Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
Tarp dokumentų, kurie rasti kratų „Wagner“ grupės būstinėje Sankt Peterburge metu, buvo medžiagos, turinčios informacinės atakos prieš Lietuvą pėdsaką, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Per kratas, kurias Rusijos teisėsauga savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde. Tarp dokumentų buvo ir pasas, išduotas Jevgenijaus Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti“, – trečiadienį pranešta departamento „Facebook“ paskyroje.
VSD primena, kad prieš trejus metus J. Prigožino vardas buvo panaudotas prieš Lietuvą nukreiptoje melagienoje su vienu tikru faktu – 2020 m. pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
„Tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos Federacijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui tuomet labai artimas oligarchas. J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 m. birželio 1 diena“, – skelbia VSD.
Kaip rašyta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos. 2020 m. vasario 26 d. reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 d. traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui. Kaukės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo metu Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas užimančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje. Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą.
„Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų. Apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis: J. Prigožinas neva susitiko ne tik su įtakingais valstybės tarnautojais, bet ir su Lietuvos verslo įmonių vadovais“, – aiškino VSD.
Iš tiesų, tvirtina departamentas, J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minėtu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. VSD mano, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir jų gebėjimu užtikrinti tarptautinių ribojamų priemonių įgyvendinimą.
Trys kaukės. Slaptai.lt foto
„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, informacinis išpuolis nebuvo sėkmingas, melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, jis nesukėlė rezonanso nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – patikino VSD.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, dokumentas, rastas „Wagner“ būstinėje, patvirtina, kad šią informacinę ataką vykdė J.Prigožino kontroliuojami subjektai, neatmestina – drauge su Rusijos režimo slaptosiomis tarnybomis.
VSD stebi ir vertina potencialius saugumo situacijos regione pokyčius, susijusius su galimu J.Prigožino ir „Wagner“ samdinių persikėlimu į kaimyninę Baltarusiją, ir nuolat teikia aktualią informaciją sprendimų priėmėjams.
Vladimiro Putino fizionomija Politologai atsargiai vertina Europos Sąjungoje (ES) prasidėjusias diskusijas dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams ribojimo. Nors Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė nurodo, kad vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto, anot jos, siūlymo įgyvendinimas praktiškai yra sunkiai įsivaizduojamas. Politologė atkreipia dėmesį, kad sprendimą turėtų priimti visos Šengeno zonos valstybės, o konsensuso šiuo klausimu kol kas nėra.
Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius svarsto, kad tokiu sprendimu galėtų pasinaudoti pats Kremlius. Anot jo, sankcija veikiausiai sudarytų sąlygas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tik dar labiau skleisti propagandą, esą Vakarai siekia izoliuoti visą Rusiją.
M. Šešelgytė: tai labiau vertybinis praktiškai sunkiai įgyvendinamas klausimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Reaguodama į tai Čekija praėjusią savaitę nurodė, kad draudimas išduoti vizas rusams galėtų papildyti paskelbtas sankcijas Maskvai. M. Šešelgytės nuomone, nors vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto toks veiksmas sudarytų sąlygas didesniam propagandos srautui.
„Viena vertus, gali būti poveikis toks, kad Rusija yra ir taip valstybė tvirtovė, kuri visą išorinį pasaulį vaizduoja kaip puolantį ir mobilizuoja gyventojus, siekdama gintis. Tai toks veiksmas gali lemti tikrai didesnę propagandą ir išnaudojimą jos vidiniais tikslais“, – komentavo politologė.
„Bet iš kitos pusės, yra ir vertybiniai klausimai. Tuo metu, kai Ukrainoje žūsta žmonės, rusai gali laisvai keliauti po įvairias Europos valstybes ir netrukdomai džiaugtis gyvenimu“, – svarstė ji.
Visgi, nors klausimas vertybiškai svarbus, M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad sankcijos pritaikymui būtinas visų šalių pritarimas.
„Nes jei nors viena Šengeno zonos valstybė išduoda vizas, tai leidžia keliautojams keliauti ir po kitas valstybes. Todėl tai būtų daugiau moralinis valstybių, kurios nori uždrausti, ėjimas, o ne praktinis, nes praktiškai sunku tokį dalyką įgyvendinti“, – kalbėjo politologė.
Dar praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs prieš draudimą, mat, įsitikinęs jis, sankcijų veiksmingumas susilpnėtų, „jei jos būtų nukreiptos prieš visus, įskaitant nekaltus žmones. O tokių valstybių kaip Vokietija, pažymi M. Šešelgytė, gali būti ir daugiau.
