anot kurio, Portugalijos bažnyčioje seksuliai buvo išnaudojama mažiausiai 4 815 vaikų, sukėlė pasipiktinimą ir aptemdė pasirengimą Pasaulio jaunimo dienoms. Nepasitenkinimą taip pat sužadino renginio finansavimas – jam skirta mažiausiai 70 mln. viešųjų lėšų, daugelio gatvių uždarymas ir benamių išvaikymas. Lisabonoje lankantis popiežiui, planuojama virtinė protestų.
Kristijonas Bartoševičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Ikiteisminis tyrimas dėl buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus yra baigtas, buvusio Seimo nario advokatas Olegas Šibkovas teigia, kad jie nori gintis viešai, skelbia portalas lrytas.lt.
Lrytas.lt, remdamasis savo šaltiniais, antradienį skelbė, kad ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu yra baigtas, pirmadienį baigėsi susipažinimui su bylos medžiaga skirto laiko terminas.
Kaip skelbia portalas, tyrime atlikus psichologines-psichiatrines ekspertizes, esą nustatyta, kad galimai nuo K. Bartoševičiaus nukentėję nepilnamečiai davė nuoseklius parodymus.
Įtariamojo advokatas O. Šibkovas pirmadienį neatskleidė, ar jo ginamasis pripažįsta savo kaltę. Tačiau jis teigė, kad jie gintis norėtų viešai.
„Bylos detalių šiuo metu negaliu įvardinti, tačiau ateityje norime gintis viešai“, – portalui lrytas.lt teigė O. Šibkovas.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį teigė, kad šią savaitę bus pateikta nauja informacija apie tyrimą buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų, įtariamo seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad sausio 23 d. tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius pranešė atsisakantis Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Vasario 1 d. pranešta, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, balandžio 25 d. (dpa-ELTA). Prasidėjo civilinis procesas prieš Donaldą Trumpą dėl kaltinimų išprievartavimu – tačiau buvęs prezidentas antradienį teismo posėdyje Niujorke nepasirodė. Tai agentūrai „dpa“ patvirtino atstovas.
Amerikiečių autorė Jean Carroll kaltina respublikoną, kad šis dešimtojo dešimtmečio viduryje išprievartavo ją viename Niujorko prekybos centrų. D. Trumpas kaltinimus neigia. Pradžioje procese bus paskirta 12 prisiekusiųjų.
Manoma, kad procesas gali trukti savaitę. J. Carroll reikalauja iš D. Trumpo kompensacijos. Ji apie kaltinimus tuomečiam prezidentui prabilo 2019 m. knygos ištraukoje.
D. Trumpas, reaguodamas į kaltinimus, be kita ko, pareiškė, kad J. Carroll „ne jo skonio“. Jis taip pat sakė, kad ji taip tik nori parduoti savo knygą.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri sieks išsiaiškinti aplinkybes, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus.
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo Seimui 56 parlamentarų vardu ketina pateikti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“narys Saulius Skvernelis. Ketvirtadienį planuojamas šios iniciatyvos pateikimas svarstymas ir priėmimas.
Tyrimo komisiją, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Jei Seimas pritartų, joje dirbtų Seimo nariai, kurie turi teisę pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Komisija sieks išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu apie Seimo nario mandato atsisakymą. Komisija tirs, kiek šios aplinkybės yra galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Nutarimo projekto iniciatoriai akcentuoja poreikį išsiaiškinti „ar Seime, ar kurioje kitoje valstybės ar teisėsaugos institucijoje, nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė Prokuratūra“.
Parlamentinio tyrimo iniciatoriai nutarimo projekte pateikė 10 klausimų, į kuriuos teks atsakyti komisijai.
Parlamentinį tyrimą inicijuoja visos Seimo opozicinės frakcijos. Savo parašus po nutarimo projektu padėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, Lietuvos regionų frakcijų atstovai.
Siūloma pavesti laikinajai komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų kovo 30 d.
Vilniaus miesto savivaldybė
Trečiadienį Vilniaus miesto taryba pripažino teisės aktą dėl sostinės garbės piliečio vardo suteikimo buvusiam JAV Atstovų Rūmų pirmininkui Denisui Hastertui netekusiu galios. D. Hastertas seksualiai išnaudojo berniukus dirbdamas mokytoju ir imtynių treneriu, prieš pradėdamas darbą Kongrese.
„(…) Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio 24 dieną pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė buvusį JAV politiką D. Hastertą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Tuo pačiu dekretu D. Hastertas įpareigotas grąžinti ordiną ir apdovanojimo dokumentus Lietuvos valstybės ordinų kancleriui.
Prezidentas dekretą pasirašė po Valstybės apdovanojimų tarybos pateiktos išvados. Neeilinis tarybos posėdis buvo sušauktas antradienį.
ELTA primena, kad sostinės garbės piliečiu D. Hastertas pripažintas 2001 metais. Tais pačiais metais jis apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu. Šie apdovanojimai skirti už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą.
2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.
Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas teisme prisipažino, kad dirbdamas mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje, prieš pradėdamas savo karjerą Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus.
Šauktukas
Praėjusiais metais buvo registruoti 247 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai, teigia Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys taip pat rodo, kad kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, dauguma, kaip įtariama, padaryti asmenų iš nepilnamečių artimos aplinkos.
„Pernai metais dėl nuskalstamų veikų, dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, tai registruoti nusikaltimai 247. Aukų vaikų skaičius yra 236. Tai yra pakankamai dideli skaičiai“, – trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje teigė A. Meška.
Pasak prokuroro, didžioji dauguma seksualinio pobūdžio nusikaltimų yra padaryti asmenų iš nukentėjusiųjų vaikų aplinkos.
A. Meškai antrino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Daugiausiai tai yra visgi pažįstamas asmuo, visgi vaikas žino, ar tai kaimynas, ar koks dėdė, ar dar koks asmuo – tai yra didžiausi skaičiai. Tada yra giminystės ryšiais, tai gali būti ir patys artimiausi – tėvas, mama – gali būti senelis, gali būti senelis, dėdė ar pan.“, – sakė ji.