Svarbus klausimas
„Vokietija nėra pats radikaliausias pavyzdys. Vengrija, Kipras taip pat gali turėti kitą nuomonę, tai kol kas konsensuso šiuo klausimu nėra“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Be to, pasirodžius raginimams sankcijas pritaikyti tik tiems Rusijos piliečiams, kurie aiškiai nepalaiko Kremliaus agresijos, M. Šešelgytė vertina taip pat atsargiai.
„Sudėtinga ir daugiau resursų reikalaujanti nei naudos atnešanti idėja. O kas bus tie kriterijai, pagal kuriuos skirstysime? Tai gali atnešti dar daugiau sąmyšio. Reikėtų papildomų patikros priemonių, tai, man atrodo, tai būtų daugiau žaidimas“, – pridūrė politologė.
K. Girnius: V. Putinas galėtų aiškinti, esą Vakarai mėgina izoliuoti visus rusus
Tuo tarpu politologas K. Girnius prasidėjusias diskusijas vertina kiek kritiškiau. Anot jo, sprendimas pritaikyti kolektyvinę bausmę visiems Rusijos gyventojams sudarytų sąlygas tik dar labiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtvirtinti savo režimą. K. Girnius pažymi, kad ši sankcija veikiausiai Kremliuje būtų traktuojama kaip Vakarų siekis sunaikinti Rusiją.
„Aš manau, kad tokia priemonė nėra tikslinga, nes tai būtų kolektyvinė bausmė ir nukentėtų rusai, kurie nepalaiko ir nepritaria karui. Reikia nepamiršti, kad Rusija yra autoritarinė valstybė. Autoritarinės valstybės piliečiai turi mažiau teisių, jie valdžios negali išrinkti, su jais nėra kalbama ir varoma propaganda. Čia yra toks akivaizdus palyginimas su Amerika. Kai buvo Irako karas, nemaža dalis inteligentijos, įtakingi laikraščiai, priėmė kaip tikrą pinigą tą propagandą ir palaikė invaziją. Tai negalime tikėtis iš rusų, kurie vis dėlto negauna informacijos ir kuriems gresia 15 metų bauda, jei tu pasisakai prieš karą. Tai, mano nuomone, nutarimas neišduoti vizų būtų perteklinis žingsnis“, – komentavo K. Grinius.
Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Rusijos oligarchams sankcijos jau yra taikomos.
„Oligarchams jau dabar yra uždrausta, o žmonės keliauja ir gydytis, ir aplankyti šeimas, ir įvairiais kitais sumetimais, kurie nėra piktybiniai. Tai čia būtų nauja geležinė siena, kadaise sovietai neišleido savo piliečių į Vakarus, o dabar Vakarai neįsileistų rusų. Manau, kad tai nebūtų naudinga mums, o tai būtų naudinga Putinui, kuris galės aiškinti, kad ES siekia izoliuoti rusus“, – sakė politologas.
Be to, K. Grinius siūlymus vizas išduoti Rusijos piliečiams, nepalaikantiems karo, taip pat vertina kritiškai, mat nustatyti šiuos asmenis, jo teigimu, beveik neįmanoma. Taip pat, anot politologo, sunku įsivaizduoti, kad visos ES šalys galėtų sprendimą palaikyti.
„Baltijos šalyse į karą žiūrima šiek tiek skirtingai. Nustebčiau, jei palaikytų Vokietija, Prancūzija, Ispanija ar Italija. O šios šalys sudaro didžiąją daugumą ES piliečių. Ir kai kurie rusai turistai keliauja ne paplūdimiuose maudytis, o kultūriniais sumetimais. Nematau, kas būtų laimėta šiuo sprendimu, ir tai tik padėtų Putinui. O nepalaikantys karo jaustųsi diskriminuojami Vakarų. Tai nebūtų naudinga ir dar reikia klausti, kiek tai tęstųsi. Jei karas baigtųsi po metų, tai ar po metų jie galėtų keliauti?“, – kėlė klausimus politologas.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Gordijaus mazgas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas Europos Sąjungos šalis uždrausti turistines vizas rusams.
Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Žvilgsnis į tolumą. Vytauto Visocko nuotr.Ežero vanduo. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu andai, kaip atrodo, ne taip jau seniai, orai subjurdavo rugpjūčio pabaigoje, primindami apie greitai stosiantį rudenį, tai dabar, nežiūrint kalendoriaus atžymų, vasara įbrenda į rudenį kaip koks Palangos tiltas į truputėlį pasišiaušusią jūrą.