Komisijos posėdyje dalyvavusi I. Skuodienė pateikė duomenis, rodančius, kad galimų seksualinių nusikaltimų kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenims, 2020 metais buvo fiksuoti 185 galimo smurto prieš vaikus atvejai, 2021 metais – 239 atvejai, o 2022 metais – 300 atvejų.
„Kaip matome, skaičiai nuolat auga. (…) Jeigu palygintume 2021 ir 2022 metus, tai išaugo beveik 20 proc. Ir aš nenorėčiau sakyti, kad mastas auga seksualinio smurto prieš vaikus, nes tendencijos, atlikti ir pasauliniai tyrimai rodo, kad galimai gali būti, kad net kas 5 veikas kažkaip vienaip ar kitaip nukenčia nuo seksualinio smurto, bet aš manau, kad (padidėjo – ELTA) ir pačių specialistų atpažįstamumas, reagavimas mokytojų“, – sakė I. Skuodienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė atkreipia dėmesį, kad 2022 metais buvo fiksuoti 256 galimo seksualinio smurto prieš mergaites atvejai ir 44 – prieš berniukus. Visgi, pasak I. Skuodienės, šie skaičiai nebūtinai atspindi realią situaciją.
„Daugiausiai seksualinio smurto yra nustatoma prieš mergaites, bet tai ką sako specialistai, tai ką sako psichologai, nebūtinai šie skaičiai šitaip ženkliai skiriasi, todėl kad berniukai pasisakyti, įvardinti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę, nes patiria ypatingai stiprius jausmus. Tuo tarpu mergaitės ir kalba, ir piešia, ir bendrauja apie šį elgesį, jį atskleidžia žymiai lengviau“, – sakė ji.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis 2022 metais buvo fiksuoti 23 galimo seksualinio smurto prieš 4-6 metų amžiaus vaikus atvejai, 36 atvejai prieš 7-9 metų vaikus, 123 atvejai prieš 10-14 metų amžiaus mažamečius ir 118 atvejų prieš 15-17 metų paauglius.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė buvusį JAV Atstovų Rūmų pirmininką Denisą Hastertą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Tai Eltai patvirtino Prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Tuo pačiu dekretu D. Hastertas įpareigotas grąžinti ordiną ir apdovanojimo dokumentus Lietuvos valstybės ordinų kancleriui.
Prezidentas dekretą pasirašė po Valstybės apdovanojimų tarybos pateiktos išvados. Neeilinis tarybos posėdis buvo sušauktas antradienį.
Buvęs JAV politikas D. Hastertas 2001-aisiais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu.
Vilniaus savivaldybė artimiausiame tarybos posėdyje, kuris vyks vasario 8 dieną, taip pat spręs, ar iš D. Hasterto atimti sostinės garbės piliečio vardą.
„Artimiausiam, vasario 8 dienos, miesto Tarybos posėdžiui teiksiu siūlymą pripažinti netekusiu galios teisės aktą dėl Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo buvusiam JAV Atstovų Rūmų pirmininkui Dennisui Hastertui. Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Sostinės garbės piliečiu D. Hastertas pripažintas 2001 metais. Tais pačiais metais jis apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu. Šie apdovanojimai skirti už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą.
2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas 15 mėnesių kalėti bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.
Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas prisipažino, kad nuo 7-ojo dešimtmečio iki 9-ojo dešimtmečio pradžios, dar iki pradėdamas savo karjerą Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus, kai dirbo mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje.
D. Hastertas sumokėjo 250 tūkst. dolerių baudą į aukų fondą, jis taip pat įpareigotas dalyvauti seksualinių pažeidėjų gydymo programoje.
D. Hastertas Atstovų Rūmų pirmininku buvo nuo 1999-ųjų iki 2007-ųjų. D. Hastertas atsistatydino iš Kongreso įtartas pro pirštus žiūrėjęs į skandalą, kilusį dėl to, kad kitas buvęs Atstovų Rūmų narys, Markas Foley, siuntinėjo seksualiai atviras ar dviprasmiškas žinutes į paauglių puslapius.
Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apsispręs, ar pripažinti Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus nutrūkusiais.
Parlamentaras apie pasitraukimą iš politikos ir mandato atsisakymą pranešė pirmadienį. K. Bartoševičius tikino tokį sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Visgi, netrukus Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 str. 4 d., 153 str. 1 d. ir 150 str. 3 d.
BK skelbia, jog 150 str. 4 d. apibrėžia įtarimus asmeniui, kuris, įtariamas prievartavimu prieš mažametį asmenį. Toks nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.
BK 153 str. 1 d. nurodoma, kad tai įtarimai, susiję su nepilnamečio, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu. Už tokį nusikaltimą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK 150 str. 3 d. nurodoma, jog tai seksualinio prievartavimo nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, už tai BK numatyta bausmė nuo dvejų iki dešimties metų.
Valdančiųjų frakcijoje dirbęs K. Bartoševičius Eltai pirmadienį sakė, kad jo sprendimas pasitraukti iš Seimo yra susijęs su paties sveikatos būkle, o ne su teisėsaugos paskelbta informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių seksualinio prievartavimo.
„Ne, šitas sprendimas nėra susijęs. Šitas sprendimas susijęs su mano asmeniniais iššūkiais, kurie daugiausiai susiję su mano sveikata“, – sakė Seimo narys.
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo yra neliečiamas, o be Seimo sutikimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
K. Bartoševičių Seime pakeis buvęs KAM viceministras V. Semeška
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai. Panaikinus konservatoriaus mandatą, į jo vietą Seime pretenduos buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. Eltai jis patvirtino, kad svarstytų galimybę pradėti darbą parlamente.
„Taip, jei VRK panaikins mandatą TS-LKD sąrašo nariui, būtų garbė ir didelė atsakomybė duoti priesaiką ir dirbti Seime“, – patvirtino V. Semeška.
Visgi, Seimo nario pareigas politikas pradėtų eiti tik po priesaikos davimo.
„Panaikinus Kristijono Bartoševičiaus mandatą, įgaliojimai bus perduoti Viliui Semeškai, tačiau pareigas jis pradės eiti nuo Seimo nario priesaikos dienos, tai gali būti ir neeilinio Seimo posėdžio metu, jei toks vyktų iki Seimo pavasario sesijos“, – Eltai nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Mirė popiežius emeritas Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 31 d. (dpa-ELTA). Vatikanas šeštadienį pranešė, kad sulaukęs 95-erių mirė popiežius emeritas Benediktas XVI.
Per daugelį amžių jis buvo pirmasis popiežius, atsistatydinęs iš pareigų.
„Su liūdesiu turiu pranešti, kad Benediktas XVI, popiežius emeritas, mirė šiandien 9 val. 34 min. Vatikano vienuolyne Mater Ecclesiae“, – pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni.
Nerimas dėl Benedikto XVI sveikatos kilo trečiadienį, kai popiežius Pranciškus apibūdino jį kaip „labai sergantį“ ir paragino melstis už jį.
Vokietijoje gimęs Josephas Ratzingeris popiežiumi tapo 78-erių. Benediktas XVI vadovavo Katalikų bažnyčiai mažiau nei 8 metus, pareigų dėl prastėjančios sveikatos atsisakė beveik prieš dešimtmetį.
Atsistatydinęs 2013 m. jis tapo pirmuoju savo noru pareigų atsisakiusiu popiežiumi po Grigorijaus XII 1415-aisiais.
Kaip praneša BBC, paskutiniuosius savo gyvenimo metus popiežius emeritas praleido Mater Ecclesiae vienuolyne tarp Vatikano sienų. Jo įpėdinis popiežius Pranciškus pasakojo dažnai jį lankęs.
Nors buvęs pontifikas jau kurį laiką sirgo, Šventasis Sostas teigė, kad jo būklė pablogėjo dėl vyresnio amžiaus.
Popiežius Pranciškus per paskutinę šių metų audienciją Vatikane trečiadienį paragino „sukalbėti ypatingą maldą už popiežių emeritą Benediktą“, kuris, pasak jo, labai serga.
Didžiąją Benedikto vadovavimo dalį Katalikų Bažnyčiai teko susidurti su kaltinimais, teisiniais ieškiniais ir oficialiomis ataskaitomis apie kunigų išnaudojamus vaikus.
Šių metų pradžioje buvęs popiežius pripažino, kad jam būnant Miuncheno arkivyskupu, 1977–1982 m., buvo padaryta klaidų tiriant išnaudojimo atvejus.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus išvyksta istorinio šešių dienų vizito į Kanadą ir tikimasi, kad prašys smurtą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose išgyvenusių čiabuvių atleidimo.
„Atgailos piligriminė kelionė“, kaip ją apibūdino pontifikas, vertinama kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
Popiežius Pranciškus, kaip pontifikas, savo 37-ąją tarptautinę kelionę pradės Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgyjimo ir susitaikymo kelionės“.
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 pensionatuose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą jis susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūriškai vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
Princas Andrew atsisako karinių ir labdaros pareigų. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Britų princas Andrew seksualinio išnaudojimo procese Niujorke pasiekė neteisminį susitarimą su ieškove Virginia Giuffre. Moters advokatas Davidas Boiesas antradienį apie „principinį susitarimą“ raštu informavo Niujorko federalinį teismą. Tai reiškia, kad karalienės Elžbietos II sūnui greičiausiai pavyks išvengti civilinės bylos.
Kiek princas Andrew ketina sumokėti V. Giuffre, neskelbiama. Tačiau teismo dokumente teigiama, kad 61-erių princas paaukos „reikšmingą sumą“ 38-erių V. Giuffre įsteigtai organizacijai, kuri rūpinasi seksualinio išnaudojimo aukomis.
Dokumente Andrew nepripažįsta netinkamo elgesio moters atžvilgiu – ši kaltina princą, kad jis ją seksualiai išnaudojo, kai ji dar buvo nepilnametė. Tačiau jis esą „apgailestauja“ dėl ryšių su 2019 metais mirusiu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu.
„Yra žinoma, kad J. Epsteinas daug metų pardavinėjo jaunas merginas sekso tikslais“, – sakoma dokumente. Princas pripažįsta, kad V. Giuffre „kentėjo kaip seksualinio išnaudojimo auka ir dėl nesąžiningų viešų užsipuldinėjimų“.
V. Giuffre teigia, kad 2001-aisiais, kai jai buvo 17-a, ji kelis kartus buvo seksualiai išnaudojama princo Andrew, be kita ko, prabangiame J. Epsssteino būste Niujorke. Ją tada šis esą „paskolino“ karališkosios šeimos nariui. Todėl moteris reikalauja neįvardijamo dydžio kompensacijos.
Princas Andrew visad kategoriškai neigė kaltinimus. Tačiau dėl kaltinimų ir buvusių kontaktų su J. Epsteintu jis jau 2019-aisiais atsisakė savo karališkųjų pareigų ir pasitraukė iš viešumos.
Sausį princas neteko ir karinių titulų bei labdaros pareigų.
Žeraras Depardje
Paryžius, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzų kino žvaigždė Žerardas Depardjė (Gérard Depardieu) teisinėmis priemonėmis priešinasi tyrimui dėl įtarimų išprievartavus jauną kolegę. Jis pateikė prašymą nutraukti procesą, ketvirtadienį pranešė teisėsaugos šaltiniai. Aktoriaus ir spėjamos išžaginimo aukos advokatai šios informacijos kol kas nekomentavo.
Praėjusį gruodį 24 metų aktorė Charlottė Arnould viešai pareiškė pateikusi ieškinį G. Depardieu dėl išprievartavimo. „Mane 2018 metų rugpjūtį išprievartavo Gérard‘as Depardieu, – rašė ji tviteryje. – Toliau tylėti, reikštų pasilaidoti gyvai“. G. Depardieu kaltinimus neigia.
Jauna aktorė ir šokėja kaltina 73-ejų G. Depardieu 2018 metų rugpjūtį jo bute Paryžiuje ją dukart seksualiai išnaudojus. Dar tą patį mėnesį ji kreipėsi į teismą, tačiau tyrimas 2019 metų birželį buvo nutrauktas. Rugpjūtį A. Arnould dar kartą pateikė ieškinį. Tada tyrimas buvo perduotas ikiteisminio tyrimo teisėjui. G. Depardieu jau apklaustas.
Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytauto Visocko) nuotr.
Rusijos teismas trečiadienį paskelbė nuosprendį Gulago istoriko Jurijaus Dmitrijevo prieštaringai vertinamoje seksualinio išnaudojimo byloje, teismas skyrė jam kalėti daugiau kaip trejus metus.
Istorikas J. Dmitrijevas, vadovaujantis žinomos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ skyriui Karelijoje, dešimtmečius ieškojo ir kasinėjo masines kapavietes, kuriose palaidotos sovietų režimo aukos.
„Memorial“ teigimu, baudžiamasis istoriko persekiojimas yra didėjančio susidorojimo su disidentais dalis. Kaip teigia organizacija, istoriko teismo procesas vyko už uždarų durų.
J. Dmitrijevo advokatas Viktoras Anufrijevas reporteriams sakė, kad teisėjas pripažino jo klientą kaltu dėl seksualinės prievartos prieš įdukrą ir nuteisė jį kalėti trejus metus ir šešis mėnesius griežto režimo kolonijoje.
Advokato teigimu, jis dar negavo raštiško verdikto ir teigė, kad įmanoma, jog įskaičius kardomojo kalinimo laiką, J. Dmitrijevas išeis į laisvę jau rugsėjį.
64 metų istorikui iš pradžių grėsė iki 15 metų nelaisvės. J. Dmitrijevas pirmiausiai buvo sulaikytas 2016 metais dėl kaltinimų, susijusių su vaikų pornografija, bet 2018 metais buvo išteisintas, o netrukus vėl sulaikytas dėl kaltinimų seksualine prievarta.
„Nėra abejonių, kad J. Dmitrijevas nekaltas. Tiesa apie praeitį neatitinka valstybės istorinio naratyvo“, – teigė „Memorial“.
Ar įstengs TS-LKD peržengti priešiškumo tiems rinkėjams, kurie susirūpinę Garliavos mergaitės likimu, barjerą.
Iš pradžių priešiškumo nebuvo
Pasiremsiu TV3.lt skelbtu Jūratės Vaižgauskaitės straipsniu (2019.11.11) “ Garliavos istorijos aidai: kaip politikai kilo, krito, gynė ir išsižadėjo”, atkreipdamas dėmesį tik į TS-LKD pozicijos kaitą šioje istorijoje. Aš pats įdėmiai stebiu šią istoriją ir laikau straipsnyje pateikiamus faktus patikimais.
TS-LKD partijos patriarchas Vytautas Landsbergis nevengė pareikšti savo nuomonę apie Garliavos įvykius, N. Venckienės dukterėčios paėmimą iš tetos ar teismų darbą. Daug kas prisimena V. Landsbergio kvietimą žmonėms „nestovėti po medžiu“. Jis ragino partiją nenusisukti nuo to, kas vyksta Garliavoje.
Šviežiai komentuodamas įvykius, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra 2012 metų gegužės 17 dieną buvo perduota motinai, žiniasklaidoje jis tikino, kad jo pozicija yra gana aiški. „Pozicija ir negali būti kitokia, tik vienašališka. Kitas atvejis būtų nusiplauti rankas ir nematyti, kas vyksta. Aš nemanau pasiduoti bandymams užčiaupti burną ir nepareikšti savo nuomonės“, – “Lietuvos Rytui” sakė politikas.
2012 metų pavasarį vykusiame konservatorių partijos suvažiavime V. Landsbergis ragino bendražygius atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Garliavoje, užsiminė apie, jo manymu, abejotiną teisėsaugos darbą, pedofilijos bylos tyrimo „blokavimą“.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012 metų gruodžio mėnesį duotame interviu portalui bernardinai.lt V. Landsbergis sakė: „Aš manau, kad vis dėlto mes, Tėvynės sąjunga, stovėjome kažkokioje atsargioje pozicijoje, kuri galėjo būti ne tokia atsargi.
Kada atsirado priešiškumas
Bet galbūt galima už tą atsargumą atleisti, minėtame interviu tęsė V. Landsbergis. Elgėmės taip, kad neateitų dar blogesni. Aiškiai buvo galima spėti ir tai pasitvirtino – jie darys viską, kad Neringa Venckienė kurtų partiją. Šitame kambaryje sakiau jai: ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite. Atrodė, kad suprato. Bet ji turėjo kitus nuolatinius patarėjus, kurių, matyt, klausė ir kurie, matyt, jai sakė: taip visa Lietuva pakilusi, eisime ir visus nušluosime… Gal patikėjo moteriškė? Ji nėra didelio proto, atleiskite man. Jai pradėjo pūsti miglas, kad ji gali būti prezidente, kad ji tokį palaikymą turi“, – apie N. Venckienę ir konservatorių partijos poziciją Garliavos klausimu tuomet kalbėjo V. Landsbergis.
Taip ir įvyko. Atsirado “Drąsos kelias” su jo idėjine lydere N. Venckiene. Partija įregistruota 2012 m. kovą, o spalį įvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. “Drąsos kelias” jame gavo 7 vietas, TS-LKD – 30.
2013 metais pavasarį V. Landsbergis reziumavo santykius su N. Venckiene. Kai pradėjo aiškėti ta sudėtinga ir daug žmonių jaudinanti byla dėl mergaitės buvimo vienuose ar kituose namuose, kad ją galima „išimti“ kaip daiktą pagal antstolio specialiai sudarytus įgaliojimus ir su visa kariuomene, tai man atrodo, kad čia yra kažkas ne taip. <…> O jeigu man tai kelia klausimų ir kai kas nepatinka, ir aš apie tai pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N. Venckienės partiją“, – tuomet aiškino politikas.
Suprantamas TS-LKD priešiškumas “Drąsos keliui”, Seimo rinkimuose galimai atitraukusiam dalį konservatorių rinkėjų kitų partijų naudai arba iš viso nenuėjusių balsuoti.