Nešami laiko, kertame demarkacinę vasaros / rudens liniją beveik to nepastebėdami, – ko ne Šengeno laikas, užgimstantis paraleliai Šengeno erdvei. Galimas daiktas, kontrabanda dėl to visiškai atpinga, tampa neapsimokanti ne tik erdvėje, bet ir laike.
Kažkur staiga išgaravo besiartinančio rudens melancholija, kuri, būdavo, pjauna užstrigusi iki pašaknų kaip bepročio pjūklas, dabar – atsilaisvinusiose erdvėje įsimetęs siautėja bjauriai elegantiškas nykumos ėduonis.
Kitokia klimato ritmika primena dar ir tai, kad čia netolimoje ateityje jau gyvens išmokstantys prisitaikyti prie kitokių atmosferos aplinkybių, taigi truputėlį pakitusios jausenos ir kitaip intonuojantys žmonės. Tai nėra taip baisu, kaip, sudužus laivui, išlipti į negyvenamos salos krantą, tačiau tęstinumo perspektyvos daugiau ar mažiau miglojasi, kažkokios smulkmenos jau nebeįsipaišo į ilgai puoselėtus lūkesčius.
Atsisveikinimas su vasara. Vytauto Visocko nuotr.Valtys paežerėje. Vytauto Visocko nuotr.
Galop, žiūrint iš mūsų taško, atrodo, kad pasaulis ne tiek keičiasi, vystosi, gerėja ar blogėja, kiek savavališkai mutuoja nežinoma kryptimi.
Su nelegalių pabėgėlių srautais iš Afrikos daugėja Afrikos saulės arba, atvirkščiai, paskui Afrikoje užgimusią saulę traukia pabėgėlių vilkstinės su rakandais, vaikais ir fantastiniais tolimųjų genčių gyvūnais.
Taigi, kaip išpranašavo dar F.Nietzsche, nesustabdomai plečiasi Sacharos dykuma širdyje.
Tik paskutinės rugpjūčio nakties žvaigždė dar žiūri pro rakto skylutę į tolį, stebėdama kaip ramiai bręsta sužvėrėję kaštonai dygliuoti ant kerpėto medžio šakų prie senosios sodybos.
Tačiau galima pasakyti ir taip: keičiantis klimatui užstoja klimaksas.
Žiniasklaidoje per Sekmines šmėkštelėjo žinutė „Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas greitą kelionių laisvės ir prekių bei paslaugų judėjimo atkūrimą pavadino esminiais dalykais Europos ekonomikos atsigavimui per koronaviruso krizę. „Neatvėrus Šengeno erdvės, Europos ekonomika nesustiprės“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidai.”
Ši žinutė kol kas nesulaukė platesnių komentarų mūsų žiniasklaidoje.
Pasamprotaukime. Vyksta karas su plika akim nematomu judriu priešu. Elementarios saugojimosi nuo jo taisyklės jau žinomos: laikytis pagarbaus atstumo bendraujant su žmonėmis ar apsilenkiant su jais, stengtis neliesti paviršių viešojoje erdvėje plika ranka, sugrįžus namo nusiplauti rankas muilu (nekenkia su muilu nuplauti ir parsineštus daiktus), pasikeisti viršutinius rūbus ir avalynę, čiaudant ar kosint užsidengti burną ir nosį nors delnu, pajutus skelbiamus viruso sukeltus simptomus, nedelsiant kreiptis dėl testavimo. Žinoma, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais, patys to nežinodami, nečiaudėdami ir nekosėdami, net nieko nepajutę. Jiems pasisekė ir tiek.
Bet karas vyksta ne tik už gyvybes. Karą lydi ekonominiai ir socialiniai nustoliai. Ir pastarieji gali būti baisesni savo mastais ir pasekmėmis toms pačioms gyvybėms. Tad reikia apsispręsti, ar tam tikras žuvusių karių (o jame – visi žmonės kariai) skaičius moralės prasme leistinas vardan ekonominių ir socialinių nuostolių sušvelninimo iki to laiko, kai bus surasti efektyvūs ginklai prieš virusą, patekusį į žmogaus organizmą (vakcinos, vaistai ir t.t.).
Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Aš pritariu Liuksemburgo ministro pasiūlymui. Reikia jį nors išbandyti, viską stebint ir kontroliuojant, būnant kovinėje parengtyje, jei priešas pradėtų imti viršų. Tai jau nebūtų netikėtumo Italijoje variantas.
“Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908 O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų.
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, tarp jų – ir susijusių su laisvu judėjimu Šengeno zonoje, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas išskirtinės užuojautos. Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko (tarkime, dėl vėžio, ar dėl gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), yra tragedija mirusio, žuvusio ar nužudyto artimiesiems ir draugams.”
Ar parems mūsų valdžia Liuksemburgo užsienio reikalų ministro pasiūlymą? Tikėkimės. Jau daugelis to tikisi.
Šveicarijos rinkėjai sekmadienį balsavo referendume dėl ginklų įstatymų sugriežtinimo, kad šalies įstatymai būtų suderinti su ES teisės aktais.
Šveicarija nėra ES narė, bet šalis yra pasirašiusi Šengeno sutartį ir prisijungė prie Šengeno erdvės, kurioje nėra pasienio kontrolės. Dėl to iš Šveicarijos reikalaujama laikytis ES teisės aktų.
Nepaisant to, kad Šveicarija nuo senų laikų laikoma taikia šalimi, šalyje itin daug žmonių turi šaunamųjų ginklų. Daugiau kaip 27 proc. Šveicarijos populiacijos turi šaunamuosius ginklus, ir tai vienas didžiausių procentų Vakarų Europoje.
Po 2015 metų išpuolių Paryžiuje ir 2016 m. išpuolių Briuselyje ES sugriežtino šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles. Jei šveicarai referendume balsuos prieš, šalis gali būti pašalinta iš Šengeno erdvės.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja siųsti šalies policininkus į Bulgariją, kur jie padėtų sustiprinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienos kontrolę, praneša naujienų agentūra dpa.
Šia priemone, vykdoma pagal bendrą susitarimą su Bulgarija, bus siekiama sumažinti į Šengeno erdvę bandančių patekti migrantų skaičių.
A. Merkel taip pat nori pažaboti beviziu režimu Šengeno erdvėje piktnaudžiaujančius žmones. Vokietijos kanclerės išplatintame rašte teigiama, kad 2017 m. dešimtys tūkstančių prieglobsčio ieškotojų buvo įtraukti į informacinę ES vizų sistemą.
Sakoma, kad griežtesnės procedūros leistų žymiai sumažinti piktnaudžiavimo beviziu režimu mastą, o drauge sumažėtų ir prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje. A. Merkel planuoja, kad šios priemonės bus įgyvendintos iki rugpjūčio pabaigos.
Be to, Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra (Frontex) turėtų būti sustiprinta Graikijoje prie sienos su Makedonija ir Albanija. Vokietijos kanclerė taip pat mano, kad reikia būti pasiruošusiems padėti sustiprinti pasienio kontrolę Slovėnijoje ir Kroatijoje, jeigu tik to prireiktų.
Europos Sąjungos institucijos baigė derinti šūsnį dokumentų ir po kelerių metų derybų pagaliau atveria savo sienas Ukrainos piliečiams atvykti be vizų. Ta proga Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apsikeitė sveikinimais bei džiūgavimais. P. Porošenka net pasakė, kad taip Ukraina „galutinai įformino savo skyrybas su Rusijos imperija, ir būtent taip, filosofiškai, privalome tai suprasti“.
Ukrainos piliečiai švenčia bevzio režimo į Šengeno erdvės šalis pradžią. EPA – ELTA nuotr.
Ar politikai buvo atviri? Ar sprendimas dėl vizų panaikinimo priimtas modeliuojant kaip tai paveiks ES ir pačią Ukrainą? Eiliniai žmonės Lvovo ir Kijevo gatvėse naujieną suprato labai paprastai ir galvoja tą patį, ką galvojo dažnas lietuvis 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą: emigruosiu!
Sutvirtės Ukrainos ir ES ryšiai
Europos Sąjungos vizų panaikinimas, pirmiausia, yra politinis Kijevo laimėjimas. Ukrainos politikai džiaugiasi įrodę rinkėjams, kad gali pasiekti realaus proveržio ir naudos savo šaliai. Daug kas pačioje Ukrainoje iki šiol netikėjo, kad tai įmanoma. Kokia tai svarbi žinia, parodė paties prezidento P. Porošenko kreipimasis į žmones per nacionalinę televiziją.