Artėja eiliniai Seimo rinkimai.
V. Landsbergio pranašystė “ponia, tik nepasiduokite, nesteikite partijos, jus sumurkdys, paliks sumenkintą, politikuojančią. Jūs ir mergaitės neapginsite, ir pati nieko nelaimėsite” išsipildė. Galima tik spėlioti, kokia būtų buvusi TS-LKD pozicija aiškinantis tiesą galimos pedofilijos, žmogžudysčių, smurto prieš mergaitę istorijoje, jei “Drąsos kelias” nebūtų įkurtas, bet manyčiau, kad teigiama.
Artėjant Seimo rinkimams Garliavos įvykių atžvilgiu aktyvūs rinkėjai pasiskirstę į tris grupes.
Spėju, didžiausią grupę sudaro abejingieji.
Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Kita grupė įsitikinusi, kad pedofilija buvo, ją dengia teisėtvarka ir teisėsauga, mergaitė pagrobta, panaudojant prieš ją smurtą, ir ji arba negyva, arba psichiatrinėje po tokių psichinių traumų, arba, geriausiu atveju, slepiama svetimoje šalyje, nežinia kokiose sąlygose.
Trečioji grupė įsitikinusi, kad viskas vyksta pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas – įrodyta, kad žmogžudystės ir nelaimingi atsitikimai niekaip su pedofilija nesusiję, nes pedofilijos nebuvo, o mergaitę saugo įstatymai, ji yra saugi.
Sprendžiant iš komentarų socialiniuose tinkluose, komentarų po straipsniais portaluose antrosios grupės šalininkų kur kas daugiau, negu trečiosios, arba bent jau jie žymiai aktyvesni.
Jei TS-LKD atsieti nuo rinkėjų, tai ji, bent formaliai, priklauso trečiajai grupei. Tai patvirtina ir pranešimas, kad vaikų psichiatras Linas Slušnys kandidatuos į Seimą TS-LKD sąraše. Šis vaikų psichiatras mergaitės smurtinį (mano nuomonė) atėmimo iš globėjos aktą pavadino teisiškai nesmurtiniu. Po to mergaitės likimu, kiek žinau, nesidomėjo.
Atlaidumas ir gailestingumas
Bet Deimante Stankūnaite susidomėjo Jungtinių Tautų specialus komitetas, įtraukęs ją į dingusių be žinios sąrašą, paaiškinant:
“Ataskaitiniu laikotarpiu buvo paduotas prašymas dėl neatidėliotinų veiksmų Deimantės Stankūnaitės atžvilgiu, seksualinio išnaudojimo aukos, įtariama, su tyliu motinos sutikimu ir dalyvaujant valstybės institucijoms, kuri dingo, sulaukusi 8 metų (skubių veiksmų prašymas Nr. 569/2019). Atsakyme valstybė narė informavo komitetą, kad Deimantė buvo surasta ir šiuo metu saugoma įstatymų. Nepaisant to, atstovas paprašė valstybės, šios Konvencijos Šalies, patvirtinti tikslią Deimantės buvimo vietą ir leisti susisiekti su ja. Kitas pranešimas bus išsiųstas valstybei, šios Konvencijos šaliai.”
Neringa Venckienė atvežama į teismą. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
During the reporting period, a request for urgent action was registered on behalf of Deimantė Stankūnaitė (urgent action request No 569/2019) a victim of sexual exploitation allegedly committed with the mother’s acquiescence and the involvement of State authorities, who disappeared at the age of 8. In its reply, the State party informed the Committee that Deimantė had been found and was currently under the protection of the law. Nevertheless, the representative requested the State party to confirm Deimantė’s exact whereabouts and allow contact with her. A follow-up note will be sent to the State party (iš oficialaus JT tinklalapio).
Viskas paprasta ir aišku, prašytojas nori įsitikinti, kad Deimantė gyva, ir sužinoti, kaip ji gyvena. Matyt, pagal tarptautines konvencijas tai – šventa prašytojo teisė, kurią, jei Deimantė gyva, yra visiškai nesunku įgyvendinti.
Dvi iš šešių krikščioniškų dorybių – atlaidumas ir gailestingumas. Jas labai naudinga žinoti einant į rinkimus su viešais pareiškimais. Taip pat, ir savų klaidų pripažinimas, pavyzdžiui, TS-LKD kandidatui į Seimą viešai pripažinus kažkada klydus, o dabar pakeitus nuomonę.
Be to, tylėjimas reiškia sutikimą. Negi TS-LKD sutinka, kad galimai valdančiąją partiją, pagrindinį jos konkurentą, į Seimo rinkimus vesiantis lyderis Garliavos istorijoje – be nuodėmės? Net po to, kai aštuonerius metus slėptas video įrašas, padarytas 2012 m. gegužės 17 d. namo viduje Garliavoje, neseniai buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms valstybės institucijoms?
Jūsų portalas buvo paskelbęs Gintaro Visocko publikaciją „Pats blogiausias variantas“, kurioje svarstoma, kodėl Amerikai buvusios teisėjos Neringos Venckienės nederėtų deportuoti į Lietuvą (https://slaptai.lt/gintaras-visockas-pats-blogiausias-variantas/). Vadinasi, ši tema jus domina. Tad atkreipiu dėmesį, kad į Vašingtoną šių metų balandžio mėnesį buvo išsiųstas sensacingas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus laiškas. Mano supratimu, vertėtų jį paskelbti. Tas laiškas nėra slaptas. Jo kopijas galima rasti viešojoje erdvėje.
Juolab laiško autentiškumą patvirtina pats Algimantas Matulevičius. Buvęs parlamentaras neneigia ir to, kad laiškas tikrai buvo išsiųstas į JAV šių metų balandžio mėnesį.