Antras svarbus politinis Kijevo laimėjimas yra konkurencinė kova su Maskva. Ukrainiečių visuomenė nėra iki galo vieninga ir sunkiai nutraukia gijas su Rusija, todėl bet kokia žinia, kad Ukraina pasiekė ką nors daugiau nei Rusija yra politinė sėkmė. Žmonės pradėjo lyginti ukrainietišką pasą su rusišku, o kadangi pastarasis neatveria bevizio režimo, tai akivaizdus įrodymas kas geriau. 35 eurai, kuriuos anksčiau ukrainiečiai mokėdavo už vizą – neturtingoje valstybėje dideli pinigai.
Europos Sąjunga, suteikdama bevizį režimą, politinius argumentus įvertino kaip svarbesnius nei visus kitus. Aiškiai buvo paremtos Ukrainos reformos, europietiška šalies kryptis ir suteikta vizija, kad Ukraina ir toliau gali artėti prie Europos Sąjungos, o tai reiškia ir artėti prie vakarietiškų gyvenimo standartų, kurie labai patinka gyventojams.
Kijeve džiaugiamasi, kad sutvirtės verslo ryšiai, bus paprasčiau ukrainietiškiems gaminiams atsidurti turtingoje ES rinkoje. Tikimasi, kad padaugės investicijų iš Europos, o Ukraina galėtų tapti Europos fabriku, pakeisdama brangstančią Kiniją ir nestabilią Turkiją.
Ukrainoje Kremlius iki šiol skleisdavo daug mitų bei gandų apie Europos Sąjungą ir ypač NATO, taip siekdamas ukrainiečius atitolinti nuo suartėjimo su ES ar JAV. Ir tai veikdavo, nes užsienyje yra buvę vos 23 proc. šalies gyventojų. Gal savo akimis pamatę kaip gyvenama Vakaruose, patys ukrainiečiai labiau palaikys valstybės kursą į Vakarus?
Ukrainiečių jau gausu visoje Europoje
Nedideliame Vakarų Ukrainos miestelyje Beregove, prie sienos su Vengrija, beveik visi automobilių numeriai vengriški. Dauguma žmonių klauso vengrų radijo, gatvių užrašai taip pat vengriški, o ir gyventojai savo miestelį mielai vadina Beregszász. Šios Ukrainos dalies, kurios gyventojai daugiausiai yra vengrų kilmės, pagal Budapešto įstatymus turi teisę į dvigubą pilietybę, o tai reiškia ir į emigraciją, kuria mielai naudojasi. Kasmet maždaug po 500 vietos gyventojų atvyksta į Vengriją ir paprašo suteikti jiems pilietybę.
Bevizis režimas – didelis Ukrainos prezidento Petro Porošenkos nuopelnas. EPA – ELTA nuotr.
Be oficialios imigracijos į Vengriją, veikia ir nelegalus žmonių gabenimo tinklas, kuriame skaičiai apie migrantus gali būti kelis kartus didesni. Juodojoje rinkoje už fiktyvius dokumentus ir popierių sutvarkymą, kad žmogus yra vengrų kilmės, reikia mokėti 5–30 tūkst. eurų. Tai labai dideli pinigai Ukrainoje, todėl dažniau pasirenkamas tiesiog nelegalus sienos kirtimas. Nedidelio Vengrijos kaimo Kispalado, esančio šalia sienos su Ukraina, meras pasakoja, kad per paskutinius keletą metų jo kaimo gyventojų skaičius daugiau nei padvigubėjo, o dauguma naujųjų gyventojų (apie 800) yra iš už sienos.
Ukrainiečiai vyksta į Vengriją, Italiją, Čekiją, Estiją, Vokietiją, bet didžiausia bendruomenė iš Europos Sąjungos šalių įsikūrusi Lenkijoje. Ekspertai sako, kad migrantų iš Rytų šalyje gali būti per 1 mln. Pradžioje darbininkai atvyksta trumpam laikui, vėliau prašo ilgalaikės vizos, atsiveža šeimas, tada prašo pilietybės ir jau dingsta iš oficialiosios imigrantų statistikos. Nemaža dalis, oficialiai atvykusių į Lenkiją, neužsilieka šalyje, o traukia toliau į Vakarus. Kaip ir Vengrijoje, pastaruoju metu atvykėlių srautai didėja.
Ukrainai gresia masinė emigracija
Kol Ukraina po karo sunkiai vaduojasi iš ekonominių griuvėsių, o vidutiniškai alga siekia vos 233 eurų, Europoje džiūgaujama dėl stipraus ūkio atsigavimo. Atskiros šalys ir tarptautinės organizacijos fiksuoja vis gerėjančius gamybos, prekybos, atlyginimų ir mažėjančio nedarbo rodiklius. Susidarė Ukrainai, kaip valstybei, labai nepalanki konkurencinė aplinka ir iškyla klausimas – kaip tokiomis sąlygomis išlaikyti talentus gimtinėje. Ar kas nors rimtai apie tai galvoja Kijeve?
Lenkijos ūkio augimas irgi viršijo lūkesčius, šiemet jau pakeltas minimalus atlyginimas, pensijos, o nedarbas nukrito į 26 metus nematytas žemumas. Darbdaviai skatina vyriausybę įsileisti daugiau migrantų iš Ukrainos ir Vyriausybė tokius prašymus girdi. Čekija, kurioje nedarbo lygis dar mažesnis ir laisvų darbo vietų skaičius artėja prie 140 tūkst., darbo leidimų skaičių ukrainiečiams šiemet padidino dvigubai.
Taigi vizų panaikinimas Ukrainos piliečiams labai supaprastins darbo paieškas Vakaruose. Briuselyje teigiama, kad vizų atšaukimas nesuteiks leidimo dirbti, bet nėra abejonių, kad tai palengvins galimybę darbdaviams sutikti savo darbuotojus ir skatins emigraciją iš Ukrainos, kaip 2004 m. paskatino lietuvių emigraciją įstojimas į ES.
Ukrainoje – tikra šventė. EPA – ELTA nuotr.
Jau dabar visa Vakarų Ukraina nukabinėta skelbimais, siūlančiais darbą Lenkijoje, tas pats laikraščiuose ir internete. Daugėjant jau įsitvirtinusių ukrainiečių Lenkijoje, paskui juos atvyksta šeimos nariai, giminaičiai ir draugai. Šią tendenciją pastebėjo ir politikai. Naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Berlyne aiškindamas, kodėl nenori priimti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, sako besibaiminantis, kad iš Ukrainos į Lenkiją gali atvykti dar keli šimtai tūkstančių žmonių.
Pastaruoju metu pastebima, kad į Lenkiją pradėjo vykti jau ne tik vakarinių Ukrainos sričių gyventojai, bet ir rytinių. Kol kas tai daugiausiai pabėgėliai iš okupuoto Donbaso, kurių šalyje atsirado apie 1,7 mln. Jiems sunkiai sekasi integruotis kituose regionuose – rasti būstą ir darbą. Net 56,4 proc. negali rasti darbo, o neturėjimas darbo yra labai rimta paskata išvykti.
Vis tik didžiausias masinės emigracijos į Europos Sąjungą užtaisas yra labai prastos nuotaikos tarp gyventojų. Žmonės nepasitiki savo vyriausybe, netiki valstybe, politikais, o be to, kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, gyventi Vakaruose yra ir socialinio statuso klausimas. „Vakarai“ buvusiems sovietiniams žmonėms yra gerovės, klestėjimo, prestižo ir aukštesnės klasės sinonimas. Ukrainoje žmonės iš Vakarų yra labai gerbiami ir jiems pavydima. „Daug žmonių nori išvykti, nes nėra ateities šioje šalyje“ – sako 21 m. studentė iš Kijevo Anastasija Dorošenko. Vyraujant tokioms depresinėms nuotaikoms, net 65 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš Ukrainos, rodo sociologinė apklausa. Tai žymiai daugiau nei prieš metus. Kitos apklausos šias tendencijas patvirtina. 65 procentai – tai labai grėsmingas skaičius, o ar matyti perspektyvų, kad artimiausiu laiku tokių norinčių išvykti sumažėtų?
Ką laimės Europa ir kas gresia Ukrainai?
Ukrainai gerinti ir stiprinti ryšius su Europos Sąjunga yra gyvybiškai svarbu. Kuo greičiau ukrainietiškos prekės atras kelius eksportui į Europą, tuo geresnių ekonominių rodiklių galima tikėtis. Ne mažiau svarbu ir investicijų pritraukimas, kuriam tikrai padės bevizis režimas, tačiau kaip Kijevas spręs emigracijos problemą yra visiškai neaišku. Ar šalis bus pasiruošusi netekti 3, 5, o gal 10 milijonų gyventojų?