Saulius Kizelavičius
XXX
JAV institucijoms – ALGIMANTO MATULEVIČIAUS liudijimas dėl NERINGOS VENCKIENĖS
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Šią kraupią visą Lietuvos valstybę supurčiusią istoriją dauguma prisimena kaip košmarą. Man asmeniškai teko su šia istorija susidurti pačioje jos pradžioje. Ne kartą teko bendrauti su jau nebegyvu Andriumi Ūsu, kuris neslėpė savo asmeninių, ne viešų kontaktų su Lietuvos specialiųjų tarnybų pareigūnais. Andrius Ūsas visuomenei nelogiškai aiškino, kaip jis būdamas tik visuomeniniu, buvusio LR Seimo pirmininko Viktoro Muntiano padėjėju lankėsi, lyg tai tirdamas Laimutės Stankūnaitės skundą, pas ją ir jos dukrą (Neringos Venckienės dukterėčią) namuose. Taip pat, lyg tai atsitiktinai, net tapo tos mergaitės krikštatėviu.
Būtent A.Ūsas man parodė vaizdajuostę, kurioje mergaitė pasakoja apie jos seksualinį išnaudojimą. Be to, pateikė psichiatrų išvadas apie mergaitės psichinę būklę. Jis tai darė todėl, kad įtikintų mane jį ginti lyg tai nuo jį persekiojančios N.Venckienės. Tačiau tai, ką aš pamačiau ir perskaičiau, man padarė atvirkštinį įspūdį. Psichiatrų vertinimu, Neringos Venckienės dukterėčia Deimantė Kedytė, liudijanti apie pedofilijos faktą, buvo sveika ir adekvati, bei nepasiduodanti svetimai įtaigai. O A.Ūso paaiškinimai migloti ir nelogiški. Visų pirma visuomeniniai Seimo narių padėjėjai neužsiima piliečių skundų tyrimu ir net neturi tam įgaliojimų. Be to, nėra praktikos vaikščioti po besiskundžiančiųjų namus.
Išvada – pono A.Ūso lankymasis pas L.Stakūnaitę buvo tik asmeninis jo reikalas. O siekis pasinaudoti politiko visuomeninėmis pareigomis tik nevykęs, nesąžiningas bandymas tam lankymuisi suteikti oficialumo statusą. Man teko daug bendrauti su Neringa Venckiene ir jos globotine Deimante Kedyte. Aš esu pilnai įsitikinęs, kad jos globėja ir teta Neringa Venckienė neturėjo jokių galimybių ją išmokyti kalbėti netiesą apie jos seksualinį išnaudojimą. Remdamasis savo gyvenimo ir veiklos patirtimi buvau ir esu įsitikinęs, kad N.Venckienės dukterėčią Deimantę buvo bent bandoma seksualiai išnaudoti. Šis faktas nėra viešai ir argumentuotai paneigtas. Nepaneigta faktų kalba, nes nebuvo išsamaus ir nešališko šios baisios galimos prievartos prieš mažametę tyrimo.
Ilgus metus dirbdamas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, saugumo pakomitečio, o vėliau ir komiteto pirmininko pareigose, esu gavęs įvairios informacijos apie gan platų pedofilų tinklą, veikusį ir veikiantį Lietuvoje ir Baltijos regione. Po 2000 metų Latvijos parlamentas kartu su Latvijos teisėsauga dėl šios problemos vykdė plataus masto tyrimą ir demaskavo keletą aukšto rango pareigūnų – pedofilų. Latvių teisėsauga viešai prabilo apie sąsajas su Lietuva. Trumpai tariant, tarptautinės pedofilijos pėdsakai šioje vadinamoje Garliavos istorijoje yra gan ryškūs. O svarbiausia – niekas jų nepaneigė, nes rimtai ir netyrė. Opriori iš teisėsaugos institucijų ir dalies žiniasklaidos buvo suformuota nuomonė, kad jos nebuvo. Ne spontaniškai, o gerai surežisuotai buvo vedama didžiulė šmeižto kompanija prieš tuos, kurie tiesiog reikalavo ramaus, nešališko, objektyvaus tyrimo.
Deja, skaidraus ir objektyvaus tyrimo nebuvo. Teisėsaugos abejingumas privedė prie tragedijos ir žmonių aukų. Jau žuvus L.Stankūnaitės seseriai ir vėliau A.Ūsui bei D.Kedžiui vėl gi buvo blaškomasi ir keliamos nepamatuotos versijos viešumoje. O teisėjo Furmanavičiaus nužudymas supainiotas su visiškai atskira istorija. Lietuvos prokurorai viešai kaltino vieni kitus neobjektyvumu. Nebuvo atsakyta į, atrodytų, keistas detales šiose bylose, pvz., kam teisėjas Furmanavičius turėjo net 11 mobiliūjų telefonų su atskirais numeriais, kodėl jo telefoninių pokalbių išklotinė buvo išimta iš bylos? Kodėl taip pat iš A.Ūso bylos buvo išimta pokalbių išklotinė ir melo detektoriaus parodymai. Kodėl iš pradžių vienas prokuroras surašė vieną kaltinamąją išvadą, o teismą pasiekė jau kito prokuroro surašyta išvada.
O baisiausia ir labiausia įtartina šioje istorijoje yra tas faktas, kad prieš mažą vaiką buvo įvykdyta „karinė operacija“, taip tik ir tegalima įvardyti, kai 250 policijos pareigūnų prievarta, prieš Neringos Venckienės globotinės valią, paėmė ją iš globėjos tėvų namų. Neringa Venckienė globėja tapo teismo sprendimu. O globėjos teisės iš Neringos Venkienės buvo atimtos, tik jau viešai prabilus apie galimą jos globotinės Deimantės seksualinį išnaudojimą. Būtent po šio įvykio prasidėjo metodiškas jau dešimtmetį trunkantis teisėsaugos institucijų susidorojimas su visais, kas išdrįso turėti savo nuomonę, ne tokią, kurią isteriškai iki šiol bruka šališka žiniasklaida.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna, kada praėjus keletui metų po Stankūnaitės sesers ir teisėjo Furmanavičiaus žūties atsirado labai abejotinos reputacijos liudininkas. Visų pirma, tas liudininkas nežinia ką darė ir kur buvo tuos kelis metus. Antra, jis buvo padaręs nusikaltimą. Trečia, jis buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo giminaitis. Jo liudijimas buvo panaudotas be jokių abejonių, pasodinant į kalėjimą aklą ir nekaltą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris lyg tai padėjo Neringos Venckienės broliui D.Kedžiui vykdyti nužudymus. Ar galima tikėti tokia baltais siūlais susiūta teisėsauga? Man teko viename iš daugybės su Garliavos istorija susijusiame teisme būti liudininku. Net apstulbau perskaitęs prokuroro kaltinimą Neringos tetai, Audronei Skučienei rengiant valstybinį perversmą…??? Kaip anglai sako…komentarai nereikalingi. Argi tai nešališka teisėsauga?
Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.
Iki dabar neištirtos objektyviai D.Kedžio ir A.Ūso žūtys. Tai, kas viešai skelbiama, gali sukelti tik šypseną. Ir šiame neteisiniame fone sukurpiama net 12 punktų kaltinimas N.Venckienei. Sutinku, kad Neringai nereikėjo eiti į politika, tai ne jos sfera. Kai kas tai gerai suprato ir pasinaudojo šia žiauria situacija. Kelias į politiką buvo Neringos Venckienės klaida. Ji pasidavė įkalbama. Todėl ji tapo labiausiai sistemiškai persekiojamu žmogumi visoje Lietuvoje. Visiškai akivaizdu, kad dabar su ja norima susidoroti neteisingomis teisinėmis priemonėmis. Neringai Venckienei jokiu būdu negalima jos grąžinti į Lietuvą. Mūsų šalies teisinė sistema labai serga, joje vyrauja korupcija ir valdžia, bei pinigus valdančiųjų baimė. Per visus 28 atkurtos Nepriklausomybės metus nė vienas aukštesnio rango teisėsaugos pareigūnas, o ypač teisėjas, nebuvo nuteistas. Ką – Lietuvoje teisėjai švaresni nei JAV? Jėgos, kurios sugebėjo peorientuoti pradžioje N.Venckienei ir jos dukterėčiai Deimantei palankią visuomenės nuomonę diametraliai priešinga linkme, yra suinteresuotos ją galutinai užtildyti. Tai matomai reikia ne tiek dėl pačios N.Venckienės, nes ji jau nebekalba, o kaip pavyzdžio įgąsdinant kitus, kurie vis dar bando ieškoti teisingumo. Reikia pavyzdžio esamoms ar būsimoms aukoms, kad žinotų kas jų laukia, jei prabils.
Tik nešališkas ir objektyvus JAV teismas gali priimti vienintelį teisingą ir teisėtą sprendimą. Neleisti Neringos Venckienės ekstradikcijos, nes Lietuvos valstybė nesugebės užtikrinti jos saugumo ir objektyvaus, nešališko teismo. Kaip ir dabar Lietuva nežino, ar mergaitė Deimantė gyva ir kur ji. Nuo ko ją slepia. Ir nuo ko slepia L.Stankūnaitę, jeigu lyg tai oficialus žudikas D.Kedys negyvas. Juk jeigu taip – tai jai niekas negresia? Štai problemos esmė.
Apie Algimantą Matulevičių:
Ekonomikos mokslų daktaras Algimantas Matulevičius
Lietuvos vyriausybės ministras (1992-1993 m.m.)
LR Seimo narys, NSGK pirmininkas (2000 -2008 m.m)
Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjas (1989 m.) ,
Prezidentas(1990-1993m.m.) – dabar Garbės Prezidentas
Skaidraus verslo instituto vadovas (2014 m. – dabar).
Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Marijampolės apskrities gyventojas kaltinamas dviejų savo mažamečių dukterų tvirkinimu.
Apie galimą mažamečių tvirkinimą teisėsaugos pareigūnams šiemet vasarį pranešė šią šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Jai vieno apsilankymo metu apie tai pasipasakojo pačios mergaitės.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis iš pradžių buvo dviem paroms sulaikytas, o vėliau prokurorės prašymu teismas jį įpareigojo gyventi skyrium nuo šeimos, nesiartinti prie nukentėjusiomis pripažintų dukterų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, o jam vadovavo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tėvas savo mažametes dukras galimai tvirkino ne vieną kartą. Įtariama, kad vyras joms yra siūlęs atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus, jų akivaizdoje vaikščiojęs nuogas, dažnai joms girdint ir matant žiūrėdavęs pornografinio pobūdžio filmus. Į pačių dukterų bei žmonos pastabas ir reikalavimus liautis nederamai elgtis, jis nekreipdavęs dėmesio.
Pasak prokurorės G. Meškauskienės, mergaičių mama dėl socialinių įgūdžių stokos pati nesiėmė iniciatyvos kreiptis pagalbos į teisėsaugą dėl galimai nusikalstamo sutuoktinio elgesio. Vis dėlto, į namus atvykus socialinei darbuotojai, ji paragino mergaites papasakoti, kas vyksta namuose.
„Pats kaltinamasis savo kaltę neigia ir tvirtina, kad nieko blogo dukterų atžvilgiu nedarė“, – sakė prokurorė G. Meškauskienė. Prokurorės teigimu, vyras anksčiau yra teistas, taip pat – ir dėl smurto prieš žmoną bei vieną iš dukterų.
Už mažamečio asmens tvirkinimą LR baudžiamasis kodeksas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl Vilijampolės socialinės globos namuose galimai seksualiai išnaudotų neįgalių globotinių, atsižvelgdamas į gautus pirminius duomenis, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo.
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar globos namų darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas ir ar padarė viską, kad apsaugotų globotinius nuo seksualinės prievartos.
Kauno apygardos prokuratūroje dėl šio rezonansą visuomenėje sukėlusio tyrimo buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo minėtam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Kiuršinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintautas Žukauskas.
Kauno AVPK sausio 30 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo jo kodekso 150 str. 4 d. dėl mažamečio seksualinio prievartavimo. Tyrimas buvo pradėtas gavus Vilijampolės socialinės globos namų direktorės raštą, kad vienas globotinis, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, lytiškai santykiauja su kitais globos namų auklėtiniais.