Europos Sąjungos valstybės pasinaudos ukrainiečių noru emigruoti. Pirmiausia, iš to išloš Rytų Europos šalys, pačios kenčiančios dėl emigracijos. Kaip rodo tyrimai, dėl kalbos barjero, artimų kultūrinių ryšių ir gero susisiekimo ukrainiečiai mielai pasirenka gyvenimui Rytų ir Vidurio Europos šalis. Tai yra galimybė centrinei Europai stabilizuoti savo gyventojų skaičių.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Kitos Europos ir pasaulio valstybės labiausiai domisi galimybe prisivilioti Ukrainos talentus, kurie galėtų sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Per dvejus metus ES ir JAV jau išviliojo apie 9 tūkst. taip pageidaujamų informacinių technologijų specialistų. Izraelis, kuris sprendžia savo demografines problemas su palestiniečių bendruomene, net atidarė specialią atstovybę Kijeve ir vilioja žydų kilmės gyventojus vykti į Pažadėtąją žemę. Tokia galimybe jau pasinaudojo 3,2 tūkst. žmonių, o skaičiuojama, kad potencialai tokių persikėlėlių galėtų būti iki 260 tūkst.
Ukrainos žmonės protestuose Maidane aiškiai pasakė, kad nori savo šalies Europoje. Briuselyje tai buvo išgirsta, bet ar iš tikrųjų Ukraina pasiruošusi konkurencijai dėl savo žmonių išlikimo savo žemėje? Niūriai nuteikia ukrainiečių studentų, kurių kasmet vis daugėja Lenkijos universitetuose, apklausos rezultatai. Tik 2,4 proc. norėtų grįžti atgal į Tėvynę.
Daugpilyje (Latvija) vyko Šengeno sausumos išorės sieną turinčių valstybių forumo susitikimas, kurio metu aptarta situacija prie ES rytų sausumos sienų, ieškant bendrų sprendimų sienų valdymo ir kovos su neteisėta migracija srityse.
„Privalome ieškoti bendrų sprendimų, nes pavienės šalių pastangos sukuria netolygumus. Jei išorės sieną sustiprina viena šalis, kontrabandos ir migracijos mastai staiga šokteli kitoje vietoje, o tai sukuria papildomus iššūkius“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Forumo šalių narių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos Rumunijos ir Norvegijos – ministrai ir kiti aukšto lygio atstovai aptaria migracijos tendencijas ir dalinasi patirtimi apie vykdomas bei planuojamas nacionalines migracijos valdymo ir sienų kontrolės priemones.
Susitikimo metu taip pat dalintasi nuomonėmis apie iššūkius ir spręstinus klausimus su kuriais susiduria kiekviena šalis, vykdydama visų asmenų, kertančių ES išorės sieną, sisteminius patikrinimus. ES mastu sisteminiai patikrinimai pradėti taikyti nuo š. m. balandžio 7 d. ir jais siekiama padidinti Šengeno erdvės saugumą terorizmo grėsmės akivaizdoje, ypač – siekiant kontroliuoti į užsienį išvykstančių ir grįžtančių, radikalizuotų užsienio kovotojų judėjimą.
Forumo susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie sustiprintų „Frontex“ agentūros įgaliojimų įgyvendinimą bei naujųjų informacinių technologijų panaudojimą sienų valdymo srityje.
2018 metais tokio formato susitikimas vyks Lietuvoje.
Informacijos šaltiis – Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM).
Seimas atmetė parlamentaro Algimanto Dumbravos parengtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas.
Šiuo įstatymo projektu buvo siekiama įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslo migrantų ūkinei-komercinei veiklai. Tam siūlyta sumažinti galiojančiame įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu reikalavimus, numatant, kad įmonėje, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, gali dirbti ne tik Lietuvos, kitos ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, bet ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. trečiųjų šalių piliečiai, o visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne 2, bet 1 Statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį.
Prieš pataisas balsavusio TS-LKD frakcijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, tokios pataisos didintų riziką piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukurtų sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengviau atvykti ir pavojingiems asmenims. Siekiant užtikrinti šalies nacionalinį saugumą, leidimai gyventi Lietuvoje turi būti išduodami remiantis nacionalinį saugumą atitinkančiais kriterijais.
„Pigios darbo jėgos importas – tai lengviausias kelias. Tačiau šiuo keliu nuėjusios kai kurios Vakarų Europos šalys šiandien susiduria su rimtomis socialinėmis ir kultūrinėmis takoskyromis šių valstybių viduje, kyla socialinės įtampos. Turime rimtai apmąstyti savo nacionalinę migracijos politiką“, – teigia L. Kasčiūnas.
Ieškant darbo jėgos verslui reikėtų galvoti apie savo valstybės piliečius, gyvenančius ne tik Lietuvos regionuose, kur nedarbas kai kur du kartus didesnis nei didmiesčiuose, bet ir svetur. Privaloma skatinti lietuvius sugrįžti, kurti šeimas ir dirbti čia – Lietuvoje“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.
Seimo nario Audroniaus Ažubalio teigimu, daugelis Europos valstybių kelia nemažus reikalavimus užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tam, kad užsieniečio vykdoma veikla atitiktų valstybės interesus – būtų kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai. Seimo atmestos pataisos tą iš esmės neigia ir siūlė vartų atvėrimą verslo migrantams iš trečiųjų šalių.
Šeima tvirta ne tada, kai gerai. Kai visi drybso sekmadienį krėsluose prie baseinėlio su kokteiliais. Kas ko vertas sužinai atėjus išbandymams. Kai kyla tikra grėsmė visiems ir kiekvienam.
Jei vieningai prieš pavojus, mūru už kitą, negaila paaukoti dalį savo patogumų – tai šeima. Jei riejasi ir kaltina, jei nusispjaut vienas ant kito ir to, kas bus, jei tik pykšt pykšt durys ir užsidaro savo kambariuose – šeimos nėra. Tik laiko klausimas, kada subyrės.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Amsterdame, kuriame bus aptariami kovos su terorizmu, migracijos krizės suvaldymo bei ES išorės sienų apsaugos stiprinimo klausimai.
Tai pirmas neformalus ES vidaus reikalų ministrų susitikimas Nyderlandams nuo šių metų sausio 1 d. perėmus pirmininkavimą ES Tarybai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 17 d. išvyksta į Briuselį, kur Europos Vadovų Taryboje aptars papildomas priemones migracijos krizei suvaldyti, tarp jų ir Europos pasienio bei pakrančių apsaugos tarnybos kūrimą. Šalių vadovai taip pat svarstys, kaip sustiprinti ES energetinę sąjungą, aptars Jungtinės Karalystės siūlomas Europos Sąjungos reformas.
Siekiant pagerinti ES išorės sienų apsaugą, šalių lyderiai įvertins Europos Komisijos pasiūlymą įkurti Europos pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybą. Ši tarnyba prisidėtų prie migracijos srautų kontroliavimo, padėtų šalims narėms geriau apsaugoti Bendrijos išorės sienas ir Šengeno erdvę.
Briuselyje susitikę Europos Sąjungos (ES) šalių vidaus reikalų ministrai svarstė tolesnius veiksmus kovos su terorizmu, migracijos krizės valdymo ir Šengeno erdvės funkcionavimo srityse.
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio metu ministrai patvirtino kompromisinį ES Keleivio duomenų įrašų (PNR) direktyvos tekstą, dėl kurio po kelerių metų derybų pagaliau pavyko pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu.
Kraupūs teroro išpuoliai Paryžiuje visiems europiečiams, tarp jų ir mums, iškėlė kiaurai persmelkiančią dilemą. Kaip reaguoti? Reakcijos būdų spektras platus ir visi siūlo skirtingus.
Politinės kairės atstovai šneka, kad turėtume dar labiau atverti savo sienas ir kultūrą, sudaryti sąlygas atvykėliams iš kitų civilizacijų jaustis kaip namuose. Kiti sugeba tai išnaudoti raginimams stipriau ir greičiau kurti Europos federaciją. Dar kiti, priešingai, kalba apie valstybių sienų uždarymą ir atvirą karą prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje.
Dar 2010 metų spalį žinomas Vidurio ir Rytų Europos specialistas ir laikraščio „The Economist“ korespondentas Edvardas Lukasas (Edwardas Lucasas) spėjo, kad Europos Sąjungos (ES) bevizis režimas su Rusija bus, bet dar negreit.
Pasak jo, stiprėja politinė varomoji jėga, daranti įtaką bevizio režimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) svarstymui: tokį režimą remia didžiosios Europos šalys, Europos Taryba bei Europos Parlamentas. Tai patvirtino ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Krasnojarske pareiškęs, kad dauguma ES šalių pritaria šiai idėjai, o tie, kurie priešinasi, taip esą daro dėl „politinių“ priežasčių.