Įtariama, kad šio paauglio seksualinės prievartos aukomis galėjo tapti 4 mažamečiai, 4 nepilnamečiai ir vienas pilnametis šių globos namų auklėtiniai. Visi jie apklausti ir pripažinti nukentėjusiaisiais.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo sudarytos specialios prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupės, intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įtariamajam, 17-mečiui šių globos namų auklėtiniui, pareikšti įtarimai dėl 4 seksualinio prievartavimo epizodų. Vakar Kauno apylinkės teismas skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Vidaus reikalų ministerijos kancleris Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorės Lietuvoje pavaduotoju Martyn Cushing ir Sunkių nusikaltimų tarnybos ryšių karininku Varšuvoje David Magnus aptarė tolesnio abiejų šalių bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis plėtojimo galimybes.
„Jungtinė Karalystė yra vienas svarbiausių Lietuvos partnerių kovojant su šiuolaikine vergove, nes būtent į Jungtinę Karalystę patenka daugiausiai prekybos žmonėmis aukų iš Lietuvos. Prekyba žmonėmis yra kompleksinė problema, kuri reikalauja kompleksinių sprendimų ir visų suinteresuotų institucijų, organizacijų ir tarptautinių partnerių sutelktų pastangų“, – pažymėjo A. Stončaitis.
Pasak ministerijos kanclerio, Lietuva kovai su prekyba žmonėmis skiria ypatingą dėmesį. Šios problemos sprendimas pakeltas į kokybiškai naują lygmenį – sustiprintas kovos su prekyba žmonėmis koordinavimas, siekiant kuo geriau išnaudoti ir suderinti visų atsakingų institucijų ir socialinių partnerių turimas galimybes bei vykdomas priemones, patvirtintas Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planas, skirtas Lietuvos institucijų, įstaigų ir organizacijų kovos su prekyba žmonėmis veiklai koordinuoti.
Pasak JK atstovų, jų šalies Vyriausybė prekybos žmonėmis problemai taip pat skiria didelį dėmesį. 2014 m. patvirtinta JK Moderniosios vergovės strategija, 2015 m. priimtas Moderniosios vergovės įstatymas, paskirtas Nepriklausomas kovos su vergove komisaras bei patvirtintas komisaro strateginis planas 2015–2017 m. Taip pat numatyta imtis aktyvių bendrų veiksmų su pagrindinėmis prekybos žmonėmis kilmės valstybėmis, tarp kurių minimos ES šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Vengrija.
Vidaus reikalų ministerijoje vykusio susitikimo metu buvo aptartos glaudesnio Lietuvos ir JK bendradarbiavimo galimybės, įskaitant keitimąsi informacija ir patirtimi tarp atsakingų institucijų ir įstaigų, įrodymų surinkimą ikiteisminiuose tyrimuose, bendrų kovos su prekyba žmonėmis priemonių vykdymą.
2017 m. planuojama keletas abiejų valstybių atsakingų atstovų susitikimų kovos su prekyba žmonėmis klausimais. Artimiausias susitikimas planuojamas š. m. kovo mėn. Varšuvoje. Jo metu Lietuvos, Lenkijos ir JK atstovai aptars tolesnio bendradarbiavimo plėtojimo galimybes.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis susitiko su JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovu Ryan Campbell.
Šio susitikimo metu buvo aptarti šių metų birželio 30 d. paskelbti JAV Valstybės departamento rengiamos Prekybos žmonėmis ataskaitos rezultatai. Tokią ataskaitą šis departamentas rengia jau šešioliktus metus iš eilės.
Iš anglų kalbos išvertus – gerai, puiku arba šaunu.
Atvykęs į Generalinę prokuratūrą Ryan Campbell informavo, kad Lietuva šių metų ataskaitoje pateko į geriausiai vertinamų šalių grupę.
Šių metų Prekybos žmonėmis ataskaitoje pažymima, jog per metus Lietuva padarė ženklią pažangą net keliose labai svarbiose srityse: patraukiant prekeivius žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn, apsaugant aukas, taip pat vykdant prevencinę veiklą.
R. Campbell teigimu, neabejotina, kad Lietuvos prokuratūros indėlis pasiekiant šį rezultatą yra labai reikšmingas ir sveikintinas.
Tiek aptariant praėjusių metų rezultatus, tiek rekomendacijas Lietuvai dėl tolesnio prekybos žmonėmis stabdymo, buvo akcentuota, kad itin naudingas yra šioje srityje dirbančių specialistų, tyrėjų, teisėjų, prokurorų bendradarbiavimas, kurio metu įvairių šalių profesionalai dalijasi sukaupta patirtimi, gerąja praktika, sužino apie veiksmingus teisinio reglamentavimo aspektus kitose valstybėse.
Susitikime dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška vieną po kito minėjo konkrečius pavyzdžius, kai tokio pobūdžio tarptautiniuose mokymuose įgytos žinios buvo sėkmingai pritaikytos renkant įrodymus Lietuvoje vykstančiuose ikiteisminiuose tyrimuose ar perkeltos į atitinkamas rekomendacijas mūsų šalies tyrėjams ir prokurorams.
Susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad 21 amžiuje vykstanti prekyba žmonėmis perima moderniausias šio amžiaus technologijas, įgyja vis naujas išraiškas bei formas, tačiau į šią šiuolaikinę vergiją patenkančių žmonių, tarp kurių labai didelė vaikų dalis, tiek fizinės, tiek psichologinės kančios išlieka tokios pat nesuvokiamai baisios, kaip ir prieš kelis šimtmečius, todėl visų valstybių pastangos stabdyti šį nusikalstamą reiškinį turi tik didėti, siekiant veikti greitai, koordinuotai ir vieningai.
Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra.
Panevėžio apygardos teisme nuosprendžius išgirdo du mažametes mergaites seksualiai išnaudoję Aukštaitijos gyventojai. Teismas pripažino pagrįstais Panevėžio apygardos prokuratūros pateiktus kaltinimus dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų 55 metų vyrui ir 19-mečiui jaunuoliui.
Pusamžis vyriškis nuteistas dėl mažametės podukros seksualinio prievartavimo ir žaginimo. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitę seksualiai išnaudoti jis pradėjo, kai šiai buvo vos 11 metų. Nusikalstamos veikos prieš mažametę tęsėsi maždaug trejus metus.
